Civilinė byla Nr. 2VP-486-844/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24211-2016-9

                                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 15 d.

Visaginas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei, dalyvaujant pareiškėjui, antstoliui Sauliui Užkuraičiui, skolininko AB „Aksa“ įmonės kodas 133502520, esančios Elektrėnų g. 10, Kaune, ir AB „Aksa“ generalinio direktoriaus Mindaugo Plūko atstovui, advokatui Mariui Brasiūnui, išieškotojo UAB „Vespila“, juridinio asmens kodas 302545041, esančios Žirmūnų g. 70, Vilniuje, atstovui advokato padėjėjui Tomui Petrauskui civilinėje byloje, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio (antstolis Saulius Užkuraitis, I. Kanto g. 22-2, Kaunas) (toliau – Antstolis) patikslintą pareiškimą dėl baudos paskyrimo AB „Aksa“ generalinio direktoriaus pareigas einančiam Mindaugui Plūkui, atstovaujamam advokato Mariaus Brasiūno (advokatų kontora TGS Baltic, adresas Konstitucijos pr. 21A, Rytinis pastatas, 8 aukštas, LT-08130, Vilnius), už Visagino miesto apylinkės teismo nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1516-844/2015, nevykdymą, kurioje išieškotoju yra UAB „Vespila“, juridinio asmens kodas 302545041, esančios Žirmūnų g. 70, Vilniuje, atstovaujama advokato padėjėjo Tomo Petrausko (advokatų profesinė bendrija „Martovičiaus ir Damušis“, adresas A. Mickevičiaus g. 56-2, Kaunas).

Teismas išnagrinėjęs prašymą

n u s t a t ė:

Antstolis, teismui pateikė pareiškimo dėl baudos paskyrimo patikslinimą (toliau Pareiškimas), kuriuo prašo skirti AB „Aksa“ juridinio asmens kodas 133502520, generalinio direktoriaus pareigas einančiam Mindaugui Plūkui, gimusiam (duomenys neskelbtini), baudą už Visagino miesto apylinkės teismo nutarties Nr. 2-1516-844/2015, nevykdymą, po 300 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2016-05-05, vykdyti įpareigojimą vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/00088, baudą mokant Valstybės naudai.

Pareiškime Antstolis nurodo, kad Antstolio kontoroje pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30, išduotą nutartį Nr. 2-1516-844/2015 vykdomas įpareigojimas skolininkei AB „Aksa“ įmonės kodas 133502520, išieškotojo UAB „Vespila“, įmonės kodas 302545041, naudai.  

Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutartyje (kuri įsiteisėjo 2016-03-02) nurodyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui AB „Aksa“, įmonės kodas 133502520, savo ūkinėje - komercinėje veikloje (gelžbetonio ir betono gaminių gamyboje) naudotis ieškovui UAB „Vespila“, įmonės kodas 302545041, nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu Karlų kaime (Visagino sav.). Katilinės g. 3 (žemės sklypo kadastrinis Nr. 4535/0005:34):

1.1.       Naujos gelžbetonio gamybos linijos sudėtinėmis dalimis:

1.1.1.       Hidrauliniais vamzdžiais ir elektrine valdymo plokšte/1 forma (8 vnt.), (Nr. 168-3);

1.1.2.       Hidrauliniais vibratoriais EK 302/6 (8 vnt.), (Nr. 168/4);

1.1.3.       Hidraulinio bloko hidrauliniais vamzdžiais (80 m.), (Nr. 168-5);

1.1.4.       Hidrauliniu bloku EH103/400L (2 vnt.), (Nr. 168-6);

1.1.5.       Spaustuvo magnetu 16kN (60 vnt.), (Nr. 168-7);

1.1.6.       Spaustuvo tipo papildoma aliuminio forma H=199 mm (150 m), (Nr. 168-8);

1.1.7.       Kampus jungiančiomis dalimis 90 laipsnių/202 mm (24 vnt.), (Nr. 168-9),

1.1.8.       Reguliuojama plieno plokšte/papildoma faneros forma H= 150-450 mm (100 m), (Nr. 168-10);

1.1.9.       Reguliuojama plieno plokšte/papildoma faneros forma H=150-450 mm (50 m),

(Nr. 168-11);

1.1.10.       Mechaniniu liejinių konteineriu EB 100/2.0(1 vnt.), (Nr. 168-12);

1.1.11.       Krovininiu vagonu blokinio betono gaminiams EN879/7040 (1 vnt.), (Nr. 168- 13); 1.1.12. Krovininį vagoną traukiančia priemone, EN875 (1 vnt.), (Nr. 168-14);

1.1.13.       Traukiančios priemonės radijo valdymo įrenginiu (1 vnt.), (Nr. 168-15);

1.1.14.       Plieniniu traukiančios priemonės lynu/skersmuo 16 mm (550 m), (Nr. 168-16).

1.2.       Naujos betono gamybos linijos sudėtinėmis dalimis:

1.2.1       Planetarine priešpriešinio srauto betono maišykle HPGM2250/1500 (1 vnt.), (Nr.

203-1);

1.2.2       Planetarine priešpriešinio srauto betono maišykle HPGM2250/1500 (1 vnt.), (Nr.

203-2);

1.2.3       Cheminių priedų dozavimo siurbliu (1 vnt.), (Nr. 203-8);

1.2.4.       Cheminių priedų dozavimo siurbliu (1 vnt.), (Nr. 203-9);

1.2.5.       Cheminių priedų dozavimo siurbliu (1 vnt.), (Nr. 203-10);

1.2.6.       Cheminių priedų dozavimo siurbliu (1 vnt.), (Nr. 203-11);

1.2.7.       Užpildų svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.), (Nr. 203-12);

1.2.8.       Užpildų svėrimo-dozavimo sistema, ei. vibratoriumi MVE500/3 su vald. apar. (1 vnt.), (Ne. 203-13);

1.2.9.       Užpildų svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.), (Nr. 203-14);

1.2.10       Cemento svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.), (Nr. 203-15);

1.2.11.       Vandens svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.), (Nr. 203-16);

1.2..       12. Cheminių priedų svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.), (Nr. 203-17);

1.3.       Kitu ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu - vibraciniu presu su formomis, įrenginiais gelžbet. žiedu gamybai; presu su 2 formomis.

2017-12-06 priimtas patvarkymas Nr. S-17004185, kuriame nurodoma sudaryti sąlygas 2017-12-13, antstoliui Sauliui Užkuraičiui patikrinti kaip vykdomas Visagino miesto apylinkės teismo nutartyje 2-1516-844/2015, nurodytas draudimas AB „Aksa“ naudotis UAB „Vespila“ priklausančiu turtu.

2017-12-13, surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-17000072. Šiame akte nurodyta, kad skolininkė AB „Aksa“ savo ūkinėje-komercinėje veikloje vis dar naudojasi išieškotojui UAB „Vespila“ priklausančiu turtu.

Tai reiškia, kad Mindaugo Plūko vadovavimo skolininkui AB „Aksa“ metu, nėra vykdoma 2015-11-30, Visagino miesto apylinkės teismo nutartis priimta civilinėje byloje 2-1516-844/2015, ir AB „Aksa“ savo ūkinėje ir komercinėje veikloje ir toliau naudojasi UAB „Vespila“ priklausančiu turtu ir už tai gauna pajamas. Šias aplinkybes patvirtina 2017-12-13, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-17000072.  

Teismo posėdžio metu Antstolis savo Pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Išieškotojas UAB „Vespila“ teismui pateikė atsiliepimą į Antstolio Prašymą, kuriame nurodė, kad UAB „Vespila“ sutinka su Antstolio Pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išnagrinėjęs bylą dėl baudos skyrimo ankstesniam AB „Aksa“ generaliniam direktoriui E. B. už tos pačios Visagino miesto apylinkės teismo 2015 30 nutarties nevykdymą ir 2017-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas AB „Aksa“ generaliniam direktoriui skyrė 150 Eur baudą už kiekvieną 2015- 30 nutarties nevykdymo dieną, tačiau, kaip matoma, AB „Aksa“ nepaiso net ir aukščiausios instancijos teismo priimtų teismo sprendimų ir toliau nevykdo 2015-11-30 nutarties. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-23 nutartyje, 28 punkte yra išaiškinta, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutartimi paskirta laikinoji apsaugos priemonė atitinka CPK 145 str. l d. 6 p. nurodytą šių priemonių rūšį - draudimą imtis tam tikrų veiksmų - ir priskirtina prie laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tiktai pats skolininkas. Minėtos kasacinio teismo nutarties 43 punkte, taip pat išaiškinta, kad teismo nutarties skirti CPK 145 str. 1 d. 6,7,8 ir 12 p. nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 str. 9 d., kuri yra specialioji norma CPK 771 str. 5 d. atžvilgiu, todėl sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą CPK 771 str. 5 d. (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 - 2017-01-01) taikoma tiek, kiek nesureguliuota CPK str. 145 str. 9 d. ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai.

Vadinasi, už Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutartimi paskirtos laikinosios apsaugo priemonės (draudimo naudotis konkrečiais daiktais) nevykdymą AB „Aksa“ vadovui gali būti skiriama bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.

Nurodė, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė draudimas AB „Aksa“ savo ūkinėje-komercinėje veikloje (gelžbetonio ir betono gamyboje) naudotis UAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančiu konkrečiu nutartyje nurodytu turtu.

CPK 152 str. 1 d., nustatyta, kad „teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai.“ Panevėžio apygardos teismas 2016-03-02 nutartimi paliko nepakeistą Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutartį. CPK 18 str., nustato, kad; „Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje." Taigi, nors nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdoma skubiai ir 2015-11-30 nutartis yra įsiteisėjusi, tačiau AB „Aksa“, priėmus 2015-11-30 nutartį, jos nevykdė ir toliau nevykdo - nuo 2014-05-27 (kai iš UAB „Swedbank lizingas" įsigijo tam tikrą turtą esantį Visagino sav., Karlų k., Katilinės g. 3) iki šiol neteisėtai naudojasi uždraustu naudotis turtu. Tai, kad AB „Aksa“ nevykdo 2015- 1-30 nutartimi taikyto draudimo yra konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-23 civilinės bylos Nr. 3K-7-199-248/2017 64 punkte, taip pat antstolio Sauliaus Užkuraičio 2017-12-13 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akte Nr. B-17000072. Vadinasi, AB „Aksa“ daugiau nei du metus nevykdydama 2015-11-30 nutarties, net ir esant paties kasacinio teismo už tai jau anksčiau paskirtai baudai, toliau piktybiškai ignoruoja ir pažeidinėja imperatyvias teisės nuostatas ir teisinę tvarką. Atkreipė dėmesį, kad apie Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutartį dabartiniam AB „Aksa“ vadovui - generaliniam direktoriui Mindaugui Plūkui buvo žinoma nuo 2015-11-30 nutarties įteikimo dienos. AB „Aksa“ ir jos vadovai bei valdymo organai visuose teisminiuose ginčuose su UAB „Vespila“ yra atstovaujami advokato Mariaus Brasiūno. Advokatas Marius Brasiūnas, atstovaudamas AB „Aksa“, pateikė 2015-12-10 atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutarties. Todėl akivaizdu, kad AB „Aksa“ ir jos valdymo organai apie Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutartį žinojo dar iki 2015-12-10. Papildomai pažymėjo, kad Mindaugas Plūkas AB „Aksa“ valdyme dalyvauja nuo 2003 m., nuo 2011-10-20 yra paskirtas AB „Aksa“ valdybos nariu, nuo 2016-06-06 yra perrinktas AB „Aksa“ valdybos nariu, nuo 2016-06-20 išrinktas AB „Aksa“ valdybos pirmininku, ir nuo 2016-05-05 išrinktas AB „Aksa“ vadovu - generaliniu direktoriumi. Valdybos kompetencijai yra priskirta verslo sprendimų priėmimo funkcija (ABĮ 34 str. 4 d.), taip pat priskirta bendrovės vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, kuris organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, kontrolės funkcija (ABĮ 34 str. 7 d.). Todėl akivaizdu, kad atsakovas Mindaugas Plūkas būdamas AB „Aksa“ valdybos nariu žinojo apie priimtą 2015-11-30 nutartį. Be to, atsakovas Mindaugas Plūkas yra netiesioginis AB „Aksa“ akcininkas - atsakovas Mindaugas Plūkas yra vienintelis akcininkas UAB „Aksa holdingas“, kuri valdo 97,8 proc., AB „Aksa“ akcijų. Tai reiškia, kad atsakovas Mindaugas Plūkas, tiek kaip AB „Aksa“ valdybos narys ir pirmininkas, tiek kaip netiesioginis akcininkas yra suinteresuotas ir turi pareigą prižiūrėti AB „Aksa“ veiklą ir jos organizavimą. Be to, kaip minėta aukščiau, AB „Aksa“ byloje, kurioje priimta 2015-11-30 nutartis, visą laiką atstovavo advokatas Marius Brasiūnas, todėl dėl tinkamo AB „Aksa“ ir jos vadovo informavimo apie priimtą nutartį nėra pagrindo abejoti.

Paminėjo, kad UAB „Vespila“ nuosekliai reikalavo AB „Aksa“ ir jos valdymo organus vykdyti 2015-11-30 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę ir nutraukti neteisėtą naudojimąsi UAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančiu turtu. UAB „Vespila“ yra pateikusi AB „Aksa“, jos valdymo organams bei jos advokatui Mariui Brasiūnui ne vieną reikalavimą, pvz., 2015-11-05 reikalavimą, 2015-12-03 reikalavimą, 2016-05-18 raginimą, 2017-02-14 reikalavimą, 2017-11-06 reikalavimą, tačiau AB „Aksa“ niekaip į tai nereagavo ir nepradėjo vykdyti 2015-11-30 nutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad AB „Aksa“ ir atsakovas Mindaugas Plūkas nepradėjo vykdyti 2015-11-30 nutarties net ir po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 priėmimo. Tai rodo, kad AB „Aksa“ valdymo organas - valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius atsakovas Mindaugas Plūkas tyčia nesiima vykdyti 2015-11-30 nutarties, nes tai jam asmeniškai ir jo valdomai įmonei yra finansiškai yra naudinga. Šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui Mindaugui Plūkui jo išrinkimo generaliniu direktoriumi metu (2016-05-05) buvo žinoma apie Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - draudimą naudotis konkrečiu UAB „Vespila“ priklausančiu turtu, tačiau atsakovas Mindaugas Plūkas, nors ir žinodamas tai, nesiėmė užtikrinti tokio draudimo vykdymo.

Nurodė, kad antstolis Saulius Užkuraitis tiek pradiniu pareiškimu, tiek Patikslintu pareiškimu prašo skirti maksimalią baudą atsakovui Mindaugui Plūkui už 2015-11-30 nutarties nevykdymą. UAB „Vespila“ sutinka su reikalavimu skirti maksimalią baudą, nes nagrinėjamu atveju egzistuoja visos tam būtinos sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl baudos, skirtinos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, dydžio parinkimo kriterijų yra pažymėjęs: „Teisėjų kolegijos vertinimu, kriterijai, suformuluoti dėl baudos, skiriamos už teismo sprendimo, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, dydžio, taikytini ir skiriant baudų pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymų. Taigi sprendžiant klausimų dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymų, būti efektyvi, atgrasanti nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis, lyginant jį su skolininko gaunama nauda, neskatintų nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 63 punktas).

Nurodė, kad vertinant aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktikos išaiškinimą, matoma, kad parenkant baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą dydį, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į tai, kad skirtinos baudos parinktas dydis skatintų skolininką vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų efektyvus ir atgrasintų nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo.

Nagrinėjamu atveju yra aišku, kad 150,00 eurų bauda už kiekvieną 2015-11-30 nutartį vykdyti uždelstą dieną neskatina AB „Aksa“ vykdyti 2015-11-30 nutarties, nėra efektyvi ir neatgraso AB „Aksa“ nuo 2015-11-30 nutarties nevykdymo. Taip pat nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad pagrindinis 2015-11-30 nutarties nevykdymo motyvas yra finansinės naudos gavimas neteisėtai naudojantis svetimu turtu, o tai lemia, kad AB „Aksa“ nevykdydama 2015-11-30 nutarties uždirba ženklias pajamas ir tuo pačiu nepagrįstai riboja UAB „Vespila“ nuosavybės teisę. Visa tai lemia, kad UAB „Vespila“ negali laisvai įgyvendinti nuosavybės teisių ir negali iš turimo turto gauti pajamų. Taigi AB „Aksa“ neatlygintinas naudojimasis UAB „Vespila“ priklausančiu turtu ir piktybiškas 2015-11-30 nutarties nevykdymas yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise, kuris negali būti ginamas. Pabrėžė, kad tokios pačios pozicijos AB „Aksa“ neteisėto neveikimo (2015-11-30 nutarties nevykdymo) ir kartu neteisėto veikimo (neteisėtu UAB „Vespila“ turto naudojimo) atžvilgiu yra laikomasi Panevėžio apygardos teismo 2017-09-11 nutartyje Nr. 2A-10-755/2017.

Nurodė, kad be to, AB „Aksa“ iš pradžių net ir teismams melavo, kad nesinaudoja UAB „Vespila“ priklausančiu turtu. Bylos, kurioje priimta 2015-11-30 nutartis, nagrinėjimo dar 2015 m. pirmojoje instancijoje metu AB „Aksa“ neigė, kad naudojasi UAB „Vespila“ priklausančiu turtu. Taip pat tą neigė ir kitoje Kauno apygardos tesimo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-213-343/2018 ir dėjo visas pastangas, kad UAB „Vespila“ būtų sukliudyta patekti į AB „Aksa“ gamybines patalpas ir patikrintas naudojimosi UAB „Vespila“ turtu faktas. Šioje byloje kartu su UAB „Vespila“ 2016-12-21 atsiliepimu yra pateikti įrodymai, kad antstolis Leonas Jankauskas nebuvo įleistas į AB „Aksa“ gamybinę teritoriją. Pridedamas UAB „Vespila“ 2015-09-15 prašymas, Kauno apygardos teismo 2015-09-17 nutartis ir AB „Aksa“ 2015-09-25 prašymas, patvirtina, kad AB „Aksa“ melavo, kad nesinaudoja UAB „Vespila“ priklausančiu turtu ir siekė bet kokiomis pastangomis užkirsti kelią tai patikrinti. Toks pirminis AB „Aksa“ melavimas ir vėliau prasidėjęs piktybiškas 2015-11-30 nutarties nevykdymas, leidžia pagrįstai abejoti, ar AB „Aksa“ imsis vykdyti 2015-11-30 nutartį net ir paskyrus maksimalų baudos dydį už šios nutarties nevykdymą.

Taip pat primintina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-10-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 29 punkte yra pabrėžęs, kad 2015-11-30 nutartį privalo AB „Aksa“ vykdyti asmeniškai, o bet kokie UAB „Vespila“ veiksmai dėl 2015-11-30 nutartimi uždrausto naudoti turto būtų traktuojami, kaip bandymas pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei neteisėtas UAB „Vespila“ kišimasis į AB „Aksa“ vykdomą ūkinę-komercinę veiklą. Visa tai reiškia, kad šiuo atveju UAB „Vespila“ negali apginti savo teisėtų interesų prieš AB „Aksa“ atliekamą akivaizdų piktnaudžiavimą teise.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad AB „Aksa“ ir atsakovas Mindaugas Plūkas būtų skatinamas vykdyti, 2015-11-30 nutartį tik paskyrus maksimalią baudą už tokios nutarties nevykdymą.

Galiausiai sprendžiant dėl skirtinos baudos dydžio, turėtų būti atsižvelgiama ir į atsakovo Mindaugo Pluko turimo turto masę - atsakovas Mindaugas Plūkas turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, atsakovui Mindaugui Plūkui nuosavybės teise priklauso 8723355 Eur vertės (10 000 Lt + 30 110 001 Lt / 3,4528 Eur) UAB „Aksa holdingas“ akcijos bei netiesiogiai didžioji dalis (97,8 proc.) AB „Aksa“ akcijų. Be to, atsakovas Mindaugas Plūkas yra AB „Aksa“ generalinis direktorius, valdybos narys bei pirmininkas, taip pat UAB „Aksa holdingas“ direktorius ir UAB „Azovlitas“ valdybos narys bei pirmininkas. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas Mindaugas Plūkas valdo didelę masę turto bei tikėtina gauna aukštas pajamas iš užimamų vadovavimo pareigų, todėl šios aplinkybės taip pat turi būti įvertintos parenkant skirtinos baudos dydį. Prašo tenkinti Antstolio Pareiškimą ir skirti maksimalų baudos dydį AB „Aksa“ generaliniam direktoriui – atsakovui Mindaugui Plūkui už kiekvieną uždelstą, įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutartį, dieną. Iš AB „Aksa“ ir Mindaugo Plūko priteisti UAB „Vespila“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 tomas, b. l. 30-32).

Teismo posėdžio metu UAB „Vespila“ atstovas advokato padėjėjas Tomas Petrauskas minėtame atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė ir prašė tenkinti Antstolio prašymą.

Mindaugo Plūko atstovas advokatas Marius Brasiūnas pateikė teismui atsiliepimą į Antstolio Prašymą, kuriame nurodė, kad jis su Pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad UAB „Vespila“ įrangą nusipirko dar 2010-09-22. Nors sandoris sudarytas seniai, tačiau iki AB „Aksa“ tampant Gelžbetonio gamyklos savininku 2014-05-27, UAB „Vespila“ savo turto iš gamyklos nepasiėmė ir jo neišsivežė. AB „Aksa“ siūlė UAB „Vespila“ atvykti ir pasiimti savo turtą, tačiau UAB „Vespila“ to nedaro. Akivaizdu, kad UAB „Vespila“ tik deklaruoja norą apsaugoti savo turtą, tačiau realiai siekia ne turto apsaugos, bet trikdyti AB „Aksa“ veiklą. Be to, 2015-11-30, teismo nutarties vykdymas yra objektyviai sudėtingas. Paminėjo, kad 2015-11-30, teismo nutartis yra vykdoma objektyviai didžiausia apimtimi. 2017-12-13, Antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. B-17000072, yra nustatyta, kad AB „Aksa“ naudojasi tik dalimi UAB „Vespila“ priklausančiu turtu, didele dalimi yra nesinaudojama. Taip pat AB „Aksa“ ėmėsi visų įmanomų teisinių priemonių, kad įvykdytų nutartį, pasiūlė vykdymo būdus, tačiau Antstolis ir UAB „Vespila“ buvo pasyvūs ir nesuinteresuoti realiu nutarties vykdymu. UAB „Vespila“ siekia tik trikdyti AB „Aksa“ veiklą, nes nesinaudojant įranga pilnai, neveiks gamykla ir AB „Aksa“ bus daroma didelė žala. UAB „Vespila“ prašo uždrausti naudotis įranga, tačiau jos neketina pasiimti ir nepasiima. Nagrinėjamu atveju AB „Aksa“ yra ne kartą nurodžiusi tiek ir Išieškotojui, tiek ir Antstoliui, kad yra pasiryžusi nutartį įvykdyti, tačiau šiuo metu Nutarties neįmanoma įvykdyti nepadarant esminės žalos Bendrovei. Nutartimi yra nustatytas draudimas AB „Aksa“ naudotis Išieškotojui priklausančia įranga, tačiau ginčo įranga yra AB „Aksa“ valdomoje Gelžbetonio gamykloje ir fiziškai bei funkciškai susijusi Bendrovės turimais įrengimais, dalis įrangos yra įbetonuota į AB „Aksa“ priklausančio nekilnojamojo turto pamatus, sujungta su turimomis elektros komunikacijomis ir kt. Todėl AB „Aksa“, norėdama įvykdyti nutartį, turi sustabdyti gamyklos veiklą iki to momento, kol išieškotojas išsimontuos įrangą, o AB „Aksa“ ją pakeis naujai įsigyta įranga. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal įrangos išmontavimo schemos pavyzdį, visų pirma būtų atjungta elektra, demontuojami kabeliai ir signaliniai laidai, demontuojamos maišyklės, automatika, vibro stalai. Be kita ko, išmontavimo kaštai yra itin dideli, t. y. apie 152342 Eur, o darbai vyktų virš dviejų mėnesių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog AB „Aksa“ siekė bendradarbiauti, domėjosi galimybėmis įrangą perduoti išieškotojui, elgėsi sąžiningai, tačiau būtent išieškotojas niekuomet nebuvo linkęs ginčo spręsti taikiu, derybų būdu, bendradarbiauti su AB „Aksa“ ir atsiimti įrangą. AB „Aksa“ iki šiol nėra gavusi jokių konstruktyvių pasiūlymų iš UAB „Vespila“, nežinoma kaip, kada ir kokiu būdu įrangą ketina demontuoti ir pasiimti iš Gelžbetonio gamyklos. Toks išieškotojo elgesys akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems civilinės teisės principams. Net ir paties Ieškovo pareikštas ieškinys parodo jo tikslus - Ieškovas neprašo įrangos išreikalauti, kaip pats nurodo iš svetimo neteisėto valdymo, o viso labo prašo tik uždrausti naudotis įranga. Vadinasi UAB „Vespila“ nesiekia ginčo išspręsti iš esmės, atkurti teisinę taiką, o siekia AB „Aksa“ veiklos trikdymo. Apibendrinant teigtina, jog UAB „Vespila“ nesąžiningas elgesys, kuomet yra visiškai ignoruojami AB „Aksa“ siekiai išspręsti susidariusią situaciją ir įvairių ginčų inicijavimas, tik patvirtina, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 145 straipsnio 9 dalyje numatyta būtinoji atsakomybės sąlyga Atsakovo kaltė.

Jeigu teismas netenkintų prašymo neskirti baudos, prašo įvertinti, kad Antstolis netinkamai nurodo sužinojimo momentą, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas baudos dydis, taip pat, prašoma paskirti bauda yra neprotingai didelė.

Nurodė, kad Antstolis pareiškime prašo Mindaugui Plūkui skirti baudą, skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 5 d., tačiau toks skaičiavimas yra nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėtoje byloje sužinojimo momentą siejo su antstolio patvarkymo gavimu ir pažymėjo, jog: „<...> asmeniui, kuriam teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytas įpareigojimas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai tas asmuo, bauda už šios nutarties nevykdymą skaičiuojama nuo sužinojimo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones momento, kuris kiekvienu atveju nustatytinas teismui ištyrus konkrečios bylos faktines aplinkybes “. Nagrinėjamu atveju Antstolis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-16000036 yra surašytas 2016 m. rugpjūčio 10 d., todėl pagal, pateiktą aktualų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, Atsakovui bauda Mindaugui Plūkui galėtų skaičiuojama tik nuo šio momento.

CPK 145 straipsnio 9 dalis ir 585 straipsnio 2 dalis nevykdančiam antstolio reikalavimo vykdyti teismo nustatytus laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribojimus atsakingam asmeniui nustato baudą iki 300 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną valstybės naudai.

Antstolis šioje byloje prašo Mindaugui Plūkui paskirti maksimalią - 300 Eur baudą, už kiekvieną neva pažeidimo dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 5 d. Be kita ko, kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog: „Bylą nagrinėję teismai, nustatydami skolininkei skirtinos baudos dydį, vertino sprendimo neįvykdymo terminą, atsižvelgė i reikalingu atlikti procedūrų sudėtingumą, taip pat vadovavosi CPK taikymo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

Kitoje byloje, kurioje buvo kilęs analogiškas ginčas, tarp tų pačių šalių, kaip ir šioje byloje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išsamiai pasisakė dėl baudos dydžio nustatymo kriterijų: „<...> pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais - aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. <...> Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje nepasisakyta dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, dydžio nustatymo kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, kriterijai, suformuluoti dėl baudos, skiriamos už teismo sprendimo, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, dydžio, taikytini ir skiriant bauda pagal CPK 145 straipsnio 9 dali už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Taigi sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant i ginčo šalių teisiniu santykiu prigimti, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveiki skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis, lyginant ii su skolininko gaunama nauda, neskatintu nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių.“

Pažymėjo, jog itin svarbus aspektas yra ir tai, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Sprendžiant klausimą dėl teismo nutarties nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei paties reikalavimo pagrįstumą, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes.

Kaip išsamiai aptarta anksčiau, AB „Aksa“ buvo ir yra pasiruošusi perduoti UAB „Vespila“ įrangą ir taip įvykdyti nutartį, tą ne kartą tvirtino ir kituose teisminiuose ginčuose, kuriuos inicijuoja UAB „Vespila“, taip pat, tai įrodo ir pridedami rašytiniai įrodymai. Tačiau nepaisant pasiūlymo nei Antstolis, nei UAB „Vespila“, net ir turėdami visas sąlygas nutarčiai įvykdyti, nesiima jokių aktyvių

veiksmų įrangos demontavimo procesui pradėti. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad AB „Aksa“ piktybiškai nevykdo teismo nutarties. Pažymėtina, kad UAB „Vespila“ akivaizdžiai nesiekia pasiimti, susigrąžinti jam nuosavybes teise priklausančio turto.

Nurodė, kad Antstolio prašomas skirti baudos dydis (po 300 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 5 d.) yra pernelyg didelis ir neadekvatus, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei susiklosčiusios situacijos, todėl (tuo atveju, jei būtų nuspręsta, bauda vis dėlto skirtina, su kuo Mindaugas Plūkas kategoriškai nesutinka) yra mažintinas.

Pažymėjo, kad teismų praktikoje sprendžiant baudų skyrimo klausimus, be aukščiau aptartų bendrųjų teisės principų, taip pat yra atsižvelgiama į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams.

Nagrinėjamu atveju prašo įvertinti ir laikinųjų apsaugos priemonių tikslą - užtikrinti turto išsaugojimą. Bendrovė imasi priemonių, kad turtas būtų išsaugotas - atlieka remontą ir priežiūrą, investuoja nuosavas lėšas.

Antstolio prašomos baudos dydis (skaičiuojant nuo Antstolio pateikto momento, su kuriuo Mindaugas Plūkas nesutinka) 2018 m. sausio 16 d., sudarytų net 186300 Eur, o tokia suma akivaizdiai neprotinga. Be to, fiziniam asmeniui - Bendrovės vadovui, yra pernelyg didelė, turėtų neigiamos įtakos ne tik jo asmeniniams turtiniams interesams, bet ir nukentėtų šeimos, vaikų interesai.

Kaip buvo minėta, didžiąja dalimi Mindaugas Plūkas vykdo teismo nutartį ir net prižiūri ginčo įrangą, tačiau nesinaudoti UAB „Vespila“ įranga jos neišmontavus yra negalima, nes tokiu atveju AB „Aksa“ turės sustabdyti visos Gelžbetonio gamyklos veiklą, o tai būtų visiškai neproporcinga priemonė žinant, kad išieškotojui buvo iškelta restruktūrizavimo byla (t. y. nėra realu, kad nuostolius, AB „Aksa“ patirtus dėl gamyklos veiklos sustabdymo ir dėl įrangos demontavimo darbų, UAB „Vespila“ galės atlyginti). Todėl tuo atveju, jei byloje vis dėlto būtų nuspręsta skirti baudą, nustatydamas jos dydį teismas turėtų įvertinti tiek Antstolio, tiek UAB „Vespila“ veiksmus (neveikimą) ir prisidėjimą prie nutarties neįvykdymo.

Dėl visų aukščiau nurodytų priežasčių bauda Mindaugui Plūkui negali būti skirta, o tuo atveju, jei teismas su tokia pozicija nesutiktų (kam, manytina, nėra teisinio pagrindo), skirtina bauda privalėtų būti sumažinta.

Prašo netenkinti Antstolio Prašymo arba sumažinti prašomos skirti baudos dydį ir atsižvelgti į objektyvias aplinkybes trukdančias įvykdyti teismo nutartį (2 tomas, b. l. 53-60).

Teismo posėdžio metu Mindaugo Plūko atstovas advokatas Marius Brasiūnas atsiliepime išdėstytas aplinkybes palaikė ir prašė jomis vadovautis.

Antstolio prašymas tenkintinas iš dalies

2015-11-30, Visagino miesto apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. 2-1516-844/2015, pagal ieškovo UAB „Vespila“, patikslintą prevencinį ieškinį atsakovui AB „Aksa“, dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje galimybę, priėmė nutartį, kuria nutarė ieškovo UAB „Vespila“, juridinio asmens kodas 302545041, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti:

Uždrausti atsakovui AB „Aksa“, juridinio asmens kodas 133502520, savo ūkinėje-komercinėje veikloje (gelžbetonio ir betono gaminių gamyboje) naudotis ieškovui UAB „Vespila“,juridinio asmens kodas 302545041, nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu Karlų kaime (Visagino sav.), Katilinės g. 3 (žemės sklypo kadastrinis Nr. 4535/0005:34):

        1. Naujos gelžbetonio gamybos linijos sudėtinėmis dalimis:

        1.1. Hidrauliniais vamzdžiais ir elektrine valdymo plokšte/1 forma (8 vnt.), (Nr. 168-3);

        1.2. Hidrauliniais vibratoriais EK 302/6 (8 vnt.), (Nr. 168-4);

        1.3. Hidraulinio bloko hidrauliniais vamzdžiais (80 m), (Nr. 168-5);

        1.4. Hidrauliniu bloku EH103/400L (2 vnt.), (Nr. 168-6);

        1.5. Spaustuvo magnetu 16 kN (60 vnt.), (Nr. 168-7);

        1.6. Spaustuvo tipo papildoma aliuminio forma H=199mm (150 m), (Nr. 168-8);

        1.7. Kampus jungiančiomis dalimis 90 laipsnių/202mm (24 vnt.), (Nr. 168-9);

        1.8. Reguliuojama plieno plokšte/papildoma faneros forma H=150-450 mm (100 m), (Nr. 168-10);

        1.9. Reguliuojama plieno plokšte/papildoma faneros forma H=l 50-450 mm (50 m), (Nr. 168-11);

        1.10. Mechaniniu liejinių konteineriu EB 100/2.0 (1 vnt.), (Nr. 168-12);

        1.11. Krovininiu vagonu blokinio betono gaminiams EN 879/7040 (1 vnt.), (Nr. 168-13);

        1.12. Krovininį vagoną traukiančia priemone, EN875 (1 vnt.), (Nr. 168-14);

        1.13. Traukiančios priemonės radijo valdymo įrenginiu (1 vnt.), (Nr. 168-15);

        1.14. Plieniniu traukiančios priemonės lynu /skersmuo 16mm (550 m), (Nr. 168-16).

        2. Naujos betono gamybos linijos sudėtinėmis dalimis:

        2.1. Planetarine priešpriešinio srauto betono maišykle HPGM2250/1500 (1 vnt.), (Nr. 203-1);

        2.2. Planetarine priešpriešinio srauto betono maišykle HPGM2250/1500 (1 vnt.), (Nr. 203-2);

        2.3. Cheminių priedų dozavimo siurbliu (1 vnt.), (Nr. 203-8);

        2.4. Cheminių priedų dozavimo siurbliu (1 vnt.), (Nr. 203-9);

        2.5. Cheminių priedų dozavimo siurbliu (1 vnt.), (Nr. 203-10);

        2.6. Cheminių priedų dozavimo siurbliu (1 vnt.), (Nr. 203-11);

        2.7. Užpildų svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.), (Nr. 203-12);

        2.8. Užpildų svėrimo-dozavimo sistema, el.vibratoriumi MVE500/3 su vald. apar. (1 vnt.), (Nr. 203-13);

        2.9. Užpildų svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.), (Nr. 203-14);

        2.10. Cemento svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.), (Nr. 203-15);

        2.11. Vandens svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.), (Nr. 203-16);

        2.12. Cheminių priedų svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.), (Nr. 203-17).        

        3. Kitu ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu – vibraciniu presu su formomis; įrenginiais gelžbet. žiedų gamybai; presu su 2 formomis.

Informuoti atsakovą, kad už nustatytų apribojimų pažeidimą kaltam asmeniui teismo nutartimi gali būti skiriama iki 289 eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo (CKP 145 straipsnio 9 dalis).

2016-03-02, Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-228-544/2016, priėmė nutartį, kuria atmetė AB „Aksa“ skundą dėl 2015-11-30, Visagino apylinkės teismo nutarties ir paliko nepakeistą 2015-11-30, Visagino miesto apylinkės teismo nutartį (1 tomas, b. l. 21-25).

2015-11-30, Visagino miesto apylinkės teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra galiojanti. Civilinė byla Nr. 2-1516-844/2015 (dabartinis bylos Nr. 2-15-844/2018) dar neišnagrinėta (Lietuvos teismų informacinė sistemos LITEKO (toliau LITEKO) duomenys).

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės, priverstinai vykdant teismo sprendimą, gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka galima išlaikyti padėtį, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus realiai įvykdytas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip arba kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra nenagrinėjant ir nesprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimo, užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti arba padaryti neįmanomą būsimą teismo sprendimo įvykdymą. Be to, laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama apginti besikreipiančios į teismą šalies teises, visais atvejais yra susijusios su tam tikru priešingos šalies teisių konkrečioje byloje laikinu suvaržymu ir šiuo atveju šalių interesų visiška pusiausvyra tiesiogine prasme negalima.

Šiuo atveju, teismas nagrinėja tik procesinę situaciją, kuri yra susijusi su 2015-11-30, nutarties vykdymu ir plačiau jokiais kitais klausimais, kurie yra susiję su UAB „Vespila“ prevencinio ieškinio reikalavimais AB „Aksa“, nepasisako.

Mindaugo Plūko atstovas, advokatas Marius Brasiūnas patvirtino, kad AB „Aksa“ savo ūkinėje – komercinėje veikloje iki šiol naudojasi 2015-11-30, nutartyje nurodytais įrenginiais.

Antstolis Saulius Užkuraitis yra pateikęs 2017-12-13, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-17000072, kuriame nurodyta, jog AB „Aksa“ savo ūkinėje komercinėje veikloje naudojasi UAB „Vespila“ priklausančiu turtu, kuris yra nurodytas ir 2015-11-30, Visagino miesto apylinkės teismo nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones) (2 tomas, b. l. 10-11).

2017-11-06, reikalavimu UAB „Vespila“ reikalavo Mindaugo Plūko, E. P., D. P., UAB „Aksa holdingas“, AB „Aksa“, nedelsiant nutraukti tyčinius neteisėtus veiksmus, vykdyti 2015-11-30, nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1516-844/2015 – nustoti naudotis UAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančiu turtu ir Turtą perduoti UAB „Vespila“ (2 tomas, b. l. 37).

UAB „Vespila“ 2017-02-14, reikalavimu Mindaugui Plūkui, E. P., D. P., UAB „Aksa holdingas“, AB „Aksa“, informavo juos, kad teismai yra patvirtinę, jog AB „Aksa“ neteisėtai naudojasi UAB „Vespila“ turtu, nurodytu 2015-11-30, nutartyje, tačiau AB „Aksa“ to visiškai nepaiso ir toliau naudojasi Turtu, o AB „Aksa“ valdymo organai sąmoningai nesiima jokių veiksmų, kad sustabdytų tokių neteisėtų veiksmų atlikimą. UAB „Vespila“ primygtinai ragino nedelsiant imtis visų būtinų veiksmų, kad akcininko UAB „Aksa holdingas“ kontroliuojamas juridinis asmuo AB „Aksa“ nutrauktų neteisėtus veiksmus (2 tomas, b. l. 38-40).

UAB „Vespila“ pateikė teismui duomenis apie Mindaugo Plūko turtinę padėtį (2 tomas, b. l. 41-44).

Byloje yra 2015-12-03, RUAB „Vespila“ reikalavimas AB „Aksa“ administracijai ir AB „Aksa“ atstovui advokatui Mariui Brasiūnui dėl 2015-11-30 Visagino miesto apylinkės teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nevykdymo, vykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30, nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1516-844/2015 ir nedelsiant nustoti neteisėtai naudotis RUAB „Vespila“ priklausančiu turtu. To neatlikus bus padaryta dar didesnė žala, kurios atlyginimo RUAB „Vespila“ reikalaus tiesiogiai iš AB „Aksa“ ir jos valdymo organų. Taip pat UAB „Vespila“ 2016-05-18, raginimu nutraukti neteisėtus veiksmus ragino Mindaugą Plūką, UAB „Aksa holdingą“, AB „Aksa“, AB „Aksa NT“ nutraukti neteisėtą RUAB „Vespila“ turto naudojimą bei nutraukti visus procesinius veiksmus (inicijuotas bylas), kuriais bandoma atimti RUAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausantį turtą (tame tarpe ir įrangą) (2 tomas, b. l. 50-51; 52).

Mindaugo Plūko atstovas teismui yra pateikęs duomenis, kad UAB „Vespila“ priklausantis turtas, nurodytas 2015-11-30, teismo nutartyje, yra fiziškai ir funkciškai susietas su AB „Aksa“ turimais įrenginiais (2 tomas, b. l. 61-96). Taip pat Mindaugo Plūko atstovas teismui pateikė duomenis, kad 2015-11-30, nutartyje nurodytais įrenginiais yra rūpinamasi ir jie prižiūrimi (2 tomas, b. l. 97-101).  

Byloje yra 2018-02-28, antstolio Sauliaus Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 23, kuriame užfiksuota, kad buvo lankytasi AB „Aksa“ gelžbetonio gamykloje, esančioje Katilinės g. 3, Karlų k., Visagino sav., vykdant Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30, nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1516-844/2015 ir siekiant išsiaiškinti ar AB „Aksa“ naudojasi minėta teismo nutartimi uždraustais jai naudotis daiktais. Apžiūrint patalpas nustatyta, kad AB „Aksa“ gelžbetonio gamykloje, esančioje adresu Katilinės g. 3, Karlų k., Visagino sav., pastate – Betono ceche (unikalus Nr. 4598-0010-8019) yra dvi geltonos (senos) betono maišyklės ir dvi oranžinės (naujos) planetarinės priešpriešinio srauto betono maišyklės, prie pastarųjų yra keturi cheminių priedų dozavimo siurbliai, trys užpildų svėrimo-dozavimo sistemos ir el. vibratorius su valdymo aparatūra, cemento svėrimo – dozavimo sistema, cheminių priedų svėrimo – dozavimo sistema, vandens svėrimo – dozavimo sistema. Įrenginiai nufotografuoti. Šalia minėtų daiktų yra pribirusio cemento, matyti vandens balos. Taip pat nustatyta, kad AB „Aksa“ gelžbetonio gamykloje, esančioje Katilinės g. 3, Karlų k., Visagino sav., pastate - Gamybiniame pastate (unikalus Nr. 4598-0010-8040) gelžbetonio gamybos linijoje hidraulinėse reguliuojamose formose supiltas betonas, įjungtas šildymas (3 tomas, b. l. 2-35).

Byloje yra 2018-09-11, antstolio Sauliaus Užkuraičio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-18000058, kuriame nurodyta, kad antstolis nustatė, kad AB „Aksa“ įm. k. 133502520, savo ūkinėje - komercinėje veikloje naudojasi UAB „Vespila“ įm. k. 302545041, priklausančiu turtu. t. y. AB „Aksa“ savo ūkinėje - komercinėje veikloje naudojasi Visagino miesto apylinkes teismo 2015-11-30 nutartyje Nr. 2-1516-844/2015 nurodytais įrengimais: hidrauliniais vamzdžiais ir elektrine valdymo plokšte/1 forma (8 vnt.). (Nr. 168-3); planetarine priešpriešinio srauto betono maišykle HPGM2250/1500 (1 vnt.). (Nr. 203-1); planetarine priešpriešinio srauto betono maišykle IIPGM2250/1500 (1 vnt.). (Nr. 203-2); cheminių priedų dozavimo siurbliu (1 vnt.), (Nr. 203-8);  cheminių priedų dozavimo siurbliu (1 vnt). (Nr. 203-9); cheminių priedų dozavimo siurbliu (1 vnt.). (Nr. 203-10); cheminių priedų dozavimo siurbliu (l vnt.). (Nr. 203-11); užpildų svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.). (Nr. 203-12);  užpildų svėrimo-dozavimo sistema, el. vibratoriumi MVE500/3 su vald. apar. (1 vnt.). Nr. (203-13); užpildų svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.). (Nr. 203-14); cemento svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.). (Nr. 203-15); vandens svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.), (Nr. 203-16); cheminių priedų svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.). (Nr. 203-17); kitu ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu - vibraciniu presu su formomis. įrenginiais gelžbet. žiedų gamybai; presu su 2 formomis (3 tomas, b. l. 36-37).

Antstolio Sauliaus Užkuraičio ir išieškotojo UAB „Vespila“ pateikti duomenys įrodo, kad AB „Aksa“ savo ūkinėje – komercinėje veikloje ir šiuo metu naudojasi 2015-11-30, Visagino miesto apylinkės teismo nutartyje, kuria yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodytais įrengimais priklausančiais UAB „Vespila“.

Mindaugas Plūkas, gimęs (duomenys neskelbtini), AB „Aksa“, įmonės kodas 133502520, generaliniu direktoriumi išrinktas 2016-05-05 (3 tomas, b. l. 49-59).

Mindaugo Plūko atstovas advokatas Marius Brasiūnas teismui nepateikė įrodymų, kad Mindaugas Plūkas nuo 2016-05-05, kada buvo išrinktas AB „Aksa“ generaliniu direktoriumi, nežinojo apie 2015-11-30, Visagino miesto apylinkės teismo priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1516-844/2015, ir nežinojo, kad tarp AB „Aksa“ ir UAB „Vespila“ yra teisinis ginčas, nagrinėjamas teisme, dėl 2015-11-30, teismo nutartyje nurodytos įrangos naudojimo (CPK 178 straipsnis).

Teismo vertinimu, Mindaugas Plūkas nuo pat jo išrinkimo AB „Aksa“ generaliniu direktoriumi dienos, t. y. nuo 2016-05-05, privalėjo žinoti ir neabejotinai, atsižvelgiant į įmonės valdymo pobūdį, žinojo apie priimtą 2015-11-30, Visagino miesto apylinkės teismo nutartį, ir vykstantį AB „Aksa“ teisminį ginčą su UAB „Vespila“ dėl minimos įrangos, nes jis aktyviai dalyvavo ir dalyvauja AB „Aksa“ veikloje (valdyme), yra šios įmonės valdybos narys. Mindaugas Plūkas yra atsakingas už AB „Aksa“ veikloje naudojamą UAB „Vespila“ ginčo įrangą, ir turi teisę spręsti ar ją naudoti AB „Aksa“ veikloje, ar jos nenaudoti ir kaip vykdyti 2015-11-30, Visagino miesto apylinkės teismo nutartį.   

Pažymėtina, tai, kad 2016-04-19, Kauno apylinkės teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-10447-615/2016, buvo nutarta paskirti AB „Aksa“ įmonės kodas 133502520, buvusiam generaliniam direktoriui E. B., 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutarties dieną, baudą skaičiuojant nuo antstolio Sauliaus Užkuraičio 2016-02-02 patvarkymo Nr. S-16000363, gavimo UAB „Aksa“ dienos, t. y. 2016-02-02, iki Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutarties visiško įvykdymo.

Ši Kauno apylinkės teismo nutartis buvo pakeista 2016-11-02, Kauno apygardos teismo nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1522-436/2016 (1 tomas, b. l. 134-144).

2016-11-02, Kauno apygardos teismo nutartis, buvo pakeista 2017-10-23, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-249/2017, kuria buvo nutarta Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti ją taip: „Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį pakeisti ir paskirti E. B. 150 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d., nutartį dieną nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. Kitą Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.“ (LITEKO duomenys).

Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad 2015-11-30, nutartimi paskirta laikinoji apsaugos priemonė atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą šių priemonių rūšį – draudimą imtis tam tikrų veiksmų – ir priskirtina prie laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tiktai pats skolininkas (28 nutarties punktas).

Taip pat šios nutarties 29 punkte yra nurodyta, kad  teismo draudimas naudotis konkrečia įranga pritaikytas atsakovui AB „Aksa“, ieškovė UAB „Vespila“ negali vykdyti atsakovei AB „Aksa“ teismo nustatyto draudimo, išmontuodama ir pasiimdama AB „Aksa“ žinioje esančią įrangą, nes tai reikštų teismo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimą bei neteisėtą ieškovės kišimąsi į atsakovės ūkinę komercinę veiklą.

Todėl teismas neanalizuoja Mindaugo Plūko atstovo Mariaus Brasiūno atsiliepime teismui ir posėdžio metu nurodytos situacijos, kad UAB „Vespila“ pati galimai nesirūpina ginčo įrangos atsiėmimu iš AB „Aksa“ nors pastaroji ir siūlė tai padaryti.

CPK 3 straipsnio 8 dalis numato, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.

CPK 145 straipsnio 9 dalyje (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1241 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) buvo numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.

Nuo 2017 m. liepos 1 d., galiojančioje šio straipsnio minėtos dalies redakcijoje, nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.

CPK 771 straipsnio 5 dalyje (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1241 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) buvo numatyta, kad jeigu per tesimo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

Nuo 2017 m. liepos 1 d., galiojančia šio straipsnio redakcijoje, penktoji šio straipsnio dalis buvo pakeista šeštąja šio straipsnio dalimi, ir joje nurodyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 6 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad esant viešajam interesui, nustatęs, kad nevykdomos laikinosios apsaugos priemonės, teismas gali ir savo iniciatyva paskirti baudą kaltam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu.

UAB „Vespila“ kreipėsi į antstolį dėl 2015-11-30, teismo nutarties priverstinio vykdymo, todėl antstolis šią nutartį galėjo vykdyti CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.  

CPK 152 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai.

To paties straipsnio 6 dalis numato, kad šiame skyriuje nurodytas nutartis antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.

To paties straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

To paties straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

To paties straipsnio 8 dalis numato, kad tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui.

Antstoliui Sauliui Užkuraičiui konstatavus ir pateikus teismui įrodymus apie Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutartimi nustatytų apribojimų pažeidimą, yra pagrindas skirti baudą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo Mindaugui Plūkui. To teismo prašo ir išieškotojas UAB „Vespila“.  

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats įpareigotas asmuo, vykdo antstolis, bauda už jų nevykdymą skiriama CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą.

Todėl antstolis Saulius Užkuraitis pagrįstai prašo, kad Mindaugui Plūkui skirta bauda būtų mokama Valstybės naudai, nuo 2016-05-05, t. y. nuo tada, kada Mindaugas Plūkas buvo išrinktas AB „Aksa“ generaliniu direktoriumi.

Su Antstolio siūlomos Mindaugui Plūkui skirti baudos dydžiu teismas nesutinka manydamas, kad ji neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).  

Pažymėtina tai, kad už 2015-11-30, Visagino miesto apylinkės teismo nutarties nevykdymą, buvusiam AB „Aksa“ vadovui E. B. buvo paskirta 150,00 Eur bauda.

Tie kriterijai, kuriais remiantis buvo nustatytas E. B. skirtos baudos dydis, tinka ir Mindaugui Plūkui, todėl skirti jam didesnę baudą, negu buvo paskirta E. B., būtų neteisinga, neproporcinga ir nesąžininga, nes Mindaugui Plūkui pirmą kartą prašoma skirti baudą už 2015-11-30, teismo nutarties nevykdymą. Kad jis būtų ėmęsis kokių nors ypatingai įžūlių veiksmų, kuriais būtų siekiama pakenkti ginčo įrangai, nenustatyta, todėl jam netūrėtų būti skirta maksimali trijų šimtų eurų bauda, kaip to prašo Antstolis.  

Manoma, kad 150,00 Eur bauda atitiktų teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus ir toks baudos dydis būtų adekvatus AB „Aksa“ vadovo Mindaugo Plūko padarytam pažeidimui.

Taip pat teismo vertinimu, toks baudos dydis yra adekvatus ir paties Mindaugo Plūko finansinei padėčiai, ir pačios AB „Aksa“ finansinei padėčiai, nes įmonė vykdė ūkinę veiklą, naudodamasi uždrausta naudoti įranga, gamino produkciją ir gavo iš to finansinę naudą.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

UAB „Vespila“ pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 tomas, b. l. 38-40). Šiuo prašymu yra prašoma priteisti UAB „Vespila“ naudai iš AB „Aksa“ ir Mindaugo Plūko šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2930,20 Eur (1234,20 + 726,00 + 970,00).

Šios išlaidos nepriteisiamos.

CPK 593 straipsnio 5 dalis numato, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasis CPK 593, 771 straipsniais, 145 straipsnio 9 dalimi, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Paskirti AB „Aksa“ įmonės kodas 133502520, generaliniam direktoriui Mindaugui Plūkui, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutartį dieną, nuo 2016 metų gegužės 5 d., iki Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutarties visiško įvykdymo.

Išaiškinti AB „Aksa“ generaliniam direktoriui Mindaugui Plūkui, kad bauda turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (LT787290000000130151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT057044060007887175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT327180000000141038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400000008723870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT247300 010112394300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT427230000000120025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT744010051001324763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT122140030002680220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) banko kodas 21400)), gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas: 6800.

Nutartis per 7 dienas, nuo nutarties paskelbimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.   

Teisėjas                                                         Vaidas Vasiliauskas