Byla Nr. 1S-153/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 2.1.16.1.2.1.1

LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Regina Gaudutienė,
sekretoriaujant
Gabrielei Samaškienei,
dalyvaujant
prokurorui Arvydui Kuzminskui,
gynėjai
advokatei Kristinai Sandaraitei,
teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo V. R. skundą dėl Kauno apygardos
teismo 2010 m. liepos 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam V.
R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams.
Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios
bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo skundą,
n u s t a t
ė:
V. R. ,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo
kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK)
260 straipsnio 3 dalyje padarymu, tai yra tuo, kad jis, vykdydamas
nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N. parengtą
nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, neteisėtai įgijo ir laikė didelį
kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent 2007 metais,
laikotarpiu nuo liepos 29 d. iki rugpjūčio 1 d., telefoninių pokalbių metu,
gaudamas nurodymus iš nusikalstamos veikos organizatoriaus A.
N. , veikdamas bendrai su D. N. ir J.
A. , 2007 m. liepos 30 d. apie 10 val., turėdamas tikslą platinti iš D. N. neteisėtai įgytas narkotines medžiagas – heroiną,
kurio bendroji masė milteliuose yra 25,196 g bei televizorių „Gold Star“, šias
narkotines medžiagas neteisėtai laikė iki 2007 m. liepos 1 d. vakaro savo
namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kur A.
N. nurodymu, padedant D. N. ir J.
A. , į du televizoriaus kondensatorius supakavo narkotines medžiagas –
heroiną, kurių bendroji masė milteliuose yra 25,196 g. ir juos pritvirtino
televizoriaus „Gold Star“ viduje tarp kitų detalių, turėdamas tikslą, kad
narkotinės medžiagos būtų neteisėtai nugabentos į Marijampolės pataisos namus
platinimui.
V. R. 2008
m. rugpjūčio 4 d. prokuroro nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė –
rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio
21 d. nutartimi pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu, vėliau
suėmimo terminas Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi buvo
tęsiamas.
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 15
nutartimi kaltinamajam V. R. kardomosios priemonės –
suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams. Pratęsdamas kaltinamajam V. R. suėmimo terminą teismas nutartyje nurodė tokio
sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso
(toliau BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte - bėgs (slėpsis) nuo teismo,
Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys naujus, BPK
122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.
Kaltinamasis V. R. skunde prašo paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti
į švelnesnę kardomąją priemonę.
Kaltinamasis nurodo, jog yra II grupės
invalidas, šiuo metu yra sunkios sveikatos būklės – sunkiai vaikšto, jam
reikalingas gydymas, kurio sulaikytas negauna. Nagrinėjant jo baudžiamąją bylą
Kauno apygardos teisme į teismo
posėdžius atvykti negalėjo, kadangi tuo metu gulėjo ligoninėje. Be to, nurodo,
kad bėgti (slėptis ) neketina, nes, būdamas laisvėje guli lovoje arba
ligoninėje.
Teismo posėdyje kaltinamojo V. R. gynėja prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo šį skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
Kaltinamasis V. R. ,
nesutikdamas su skundžiama nutartimi, prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją
priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę. Toks suimtojo prašymas
negali būti tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas BPK 130
straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl suėmimo paskyrimo ar šios
kardomosios priemonės termino pratęsimo. Tačiau BPK 130 straipsnio nuostatos
nesuteikė skundą nagrinėjančiam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja
priemone. Pastarasis teismas gali tik palikti galioti arba panaikinti
skundžiamą teismo nutartį. Todėl suimtojo skunde nurodytas prašymas – pakeisti
jam kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, apeliacinės
instancijos teisme negali būti tenkinamas. Tokie prašymai nagrinėjami pirmosios
instancijos teisme, kurio žinioje yra byla. Šiuo metu V. R. baudžiamoji
byla yra Kauno apygardos teismo žinioje.
Nors kaltinamasis savo skunde nurodė
netinkamą prašymą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad jis nesutinka ir su
teismo motyvais dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Todėl apeliacinės
instancijos teismas tikrina skundžiamos nutarties pagrįstumą.
BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog
kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai
duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo metu V. R. baudžiamoji byla, kaip jau buvo minėta, nagrinėjama
Kauno apygardos teisme, todėl teismas mano, jog byloje pakanka duomenų,
pagrįstai leidžiančių manyti, kad V. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką,
numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Tai
patvirtina kaltinamajame akte nurodomi duomenys.
Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties matyti, kad
suėmimas kaltinamajam V. R. paskirtas nustačius tam
pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte
ir 3 punkte.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai
manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų,
prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo
šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę,
ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų
praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8
punkte išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta
griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje
vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima
padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų,
prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba
pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti
griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad
kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar
teismo.
Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje
nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs
BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi V. R. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir jei
jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Todėl
nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė, teismo nuomone,
leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis)
nuo teismo. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas
paskirti suėmimo terminą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas
aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis šeimos
ar kitų tvirtų socialinių ryšių neturi, ne kartą neatvyko į teismo posėdžius ir
apie neatvykimo priežastis neinformavo teismo.
Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122
straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą apygardos
teismas nustatė pagrįstai.
Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad yra
pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis V. R. ,
būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies
3 punktas). Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK
122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija
apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas
kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos
veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Darydamas tokią išvadą, žemesnysis teismas atsižvelgė
į tai, kad veika, kurios padarymu kaltinamas V. R. ,
padaryta jam turint neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus, ji
susijusi su nusikalstamu būdu gaunamomis pajamomis, anksčiau teistas net 11 kartų, neturi
legalaus pragyvenimo šaltinio. Apeliacinio teismo nuomone, šios aplinkybės
leidžia pagrįstai manyti, jog V. R. , būdamas laisvėje,
gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, todėl
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas nustatytas
pagrįstai.
Kaltinamojo argumentai, kad jis yra II grupės
invalidas, šiuo metu yra sunkios sveikatos būklės – sunkiai vaikšto, jam
reikalingas gydymas, kurio sulaikytas negauna, nėra pakankama priežastis
panaikinti paskirtą kardomąją priemonę, kadangi ir laisvės atėmimo vietoje jam
gali būti užtikrinama būtinoji medicininė priežiūra ir pagalba, o jau minėti
kaltinamojo veiksmai neatvykstant į teismą patvirtina, kad švelnesnėmis
kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.
Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir
teisėta, todėl nenaikinama.
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,
n
u t a r i a:
kaltinamojo V. R. skundą
atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja
Regina
Gaudutienė