Civilinė byla Nr. e2YT-19864-934/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13333-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.9.; 3.4.4.13.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,

sekretoriaujant Irenai Žukauskienei, Ligitai Norkūnienei,

dalyvaujant pareiškėjos K. G. atstovei Evelinai Baliko,

suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Jolantai Kuzmienei,

išvadą byloje teikiančios institucijos atstovui S. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos K. G. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Vilniaus miesto CMS) 2016-01-12 sprendimą Nr. A133-276/16(2.4.1.38-TD1) bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjos santuoką ir išduoti santuokos liudijimą pavarde „W“. Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 1-6):

1.1. 2013-01-18 Naujojoje Zelandijoje, būdama Lietuvos pilietė, sudarė santuoką su Naujosios Zelandijos piliečiu J. R. W. Po santuokos sudarymo paėmė vyro pavardę – W. Susilaukė dviejų vaikų – M. S. W. ir V. S. W.. Abiejų vaikų Naujosios Zelandijos pasuose jų pavardės užrašytos kaip ir jų tėvo originalia forma (W.).

1.2. 2015-11-13 kreipėsi į Vilniaus miesto CMS dėl santuokos įtraukimo į apskaitą ir santuokos liudijimo išdavimo. Vilniaus miesto CMS 2016-01-12 sprendimu Nr. A133-276/16(2.4.1.38-TD1) atsisakė tenkinti prašymą. Pareiškėjos įsitikinimu, Vilniaus miesto CMS sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjos ir jos šeimos narių teises ir teisėtus interesus.

1.3. Atsisakymas rašyti pavardę su raide W neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (toliau – EŽTT), Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnio reikalavimų, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26-27 straipsnių nuostatas.

1.4. 2007 m. EŽTT sprendime Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02) nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas tai individalus tėvų pasirinkimas. EŽTT atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Teismas šioje byloje taip pat nustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimą. Šis straipsnis įtvirtina teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą: Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. EŽTT pripažino, kad tokios bylos patenka po 8-tuoju Konvencijos straipsniu (tai teismas konstatavo ir kitose bylose, pvz. 2007 m. Bulgakov prieš Ukrainą, paraiškos Nr. 59894/00) ir turi būti užtikrintas sąžiningas balansas tarp konkuruojančių viešojo ir privataus interesų.

1.5. Gyventojų registro tarnybos duomenimis Lietuvoje yra registruotų asmenų (LR piliečių), kurių pavardėse yra raidė W. Kaip matyti iš pateiktų duomenų tokių pavardžių registravimas yra plačiai taikomas ir jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Atitinkamai, šiuo metu egzistuojantis ir Pareiškėjai pritaikytas draudimas įrašyti pavardę su W yra neproporcionali valstybės priemonė, kuri nėra tinkamas būdas užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą (kuris, registruojant pavardė su W jokiu būdu nebūtų pažeistas).

1.6. 2012-10-01 oficialiame pranešime apie 2012-09-27 įvykusį Kalbos komisijos 5-ąjį posėdį rašoma: „Aptarta asmenvardžių rašymo dokumentuose tema. Naujos sudėties Kalbos komisija pritarė nuostatai, kad asmenvardžių, kaip rašytinių asmens tapatybės žymenų, teikimas dokumentuose yra ne kalbinis, bet teisinis klausimas. Kalbos sistemos apsaugos aspektu svarbus tinkamas asmenvardžių vartojimas tekste, jį užtikrina linksnių galūnės, dedamos prie sulietuvintų arba autentiškos rašybos svetimų kalbų asmenvardžių pagal nustatytas taisykles“ (nuoroda: http://www.vlkk.lt/lit/101562 ). Akivaizdu, kad pati Valstybinė lietuvių kalbos komisija pripažįsta, kad vardo rašyba šiuo atveju yra išimtinai teisinis klausimas, kuris turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į teisės aktus ir jų aiškinimą teismų praktikoje. Asmenvardžių rašybos išimtys ir draudimai niekaip negali būti susiję su viešąja tvarka, neva ginant susiformavusią lietuvių kalbos kalbinę kultūrą.

1.7. Vilniaus miesto CMS atsisakymas tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos šeimos privatų gyvenimą, o teisės aktų nustatyti apribojimai yra visiškai neproporcionalūs valstybės siekiamiems tikslams. Įstatymas turi drausti bet kokią diskriminaciją ir užtikrinti visiems vienodą ir veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių arba kokių nors kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, turtinės padėties, gimimo ar kokio nors kito požymio pagrindu. Akivaizdu, kad Pareiškėja ir jos šeima yra diskriminuojami tautybės, pilietybės ir kultūros pagrindu. Tuo atveju, jei Pareiškėjos vyras būtų lietuvis ir turėtų lietuvišką pavardę, šeima tokių nepatogumų nepatirtų.

1.8. JTO Žmogaus teisių komitetas 2010 m. pripažino Pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman v. Latvija (Communication No. 1621/2007). Komitetas pripažino, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Šios bylos dalykas buvo pareiškėjo prašymas pakeisti vardą ir pavardę iš Leonīds Raihmans į originalią jo formą L. R.. JTO Žmogaus teisių komitetas tai vertino kaip vardo ir pavardės keitimą, o šios teisės apribojimą – kaip privataus gyvenimo pažeidimą. Akivaizdu, kad W. ir V. nėra tapačios pavardės. Todėl manytina, kad Vilniaus miesto CMS atsisakymas registruoti pavardę W. pažeidžia pareiškėjo ir jo šeimos privatų gyvenimą.

1.9. Dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėja ir jos šeima patiria nuolat daug nepatogumų. Pareiškėja Naujoje Zelandijoje visur yra identifikuojama pavarde W. Taip pat jos vaikai nešioja vyro pavardę W. Pareiškėjai įrašius pavardę Veston ji turėtų pasikeisti visur turimus dokumentus, o taip pat nuolat įrodinėti ar vaikai tikrai yra jos.

1.10. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-30 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-12434-294/2015, panaikino Vilniaus miesto CMS sprendimą ir įpareigojo pakeisti pareiškėjos pavardę santuokos liudijime į „P.“ bei išduoti naują santuokos liudijimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1677-391/2016 taip pat įpareigojo Vilniaus miesto CMS įrašyti į santuokos liudijimą raidę „w“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-12 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016, įpareigojo Vilniaus miesto CMS gimimo liudijime įrašyti pavardę „W.“.

2. Suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė spręsti teismo nuožiūra, kadangi byloje nėra ginčijami Teisingumo ministerijos veiksmai ar neveikimas (1 t., b. l. 108-109).  

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, nurodė, jog viena vertus, Vilniaus miesto CM skyrius, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reguliavimą, neturėjo teisinio pagrindo įtraukti į apskaitą pareiškėjos santuoką, sudarytą 2013-01-18 N. P., Naujojoje Zelandijoje su J. R. W., jos pavardę po santuokos sudarymo įrašant W. Nurodė, jog pareiškėjos pavardė galėjo būti rašoma V. Kita vertus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, taip pat į Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtus sprendimus, taip pat kol nėra Įstatymų leidėjo valios sureguliuoti šiuos klausimus įstatymu, palaiko pareiškėjos pareiškimą Vilniaus miesto CMS įtraukti į apskaitą pareiškėjos santuoką ir išduoti santuokos liudijimą, pareiškėjos pavardę rašant W. (1 t., b. l. 113-116).

4. Išvada teikianti institucija byloje – Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, jog pavardės W. rašymas prieštarautų galiojantiems teisės aktams, tačiau atsižvelgiant į dabartinės lietuvių kalbos poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardes gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą (1 t., b. l. 118-119).

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė iš esmės palaikė ir pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė pareiškimą tenkinti (1 t., b. l. 124-125).

6. Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškimas būtų tenkintas, jį paliko (1 t., b. l. 124-125).

7. Išvadą byloje teikianti institucija pakartojo išvadoje nurodytas aplinkybes, nurodė, jog neprieštarauja pareiškimo tenkinimui (1 t., b. l. 124-125).

Pareiškimas tenkintinas.

II. Bylos esmė

8. Pareiškėja iš esmės kelia klausimą dėl vyro pavardės W., kurią pasirinko pareiškėja, įrašymo santuokos liudijime nenaudojant sulietuvintos formos raidės V, t. y. santuokos liudijime įrašant pavardę ne V., o W.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės

9. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-01-18 pareiškėja sudarė santuoką su Naujosios Zelandijos piliečiu J. R. W. (1 t., b. l. 63-64) bei pasirinko vyro pavardę – W. Aplinkybę, jog pareiškėja pasirinko vyro pavardę W. patvirtina vaiko gimimo liudijimuose nurodyti duomenys apie vaikų motiną (1 t., b. l. 25, 53), banko kreditų kortelės (1 t., b. l. 34, 68-69, 77), vairuotojo pažymėjimas (1 t., b. l. 56-59). Vaikų Naujosios Zelandijos pasuose pavardės užrašytos kaip ir jų tėvo originalia forma – W. (1 t., b. l. 37-38, 40-41). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai siunčiami įvairūs pranešimai (1 t., b. l. 28-29, 50, 71-72), išrašomos sąskaitos (1 t., b. l. 31-32, 65-66, 74-75) adresuojami K. W.. Prekės ženklas taip pat registruotas K. W. vardu (1 t., b. l. 43-44, 46-47). 2016-01-12 Vilniaus miesto CMS sprendimu Nr. A133-276/16(2.4.1.38-TD1) atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą (1 t., b. l. 60-62). Gyventojų registro tarnybos duomenimis Lietuvos piliečių, turinčių pavardes su raidėmis W, 2015 m. užregistruota 11 pavardžių (1 t., b. l. 7).

IV. Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. CK 3.281 straipsnis numatyto, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina teisingumo ministras. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punktas numatyto, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

11. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

12. Tiek ginčijamo Vilniaus miesto CMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.

13. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.  

14. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.

15. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta (žr., 9 punktą), kad pareiškėja sudarė santuoką su Naujosios Zelandijos piliečiu J. R. W. bei pasirinko vyro pavardę – W. Vaikų gimimo liudijimuose įrašyta W. pavardė, taip pat vaikų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose įrašyta jų pavardė – W. Naujoje Zelandijoje pareiškėja įvairiuose dokumentuose (sąskaitose, bankų kortelėse, vairuotojo pažymėjime, pranešimuose) identifikuojama W. pavarde. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybės, atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti santuokos liudijimą pareiškėjos vyro pasirinkta pavarde – W., sukeltų pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant, jog tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę su W yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos liudijo vyro pasirinkta pavarde su raide W. Draudimas įtraukti į apskaitą vyro pasirinktą pavardę su raide W taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).

16. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis W, užregistruota Gyventojų registro tarnyboje (žr., 9 punktą). Duomenų, jog pavardėse, varduose W raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant W raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių.

17. Taigi įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms. Atsižvelgiant į tai, prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

18. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto CMS 2016-01-12 sprendimą Nr. A133-276/16(2.4.1.38-TD1).

Įpareigoti Vilniaus miesto CMS įtraukti į apskaitą pareiškėjos K. G. (W.) sudarytą santuoką ir išduoti santuokos liudijimą pavarde „W.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

              Teisėjas                                                                           Žilvinas Terebeiza