Civilinė byla Nr. e2A-725-796/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05455-2019-2

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;

 (S)

                                                                                    2.1.2.4.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. B., G. B., R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, A. B., G. B., R. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. B. ir V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, A. B., G. B., R. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, juo prašė pripažinti negaliojančiais ab initio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimo protokolą Nr. 1, 2019 m. gegužės 27 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. AD1-977 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo“, taip pat priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovai bute negyvena, jame gyvena jų sūnus V. B. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš viso yra trys butai, priklausantys ieškovams ir atsakovams A. B. ir G. B. ((duomenys neskelbtini)) bei R. G. ((duomenys neskelbtini)). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. AD1-2644 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi“ namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo paskirtas trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“.

3.       Paaiškino, kad 2019 m. birželio 25 d. ieškovų sūnus V. B. atsitiktinai sužinojo, kad yra keičiamas namo administratorius, kuris 2019 m. birželio 27 d. atsiuntė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. AD1-977 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo“, kuriuo savivaldybės administracijos direktorius nustatė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administravimas, vykdomas uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“, pasibaigė. Šis įsakymas priimtas remiantis tuo, kad 2019 m. gegužės 27 d. buvo sudaryta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Ši sutartis sudaryta tarp atsakovų A. B., G. B. ir R. G., pagal įgaliojimą atstovaujamos S. D. Sutarties šalys susitarė valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus. Jungtinės veiklos sutartis sudaryta vadovaujantis 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimo protokolu Nr. 1. Kadangi ieškovai, kaip namo patalpų savininkai, niekada nebuvo informuoti apie tariamą namo patalpų savininkų susirinkimą, ketinimą keisti namo administravimo būdą, jungtinės veiklos sutarties sudarymą, o administravimo būdo pakeitimas pažeidžia ieškovų teises, anksčiau nurodyti protokolas, jungtinės veiklos sutartis ir įsakymas pripažintini negaliojančiais, nes priimti ir sudaryti pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas.

4.       Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje išnagrinėjus daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įgalioto asmens G. B. pranešimą „Dėl administravimo formos pasikeitimo“ ir prie pranešimo pateiktus dokumentus buvo priimtas savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. AD1-977. Atsakovui buvo pateikti visi administraciniam sprendimui priimti būtini dokumentai, t. y. VĮ Registrų centro išrašas su žyma apie 2019 m. gegužės 27 d. sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, 2019 m. gegužės 27 d. namo bendraturčių susirinkimo protokolas su žyma apie įgaliotą jungtinės veiklos atstovą ir šio atstovo raštiškas kreipimasis į atsakovą, įgyvendinti bendraturčių sprendimą, panaikinti UAB „Paslaugos būstui“ administravimo faktą.

5.       Atsakovai A. B., G. B. ir R. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti. Paaiškino, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, atsižvelgdami į tai, jog yra nepatenkinti jiems priskirta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore UAB „Paslaugos būstui“, nusprendė organizuoti sprendimo sudaryti jungtinės veiklos sutartį priėmimą bei tokios sutarties sudarymą. 2019 m. balandžio 29 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams buvo išplatintas pranešimas, kuriuo 2019 m. gegužės 27 d. 16.30 val. buvo sušauktas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Į 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimą susirinko dauguma daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, t. y. buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės įgaliotas asmuo, kurie bendrai turi 66,6 procento visų daugiabučio namo bendraturčių balsų. Kadangi į susirinkimą susirinko daugiabučio namo bendraturčių dauguma, susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir išrinktas jungtinės veikos sutarties įgaliotas asmuo, tą pačią dieną buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuri vėliau 2019 m. birželio 7 d. įregistruota VĮ Registrų centre. Atsakovų teigimu, jungtinės veiklos sutartis sudaryta ir įregistruota teisėtai, o tai, kad ieškovai gyvena Šiauliuose ir sąmoningai ar dėl neapdairumo nedalyvavo 2019 m. gegužės 27 d. vykusiame susirinkime, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio reikalavimus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas pripažino negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimo protokolą Nr. 1, 2019 m. gegužės 27 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. AD1-977 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo“ ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra registruotos 3 patalpos, priklausančios ieškovams ir atsakovams. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2017 m. spalio 25 d. Nr. AD1-2644 UAB „Paslaugos būstui“ penkeriems metams buvo paskirta šio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratore. 2019 m. gegužės 27 d. buvo sušauktas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, jame dalyvavo 3 iš 4 name esančių butų savininkų, t. y. A. B. ir G. B. bei S. D., kuri pagal įgaliojimą atstovavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei R. G. Susirinkime jungtinės veiklos sutarties sudarymui pritarė dviejų patalpų savininkai, o trečiojo buto savininkai (ieškovai) ar jų atstovai susirinkime nedalyvavo. 2019 m. gegužės 27 d. buvo sudaryta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kuri nuo 2019 m. birželio 7 d. buvo įregistruota viešajame registre. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. birželio 20 d. priėmė įsakymą Nr. AD1-977, kuriuo nustatė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administravimas, vykdomas UAB „Paslaugos būstui“, pasibaigė, nes 2019 m. gegužės 27 d. buvo sudaryta gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis.

8.       Teismas konstatavo, kad, organizuodamas 2019 m. gegužės 27 d. namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių susirinkimą ir iš pradžių nesikreipdamas į namo bendrojo naudojimo objektų administratorę UAB „Paslaugos būstui“, atsakovas G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus įrodymus, teismas taip pat konstatavo, jog atsakovui G. B. organizuojant 2019 m. gegužės 27 d. daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimą buvo pažeisti CK 4.85 straipsnio 4, 5 ir 6 dalies ir aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3, 4, 5, 7 ir 11 punktai, todėl ieškovai apie 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimą nebuvo informuoti tinkamai.

9.       Atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. gegužės 27 d. organizuodamas (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio gyvenamojo namo susirinkimą atsakovas nesikreipė į namo bendrojo naudojimo objektų administratorę UAB „Paslaugos būstui“ dėl susirinkimo organizavimo ir ieškovų tinkamai neinformavo apie paties atsakovo organizuojamą susirinkimą, dėl to buvo pažeista ieškovų teisė išreikšti valią dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo, teismas padarė išvadą, jog 2019 m. gegužės 27 d. vykęs susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, o jame priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais. Dėl to buvo nuspręsta ieškovų ieškinį patenkinti visiškai.

10.       Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. papildomu sprendimu trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Paslaugos būstui“ iš atsakovų A. B., G. B. ir R. G. priteista po 120 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovai A. B., G. B. ir R. G. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismas netinkamai aiškino CK 4.85 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, kad 2019 m. gegužės 27 d. daugiabučio namo bendraturčių susirinkimas buvo sušauktas netinkamai, nes atsakovas G. B. dėl susirinkimo organizavimo iš pradžių nesikreipė į namo administratorę UAB „Paslaugos būstui“. Apeliantų teigimu, įstatymai nedraudžia patiems patalpų savininkams organizuoti susirinkimą ir jame spręsti klausimą dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo, nes UAB „Paslaugos būstui“ veikla patalpų savininkai nėra patenkinti. Net ir paaiškėjus aplinkybei, kad šaukiant susirinkimą ir sudarant jungtinės veiklos sutartį buvo procedūrinių pažeidimų, jie nelaikytini esminiais ir nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį.

11.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimą. Organizuodamas susirinkimą atsakovas laikėsi aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos apraše nustatytos tvarkos bei nusistovėjusios praktikos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad susirinkimo organizatorius parengė tinkamą pranešimą apie šaukiamą susirinkimą, nurodė jame visą reikalingą informaciją ir pakabino jį ant namo durų, todėl susirinkimo šaukimo tvarka nebuvo pažeista.

11.3.                      Teismas nenurodė, jog ginčijamas susirinkimas ir jame priimti sprendimai pažeidė ieškovų subjektines teises ar teisėtus interesus. Ieškovai šioje byloje taip pat neįrodė ir tinkamai nepagrindė savo teisių pažeidimo, o vien procedūriniai pažeidimai nesudaro pagrindo daryti išvados apie patalpų savininkų teisių pažeidimą. Ieškovai ginčo name jau seniai negyvena, su kitais namo gyventojais nebendradarbiauja, o ginčijami sprendimai buvo priimti namo bendraturčių balsų dauguma.

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai A. B. ir V. B. prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad ieškovai nesirūpina bendrojo naudojimo objektais. Ieškovams priklausančiame bute gyvena jų sūnus, todėl ieškovai yra suinteresuoti tinkamu namo administravimu.

12.2.                      Apeliantų nurodytas 2019 m. lapkričio 11 d. patalpų savininkų balsavimas raštu buvo organizuotas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką. Be to, juo buvo siekiama patvirtinti šioje byloje ginčijamą neteisėtą sprendimą.

12.3.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad įstatymai nedraudžia patalpų savininkams patiems organizuoti susirinkimo. Tiek įstatymas, tiek poįstatyminiai teisės aktai reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų sušaukimo tvarką, kurios apeliantai nesilaikė.

12.4.                      Neinformavus ieškovų apie susirinkimo sušaukimą, ieškovai neturėjo galimybės ne tik dalyvauti susirinkime, bet ir teikti savo pasiūlymus dėl namo administravimo, atsakingo asmens pagal jungtinės veiklos sutartį paskyrimo. Ieškovai pažymėjo, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu kitoje civilinėje byloje tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atsakovų G. ir A. B. savavališkai užkimštų bendrojo naudojimo objektų – ventiliacijos kanalų, todėl, esant konfliktiniams šalių santykiams, ginčijamais sprendimais pasirinktas administravimo būdas negali užtikrinti tinkamo namo administravimo.

12.5.                      Atsakovės R. G. įgaliotinės S. D. sveikatos būklė yra bloga, o pati atsakovė R. G. susirinkime nedalyvavo, todėl kyla abejonių, ar atsakovės atstovė galėjo dalyvauti susirinkime, ar ginčijamas protokolas atitinka atsakovės R. G. valią.

12.6.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie šaukiamą susirinkimą. Atsakovų teiginiai apie skelbimo pakabinimą ant durų vertintini kritiškai, nes šalių santykiai konfliktiški, todėl tokį skelbimą buvo galima nukabinti iš karto po to, kai jis buvo nufotografuotas.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Paslaugos būstui“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Atsakovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog namas buvo administruojamas netinkamai. Trečiojo asmens teigimu, namo administravimas buvo vykdomas tinkamai.

13.2.                      Sušaukdami susirinkimą ir sudarydami jungtinės veiklos sutartį atsakovai galbūt siekia pakenkti ieškovams ir vilkinti kitoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo dėl vėdinimo kanalo atlaisvinimo vykdymą.

13.3.                      Teismo sprendime yra nurodyta, kokie teisės aktai buvo pažeisti organizuojant susirinkimą, todėl nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nenurodė, kokios imperatyviosios teisės normos buvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką, ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie šį susirinkimą. Be to, tikėtina, jog susirinkimas faktiškai nevyko, o susirinkimo protokolą surašė atsakovai A. B. ir G. B., turintys 1 balsą susirinkime, nes atsakovės R. G. įgaliotinės sveikatos būklė yra bloga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 

15.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. 

16.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškinys dėl daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkimo protokolo, bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pripažinimo negaliojančiais, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

17.       Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra trys butai. Ieškovams priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei R. G. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovams A. B. ir G. B. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. AD1-2644 trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ penkeriems metams buvo paskirta šio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratore.

18.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. gegužės 27 d. buvo sušauktas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurį organizavo atsakovas G. B. Susirinkime dalyvavo atsakovai A. B. ir G. B. bei S. D., kuri pagal įgaliojimą atstovavo atsakovei R. G. Susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas pritarti siūlymui sudaryti jungtinės veiklos sutartį bendrojo naudojimo objektams valdyti ir prižiūrėti. 2019 m. gegužės 27 d. atsakovai sudarė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kuri nuo 2019 m. birželio 7 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. AD1-977 nustatyta, kad UAB „Paslaugos būstui“ vykdomas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administravimas pasibaigė, pripažintas netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. AD1-2644 priedo 105 punktas.

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino negaliojančiais 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimo protokolą Nr. 1, 2019 m. gegužės 27 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. AD1-977. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas yra grindžiamas šiais esminiais aspektais: 1) teismas nepagrįstai konstatavo, jog buvo pažeista 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimo sušaukimo tvarka; 2) teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie šaukiamą susirinkimą; 3) teismas nepagrįstai konstatavo, kad organizuojant susirinkimą ir priimant ginčijamus sprendimus buvo pažeistos ieškovų teisės ir teisėti interesai.

Dėl 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimo sušaukimo tvarkos

20.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino CK 4.85 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, kad 2019 m. gegužės 27 d. daugiabučio namo bendraturčių susirinkimas buvo sušauktas netinkamai, nes atsakovas G. B. dėl susirinkimo organizavimo iš pradžių nesikreipė į namo administratorę UAB „Paslaugos būstui“. Apeliantų teigimu, įstatymai nedraudžia patiems patalpų savininkams organizuoti susirinkimą ir jame spręsti klausimą dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo, nes UAB „Paslaugos būstui“ veikla patalpų savininkai nėra patenkinti. Net ir paaiškėjus aplinkybei, kad šaukiant susirinkimą ir sudarant jungtinės veiklos sutartį buvo procedūrinių pažeidimų, jie nelaikytini esminiais ir nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį.

21.       CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.85 straipsnio 4 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę. CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Jeigu šioje dalyje nurodyti subjektai per vieną mėnesį nuo reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, susirinkimą šaukia 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų.

22.       Nors apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, jog įstatymai nedraudžia patiems patalpų savininkams organizuoti susirinkimą ir jame spręsti klausimą dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokio tiesioginio draudimo nebuvimas savaime nesuteikia teisės patalpų savininkams nesilaikyti įstatyme įtvirtintos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos. Pažymėtina, kad CK 4.85 straipsnio 5 dalyje yra aiškiai nurodyti subjektai, turintys teisę šaukti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus, t. y. 1) gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), 2) butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, 3) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, 4) savivaldybės vykdomoji institucija. Be to, CK 4.85 straipsnio 5 dalyje yra numatytos sąlygos, kurioms esant susirinkimo sušaukimo teisę įgyja 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų, t. y. tik tuo atveju, kai anksčiau paminėti CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai per vieną mėnesį nuo rašytinio ne mažesnio kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia.

23.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad iki ginčijamo susirinkimo sušaukimo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto administratoriaus funkcijas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. AD1-2644 pagrindu vykdė trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai nesikreipė į UAB „Paslaugos būstui“ su rašytiniu prašymu dėl patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo. Byloje nustatyta, kad

Dėl ieškovų informavimo apie šaukiamą susirinkimą (ne)tinkamumo

24.       Apeliaciniame skunde taip pat yra keliamas klausimas dėl ieškovų informavimo apie susirinkimą tinkamumo. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimą. Organizuodamas susirinkimą atsakovas laikėsi aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos apraše nustatytos tvarkos bei nusistovėjusios praktikos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad susirinkimo organizatorius parengė tinkamą pranešimą apie šaukiamą susirinkimą, nurodė jame visą reikalingą informaciją ir pakabino jį ant namo durų, todėl susirinkimo šaukimo tvarka nebuvo pažeista.

25.       CK 4.85 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad pranešimas apie butų ir kitų patalpų (ar jų dalies) savininkų susirinkimą skelbiamas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos susirinkimo organizatoriaus interneto svetainėje (jeigu tokia yra), daugiabučio gyvenamojo namo (daugiabučių gyvenamųjų namų) laiptinėse ar kitose butų ir kitų patalpų savininkams gerai prieinamose vietose įrengtose skelbimų lentose ir įdedant į pašto dėžutes kiekvienam buto ar kitos patalpos savininkui. Jei butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), į pašto dėžutę įdedamas vienas pranešimas, adresuotas visiems buto ar kitos patalpos bendraturčiams. To paties aprašo 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai buto ar kitos patalpos savininkas yra informavęs namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją apie jam nuosavybės teise priklausančio buto ar kitos patalpos išnuomojimą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba apie laikiną išvykimą ir yra nurodęs savo ar įgalioto asmens gyvenamosios vietos adresą ar el. pašto adresą, susirinkimo organizatorius pranešimą apie butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą išsiunčia nurodytu adresu buto ar kitos patalpos savininkui arba jo įgaliotam asmeniui registruotu laišku arba el. paštu.

26.       Byloje yra pateiktas 2019 m. balandžio 29 d. pranešimas, iš kurio turinio matyti, kad butų ir kitų patalpų savininkai yra kviečiami į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), susirinkimą, kuris vyks 2019 m. gegužės 27 d. 16.30 val. namo kieme. Pranešime nurodyta susirinkimo darbotvarkė: 1) susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimai; 2) dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdo, sudarant patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį; 3) jungtinės veiklos sutarties įgaliotojo asmens rinkimai. Atsakovai nurodė, kad šis pranešimas buvo pakabintas ant gyvenamojo namo laiptinės durų, šiai faktinei aplinkybei patvirtinti į bylą pateikė nuotraukas. Atsakovai taip pat tvirtino, jog tokia pranešimų skelbimo tvarka atitinka jų daugiabučiame name nusistovėjusią praktiką.

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei CK, nei Aprašo nuostatos nedraudžia apie šaukiamą butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą savininkus informuoti, be kita ko, ant laiptinės durų pakabinant atitinkamo turinio skelbimą, juolab kad, atsakovų teigimu, tai atitinka jų daugiabučiame name nusistovėjusią pranešimų skelbimo praktiką. Vis dėlto pažymėtina tai, kad, kilus ginčui dėl patalpų savininkų tinkamo informavimo apie šaukiamą susirinkimą (šiuo atveju ieškovams teigiant, kad jiems nebuvo tinkamai pranešta apie 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimą) ir šiuo pagrindu ginčijant susirinkimo teisėtumą, susirinkimą organizavusiems asmenims tenka procesinė pareiga įrodyti, jog apie susirinkimą buvo pranešta laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, o šių aplinkybių neįrodžius jiems tenka neigiamų pasekmių atsiradimo rizika, susijusi su susirinkime priimtų sprendimų teisėtumu.

28.       Nagrinėjamu atveju atsakovai neginčija aplinkybės, jog į butų savininkų pašto dėžutes skelbimas apie 2019 m. gegužės 27 d. šaukiamą susirinkimą nebuvo įmestas, kaip to reikalauja anksčiau minėto Aprašo 4 punkto nuostatos. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai neginčijo aplinkybės, jog jiems yra žinoma, kad ieškovai faktiškai jiems priklausančiame bute negyvena. Vadinasi, organizuodamas susirinkimą, atsakovas G. B. turėjo ir galėjo suprasti, jog mažai tikėtina, kad vien skelbimo ant laiptinės durų pakabinimas užtikrins realų ieškovų informavimą apie susirinkimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, jog nei elektroniniu paštu, nei registruotu laišku, kaip tai numato Aprašo 5 punkto nuostatos, nei kitomis priemonėmis ieškovų apie susirinkimą neinformavo. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog apie susirinkimą nei žodžiu, nei kitomis Apraše numatytomis priemonėmis nebuvo informuotas ir ieškovų bute gyvenantis jų sūnus V. B. Vadinasi, byloje nebuvo pateikta patikimų įrodymų, pašalinančių abejones dėl ieškovų informavimo tinkamumo. Pažymėtina, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškovų informavimu apie šaukiamą susirinkimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu ir jo pagrindu teismo padaryta išvada, kad šaukiant 2019 m. gegužės 27 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą buvo pažeista aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos apraše nustatyta pranešimo apie susirinkimą paskelbimo (įteikimo) tvarka, todėl ieškovai apie 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimą nebuvo tinkamai informuoti.

Dėl ieškovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo

29.       Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nenurodė, jog ginčijamas susirinkimas ir jame priimti sprendimai pažeidė ieškovų subjektines teises ar teisėtus interesus. Apeliantų teigimu, ieškovai šioje byloje taip pat neįrodė ir tinkamai nepagrindė savo teisių pažeidimo, o vien procedūriniai pažeidimai nesudaro pagrindo daryti išvados apie patalpų savininkų teisių pažeidimą. Ieškovai ginčo name jau seniai negyvena, su kitais namo gyventojais nebendradarbiauja, o ginčijami sprendimai buvo priimti namo bendraturčių balsų dauguma.

30.       Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas pagrindė, kuo pasireiškė ieškovų subjektinių teisių pažeidimas jų tinkamai neinformavus apie organizuojamą susirinkimą, jame spręstinus klausimus dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, įgalioto asmens rinkimų, t. y. iš ieškovų buvo atimta teisė ne tik spręsti klausimą dėl bendroji naudojimo objektų, tačiau ir teisė žinoti apie priimtus sprendimus ir juos apskųsti. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šia teismo išvada ir pažymi, kad bendrojo naudojimo objektų administravimo būdo pasirinkimas yra viena iš savininko nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių. Vien apeliantų nurodyta aplinkybė, jog ieškovai neturi daugumos balsų susirinkime, nes už ginčijamo sprendimo priėmimą balsavo visi atsakovai, šiuo atveju negali būti aiškinama kaip paneigianti ieškovų teisę būti tinkamai informuotiems apie šaukiamą susirinkimą ir dalyvauti jame su visomis savininkams priklausančiomis teisėmis. Kaip teisingai pažymima ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą, apribojus ieškovų galimybę žinoti apie organizuojamą susirinkimą, kartu buvo apribota jų teisė pasisakyti dėl susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų, teikti susirinkimui svarstyti alternatyvius nutarimų projektus ir pasiūlymus dėl namo administravimo būdo, atsakingo asmens pagal jungtinės veiklos sutartį paskyrimo, ginčyti susirinkimo metu priimtus sprendimus ir naudotis kitomis butų ir kitų patalpų savininko teisėmis. 

31.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tik tinkamu teisės aktais reglamentuotos pareigos bendraturčiams suteikti reikiamą informaciją realizavimu bus užtikrintas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principų įgyvendinimas. Reikalavimas bendraturčiams suteikti visą reikiamą informaciją bendraturčių sprendimų priėmimo procese užtikrina, kad bendraturčiai, gavę visą reikiamą informaciją, galėtų ne tik priimti sprendimus turėdami visą sprendimui priimti reikšmingą informaciją, bet ir turėtų galimybę esant poreikiui tinkamai ir laiku apginti savo teises, įskaitant ir kitų bendraturčių sprendimų priėmimo inicijavimą ir pan. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šie reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

32.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2019 m. gegužės 27 susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimai, t. y. netinkamo subjekto inicijuotas susirinkimo sušaukimas, netinkamas ieškovų informavimas apie šaukiamą susirinkimą, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, laikytini esminiais procedūriniais pažeidimais, dėl kurių buvo apribotos ieškovų, kaip bendrosios nuosavybės objektų bendraturčių, galimybės visa apimtimi įgyvendinti savininko teises sprendžiant klausimą dėl bendrosios nuosavybės objektų administravimo būdo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį ir pripažino negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimo protokolą Nr. 1, 2019 m. gegužės 27 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. AD1-977 „Dėl namo (duomenys neskelbtini)“.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

33.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

35.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

36.       Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37.       Ieškovų atstovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovų 726 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kartu su prašymu pateikta sąskaita už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymo kopija, iš kurių matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė A. B. advokatei V. K. sumokėjo 726 Eur. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, ieškovei A. B. iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 726 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 242 Eur iš kiekvieno atsakovo.

38.       Trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių ataskaita bus pateikta bylos nagrinėjimo metu. 2020 m. gegužės 6 d. trečiojo asmens atstovė advokatė V.T. pateikė teismui ataskaitą, kurioje nurodyta, kad trečiajam asmeniui suteikta teisinių paslaugų už 400 Eur (už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą). Kartu su prašymu pateikta 2020 m. balandžio 6 d. sąskaita už teisines paslaugas, kurioje nurodyta už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėti 600 Eur, ir mokėjimo nurodymo kopija, iš kurios matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ pagal minėtą sąskaitą advokatei V. T. sumokėjo 600 Eur. Kadangi trečiasis asmuo teismui pateikė ataskaitą, kurioje nurodyta, jog už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas pasisako dėl šios sumos priteisimo. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, trečiojo asmens prašoma priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, trečiajam asmeniui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 133,34 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t  a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. B. iš atsakovės A. B. 242 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei A. B. iš atsakovo G. B. 242 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei A. B. iš atsakovės R. G. 242 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ iš atsakovės A. B. 133,34 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ iš atsakovo G. B. 133,34 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ iš atsakovės R. G. 133,34 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                                                 Marius Dobrovolskis

                                                                                                                              Kristina Domarkienė

                                                                                                                              Albina Pupeikienė