Civilinė byla Nr. e2A-1006-553/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00772-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija
2.6.10.2.4.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų
D. U. ir M. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ ieškinį atsakovams D. U. ir M. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Euromisa“, „Krynicki Recykling S. A.“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Juridinė paslauga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. U. ir M. S. 45 575,26 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteitos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi BUAB „Juridinė paslauga“ iškėlė bankroto bylą, bendrovės nemokumo (bankroto) administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Vilniaus nemokumo administratoriai“. Bendrovės kreditorėms UAB „Euromisa“ ir „Krynicki Recykling S. A.“ atlikus bendrovės dokumentų patikrinimą ir nustačius akivaizdžius tyčinio bankroto požymius, bendrovės administratorė inicijavo procesą dėl BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi pripažino BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotą tyčiniu. Nutartyje teismas konstatavo, kad jau 2017 m. liepos 4 d. bendrovė buvo akivaizdžiai nemoki, tačiau jos vadovas D. U. bei dalyvis M. S. nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Bendrovė, kuriai tuo metu vadovavo M. S., 2014 m. birželio 17 d. fiktyviai įsigijusi UAB „Solid Baltic Group“ akcijas, paskyrė fiktyvų šios įmonės vadovą ir sukėlė UAB „Solid Baltic Group“ tyčinį bankrotą. M. S. veiksmais sukeltas tyčinis dukterinės UAB „Solid Baltic Group“ bankrotas lėmė, kad iš bendrovės buvo priteistas
27 456,95 Eur žalos atlyginimas (šį reikalavimą įsigijo UAB „Euromisa“). Be to, 2016 m. rugpjūčio 2–4 d., iš karto po to, kai buvo kreiptasi dėl bendrovės dukterinės UAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, BUAB „Juridinė paslauga“ trimis pavedimais susijusiai UAB „Verenta“ pervedė 43 840 Eur. Teismas konstatavo, kad tokiu būdu tuometinis bendrovės vadovas D. U., matydamas, kad iš BUAB „Juridinė paslauga“ artimiausiu metu gali būti priteistas žalos atlyginimas ir siekdamas išvengti jos išieškojimo, fiktyviai pervedė itin didelę pinigų sumą susijusiai UAB „Verenta“. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad buvę bendrovės vadovai D. U. ir M. S. (taip pat esantis bendrovės akcininku), sąmoningai blogai valdydami bendrovę, tyčia privedė ją prie bankroto, o jų veiksmai atitiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir
3 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.
4. Įvertinusi atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį – bendrovės privedimas prie bankroto tyčia (dukterinės įmonės tyčinio bankroto sukėlimas, neatlygintinis bendrovės turto perdavimas, nesikreipimas dėl įmonės bankroto), ieškovė padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo
2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 33 605,26 Eur – laikytina atsakovų neteisėtais veiksmais ieškovei padaryta žala.
5. Ieškovės patirta žala taip pat laikytinos ir bendrovės bankroto administravimo išlaidos – iš viso
11 970 Eur, patvirtintos 2020 m. gruodžio 29 d. kreditorių susirinkime, kadangi atsakovams tyčiniais veiksmais neprivedus ieškovės prie bankroto, šios išlaidos nebūtų patirtos. Taigi, bendras ieškovės patirtos žalos dydis yra 45 575,26 Eur (33 605,26 Eur + 11 970 Eur).
6. Kadangi kiekvieno iš atsakovų tyčiniai veiksmai lėmė BUAB „Juridinė paslauga“ privedimą prie bankroto ir nėra įmanoma konkrečios žalos priskirti kiekvienam iš atsakovų, abu atsakovai laikytini solidariai atsakingais už ieškovės patirtą žalą.
7. Atsakovas M. S. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad BUAB „Juridinė paslauga“ žala nepadaryta, nes 2022 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1148-854/2022 ieškovei jau priteista
43 840 Eur suma, kurią D. U. pervedė UAB „Verenta“. Šia suma bus padengti visi patvirtinti kreditorių reikalavimai ir bankroto administravimo išlaidos.
8. Ieškovė nedetalizuoja ir nepateikia jokių paskaičiavimų, kokia žala atsirado dėl kiekvieno iš atsakovų tariamai neteisėtų veiksmų. Net tuo atveju, jeigu atsakovas M. S. būtų pažeidęs pareigą inicijuoti bankroto bylos BUAB „Juridinė paslauga“ iškėlimą, tokiu būdu būtų padaręs savarankišką (su tyčiniu bankrotu nesusijusį) deliktą ir tokiu pažeidimu atsakovo padaryta žala negalėtų būti laikoma visa ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma.
9. Pagal teismų praktiką, administratorius privalo įrodyti patirtų administravimo išlaidų pagrindą ir dydį. Įstatymas vienareikšmiškai nurodo, kad atlyginama tik tai, kas buvo apmokėta, t. y. faktiškai patirtos išlaidos.
10. Ieškovė, siekdama pagrįsti pareikštą ieškinį, privalėjo įrodyti ne tik įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, bet ir tuo pačiu juos siejantį priežastinį ryšį. BUAB „Juridinė paslauga“ byloje neįrodinėja, kokios administravimo išlaidos (kokia jų dalis) kilo būtent dėl įmonės akcininko M. S. pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymo ar bendrovės vadovo M. S. veiksmais sukelto tyčinio dukterinės UAB „Solid Baltic Group“ bankroto.
11. 2021 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotas pripažintas tyčiniu, priimta neteisėtai, t. y. pažeidžiant suinteresuotų asmenų informavimo tvarką apie vykstantį teisminį procesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnis), tokiu būdu užkertant kelią atsikirsti į nepagrįstus pareiškėjos argumentus ir samprotavimus.
12. Atsakovas D. U. prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad nors bendrovės direktoriumi buvo paskirtas 2016 m. liepos 1 d., tačiau faktiškai įmonei nevadovavo, nes jam nebuvo perduoti BUAB „Juridinė paslauga“ dokumentai. BUAB „Juridinė paslauga“ vienintelio akcininko 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 2016/12/20-01 D. U. buvo atleistas iš užimamų direktoriaus pareigų, patenkinus jo 2016 m. gruodžio 20 d. pranešimą atleisti jį iš direktoriaus pareigų nuo 2016 m. gruodžio 23 d. savo noru. 2016 m. gruodžio 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) buvo informuota, jog nuo 2016 m. gruodžio 23 d. D. U. yra atleistas iš darbo BUAB „Juridinė paslauga“. 2016 m. gruodžio 23 d. atleidus D. U. iš BUAB „Juridinė paslauga“ direktoriaus pareigų, jis neturėjo pareigos inicijuoti bendrovės bankroto, nes tuo metu įmonė dar nebuvo nemoki.
13. Administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-117-468/2021 ir Nr. A8-1041-486/2021 pripažintos aplinkybės, kad D. U. nebėjo BUAB „Juridinė paslauga“ vadovo pareigų nuo 2016 m. gruodžio
23 d.
14. Apie teismo procesą dėl tyčinio bendrovės bankroto D. U. nebuvo žinoma, jis šiame procese nedalyvavo. Todėl ši nutartis nesukelia jam jokių teisinių pasekmių.
15. Nors BUAB „Juridinė paslauga“, 2016 m. rugpjūčio 2–4 d. pervesdama UAB „Verenta“ atitinkamai 12 900 Eur, 30 000 Eur ir 940 Eur (viso 43 840 Eur) sumas, mokėjimo skiltyse ,,mokėjimo paskirtis“ nurodė ,,konsultacinių paslaugų sutarties dalinis mokėjimas“, tačiau faktiškai tokiu būdu buvo atlikti šeši mokėjimai už įrangos pardavimą (tiekimą) ir jos pristatymą.
16. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ir veikiantys ieškovės pusėje, UAB „Euromisa“ ir „Krynicki Recykling S. A.“ procesiniuose dokumentuose palaikė ieškovės ieškinyje pateiktą poziciją bei pritarė ieškinyje išdėstytiems argumentams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį tenkino.
18. Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, jog asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, (1) nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, nes tyčinio bankroto byloje nustatytos neteisėtų veiksmų aplinkybės, laikytinos prejudiciniais faktais ir nebegali būti kvestionuojamos, (2) nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, nes pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas, kas reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, (3) pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė, konstatavo, kad
2021 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra nustatyta:
18.1. atsakovų neteisėti veiksmai (nepagrįsti ir nenaudingi įmonei sprendimai, dėl kurių įmonė buvo sąmoningai blogai valdoma, taip pat ir sukeliant žalą kitiems asmenims, perleidžiant įmonės turtą susijusiems asmenims, kitaip toliau bloginant jau nemokios įmonės finansinę padėtį) ir kaltė, kaip jų civilinės atsakomybės sąlygos. Todėl atsakovų argumentus apie pareigos kreiptis į teismą dėl ieškovės bankroto ar jų kaltės dėl šios pareigos nebuvimą, piniginių lėšų UAB „Verenta“ pervedimo pagrįstumą, kitų ieškinyje nurodytų veiksmų (neveikimo) teisėtumą ar kaltės nebuvimą laikė neturinčiais teisinės reikšmės ir plačiau dėl jų nepasisakė;
18.2. žalos bei priežastinio ryšio tarp atsakovų nurodytų neteisėtų veiksmų ir žalos prezumpcija, kurios atsakovai nepaneigė. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad jiems negali galioti aptariamoje nutartyje nustatytos prejudicijos ir prezumpcijos, nes jiems nebuvo žinoma (pranešta) apie bylą dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nes apie teismo posėdį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo paskelbta pagal įstatymo reikalavimus (CPK 133 straipsnio 3 dalis), be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2-379-910/2022 atmetė atsakovo D. U. prašymą šiuo pagrindu atnaujinti procesą byloje dėl tyčinio bankroto.
19. Teismas nesutiko su vertinimu, kad šioje ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje
Nr. e2-1148-854/2022, kurioje 2022 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu ieškovei priteista 43 840 Eur suma, yra kilęs ginčas dėl tos pačios sumos priteisimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovų – buvusių įmonės vadovų ir akcininko – žalos, padarytos tyčiniu įmonės bankrotu, atlyginimą. Byloje Nr. e2-1148-854/2022, kurioje atsakovas yra kitas subjektas (UAB „Verenta“), ieškovė reikalavo nepagrįstai įgyto turto sugrąžinimo. Bylose pareikšti reikalavimai kildinami iš skirtingų teisinių santykių, reikalaujamos priteisti skirtingos sumos.
20. Teismo vertinimu, negalima pripažinti, kad sprendimu byloje Nr. e2-1148-854/2022 priteista
43 840 Eur suma bus padengti visi patvirtinti ieškovės kreditorių reikalavimai ir bankroto administravimo išlaidos, t. y. reikalaujama priteisti žala šioje byloje. Sprendimas nurodytoje byloje Nr. e2-1148-854/2022 nėra įsiteisėjęs. Nors nurodytoje byloje yra areštuotas atsakovės UAB „Verenta“ turtas, tačiau reali jo vertė (patalpos įgytos už mažiau nei 3 000 Eur sumą) neužtikrina sprendimo įvykdymo. Įvertinęs aplinkybių visetą, teismas pripažino, kad ieškovės šioje byloje reikalaujama žala sprendimo priėmimo dienai yra įrodyta, ji nėra atlyginta ir mažai tikėtina, kad ji galėtų būti padengta byloje Nr. e2-1148-854/2022 priteistomis lėšomis.
21. Galimai susiklosčius situacijai, kai įsiteisėja šis teismo sprendimas bei kartu sprendimas byloje
Nr. e2-1148-854/2022, teismo nuomone, šis klausimas galėtų būti sprendžiamas, remiantis bankroto procesą ir nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, užkertant kelią ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovų šioje byloje ar atsakovės byloje Nr. e2-1148-854/2022 sąskaita.
22. Atsakovų argumentus apie tai, jog neįrodytas žalos dydis bankroto administravimo išlaidų dalyje, kadangi nepateikta duomenų, kokios išlaidos realiai patirtos, kuria dalimi jos apmokėtos, teismas laikė nepagrįstais. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina bankroto administravimo išlaidas
11 970 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje patvirtino 700 Eur (įskaitant mokesčius) pradinę bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą. Šie dokumentai, patvirtinantys išlaidas dėl ieškovės bankroto administravimo, priimti teisės aktų nustatyta tvarka, yra galiojantys. Ieškovė pateikė ir sąskaitas išrašytas bankroto administratorės bankrutuojančiai įmonei, patvirtinančias būsimų išlaidų realumą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalies nuostata, kad žala ar nuostoliai gali būti apskaičiuojami ir nebūtinai siejami su realiu sumokėjimu, teismas pripažino, kad vien tai, jog nurodytos administravimo išlaidos (ar jų dalis) neapmokėtos, esant nurodytoms aplinkybėms, negali būti pagrindu pripažinti, jog byloje neįrodyta ši reikalaujamos žalos dalis.
23. Kadangi kiekvieno iš atsakovų tyčiniai veiksmai lėmė ieškovės privedimą prie bankroto ir nėra įmanoma konkrečios žalos priskirti kiekvienam iš atsakovų, abu atsakovus teismas pripažino solidariai atsakingais už visą įmonės patirtą žalą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
24. Apeliaciniame skunde atsakovas M. S. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
24.1. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai rėmėsi išimtinai 2021 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Ieškovė byloje privalėjo įrodyti konkrečius neteisėtus ir nesąžiningus atsakovų veiksmus bei tai, kad tokie atsakovų veiksmai sukėlė žalą bendrovei.
24.2. Atsakovai BUAB „Juridinė paslauga“ vadovavo skirtingais laikotarpiais, todėl nesuprantama, kodėl yra pripažinta jų solidarioji atsakomybė dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo. Kitaip tariant, kodėl atsakovas M. S. yra atsakingas už visos žalos bendrovei atlyginimą, kuomet net ir 2021 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje atsakovų neteisėti veiksmai yra individualizuoti.
24.3. Bankroto administratorė, reikšdama reikalavimą dėl administravimo išlaidų atlyginimo, privalo pagrįsti, kokios lėšos iš tiesų yra patirtos bankroto proceso metu. Šiuo atveju ieškovė net neįrodinėjo, kokios administravimo išlaidos (kokia jų dalis) kilo būtent dėl įmonės akcininko M. S. pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymo ar bendrovės vadovo M. S. veiksmais sukelto tyčinio dukterinės UAB „Solid Baltic Group“ bankroto.
24.4. Kadangi administravimo išlaidų realaus panaudojimo ir pagrindimo pareiga tenka įmonės bankroto administratorei, kaip civilinėje byloje ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo pareiškusiai šaliai, o bankroto administratorė šios pareigos nevykdė, bylą nagrinėjusiam teismui buvo pagrindas spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju nėra įrodyta viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų – žala, ir reikalavimą šioje dalyje atmesti.
24.5. Ieškovei gavus savo reikalavimo patenkinimą dviejose bylose, pastaroji praturtės atsakovų sąskaita, kadangi žala gali būti apibrėžiama konkrečia suma, o ieškovei padengus kreditorių reikalavimus ir administravimo išlaidas byloje Nr. e2-1148-854/2022 priteistomis lėšomis, iš esmės nebelieka jokios, net ir hipotetinės žalos BUAB ,,Juridinė paslauga“.
24.6. M. S. niekada sąmoningai nesiekė sukelti BUAB „Juridinė paslauga“ nemokumo ar užvilkinti bankroto bylos inicijavimo. Teismas skundžiamame sprendime iš viso nepasisakė dėl BUAB „Juridinė paslauga“ nemokumo momento. Net jei ir sutikti, kad įmonė nemoki tapo 2017 m. liepos 4 d., tačiau žala niekaip negalima laikyti visų bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.
25. Atsiliepime į atsakovo M. S. apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Juridinė paslauga“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
25.1. M. S. nepagrįstai teigia, kad teismas šioje byloje turėjo nustatinėti jo neteisėtus veiksmus. Iš tikrųjų, teismas ne tik neturėjo tokios pareigos, tačiau netgi negalėjo kitaip vertinti jau nustatytų faktų ir netaikyti prejudicijos.
25.2. Būtent atsakovui M. S. šioje byloje teko pareiga įrodyti, kad ieškovė būtų tapusi nemokia net jeigu ir nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau šios aplinkybės atsakovas neįrodė (nes ji akivaizdžiai neatitinka tikrovės). Atsakovas yra atsakingas už ieškovės dukterinės įmonės UAB „Solid Baltic Group“ tyčinį bankrotą ir dėl jo iš ieškovės priteistą
27 456,95 Eur žalos atlyginimą. Taigi yra visiškai akivaizdu (net ir be nutartyje, kuria ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, pateiktų išaiškinimų), kad ieškovė nebūtų tapusi nemokia ir jai nebūtų buvusi iškelta bankroto byla, jeigu atsakovas M. S. nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Kadangi bankroto byla buvo iškelta dėl atsakovo veiksmų, tai ir ieškovės bankroto administravimo išlaidos yra laikytinos atsakovo veiksmais ieškovei sukelta žala (nesant bankroto bylos, nebūtų patirtos ir administravimo išlaidos). Visa teismo ieškovei priteista žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo M. S. neteisėtais veiksmais (net jeigu ir nebūtų taikoma abiejų atsakovų solidari atsakomybė, būtų pagrindas visą žalą priteisti iš atsakovo M. S.).
25.3. Teismas pagrįstai taikė abiejų atsakovų solidarią atsakomybę, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi, kuria ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, konstatavo, kad abu atsakovai siekė ieškovės bankroto ir abu savo tyčiniais veiksmais privedė ieškovę prie bankroto. Abiejų atsakovų neteisėti veiksmai sudaro pagrindą iš kiekvieno jų atskirai priteisti visą ieškovės dėl tyčinio bankroto patirtą žalą ir nėra įmanoma nustatyti konkrečios su kiekvieno atsakovo neteisėtais veiksmais susijusios žalos dalies.
25.4. Laikantis atsakovo M. S. pozicijos, kad bankroto administravimo išlaidos galėtų būti priteistos tik tada, jeigu ieškovė jau būtų jas apmokėjusi, susidarytų visiškai ydinga situacija, kai ieškovė prisiteisusi iš atsakovo žalos atlyginimą, kurį sudaro kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma, ir šiomis lėšomis padengusi administravimo išlaidas, turėtų inicijuoti naują teismo procesą dėl šių (jau apmokėtų) išlaidų priteisimo. Prašomų priteisti išlaidų (kaip žalos) realumas turėtų būti nustatinėjamas ne pagal jų faktinį apmokėjimą, tačiau pagal jų būtinumą ir / ar neišvengiamumą. Vertinant pagal šį kriterijų, teismo ieškovei priteistos bankroto administravimo išlaidos laikytinos realiomis, nes jos bus neišvengiamai patirtos (ieškovei jau yra net ir faktiškai išrašytos sąskaitos už bankroto administravimo paslaugas).
25.5. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1148-854/2022 yra neįsiteisėjęs (UAB „Verenta“ dėl jo pateikė apeliacinį skundą) ir tuo labiau neįvykdytas. Nėra galimybės numatyti, ar ieškovė faktiškai gaus priteistą sumą (jos dalį) iš UAB „Verenta“. Kadangi UAB „Verenta“ su sprendimu nesutinka, o jos vadovas D. U. yra nesąžiningas (kas konstatuota įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais), egzistuoja reali tikimybė, jog sprendimas liks neįvykdytas, net jeigu jis ir bus priverstinai vykdomas antstolio (areštuotas UAB „Verenta“ nekilnojamasis turtas yra avarinės būklės, kas mažina jo pardavimo varžytinėse tikimybę, o kitą turtą UAB „Verenta“ gali perleisti / paslėpti).
26. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo „Krynicki Recykling S.A.“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
26.1. Kadangi ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, teismo tyčinio bankroto byloje konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai, sukėlę ieškovės bankrotą, šioje byloje nebegali būti kvestionuojami, t. y. jie laikytini prejudiciniais faktais. Be to, šioje byloje yra preziumuojama ieškovės patirta žala, kurią sudaro visų nepadengtų kreditorinių reikalavimų bendra suma bei administravimo išlaidos, ir priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtos žalos ir jau nustatytų atsakovų neteisėtų veiksmų. Atsakovai turėjo teisę šioje byloje šias prezumpcijas paneigti.
26.2. Solidarios atsakomybės taikymas yra grindžiamas tuo, kad tyčinis bankrotas buvo sukeltas abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais ir kiekvienas iš jų yra atsakingas už visą ieškovės dėl tyčinio bankroto patirtą žalą.
26.3. Bankrutuojančios įmonės administratorius, kuriam įstatymu nustatyta pareiga ginti ne tik kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, gali pareikšti reikalavimą bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo didesnį už teismo patvirtintą bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumą. Teismo priteistos ieškovės bankroto administravimo išlaidos nelaikytinos neprotingomis ir per didelėmis. Nors jos iki šiol nėra apmokėtos, tačiau jos laikytinos realiomis. Į bylą buvo pateiktos sąskaitos faktūros už bankroto administravimo paslaugas, kurios turės būti apmokėtos. Realiai bankroto administravimo išlaidos bus netgi dar didesnės, nei buvo priteistos iš atsakovų.
26.4. Sprendimas kitoje byloje ne tik dar nėra įvykdytas, tačiau net ir nėra įsiteisėjęs. Akivaizdu, kad reikšmingas būtų ne kokių nors sumų priteisimo ieškovei faktas, tačiau realus skolos atgavimas ir finansinių reikalavimų bei administravimo išlaidų padengimas. Šiuo metu nėra įmanoma patikimai prognozuoti, ar tai realiai įvyks.
27. Apeliaciniame skunde atsakovas D. U. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
27.1. D. U. nėra atlikęs jokių veiksmų, susijusių su tuo, jog iš bendrovės buvo priteistas
27 456,95 Eur žalos atlyginimas. Nesant atsakovo D. U. neteisėtų veiksmų dėl 27 456,95 Eur žalos atsiradimo, nėra pagrindo laikyti, jog 27 456,95 Eur kreditorinių reikalavimų suma laikytina atsakovo D. U. neteisėtais veiksmais bendrovei padaryta žala.
27.2. Atsakovas D. U. 2017 m. liepos 4 d. (bendrovės nemokumo atsiradimo momentu) jau nevykdė vadovo funkcijų ir nedirbo bendrovėje, todėl neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bendrovės nemokumo bylos iškėlimo. Jei apeliacinės instancijos teismas vertintų priešingai, tokiu atveju reikėtų vertinti, kokie konkrečiai D. U. neteisėti veiksmai galėjo lemti bendrovės kreditorių reikalavimų padidėjimą, skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 4 d. Tokiu atveju priteistina žalos suma negalėtų būti didesnė nei bendrovės kreditorių reikalavimų padidėjimas nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2020 m. spalio 12 d. (bankroto bylos iškėlimo bendrovei data).
27.3. Ieškovė byloje neįrodinėjo ir nėra žinoma, kokius konkrečiai finansinius įsipareigojimus turėjo bendrovė laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. Šis aspektas itin svarbus vertinant, ar pavedimų UAB „Verenta“ padarymas galėjo įtakoti tai, kad bendrovė tapo nepajėgi padengti skolinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, ar tokių pavedimų padarymas sukėlė bendrovės nemokumą. Tokių įrodymų ieškovė į bylą nėra pateikusi, todėl nėra galimybės konstatuoti, kad atsakovo D. U. atlikti mokėjimai įmonei UAB „Verenta“ galėjo būti priežastiniu ryšiu susiję su bendrovei atsiradusia žala.
27.4. Mokėjimai atlikti UAB „Verenta“ buvo skirti sumokėti už įrangą (tunelinį presą ir rotacinį būgną), sandoris bendrovei buvo naudingas (pelningas). Iki ginčo mokėjimų atlikimo į bendrovės sąskaitą buvo įmokėti 44 363 Eur iš UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, kurio direktorius, apklaustas byloje liudytoju, patvirtino sandorio realumą ir aplinkybę, kad įrangą įsigijo iš bendrovės. Šių faktų, pagrįstų įrodymais, kontekste konstatuotina, kad atsakovo D. U. atlikti pavedimai 43 840 Eur sumai nėra susiję priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimu bendrovei.
27.5. Byloje nebuvo įrodyta nei atsiradusi žala, kaip nepadengtos administravimo išlaidos, nei juo labiau priežastinis ryšys. Pareigą įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas turėjo būtent ieškovė, tačiau šios pareigos neįvykdė. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų argumentų, nukrypo nuo aukščiau nurodytos suformuotos teismų praktikos, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą priteisti iš atsakovų 11 970 Eur administravimo išlaidas.
27.6. Ieškovės siekis patenkinti visus kreditorių reikalavimus byloje negali būti realizuojamas nepagrįstai ir ribojant kitų asmenų teises, renkantis nesąžiningus ir perteklinius teisių gynimo būdus. Teismas nepaneigė aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu byloje
Nr. e2-1148-854/2022 jau priteista 43 840 Eur ir ginčijamu sprendimu priteista
45 575,26 Eur sumos yra materialus teisinis rezultatas, kurio pilnas įgyvendinimas nėra įmanomas. Ieškovė negali siekti realaus išieškojimo pagal abiejose bylose nurodytus teismų sprendimus, nes tokia apimtimi nėra ir negali būti pažeisti jos interesai.
28. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Juridinė paslauga“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie papildomi atsikirtimai:
28.1. Būtent apeliantui vadovaujant ieškovei, buvo atlikti fiktyvūs mokėjimai UAB „Verenta“. Būtent šie fiktyvūs mokėjimai nulėmė, kad ieškovė liko be jokio turto ir tapo iš esmės nemokia. Net jei laikyti, kad D. U. ieškovės vadovo pareigas iš tikrųjų ėjo tik iki 2016 m. gruodžio 23 d. (kas visiškai neatitinka tikrovės), jis vis tiek yra atsakingas už ieškovės nemokumą ir bankroto bylos iškėlimą, taigi ir už ieškovei padarytą žalą.
28.2. Sąmoningas nemokumo bylos neinicijavimas buvo tik vienas iš tyčinio bankroto požymių. Būtent atsakovų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų visuma nulėmė ieškovės bankrotą, taigi tikslaus ieškovės nemokumo momento nustatinėjimas nėra reikšmingas. Be to, Vilniaus apygardos teismui 2021 m. balandžio 12 d. nutartyje konstatavus D. U. pareigos kreiptis į teismą dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo pažeidimą, ši aplinkybė pakartotinai šioje byloje nebegali būti nustatinėjama, nes ji laikytina prejudiciniu faktu. Kita vertus, tai, kad D. U. pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, yra akivaizdu, nes iškart po aptariamų fiktyvių mokėjimų atlikimo tuo metu ieškovei vadovavusiam apeliantui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto proceso pradėjimo, nes ieškovė nebeturėjo jokio turto, turėjo įsiskolinimų ir nebevykdė jokios veiklos.
28.3. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Todėl ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma laikytina abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais ieškovei bendrai padaryta žala. Atsakovo D. U. neteisėti veiksmai ne tiesiog padidino ieškovės kreditorių reikalavimų sumą, tačiau sukėlė patį ieškovės nemokumą. Vadinasi nustatinėti atsakovo neteisėtų veiksmų konkrečią įtaką ieškovės finansinei padėčiai nebuvo jokio pagrindo.
28.4. Pavedimų fiktyvus pobūdis jau yra konstatuotas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo
2021 m. balandžio 12 d. nutartimi. Ši aplinkybė yra prejudicinis faktas, kuris šioje byloje nebegali būti ginčijamas. Nors abu atsakovai siekė atnaujinti ieškovės tyčinio bankroto bylą, tačiau abiejų prašymai buvo atmesti. Mokėjimo pavedimų fiktyvų pobūdį jau konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1148-854/2022 priimtu 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu (kuris dar yra neįsiteisėjęs). Bet kuriuo atveju apeliantas taip ir nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Verenta“ perdavė ieškovei kokią nors įrangą (vežimo važtaraščių, priėmimo-perdavimo aktų, susirašinėjimo), kad tokią įrangą pati UAB „Verenta“ turėjo (atsakovas net nepaaiškino, iš kur UAB „Verenta“ tariamai gavo įrangą).
29. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo „Krynicki Recykling S.A.“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie papildomi atsikirtimai:
29.1. Ieškovės dukterinės įmonės bankroto sukėlimas buvo ne vienintelis teismo konstatuotas ieškovės tyčinio bankroto požymis. Taigi atsakovo D. U. skundo argumentas, kad ne jis sukėlė ieškovės dukterinės įmonės bankrotą, nėra reikšmingas sprendžiant dėl jo atsakomybės už ieškovės tyčinį bankrotą ir tuo pačiu už ieškovei padarytą žalą.
29.2. Atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtina ieškovės atliktų mokėjimų teisėtumo. Visi į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat liudytoju apklausto UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ vadovo paaiškinimai buvo susiję iš esmės tik su ieškovės ir UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ sudarytu sandoriu, bet ne sandoriu tarp ieškovės ir UAB „Verenta“. Atsakovas D. U. nepaaiškino, iš kur įrangą įsigijo UAB „Verenta“, nepateikė duomenų, kad tokią įrangą UAB „Verenta“ apskritai turėjo ir galėjo parduoti ieškovei, kad įranga buvo perduota ieškovei, kad ji buvo gabenama ir t. t. Taigi apelianto teiginiai apie kažkokios įrangos tariamą pirkimą-pardavimą laikytini visiškai deklaratyviais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
31. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio
2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį ribas.
Dėl ginčo esmės
32. Nagrinėjamu atveju atsakovai – buvę BUAB „Juridinė paslauga“ vadovai M. S., kuris taip pat yra vienintelis bendrovės akcininkas, ir D. U. – nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimu, kuriuo ieškovei BUAB „Juridinė paslauga“ solidariai iš atsakovų priteistas žalos atlyginimas. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi, kuria BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl M. S. ir D. U. veiksmų (neveikimo), ir atskirai nenustatinėjo civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovų neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio), nes ieškovė pastarųjų neįrodė. Abu apeliantai tvirtina, kad neegzistuoja priežastinio ryšio tarp bendrovės patirtos žalos bei tariamai neteisėtų jų veiksmų, o padengus bendrovės kreditorių reikalavimus ir administravimo išlaidas, t. y. ieškovės dėl atsakovų veiksmų patirtą žalą, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1148-854/2022 priteistomis lėšomis iš atsakovės UAB „Verenta“, ieškovė negali siekti žalos atlyginimo ir šioje byloje. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartyje esant individualizuotiems atsakovų neteisėtiems veiksmams, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė atsakovams solidariąją atsakomybę.
Dėl apeliacinių skundų argumentų
33. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog šios bylos ypatumas (lyginant su bendrais vadovų civilinės atsakomybės atvejais) yra tas, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi pripažino ieškovės BUAB „Juridinė paslauga“, t. y. bendrovės, kuriai atitinkamais laikotarpiais vadovavo atsakovai M. S., kuris taip pat yra vienintelis bendrovės akcininkas, ir D. U., bankrotą tyčiniu.
34. Minimoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas pripažino BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, nustatęs, kad
(1) pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pažeidė tiek atsakovas D. U., vadovavęs bendrovei nuo 2016 m. liepos 1 d., tiek atsakovas M. S., nuo 2012 m. spalio 19 d. esantis vieninteliu bendrovės akcininku bei laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2015 m. birželio 3 d. vadovavęs ieškovei (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties 24, 30 punktai), (2) UAB „Euromisa“ 32 805,41 Eur kreditorinis reikalavimas, kuris buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto bylos iškėlimo, atsirado dėl tyčinių neteisėtų ir nesąžiningų bendrovės valdymo organų, t. y. M. S., veiksmų, kurie konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o būtent – dėl fiktyvaus BUAB „Solid Baltic Group“ akcijų įsigijimo ir šios įmonės tyčinio bankroto sukėlimo, dėl ko vėliau buvo priteistas žalos atlyginimas (27 456,95 Eur) solidariai ir iš bendrovės, sudaręs pagrindą bendrovės bankroto bylai kilti (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties 37–38 punktai), (3) ekonominis sandoris, kuriuo perleista ženkli suma (43 840 Eur) įmonei, kurią valdo santuokiniais ryšiais su bendrovės vadovu D. U. susijęs asmuo, esmingai apsunkino BUAB „Juridinė paslauga“ finansinę būklę, kadangi, jei tokia suma nebūtų buvusi pervesta, atsakovė būtų buvusi pajėgi padengti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu priteistą žalos atlyginimą, o UAB „Euromisa“, kaip kreditorė, nebūtų turėjusi pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo – šie veiksmai, pervedant itin didelę piniginę sumą, tiesiogiai prisidėjo prie bankroto bylos iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties 40–42 punktai). Toks pripažinimas yra teisiškai reikšmingas dėl kelių toliau nurodytinų aspektų.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio
2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, jog neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Tačiau šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas – ieškovui nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“ patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė.
36. Apibendrindamas aukščiau nurodytus argumentus, kasacinis teismas konstatavo, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, tačiau dar kartą akcentuotina, kad būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).
37. Remdamasi aukščiau išdėstytomis kasacinio teismo suformuluotomis teisės taikymo taisyklėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai, skunduose keldami klausimus dėl jų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, iš esmės kvestionuoja faktines aplinkybes, nustatytas sprendžiant klausimą dėl BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusias su jų neteisėtais veiksmais (dukterinės įmonės tyčinio bankroto sukėlimas, neatlygintinis bendrovės turto perdavimas, nesikreipimas dėl įmonės bankroto), sudariusiais pagrindą pripažinti ieškovės bankrotą tyčiniu. Kaip pirmiau minėta, šios faktinės aplinkybės, kaip prejudiciniai faktai, nebegali būti ginčijamos (priešingas aiškinimas reikštų res judicata (galutinis teismo sprendimas) principo pažeidimą), todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš naujo netyrė ir nevertino tokių faktinių aplinkybių.
38. Nors, atsakovų įsitikinimu, ieškovė neįrodė ir pirmosios instancijos teismas neištyrė bei neįvertino faktinių aplinkybių, reikšmingų priežastiniam neteisėtų veiksmų ir žalos ryšiui konstatuoti, tačiau, kaip jau buvo minėta, šios civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas yra preziumuojamas ir būtent atsakovams, besiginantiems nuo ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo, tenka pareiga įrodyti, kad žala (ieškovės bankroto bylos procese patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai bei administravimo išlaidos) yra ne jų neteisėtų veiksmų rezultatas. Atsakovai, teigdami, kad neegzistuoja priežastinio ryšio tarp bendrovės patirtos žalos ir jų atliktų neteisėtų veiksmų, iš esmės tvirtina ne tai, kad tokio ryšio nėra, o tai, kad kiekvienas iš jų nėra prisidėjęs prie kito atsakovo neteisėto veiksmo (veiksmų), sukėlusio bendrovei žalą, atlikimo. Tokiu būdu atsakovai ne tik nepaneigė priežastinio jų neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, bet iš esmės patvirtino, kad tarp Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartyje nustatytų kiekvieno iš jų neteisėtų veiksmų ir šioje byloje prašomos priteisti žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Faktinių duomenų (įrodymų), paneigiančių aplinkybes, sudarančias priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio prezumpcijų turinį, nepateikimas, patvirtina atsakovams tenkančios įrodinėjimo naštos neatlikimą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariami skundų argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo yra nepagrįsti.
39. Nesutikdami su ieškovei priteistos žalos egzistavimo faktu, atsakovai, teigia, pirma, kad ieškovė neįrodė administravimo lėšų realumo bei jos nėra padengtos, antra, Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-1148-854/2022 priteisus iš atsakovės UAB „Verenta“ ieškovei BUAB „Juridinė paslaugas“ 43 840 Eur sumą, ieškovė negali siekti žalos atlyginimo šioje byloje.
40. Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Juridinė paslauga“ 2020 m. gruodžio 29 d. kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administravimo išlaidų sąmatą – 11 970 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje patvirtino 700 Eur (įskaitant mokesčius) pradinę bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, dokumentai, patvirtinantys išlaidas dėl ieškovės bankroto administravimo, yra priimti teisės aktų nustatyta tvarka bei yra galiojantys. Be to, ieškovė pateikė į bylą sąskaitas išrašytas bankroto administratoriaus bankrutuojančiai įmonei, patvirtinančias būsimų išlaidų dydį.
41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio
1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamąją funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos atveju egzistuoja CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos dėl ieškovės būsimų nuostolių už administravimo išlaidas. Bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad 11 970 Eur administravimo išlaidos yra realios ir bus (yra) neišvengiamai patiriamos, nemokumo administratorei MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ vykdant BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto administravimą. Administravimo išlaidos yra patvirtintos byloje pateiktais įrodymais (nutarties 40 punktas). Skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą priteisti administravimo išlaidas, netinkamai taikė teisės normas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
43. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1148-854/2022 ieškovei BUAB „Juridinė paslauga“ priteisus
43 840 Eur sumą, nėra pagrindas konstatuoti, jog bus padengta nagrinėjamojoje byloje reikalaujama priteisti žala, dėl ko ieškovė negali siekti žalos atlyginimo šioje byloje. Kaip teisingai atsiliepime į atsakovo M. S. skundą nurodė trečiasis asmuo „Krynicki Recykling S. A.“, šiuo atveju reikšmingas ne kokių nors sumų priteisimo faktas ieškovei, bet realus skolos atgavimas bei finansinių reikalavimų ir administravimo išlaidų padengimas. Atsakovės UAB „Verenta“ civilinėje byloje
Nr. e2-1148-854/2022 areštuotas turtas neužtikrina Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo įvykdymo (turtas (pastatas) yra avarinės būklės, o pateikta 2014 m. lapkričio 12 d. Pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad jis įgytas tik už 2 896 Eur (10 000 Lt) sumą), todėl atmestini skundų argumentai dėl ieškovės tariamo praturtėjimo atsakovų sąskaita. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, susiklosčius situacijai, kad įsiteisėja šis teismo sprendimas ir kartu sprendimas byloje Nr. e2-1148-854/2022, šis klausimas turi būti sprendžiamas, remiantis bankroto procesą ir nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis.
44. Skunduose apeliantai taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą taikyti solidarią atsakovų atsakomybę ieškovės atžvilgiu.
45. Kasacinis teismas, įtvirtindamas dalinę skirtingais laikotarpiais vadovavusių bendrovės valdymo organų deliktinės atsakomybės taisyklę, yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai žalos dalis, priskirtina konkrečiam vadovavimo laikotarpiui, gali būti aiškiai išskirta iš bendros žalos masės, nes ieškovas disponuoja žiniomis ne tik apie atsakovo vadovavimo laikotarpį, bet ir konkrečius finansinius įmonės duomenis jam atsistatydinus, tuomet nėra pagrindo taikyti solidarumo prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005;
2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
46. Tačiau kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalą, inter alia pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis – turi pareigą ją atlyginti, nepaisant to, ar tokia pareiga atitinkamu įmonės veikimo laikotarpiu buvo konkrečiai nustatyta ĮBĮ. Jeigu nustatoma, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu. Juridinio asmens atsakomybės atžvilgiu jų atsakomybė subsidiari (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 6.245 straipsnio 5 dalis), t. y. įmonės vadovas ir dalyvis (nustačius jų civilinės atsakomybės sąlygas) už įmonei, kartu ir jos kreditoriams padarytą žalą atsako tiek, kiek neužtenka įmonės turto jos prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; kt.).
47. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartyje, kuria BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad atsakovai M. S. ir D. U. sukėlė žalą bendrovei ir jos kreditoriams inter alia pažeisdami pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenimis, bendrovė turto, kurio pakaktų ieškovės prašomai žalai atlyginti, neturi, atsakovas M. S. yra bendrovės vienintelis akcininkas, abu atsakovai buvo bendrovės vadovai, todėl ieškovei padarytos žalos atlyginimas priteistinas iš jų solidariai.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
48. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentais pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.
49. Į esminius skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-58-611/2020).
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). CPK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą).
51. Atmetus atsakovų apeliacinius skundus, ieškovė ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš atsakovų.
52. Ieškovei nepareiškus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei nepateikus pastarųjų patyrimą patvirtinančių dokumentų, klausimas dėl ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.
53. Trečiasis asmuo „Krynicki Recykling S. A.“ pateikė prašymą dėl 1 290 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atsakovo D. U. apeliacinį skundą parengimą, ir 810 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atsakovo M. S. apeliacinį skundą parengimą, priteisimo bei tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras – darbų aktus, vienašalio įskaitymo aktą). Trečiojo asmens prašomos priteisti sumos už atsiliepimus į apeliacinius skundus neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio – 2 248,87 Eur ((1 729,9 Eur (užpraėjusio, t. y. 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis)) x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.11 punktas)), todėl trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, iš atsakovo D. U. priteistina 1 290 Eur ir iš atsakovo M. S. 810 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti „Krynicki Recykling S. A.“ (juridinio asmens kodas 519544043) iš D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 290 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt eurų) ir iš M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 810 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Irmantas Šulcas
Aldona Tilindienė