Baudžiamoji
byla Nr. 2K-461/2010
Procesinio
sprendimo kategorija
2.1.15.3.3.2
(S)

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjos Dalios
Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. kasacinį
skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d.
nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 3900 Lt (30 MGL dydžio) bauda.
Priteista iš E. K. nukentėjusiajai D. N.
10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, civilinio ieškinio dalis dėl
turtinės žalos atlyginimo atmesta.
Taip pat skundžiama Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d.
nutartis, kuria nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,
n u s t a t ė :
E. K.
nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 15 d., apie 16.40 val., Kauno rajone,
kelio Vilijampolė–Žeimiai–Šėta 3,160 kilometre, vairuodamas automobilį ,,VW Golf“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių
(toliau – KET) 1.1, 53, 72 punktų reikalavimus, nes nepasirinko saugaus
greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, slidžią kelio dangą, dėl to nesuvaldė
transporto priemonės, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė
su V. N. vairuojamu automobiliu ,,Skoda Octavia‘‘ (valst. Nr. duomenys
neskelbtini); šio eismo įvykio metu automobilio „Skoda Octavia“ keleivei D. N.
nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kasaciniu
skundu E. K. prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m.
lapkričio 27 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartį ir sumažinti
priteistos neturtinės žalos dydį.
Kasatorius
nurodo, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai palaikė nukentėjusios
šalies interesus. Šio teismo nuosprendis priimtas neišsamiai išnagrinėjus bylą.
Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neturtinę žalą įvertino
neteisingai, todėl suvaržė jo teises.
Pasak
kasatoriaus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami priteistinos
neturtinės žalos atlyginimo (jos dydžio) klausimą, nukrypo nuo teismų praktikos
baudžiamosiose bylose, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos
3 d. apžvalgoje dėl Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos
žalos atlyginimą, taikymo. Be to, abiejų instancijų teismai pažeidė CK 1.5
straipsnio nuostatas, nes neatsižvelgė į reikšmingas bylai aplinkybes,
sąmoningai išskyrė žalos vertinimo kriterijus (sureikšmindami nukentėjusiosios
interesus, o nuteistojo – sumenkindami), neužtikrino skirtingų (nukentėjusiojo
ir kaltininko) interesų pusiausvyros, jų proporcingumo, nesivadovavo
teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Teismai turėjo atsižvelgti į
tai, kad neturtinė žala padaryta dėl neatsargaus nusikaltimo; kasatorius
sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Teismai
taip pat neatsižvelgė į nuteistojo sunkią turtinę padėtį – jis neturi
nekilnojamojo turto ir ketverius metus neturi nuolatinio darbo ir pajamų, nes
dėl amžiaus sunku įsidarbinti, be to, po eismo įvykio vienerius metus jo
pajamos siekė tik 1 minimalų gyvenimo lygį (bazinės socialinės išmokos dydį).
Atsiliepimu į
nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Jolita Urbelienė prašo kasacinį skundą
atmesti.
Atsiliepime
nurodoma, kad CK 6.250
straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,
dvasiniai išgyvenimai,
nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti
pinigais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos
dydį, atsižvelgtų į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį,
padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes,
taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas
vadovavosi neturtinės žalos atlyginimo dydžio vertinimo kriterijais, nustatytais CK 6.250 straipsnyje,
todėl šių įstatymo nuostatų nepažeidė. Teismas, iš dalies tenkindamas pareikštą
civilinį ieškinį, priteisė ne nukentėjusiosios prašytą 30 000 Lt dydžio
neturtinės žalos atlyginimą, o 10 000 Lt dydžio. Nustatytas žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir negali
būti vertinamas kaip aiškiai per didelis ir
neteisingas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji D. N. kasatoriaus
sukelto eismo įvykio metu patyrė ne tik
stresą ir neigiamus išgyvenimus, bet ir sužalojimus, dėl kurių kentė fizinį skausmą.
Be to, nukentėjusioji dėl eismo įvykio ir toliau patiria nepatogumus,
jos laukia nauji neigiami išgyvenimai ir
materialinės išlaidos, nes dėl patirtų sužalojimų reikia atlikti ausies protezavimo operaciją.
Pasak
prokurorės, nepagrįstas yra kasatoriaus argumentas, kad teismai, spręsdami
neturtinės žalos dydžio klausimą, neįvertino, jog žala atsirado dėl neatsargios
veikos. Nors pirmosios
instancijos teismo nuosprendyje
tiesiogiai ir nenurodyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į žalą padariusio E. K. kaltės
formą ir rūšį, tačiau nėra pagrindo teigti, kad ši aplinkybė buvo ignoruojama.
Prokurorė
pažymi, kad taip pat nepagrįstas kasatoriaus teiginys, jog, nustatant
neturtinės žalos dydį turėjo
būti atsižvelgta į jo
sunkią turtinę padėtį. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo parengtoje Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo
baudžiamosiose bylose apžvalgoje 10.3 punkte nurodyta,
jog nepritartina praktikai, kai žalą padariusio asmens turtinė padėtis laikoma
lemiamu kriterijumi, nustatant
neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. E. K. yra darbingo amžiaus ir ta aplinkybė,
kad jis laikinai neturi darbo, negali būti kliūtis teismui nustatyti ir priteisti nukentėjusiajai tinkamo dydžio
kompensaciją. Prokurorės įsitikinimu, nustatytas
neturtinės žalos dydis nepažeidžia skirtingų nukentėjusiosios ir
kasatoriaus interesų pusiausvyros.
Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės
instancijos teismas, išnagrinėjęs E. K. apeliacinį skundą, motyvuotai
pasisakė dėl skundo argumentų, taip pat ir dėl
neturtinės žalos dydžio. Kasatorius savo teiginio, kad apeliacinės instancijos
teismas suvaržė jo teises ir nukrypo
nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nepagrindžia konkrečiomis
teisės normomis, kurios galėjo būti pažeistos.
Kasacinis
skundas atmestinas.
Dėl neturtinės
žalos nustatymo
Kasatoriaus
manymu, iš jo priteistas neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas
atsižvelgus į jo turtinę padėtį, įvertinus, kad nusikaltimas neatsargus.
Kasatorius teigia, kad teismai neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes,
tendencingai sureikšmino nukentėjusiosios interesus ir neteisingai nustatė
žalos dydį, kuris neatitinka teismų praktikos ir teisės normų, nustatančių
neturtinės žalos dydžio kriterijus.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir
nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376
straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos dydis yra fakto nustatymo klausimas,
todėl kasacinės instancijos teismas šiuo atveju tikrina tai, ar teismai,
priimdami sprendimus dėl atlygintinos neturtinės žalos, tinkamai taikė
įstatymus, reglamentuojančius neturtinės žalos dydžio nustatymą.
Pagal BPK 109
straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar
neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltam asmeniui ar materialiai
atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilinį ieškinį. CK 6.250
straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas,
dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija,
pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir
kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas,
nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą
padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei
kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo
ir protingumo kriterijus. Šie kriterijai kaip principai, kuriais turi
vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, įtvirtinti ir CK 1.5
straipsnio 4 dalyje. Be to, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas
gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens
sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad, spręsdami atlygintinos žalos dydžio klausimą,
teismai tinkamai taikė šiuos klausimus reglamentuojančias teisės normas. Taip
pat pažymėtina, kad, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, nebuvo nukrypta
ir nuo susiformavusios teismų praktikos. Antra vertus, kiekvienoje byloje
teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia
konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Apeliacinės
instancijos teismas nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį
skundą, kuriame buvo pateikti analogiški argumentai kaip ir kasaciniame skunde,
patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti 10 000 Lt
dydžio neturtinę žalą teisingumą. Teismas padarė išvadą, kad šis klausimas
išspręstas teisingai, t. y. tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes
bei tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje įtvirtintas
nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo vertinimą, taip pat
nepažeidžiant BPK normų reikalavimų.
Byloje
nustatyta, kad kasatorius E. K. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą
neatsargų nusikaltimą, kurio padariniai – nukentėjusiosios D. N. nesunkus
sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo atsirado neigiami liekamieji
reiškiniai – nukentėjusiajai reikalingas ausies protezas, ji patyrė fizinį
skausmą, didelių dvasinių išgyvenimų. Siekdamas kiek įmanoma teisingiau
nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios
ir jai žalą padariusio asmens – nuteistojo – interesų, pirmosios instancijos
teismas trečdaliu sumažino prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį (nuo
30 000 iki 10 000 Lt). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą,
kad priteista žala ne per didelė, o kasatoriaus turtinė padėtis nėra
prioritetinė ir negali būti pagrindas dar labiau ją sumažinti.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgta į visas
aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti, žala įvertinta
motyvuotai, taikant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250
straipsnis), taip pat proporcingai atsižvelgiant į pažeistų vertybių svarbą bei
žalą padariusio asmens – kasatoriaus – turtinę padėtį (CK 6.282 straipsnio 3
dalis). Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad apeliacinės
instancijos teismas pažeidė teisės normas ir neteisėtai suvaržė kasatoriaus
E. K. teises.
Nenustačius BPK
369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir
apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų,
kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio
skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382
straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo
E. K. kasacinį skundą.
Teisėjai Olegas
Fedosiukas
Valerijus
Čiučiulka
Dalia Bajerčiūtė