Baudžiamoji byla Nr. e1-849-1199/2023

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09814-2023-2

        Procesinio sprendimo kategorijos: 

        1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4

                  (S)

 

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas tris kartus, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę, 

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

V. M., smurtaudamas, nežymiai sužalojo savo šeimos narę, t. y. 2023 m. kovo 18 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas 2.38 prom. girtumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė savo sugyventinę I. P., dėl ko pastaroji, neišlaikiusi pusiausvyros krisdama galvos dešine puse atsitrenkė į krosnį ir nukrito ant grindų. Šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai I. P. nedidelę muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados 

Kaltinamasis V. M. pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Kartu su savo sugyventine I. P. gyvena apie šešerius metus. 2023 m. kovo 18 d., apie 23 valandą jie buvo namo virtuvėje, gėrė brendį. Buvo baigę gerti 0,5 litro talpos brendžio butelį. Kaltinamasis prieš tai dar atskirai buvo išgėręs apie 4 litrus alaus, tuomet dėl suvartoto alkoholio tarp jų kilo žodinis konfliktas. Nežino tiksliai dėl ko, nes dėl girtumo neatsimena, tačiau pamena, kad ji delnu kelis kartus jam trenkė per veidą. Kaltinamasis fizinio skausmo nepajuto, dėl ko ji sudavė nepamena, pretenzijų nukentėjusiajai neturi. Po šio jos veiksmo, V. M., norėdamas atstumti I. P., viena ranka pastūmė ją į petį, o ši neišlaikiusi pusiausvyros krito ir krisdama galva trenkėsi į krosnį. Pastūmęs nukentėjusiąją, kaltinamasis iš karto nulipo į apačią, kad daugiau nebūtų konfliktų, o atvažiavus greitajai ir policijai ir I. P. nulipus į apačią, pamatė, kad jai iš galvos bėga kraujas. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė ir ji jam atleido. Žalą ligonių kasoms atlygins artimiausiu metu (el. b. t. 1, b. l. 78−82, 186−188).

Kaltinamojo V. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2023 m. kovo 19 d., 0.05 val., kaltinamajam V. M. buvo nustatytas 2.38 prom. girtumas (el. b. t. 1, b. l. 47−48).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. P. parodė, kad įvykio dieną jie visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23 val. ji pajuto, kad yra pakankamai apgirtusi, kaip ir jos sugyventinis V. M., dėl ko ji jam nurodė, kad jau laikas eiti miegoti. Tačiau sugyventinis atsisakė eiti miegoti. Tuomet ji viena nuėjo į antrą aukštą. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie vienas kitą įžeidinėjo. Praėjus gal 10 minučių, į antrą aukštą užlipo ir jos sugyventinis V. M.. Ji buvo labai supykusi ir kai tik V. M. atėjo, iš karto dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį jam į veidą. Po suduoto smūgio, V. M. abejomis rankomis ją pastūmė, atstumdamas nuo savęs. O ji dėl girtumo neišlaikė pusiausviros ir krito ant grindų. Kadangi stovėjo netoli krosnies, krisdama galva atsitrenkė į ją. Atsikėlusi pamatė, kad praskeltoje vietoje iš galvos bėga kraujas, todėl paskambinusi numeriu 112 iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus, kad jai būtų suteikta medicininė pagalba. Policijos pareigūnų nekvietė, bet medikai pasakė, kad atvyks ir policijos pareigūnai. Ji sugyventiniui V. M. jokių pretenzijų neturi, jis norėjo ją atstumti nuo savęs. V. jos atsiprašė ir ji jam atleido, civilinio ieškinio nereikš. Dėl sužalojimo nedarbingumo neturėjo. Medikai susiuvę žaizdą išleido ją namo (el. b. t. 1, b. l. 93−96, 182−185).

Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2023 m. kovo 18 d., 23.24 val., nukentėjusiajai I. P. buvo nustatytas 3.48 prom. girtumas (el. b. t. 1, b. l. 49−50).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja N. P. parodė, kad nuo 2022 m. gruodžio mėnesį pas ją į namus atėjo gyventi dukra I. ir jos sugyventinis V. Jie apsigyveno namo antrame aukšte. Tikslios datos nepamena dukra su sugyventiniu kažką šventė ir vartojo alkoholį. Būdami pirmame aukšte jie nekonfliktavo. Tiksliai nepamena kelintą valandą, bet apie 19 val. jie užlipo į antrą aukštą. Ką jie ten darė nežino, ji buvo apačioje ir nieko negirdėjo. Tik apie 23 val. iš viršaus nusileido dukra visa kruvina ir pamatė, kad jai praskelta kakta. Dukra paaiškino, kad susipyko su V. ir jis ją pradėjo mušti. Pasakė, kad galva trenkėsi į krosnies kampą. Atvykusiems policijos pareigūnams, ji parodė, kur viskas vyko, nes iki jiems atvykstant jai parodė ir paaiškino dukra. V. ne pirmą kartą smurtauja dukros atžvilgiu. Paties smurto ji nematė ir negirdėjo. Jie buvo tik dviese viršuje (el. b. t. 1, b. l. 151−153).

2023 m. kovo 19 d. apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – nuosavas dviejų aukštų mūrinis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Atidarius lauko duris patenkama į koridorių, užėjus į jį, dešinėje pusėje, matomi mediniai rudai nudažyti laiptai. Pakilus laiptais į antrą aukštą. patenkama į kambarį, kuriame yra dvi lovos. Per vidurį yra medinis stalas, šalia lovos dešinėje puse stovi keli plastikiniai alaus buteliai, matyti girtavimo požymiai. Taip pat kambario viduryje stovi mūrinė krosnis, kuri buvo apžiūrėta. Šalia stovi medinė komoda. Bendra tvarka namuose nepažeista, nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (el. b. t. 1, b. l. 14−16). 

2023 m. balandžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrėjęs I. P. 2023 m. kovo 18 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą iš Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės ir susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, specialistas Viačeslavas Kolomiec pateikė išvadą, kad I. P. po įvykių 2023 m. kovo 18 d. nustatyta nedidelė muštinė žaizda dešinio antakio srityje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas galėjo susidaryti pateiktomis aplinkybėmis ir nurodytu laiku (po pastūmimo atsitrenkus į krosnies kampą) (el. b. t. 1, b. l. 158−161).

2023 m. balandžio 3 d. perklausius Bendrojo pagalbos centro (toliau − BPC) garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambino moteris, prisistačiusi I. P., kuri nurodė, kad ji nori išsikviesti greitąją, nes sugyventinis ją pastūmė ir ji susitrenkė galvą, kraujuoja (t. 1, b. l. 118−122).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau − VPK) Reagavimo valdybos 4−ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Arvydo Andriulionio tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių įvykio vietoje užfiksuota informacija patvirtina, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji I. P.. Ant jos matyti sužalojimai − kraujuojanti žaizda, jai nustatytas 3,48 prom. girtumas. Ji paaiškino, kad vartojant alkoholį kartu su sugyventiniu V. M. tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. M. pastūmė I. P., kuri pargriuvo ant grindų ir galva trenkėsi į krosnį, dėl ko prasikirto galvą. Dėl tokių sugyventinio veiksmų I. P. patyrė fizinį skausmą. V. M. neneigia pastūmęs sugyventinę I. P.. Atvykusi greitosios medicinos pagalba 0821, apžiūrėjo I. P. ir dėl žaizdos galvos srityje ją išsivežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. V. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Operatyvaus valdymo poskyrį. Faktinis sulaikymo laikas 23.20 val. Buvo panaudota spec. priemonė antrankiai (el. b. t. 1, b. l. 10−13).

2023 m. balandžio 7 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad atvykę į įvykio vietą pareigūnai užeina į namo vidų ir juos pasitinka moteris, kuri atpažįstama kaip N. P.. Pareigūnui pasiteiravus, kas kvietė pareigūnus, jauna moteris nurodo, kad ji. Nurodo, kad susipyko su sugyventiniu, jis ją pastūmė ir ji susitrenkė galvą. Parodo į savo dešinės pusės galvos sritį. Pasiteiravus kuris sugyventinis, parodo į vaikiną, sėdintį toje pačioje patalpoje. Pasiteiravus kodėl taip pasielgė, pastarasis nurodo, kad kaltas alkoholis. Mergina taip pat pritaria, kad alkoholio gal per daug buvo, nurodo, kad ji pradėjo rėkti ir jis ją pastūmė antrame aukšte. Nurodė, kad fizinį skausmą pajuto, kraujas bėga. Ant merginos dešinės pusės veido, arčiau ausies ir kaklo srities, matyti nubėgęs kraujas. Vaikinas yra sulaikomas, o merginą apžiūri atvykę medikai. Toliau pareigūnas bendrauja su N. P.. Pareigūnas paprašė parodyti, kur viskas buvo. N. P. kartu su pareigūnu užlipa aukštyn ir parodo, kur viskas buvo, parodo į krosnį. Nurodė, kad jie gėrė prie stalo ir dukra buvo pastūmta prie krosnies (el. b. t. 1, b. l. 164−166).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. 

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be paties V. M. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad byloje nustatytą sužalojimą jai padarė jos sugyventinis, V. M.; liudytojos parodymai, kur ji patvirtino, kad įvykio dieną iš namo antro aukšto nusileido kraujuota nukentėjusioji, kuriai buvo praskelta galva ir kuri nurodė, kad kaltinamasis ją mušė, o ji, krisdama susitrenkė galvą į krosnies kampą; BPC garso įraše užfiksuotas nukentėjusiosios pranešimas, kuomet ji nurodė, kad jai reikalinga greitoji medicinos pagalba, nes ją pastūmė sugyventinis ir susitrenkė galvą, kita bylos medžiaga. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad V. M., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, nežymiai sutrikdė I. P. sveikatą.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji I. P. yra kaltinamojo sugyventinė, jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie šešerius metus, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – sugyventinės, sveikatą.

Bausmės skyrimo motyvai

Pranešus V. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, b. l. 39–43).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. M. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką V. M. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas 3 kartus ( el. b. t. 1, b. l. 41–46), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (el. b. t. 1, b. l. 192–194), nedirbantis, nėra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. M. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą. Nustatydamas skirtinos bausmės dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes (nukentėjusiajai sužalojimas buvo padarytas kaltinamajam ją pastūmus ir jai, krentant, galvą atsitrenkus į krosnį; nukentėjusiosios apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį nusikaltimo padarymo metu), kaltinamojo asmenybę, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus paskirti paskyrus V. M. arešto bausmę, kurios dydis yra žemesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas šios bausmės vidurkis – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

V. M. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neatlikta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme, pridedant prie jos dalį šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirtos bausmės ir paskiriant kaltinamajam subendrintą 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Nustatydamas pridėtinos bausmės dalį (šiuo atveju 15 parų), teismas atsižvelgia į nukentėjusiajai I. P. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo aplinkybes, V. M. neteisėtų veiksmų pobūdį ir jų intensyvumą. 

Prokurorės prašomas taikyti bausmių bendrinimo būdas, nustatytas BK 63 straipsnio 4 dalyje, nagrinėjamu atveju netaikytinas, tam nesant įstatyme nustatytų sąlygų.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai, todėl prokurorės prašymas dėl kaltinamajam kitais teismų nuosprendžiais paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių subendrinimo su šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme atmestinas. 

Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis).

BK 722 straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

V. M. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sugyventinę I. P.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 722 straipsnyje, įpareigojant ją įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kiti klausimai

V. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. kovo 18 d. 23.02 val. iki 2023 m. kovo 19 d. 14.03 val. (viena diena) (el. b. t. 1, b. l. 32−35, 127−130). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

V. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su BPC garso įrašu bei dviem kūno kamerų garso ir vaizdo įrašais – paliktinas saugoti prie bylos.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu V. M. paskirta ir neatlikta bausme, pridedant prie kaltinamajam paskirtos ir neatliktos bausmės šiuo teismo baudžiamuoju įsakymų paskirtos bausmės dalį, ir paskirti V. M. galutinę 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. M. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. kovo 18 d. 23.02 val. iki 2023 m. kovo 19 d. 14.03 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 4 d. baudžiamajame įsakyme nurodytą laikotarpį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. M. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BK 722 straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti ją per 8 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su BPC garso įrašu bei dviem kūno kamerų garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. M., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3-4 dalimis, per 7 dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, Kaune, (tel. 8 663 60132) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai el. paštu info@nti-pn.lt pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

V. M.

taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

 

 

Teisėja         Liudmila Larionova