Administracinė byla Nr. A-513-815/2022
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01303-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 14.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų švara“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų švara“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų švara“ (toliau – ir UAB „Vakarų švara“, Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. liepos 24 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto Aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-2“ (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja ginčijamu Nutarimu pareiškėjui skyrė ekonominę sankciją – 1 575 Eur baudą, už tai, jog Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. sausio 14 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA25-I8 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame padarė išvadą, kad pareiškėjas, neturėdamas taršos leidimo, neteisėtai išleido į aplinką gamybines nuotekas ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius – Kretainio ir Smiltelės upelius.
3. Pareikėjo teigimu, Departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja, tinkamai neatlikusi įrodymų tyrimo, priėmė sprendimą taikyti Bendrovei ekonominę sankciją. Departamentas šališkai, neobjektyviai, paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, neatskleidė jos esmės, pažeidė rungimosi principą, dėl to byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, skubotai. Pareiškėjas pažymėjo, kad byloje nebuvo vertinti ir tirti pateikti rašytiniai įrodymai, neanalizuoti UAB „Vakarų švara“ vardu pateikti paaiškinimai tiek dėl patikrinimo akto, tiek dėl darbo organizavimo, jo eigos, nustatytų tyrimo rezultatų. Atkreipė dėmesį, kad nepagrįstai buvo atsisakyta atlikti įrodymų tyrimą – eksperimentą, kurio metu būtų atsakyta į klausimus, ar tikrai teršalai buvo išleisti teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ar šie teršalai tikrai ištekėjo į Kretainio upelį.
4. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamo Nutarimo konstatuojamoje dalyje padaryta faktiniais įrodymais byloje nepagrįsta išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 6 punktą. Ši išvada padaryta vertinant netiesioginius įrodymus (pavyzdžiui, 2019 m. lapkričio 18 d. darytas fotonuotraukas ir Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) specialistų net ne iš tariamos nuotekų išleidimo vietos paimtų mėginių tyrimų protokolus). Pareiškėjas paaiškinime atsakovui nurodė, jog nuotraukose užfiksuotas automobilis išleidinėjo praplovimui naudojamą gėlą vandenį. Pasak pareiškėjo, Agentūros tyrimų protokolais nustatytos teršalų koncentracijos neįrodo priežastinio ryšio tarp teršalų koncentracijų paviršiniuose vandenyse ir tariamo nuotekų išleidimo.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Departamentas, Nutarimo konstatuojamoje dalyje pažeidimo faktą grįsdamas Agentūros tyrimų rezultatų protokolais, tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių minėtuose tyrimų rezultatų protokoluose. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad laboratorinių tyrimų praktikoje, vertinant galimą aplinkos taršą su nuotekomis, vertinama tarša ne tik taršos šaltinyje (šiuo atveju – išleistuvuose į paviršinius vandenis), bet vertinama ir foninė tarša – įprastai 10–50 m atstumu nuo galimo taršos šaltinio. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju visi nuotekų mėginiai imti tik iš išleidėjų, bet nėra nei vieno foninio mėginio. Departamentas kritiškai neįvertino aplinkybės, jog į 2,7 km nuo tariamos taršos vietos einančią nuotekų trasą patenka paviršinės nuotekos nuo didelės dalies pramoninių bei gyvenamųjų kvartalų atvirų teritorijų. Taip pat nebuvo įvertintas ir automobilio, kuriuo buvo išvežamos nuotekos, judėjimo laikas, kryptys, datos, atvykimo ir išvykimo laikas, pasikrovimo ir išsikrovimo laikas. Pareiškėjo manymu, byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kad UAB „Vakarų švara“ padarė teisės pažeidimą.
6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 2019 m. spalio 30 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. Departamento Pranešimų priėmimo skyrius gavo telefoninius pranešimus, apie tai, jog (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kur yra 11-tas lietaus nuotekų išleistuvas į Kretainio upelį, bėga tamsios spalvos, putotas vanduo. 2019 m. lapkričio 19 d. Departamente (elektroniniu paštu info@aad.am.lt) buvo gautos dvi nuotraukos, kuriose užfiksuota pareiškėjo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), stovinti asenizacinė automašina. Iš šios autocisternos žarna buvo nuvesta į kieme esantį kanalizacijos šulinį. Nuotraukoje užfiksuotas kanalizacijos šulinys pagal akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ pateiktą tinklų schemą yra lietaus nuotekų šulinys, kuris nuo nuotekų išleidimo vietos, lietaus nuotekų surinkimo sistema per lietaus nuotekų išleidėją Nr. 11, atiteka į Kretainio upelį.
8. Atsakovas teigė, kad jo atlikti nuotėkų laboratoriniai tyrimai, kai mėginiai semti nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. yra tik pirminis tyrimo dėl teršiamų Kretainio ir Smeltalės upelių etapas. Pagrindiniai įrodymai šioje byloje buvo 2019 m. lapkričio 19 d. elektroniniu paštu gautas pranešimas, kad pareiškėjui priklausantis asenizacinis automobilis Bendrovės nuomojamų patalpų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), į lietaus nuotekų tinklus išleidžia gamybines nuotekas, tai patvirtinančios liudininko padarytos nuotraukos ir jo Departamento Klaipėdos valdybai 2019 m. gruodžio 8 d. pateiktas raštiškas paaiškinimas (liudijimas). Atsakovas pažymėjo, jog įvykio fiksavimas, pranešimas tarnyboms, jų atvykimas užtrunka, todėl paimti mėginius nuotekų išleidimo vietoje nėra jokių galimybių.
9. Atsakovas paaiškino, kad gamybinės nuotekos, tekėdamos lietaus tinklais, prasiskiedžia su lietaus vandeniu, taip pat su Kretainio upelio vandeniu ir negali būti prilyginamos identiškai gamybinių nuotekų sudėčiai. Nuotekų, tirtų Kretainio upelyje, ir gamybinių nuotekų, paimtų iš UAB „Klaipėdos kartono tara“, sudėtys palyginamos kaip turinčios tokių pačių teršalų (didžiąja dalimi teršalai sutampa su teršalais, nustatytais lietaus nuotekų išleistuve Nr. 11 ir Smeltalės bei Kretainio upeliuose), nelyginant jų koncentracijų. Tai yra įvairūs sintetiniai plovikliai, kurie sukelia putojimą. Atsakovas teigė, kad visuose nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. gautuose pranešimuose, kaip vienas iš nešvaraus vandens požymių, buvo įvardintas putojantis vanduo. Pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 27 d. atlikus UAB „Klaipėdos kartono tara“ gamybinių nuotekų tyrimus, juose buvo nustatyta detergentų. UAB „Klaipėdos kartono tara“ naudoja įvairius ploviklius išplauti gamybinę liniją nuo dažų likučių prieš keičiant gamybos linijoje spalvą.
10. Atsakovas pabrėžė, kad šiuo atveju ir tariamas „švarus“ vanduo jau yra nuotekos, todėl joms taikomi visi nuotekoms išleisti į aplinką nustatyti reikalavimai. Atkreipė dėmesį, kad ir švarus vanduo laikomas uždarytoje talpoje rūgsta ir jame susidaro teršalas, todėl tokį vandenį pareiškėjo vairuotojas galėjo išpilti (priduoti) tik į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotakyną kartu su priduodamomis gamybinėmis nuotekomis. Pabrėžė, kad būtent pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus: sutartį su UAB „Klaipėdos kartono tara“ dėl gamybinių nuotekų tvarkymo, sutartis su AB „Klaipėdos vanduo“ dėl gamybinių nuotekų iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ pridavimo, Bendrovės asenizacinio automobilio 2019 m. lapkričio mėnesio kelionės lapą, nuotekų pridavimo AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje čekius, o taip pat UAB „Klaipėdos kartono tara“ pateiktą nuotekų surinkimo suvestinę, kurioje fiksuojama data, kada atvyko pareiškėjo asenizacinė mašina išsiurbti nuotekų, kada įvažiavo į įmonę bei kada išvažiavo, buvo analizuojama situacija bei padarytos išvados, kad net 23 kartus pareiškėjo išsiurbtos gamybinės nuotekos iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ nebuvo nuvežtos į nuotekų valyklą. Pagal pateiktus pareiškėjo nuotekų pridavimo kvitus, nuotekos po išsiurbimo iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. nebuvo nuvežtos į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą. Atsakovo nuomone, nesutapimai negali būti vertinami įrodymų trūkumu, nes atstumas nuo UAB „Klaipėdos kartono tara“ ir pareiškėjo teritorijos, kurioje ir buvo užfiksuotas nuotekų išpylimas, yra tik 1 kilometras. Po 2019 m. lapkričio 18 d., kai buvo gautas pranešimas apie pareiškėjo teritorijoje pilamas nuotekas į lietaus nuotekų šulinį, daugiau gyventojų pranešimų apie taršą, t. y. bėgantį tamsios spalvos, putotą vandenį iš 11-to lietaus nuotekų išleistuvas į Kretainio upelį, nebuvo gauta.
11. Atsakovas paaiškino, kad UAB „Klaipėdos kartono tara“ susidarančios gamybinės nuotekos suteka į požemines cisternas tik iš gamybinės linijos ir neturi jokio sąlyčio su paviršiniais nuotekų tinklais įmonės teritorijoje. Gamybinių nuotekų tinklai yra uždari ir gamybinių nuotekų kiekis priklauso tik nuo gamybos cecho darbo. Kaip savo 2019 m. gruodžio 17 d. paaiškinime nurodė UAB „Klaipėdos kartono tara“, nuo 2019 m. spalio iki 2019 m. gruodžio mėn. gamybinės veiklos sutrikimų, prastovų nebuvo, gamybinis cechas įmonėje dirbo įprastu režimu ir generavo gamybines nuotekas. Aplinkos apsaugos pareigūnai užfiksavo nuotekų išsiurbimo procesą, atliktą 2019 m. lapkričio 27 d., kuomet ryte atvykus kartu su Bendrovės autocisterna į UAB „Klaipėdos kartono tara“ teritoriją, pareigūnai stebėjo nuotekų išsiurbimą iš dažų rezervuaro, kurio talpa – 12 m3, ir fiksavo, kaip prisipildo autocisterna. Tuomet ją palydėjo iki nuotekų valyklos (duomenys neskelbtini) kaime ir fiksavo, kad nuotekų priduota 5 m3, po to vairuotojas vyko išsiurbti antrąjį gamybinių nuotekų rezervuarą.
12. Atsakovas pažymėjo, kad pagal pareiškėjo sutartį su UAB „Klaipėdos kartono tara“ dėl nuotekų tvarkymo yra numatyta, jog atsiskaitoma už nuotekų išvežimo reisą. Sąskaitos išrašomos remiantis informacija, esančia nuotekų išsiurbimo registracijos žurnalo įrašuose, kuriuose atvykęs vairuotojas bei jį pro vartus įleidęs apsaugos darbuotojas pasirašo, liudydami, kad vairuotojas atvyko tam tikru laiku išsiurbti nuotekas. Skirtingai nei tvirtina pareiškėjo atstovas, Bendrovei mokama ne tiesiog už atvykimą ir apžiūrėjimą, bet būtent už nuotekų išvežimo reisą. Kitu atveju situacija būtų nelogiška, o Bendrovė galėtų piktnaudžiauti susidariusia padėtimi ir reisų skaičiaus neriboti, remdamasi neva vykdoma priežiūra, o už kiekvieną iš jų UAB „Klaipėdos kartono tara“ turėtų atsiskaityti. Atsakovas teigė, kad pagal pareiškėjo pateiktą kiekį (80 m3), vertinant darbo dienų skaičių per mėnesį (vidutiniškai 22 darbo dienos), galima paskaičiuoti, kad per vieną darbo dieną vidutiniškai susidaro 3,6 m3 gamybinių nuotekų, o automobilio cisternos nuotekų talpa yra 6,5 m3 ir 3 m3 gėlo vandens.
13. Atsakovas mano, kad ginčijamas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai vertinant faktines bylos aplinkybes ir tai patvirtinančius įrodymus bei taikomas teisės normas, todėl naikinti jo nėra pagrindo.
II.
14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Vakarų švara“ skundą.
15. Pirmosios instancijos teismas iš ginčijamo Nutarimo turinio nustatė, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, nutarė pareiškėjui skirti 1 575 Eur ekonominę sankciją už pažeidimus, numatytus Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, 60 straipsnio 1 dalyje, 61 straipsnio 1 dalyje, 62 straipsnio 1 dalyje, 63 straipsnio 1 dalyje.
16. Teismas nurodė, kad iš 2020 m. sausio 14 d. patikrinimo akto Nr. PA25-18 matyti, jog 2019 m. lapkričio 20 d. pareiškėjo neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pagal sutartį teikė gamybinių nuotekų išvežimo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą paslaugą. Patikrinimo akte nustatyta, kad dalį nuotekų pareiškėjas nuvežė į nuotekų valyklą (duomenys neskelbtini) kaime, kitą dalį nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. išpylė į lietaus nuotekų tinklus teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Šiais tinklais lietaus nuotekos be papildomo valymo išteka į Kretainio ir toliau į Smeltalės upelius. Patikrinimo akte taip pat nustatyta, kad į aplinką buvo išpilta 115 kv. m gamybinių nuotekų, kurios užterštos: aliuminiu, cinku, nikeliu, švinu, vanadžiu, variu, gyvsidabriu, detergentais, biocheminiu deguonies suvartojimu per septynias paras, skendinčiomis medžiagomis, bendruoju azotu, chloridais, bendruoju chromu. Apskaičiuotas aplinkai ir jos komponentams padarytos žalos dydis yra 15 358,64 Eur.
17. Įvertinęs ginčijamo Nutarimo ir Patikrinimo akto turinį, teismas pažymėjo, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta už tai, jog jis, neturėdamas taršos leidimo, neteisėtai išleido į aplinką gamybines nuotekas ir užteršė paviršinius vandens telkinius – Kretainio ir Smeltelės upelius. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas nustatytoms medžiagoms išleisti į aplinką neturėjo taršos leidimo. Pareiškėjas iš esmės teigė, kad atsakovas nepagrindė aplinkybės, jog jis (pareiškėjas) leido į aplinką gamybines nuotekas ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius.
18. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo vertinti ir tirti jo pateikti rašytiniai įrodymai; buvo atsisakyta atlikti įrodymų tyrimą – eksperimentą, kuris, pasak pareiškėjo, būtų pateikęs atsakymus į klausimus, ar tikrai teršalai buvo išleisti iš (duomenys neskelbtini), teritorijos, ar šie tariami teršalai tikrai ištekėjo į Kretainio upelį. Teismas nurodė, kad iš ginčijamo Nutarimo turinio matyti, jog sprendžiant klausimą dėl sankcijos pareiškėjui skyrimo, Departamentas vertino pareiškėjo argumentus dėl protokole nustatytų aplinkybių, be kita ko, buvo vertinti pareiškėjo pateikti dokumentai (sutartis su UAB „Klaipėdos kartono tara“ dėl gamybinių nuotekų tvarkymo, sutartis su AB „Klaipėdos vanduo“ dėl gamybinių nuotekų iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ pridavimo, Bendrovės autocisterna, 2019 m. lapkričio mėnesio kelionės lapas, nuotekų pridavimo AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje kvitai, UAB „Klaipėdos kartono tara“ pateiktas nuotekų surinkimo suvestinė). Vadovaudamasis nurodytais dokumentais atsakovas išanalizavo situaciją ir padarė išvadą, kad net 23 kartus pareiškėjo išsiurbtos gamybinės nuotekos iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ nebuvo nuvežtos į nuotekų valyklą. Pareiškėjas nurodytos aplinkybės iš esmės nepaneigė.
19. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo paaiškinimų matyti, jog Departamento Pranešimų priėmimo skyrius 2019 m. spalio 30 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. gavo telefoninius pranešimus, apie tai, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kur yra lietaus nuotekų išleistuvas Nr. 11 į Kretainio upelį, bėga tamsios spalvos, putotas vanduo. Departamentas elektroniniu paštu 2019 m. lapkričio 19 d. gavo dvi nuotraukas, kuriose užfiksuota pareiškėjo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), stovinti asenizacinė automašina, kurios žarna nuvesta į kieme esantį kanalizacijos šulinį. Teismas akcentavo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad nuotraukoje užfiksuotas kanalizacijos šulinys pagal pateiktą AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų schemą yra lietaus nuotekų šulinys, kuris nuo nuotekų išleidimo vietos, lietaus nuotekų surinkimo sistema, per lietaus nuotekų išleidėją Nr. 11, atiteka į Kretainio upelį. Be to, Departamento Klaipėdos valdybai 2019 m. gruodžio 8 d. pateiktas raštiškas liudijimas, kuriame nurodytos aplinkybės, kaip 2019 m. lapkričio 18 d. buvo pastebėtos pilamos nuotekos, o atidarius šulinį pastebėta, jog jame vanduo teka tamsus, putotas ir primenantis nuotekas.
20. Teismas nurodė, kad pagal byloje pateiktus duomenis, nuotekų mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti buvo imti 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 11 d. iš Kretainio upelio, ties (duomenys neskelbtini) sankryžos, iš lietaus nuotekų išleidėjo Nr. 11, 2019 m. lapkričio 13 d. – iš Smeltalės upelio, Kretainio upelio įtekėjimo vietoje, 2019 m. lapkričio 18 d. – iš lietaus nuotekų išleidėjo Nr. 11 ir iš lietaus nuotekų šulinio ties Plieno g. 18 namu (mėginys imtas po pranešimo apie nuotekų iš asenizacinės mašinos išleidimą į lietaus nuotekų tinklus teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini)). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, jog taros, kuriomis buvo imti mėginiai, buvo netinkamos, ar jos netinkamai buvo pateiktos. Tarp šalių nėra ginčo, jog dalį mėginių ėmė fiziniai asmenys, ginantys viešąjį interesą. Kita vertus, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Cheminių tyrimo skyriaus tyrimo rezultatų protokolai patvirtina, jog tara ir mėginiai buvo vertinti Departamento specialistų.
21. Teismas sutiko su atsakovu, kad pagal galiojusį teisinį reguliavimą nebuvo reikalavimo, jog mėginius imtų tik Departamento specialistai (mėginius turėjo teisę imti asmenys, kurie turėjo taras). Teismas pažymėjo, jog Aplinkos apsaugos agentūros atlikti nuotekų laboratoriniai tyrimai, kai mėginiai semti nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d., yra tik pirminis tyrimo dėl teršiamų Kretainio ir Smeltalės upelių etapas, atliktas reaguojant į gautus pranešimus iš piliečių dėl pastebėtos taršos; šie tyrimai nebuvo planuojami, siekiant įrodyti pareiškėjo kaltę, ir buvo atliekami, norint surasti upelių teršėją bei identifikuoti teršalus.
22. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sutiko su atsakovu, jog pagrindiniai pareiškėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai yra 2019 m. lapkričio 19 d. elektroniniu paštu gautas pranešimas, jog pareiškėjui priklausantis asenizacinis automobilis, jo nuomojamų patalpų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), į lietaus nuotekų tinklus išleidžia gamybines nuotekas, tai patvirtinančios liudytojo padarytos nuotraukos ir Departamento Klaipėdos valdybai 2019 m. gruodžio 18 d. pateiktas raštiškas paaiškinimas (liudijimas), kuriame objektyviai išdėstyta situacija. Teismas pažymėjo, kad ginčijamame Nutarime nustatytas aplinkybes, jog 23 kartus UAB „Vakarų švara“ išsiurbtos gamybinės nuotekos iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ nebuvo nuvežtos į nuotekų valyklą, patvirtina UAB „Vakarų švara“ pateikti dokumentai: sutartis su UAB „Klaipėdos kartono tara“ dėl gamybinių nuotekų tvarkymo, sutartis su AB „Klaipėdos vanduo“ dėl gamybinių nuotekų iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ pridavimo, UAB „Vakarų švara“ asenizacinio automobilio 2019 m. lapkričio mėnesio kelionės lapas, nuotekų pridavimo AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje čekiai, UAB „Klaipėdos kartono tara“ pateikta nuotekų surinkimo suvestinė, kurioje fiksuojama data, kada atvyko UAB „Vakarų švara“ asenizacinė mašina išsiurbti nuotekų, taip pat nurodomas tikslus laikas, kada buvo įvažiuota į įmonę bei kada išvažiuota. Iš pareiškėjo pateiktų nuotekų pridavimo kvitų galima daryti išvadą, kad vieni svarbiausių duomenų, patvirtinančių, jog nuotekos po išsiurbimo iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ nebuvo nuvežtos į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą, yra fiksuoti nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d., kai nei vieno karto nuotekos nebuvo nuvežtos išpilti į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą, o išsiurbti iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ važiuota net 16 kartų.
23. Dėl pareiškėjo prašomo atlikti eksperimento teismas nurodė, jog tyrimo metu dėl lietaus nuotekų tinklų buvo pasitelkti AB „Klaipėdos vanduo“ specialistai, kurie dalyvavo 2019 m. lapkričio 18 d. reaguojant į pranešimą dėl galimo neteisėto nuotekų šalinimo į lietaus nuotekų tinklus, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog AB „Klaipėdos vanduo“ specialistai patvirtino, kad tai yra paviršinių nuotekų tinklai ir kad jais nuotekos išteka iš išleidėjo Nr. 11 į Kretainio upelį. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje pateikta AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų, ištekančių per išleidėją Nr. 11, surinkimo schema, t. y. į Kretainio upelį, bei paviršinių nuotekų tinklų schema nuo (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog iš paviršinių nuotekų šulinio, esančio (duomenys neskelbtini), inžineriniai tinklai eina iki pažymėto išleidėjo Nr. 11.
24. Teismas sutiko su atsakovu, jog laiko atžvilgiu įvykių seka yra sklandi ir logiška. Atstumas nuo užfiksuoto nuotekų išpylimo taško ((duomenys neskelbtini)) iki vietos, kur lietaus tinklai išteka į Kretainio upelį ir nuotekos tampa matomos gyventojams (iki tos vietos lietaus tinklai yra uždari, teka po žeme ir jų pakitusi spalva negali būti atsitiktinai pastebėta), yra beveik 3 kilometrai lietaus nuotekų tinklų, todėl, išpylus nuotekas į šulinį (duomenys neskelbtini) kieme, tik po kurio laiko šios užterštos nuotekos atiteka į Kretainio upelį ir gali būti pastebėtos gyventojų. Teismas taip pat sutiko su atsakovo teiginiais, kad dėl to, jog įvykio fiksavimas, pranešimas tarnyboms ir jų atvykimas užtrunka, paimti mėginius nuotekų išleidimo vietoje nėra galimybių; toliau gamybinės nuotekos, tekėdamos lietaus tinklais, prasiskiedžia su lietaus vandeniu, taip pat su Kretainio upelio vandeniu ir negali būti prilyginamos identiškai gamybinių nuotekų sudėčiai. Be kita ko, bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog palyginus nuotekų (nelyginant jų koncentracijų), tirtų iš Kretainio upelio, ir gamybinių nuotekų, paimtų iš UAB „Klaipėdos kartono tara“, sudėtis didžiąja dalimi sutampa su nustatytais lietaus nuotekų išleistuve Nr. 11 ir Smeltalės bei Kretainio upeliuose.
25. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą, sprendė, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-2366, 6 punktą, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunktį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-258 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą, nes pareiškėjas, neturėdamas taršos leidimo, neteisėtai išleido į aplinką (lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini)) gamybines nuotekas ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius – Kretainio ir Smiltelės upelius. Teismo nuomone, Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, o pareiškėjui skirta 1 575 Eur ekonominė sankcija yra pagrįsta ir teisėta.
III.
26. Pareiškėjas UAB „Vakarų švara“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.
27. Pareiškėjo teigimu, teismas, išskyrus vieną kolegijos narį, buvo neaktyvus, neobjektyvus, šališkas. Teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė įrodymų proporcingumo, laisvo įrodymų vertinimo bei rungimosi principus. Teismas tinkamai neįvertino pateikto skundo motyvų, rašytinių paaiškinimų ir įrodymų. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų rinkimo ir jų vertinimo.
28. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Bendrovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nustatytas aplinkybes. Teismas, nebūdamas specialistu, padarė išvadą, jog atstumas nuo užfiksuoto nuotekų išpylimo taško ((duomenys neskelbtini)) iki vietos, kur lietaus tinklai išteka į Kretainio upelį ir nuotekos tampa matomos gyventojams, yra 3 kilometrai lietaus nuotekų tinklų, todėl išpylus nuotekas į šulinį (duomenys neskelbtini) kieme, tik po kurio laiko šios užterštos nuotekos atiteka į Kretainio upelį ir gali būti pastebėtos gyventojų. Kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė tokią išvadą, teismo sprendime nėra nurodyta. Pareiškėjas pažymi, kad prašė teismo leisti atlikti eksperimentą šioms aplinkybėms išsiaiškinti. Šis prašymas teismo nutartimi buvo atmestas, todėl kyla klausimas, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą apie nuotekų tekėjimą iš (duomenys neskelbtini) iki Kretainio upelio. Pasak pareiškėjo, teismas, atmesdamas prašymą atlikti eksperimentą, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio nuostatas ir tokiais savo veiksmais neleido (užkirto kelią) pareiškėjui gauti įrodymų, pagrindžiančių skundo motyvus.
29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tą dieną, kai neva buvo užfiksuotas nuotekų išleidimas į šulinį, esantį (duomenys neskelbtini), atvykus Aplinkos departamento pareigūnams, šulinyje nebuvo aptikta jokių pėdsakų, patvirtinančių apie nuotekų išleidimą, t. y. šulinyje nebuvo aptikta nuotekų (medžiagų) pėdsakų, kurios neva buvo ištekėjusios į Kretainio upelį. Iš šulinio nebuvo paimti jokie mėginiai, pats šulinys buvo tik vizualiai apžiūrėtas ir įsitikinus, kad jame nėra jokių nuotekų, jis buvo uždarytas. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovas, todėl pareiškėjas nesupranta, kokiais dokumentais (įrodymais) remiantis buvo padaryta išvada, kad UAB „Vakarų švara“ reguliariai išleidinėjo nuotekas į lietaus nuotekų sistemą. Pareiškėjui taip pat kelia abejonių tyrimui paimti mėginiai.
30. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neanalizavo jo pateiktų dokumentų ir paaiškinimų, o nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais argumentais. Atkreipia dėmesį, kad teismui Departamento pateiktoje bylos medžiagoje dalies tyrimų protokolų (Nr. P-105-2019-200/1, Nr. P-001-2019-491/1, Nr. P-001-2019-490/1, Nr. P-105-2019-197/1, Nr. P-105-2019-177/1, Nr. P-001-2019-398/1, Nr. P-001-2019-399/1) kopijos yra prastos kokybės, todėl nėra galimybės tinkamai įskaityti teršalų koncentracijų skaitinių verčių. Teismas negalėjo susipažinti su dalies pirminių dokumentų informacija ir ją kritiškai įvertinti. Be to, protokole Nr. P-001-2019-398/1 klaidingai nurodytos mėginių paėmimo vietos: „Smeltalės upelis ties (duomenys neskelbtini) sankryža, Klaipėdos miestas“, tačiau ties šia sankryža prateka ne Smeltalės, o Kretainio upelis, į kurį išteka miesto lietaus išlaistuvas Nr. 11, tačiau teismas ir į tai neatsižvelgė.
31. Pareiškėjo teigimu, teismas tinkamai neįvertino, kad didžioji dalis tirtų mėginių buvo paimti nesilaikant Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento nustatytų nuotekų mėginių ėmimo procedūrų, taip pat, kad didžioji dalis mėginių buvo paimta vietose, kurios nėra tinkamos mėginių nuotekų sudėčiai objektyviai reprezentuoti. Pasak pareiškėjo, kadangi Departamento pareigūnai tariamos aplinkos taršos faktą grindė mėginių tyrimų rezultatais, mėginių paėmimo patikimumą teismas turėjo tinkamai įvertinti, tačiau to nepadarė. Teismas taip pat neįvertino, kad 2019 m. spalio 30 d., 15.30 val. ir 2019 m. lapkričio 11 d., 12.30 val. atlikti mėginių paėmimai buvo ydingi, t. y. dėl nustatytų mėginių ėmimo procedūrų nesilaikymo, tikėtina, kad buvo gauti neteisingi mėginio tyrimų rezultatai.
32. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, vertindamas Departamento pateiktus įrodymus, netinkamai įvertino nuotekų teršalų sudėties sutapties (Kretainio upelyje ir AB „Klaipėdos kartono tara“ gamybinėse nuotekose) pakankamumų. Teismas rėmėsi Departamento Patikrinimo akte suformuluota išvada, kad nuotekų, tirtų Kretainio upelyje, ir gamybinių nuotekų, paimtų iš UAB „Klaipėdos kanono tara“, teršalų sudėtis didžia dalimi sutampa. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad teršalų sudėties sutapimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog nuotekas išleido būtent UAB „Vakarų švara“. Pareiškėjas akcentuoja, kad šiuo atveju nebuvo paimtas nei vienas nuotekų mėginys iš tariamos taršos vietos – lietaus šulinio, todėl teršalų sudėties sutapimas negali būti vertinamas kaip tariamos taršos įrodymas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad išleistuvo Nr. 11 baseino teritorijoje yra nemažai kitų įmonių, kurių veikloje gali susidaryti nuotekos, turinčios analogišką teršalų sudėtį, kaip ir UAB „Klaipėdos kartono tara“.
33. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
34. Atsakovas nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė įrodymų proporcingumo, laisvo įrodymų vertinimo bei rungimosi principus, o taip pat tinkamai neįvertino pateikto skundo motyvų, rašytinių paaiškinimų ir įrodymų, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovo nuomone, teismas detaliai atsakė į pareiškėjos skundo argumentus, tinkamai vertino įrodymus ir taikė įstatymų reikalavimus, teismo priimtas sprendimas yra išsamiai motyvuotas, Departamentas iš esmės sutinka su šia motyvacija, todėl to paties atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nebekartoja.
35. Atsakovo teigimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde minimi argumentai laikytini nepagrįstais. Atsakovas pažymi, kad Nutarime skirti ekonominę sankciją ir teismo sprendime yra nurodyta, jog tyrimo metu dėl lietaus nuotekų tinklų buvo pasitelkti AB „Klaipėdos vanduo“ specialistai, kurie dalyvavo visais atvejais reaguojant į gautus pranešimus apie pastebėtą taršą, tame tarpe ir 2019 m. lapkričio 18 d. reaguojant į pranešimą dėl galimo neteisėto nuotekų šalinimo į lietaus nuotekų tinklus, adresu (duomenys neskelbtini). AB „Klaipėdos vanduo“ specialistai patvirtino, jog tai yra paviršinių nuotekų tinklai ir kad jais nuotekos išteka iš išleidėjo Nr. 11 į Kretainio upelį. Be to, byloje yra pateikta AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų surinkimo schema, kurioje pažymėta, kad iš paviršinių nuotekų šulinio, esančio (duomenys neskelbtini), inžineriniai tinklai eina iki pažymėto išleidėjo Nr. 11.
36. Atsakovas pabrėžia, kad paimti mėginius iš tariamos taršos vietos nebuvo galimybės. Pažymi, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nebuvo reikalavimo, jog mėginius imtų tik Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, o paimtus ir pristatytus mėginius vertino ir tyrimų rezultatų protokoluose (mėginių paėmimo datą, laiką, vietą bei mėginio paėmimo tarą) pažymėjo Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių tyrimo skyriaus specialistai, todėl nėra jokio pagrindo netikėti juose pateiktų rezultatų patikimumu. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nei bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo metu, nei teisme nepateikė konkretaus atsakymo ar paaiškinimo, kur ginčo laikotarpiu galėjo būti išvežamos, ar kam priduodamos Bendrovės nuotekos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 24 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto Aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-2“ pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, Nutarimą paliko nepakeistą.
38. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išskyrus vieną kolegijos narį, buvo neaktyvus, neobjektyvus, šališkas, nagrinėdamas bylą, pažeidė įrodymų proporcingumo, laisvo įrodymų vertinimo bei rungimosi principus, tinkamai neįvertino pateikto skundo motyvų, rašytinių paaiškinimų ir įrodymų.
39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
40. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas buvo neaktyvus, neobjektyvus, šališkas, nes neaktyviai ir netinkamai tyrė įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina asmens teisę į veiksmingą teisminę pažeistų teisių gynybą. Asmens teisė į bylos nagrinėjimą nešališko teismo įtvirtinta ir ABTĮ (ABTĮ 45 str. 4 d., 44-45 str.). Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Šis principas perkeltas į ABTĮ 7 straipsnį, kuris įtvirtina pagrindines teisėjų ir teismų nepriklausomumo administracinėse bylose nuostatas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, ABTĮ 44–45 straipsnių normose įtvirtintas teisėjo nusišalinimo ir jo nušalinimo institutas. ABTĮ bylos proceso dalyviams suteikia teisę pareikšti teisėjui motyvuotą nušalinimą, jei turi pagrindą manyti, kad yra aplinkybių dėl kurių jis negali nagrinėti bylą (ABTĮ 45 str.).
41. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti vertinama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Vokietiją). Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin and Others prieš Prancūziją). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli and Santangelo prieš Italiją). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr., pvz., EŽTT 1996 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę).
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu, nepagrįsti jokiais argumentais, kurie atitiktų minėto objektyviojo testo kriterijus. Pareiškėjo argumentai yra siejami su teismo priimtu pareiškėjui nepalankiu procesiniu sprendimu bei nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teismas įrodymus vertina pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę, kurios taikymo negali saistyti bylos proceso dalyvių nuomonė dėl įrodymų vertinimo. Aplinkybė, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip to norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas, nes teisminiame ginče, jei nesudaroma taikos sutartis, visada yra bylą laimėjusi ir pralaimėjusi šalis. Taigi byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo išankstinį suinteresuotumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, savaime negali būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas.
43. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas sudarė jam galimybę rinkti įrodymus, 2020 m. lapkričio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu atidėdamas bylos nagrinėjimą ir nustatydamas pareiškėjui terminą iki 2020 m. gruodžio 19 d. pateikti įrodymus – būtent atlikti eksperimentą. Iš byloje pateiktų pareiškėjo 2020 m. gruodžio 18 d. papildomų paaiškinimų matyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą eksperimentą, abejodamas eksperimento atlikimo tikslingumu. Taigi teismas padėjo pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises, siekė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (buvusi 6 dalis) reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020). Įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019).
44. Apeliaciniame skunde iš esmės abejojama įrodymų, kuriuos surinko atsakovas įrodyti pareiškėjo padarytą pažeidimą, pakankamumu, taip pat jų vertinimo tinkamumu. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teikė prioritetą atsakovo argumentams, neanalizavo pareiškėjo pateiktų dokumentų ir paaiškinimų. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nurodytų šios nutarties 43 punkte. Įrodymų visetas, t. y. pareiškėjas, neturėdamas taršos leidimo (dėl to ginčo nebuvo ir nėra), ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d., išsiurbdamas nuotekas iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ ir nenuveždamas jų išpilti į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą (iš pareiškėjo pateiktų nuotekų pridavimo kvitų galima daryti išvadą, kad vieni svarbiausių duomenų, patvirtinančių, jog nuotekos po išsiurbimo iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ nebuvo nuvežtos į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą, yra fiksuoti nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d., kai nei vieno karto nuotekos nebuvo nuvežtos išpilti į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą, o išsiurbti iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ važiuota net 16 kartų), neteisėtai išleido į aplinką (lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini)) gamybines nuotekas (įrodo liudytojo paaiškinimai, fotonuotraukos) ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius – Kretainio ir Smiltelės upelius (įrodo mėginiai), pagrindžia, kad pareiškėjas padarė šioje byloje aptariamą pažeidimą. Pareiškėjo keliamos abejonės įrodymų nepakankamumu ir netinkamu jų vertinimu teisėjų kolegijos traktuojamos kaip nepagrįsta objektyviais duomenimis gynybinė pozicija. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo vadovas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (žr. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-456-563/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-130-795/2020) yra nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktą, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunktį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą, kadangi „UAB „Vakarų švara“, neturėdama taršos leidimo, neteisėtai išleido į aplinką (lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini)) gamybines nuotekas ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius – Kretainio ir Smiltelės upelius“. Nagrinėjamai administracinei bylai yra reikšmingi minėtų bendrosios jurisdikcijos teismų atlikti faktinių aplinkybių vertinimai. Nepaisant to, kad administracinio nusižengimo byla, kurioje buvo skirtingi proceso dalyviai negu šioje byloje, savaime neturi prejudicinės reikšmės šiai bylai, visgi pažymėtina, kad minėtoje byloje buvo vertinamos tapačios šiai bylai aplinkybės. Bendrosios jurisdikcijos teismai ne tik nutarė, kad pareiškėjo vadovas kaltas dėl paminėtos veikos padarymo, bet ir įvertino faktines objektyvias aplinkybes. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjui pritaikyta administracinė atsakomybė už pažeidimą, kurio tapačius objektyviuosius požymius vertino bendrosios jurisdikcijos teismai nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje. Bendrosios jurisdikcijos teismų nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas, neturėdama taršos leidimo, neteisėtai išleido į aplinką (lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini)) gamybines nuotekas ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius – Kretainio ir Smiltelės upelius, šioje administracinėje byloje nėra jokio teisinio pagrindo įvertinti kitaip.
45. Išanalizavus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų švara“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ernestas Spruogis
Arūnas Sutkevičius
Skirgailė Žalimienė