Baudžiamoji byla Nr. 1-123-878/2012
Teisminio proceso Nr. 1-80-1-00014-2012-0
Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.6.;
1.2.26.2.1.;
2.3.6.4.

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 16 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,
sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,
dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui,
gynėjui advokatui Vladislovui Milukui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis(duomenys neskelbtini), neteistas, Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 straipsnio pagrindu, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
kaltinamasis M. V. 2012 m. kovo 9 d. apie 20.10 val. viešoje vietoje Kęstučio gatvės 27 namo antroje laiptinėje, Birštone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,82 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad tyčia rankomis daužė laiptinės elektros skydinę, sulankstė jos dureles, triukšmavo, trukdydamas ilsėtis kaimynams, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis M. V. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną išgėrė 8 skardines alaus, buvo vidutiniškai apsvaigęs. Susipyko su tėvu, tas išbėgo į laiptinę. Kaltinamasis išbėgo jį sulaikyti, kad netriukšmautų. Tėvas bėgo į penktą aukštą, Jį vydamasis, atsitrenkė į elektros skydinę, sulankstė dureles, išdužo stikliukas. Blaivus taip pasielgęs nebūtų. Galėjo būti ir taip, kad skydinės durelės sulankstytos jau anksčiau.
Liudytoja J. S. parodė, kad M. V., kai išgeria, pradeda daužytis namie ir laiptinėje. Ji tą vakarą girdėjo triukšmą pas V., paskui laiptinėje, kažkas spardė laiptinės duris. Kai atvyko policija, ji atsidarė buto duris, matė, kaip policijos pareigūnai vedėsi M. V.. Kaip V. įbėgo į savo butą, nematė. Iki tol elektros skydinės durelės buvo tvarkingos, nesulankstytos. Jų laiptinė labai tvarkinga, durys kodinės.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kęstučio gatvės 27 namo II laiptinė; elektros skydinės kairės pusės metalinės durys atlenktos į viršų apie 30-40 laipsnių kampu, suskaldytas skaitiklio apžiūros stiklas (7 cm pločio ir 5 cm aukščio) (b. l. 4-8).
Alkotesterio parodymai patvirtina, jog M. V. 2012 m. kovo 9 d. 21.01 val. nustatytas 2,82 promilių girtumas (b.l. 21).
Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas M. V. dėl viešosios tvarkos sutrikdymo yra pagrįstas ir įrodytas. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje vakare triukšmavo, sugadino elektros skydinę – atlenkė jos dureles ir sudaužė stiklą. Pats kaltinamasis savo kaltę pripažino, parodė, kad vydamasis tėvą, atsitrenkė į skydinę, sulankstė dureles, išdužo stikliukas, tačiau jo gynėjas iškėlė versiją, kad kažkoks kitas asmuo, gal netgi kaltinamojo tėvas, galėjo sulankstyti skydinės dureles. Tokia versija atmestina kaip nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pirminės apklausos metu M. V. parodė, kad būdamas stipriai girtas, susipykęs su tėvu, išėjo į laiptinę. Ką darė, nepamena, prasiblaivė tik areštinėje (b.l. 18). Tą patį aiškino ir tiriant jo psichikos būklę Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriuje (b.l. 46). Liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 20 val. laiptinėje kažkas bėgiojo, rėkė, trankėsi, kai ji atsidarė laiptinės duris, pamatė atlenktas elektros skydinės dureles, suskaldytą vieną skydinės stiklą, matė, kaip į savo butą įėjo M. V., daugiau žmonių laiptinėje nebuvo (b.l. 9, 10). Nors teisiamajame posėdyje J. S. savo parodymus šiek tiek keitė, teigdama, kad M. V. įbėgant į butą nematė, tai įtakos kaltinamojo kaltės konstatavimui neturi. Apie jokius kitus asmenis, galimai tuo metu buvusius laiptinėje ir galėjusius triukšmauti, niokoti elektros skydinę, neparodė nei pats kaltinamasis, nei J. S., kuri aiškino, kad pirmiausia išgirdo triukšmą pas V., o paskui laiptinėje. J. S. parodė, kad kaltinamojo tėvas netriukšmauja. Remiantis tiek šiais liudytojos parodymais, tiek paties kaltinamojo aiškinimu apie jo išbėgimą į laiptinę vytis tėvo, darytina išvada, kad laiptinėje triukšmavo būtent kaltinamasis. Iš prokuroro pateiktos kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, jog 2012 m. gegužės 2 d. Kęstučio g. 27 namo 3 laiptinės gyventojai kreipėsi į policiją, skųsdamiesi chuliganišku ir pavojingu M. V. elgesiu, kaltinamojo tėvas taip pat dažnai kreipiasi į policiją dėl sūnaus keliamo triukšmo ir girtavimo, kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, taip pat už viešosios tvarkos trikdymą (b.l. 75-86), o tai teikia pagrindo tikėti J. S. parodymais apie būtent kaltinamojo dažnai keliamą triukšmą. J. S. teisme parodė, jog jų laiptinė yra labai tvarkinga, rakinama kodine spyna, o tai duoda pagrindo manyti, jog joje nesilanko atsitiktiniai asmenys. Liudytoja patvirtino, jog iki tol elektros skydinė nebuvo sulankstyta. Pastebėtina, kad skydinės durelės atlenktos stipriai, o elektros skydinė yra tame pačiame aukšte, kaip ir J. S. butas, taigi, ji neabejotinai būtų jau anksčiau pamačiusi akivaizdžiai sulankstytas skydinės dureles ir sudaužytą stiklą. Tą, kad buvo sutrikdyta žmonių rimtis, patvirtina J. S. parodymai, jog ji girdėjo triukšmą, vėliau išėjo į laiptinę pažiūrėti, kas vyksta. Taigi, teismo manymu, visiškai pakanka duomenų konstatuoti M. V. kaltę dėl viešosios tvarkos sutrikdymo.
Kaltinamasis M. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis 2009 m. kovo 31 d. BK 93 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka (b. l. 22, ), įrašytas psichiatrinio kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitose (diagnozė F10,2 – priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms sindromas) (b. l. 20), tačiau dėl savo psichinės sveikatos būklės pavojingos visuomenei veikos padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti (b. l. 44-46). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dažnai daro teisės pažeidimus, iš savo poelgių ir paskirtų bausmių išvadų nedaro, piktnaudžiauja alkoholiu, kaltinamajam skirtina arešto bausmė yra tinkamiausia priemonė jį paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors kaltinamasis teigė, jog arešto bausmė jam sutrukdytų dirbti, jokių įrodymų, jog turi darbo vietą, nepateikė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo noru pašalino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, sutaisydamas sugadintas skydinės dureles. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,82 promilių girtumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (b. l. 21). Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtinas mažesnis bausmės dydis negu numatytas jos vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Į bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinas sulaikymas nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2012 m. kovo 11 d., pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą, bausmę paskiriant atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. V. sulaikymo momento.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies a punktu, M. V. į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2012 m. kovo 11 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėja Inga Liubinienė