Civilinė byla Nr. 2-154-154/2014

Proceso Nr. 2-58-3-00654-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.2.;         113.1; 113.8; 116.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

sekretoriaujant V. P.,

dalyvaujant atsakovės S. G. atstovui advokatui A. N.,

nedalyvaujant ieškovui K. J., kuris atsisakė dalyvauti teismo posėdyje pradėjus bylą nagrinėti iš esmės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. J. ieškinį atsakovei S. G. dėl nepagrįsto praturtėjimo, 

n u s t a t ė :

I. K. J. Š. apygardos teisme 2011-12-23 pareiškė ieškinį atsakovei S. G., kuriuo prašo iš atsakovės S. G. priteisti jo (ieškovo) be pagrindo sumokėtus 190 000 Lt, taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

I. K. J. ieškinyje nurodė, kad 2005 m. gegužės 11 d. Telšių apskrities viršininko administracijos išvada Nr. V1-3690 (toliau – Išvada) buvo nustatyta, kad atsakovė S. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 94 ha ploto žemę, priklausiusią atsakovės senelei B. M.. Atsakovė, gavusi Išvadą, su ieškovu susitarė, kad pastarajam suteiks įgalinimus pagal išduotą Išvadą jos vardu atkurti nuosavybės teises į žemę, o ieškovas, prieš išduodant įgaliojimą, sumokės ir tokiu būdu nupirks atsakovės būsimai atkurtą nuosavybę už visą šalių sutartą kainą – 190 000 litų, kurią sudaro: 1. Išvadoje nurodyta žemės vertė: a) už grąžintą 22,30 ha žemę 34 982 Lt; b) už grąžintą 7 ha mišką 12566 Lt; c) už valstybės išperkamą 47,70 ha žemės 74 827 Lt; d) už valstybės išperkamą 17 ha miško 30517 Lt, iš viso 94 ha už 152 892 Lt; 2. kainos skirtumas tarp Išvadoje nurodytos vertės (152 892 Lt) ir žemės rinkos (190 000 Lt) vertės – 37 108 Lt.

Sutartą pinigų sumą už būsimai atkurtą nuosavybę ieškovas 2005 m. gegužės 24 d. sumokėjęs atsakovei ir tai patvirtina atsakovės S. G. rašytinis pakvitavimas bei tą pačią dieną atsakovės ieškovui išduotas notariškai patvirtintas įgaliojimas, kuriuo ji įgaliojo ieškovą atsakovės vardu pagal paminėtą Telšių apskrities viršininko administracijos išvadą įteisinti 94 ha ploto žemę (mišką) ir atlikti kitus veiksmus. Paminėtos Išvados pagrindu Telšių apskrities viršininko 2008 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. VI-61-12706 atsakovei S. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus: 26,5 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); 7,4 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); 20,6 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); 31 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); 43,5 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); 12,4 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)).

Visus šiuos žemės sklypus ieškovas, atsakovės S. G. vardu, 2008 m. spalio 29d. pardavė UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“.

2010 m. rugpjūčio 18 d. S. G. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydama visas sutartis pripažinti negaliojančiomis, taikyti restituciją, kaip sandorio negaliojimo pasekmę.

Šiaulių apygardos teismas 2011-03-17 sprendimu už akių bei Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu patenkino S. G. ieškinį: visas sutartis pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento bei pritaikė restituciją ir grąžino S. G. visus 6 žemės sklypus.

Po minėto sprendimo susidarė situacija, kad S. G. iš ieškovo K. J. už pagal Išvadoje nurodytą žemę gavo pinigus – 190 000 Lt, ir tas pats pagal Išvadą atkurtas turtas (žemės sklypai) teismo sprendimu buvo grąžinti atsakovei, tokiu būdu be teisėto pagrindo S. G. neteisėtai praturtėjo 190 000 Lt ieškovo K. J. sąskaita.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė S. G. (atstovas advokatas A. N.) nurodė, kad priešingai nei nurodyta ieškinyje, jokių susitarimų su ieškovu K. J. dėl žemės, į kurią pagal Telšių apskrities viršininko administracijos 2005 m. gegužės 11 d. išduotą išvadą Nr. VI-3690 ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės, pardavimo ieškovui niekada nesudarinėjo. Niekada nesitarė dėl tos žemės pardavimo kainos ir niekada nebuvo gavusi atsakovo nurodytų 190000 litų. Nurodė, kad ieškovo nurodytų pinigų perdavimo nepatvirtina ir ieškovo teismui pateiktas atsakovės S. G. ranka rašytas pakvitavimas.

Paaiškino, kad jos santykiai su ieškovu buvo visai kitokie, nei nurodyta ieškinyje, t.y., praėjus kelioms dienoms po to, kai Telšių apskrities viršininko administracija 2005 m. gegužės 11 d. išdavė Išvadą Nr. Vl-3690, ieškovas ją susirado ir pasiūlė savo „paslaugas" paspartinant nuosavybės teisių į Išvadoje nurodytą žemę atkūrimo procesą Telšių r. žemėtvarkos skyriuje bei surandant pirkėjus žemei, kai į ją bus atkurtos nuosavybės teisės. Už savo paslaugas ieškovas K. J. pageidavo gauti tam tikrą dalį (tikslaus dydžio jau nebepamena) pinigų sumos, gautos pardavus žemės sklypus, į kuriuos pagal Išvadą turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, tretiesiems asmenims. Tam, kad, pasak ieškovo, iš pirkėjų būtų gauta kuo didesne pinigų suma, ieškovas pageidavo pats kontroliuoti visą procesą iki pat žemės sklypų pardavimo tretiesiems asmenims. Tuo tikslu 2005 m. gegužės 24 d. ieškovo pageidavimu jam išdavė notarinį įgaliojimą, kuriuo, be kita ko, K. J. įgaliojo jos vardu pagal Telšių apskrities viršininko administracijos 2005 m. gegužės 11d. išduotą Išvadą Nr. Vl-3690 įteisinti 94 ha žemę (mišką), kuri anksčiau priklausė jos senelei B. M.; įregistruoti šią žemę ir S. G. teises į ją VĮ „Registrų centre; šią žemę valdyti ir parduoti už kainą ir sąlygas įgaliotinio nuožiūra; sudaryti sutartį su pirkėju (-a, -ais); gauti iš jų S. G. priklausančius pinigus už parduotą turtą ir perduoti juos atsakovei. Po kurio laiko ieškovas, neva, norėdamas apsidrausti ir baimindamasis, kad atsakovė nepersigalvotų, pasiūlė ant lapo popieriaus užrašyti jo padiktuotą tekstą apie tai, kad atsakovė atseit gavo pinigus už 2005 m. gegužės 11d. išduotą išvadą Nr. Vl-3690. Pasak ieškovo, tai turėjo leisti jam jaustis ramiam ir kad atsakovė „nepaliks jo ant ledo". Nieko blogo nepagalvojusi, S. G. tą jo padiktuotą tekstą ir užrašiusi. Kadangi ji jokių pinigų už Išvadą iš ieškovo realiai nebuvau gavusi, o ieškovas neprašė pakvitavime nurodyti jokios konkrečios atsakovės tariamai  gautos  pinigų  sumos,  rašydama  tokį  ieškovo  padiktuotą tekstą,  visiškai nesureikšmino ieškovo pageidavimo parašyti, kad pinigus už išvadą gavo, tiesiog nemaniusi ir dabar nemano, kad toks abstraktus parašymas apie pinigų gavimą galėtų pasitarnauti ieškovui iš jos reikalaujant bet kokios jo susigalvotos pinigų sumos.

Ieškovas iki pat atkurtų nuosavybės teisių į 4 žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir į 2 žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), registravimo viešame nekilnojamojo turto registre veikė jos (atsakovės) interesais taip, kaip ir buvo numatyta įgaliojime. Tik 2008 m. spalio 29 d. ieškovas su UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas" (toliau - pirkėjas) sudarė šešias žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis ieškovas jos vardu pirkėjui už 341 000 Lt pardavė 31 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), už 61 800 Lt pardavė 20,6 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), už 22 200 Lt pardavė 7,4 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), už 79 500 Lt pardavė 26,5 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), už 117800 Lt pardavė 12,4 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)), už 478500 Lt pardavė 43,5 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Sudarydamas šias sutartis, ieškovas K. J. jau veikė ne atsakovės (S. G.), o savo interesais, kadangi ginčijamomis sutartimis atsakovei priklausęs turtas buvo piktavališkai užvaldytas ieškovo, paliekant atsakovę ir be turto, ir be pinigų. Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-407-124/2011), kuriuo aukščiau nurodytos pirkimo-pardavimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis, o tų sutarčių objektai - aukščiau nurodyti žemės sklypai, - pritaikius restituciją, buvo grąžinti jai (S. G.). Nurodė, kad ieškovas ne tik jai nesuteikė savo žadėtųjų „paslaugų" (nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos praėjus daugiau kaip 3 metams po Išvados išdavimo, pirkėjo, kuris būtų mokėjęs už žemę pinigus, nesurado), bet ir siekė ją suvedžioti, palikdamas be turto ir be pinigų. Kadangi jokių pinigų iš ieškovo nėra gavusi, neturi jokios pareigos grąžinti jam ieškinyje reikalaujamų 190 000 litų.

Bylą buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Ieškovas K. J. 2014-05-26 vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad palaiko savo patikslintą  ieškinį ir prašo jį tenkinti, nes atsakovei S. G. yra sumokėjęs 190 000 litų. Paaiškino, kad pakvitavimas, kuris, jo teigimu, patvirtina 190 000 litų perdavimą atsakovei S. G., buvo surašytas 2005-05-24 notarės Z. B. kabinete. Pirmoji šio pakvitavimo dalis („Gyv. (duomenys neskelbtini)“) yra parašyta ieškovo ranka, o antroji dalis, prasidedanti žodžiais „Aš, S. G.,.. ir baigiant žodžiu „S. G.“, yra parašyta pačios atsakovės S. G.. Kad minėto pakvitavimo teksto niekas iš anksto neruošė, atsakovė paklausė ką rašyti ir parašė. Data ir suma neįrašytos todėl, kad taip buvo surašomi analogiški rašteliai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, ir jokių problemų nebuvo, nes kiti žmonės buvo sąžiningi. Pinigus ieškovas atsakovei S. G. perdavė notarės Z. B. kabinete ir šį perdavimą matė minėta notarė, atsakovę lydėjusi T. G., ją atvežęs D. G. ir V. M., kuris ir „prirodė“ K. J. atsakovę, kaip norinčią parduoti savo Išvadą. Žemėtvarkininkė B. V. pinigų perdavimo nematė, notarė  Z. B. yra mirusi, o liudytojų T. G., D. G. ir V. M. kviesti ir apklausti liudytojais šioje byloje neprašo, nes jie,  esa, vis tiek meluos. Į sekantį posėdį pažadėjo pateikti įrodymus, kad perduodant pinigus atsakovei, t.y. 2005-05-24, jis turėjo galimybę sumokėti 190 000 litų, t.y. turėjo tiek piniginių lęšų.

2014-06-19 vykusiame teismo posėdyje ieškovas prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes negali pateikti įrodymų apie pinigų srautus, kuriais jis galėjo disponuoti 2005-05-24, kadangi jis savo tokių pinigų neturėjo, o kitos įmonės, kurios jam teikdavo atitinkamus pinigų srautus, yra suklastojusios savo dokumentus ir dėl to vyksta ikiteisminiai tyrimai dėl 19 epizodų. Nurodė, kad dabar negali pateikti įrodymų, kad turėjo pinigus, kuriuos perdavė atsakovei S. G..

Teismui atsisakius tenkinti ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo, ieškovas pasišalino iš teismo salės, nurodęs, kad nebegali žiūrėti į atsakovės atstovą.

A. S. G. atstovas advokatas A. N. su ieškiniu nesutinko. Paaiškino, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 26 d. nutartimi, kuria paliktas galioti minėtas sprendimas, buvo nustatyta, kad ieškovas K. J. atsakovei S. G. pinigų, t.y. 190 000 litų, neperdavė, todėl pastaroji šia suma nepraturtėjo. Atsakovė S. G. yra informuota apie šios bylos nagrinėjimą ir buvo linkusi atsilyginti K. J. už turėtas išlaidas vykdant 2005 m. gegužės 24 d. notarinį įgaliojimą, t.y. sumokėti apie 90-100 tūkstančių litų, tačiau ieškovas K. J., teismui atidėjus bylos nagrinėjimą dėl papildomų įrodymų pateikimo ir galimo taikaus ginčo išsprendimo, pareikalavo jam sumokėti 300 000 litų, kad jis „atsisakytų savo kėslų nušauti atsakovės atstovą“. Todėl nebebuvo jokių galimybių taikiai išspręsti ginčą ir atsilyginti ieškovui už jo paslaugas vykdant 2005-05-24 įgaliojimą.

Ieškinys netenkintinas

I. K. J. byloje nurodė, kad jis atsakovei S. G. 2005 m. gegužės 24 d. sumokėjo 190 000 litų už šešis žemės sklypus, į kuriuos atsakovei S. G. pagal 2005-05-11 Telšių apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. VI-3690 turėjo būti atstatyta nuosavybė, t.y. iš esmės, sumokėdamas minėtą sumą, nupirko iš atsakovės 94 ha žemės. Tačiau Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu pripažinus negaliojančiomis jo (K. J.) su UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“ 2008 m. spalio 29 d. sudarytas žemės pirkimo - pardavimo sutartis ir regreso tvarka žemės sklypus grąžinus S. G., bei S. G. negrąžinus jo, esą, 2005-05-24 sumokėtų 190 000 litų, atsakovė šia suma nepagrįstai praturtėjo.

Esminis ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, ar ieškovas K. J. 2005 m. gegužės 24 d. apskritai sumokėjo atsakovei S. G. 190 000 litų, t.y. ar atsakovė iš ieškovo gavo kokį nors turtą, šiuo atveju- pinigines lėšas, kurių pagrindu galėjo nepagrįstai praturtėti.

Pinigų perdavimo faktą ieškovas K. J. įrodinėja atsakovės S. G. ranka surašytu rašteliu (pakvitavimu) be datos, kuriame nurodyta: „Aš S. G., gyven. (duomenys neskelbtini), už išvadą Nr. V1-3690, išduotą 2005 gegužės 11-tą dieną- pinigus gavau- jokių pretenzijų negali reikšti vaikai nei giminės - S. G.“ (b. l. 5). O taip pat tuo, kad jam 2005-05-24 atsakovė išdavė notarinį įgaliojimą, leidusį atlikti visus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atstatymu į 94 ha žemės atsakovės vardu, įskaitant teisę parduoti šią žemę.

Kaip jau buvo minėta, atsakovė S. G. tiek savo atsiliepime dėl ieškinio ( b. l. 60-61), tiek prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-446-124/2014, du kartus  (2012-06-29 ir 2012-08-17) pagal Šiaulių apygardos teismo pavedimą apklausta Lenkijos Respublikos teisme (t.3, b.l. 22-26, 32-35, 40-43, 56-58), patvirtino ieškovo nurodytų pinigų nei pagal jos surašytą pakvitavimą, nei kitu pagrindu negavusi.

Ginčo šalių pozicijai dėl esminio bylos fakto esant priešingai, tampa aktualūs teisės klausimai dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2013; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.).

S. G. ranka surašytame pakvitavime nėra nurodyta data bei pinigų suma ir atsakovė skirtingai nei ieškovas aiškina šio pakvitavimo išdavimo tikslą bei aplinkybes.

Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovas K. J. nurodė, kad pinigus - 190 000 litų atsakovei S. G. 2005-05-24 jis perdavė notarės Z. B. kabinete ir šį perdavimą matė minėta notarė, atsakovę lydėjusi T. G., ją atvežęs D. G. ir V. M..

Prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-446-124/2014, iškeltoje pagal S. G. ieškinį atsakovams UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“ ir K. J. dėl žemės pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, kurios sprendimas šioje byloje turi prejudicinė reikšmę, aiškinantis S. G. surašyto Pakvitavimo reikšmę, pagal teismo pavedimą Lenkijos teisme buvo apklausta S. G. bei liudytojais buvo apklausti ieškovo nurodyti T. G. ir V. M..

Atsakovė S. G. neneigė, kad Pakvitavimą, kuri padiktavo K. J., parašė ji, nes K. J. sakęs, kad tai jam padės sutvarkyti formalumus; jis sakęs, kad tuo atveju, jeigu kas iš giminių atvažiuostų ir ko nors pageidautų. Pakvitavimą S. G. rašiusi kažkokioje tuščioje patalpoje, kurią nurodęs K. J. ir kurioje tuo metu nieko daugiau, apart jos ir atsakovo (K. J.), daugiau nebuvo. Teigė iš K. J. negavusi „jokių pinigų“, tačiau buvo taip sutarta, kad kai jis parduos žemę, tai jam priklausys 10 procentų, bet nebuvo nustatyta konkreti pardavimo suma. Jei pagal pakvitavimą būtų gavusi pinigus, pakvitavime būtų nurodyta pinigų suma (prijungtos bylos t. 3, b. l. 32-35).

L. V. M. civilinėje byloje Nr. 2-446-124/2014 tvirtino, matęs kaip K. J. kabinete pas notarę perdavė pinigus S. G., kuri pinigus suskaičiavo, tačiau į rankinę (tašę) pinigus įsidėjo ją atlydėjusi T. G.; jis (V. M.) perduodamų pinigų neskaičiavo, tačiau tai galėjo būti apie 200 000 litų, o į advokato A. N. klausimą atsakė: „pati įgaliotinė paprašė 200 000 Lt, kiek paprašė, tiek ir gavo“  (t. 3, b. l. 77-80).

Apklausta liudytoja T. G. nurodė, kad savo pusseserę S. G. ji nuvežė pas notarę, tačiau pati pas notarę kabinete nebuvo, nes jos neįleido, laukė laukiamajame; pas notarę dėl įgaliojimo S. G. įėjo su vienu vyriškiu, tačiau S. G. išėjus iš notarės, pinigų pas ją nematė, apie gautus pinigus pastaroji nekalbėjo, nurodė, kad V. M. parodymai, jog ji (T. G.) įsidėjo į savo rankinę S. G. iš K. J. gautus pinigus,- melagingi (t. 3, b.l. 102-107).

Nagrinėjamoje byloje teismui išaiškinus ieškovui K. J., kad jo pateiktame Pakvitavime nesant nurodytos datos bei pinigų sumos, ieškovas K. J. turi įrodyti, kad jis perdavė atsakovei S. G. reikalaujamą priteisti pinigų sumą, t.y. 190 000 litų, bei išaiškinus galimybę apklausti jo nurodytus liudytojus, neva, mačiusius pinigų perdavimą atsakovei faktą, ieškovas nurodė, kad žemėtvarkininkė B. V. pinigų perdavimo nematė, notarė  Z. B. yra mirusi, o liudytojų T. G., D. G. ir V. M. kviesti ir apklausti liudytojais šioje byloje neprašo, nes jie,  esa, vis tiek meluos (2014-05-26 teismo posėdžio garso įrašas). Teismui siekiant išsiaiškinti, ar ieškovas K. J. 2005-05-24 apskritai turėjo 190 000 litų, pastarasis nurodė, kad savo pinigų jis neturėjo, tačiau su juo atsiskaitinėjo kelios įmonės, tačiau įrodymų jis pateikti negali, nes dėl šių įmonių dokumentų klastojimų vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus nustatytas minėtų įmonių pinigų srautų judėjimas. Teismui atsisakius šiuo pagrindu stabdyti bylos nagrinėjimą, ieškovas atsisakė toliau dalyvauti byloje ir pasišalino iš teismo salės.

Šioje civilinėje byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas neturi galimybės spresti, kad ieškovas K. J. 2005 m. gegužės 24 d. perdavė atsakovei S. G. 190 000 litų ir kad būtent tokia suma atsakovė nepagrįstai praturtėjo, todėl K. J. ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).             

Atmetus pagrindinį ieškovo reikalavimą, netenkintini ir išvestiniai ieškovo reikalavimai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

I. K. J., pareikšdamas 190 000 Lt ieškinį, Valstybei turėjo sumokėti 4800 Lt žyminį mokestį; sumokėjo 1300 Lt žyminį mokestį (b.l. 43, 50), o nuo likusios dalies žyminio mokesčio Šiaulių apygardos teismo 2011-11-14 nutartimi buvo atleistas (b. l. 45-46).

A. S. G., kurios naudai priimtas sprendimas, nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidos, todėl šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Iš ieškovo K. J. V. priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios yra 50,55 litai (b.l. 48).

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi (buvęs bylos Nr. 2-1363-194/2011) atsakovės S. G. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 279,  straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

I. K. J. ieškinį atsakovei S. G. atmesti.

Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovo K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50,55 Lt (penkiasdešimt litų 55 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemonės palikti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Teisėja                                                                                                                                            Danutė Matiukienė