(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens bankrutavusios individualios įmonės „Kompiutera“ savininko M. M. ir kreditorės G. M. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutarties, kuria panaikinti bankrutavusios individualios įmonės „Kompiutera“ 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimai ir patvirtinta šios įmonės turto pardavimo tvarka bei kainos,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi atsakovei individualiai įmonei (toliau – ir BIĮ) „Kompiutera“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Marius Kesminas.
2. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi BIĮ „Kompiutera“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis palikta nepakeista.
3. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi leista nukreipti išieškojimą į atsakovės BIĮ „Kompiutera“ savininkui M. M. priklausantį turtą. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartis palikta nepakeista.
4. 2022 m. balandžio 19 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovės BIĮ „Kompiutera“ nemokumo administratoriaus skundas dėl atsakovės kreditorių 2022 m. balandžio 4 d. susirinkimo nutarimų Nr. 1.1, Nr. 1.2, Nr. 1.3, Nr. 1.4 panaikinimo bei prašymas patvirtinti BIĮ „Kompiutera“ savininko M. M. turto pardavimo tvarką bei kainas pagal nemokumo administratoriaus pateiktą pasiūlymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi atsakovės BIĮ „Kompiutera“ nemokumo administratoriaus skundą patenkino visiškai ir panaikino BIĮ „Kompiutera“ 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus Nr. 1.1, Nr. 1.2, Nr. 1.3, Nr. 1.4, taip pat patvirtino atsakovės savininko M. M. turto pardavimo tvarką ir kainas pagal nemokumo administratoriaus pasiūlymą.
6. Teismo nutartyje nurodyta, kad 2022 m. balandžio 4 d. įvyko BIĮ „Kompiutera“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiami turto pardavimo klausimai. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui pateikė pasiūlymą BIĮ „Kompiutera“ savininkui M. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, parduoti tokia tvarka: pasiūlymo 1.1 ir 1.7 papunkčiuose nurodytus nekilnojamojo turto objektus parduoti iš varžytynių; kitus turtinius objektus parduoti be varžytynių. Teismas nustatė, kad už nemokumo administratoriaus pasiūlymą balsavo 7,39 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių, prieš – 92,62 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių.
7. BIĮ „Kompiutera“ 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkime kreditoriai D. M., G. M. ir S. K. pateikė tokį pasiūlymą: 1.1. kreditorių susirinkimas nusprendžia įpareigoti nemokumo administratorių laikytis BIĮ „Kompiutera“ 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo, kuriuo nemokumo administratoriui buvo uždrausta parduoti M. M. priklausančią 1/2 dalį buto, esančio , (duomenys neskelbtini), ir butui priskirtą 207/40190 dalį žemės sklypo, kadangi nurodytame bute gyvena M. M. nepilnamečiai vaikai, be to, butas yra įkeistas akcinei bendrovei SEB bankui, todėl jo pardavimas neatitiktų ekonomiškumo principo; 1.2. M. M. turtas yra areštuotas apribojant disponavimo teisę (įskaitant areštą, kuris taikomas dėl nepilnamečių vaikų interesų), o vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymu, areštuotas turtas negali būti parduodamas, todėl kreditorių susirinkimas nusprendžia įpareigoti nemokumo administratorių vykdyti Turto arešto aktų registro įstatymą ir sustabdyti M. M. turto realizavimą iki tol, kol galios M. M. turtui taikomas areštas; 1.3. kreditorių susirinkimas nusprendžia įpareigoti nemokumo administratorių laikytis BIĮ „Kompiutera“ 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkime metu priimto sprendimo, kuriuo buvo nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, kai jį bus galima realizuoti ir kai bus šaukiamas kitas kreditorių susirinkimas, gali būti parduodamas tik iš varžytynių (išskyrus turtą, kurį kreditorių susirinkimas apskritai uždraudė parduoti), įskaitant atvejus, kai varžytynės neįvyksta ir yra mažinama kaina; 1.4. kadangi Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 86 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius, siūlydamas kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikia ir siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, kreditorių susirinkimas nusprendžia įpareigoti nemokumo administratorių laikytis JANĮ 86 straipsnio 3 dalies ir, kai bus galima realizuoti nekilnojamąjį turtą (išskyrus tą turtą, kurį kreditorių susirinkimas apskritai uždraudė parduoti) bei bus šaukiamas kitas kreditorių susirinkimas, pateikti siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Kreditorių D. M., G. M. bei S. K. pasiūlymą palaikė 59,07 proc. BIĮ „Kompiutera“ 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių.
8. Įvertinęs JANĮ reguliavimą, bendruosius teisės principus bei įstatyminę tėvų pareigą patiems kiek įmanoma materialiai išlaikyti savo vaikus, neperkeliant šios pareigos kitiems asmenims, teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog BIĮ „Kompiutera“ savininkas turi nepilnamečių vaikų, nepaneigia hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti jo reikalavimą iš skolininko įkeisto turto. Teismas nusprendė, kad BIĮ „Kompiutera“ 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 1.1, kuriuo kreditoriai įpareigojo nemokumo administratorių laikytis 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo metu priimto sprendimo uždrausti parduoti M. M. priklausančią 1/2 dalį buto, esančio , (duomenys neskelbtini)-69, ir 207/40190 dalį žemės sklypo, prieštarauja imperatyvioms JANĮ nuostatoms dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos, todėl šį nutarimą panaikino.
9. Spręsdamas dėl BIĮ „Kompiutera“ 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo antro nutarimo (Nr. 1.2), teismas atkreipė dėmesį į tai, kad turto realizavimui bankroto procese taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos, nebent JANĮ reguliuotų kitaip. Atsižvelgęs į įstatyminį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad nėra jokių apribojimų realizuoti areštuotą turtą vykdant turto pardavimą bankroto procese, o areštuoto turto realizavimas panaikina visus turto areštus. Teismas pažymėjo, kad kreditorių nutarimas Nr. 1.2, kuriuo kreditoriai įpareigojo nemokumo administratorių vykdyti Turto arešto aktų registro įstatymą ir sustabdyti M. M. turto realizavimą iki tol, kol galios M. M. turtui taikomas areštas, prieštarauja CPK 691 straipsnio nuostatoms, vilkina bankroto procesą, neatitinka esminių bankroto instituto taikymo tikslų kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau tenkinti kreditorių finansinių reikalavimų. Be to, kreditorių susirinkimo draudimas realizuoti turtą pažeidžia tiek pačios įmonės, tiek kitų kreditorių teisėtus interesus bei lūkesčius, prieštarauja imperatyvioms JANĮ nuostatoms dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos, todėl naikintinas.
10. Teismo vertinimu, kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1.3 įpareigojimas, kad visas nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tik iš varžytynių, neatitinka JANĮ nuostatų, pagal kurias kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šiame įstatyme nurodytą turtą leisti parduoti kitu nei iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nemokumo administratorius yra nurodęs, jog nėra galimybės atlikti turto vertinimo, nes BIĮ „Kompiutera“ neturi lėšų, todėl M. M. turimo nekilnojamojo turto vienetus siūloma parduoti laisvu pardavimu be varžytynių dėl operatyvumo, mažos turto rinkos vertės, taip pat dėl to, kad M. M. priklauso tik turto dalys. Be to, skelbiant kiekvienas varžytynes, už jas reikia mokėti po 27,77 Eur mokestį. Turto pardavimo kainos pagrindimas yra nurodytas kiekviename nemokumo administratoriaus siūlomų nutarimų projekte. Teismas nurodė, kad dėl nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių ar kitu būdu turėtų spręsti kreditoriai susirinkime.
11. Spręsdamas dėl BIĮ „Kompiutera“ kreditorių susirinkimo ketvirto nutarimo (Nr. 1.4), teismas pabrėžė, kad nemokumo administratoriaus pateiktame siūlyme „Dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ prie kiekvieno nekilnojamojo turto objekto yra pažymėtos rinkos vertės, nurodyta, kad rinkos vertė nustatyta remiantis nekilnojamojo turto pardavimo portalo www.aruodas.lt duomenimis, dalies nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta ir pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis. Teismas pažymėjo, kad kreditoriai, nepritardami nemokumo administratoriaus pasiūlytai nekilnojamojo turto pardavimo tvarkai ir turto pardavimo kainoms, nepateikė jokių argumentų. Teismo vertinimu, nemokumo administratorius įvykdė JANĮ 86 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą kartu su pradinėmis turto pardavimo kainomis pateikti pardavimo kainos pagrindimą, todėl kreditoriams nebuvo pagrindo nustatyti administratoriui tokį įpareigojimą.
12. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tokiu atveju būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas.
13. Teismas nustatė, kad įvyko trys BIĮ „Kompiutera“ kreditorių susirinkimai – 2019 m. lapkričio 4 d., 2021 m. rugpjūčio 25 d. ir 2022 m. balandžio 4 d. Kreditorių D. M., G. M. ir S. K. turimi balsai nuo visų dalyvavusių 2021 m. rugpjūčio 25 d. ir 2022 m. balandžio 4 d. susirinkimuose kreditorių balsų sudaro 60,72 proc., taigi šių kreditorių balsai lėmė sprendimų priėmimo rezultatus. Teismas nurodė, kad kreditorė D. M. yra BIĮ „Kompiutera“ savininko M. M. motina, o kreditorė G. M. – M. M. žmona, todėl jos yra suinteresuotos vilkinti bankroto procesą, daryti kliūtis operatyviam turto realizavimui. Teismas akcentavo, kad kreditorius S. K. palaiko kreditores D. M. ir G. M., kadangi visi trys kreditoriai BIĮ „Kompiutera“ 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkime balsavo už jų pačių teiktus nutarimų projektus. Iš šių kreditorių priimtų nutarimų akivaizdu, jog siekiama vilkinti bankroto procesą, kad nebūtų realizuojamas M. M. priklausantis turtas.
14. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, patenkino nemokumo administratoriaus skundą dėl 2022 m. balandžio 4 d. BIĮ „Kompiutera“ kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų panaikinimo bei patvirtino atsakovės BIĮ „Kompiutera“ savininko M. M. turto pardavimo tvarką ir kainas pagal nemokumo administratoriaus pasiūlymą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Atskiruoju skundu atsakovės BIĮ „Kompiutera“ savininkas M. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį ir nemokumo administratoriaus skundą atmesti, taip pat įpareigoti BIĮ „Kompiutera“ nemokumo administratorių, šaukiant naują BIĮ „Kompiutera“ kreditorių susirinkimą, laikytis 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų bei siūlyti tik tokius kreditorių susirinkimo nutarimų projektus, kurie atitiktų nurodyto susirinkimo metu priimtus kreditorių nutarimus. Be to, atskirajame skunde pareikštas prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant ištirti ar JANĮ, ta apimtimi, kiek jame nenustatyta bankrutuojančio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio teisė šio juridinio asmens bankroto proceso metu pasinaudoti galimybe išsaugoti turtą, esantį vieninteliu gyvenamuoju būstu, būtinu fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui. M. M. atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad BIĮ „Kompiutera“ 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 1.1 prieštarauja imperatyvioms JANĮ nuostatoms dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos.
15.2. BIĮ „Kompiutera“ 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo sprendimai nebuvo nuginčyti, todėl yra galiojantys. Teismas, panaikindamas 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 1.1, neteisėtai siekia panaikinti 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo uždrausta parduoti M. M. priklausančią 1/2 dalį buto.
15.3. Tuo pačiu klausimu negali egzistuoti du skirtingi teismų procesiniai sprendimai. Ši aplinkybė grindžiama tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-756-640/2022 patvirtino, jog BIĮ „Kompiutera“ 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo sprendimas uždrausti parduoti 1/2 dalį M. M. priklausančio buto yra galiojantis ir teisėtas.
15.4. Nei JANĮ, nei kiti įstatymai neįtvirtina ribojimo kreditorių susirinkimui uždrausti pardavinėti turtą, įkeistą hipotekos kreditoriui, ir kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai,
15.5. Butas, kurį uždraudė parduoti kreditorių susirinkimas, yra įkeistas bankui, todėl jo pardavimas BIĮ „Kompiutera“ likvidavimo procese neatitiktų ekonomiškumo ir protingumo principų.
15.6. Teismas nesigilino į aplinkybę, kad BIĮ „Kompiutera“ kreditorių susirinkime nebuvo kreditorių, kurie prieštaravo nemokumo administratoriaus apskųstiems susirinkimo nutarimams. Ta aplinkybė, kad kreditorius nebalsavo, nėra tapati balsavimui prieš.
15.7. Nemokumo administratoriaus pasiūlymui turtą parduoti ne varžytynėse nepritarė beveik visi kreditoriai (92,61 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių).
15.8. Vien tai, kad bankrutuojanti įmonė neturi lėšų, nesudaro pagrindo atleisti nemokumo administratorių nuo pareigos pateiki siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą.
15.9. BIĮ „Kompiutera“ bankroto procese savo teisėmis piktnaudžiauja ir bankroto procedūras vilkina ne kreditoriai, o nemokumo administratorius.
16. Atskiruoju skundu kreditorė G. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį ir nemokumo administratoriaus skundą atmesti. G. M. atskirasis skundas grindžiamas iš esmės identiškais motyvais kaip ir BIĮ „Kompiutera“ savininko M. M. atskirasis skundas, išskyrus tai, kad apeliantė G. M. nėra pasisakiusi dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
17. Kreditorius G. R. atsiliepime į M. M. atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. G. R. atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. BIĮ „Kompiutera“ 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 1.1 akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms JANĮ nuostatoms, kurios negali būti pakeistos kreditorių sprendimu.
17.2. Turto pardavimo procedūrų ribojimais, kurie nurodyti atskirajame skunde, būtų nepagrįstai suvaržytos kreditorių teisės ir teisėti interesai.
17.3. Didžiausią kreditorių balsų skaičių turinti kreditorė, balsuodama prieš nemokumo administratoriaus siūlomą turto pardavimo tvarką, jokių argumentų bei motyvų nepateikė.
17.4. Nemokumo administratoriaus pasiūlyta nekilnojamojo turto pardavimo varžytynėse pradinė kaina nepažeidžia kreditorių interesų, kadangi ji nustatyta atsižvelgus į realias nekilnojamojo turto kainas.
17.5. Prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą buvo išnagrinėtas ir atmestas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-4550-424/2021, kuri buvo peržiūrėta ir palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo.
18. BIĮ „Kompiutera“ savininkas M. M. atsiliepime į kreditorės G. M. atskirąjį skundą su skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą M. M. pateikė papildomą įrodymą – turto vertinimo dokumentą. M. M. atsiliepime pritariama G. M. skundo argumentams, kad nemokumo administratoriaus nurodyta turto pardavimo kaina nepagrįsta jokiais dokumentais, taip pat akcentuojama, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkime uždrausta parduoti 1/2 dalį buto.
19. Atsiliepime į atskiruosius skundus BIĮ „Kompiutera“ nemokumo administratorius su skundais nesutinka, prašo juos atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nemokumo administratoriaus atsiliepimas grindžiamas šiais teiginiais:
19.1. Akivaizdu, kad BIĮ „Kompiutera“ 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimai prieštarauja imperatyvioms JANĮ nuostatoms.
19.2. Tokiais turto pardavimo proceso ribojimais, kurie akcentuojami atskiruosiuose skunduose, akivaizdžiai nepagrįstai būtų suvaržytos kreditorių teisės ir teisėti interesai.
19.3. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui siūlo pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas ir turto pardavimo kainos pagrindimą.
19.4. Akivaizdu, kad nemokumo administratoriaus pasiūlyta nekilnojamojo turto pardavimo varžytynėse pradinė kaina nepažeidžia kreditorių interesų, kadangi ji nustatyta atsižvelgus į realias nekilnojamojo turto rinkos kainas.
19.5. Kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą klausimas buvo įvertintas ir išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartyje, kuri peržiūrėta ir palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo priimta nutartimi.
19.6. Atskirieji skundai visiškai nepagrįsti ir neteisėti, jais siekiama vilkinti bankroto procedūrą, o tuo pažeidžiami visų bankrutavusios įmonės kreditorių teisės ir interesai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Skundžiamos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra poreikio peržengti atskiruosiuose skunduose apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų (CPK 320 straipsnis, 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujo įrodymo priėmimo
21. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą BIĮ „Kompiutera“ savininkas M. M. pateikė kopiją konsultacijos dėl galimos turto rinkos kainos.
22. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
23. Pateiktoje konsultacijoje nurodyta, kad jos surašymo data yra 2021 m. rugpjūčio 24 d. Iš bylos medžiagos nenustatyta aplinkybių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismui teikiamo įrodymo BIĮ „Kompiutera“ savininkas M. M. nebūtų galėjęs pateikti pirmosios instancijos teisme. BIĮ „Kompiutera“ savininko atsiliepime išdėstyti argumentai dėl teikiamo įrodymo taip pat nepagrindžia, jog būtinybė pateikti naują įrodymą iškilo tik apeliacinės instancijos teisme – atsiliepimas pateiktas į kreditorės G. M. atskirąjį skundą, kuriame išdėstyta pozicija iš esmės sutampa su BIĮ „Kompiutera“ savininko atskirojo skundo turiniu. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį, todėl priimti BIĮ „Kompiutera“ savininko M. M. teikiamą naują įrodymą – konsultaciją dėl galimos turto rinkos kainos atsisakoma priimti.
Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą
24. BIĮ „Kompiutera“ savininkas M. M. atskirajame skunde pareiškė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirta ir įvertinta, ar JANĮ, ta apimtimi, kiek nenustato bankrutuojančio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio teisės šio juridinio asmens bankroto proceso metu pasinaudoti teise išsaugoti turtą, esantį vieninteliu gyvenamuoju būstu, būtinu fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui.
25. CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra; įstatyme numatytas vienas pagrindas, kuomet teismas privalo kreiptis, t. y. tada, kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).
26. Atskirąjį skundą pateikusiam atsakovės IĮ „Kompiutera“ savininkui kyla abejonių, ar nėra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas, kadangi neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis šio juridinio asmens bankroto metu negali pasinaudoti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) numatyta apsauga, t. y. teise išsaugoti turtą, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir yra būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti.
27. FABĮ 17 straipsnio 11 punktas numato, kad fizinis asmuo bankroto metu turi teisę išsaugoti turtą (taip pat ir įkeistą, jeigu jis susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu ir tai nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų), kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti arba reikalingas fizinio asmens individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti. Jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų (FABĮ 8 straipsnio 9 dalis). Be to, FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo, o per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą.
28. JANĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtą parduoda nemokumo administratorius, vadovaudamasis mutatis mutandis JANĮ II dalies III skyriaus šeštojo skirsnio nuostatomis, reguliuojančiomis turto pardavimą (JANĮ 88 straipsnio 2 dalis). JANĮ 92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neparduotas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas kreditorių susirinkimo sprendimu yra nurašomas. Taigi JANĮ nenumato galimybės tiek ribotos, tiek neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui išsaugoti turtą bankroto proceso metu.
29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalį žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarimo „Dėl asmens, drausto daugiau negu vieno draudėjo, valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimo“ 14 punkte išdėstytą Konstitucinio Teismo doktriną).
30. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad JANĮ ir FABĮ teisinio reguliavimo sritys skiriasi – JANĮ reguliuoja juridinių asmenų bankroto procesus, taip pat nemokumo administratorių profesiją ir veiklos priežiūrą (JANĮ 1 straipsnio 2 dalis), o FABĮ taikomas fizinio asmens bankroto byloms, kurias nagrinėja Lietuvos Respublikos teismai (FABĮ 1 straipsnio 2 dalis). Skirtingą bankroto procesų teisinį reguliavimą bei eigą lemia esminiai objektyvūs juridinių bei fizinių asmenų skirtumai – juridinis asmuo pagal savo prigimtį yra teisinė fikcija, todėl gali veikti tik per fizinius asmenis, o fizinis asmuo visais atvejais yra žmogus. Šioje byloje BIĮ „Kompiutera“ savininkas abejoja, ar skirtingas JANĮ ir FABĮ reguliavimas jo nediskriminuoja kitų bankrutuojančių fizinių asmenų atžvilgiu. Su tokia nuostata nėra pagrindo sutikti.
31. Analizuojamu atveju pastebėtina, kad prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą argumentais nėra pagrįsta, jog bankrutuojanti individuali įmonė ir jos savininkas turėtų būti vertinami esantys vienodoje teisinėje padėtyje su bankrutuojančiais fiziniais asmenimis. Fizinio asmens bankroto byloje dalyvauja tik šio fizinio asmens kreditoriai (FABĮ 3 straipsnis). Tuo tarpu individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad tais atvejais, kai prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, bankrutuojantis fizinis asmuo ir bankrutuojančio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas nėra vienodoje padėtyje – bankrutuojantis fizinis asmuo atsako tik už savo prievoles, o bankrutuojančio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas atsako tiek už savo asmenines, tiek ir subsidiariai atsako už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles. Toks skirtumas yra esminis, sudarantis pagrindą nevienodoje teisinėje padėtyje esančius asmenis traktuoti skirtingai, ir priešingai – vienodas skirtingoje padėtyje esančių asmenų traktavimas galėtų lemti kažkurio iš asmenų privilegiją ar diskriminaciją.
32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, BIĮ „Kompiutera“ savininko M. M. atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo kilti abejonei, ar JANĮ ir FABĮ nustatytas teisinis reguliavimas nepažeidžia konstitucinio asmenų lygybės principo ta apimtimi, kiek tai susiję su bankrutuojančio fizinio asmens teisės siekti išsaugoti vienintelį gyvenamąjį būstą nustatymu, o neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyviui įstatymų leidėjas tokios teisės nėra apibrėžęs.
Dėl kreditorių susirinkimo pirmojo nutarimo
33. Byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 1.1 nuspręsta įpareigoti nemokumo administratorių laikytis BIĮ „Kompiutera“ 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo metu priimto sprendimo, kuriuo nemokumo administratoriui buvo uždrausta parduoti M. M. priklausančią 1/2 dalį buto, esančio , (duomenys neskelbtini), ir jam priskirtą 207/40190 dalį žemės sklypo, kadangi nurodytame bute gyvena M. M. nepilnamečiai vaikai (pardavus butą nebūtų užtikrinta vaikų teisė į būstą), be to, šis butas yra įkeistas akcinei bendrovei SEB bankui, todėl jo pardavimas neatitiktų ekonomiškumo principo. Pirmosios instancijos teismas šį nutarimą panaikino konstatavęs, kad toks nutarimas prieštarauja imperatyvioms JANĮ nuostatoms.
34. Atskiruosiuose skunduose akcentuojama, kad BIĮ „Kompiutera“ 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nebuvo uždrausta parduoti turtą, tik įpareigota laikytis 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo. BIĮ „Kompiutera“ savininko M. M. ir kreditorės G. M. nuomone, teismas negali panaikinti 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, šio nutarimo privalu laikytis. Be to, atskiruosiuose skunduose teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-756-640/2022 pateikė išaiškinimą, kuriam prieštarauja šioje byloje apskųsta teismo nutartis.
35. JANĮ 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos. Atskiruosiuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad įsiteisėjęs kreditorių susirinkimo sprendimas turi privalomą galią ir negali būti keičiamas. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad toks teisinis reguliavimas nereiškia draudimo kreditorių susirinkimui pačiam pakeisti savo valią kuriuo nors konkrečiu klausimu, kurio sprendimas pagal JANĮ 44 straipsnį yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai. Antra, pagal JANĮ nuostatas kreditorių susirinkimo nutarimai nesaisto teismo, bankroto proceso metu sprendžiančio su kreditorių susirinkimų nutarimais susijusius klausimus. Vadinasi, teismas, spręsdamas bankroto proceso metu kylančius klausimus, neturi prievolės vadovautis kreditorių susirinkimo nutarimais, dėl kurių ginčo pirmiau nebuvo ir jų teisėtumo klausimas nebuvo nagrinėtas teisme.
36. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Atskiruosiuose skunduose teisingai pastebėta, kad kitoje civilinėje byloje nebegalima ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytų faktų ir teisinių santykių. Visgi, nagrinėjamu atveju atskiruosiuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja ankstesniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) pateiktiems išaiškinimams.
37. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-756-640/2022 buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo formos pakeitimo, teisėtumo klausimas. Nurodytos Vilniaus apygardos teismo nutarties 37 punkte teisėjų kolegija atmetė G. M. argumentus, kad teismui leidus parduoti M. M. turtą, įskaitant ir 1/2 dalį ginčo buto, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir tik ieškinio patenkinimas jas užtikrintų, konstatuodama, kad į bylą kaip įrodymas buvo pateiktas kreditorių susirinkimo protokolas, kuriame užfiksuotas 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių sprendimas uždrausti išieškoti iš ginčo buto dalies. Vilniaus apygardos teismas aptariamoje 2022 m. kovo 1 d. nutartyje nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo nuginčytas ir yra galiojantis. Toks faktinių aplinkybių, buvusių nagrinėjamos bylos metu, išdėstymas teismo nutartyje negali būti laikomas įsiteisėjusiame teismo sprendime pateiktu išaiškinimu, turinčiu prejudicinę galią ar precedento reikšmę. Apeliacinio teismo nagrinėjamoje byloje taipogi nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, aptartų Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartyje, t. y. kad BIĮ „Kompiutera“ 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas, kuriuo uždrausta parduoti dalį M. M. priklausančio turto, kad dėl šio sprendimo nebuvo pateikta skundų.
38. Šiame kontekste pastebėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-756-640/2022, be kita ko, atkreiptas dėmesys į tai, jog nepilnametis vaikas gyvena bute, kurio 1/2 dalis priklauso ne BIĮ „Kompiutera“ savininkui M. M.. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad negalima teigti, jog nepriteisus nepilnamečiui vaikui 1/2 dalies buto, jis neteks teisės į gyvenamąjį būstą. Darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-756-640/2022 pateiktas išaiškinimas neprieštarauja apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktam aiškinimui.
39. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti apskųstos nutarties dalies, kuria panaikintas BIĮ „Kompiutera“ 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 1.1.
Dėl kreditorių susirinkimo antrojo nutarimo
40. 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 1.2 nuspręsta įpareigoti nemokumo administratorių vykdyti Turto arešto aktų registro įstatymą ir sustabdyti M. M. turto realizavimą iki tol, kol galios M. M. turtui taikomas areštas. Atskiruosiuose skunduose teigiama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi turto areštų panaikinimo ar nepanaikinimo klausimas nepagrįstai „perleidžiamas“ nemokumo administratoriaus kompetencijai.
41. Pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 1 straipsnį šis įstatymas nustato Turto arešto aktų registro steigimo ir turto arešto aktų įregistravimo tvarką, šiame registre registruojamus duomenis, jų teisinį statusą. Tai reiškia, kad turto arešto aktų registro įstatymas nereglamentuoja areštuoto turto realizavimo tvarkos ar išieškojimo iš tokio turto.
42. Atskiruosiuose skunduose nurodyta apie kasacinio teismo išaiškinimą, kad vadovaujantis JANĮ 30 straipsnio 1 dalimi, dėl skolininko (individualios įmonės savininko) turtui pritaikytų priverstinio vykdymo priemonių, įskaitant turto areštą, panaikinimo gali nuspręsti tik individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-381/2022). Visgi skunduose neteisingai interpretuojamas kasacinio teismo išaiškinimas – ta aplinkybė, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi teisę spręsti dėl skolininko (individualios įmonės savininko) turtui pritaikytų priverstinio vykdymo priemonių panaikinimo, nereiškia, jog visais atvejais toks teismo sprendimas yra reikalingas.
43. Kaip apskųstoje nutartyje teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 693 straipsnyje įtvirtinta, jog areštuoto turto realizavimas CPK VI dalyje nustatyta tvarka panaikina visus to turto areštus. Toks reguliavimas reiškia, kad įstatymas numato, jog tuo atveju, jei areštuotas turtas yra realizuojamas CPK VI skyriuje, reglamentuojančiame vykdymo procesą, nustatyta tvarka, atskirasis teismo ar išieškojimą vykdančio pareigūno (nemokumo administratoriaus, antstolio ir pan.) sprendimas panaikinti turto areštą nėra reikalingas.
44. Atskirųjų skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1.2, kuriuo uždrausta realizuoti turtą iki galios jam pritaikytas areštas, neteisėtumo.
Dėl kreditorių susirinkimo trečiojo nutarimo
45. 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 1.3 nuspręsta įpareigoti nemokumo administratorių laikytis BIĮ „Kompiutera“ 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo metu priimto sprendimo, kuriuo buvo nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, kai jį bus galima realizuoti ir bus šaukiamas kitas kreditorių susirinkimas, gali būti parduodamas tik iš varžytynių (išskyrus turtą, kurį kreditorių susirinkimas apskritai uždraudė parduoti), įskaitant atvejus, kai varžytynės neįvyksta ir yra mažinama kaina.
46. Atskiruosiuose skunduose akcentuojama, kad kreditorių susirinkimas gali, tačiau neprivalo priimti sprendimą leisti turtą parduoti kitu būdu nei varžytynėse. Atskiruosiuose skunduose taip pat teigiama, kad turto pardavimas varžytynių būdu yra naudingesnis kreditoriams. Be to, apeliantai tvirtina, kad bankroto procese nemokumo administratorius prisiima bankroto administravimo išlaidų riziką, o vien aplinkybė, kad bankrutuojanti įmonė neturi turto, neatleidžia nemokumo administratoriaus nuo imperatyvios pareigos nekilnojamąjį turtą parduoti varžytynėse.
47. JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. JANĮ 44 straipsnio 8 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė leisti turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu. Kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis).
48. Teismų praktikoje pažymėta, kad tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, veikdami per kreditorių susirinkimą (komitetą). Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi, sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę, atsiskaitymo gavimo galimybes ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-450/2021). Nagrinėjamu atveju teikdamas pasiūlymą turtą parduoti ne iš varžytynių, nemokumo administratorius pabrėžė, kad BIĮ „Kompiutera“ neturi jokių lėšų, kurios būtinos varžytynių organizavimui, atsižvelgė į mažą nekilnojamojo turto vertę bei į tai, kad likviduojamo dėl bankroto neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkui turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.
49. 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimas, priimdamas sprendimą įpareigoti nemokumo administratorių parduoti turtą tik iš varžytynių, tokio savo sprendimo nepagrindė – nenurodė, kad būtų vertinęs realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę, atsiskaitymo gavimo galimybes ir pan. Kreditorių susirinkimas taipogi neanalizavo ir nepaneigė teikiant turto pardavimo tvarkos projektą nemokumo administratoriaus išdėstyto kreditorių susirinkimui argumento, kad dėl bankroto likviduojamas juridinis asmuo neturi lėšų varžytynių organizavimui. Kreditorių susirinkimui nenumačius, kaip būtų praktiškai įgyvendinamas sprendimas visą BIĮ „Kompiutera“ savininko nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytynių nepaisant turto vertės, nevertinant turto pardavimo galimybių, 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1.3 įgyvendinimas neatitiktų bankroto procesui keliamų operatyvumo, ekonomiškumo ir veiksmingumo reikalavimų, turto pardavimo procesas negalės būti tinkamai įvykdytas.
50. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kuria remiantis yra panaikintas BIĮ „Kompiutera“ kreditorių 2022 m. balandžio 4 d. susirinkimo nutarimas Nr. 1.3.
Dėl kreditorių susirinkimo ketvirtojo nutarimo
51. 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 1.4 nemokumo administratorius įpareigotas laikytis JANĮ 86 straipsnio 3 dalies, t. y., kai bus galima realizuoti nekilnojamąjį turtą (išskyrus tą turtą, kurį kreditorių susirinkimas apskritai uždraudė parduoti) ir bus šaukiamas kitas kreditorių susirinkimas, nemokumo administratorius turės pateikti siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą.
52. JANĮ 86 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nemokumo administratorius įvykdė minėtą pareigą, kartu su pasiūlymu pateikdamas nekilnojamojo turto pardavimo internetiniame portale nurodomus duomenis, taip pat valstybės įmonės Registrų centro turimus duomenis. Atskiruosiuose skunduose teigiama, kad nemokumo administratorius siūlomas pardavimo kainas grindė apsiribojęs nuoroda, jog kainos buvo tikrintos pardavimo portaluose, nepateikdamas įrodymų, patvirtinančių, kad kainos nėra išgalvotos paties nemokumo administratoriaus.
53. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis M. M. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio , (duomenys neskelbtini), ir 207/40190 dalys žemės sklypo, esančio , (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre minėto buto vidutinė rinkos vertė fiksuota 183 909 Eur, o žemės sklypo – 42 300 Eur. Įvertinus M. M. priklausančią turto dalį, aptariamo buto dalies vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis būtų 91 954,50 Eur, žemės sklypo dalies – 217,87 Eur. Nemokumo administratorius siūlo nurodyto turto (buto ir žemės sklypo dalių) kainą pirmose varžytynėse nustatyti 83 000 Eur. Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. nustatytos turto kainos. Šiuo atveju nemokumo administratorius pradinę buto ir žemės dalių, esančių , (duomenys neskelbtini), kainą nustatė didesnę nei Nekilnojamojo turto registre nurodyta vertė.
54. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, M. M. priklauso 1/2 dalis garažo, esančio , (duomenys neskelbtini). Šio garažo vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registre nurodyta 1 755 Eur. Nemokumo administratorius pateikė pasiūlymą M. M. priklausančią garažo dalį parduoti be varžytynių už ne mažesnę nei 4 150 Eur kainą, nepardavus – mažinant kainą kas 14 dienų atitinkamai iki 3 300 Eur, 2 600 Eur, 2 100 Eur, ir galiausiai parduodant už didžiausią pasiūlytą kainą. Visos nemokumo administratoriaus pasiūlytos garažo 1/2 dalies pardavimo kainos viršija Nekilnojamojo turto registre nustatytą viso garažo vidutinę rinkos vertę.
55. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis M. M. priklauso 1/7 dalis žemės sklypo, esančio Jonavos. r. sav., (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registre fiksuota 308 Eur. M. M. priklausančią minėto žemės sklypo dalį nemokumo administratorius siūlo parduoti be varžytynių už 450 Eur sumą, kainą mažinant kas 14 dienų atitinkamai iki 360 Eur, 290 Eur, 230 Eur, o nepardavus už nurodytas kainas – parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Nurodyto M. M. turto pardavimo kaina viršija Nekilnojamojo turto registre nustatytą vertę.
56. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, M. M. priklauso 1/7 dalys gyvenamojo namo, daržinės, tvarto, ūkinio pastato, pirties, kiemo rūsio, svirno, kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, esančių Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis vidutinė nurodytų pastatų rinkos vertė: gyvenamojo namo – 7 450 Eur, daržinės – 681 Eur, tvarto – 171 Eur, ūkinio pastato – 86 Eur, pirties – 64 Eur, kiemo rūsio – 109 Eur, svirno – 106 Eur, kitų inžinerinių-kiemo statinių – 28 Eur. Bendra visų minėtų statinių Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė rinkos vertė – 8 695 Eur, tad M. M. priklausanti 1/7 dalis sudaro 1 242,14 Eur. Nemokumo administratorius nurodytą 1/7 dalį M. M. priklausančių statinių siūlo kaip kompleksą parduoti be varžytynių už 2 700 Eur, vėliau kainą mažinant kas 14 dienų atitinkamai iki 2 160 Eur, 1 700 Eur, 1 400 Eur, o taip nepardavus – parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Nemokumo administratoriaus pasiūlyta nurodytų statinių pardavimo kaina viršija Nekilnojamojo turto registre fiksuotą vidutinę rinkos vertę.
57. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, M. M. nuosavybės teise priklauso 1571/11000 dalių žemės sklypo, esančio Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nurodyta 3 230 Eur, o M. M. priklausančios dalies vertė sudaro 461,30 Eur. Nemokumo administratorius pateikė pasiūlymą minėtą žemės sklypo dalį parduoti be varžytynių už 1 600 Eur, kainą mažinant kas 14 dienų atitinkamai iki 1 300 Eur, 1 000 Eur, 800 Eur, o nepardavus – parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Nemokumo administratoriaus pasiūlyta 1571/11000 dalių žemės sklypo, esančio Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina viršija Nekilnojamojo turto registre nurodytą vertę.
58. Pagal Nekilnojamojo registro duomenis M. M. nuosavybės teise priklauso 3728/26100 dalys žemės sklypo, esančio Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre nurodyta minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 7 588 Eur, o M. M. priklausančių dalių vertė – 1 083,83 Eur. Nemokumo administratorius siūlo nurodytą M. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti be varžytynių už ne mažesnę kaip 3 700 Eur kainą, mažinant kainą kas 14 dienų atitinkamai iki 2 900 Eur, 2 300 Eur, 1 800 Eur, o taip nepardavus – parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Nemokumo administratoriaus pasiūlyta 3728/26100 dalių žemės sklypo, esančio Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini)., pardavimo kaina viršija Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę.
59. Nekilnojamojo turto registro duomenimis M. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (2 430 Eur vidutinė rinkos vertė), sodo namelis (10 397 Eur vidutinė rinkos vertė), kiti inžineriniai-kiemo statiniai (41 Eur vidutinė rinkos vertė), esantys Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Nemokumo administratorius nurodytą nekilnojamąjį turtą siūlo parduoti kaip vieną kompleksą varžytynėse, nustatant pradinę turto pardavimo kainą – 34 000 Eur. Taigi nurodytų žemės sklypo, sodo namelio ir kiemo statinių siūloma pradinė pardavimo kaina viršija Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę.
60. Priimant 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 1.4, neapibrėžti jokie duomenys, kurie sudarytų objektyvų pagrindą abejoti nemokumo administratoriaus pateiktu M. M. priklausančio nekilnojamojo turto (jo dalių) kainos pagrindimu. Byloje nustatyta, kad pasiūlytos pardavimo kainos yra didesnės už Nekilnojamojo turto registre fiksuotas turto vidutines rinkos vertes. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo konkrečiu atveju nemokumo administratoriaus pateiktas siūlomų turto pardavimo kainų pagrindimas yra pakankamas, todėl atskirųjų skundų argumentai dėl 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1.4 neteisėto panaikinimo atmetami.
Dėl teismo teisės spręsti kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus
61. Atskiruosiuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino likviduojamos BIĮ „Kompiutera“ savininko turto pardavimo tvarką ir kainas, kadangi teismas nepagrįstai nustatė, jog kreditoriai siekia vilkinti bankroto procesą.
62. Teismų praktikoje išaiškinta, kad galimi atvejai, kai kreditoriai, turėdami skirtingus lūkesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, priima sprendimus, kurie neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos ir dėl kurių neapibrėžtą laiką (ne)realizuojamas bankrutuojančios įmonės turtas. Tokiu atveju teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Kai teismas konstatuoja, kad kreditorių susirinkimas neįgyvendino savo kompetencijos, taip vilkindamas bankroto procesą, tai jis pats, spręsdamas kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtą pradinės turto pardavimo kainos nustatymo klausimą, turi vertinti kiekvienam konkrečiam atvejui svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-702-934/2022).
63. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra įvykę trys BIĮ „Kompiutera“ kreditorių susirinkimai – 2019 m. lapkričio 4 d., 2021 m. rugpjūčio 25 d. ir 2022 m. balandžio 4 d. Teismas taip pat nustatė, kad kreditorių D. M. (M. M. motinos), G. M. (M. M. žmonos) ir S. K. kreditorinių reikalavimų dydis, skaičiuojant nuo visos patvirtintos kreditorių reikalavimų sumos, sudaro 33,74 proc., tačiau iš kreditorių susirinkimuose aktyviai dalyvaujančių kreditorių, išvardintų kreditorių balsai sudaro 60,72 proc., todėl kreditorių susirinkimuose sprendimai priimami būtent šių trijų kreditorių balsų dauguma. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės atskiruosiuose skunduose nekvestionuojamos.
64. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei tai, jog 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimai buvo pagrįstai panaikinti, sudaro pagrindą išvadai, kad likviduojamos BIĮ „Kompiutera“ bankroto procedūros nėra vykdomos operatyviai ir veiksmingai. Su bankrutavusio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininku susijusių kreditorių balsų dauguma kreditorių susirinkimuose priimami sprendimai lemia neapibrėžtumą dėl BIĮ „Kompiutera“ savininko turto pardavimo eigos, trukmės ir rezultatų. Tokia faktinė situacija leidžia konstatuoti, jog likviduojamos BIĮ „Kompiutera“ kreditorių susirinkimas neįgyvendina savo kompetencijos, o tokiu būdu yra vilkinamas bankroto procesas.
65. Padarius išvadą, kad atsakovės BIĮ „Kompiutera“ kreditorių susirinkimas operatyviai ir veiksmingai neįgyvendina savo kompetencijos, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi turėjo teisę išspręsti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskiriamus turto pardavimo klausimus.
Dėl bylos procesinės baigties
66. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, formuluojama išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl atsakovės BIĮ „Kompiutera“ savininko M. M. ir kreditorės G. M. atskirieji skundai atmetami.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Netenkinti apelianto M. M. prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Gintaras Pečiulis