Civilinė byla Nr.2A-733-390/2011

                                                       Pirmosios instancijos teismo teisėja Lina Šafronienė

Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.6; 11.5.1; 44.2.4.2;114.11;

 (S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 28d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovei I. B., jos atstovei advokatei Inesai Arbočienei, atsakovo atstovei D. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2  d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo sudaryti darbo sutartį, darbo užmokesčio bei neturtinės žalos priteisimo.

 

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

nustatė:

 

Ieškovė I. B. patikslintu ieškiniu (b.l.69-73) teismo prašė: 1) pripažinti, kad tarp ieškovės I. B. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM buvo sudaryta faktinė darbo sutartis, pagal kurią ieškovė dirbo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM archyvare nuo 2010-07-01 iki 2010-07-12; 2) įpareigoti atsakovą priimti ieškovę į darbą ir sudaryti su ja darbo sutartį, nekeičiant ieškovės pareigų, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo dydžio, tvarkos ir sąlygų bei visų kitų sąlygų, numatytų I. B. ir Kauno apskrities viršininko administracijos darbo sutartyje Nr. 40, sudarytoje 1997-09-01; 3) pripažinti neteisėtu darbo sutarties su ieškove nutraukimą su atsakovu Nacionaline žemės tarnyba ir grąžinti ieškovę į darbą Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos rajono skyriaus archyvarės pareigose; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo: vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant po 52,86 Lt per dieną nuo 2010-07-01 iki teismo sprendimo įvykdymo (grąžinimo į darbą) dienos; 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio įstatymines metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad  nuo 2001 m. gegužės 7 d. ieškovė dirbo Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus archyvaro pareigose. Darbo sutartis buvo nutraukta Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. P-188 nuo 2010-06-30 pagal LR Darbo Kodekso 136 str., 1 d. 6 p. likvidavus darbdavį, įspėjimą apie atleidimą iš darbo gavo 2010 m. kovo 20 d., jokių drausminių nuobaudų  nebuvo gavusi. Remiantis pakeistų ir nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusių LR įstatymų nuostatomis jos buvęs darbdavys buvo likviduotas, o jo funkcijos buvo perduotos kitai institucijai - Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o Jonavos  žemėtvarkos skyrius tapo vienu iš jo naujai įsteigtų struktūrinių padalinių. Skyriui, kaip ir būnant Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento sudėtyje, vadovauja tas pats asmuo - skyriaus vedėja - R. A., kuri dar birželio mėnesį atleidžiamoms darbuotojoms teigė, kad nuo 2010-06-30 jos bus atleistos iš darbo, o nuo 2010-07-01 bus priimtos dirbti toliau tame pačiame skyriuje, tose pačiose pareigose. Todėl ieškovė 2010 m. liepos 1 d., nustatytu laiku, t.y. darbo laiku, atvyko į darbą, atlikinėjo visas darbo funkcijas, kaip ir iki tol. 2010 m. liepos 12 d. skyriaus vedėja R. A. ieškovei liepė surašyti perdavimo-priėmimo aktus atgaline 2010-06-30 data ir atiduoti darbo kabineto raktus. Ieškovė laiko, kad nuo 2010-07-01 iki 2010-07-12 ji realiai dirbo NŽT Jonavos rajono skyriaus archyvare. Apie tai naująjį darbdavį NŽT atstovavusiai skyriaus vedėjai R. A., o tuo pačiu ir darbdaviui NŽT, buvo žinoma, tačiau dėl darbdavio kaltės darbo sutartis įforminta nebuvo. Teigė, jog teismui pateiktas Jonavos žemėtvarkos skyriaus Darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra klaidingas ir neteisingai užpildytas. Kadangi Darbo kodekso nuostatos įsakmiai draudžia dirbti be darbo sutarties, ieškovės nuomone, atsakovas įpareigotinas įforminti teisinius darbo santykius su ieškove nuo 2010-07-01 tomis pačiomis būtinosiomis darbo sąlygomis, kaip ieškovė dirbo iki tol. Kadangi ieškovė faktiškai dirbo pas atsakovą, o jos atleidimas be įspėjimo darbdavio iniciatyva buvo neteisėtas, ieškovė pageidauja likti dirbti pas atsakovą. Su ieškove už laikotarpį nuo 2010-07-01 visiškai nebuvo atsiskaityta, todėl nuo šios datos priteistinas vidutinis jos darbo užmokestis. Taip pat nurodė, jog ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą. Viena išlaikydama du nepilnamečius vaikus, ji labai jaudinosi, kad darbo sutartis vis dar nėra sudaroma, ją kamavo nerimas ir įtampa, sutriko miegas ir maitinimasis. Neteisėtai atleidus ieškovę iš darbo, jos patirta neturtinė žala dar labiau padidėjo, nes ji patyrė didelį stresą dėl atleidimo aplinkybių nenurodant jokio teisinio pagrindo, darbdavio nepagrįstai kolegų akivaizdoje buvo apibūdinta neigiamai, kas pakenkė jos reputacijai. Neturtinę žalą ieškovė vertina 20 000 Lt.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad tarp ieškovės I. B. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM buvo sudaryta faktinė darbo sutartis, pagal kurią I. B. dirbo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM archyvare nuo 2010 07 01 iki 2010 07 09 imtinai. Priteisė ieškovei iš atsakovo 475,74 Lt vidutinio darbo užmokesčio už  laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1d. iki 2010m. liepos 9d., imtinai skaičiuojant po 52,86 Lt per dieną už devynias darbo dienas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 08 11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. P-188 ieškovė I. B. 2010 m. birželio 30 d. iš archyvarės pareigų atleista Lietuvos Respublikos darbo kodekso LR Darbo Kodekso 136 str., 1 d. 6 p. pagrindu, tai yra likvidavus darbdavį (b.l. 40), jai išmokant penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir kompensaciją už panaudotas atostogas (b.l. 40,11). Apie atleidimą iš darbo ieškovė buvo įspėta 2010 m. kovo mėnesį. Ieškovės buvęs darbdavys Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas buvo likviduotas, atsakovui nebuvo perduodamos Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus darbo prievolės, o jo funkcijas nuo 2010 m. liepos 7 d. pradėjo vykdyti naujai įsteigta Nacionalinė Žemės tarnyba, kurios vienu 48 struktūrinių skyrių tapo Jonavos žemėtvarkos skyrius, likvidavus Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentą Nacionalinėje žemės tarnyboje archyvaro pareigybė įsteigta nebuvo. Teismas konstatavo, jog ieškovei nuo 2010 m. kovo mėnesio buvo žinoma apie jos atleidimą iš darbo dėl darbdavio likvidavimo, atleisdamas ieškovę iš darbo darbdavys su ieškove atsikaitė tinkamai, todėl sprendė, kad atleidžiant ieškovę iš darbo darbdavys nepažeidė DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų. Nepripažinus atleidimo iš darbo neteisėtu, atmetė ir išvestinius ieškinio reikalavimus dėl ieškovės priėmimo į darbą – Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM ir su ja darbo sutarties  sudarymo, bei jos grąžinimo į darbą, į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo nuo liepos 1d. iki liepos 9 d. žodiniu susitarimu buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai. Tarp šalių rašytinė darbo sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovė šiuo laikotarpiu vykdė darbines funkcijas, o faktiniai darbo santykiai nutrūko taip kaip ir prasidėjo, žodiniu šalių susitarimu. Teismas ieškovės liepos 12d. išvykos į Vilnių, į centrinę Nacionalinės žemės tarnybos būstinę pas Žemės reformos kontrolės skyriaus vedėją aiškintis situacijos dėl darbo, nelaikė ieškovės darbinių funkcijų atlikimu. Pripažinęs, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai, ieškovei iš atsakovo priteisė vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną nuo 2010 m. liepos 1 d., iki 2010 m. liepos 9 d., imtinai (9 darbo dienas), skaičiuojant 52,86 Lt per dieną.

Apeliaciniu skundu ieškovė I. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad tarp ieškovės I. B. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM buvo sudaryta faktinė darbo sutartis, pagal kurią I. B. dirbo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM Jonavos žemėtvarkos skyriuje archyvare nuo 2010 07 01 iki 2010 07 09 imtinai nustatant, kad I. B. dirbo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM Jonavos žemėtvarkos skyriuje archyvare nuo 2010 07 01 iki 2010 07 12 imtinai; likusioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti visa apimtimi; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog teismas formaliai neatskyrė darbo santykių, egzistavusių tarp ieškovės ir Kauno apskrities viršininko administracijos, su kuria darbo santykiai buvo teisėtai ir pagrįstai nutraukti bei naujų darbo santykių su atsakovu Nacionaline žemės tarnyba prie ŽUM. Šalių teisiniam santykiui tinkamai įvertinti svarbi yra teismo išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo egzistavo faktiniai darbo santykiai, todėl ir jų nutraukimas turėtų būti vertinamas pagal faktiškai egzistavusius darbuotojo ir darbdavio Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM santykius. Apeliantės teigimu teismo išvada, jog šalių, I. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM darbo santykiai nutrūko taip, kaip ir prasidėjo - žodiniu šalių susitarimu yra neteisinga, teisiškai nepagrįsta bei visiškai neatitinkanti faktinių aplinkybių. Ieškovė neteikė pasiūlymo nutraukti darbo santykius, jos valios nutraukti darbo santykius nebuvo visiškai ir nebuvo jokių veiksmų, iš kurių atsakovas galėtų spręsti apie ieškovės valią nutraukti darbo santykius. Tuo tarpu darbdavys, apskritai neigė darbo santykių egzistavimą, todėl net neteikė teismui jokių įrodymų ar paaiškinimų, kad šalys susitarė dėl darbo santykių nutraukimo. Taigi, ieškovė buvo atleista iš darbo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Jonavos žemėtvarkos skyriaus archyvarės pareigų darbdavio valia, nesilaikant Darbo kodekso nuostatų. DK 124 str. numato darbo sutarties pasibaigimo pagrindus. Šio straipsnio l d. 1 p. aiškiai įvardija, kad darbo sutartis gali būti nutraukta tik DK arba kitų įstatymų pagrindu. Ieškovė faktiškai dirbo pas atsakovą, tačiau darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės buvo atleista be įspėjimo. Atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo galima tik esant DK 136 str. numatytiems pagrindams. Be to, darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį ir tokiu atveju privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. DK nustatytos tvarkos atleidžiant darbuotoją iš darbo nebuvo laikytasi, todėl ieškovės atleidimas iš darbo negali būti laikomas teisėtu, o konstatavus, kad jis buvo neteisėtas, remiantis DK 297 str. 3 d. visi ieškovės pareikšti reikalavimai yra tenkintini visa apimtimi. Nurodo, jog konstatuodamas, kad tarp ieškovės ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM egzistavo faktiniai darbo santykiai laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-07-09, o ne iki 2010-07-12, kaip teigia ieškovė, teismas rėmėsi ieškovės reikalavimu atsakovo pateiktais rašytiniais dokumentais (b. 1. 59-66), kurie patvirtina, kad tuo laikotarpiu ieškovė atliko darbines funkcijas. Pažymi, kad ieškovė objektyviai negalėjo nurodyti visų pas atsakovą esančių dokumentų, kuriuose gali būti jos parašas su data, nes tokių dokumentų yra labai daug, pateikdama prašymą teismui išreikalauti nurodytus dokumentus, ieškovė nurodė dokumentus, kuriuose tikėtina, kad bus jos parašas. Vykdydama savo darbines funkcijas ji ne tik darė įrašus dokumentuose, bet ir žodžiu konsultavo interesantus, rūšiavo bylas ir atliko kitus archyvaro kompetencijai priskirtus veiksmus, kurie nėra siejami su įrašais ranka ir konkrečios datos nurodymu, todėl teismo įvardinti dokumentai negali būti laikomi vieninteliai įrodymai, patvirtinantys ieškovės darbo santykių egzistavimo trukmę. LR Darbo kodekso 124 str. aiškiai įvardija, kad darbo sutartis baigiasi, kai ji yra nutraukiama DK arba kitų įstatymų pagrindu, likvidavus darbdavį ar mirus darbuotojui. Ieškovė nemirė, darbdavys -atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nėra likviduotas, o darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta nesilaikant nei DK nei kitų įstatymų nuostatų, žodžiu pranešus ieškovei apie tai 2010-07-12. Tik 2010-07-12, pirmadienį, atvykusi į darbą ieškovė tiesiogiai iš darbdavio atstovo - Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Jonavos žemėtvarkos skyriaus vedėjos R. A. sužinojo, kad darbo sutartis su ja nebus sudaryta, t.y. faktinė darbo sutartis yra nutraukiama ir neva tai yra daroma Vilniaus (Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM centrinės būstinės) nurodymu. Kad išsiaiškinti šias aplinkybes ieškovė vyko į Vilnių, tik grįžusi atidavė visus dokumentus bei kabineto raktus, todėl paskutinė ieškovės darbo diena pas atsakovą laikytina 2010-07-12 ir teismo sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad I. B. dirbo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM Jonavos žemėtvarkos skyriuje archyvare nuo 2010 07 01 iki 2010 07 09 imtinai keistina, nurodant darbo laikotarpį iki 2010-07-12.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas sutinka su teismo nuomone, kad ieškovė, 2010-07-12 nuvykusi į Nacionalinės žemės tarnybos centrinę įstaigą aiškintis susidariusios situacijos dėl darbo sutarties sudarymo, nevykdė darbinių funkcijų. Archyvaro pareigos apima įstaigos dokumentų priėmimą, klasifikavimą, registravimą, tvarkymą, sisteminimą ir apskaitą, todėl ieškovė, 2010-07-12 išvykusi į Vilnių, tą dieną darbo vietoje Jonavos žemėtvarkos skyriuje nebuvo ir minėtų pareigų nevykdė. Nurodo, jog darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato reikalavimo naujoje darbovietėje sudarant darbo sutartį vadovautis darbuotojo ankstesnių darbo sutarčių sąlygomis. Todėl Nacionalinę žemės tarnybą vertinant kaip naują darbo santykių subjektą, nesaistomą Kauno apskrities viršininko administracijos įsipareigojimų, nėra pagrindo tenkinti prašymo sudaryti su ieškove darbo sutartį tokiomis sąlygomis, kokios buvo numatytos 1997-09-01 darbo sutartyje Nr. 40, sudarytoje tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir ieškovės. Be to, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 2P-55 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigybių aprašymų patvirtinimo“ ir 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 2P-56 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigybių sąrašų patvirtinimo“, Jonavos žemėtvarkos skyriuje archyvaro pareigybės nėra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba 2010-07-01 neturėjo ir šiuo metu neturi teisinio pagrindo sudaryti darbo sutartį su I. B. ir įdarbinti ją archyvare Jonavos žemėtvarkos skyriuje. Faktiniai darbo santykiai susiklostė nesant teisinio pagrindo. Jonavos žemėtvarkos skyrius yra vienas iš Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių, jis nėra savarankiškas juridinis asmuo (darbdavys) ar padalinys, įgaliotas priimti sprendimus dėl darbo sutarčių sudarymo. Visus klausimus, susijusius su darbo sutarčių sudarymu, nutraukimu ir kt., sprendžia centrinė įstaiga. Ieškovė, būdama atleista iš darbo, ruošė bylų perdavimo - priėmimo aktą, t. y. atliko tą darbą, kurį turėjo padaryti iki atleidimo. Tai, kad ieškovė faktiškai atliko darbines funkcijas su Jonavos žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos, atliekančios šio žemėtvarkos skyriaus vedėjo funkcijas R. A. žinia, nereiškia, jog tokiu būdu buvo išreikšta Nacionalinės žemės tarnybos valia sudaryti ar nutraukti darbo sutartį su I. B., nes R. A. neturėjo įgaliojimų sudaryti darbo sutarčių ir jas nutraukti. Kadangi faktiniai darbo santykiai susiklostė nesant teisinio pagrindo, jų nutraukimas buvo pagrįstas. Be to, Jonavos žemėtvarkos skyriaus vedėja neatliko jokių jos kompetencijai priskirtų veiksmų, kurių pagrindu ieškovė būtų galėjusi pagrįstai tikėtis, kad su ja bus sudaryta darbo sutartis, ir kurie būtų turėję įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams. I. B. buvo atleista likviduojant Kauno apskrities viršininko administraciją, Nacionalinės žemės tarnybos centrinėje įstaigoje nebuvo žinoma apie faktinius darbo santykius, todėl nesant nustatyta tvarka sudarytos darbo sutarties, atitinkamai negalėjo būti tokia darbo sutartis nutraukta pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovo nuomone, pagrįstai netenkintas ir ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d. valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad šios institucijos darbuotojai nevykdė teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus ir šis jų neveikimas arba netinkamas veikimas turėjo tiesioginės įtakos I. B. teisėms ar teisėtiems interesams. Kadangi R. A. nebuvo įgaliota veikti Nacionalinės žemės tarnybos vardu sudarant darbo sutartis ar jas nutraukiant, taip pat neatliko jokių jos kompetencijai priskirtų veiksmų, kurių pagrindu ieškovė būtų galėjusi pagrįstai tikėtis, kad su ja bus sudaryta darbo sutartis ir kurie būtų turėję įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo teigti, kad yra prielaidos neturtinės žalos atsiradimui dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Mano, kad nėra pagrindo konstatuoti ir neturtinės žalos atsiradimo faktą. Ieškovė abstrakčiai nurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala ir nepateikė įrodymų jos nurodytiems patirtiems išgyvenimams pagrįsti (pvz., medicininių pažymų dėl sveikatos sutrikimų ir pan.). Tokie išgyvenimai galėjo atsirasti I. B. sužinojus apie atleidimą iš Kauno apskrities viršininko administracijos. Dėl atleidimo iš Nacionalinės žemės tarnybos ieškovės argumentai nepagrįsti, nes ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis, kad su ja bus sudaryta darbo sutartis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent dėl to, jog Nacionalinė žemės tarnyba su ieškove nesudarė darbo sutarties, atsirado ieškovės nurodytos pasekmės, su kuriomis siejamas neturtinės žalos atsiradimas.

             Apeliacinis skundas atmestinas.

             Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė atsisakė nuo ieškinio reikalavimų: a) įpareigoti atsakovą priimti ieškovę į darbą ir sudaryti su ja darbo sutartį, nekeičiant ieškovės pareigų, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo dydžio, tvarkos ir sąlygų bei visų kitų sąlygų, numatytų I. B. ir Kauno apskrities viršininko administracijos darbo sutartyje Nr. 40, sudarytoje 1997-09-01; b) grąžinti ieškovę į darbą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus, archyvarės pareigas.

              Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį ieškovas bet kurioje proceso stadijoje, turi teisę atsisakyti ieškinio. Teismas gali nepriimti ieškovo ieškinio atsisakymo tik tada, kai ieškovo ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Byloje nenustatyta, kad ieškovės atlikti veiksmai atsisakant ieškinio reikalavimų prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešėjam interesui, todėl ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų priimamas (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo netenkinti ieškovės atsisakyti ieškinio reikalavimai naikintina ir šių atsisakytų reikalavimų dalyje byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

             Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad tarp ginčo šalių rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 9 d. žodiniu susitarimu buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai, ieškovė vykdė darbines funkcijas, šalių darbiniai santykiai nutrūko žodiniu susitarimu. Teisėjų kolegija su tokia teismo padaryta išvada sutikti negali, nes ji padaryta neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei netinkamai pritaikius materialines teisės normas.

            Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kiruose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Pagal DK 95 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų, Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (DK 95 straipsnio 3 dalis). Šalims nesusitarus dėl būtinųjų darbo sąlygų sutartis negali būti laikoma sudaryta.

             Byloje nustatyta, kad su ieškove darbo sutartis buvo nutraukta likvidavus darbdavį ir ieškovė nuo 2010 m. birželio 30 d. buvo atleista iš Kauno apskrities Žemės tvarkymo departamento Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus archyvarės pareigų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad po atleidimo iš darbo skyriaus vedėja R. A. tvirtino, jog ieškovė nuo 2010 m. liepos mėn. 1 d. bus priimta toliau dirbti tame pačiame skyriuje, tose pačiose pareigose, todėl ieškovė atvyko į darbą ir atliko savo buvusias darbines funkcijas, surašė darbų perdavimo-priėmimo aktus ir realiai nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 12 d. dirbo archyvarės darbą. Pirmosios instancijos teismas tokias aplinkybes nustatęs konstatavo faktinius darbo santykius atsiradusius su atsakovu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos nustatytos aplinkybės dar nesudaro pagrindo konstatacijai, kad šalys susitarė dėl visų būtinųjų darbo sąlygų ir, kad tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis arba, kad tarp šalių susiformavo darbiniai santykiai. Byloje nėra duomenų, kad darbdavys ir darbuotojas aplamai tarėsi dėl darbo sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pati ieškovė aiškiai nurodė, kad ieškovė nesitarė su atsakovu nei dėl darbo funkcijų, nei dėl darbo apmokėjimo sąlygų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad buvusiai ieškovės darbdavio skyriaus vedėjai R. A. atsakovas jokių įgaliojimų tartis su ieškove dėl darbo sutarties sudarymo nebuvo suteikęs. Taigi, nenustačius tarp ieškovės ir atsakovo susitarimo dėl visų būtinųjų darbo sąlygų sudarymo yra nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 9 d. žodiniu susitarimu buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai. Minėtas aplinkybes konstatavus apeliantės visi apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylos  išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja.

          Byloje atsakovas apeliacinio skundo nepadavė ir teismo sprendimo, kurį priėmė pirmosios instancijos teismas, neginčija. Apeliacinį skundą dėl teismo priimto sprendimo pateikė tik ieškovė, o pagal CPK 313 straipsnį apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiamas sprendimas. Taigi, tik dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovės patenkintų ieškinio reikalavimų paliktina nepakeista, o dėl ieškinio reikalavimų, kurių ieškovė atsisakė, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir šių reikalavimų dalyje byla nutrauktina (CPK 313 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

 

nutaria:

 

              Apeliacinį skundą atmesti.

              Jonavos rajono apylinkės teismo 2010m. gruodžio 2d. sprendimą pakeisti.

              Teismo sprendimo dalis kuriomis ieškovės I. B. ieškinio reikalavimai atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM:  a) įpareigoti atsakovą priimti ieškovę į darbą ir sudaryti su ja darbo sutartį, nekeičiant ieškovės pareigų, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo dydžio, tvarkos ir sąlygų bei visų kitų sąlygų, numatytų I. B. ir Kauno apskrities viršininko administracijos darbo sutartyje Nr. 40, sudarytoje 1997-09-01; b) grąžinti ieškovę į darbą Nacionalinės žemės tarnybos prie Ž Ū M Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus, archyvarės pareigas buvo atmesti panaikinti ir šių ieškinio reikalavimų dalyje civilinę bylą nutraukti.

               Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                         Algimantas Kukalis

 

Kolegijos teisėjai                                                                                 Leonas Jachimavičius

 

                                                                                                             Arvydas Žibas