Byla Nr. 1S-133-113/2010
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4.
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio
27 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis,
sekretoriaujant Jūratei
Dužinskienei, Irinai Fiodorovai,
dalyvaujant UAB „(duomenys
neskelbtini)“ atstovei J. R.,
teismo posėdyje išnagrinėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės J. R. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2010-03-25 nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas dėl Klaipėdos
miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-06-30 nutarimo bei Klaipėdos
miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009-08-26 nutarimo panaikinimo,
n u s t
a t ė:
Klaipėdos
miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2009-06-30 nutarimu nutraukė
ikiteisminį tyrimą Nr. 30-2-00341-08 pagal BK 294 str. 1 d. dėl
savavaldžiavimo, AB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo
požymių.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei
J. R. apskundus prokurorės 2009-06-30 nutarimą,
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2009-08-26 nutarimu jos skundą
dėl prokurorės 2009-06-30 nutarimo panaikinimo atmetė, pradėjo ikiteisminį
tyrimą Nr. 30-2-00297-09 pagal BK 208 str. 1 d. dėl galimo skolininko UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ nesąžiningumo,
patenkinant tik vieno kreditoriaus reikalavimus ir tuo padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės
žalos.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei
J. R. apskundus vyriausiojo prokuroro 2009-08-26 nutarimą, Klaipėdos
miesto apylinkės teismas 2010-03-25 nutartimi jos skundą dėl šio nutarimo bei prokurorės
2009-06-30 nutarimo panaikinimo atmetė.
Klaipėdos
apygardos teisme gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės J. R. skundas,
juo prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-25 nutartį, prokurorės
2009-06-30 bei vyriausiojo
prokuroro 2009-08-26 nutarimus, atnaujinti ikiteisminį tyrimą pagal
BK 294 str. 1 d. dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų savavaldžiavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė
skunde nurodo, jog teismas visiškai nevertino skunde nurodytų aplinkybių.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog skundas Klaipėdos miesto apylinkės teismui
buvo paduotas 2009-09-30, o nutartis dėl skundo priimta 2010-03-25, t. y. praėjus beveik
6 mėnesiams po skundo padavimo.
Atstovės nuomone, iš teismo
pateikto BK 294 str. dispozicijos išaiškinimo akivaizdu, kad AB „(duomenys neskelbtini)“
darbuotojai įvykdė veiką, turinčią būtent šio nusikaltimo požymių. BK 294 str.
numatytos veikos objektyvieji požymiai yra: 1) vertybė (šiuo atveju UAB „(duomenys
neskelbtini)“ turtinė teisė reikalauti atlyginti už atliktus remonto darbus), 2)
veika – savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, tariamos ar
tikros subjektinės teisės įgyvendinimas (AB „(duomenys neskelbtini)“, žinodama,
kad laivas yra sulaikytas, tai patvirtina AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus
raštas Nr. 01-763, be teisėto valdytojo leidimo, savavališkai, nepaisydami
teisėto valdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo R. S. draudimo,
nusitempė minėtą laivą), 3) padariniai teisėtiems interesams (UAB „(duomenys
neskelbtini)“ dėl tokių neteisėtų AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų
veiksmų patyrė 116 867 Lt tiesioginių nuostolių), 4) priežastinis ryšys (dėl AB
„(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atimant
teisėtai sulaikytą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atimtas 116 867 Lt
prievolę užtikrinantis daiktas). Atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas
skundžiamoje nutartyje pripažino buvus savavališką teisės realizavimą, tačiau,
teismo nuomone, jis nesukėlė didelės žalos. Tai, pasak pareiškėjos, įrodo, jog
skundas nebuvo išnagrinėtas nuodugniai ir visapusiškai, nes UAB „(duomenys
neskelbtini)“ skunde buvo argumentuotai nurodžiusi, kad dėl AB „(duomenys
neskelbtini)“ darbuotojų neteisėtų veiksmų patyrė 116 867 Lt nuostolių. O tai
laikoma didele žala.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės
teigimu, apylinkės teismas visiškai neteisingai
aiškino daikto sulaikymo institutą. Teismas nutartyje nurodė, jog UAB „(duomenys
neskelbtini)“ nepasinaudojo sulaikymo teise, nes
nesikreipė į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau vadovaujantis
tiek CK normomis, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, daikto
sulaikymas yra atskira prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, kuriai teismo
sprendimas nėra būtinas. Minėtas teismo teiginys prieštarauja ir CK normoms, ir
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
Apylinkės teismas
nutartyje nurodė aplinkybes, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiremia
ir neginčija. Ar AB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė
tariamą ar turimą teisę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamajame procese nesiaiškina ir nekelia jokių
klausimų. Turtinės teisės nuginčijimas yra civilinio proceso dalykas, o ne
baudžiamojo persekiojimo objektas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mano, jog AB „(duomenys neskelbtini)“, realizuodama savo turimą ar tariamą teisę, pažeidė
įstatymus, moralės principus bei teisėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo 2009-09-30 skunde nurodė, kokius papildomus
ikiteisminio tyrimo veiksmus reikėtų atlikti, kokias aplinkybes išsiaiškinti,
tačiau apylinkės teismas net nekomentavo, kodėl tokius veiksmus reikėtų atlikti
arba kodėl jie yra netikslingi, visiškai ignoravo UAB „(duomenys
neskelbtini)“ prašymus, o tai, pareiškėjos nuomone, dar
kartą įrodo, jog skundas buvo išnagrinėtas neišsamiai ir paviršutiniškai,
nepaisant to, kad skundo nagrinėjimas tęsėsi beveik 6 mėnesius.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės
J. R. skundas atmestinas ir paliktina galioti Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2010-03-25 nutartis.
Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo
tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais
teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o
papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai
(nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai,
civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Civilinio
kodekso 1.136 ir 1.137 str.
Atsisakymo
pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindus ir tvarką reglamentuoja BPK 168 str. Šio
straipsnio 1 d. nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas
atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie
padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3
str. 1 d. nurodytos aplinkybės. BPK 3 str. yra nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis
procesas negalimas, nustačius jų egzistavimą, baudžiamasis procesas negali būti
pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Aukštesniojo teismo
nuomone, šiuo atveju ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti teisėtai ir
pagrįstai, esant aiškiai BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytai aplinkybei, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarius
veikos, turinčios BK 294 str. numatyto nusikaltimo požymių.
Už savavaldžiavimą numatyta ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė.
ATPK 188 str. savavaldžiavimas apibrėžtas kaip savavališkas, nesilaikant
įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės,
ginčijamas kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems
interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba
organizacijoms.
BK 294 str. nustato dvi savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtis: pirmoje dalyje
pateikta savavaldžiavimo sudėtis, kai padaroma didelės žalos asmens teisėms ar
teisėtiems interesams, antroje dalyje – savavaldžiavimas, padarytas pavartojant
psichinę ar fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį ar jo artimą asmenį.
Nusikaltimo sudėties objektyviųjų
požymių – veika, padariniai, priežastinis ryšys – ir subjektyviųjų požymių –
kaltė, motyvas, tikslas – visuma yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon
atsakomybėn. Taigi kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas
savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo
BK 294 str. numatytos sąlygos. Nesant bent vieno iš šių požymių,
baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 294 str. 1 d., negali būti taikomas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės
teiginys, jog apylinkės teismas, neišsamiai išnagrinėjęs skundą, visiškai neteisingai
aiškino daikto sulaikymo ir didelės žalos padarymo sąvokas, yra nepagrįstas.
Baudžiamasis įstatymas nustato,
kad žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams gali būti padaroma tiek
turtinė, tiek moralinė. Pareiškėja savo skunde nurodo, kad AB „(duomenys
neskelbtini)“ darbuotojų neteisėtais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta
didelė turtinė – 116 867 Lt – žala.
Nagrinėjamų skunde nurodytų
aplinkybių esmė – kilęs skirtingų interesų turinčių civilinių teisinių santykių
subjektų konfliktas. Viena vertus, be teisėto pagrindo UAB „(duomenys
neskelbtini)“ atsisako atiduoti laivą kol bus išspręstas klausimas dėl
apmokėjimo už laivo remontą, kita vertus, laivą įsigijusi bendrovė AB „(duomenys
neskelbtini)“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymo atiduoti laivą
negalėjo įgyvendinti įstatymo suteiktų teisių valdyti, naudotis ir disponuoti
nuosavybės objektu. Sandorio, pagal kurį AB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo
laivą, teisėtumas nepaneigtas. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti
įstatymai garantuoja savininkui teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet
kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir spręsti jo
likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės. Kiti asmenys
turi nepažeisti savininko nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir
saugoti nuosavybę nuo kišimosi į ją ir kitų pažeidimų. Darytina išvada, kad
skunde keliami klausimai vertintini ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų
pažeidimo aspektu, bet ir AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisinės
apsaugos požiūriu. Manytina, kad prokurorai ir Klaipėdos miesto apylinkės
teismas teisingai įvertino skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių
santykių subjektų konflikto aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Nustatytos
aplinkybės leidžia teigti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, gavusi leidimus
atvykti prie uosto krantinės ir nubuksyruoti laivą, tuo įgyvendindama turimą
subjektinę teisę, iš dalies ignoravo civilinėje teisėje nustatytus reikalavimus
ir elgėsi savavališkai, nepranešdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijai
apie laivo nutempimą, tačiau pagrindas baudžiamajai atsakomybei taikyti
atsiranda tik tada, kai savavališkas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito
asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Inkriminuojant savavaldžiavimą, yra
būtini subjektyvieji šio nusikaltimo požymiai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ suvokė
savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad jos veiksmais bus
padaryta didelė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir to norėjo arba nenorėjo,
nors ir leido jai kilti. Taigi šis nusikaltimas gali buti padaromas tik
tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tokios aplinkybės nėra nustatytos. Faktinės
aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 116 867 Lt žalą patyrė
ne dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, o dėl turėtų išlaidų, atlikdama
laivo remontą pagal UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ ir UAB „(duomenys
neskelbtini)“ sutartį. Prokurorai ir pirmosios instancijos teismas, įvertinę visas
aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 294 str.
1 d. kilti būtinos sąlygos – didelės žalos padarymo – nėra.
Skundo kiti argumentai, kuriais
ginčijamos prokurorų ir teismo išvados, nereikalauja atskiro svarstymo bei
aiškinimo, kadangi baudžiamoji atsakomybė negalima, nesant bent vieno
konkretaus nusikaltimo sudėties požymio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisė
pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka priimtais
prokurorų nutarimais ir teismo nutartimi nėra suvaržyta ar atimta.
Atsižvelgdamas į tai, kas
išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog tiek prokurorų nutarimai, tiek
skundžiama teismo nutartis, palikusi galioti nutarimus atsisakyti pradėti
ikiteisminį tyrimą, yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio
pagrindo.
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės
J. R. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2010-03-25 nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas dėl Klaipėdos
miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-06-30 nutarimo bei Klaipėdos
miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009-08-26 nutarimo panaikinimo, atmesti ir palikti galioti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-25 nutartį.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjas
Valentinas
Janonis