Civilinė byla Nr. e2A-732-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00304-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.8.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių akcinės bendrovės SEB banko ir uždarosios akcinės bendrovės „Čiurlionio tiltas“ patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl koncesijos mokesčio įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo, prevencinį ieškinį dėl įpareigojimo vykdyti sutartį bei pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovėms akcinei bendrovei SEB bankui ir uždarajai akcinei bendrovei „Čiurlionio tiltas“ dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės automobilių keliai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas (toliau – ir Bankas) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Čiurlionio tiltas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamos:

1.1.                      įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją visą laikotarpį, kurį koncesininkui būtų mokamas koncesijos mokestis, jei 2006 m. liepos 4 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartis Nr. 709 (toliau – koncesijos sutartis) nebūtų nutraukta, tinkamai vykdyti šią koncesijos sutartį, kiekvienų metų ketvirtį Kauno miesto savivaldybės administracijai sumokant į ieškovės AB SEB banko sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), minimalų koncesijos mokestį, kuriame finansiniai kaštai (Fk) sudaro 141 656,25 Eur ir minimalūs projektavimo ir statybos kaštai (Sk min) sudaro 232 216,87 Eur;

1.2.                      pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimu atliktą įskaitymą;

1.3.                      iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti ieškovei UAB „Čiurlionio tiltas“ 114 469,96 Eur dydžio įsiskolinimą;

1.4.                      iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti ieškovei AB SEB bankui 85 839,17 Eur dydžio įsiskolinimą;

1.5.                      iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti ieškovei UAB „Čiurlionio tiltas“ 606,69 Eur dydžio palūkanas;

1.6.                      iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti ieškovei AB SEB bankui 557,75 Eur dydžio palūkanas“;

1.7.                      iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti ieškovėms AB SEB bankui ir UAB „Čiurlionio tiltas“ 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų;

1.8.                      iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti ieškovėms AB SEB bankui ir UAB „Čiurlionio tiltas“ bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės nurodė, kad 2006 m. liepos 4 d. tarp UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ (toliau – koncesininkės) bei Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo sudaryta koncesijos sutartis, pagal kurią koncesininkės įsipareigojo savo sąskaita suprojektuoti ir pastatyti Kaune esančio M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą ir 23 metus po pastatymo jį prižiūrėti ir eksploatuoti. Atsakovė įsipareigojo 23 metus po statybos darbų pabaigimo (kai pasirašomas koncesijos ruožo pripažinimo tinkamu naudoti aktas) mokėti koncesininkėms koncesijos mokestį, nepriklausomai nuo to, ar koncesijos sutartis vėliau bus nutraukta ir nepriklausomai dėl kurios šalies kaltės.

3.       Ieškovės pažymėjo, kad UAB „Hidrostatyba“ ir AB SEB bankas 2006 m. spalio 17 d. sudarė kreditavimo sutartį (su pakeitimais ir papildymais), kuria bankas suteikė 73 000 000 Lt dydžio finansavimą koncesijos sutarčiai vykdyti. Vykdant koncesijos sutarties sąlygas, tarp banko, UAB „Hidrostatyba“, UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 17 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis), pagal kurią Bankui buvo perleista reikalavimo teisė į dalį koncesininkėms pagal koncesijos sutartį atsakovės mokėtinų sumų, t. y. Bankas perėmė reikalavimo teises į iš koncesijos sutarties kylantį piniginį koncesininkių reikalavimą atsakovei dėl koncesijos mokesčio dalių: minimalių projektavimo ir statybos kaštų (Sk min) (73 mln. Lt apimtyje) ir finansinių kaštų (Fk) (45 mln. Lt), iš viso 118 mln. Lt (arba daugiau nei 34 mln. Eur) mokėjimo. Koncesijos sutartyje susitarta dėl minimalios finansinių kaštų sumos (45 000 000 Lt), kurios pagal šalių nustatytą palūkanų bazę (3,51 proc.) apskaičiuota dalis buvo įtraukiama į reguliarius ketvirtinius atsakovės mokėjimus koncesininkėms.

4.       2008-2009 m. finansų krizės metu iš esmės pasikeitus koncesininko pagal Kreditavimo sutartį Bankui mokamų palūkanų dydžiui (jam keletą kartų viršijant koncesijos sutarties Priede Nr. 3 nurodytą šalių nustatytą palūkanų bazę – 3,51 proc.), koncesijos sutarties ir reikalavimo perleidimo sutarties šalys, siekdamos aiškumo dėl savo prievolių pagal atitinkamas sutartis vykdymo, 2009 m. kovo 24 d. pasirašė Susitarimą Nr. 00042840-20 (toliau – trišalis susitarimas), kuriuo nustatė techninius Finansinių kaštų (Fk), kaip sudėtinės koncesijos mokesčio dalies, atsakovės mokamos koncesininkui (o pagal reikalavimo perleidimo sutartį – Bankui), kompensavimo mechanizmo aspektus (nurodyta sąskaita, į kurią atliekami mokėjimai, faktinių ir skaičiuojamų palūkanų panaudojimo tvarka, pažymos pateikimas, kt.). Šiuo trišaliu susitarimu dar kartą buvo paaiškinta, kad būtent atsakovė pagal koncesijos sutartį įsipareigojo kompensuoti koncesininkui koncesijos laikotarpiu jo patirtus nuostolius dėl palūkanų bazės pokyčių. Tą atsakovė ir darė, greta įprastinių Finansinių kaštų, kaip koncesijos mokesčio dalies, dengimo, 2009-2011 m. apmokėdama 5 papildomas koncesininko sąskaitas kaip Finansinių kaštų kompensaciją.

5.       Vėliau, t. y. pagal 2016 m. birželio 17 d. sutartį Nr. 2047 dėl teisių ir pareigų pagal koncesijos sutartį bei susijusius sandorius perleidimo, UAB „Čiurlionio tiltas“ perėmė visas UAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas pagal koncesijos sutartį ir tapo koncesininke, taip pat 2016 m. liepos 4 d. pasirašius kreditavimo sutarties pakeitimus (su vėlesniais pakeitimais) UAB „Čiurlionio tiltas“ perėmė ir įsipareigojimus Bankui pagal kreditavimo sutartį.

6.       Įvykus šiam koncesininko pasikeitimui, be to, siekiant išvengti palūkanų pokyčių, tokių, kaip 2008-2009 m. finansų krizės metu, pasikartojimo (atsižvelgiant į tai, kad kreditavimo (ir koncesijos) sutartis sudaryta labai ilgam laikotarpiui, tokių aplinkybių iš anksto numatyti neįmanoma), Bankas ėmėsi papildomų priemonių, kad būtų maksimaliai sumažintos visos su Kreditavimo sutarties vykdymu susijusios rizikos. UAB „Čiurlionio tiltas“ vardu Banke buvo atidaryta tikslinė sąskaita, skirta kaupti lėšas kapitaliniam remontui pagal koncesijos sutartį, be to, tarp UAB „Čiurlionio tiltas“ ir Banko buvo sudaryta išvestinių finansinių priemonių sutartis (toliau – Palūkanų apsikeitimo sandoris), pagal kurią buvo užfiksuoti UAB „Čiurlionio tiltas“ palūkanų kaštai pagal Kreditavimo sutartį (užfiksuotas palūkanų lygis iki 0,95 proc.). Dėl šių ir kitų pakeitimų UAB „Čiurlionio tiltas“ ir Bankas susitarė 2016-2017 m. pasirašydami Kreditavimo sutarties pakeitimus Nr. 11-14.

7.       Atsakovė 12 metų tinkamai ir laiku vykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, nuo 2021 m. sausio 15 d. vienašališkai nutraukė koncesijos sutartį ir vienašališkai nusprendė pakeisti mokėtiną koncesijos mokesčio sumą, sumažindama koncesijos mokesčio ketvirtinę įmoką net 59 proc., t. y. 2021 m. balandžio 29 d. atsakovė atliko reguliarų ketvirtinį mokėjimą bankui pervesdama ne 2021 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija CT Nr. 000021 už 2021 m. I ketvirtį mokėtiną 439 275,94 Eur koncesijos mokestį, bet tik 180 270,10 Eur.

8.       Siekdama pagrįsti, kodėl nutarė reikšmingai sumažinti iki tol 12 metų tinkamai mokėtą koncesijos mokesčio dalį – finansinius kaštus, 2021 m. balandžio 12 d. rašte Nr. (33.200)2-984 „Dėl mokėjimų po 2006-07-04 Koncesijos sutarties Nr. 709 nutraukimo ir pateiktų apmokėjimui neatitinkančių tikrovės dokumentų grąžinimo“ atsakovė, nurodė, kad: (i) finansavimo kaštai yra tik priemonė, kuri atlygina pinigų, kuriais užtikrintas finansavimas koncesijos ruožo projektavimui ir statybai, kainą už jų grąžinimą per ilgą laiką, o koncesininko pelnas nuo finansinių kaštų dalies nėra nustatytas; (ii) koncesijos sutartyje nustatyta, kad pasiūlymo pateikimo metu finansiniai kaštai apskaičiuoti imant tuo metu esantį 12 mėn. VILIBOR ir kasmet perskaičiuojami pagal kintamos palūkanų normos dalį, todėl 45 mln. Lt suma esą nėra fiksuota, o ją šalys susitarė perskaičiuoti pagal per atsiskaitomąjį ketvirtinį laikotarpį buvusį kintamos palūkanų normos faktinį kitimą; (iii) 2009 m. kovo 24 d. UAB „Hidrostatyba“, UAB „Šilutės automobilių keliai“, AB SEB banko ir Kauno miesto savivaldybės administracijos pasirašytame trišaliame susitarime Nr. 00042840-20 nustatyta, kad esant mažesnei palūkanų normai bus kaupiamas rezervas galimiems ateities koncesininko nuostoliams padengti ir tai neva pagrindžia, jog koncesijos mokestis finansinių kaštų dalyje gali būti mažinamas. Taigi, atsakovė nutarė įskaityti į likusius koncesijos mokesčio mokėjimus koncesijos sutartyje numatytą baudą dėl koncesijos sutarties nutraukimo dėl koncesininko kaltės (289 620 Eur) ir koncesininko planuotą pelno dalį (62 370 Eur), o dalyje dėl koncesininko sukaupto ir nepanaudoto rezervo (3 683 914 Eur) finansinių kaštų dalyje laiko, kad savivaldybė yra jau iš anksto sumokėjusi kaip dalį sutarto atlyginimo koncesininkui per visą koncesijos laikotarpį. Tačiau, ieškovių vertinimu, atsakovė neturėjo nei sutartinės, nei įstatyminės teisės sumažinti bankui mokamos finansinių kaštų dalies ir atlikti šioje dalyje įskaitymo.

9.       Nepriklausomai nuo koncesijos sutarties vykdymo ir / ar galiojimo aplinkybių, Bankas turi teisę per kalendorinį metų ketvirtį gauti 373 873,12 Eur koncesijos mokesčio, kurį sudaro 141 656,25 Eur Finansinių kaštų (Fk) dalis ir 232 216,87 Eur minimalių Projektavimo ir statybos kaštų (Sk min) dalis. Tokia buvo esminė ir pagrindinė banko finansavimo koncesijai suteikimo sąlyga, su kuria savivaldybė, inter alia (be kita ko) pasirašydama 2006 m. spalio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sutiko. Tačiau atsakovei atlikus 2021-04-29 mokėjimą, Bankui buvo pervesta tik 173 563,99 Eur koncesijos mokesčio (eksploatacijos kaštai - 6 706,11 Eur atiteko koncesininkui ir nėra ginčo objektas): 34 324,96 Eur Finansinių kaštų dalyje ir 139 239,03 Eur minimalių Projektavimo ir statybos kaštų (Sk min). Todėl atsakovė liko skolinga Bankui (o UAB ,,Čiurlionio tiltas“ perėmus atitinkamos apimties reikalavimo teisę iš Banko – ir UAB ,,Čiurlionio tiltas“) 200 309,13 Eur. Atsakovės neteisėtai atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu ir iš jos priteistina 200 309,13 Eur koncesijos mokesčio skola finansinių kaštų dalyje (107 331,29 Eur) ir minimalių Projektavimo ir statybos kaštų dalyje (92 977,84 Eur) bei palūkanos už netinkamą prievolės įvykdymą.

10.       Atsakovei neįvykdžius pareigos sumokėti visą koncesijos mokestį už 2021 m. I ketvirtį ir likus skolingai 200 309,13 Eur, Bankas pasinaudojo reikalavimo perleidimo sutarties 4.2 p. įtvirtinta regreso teise ir iš UAB „Čiurlionio tiltas“ einamosios sąskaitos nurašė dalį atsakovės įsiskolinimo (114 469,96 Eur), taip padengdamas trūkstamas Bankui mokamo kredito įmokos ir mokamų palūkanų dalis. Atitinkamai, vadovaujantis reikalavimo perleidimo sutarties 4.3 p., 2021 m. rugsėjo 2 d. tarp Banko ir UAB „Čiurlionio tiltas“ buvo pasirašytas susitarimas dėl reikalavimo perleidimo Čiurlionio tiltui 114 469,96 Eur apimtyje. Dėl nurodytos priežasties byloje buvo pareikšti du piniginiai reikalavimai: (i) dėl 114 469,96 Eur sumos (ir atitinkamos dalies palūkanų) priteisimo Čiurlionio tiltui; ir (ii) dėl 85 839,17 Eur sumos (ir atitinkamos dalies palūkanų) priteisimo Bankui.

11.       Ieškovių įsitikinimu, šioje byloje teismas turi tenkinti prevencinio pobūdžio Banko reikalavimą ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje specifiškai nustatyti įpareigojimą atsakovei visą būsimą laikotarpį tinkamai vykdyti koncesijos sutartį. Banko nuomone, tinkamas koncesijos sutarties ir reikalavimo perleidimo sutarties vykdymas (kiek tai susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku) būtų užtikrintas kiekvienų metų ketvirtį atsakovei sumokant minimalų suminį koncesijos mokestį, kuriame finansiniai kaštai sudaro 141 656,25 Eur ir minimalūs projektavimo ir statybos kaštai – 232 216,87 Eur. Pasak ieškovių, teismui netenkinus prevencinio reikalavimo, o tik priteisus prašomą koncesijos mokesčio įsiskolinimą, būtų sukurtos prielaidos savivaldybei piktnaudžiauti ir toliau pažeidinėti ieškovių teises. Tai yra, net tuo atveju, jeigu teismas visiškai patenkintų ieškovių ieškinį dėl skolos priteisimo, priteistų visą susidariusį savivaldybės įsiskolinimą už laikotarpį iki šios bylos išnagrinėjimo ir tokiam sprendimui įsiteisėjus, išlieka rizika, kad atsakovė tokiame teismo sprendime pateiktais išaiškinimais nesivadovaus ir toliau pažeidinės koncesijos bei reikalavimo perleidimo sutartis, dėl ko Bankas ir (arba) UAB „Čiurlionio tiltas“ bus priversti reikšti vis naujus ieškinius dėl skolos priteisimo už vėlesnius sutarčių vykdymo laikotarpius. Ieškovių įsitikinimu, toks scenarijus yra visiškai realus, atsižvelgiant tiek į aiškiai išreikštą savivaldybės ketinimą nemokėti viso koncesijos mokesčio, deklaruotą 2021 m. balandžio 12 d. rašte, tiek į atsakovės elgesį kituose koncesijos santykiuose (pavyzdžiui, su kitą Kauno miesto tiltą (Aleksoto) prietiltį pastačiusia koncesininke UAB „Kamesta“).

12.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovų AB SEB banko ir UAB „Čiurlionio tiltas“ 3 683 914 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

13.       Nurodė, kad atsakovė tinkamai nustatė koncesijos sutarties nutraukimo finansines pasekmes, tai atliko vadovaudamasi tiesiogiai ir aiškiai koncesijos sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovės už 2021 m. I ketvirtį sumokėtas koncesijos mokestis, įskaitant ir ieškovių kvestionuojamoje finansinių išlaidų dalyje, yra pagrįstas ir pakankamas. Už minėtą laikotarpį nesusidarė ieškovių nurodomas 200 309,13 Eur dydžio įsiskolinimas. Toks įsiskolinimas kildinamas iš ieškovės netinkamai ir nepagrįstai interpretuojamų koncesijos sutarties bei susijusių susitarimų nuostatų. Ieškovės negali interpretuoti koncesijos sutarties nuostatų išimtinai joms palankiu būdu. Tai neatitinka koncesijos sutarties, o ieškovių pateikiama koncesijos sutarties nuostatų interpretacija iš esmės reiškia teismų praktikoje apibūdintą ir paneigtą „nepralaimimos loterijos“ situaciją, kai bet kuriuo atveju sutarties nuostatos yra palankios tik vienai iš šalių, neišlaikant šalių teisių ir pareigų pusiausvyros. Ieškovės neteisingai tapatina koncesijos mokesčio finansinių išlaidų dalyje perskaičiavimą su įskaitymu, kadangi atsakovė po koncesijos sutarties nutraukimo apskaičiavo koncesijos sutarties nutraukimo finansines pasekmes atsižvelgdama į koncesijos sutartyje nustatytą tvarką.

14.       Atsakovė nurodė, kad atsižvelgdama, jog koncesijos sutartis nutraukta (2021 m. sausio 15 d.), 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimu ji sumokėjo: 1) Sk (Projektavimo ir statybos kaštai) – 139 239,03 Eur, sumažindama priklausančią sumą (252 509,38 Eur) 20 292,51 Eur (Sk pelno dalimi, kuri išskaidyta likusiems 44 ketvirčiams), 84 882,81 Eur (Fk permokos dalimi, kuri išskaidyta likusiems 44 ketvirčiams), 6 657,93 Eur (baudos dalimi, kuri išskaidyta likusiems 44 ketvirčiams) ir 1 437,10 Eur (Ek pelno dalimi, kuri išskaidyta likusiems 44 ketvirčiams), 2) Fk (Finansiniai kaštai) – 34 324,96 Eur, šią sumą paskaičiuodama pagal faktiškai tą ketvirtį koncesininko Bankui mokėtinas finansines išlaidas. Nutraukimo kompensacija skaičiuojama pagal koncesijos sutarties 42.4.2 punktą ir jame aiškiai nurodyta, kad kompensuojami faktiniai finansiniai kaštai.

15.       Koncesijos sutartimi atsakovė įsipareigojo finansuoti faktines Fk (finansines išlaidas). Tai patvirtina tiek koncesijos sutarties ir kitų tarp šalių pasirašytų susitarimų nuostatos, tiek ir faktiniai šalių veiksmai vykdant koncesijos sutartį. Bandydamas įrodyti priešingai, Bankas selektyviai cituoja kitų nei koncesijos sutarties nuostatas, nors tiek koncesijos sutartyje, tiek ir 2009 m. susitarime yra aiškiai nurodyta, kad atsakovė „dengia“ / „kompensuoja“ finansines išlaidas, o atsakovės mokama finansinių išlaidų dalis po jos perskaičiavimo kitų metų pradžioje gali būti mažesnė nei atsakovės sumokėta per einamuosius metus. Po sutarties nutraukimo koncesijos sutartyje (42.4.2 punktas) numatyta, kad Fk turi būti skaičiuojami ir mokami pagal faktą, nes koncesijos sutarties 42.4.2 punkte kalbama apie kompensaciją. Koncesijos mokestis koncesijos sutarties vykdymo metu (reguliuoja 35 punktas) ir kompensacija koncesininkui sutarties nutraukimo atveju (reguliuoja 42.4 punktas) nėra tas pats.

16.       Atsakovės nuomone, byloje pareikštas prevencinis ieškinys iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnyje įtvirtinto prevencinio ieškinio instituto (ieškovai siekia ginti prievolinę, o ne daiktinę teisę), kuriuo siekiama išvengti ateityje kilsiančios žalos, tikslų, o taip pat neįrodytos prevencinio ieškinio sąlygos (neteisėti veiksmai, realus pavojus).

17.       Koncesijos sutarties vykdymo metu koncesijos mokesčio finansinių išlaidų dalyje susidarė 3,6 mln. eurų permoka, kuri priklauso atsakovei. Finansinių išlaidų dalį buvo numatyta perskaičiuoti kiekvienų metų pradžioje iki sausio mėn. pabaigos, bet jos permoką nebuvo numatyta kasmet grąžinti atsakovei. Šalys – Bankas, koncesininkė ir atsakovė – numatė šią permoką naudoti ateities mokėjimams, t. y. ja mažinti atsakovės mokėjimus pagal koncesijos sutartį. Kadangi nuostolių finansinių išlaidų dalyje per pastaruosius 10 metų neatsirado, permoka pagrįstai gali būti naudojama ir pagrindiniams mokėjimams dengti. Permoka bet kuriuo atveju negali tiesiog dingti ir nepriklausyti niekam. Atsakovė ją mokėjo vykdydama savo įsipareigojimus pagal koncesijos sutartį ir ji yra skirta atsakovės įsipareigojimų pagal koncesijos sutartį vykdymui. Todėl nutraukus koncesijos sutartį būtų neekonomiška ir nelogiška toliau šią didelės apimties permoką laikyti pas ieškoves. Atsakovės įsitikinimu, būtų pagrįsta ir logiška susidariusį 3,6 mln. eurų rezervą naudoti palaipsniui jo sąskaita mažinant atsakovės toliau mokamą koncesijos mokestį. Tačiau, jeigu teismas nuspręstų, kad tokios teisės atsakovė neturi, atsakovė prašo priteisti jai solidariai iš ieškovių dėl 3 683 914 Eur dėl permokos susidariusią skolą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18.       Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovių AB SEB banko ir UAB „Čiurlionio tiltas“ ieškinį patenkino iš dalies, atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį atmetė. Pripažino negaliojančiu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimu atliktą įskaitymą 84 882,81 Eur Fk (finansinių kaštų) permokos dalimi, 6 657,93 Eur baudos dalimi ir 1 437,10 Eur Ek (ekonominių kaštų) pelno dalimi; priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovei UAB „Čiurlionio tiltas“ 114 469,96 Eur dydžio įsiskolinimą, 606,69 Eur dydžio palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovei AB SEB bankas 85 839,17 Eur dydžio įsiskolinimą, 557,75 Eur dydžio palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (78 156,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 240,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

19.       Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl to, kokią koncesijos mokesčio sumą turi teisę gauti bankas po koncesijos sutarties nutraukimo. Bankas (ieškovė) nurodė, kad jis turi teisę kas ketvirtį gauti šias koncesijos mokesčio dalis: 141 656,25 Eur Fk (finansinius kaštus, kurie yra fiksuoti (45 mln. Lt) ir nepriklauso nuo faktinių skolinimosi palūkanų pokyčių) ir 232 216,87 Eur Sk (min.) (projektavimo ir statybos kaštus, atėmus planuoto pelno dalį). Atsakovė nurodė, kad Fk (finansiniai kaštai) nėra fiksuoti ir turi būti mokami pagal faktiškai patirtus kaštus, t. y. atsižvelgiant į skolinimosi palūkanų pokyčius, todėl už 2021 m. I ketvirtį buvo sumokėta tik 34 324,96 Eur finansinių kaštų dalyje, o mokėtinos 232 216,87 Eur minimalių projektavimo ir statybos kaštų sumos neginčija, tačiau mano, kad pagrįstai šią sumą sumažino iki 139 239,03 Eur sumos atlikdama įskaitymus (84 882,81 Eur (Fk permokos dalyje), 6 657,93 Eur (baudos dalyje), 1 437,10 Eur (Ek pelno dalyje), viso 92 977,84 Eur). Taigi, nustatant bankui priklausančią koncesijos mokesčio sumą, tarp šalių kilo ginčas dėl to: 1) ar koncesijos sutartyje Fk (finansiniai kaštai) nustatyti kaip fiksuota suma, 2) ar yra susidariusi permoka Fk (finansinių kaštų) dalyje ir ar atsakovė turi teisę reikalauti šios permokos grąžinimo, 3) ar atsakovė turi teisę mažinti koncesijos mokestį Sk (min.) dalyje.

20.       Įvertinęs šalių sutartyse esančias sąlygas dėl atsakovės įsipareigojimo mokėti Fk (finansinius kaštus), teismas sprendė, kad sutarčių sąlygos yra pakankamai aiškios ir suprantamos, neleidžiančios daryti dviprasmiškų išvadų. Teismui nekilo abejonių, kad koncesijos sutartimi koncesijos laikotarpiui Fk (finansiniai kaštai) yra nustatyti fiksuota suma t. y. 45 mln. Lt, kuri aiškiai įvardinta tiek koncesijos sutarties priede Nr. 3, tiek reikalavimo perleidimo sutartyje. Nurodė, kad jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti kitokią išvadą, sutarčių sąlygose nebuvo, nors šalys, esant jų tokiai valiai, galėjo įtraukti sąlygą, jog finansiniai kaštai skaičiuojami pagal faktą. Teismas nustatė, kad pastovi finansinių kaštų suma (141 655,87 Eur) kas ketvirtį ir buvo mokama visuomet iki koncesijos sutarties nutraukimo. Atsakovė neprašė šios, pastoviai mokamos, sumos apskaičiuoti pagal faktines finansinių kaštų išlaidas, o susidariusią permoką grąžinti.

21.       Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad po sutarties nutraukimo koncesijos sutartyje (42.4.2 punktas) numatyta, jog Fk turi būti skaičiuojami ir mokami pagal faktą, nes koncesijos sutarties 42.4.2 punkte kalbama apie kompensaciją. Tai, kad koncesijos sutarties 42.4 straipsnyje kalbama apie kompensaciją, niekaip nedaro įtakos finansinių kaštų dydžiui ir jų skaičiavimo tvarkai. Teismas nustatė, kad koncesijos sutarties 42.4.2 punkte ir 42.4.3 punkte nenurodyta, jog turi būti kompensuojamos tik faktinės finansinės išlaidos, priešingai, pasakyta, kad turi būti kompensuojamos „visos“ koncesininko finansavimo išlaidos bei, jog „Suteikiančioji institucija įsipareigoja, neatsižvelgiant į tai, kad Sutartis yra nutraukta, per nurodytą laikotarpį sumokėti/kompensuoti Koncesininkui visas finansavimo išlaidas (Fk), taip kaip tai yra numatyta Sutartyje ir jos priede Nr. 3. Tokiu atveju taip pat galioja ir Sutarties nuostatos dėl finansinių kaštų perskaičiavimo, kaip tai yra numatyta Sutarties priede Nr. 3“. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad po koncesijos sutarties nutraukimo atsakovė turėjo mokėti Fk (finansinius kaštus) tokio paties dydžio ir tokia pat tvarka, kaip ir iki sutarties nutraukimo. Teismo vertinimu, ieškovės pagrįstai reikalauja priteisti 107 331,29 Eur finansinių kaštų dalyje, nes iš priklausančios sumokėti sumos (141 656,25 Eur) atsakovė sumokėjo tik 34 324,96 Eur sumą.

22.       Teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas dėl permokos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas, nes, kaip pagrįstai nurodė ieškovės, atsakovės nurodoma permoka pagal šalių trišalį susitarimą (1.4 punktas) gali būti tik mažinami būsimų metų apskaičiuoti koncesininko patirti nuostoliai dėl palūkanų bazės pokyčių, jeigu tokie būtų (nagrinėjamu momentu jų nėra). Šalių susitarimuose nėra numatyta, kad nepanaudojus permokos Fk nuostoliams dengti, ši permoka turės būti grąžinta atsakovei, t. y. atsakovė turės teisę reikalauti šios permokos grąžinimo.

23.       Teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl to, jog ieškovei (Bankui) priklausanti kas ketvirtį gauti iš atsakovės Sk (min.) dalis yra 232 216,87 Eur. Atsakovė sumokėjo tik 139 239,03 Eur, o likusios dalies (92 977,84 Eur) nesumokėjo, nurodydama, kad 84 882,81 Eur (Fk permokos dalis) jau yra sumokėta, o 6 657,93 Eur (baudos dalyje), 1 437,10 Eur (Ek pelno dalyje) atliko įskaitymą. Teismas sprendė, kad ieškovių reikalavimas dėl 92 977,84 Eur priteisimo yra pagrįstas. Nurodė, kad atsakovė neturi teisės reikalauti Fk dalyje permokos (84 882,81 Eur) grąžinimo, todėl šia permoka negali būti mažinami Sk (min.) dalies mokėjimai. Atsakovės teisė reikalauti sumokėti baudą, remiantis koncesijos sutarties 42.4.4 punktu, gali būti nukreipta tik į koncesijos sutarties šalį (į kaltąją šalį dėl sutarties nutraukimo), t. y. koncesininką, bet ne į Banką. Remdamasis koncesijos sutarties 42.4.2 punktu, teismas nurodė, kad sutarties nutraukimo atveju yra numatyta, jog atsakovė privalo sumokėti (sumokės) koncesininkui Sk (min.) ir šiuo atveju nėra numatyta galimybė atlikti įskaitymus (nėra nuorodų į koncesijos sutarties 35.3 punktą). Nustatė, kad nesilaikyta įskaitymo tvarkos, nes atsakovė nepateikė jokio pranešimo kitai šaliai apie įskaitymo (6 657,93 Eur (baudos dalyje) ir 1 437,10 Eur (Ek pelno dalyje)) atlikimą (CK 6.131 straipsnio 1-2 dalys).

24.       Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovių reikalavimas priteisti 92 977,84 Eur Sk (min.) dalyje yra tenkintinas, tuo pačiu tenkinant ir ieškovių reikalavimą pripažinti negaliojančiu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimu atliktą įskaitymą 84 882,81 Eur (Fk permokos dalyje), 6 657,93 Eur (baudos dalyje) ir 1 437,10 Eur (Ek pelno dalyje).

25.       Nors atsakovė teigė, kad Sk (min.) mokėjimo sumažinimas 84 882,81 Eur (Fk permokos dalimi), nelaikytinas įskaitymu, nes tai iš anksto sumokėta suma, tačiau teismas nesutiko su atsakove, nes atsakovė iš esmės reikalauja Fk permokos grąžinimo ir šia permoka sumažina (įskaito) ieškovei (Bankui) mokėtiną Sk (min.) sumą (t. y. sumažina net ne Fk sumą), todėl tokie atsakovės veiksmai laikytini įskaitymu.

26.       Teismas sprendė, kad šalių prašomos iš atsakovės priteistinos sumos yra teisingos, t. y. ieškovei UAB „Čiurlionio tiltas“ – 114 469,96 Eur, o ieškovei AB SEB bankas – 85 839,17 Eur.

27.       Teismas nurodė, jog tam, kad galėtų būti taikomas prevencinio ieškinio institutas turi būti nustatytos tam tikros įstatyme numatytos sąlygos. Nustatė, kad ieškovė siekia, jog teismas įpareigotų atsakovę laiku ir tinkamai vykdyti koncesijos sutartį, tačiau toks ieškovės siekis neatitinka prevencinio ieškinio tikslų ir paskirties bei prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų (nėra siekio apginti daiktines teises). Ieškovė siekia ne uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus, o priešingai, įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus (mokėti tam tikras sumas pagal sutartį). Pažymėjo, kad prevencinio ieškinio paskirtis ir tikslas nėra tinkamo sutarčių vykdymo užtikrinimas. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškovės prevencinis ieškinys atmestinas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

28.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriuo tenkintas ieškovių patikslintas ieškinys ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti arba, tenkinus ieškovių ieškinį, tenkinti atsakovės priešieškinį ir priteisti Kauno miesto savivaldybės administracijai 3 683 914 Eur skolą solidariai iš ieškovių AB SEB bankas ir UAB „Čiurlionio tiltas“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1.                      Teismas nukrypo nuo civiliniame procese nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Procesinės teisės normų pažeidimai yra tokie reikšmingi, kad lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą ir neteisingo skundžiamo sprendimo priėmimą. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalį. Teismas neteisingai konstatavo tarpines teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir, atitinkamai, negalėjo padaryti teisingų galutinių išvadų dėl šalių byloje keliamų reikalavimų pagrįstumo.

28.2.                      Teismas neteisingai aiškino koncesijos sutarties nuostatas dėl koncesijos mokesčio Fk dalyje apskaičiavimo, todėl padarė neteisingą išvadą, kad koncesijos mokestis Fk dalyje yra fiksuotas – koncesijos mokestis Fk dalyje yra nefiksuotas ir skirtas kompensuoti faktiškai patiriamus finansinius kaštus. Teismas taip pat neteisingai sprendė, kad atsakovė neturi teisės panaudoti Fk dalyje susidariusią permoką mokant koncesijos sutarties nutraukimo kompensaciją. Jeigu koncesijos mokestis Fk dalyje yra fiksuotas, kaip konstatavo teismas, objektyviai negali susidaryti permoka, nes visada yra mokamas fiksuotas koncesijos mokestis Fk dalyje ir jis nėra perskaičiuojamas pagal faktinius koncesininko patiriamus finansinius kaštus. Jeigu susidaro permoka, kaip teismas irgi konstatavo, tai reiškia, kad koncesijos mokestis Fk dalyje nebuvo fiksuotas ir jis buvo perskaičiuojamas pagal faktinius kaštus, nes tik tokiu atveju gali susidaryti permoka. koncesijos sutartyje šalys susitarė dėl to, kad atsakovė kompensuoja koncesininko faktiškai pagal kreditavimo sutartį patirtus finansavimo kaštus. Atsakovė įsipareigojo mokėti fiksuotus ketvirtinius mokėjimus koncesijos mokesčio Fk dalyje ir šalys susitarė dėl koncesijos mokesčio Fk dalies perskaičiavimo po kiekvienų metų (koncesijos sutarties 35.2–35.3 punktai, koncesijos sutarties 3 priedas).

28.3.                      Skundžiamame sprendime (29 punkte) teismas pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CK 6.193 straipsnio taikymo aiškinant sutartis, tačiau darydamas išvadą, kad koncesijos mokestis Fk dalyje buvo apibrėžtas fiksuota 45 mln. litų suma visam koncesijos sutarties laikotarpiui, reikšmingai nukrypo nuo paties įvardintų ir teismų praktikoje akcentuojamų sutarčių aiškinimo taisyklių. Koncesijos sutarties nuostatos aiškiai numato, kad koncesijos sutarties mokestis yra perskaičiuojamas ir yra susietas su faktinėmis koncesininko pagal kreditavimo sutartį patiriamomis finansavimo išlaidomis. Koncesijos mokesčio Fk dalyje tikslas buvo aiškiai įtvirtintas koncesijos sutartyje ir susietas su koncesininko patirtų faktinių finansinių išlaidų kompensavimu / padengimu. Koncesijos sutarties 35.2–35.3 p. nustatyta, kad koncesijos mokestis yra mokamas ir koncesijos mokesčio Fk dalis yra perskaičiuojama 3 priede nustatyta tvarka. Koncesijos sutarties 3 priede yra nustatytas esminis koncesijos mokesčio Fk dalyje apskaičiavimo principas, pagal kurį atsakovė įsipareigojo dengti / kompensuoti koncesininko patiriamus finansinius kaštus. Apibūdinant koncesijos mokestį Fk dalyje yra naudojami žodžiai „kompensuoti“, „dengti“, „patiriamus“, kas akivaizdžiai rodo, jog atsakovė įsipareigojo mokėti faktinius finansinius kaštus ir prisiėmė riziką dėl jų kitimo.

28.4.                      Reikalavimo perleidimo sutartyje, nors ir yra nurodyta 45 mln. litų suma, tačiau yra daromos nuorodos į koncesijos sutarties nuostatas, kas laikoma esmine sąlyga dėl koncesijos mokesčio Fk dalyje perskaičiavimo. 2009 m. susitarimas bei šalių derybos iki šio susitarimo taip pat patvirtina, kad šalys suprato, jog koncesijos mokestis Fk dalyje yra susietas su faktinėmis koncesininko pagal kreditavimo sutartį patiriamomis finansavimo išlaidomis ir kiekvienais metais yra perskaičiuojamas pagal faktą. 2009 m. susitarime šalių išreikšta valia, kad esant mažesnei palūkanų normai bus kaupiamas rezervas galimiems ateities nuostoliams padengti, savo esme tiesiogiai rodo, kad koncesijos mokestis Fk dalyje buvo susietas su faktiniais koncesininko pagal kreditavimo sutartį patiriamais finansiniais kaštais. Koncesijos sutarties ir 2009 m. susitarimo vykdymo aplinkybės, atsakovei kompensuojant koncesininko nuostolius dėl padidėjusios palūkanų normos ir panaudojant koncesijos mokesčio Fk dalyje 2010 m. susidariusią permoką tų pačių metų nuostoliams padengti, patvirtina, kad šalys aiškiai suprato koncesijos mokesčio Fk dalyje apskaičiavimą ir siejo jį su faktinėmis finansinėmis išlaidomis.

28.5.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad Fk dalyje susikaupusi permoka nepriklauso atsakovei. Konstatavus, kad permoka iš tiesų egzistuoja, negali susidaryti tokia situacija, kad permoka tiesiog be jokio teisinio pagrindo lieka / yra priskiriama ieškovėms. Permoka ieškovėms nepriklauso – jos neturi jokio teisinio pagrindo įgyti permoką. Vienintelis teisėtas permokos įgijimo būdas ieškovėms būtų situacija, kai padidėja pagal kreditavimo sutartį patiriami finansiniai kaštai ir kitų metų pradžioje perskaičiavus faktinius patirtus finansinius kaštus atsiranda nuostolis, t. y. atsakovės sumokėto koncesijos mokesčio Fk dalyje neužtenka faktiniams finansiniam kaštams padengti. Tokiu atveju ieškovės įgytų teisę šį nuostolį padengti iš sukauptos Fk permokos dalies.

28.6.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo Fk dalyje susikaupusią permoką panaudoti koncesijos sutarties nutraukimo kompensacijai padengti, nes tai būtų laikoma neteisėtu įskaitymu. Bankas tiesiogiai dalyvavo sprendžiant klausimą dėl permokos panaudojimo ne Koncesijos sutarties vykdymui, tačiau dabar bando išvengti atsakomybės. Permoka yra iš anksto atsakovės atliktas mokėjimas, kurio panaudojimas nėra laikomas įskaitymu nei koncesijos sutarties, nei CK prasme. Net ir laikant permokos naudojimą įskaitymu, atsakovė mažų mažiausiai turėjo teisę įskaityti bent jau dalį permokos, kuri neviršija 10 proc. Sk dalies. Koncesijos sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai leidžiama įskaityti 10 proc. Sk dalies (2 322 893,19 Eur), kas leistų sumažinti Sk dalį iki 20 906 038,69 Eur sumos (Sk – 10 proc. Sk dalies). Teismo vertinimu, bet kuriuo atveju yra leidžiama įskaityti ne daugiau nei Sk (min) dalis, tačiau tai reikštų galimybę sumažinti Sk dalį tik iki 22 532 063,83 Eur sumos (Sk –Sk dalyje planuotas gauti pelnas). Pritariant teismo pozicijai, kad bet kuriuo atveju negalima įskaityti daugiau nei Sk (min), koncesijos sutarties 38 punkte ir 35.3 punkte numatytas 10 proc. Sk dalies įskaitymas taptų praktiškai niekada neįgyvendinamas, nes 10 proc. Sk dalies įskaitymas visais atvejais pažeistų Sk (min) dalį. Teismas taip pat nevertino reikalavimo perleidimo sutarties 2.4 punkto nuostatos, leidžiančios konkrečiai Banko atžvilgiu sumažinti reikalavimo sumą koncesijos sutarties 35 punkto pagrindu. Būtent šiame punkte yra numatyta 10 proc. Sk dalies įskaitymo galimybė.

28.7.                      Teismas supainiojo reguliavimą, taikytiną koncesijos sutarties vykdymo metu bei po koncesijos sutarties nutraukimo dėl koncesininko kaltės, ir dėl to neteisingai nustatė koncesijos sutarties nutraukimo finansines pasekmes. Teismas neteisingai aiškino ir taikė koncesijos sutartyje nedviprasmiškai įtvirtintą koncesijos sutarties nutraukimo kompensacijos formulę, prioritetą suteikdamas Banko interesui gauti koncesijos mokestį iš esmės tokį lyg koncesijos sutartis nebūtų nutraukta, taip paneigdamas atsakovės teisę į teisingas ir sąžiningas koncesijos sutarties nutraukimo dėl koncesininko kaltės finansines pasekmes. Koncesijos sutartyje jos nutraukimo finansinės pasekmės yra reguliuojamos 42 punkte, kuriame koncesijos sutarties nutraukimo dėl koncesininko kaltės atžvilgiu yra aktualios 42.4.2 ir 42.4.4 punktų nuostatos. Akivaizdu, kad nutraukus koncesijos sutartį dėl koncesininko kaltės atsakovė turi turėti galimybę pasinaudoti koncesijos sutartyje nustatytomis koncesijos sutarties nutraukimo pasekmėmis, t. y. vietoje koncesijos mokesčio mokėti mažesnę koncesijos sutarties nutraukimo kompensaciją, apskaičiuotą koncesijos sutartyje nustatyta tvarka atimant Sk ir Ek dalyse koncesininko planuotą gauti pelną, bei taikant koncesijos sutarties nutraukimo baudą.

28.8.                      Teismas neteisingai aiškino koncesijos sutarties nuostatas dėl koncesijos sutarties nutraukimo kompensacijos Fk dalyje apskaičiavimo. Teismas pripažino, jog iki koncesijos sutarties nutraukimo susidarė 3,6 mln. Eur permoka Fk dalyje, kas atitinkamai reiškia, kad koncesijos mokestis Fk dalyje buvo perskaičiuojamas pagal faktiškai koncesininko patirtus finansinius kaštus ir nebuvo fiksuotas. Dėl to teismas turėjo padaryti išvadą, jog ir po koncesijos sutarties nutraukimo koncesijos mokestis Fk dalyje yra mokamas būtent pagal faktines patiriamas finansavimo išlaidas pagal kreditavimo sutartį už Banko suteiktą kreditą koncesijos ruožo projektavimui ir statybai. Teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad po koncesijos sutarties nutraukimo atsakovė už 2021 m. I ketvirtį turėjo mokėti fiksuotą 141 656,25 Eur dydžio mokėjimą Fk dalyje, ir turėjo pripažinti, kad atsakovės sumokėta 34 324,96 Eur suma visiškai padengia Čiurlionio tilto pagal verslo kreditą patirtus faktinius finansinius kaštus.

28.9.                      Yra poreikis skirti žodinį bylos nagrinėjimą – tai galėtų padėti Lietuvos apeliaciniam teismui visapusiškai įsigilinti į byloje nagrinėjamus klausimus ir byloje reikšmingas aplinkybes.

29.       Ieškovė UAB „Čiurlionio tiltas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1.                      Koncesijos sutarties 35.2. punkte numatyta, kad koncesijos mokestis apskaičiuojamas ir mokamas sutarties priede Nr. 3 nustatyta tvarka, pagal kurią koncesijos mokestis susideda iš trijų dalių: Sk – projektavimo ir statybos darbų kaina; Ek – eksploatacijos ir priežiūros kaštai; Fk – finansiniai kaštai. Visos šios trys sudedamosios koncesijos mokesčio dalys koncesijos sutartyje buvo aiškiai aptartos (fiksuotos) ir koncesijos sutarties priede Nr. 3 nustatyta koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Reikalavimo perleidimo sutartyje, sudarytoje tarp savivaldybės, koncesininko ir AB SEB banko, taip pat buvo įtvirtintas nekintantis koncesininko finansinių kaštų (Fk) dydis – 45 000 000 Lt.

29.2.                      Savivaldybė neįsipareigojo ir niekada nemokėjo koncesininkui faktinių eksploatavimo kaštų ar faktinių statybos ir projektavimo kaštų, ar faktinių finansinių kaštų. Koncesijos sutarties Priede Nr. 3 expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) numatyti savivaldybės įsipareigojimai kompensuoti koncesininko nuostolius tuo atveju, jei nurodytomis sąlygomis ir apimtimis koncesininko kaštai padidėtų. Visą laiką savivaldybė mokėjo šalių aiškiai susitartus fiksuotus finansinius kaštus, taip pripažindama nurodytą koncesijos sutarties turinį.

29.3.                      Koncesijos sutartyje nėra jokių sąlygų, nustatančių, kad savivaldybė kokiu nors tikslu turi mokėti didesnius ar mažesnius finansinius kaštus ar kad tokios sumos yra „rezervuojamos“ ar kaip nors kitaip saugomos iki koncesijos sutarties pabaigos (termino pasibaigimo ir/ar nutraukimo), ar kad pasibaigus koncesijos sutarčiai kyla prievolė grąžinti tokias „rezervuotas“ sumas savivaldybei. Nei priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kuri koncesijos sutarties sąlyga ir/arba kuri teisės norma nustato kurios nors iš ieškovių pareigą sumokėti savivaldybei 3,6 mln. Eur tariamą permoką.

29.4.                      Koncesijos sutarties priede Nr. 3 expressis verbis numatyti savivaldybės įsipareigojimai kompensuoti koncesininko nuostolius tuo atveju, jei nurodytomis sąlygomis ir apimtimis koncesininko kaštai padidėtų. 2009 m. kovo 24 d. trišaliame susitarime taip pat numatyta koncesininko patirtų nuostolių kompensavimo galimybė. Akivaizdu, kad nuostoliai nėra patiriami dėl finansinių kaštų sumažėjimo, priešingai – dėl šių kaštų padidėjimo. Savivaldybė įsipareigojo kompensuoti koncesijos sutartyje nustatytus fiksuotus finansinius kaštus ir koncesininko patirtus nuostolius tuo atveju, jeigu jie būtų patirti dėl finansinių kaštų padidėjimo.

29.5.                      Koncesijos mokesčio dydis finansinių kaštų (Fk) dalyje nepriklauso ir nuo koncesijos sutarties nutraukimo. Pagal koncesijos sutarties 42.4.2. punktą, kuris reguliuoja koncesijos sutarties nutraukimo pagrindus, savivaldybė įsipareigojo koncesijos sutarties nutraukimo dėl koncesininko padaryto esminio sutarties pažeidimo atveju mokėti minimalų suminio koncesijos mokesčio (SIK min) dalį, kurią sudaro visos koncesininko finansavimo išlaidos (Fk), projektavimo ir statybos darbų išlaidos (Sk) (atėmus planuoto pelno dalį) ir patirtos eksploatacinės ir priežiūros išlaidos (Ek) (atėmus planuoto pelno dalį) iki sutarties nutraukimo.

29.6.                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas supainiojo reguliavimą, taikytiną koncesijos sutarties vykdymo metu bei po koncesijos sutarties nutraukimo dėl koncesininko kaltės, ir dėl to neteisingai nustatė koncesijos sutarties nutraukimo finansines pasekmes. Šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad nutraukus koncesijos sutartį dėl koncesininko padaryto esminio sutarties pažeidimo, savivaldybė likusiu laikotarpiu, kurį būtų galiojusi koncesijos sutartis, privalo mokėti koncesininkui minimalų suminį koncesijos mokestį (SIK min).

30.       Ieškovė AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1.                      Byloje esančius įrodymus teismas įvertino tinkamai, visapusiškai ir objektyviai, todėl sprendime padarytos tiek tarpinės, tiek ir galutinės išvados yra visiškai teisėtos ir pagrįstos.

30.2.                      Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu ieškovės laikėsi nuoseklios pozicijos ir ją pagrindė įrodymais, kad koncesijos mokesčio Fk dalis buvo nustatyta fiksuota suma visam koncesijos laikotarpiui (45 mln. Lt), dėl ko jokia permoka negalėjo susidaryti ir nesusidarė.

30.3.                      Teismas teisingai aiškino koncesijos sutarties ir kitų šalis siejančių susitarimų nuostatas dėl koncesijos mokesčio Fk dalies dydžio ir padarė teisingą išvadą, kad jis yra fiksuotas. Atsakovės argumentai dėl koncesijos mokesčio Fk dalyje mokėjimo pagal faktinius koncesininko pagal kreditavimo sutartį patirtus finansinius kaštus yra nepagrįsti ir neatitinka byloje esančių įrodymų. Koncesijos sutarties 3 priede aiškiai apibrėžta fiksuota finansinių kaštų suma visam koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui, ji, kaip ir likusios koncesijos mokesčio sudėtinės dalys (Sk ir Ek), tiek sąvokos (Fk) paaiškinime, tiek ir tolesnių sąvokų (SIK (maks), SIK (min)) formulėse išreikšta konkrečiu skaičiumi.

30.4.                      Atsakovė, nurodydama, kad koncesijos sutarties 3 priede buvo numatyta galimybė perskaičiuoti koncesijos mokestį Fk dalyje, nutyli, kad koncesijos mokesčio „perskaičiavimas“ pagal koncesijos sutarties 3 priedą numatytas tik Fk kompensacijos mokėjimo, t. y. tik finansinių kaštų padidėjimo, atveju. Niekur visoje kompensavimo tvarkoje nėra užsiminta apie tai, kad dėl iš anksto negalimų numatyti rinkos sąlygų pokyčių darbo jėgos, medžiagų ir mechanizmų eksploatacijos kaštai gali sumažėti.

30.5.                      Trišalis susitarimas buvo skirtas paaiškinti, kaip apskaičiuojama ir mokama Fk kompensacija, o ne patvirtinti, kad koncesijos mokesčio Fk dalis yra skaičiuojama pagal faktinius finansinius kaštus. Trišaliu susitarimu buvo susitarta, kad atsakovė Fk kompensaciją (Fkk) už praėjusius metus sumokės iki einamųjų metų sausio 31 dienos pagal Banko parengtą pažymą, kurioje bus detaliai apskaičiuotas susidaręs faktinis finansinių kaštų skirtumas už praėjusius metus, lyginant su 3,51 proc. pasiūlymo pateikimo metu imta 12 mėn. VILIBOR kintama palūkanų dalimi. Jeigu pagal Banko pateiktą pažymą gaunasi, kad savivaldybei už praėjusius metus faktiškai reikėtų mokėti mažiau, tai šia suma bus mažinami būsimų metų apskaičiuoti koncesininko patirti nuostoliai dėl palūkanų bazės pokyčių. Taigi šalys nepakeitė koncesijos mokesčio Fk dalies mokėjimo tvarkos, tik iš dalies palengvino Savivaldybės naštą Fkk mokėjimo apimtyje. Priešingai nei aiškina atsakovė, trišaliu susitarimu niekur nebuvo susitarta, kad, esant mažesnei palūkanų normai, bus kaupiamas rezervas galimiems ateities nuostoliams padengti.

30.6.                      Šalių veiksmai vykdant koncesijos sutartį ir trišalį susitarimą neparodo, kad šalys koncesijos mokesčio Fk dalį skaičiavo pagal faktinius koncesininko patiriamus finansinius kaštus. Trišaliu susitarimu šalys detalizavo ir patikslino Fkk apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Atsakovė neneigia, kad Bankas 2009-2016 m. laikotarpiu teikė atsakovei trišaliame susitarime nurodytas pažymas, tačiau jokių atsakovės nurodomos „permokos“ grąžinimų po 2011 m., kai faktinės skolinimosi palūkanos vėl tapo mažesnės nei koncesijos sutartyje numatyta 3,51 proc. norma, nebuvo atliekama – atsakovė, turėdama visus Banko pateiktus duomenis, neperskaičiuodavo už praėjusius metus susidariusio rezultato ir kiekvienais paskesniais metais nereikalavo koncesininko tokio (neapskaičiuoto) rezultato grąžinti. Tai savo ruožtu patvirtina, kad atsakovė savo veiksmais aiškiai pripažino supratusi, jog neatsirado būtinoji sąlyga „permokos“ panaudojimui.

30.7.                      Atsakovės skunde ir bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nurodyta teismų praktika dėl „nepralaimimos loterijos“ nagrinėjamu atveju neaktuali ir negali būti taikoma. Byloje nagrinėjami koncesijos, o ne viešųjų pirkimų rangos teisiniai santykiai, dėl ko finansiniai tokio santykio aspektai negali būti sprendžiami pagal analogiją (neatitinka ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) taisyklės).

30.8.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad nei jei permoka Fk dalyje egzistuotų, nebūtų pagrindo jos panaudoti koncesijos sutarties nutraukimo kompensacijai padengti ir tai būtų laikoma neteisėtu įskaitymu. Bankas iš savivaldybės sumokėto koncesijos mokesčio pasiliko tik tą sumokėtos sumos dalį, kurios pakako ketvirtinei kredito grąžinimo įmokai ir koncesininko mokamoms palūkanoms pagal kreditavimo sutartį. Taigi nėra ginčo dėl to, kad visa likusi koncesijos mokesčio dalis atiteko būtent koncesininkui. Aplinkybę, kad būtent koncesininkas, o ne Bankas prisiėmė atsakomybę dėl trišalio susitarimo 1.4 punkte numatytos situacijos (jei tokia kiltų) įgyvendinimo, patvirtina pats palūkanų fiksavimo sandorio sudarymo faktas. Koncesininkas įsipareigojo Bankui reguliariai mokėti atitinkamo dydžio mokesčius tam, kad būtų užfiksuotos koncesininko skolinimosi palūkanos pagal kreditavimo sutartį ir taip išvengta šių palūkanų padidėjimo rizikos ateities laikotarpiais. Nei Bankas, nei koncesininkas neturėjo jokios pareigos kaupti ar saugoti atsakovės įvardijamą permoką nei už vienerius kalendorinius metus, nei, juo labiau, už visą koncesijos laikotarpį.

30.9.                      Teismas teisingai nustatė, kad 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimu atsakovė, tariamos permokos suma sumažindama Bankui priklausančią Sk (min) dalį, atliko neteisėtą įskaitymą. Pagal CK 6.130 str. nuostatas ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, įskaitymu laikomas prievolės pasibaigimo būdas, kurio metu įskaitomi galiojantys ir vykdytini, priešpriešiniai, vienarūšiai bei apibrėžti šalių reikalavimai. Koncesijos sutarties 35.3 punkte yra aiškiai atskirtos dvi situacijos, susijusios su įskaitymo galimybėmis: (i) įskaitymas Sk (min) dalyje yra negalimas; (ii) galimas ne didesnės nei 10 proc. Sk dalies įskaitymas. Akivaizdu, kad pagal koncesijos sutartį nėra galimi jokie papildomi sumažinimai ar įskaitymai pagal reikalavimo perleidimo sutartį.

30.10.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė negali sumažinti po koncesijos sutarties nutraukimo Bankui atliekamų mokėjimų Sk (min) dalies koncesininko mokėtina bauda ir Ek dalyje planuotu gauti pelnu, taip pat kad Fk turi būti mokami tokios pačios apimties, kaip sutarties vykdymo metu. Skundžiamame sprendime teismas visiškai teisingai išanalizavo ir įvertino koncesijos sutarties 42.4 punkto nuostatas.

30.11.                      Atsakovė klaidina teismą dėl reikalavimo perleidimo sutarties 1.5 punkto turinio, nepagrįstai aiškindama esą jame pateikta nuoroda į koncesijos sutarties 42 punkto nuostatas reiškia, jog atsakovei yra suteikta teisė mažinti mokėjimus Bankui taikant koncesijos sutarties nutraukimo pasekmes, t. y. atimant Sk ir Ek dalyje planuotą gauti pelną ir baudą. Tokia teisė minėtame sutarties punkte nėra įtvirtinta ir neseka nei iš reikalavimo perleidimo sutarties 1.5 punkto turinio, nei iš bendro šalių visų susitarimų konteksto.

30.12.                      Atsakovės pateiktame prašyme dėl žodinio bylos nagrinėjimo nenurodyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl ko byloje būtų poreikis skirti žodinį nagrinėjimą. Bylos esmė buvo visiškai ir tinkamai atskleista bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovės prašymas turėtų būti atmestas.

31.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, prašydama priimti ir papildomą rašytinį įrodymą – Techninio projekto dalį dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo.

32.       Nurodė, kad neturėjo galimybės anksčiau pateikti šio dokumento, nes koncesijos ruožo defektų taisymo darbai atsakovei atsirado neplanuotai po koncesijos sutarties nutraukimo. Siekiant užtikrinti koncesijos ruožo saugų naudojimą atsakovė privalo inicijuoti didelės apimties remonto darbus, kurie pagal savo esmę statybų prasme laikomi kapitalinio remonto darbais. Techninis projektas nekeičia atsakovės pozicijos ir iš esmės nepateikia jokių naujų ir iki šiol neanalizuotų aplinkybių. Šis dokumentas patvirtina, kad atsakovė po Koncesijos sutarties nutraukimo patiria reikšmingus nuostolius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320) straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti apeliacinio skundo ribos.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

34.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, pateikusi apeliacinį skundą, prašė skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą iš esmės grindė tuo, kad žodinis bylos nagrinėjimas galėtų padėti Lietuvos apeliaciniam teismui visapusiškai įsigilinti į byloje nagrinėjamus klausimus ir reikšmingas aplinkybes, nes reikalingas itin atidus ir kruopštus visų teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimas.

35.       Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

36.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė prielaidų, suponuojančių būtinumą šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų pakanka atsakovės keliamiems klausimams išspręsti, todėl nėra pagrindo tenkinti Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl rašytinio įrodymo priėmimo

37.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė prašymą prijungti papildomą rašytinį įrodymą – Techninio projekto dalį dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, patvirtinantį, kad ji po koncesijos sutarties nutraukimo patiria reikšmingus nuostolius dėl koncesijos ruožo defektų taisymo darbų.

38.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi prašomą prijungti papildomą rašytinį įrodymą, sprendžia, kad jis neturės įtakos šalių ginčo teisingam išsprendimui, kadangi jis susijęs ne su byloje nagrinėjamais klausimais dėl koncesijos mokesčio dydžio ir / ar jo skaičiavimo tvarkos, o su atsakovės galimai patiriamais nuostoliais, prižiūrint koncesijos ruožą po sutarties nutraukimo, šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl šį įrodymą atsisakoma priimti.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

40.       Byloje nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (suteikiančioji institucija) ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantys partneriai UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ (koncesininkas) 2006 m. liepos 4 d. pasirašė M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartį, pagal kurią koncesininkas įsipareigojo savo sąskaita investuoti 23 228 931,88 Eur į M. K. Čiurlionio tilto prietilčio projektavimą ir statybą bei 23 metus prižiūrėti ir eksploatuoti prietiltį.

41.       UAB „Hidrostatyba“ ir ieškovė AB SEB bankas 2006 m. spalio 17 d. sudarė Kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas suteikė UAB „Hidrostatyba“ 73 000 000 Lt (21 142 261,35 Eur) kreditą, skirtą M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Kaune projektavimo, statybos darbams pagal koncesijos sutartį finansuoti. Vykdant koncesijos sutarties sąlygas, tarp Banko, UAB „Hidrostatyba“, UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 17 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovei (Bankui) buvo perleista reikalavimo teisė į dalį koncesininkui pagal koncesijos sutartį atsakovės mokėtinų sumų, t. y. Bankas iš koncesininko perėmė reikalavimo teises atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl šių koncesijos mokesčio dalių: minimalių projektavimo ir statybos kaštų (Sk min) (73 mln. Lt apimtyje) ir finansinių kaštų (Fk) (45 mln. Lt), iš viso 118 mln. Lt (arba daugiau nei 34 mln. Eur), mokėjimo.

42.       Koncesijos sutarties ir reikalavimo perleidimo sutarties šalys, siekdamos aiškumo dėl savo prievolių pagal atitinkamas sutartis vykdymo, 2009 m. kovo 24 d. pasirašė trišalį susitarimą, kuriuo nustatė techninius finansinių kaštų (Fk), kaip sudėtinės koncesijos mokesčio dalies, atsakovės mokamos koncesininkui (o pagal reikalavimo perleidimo sutartį – Bankui), kompensavimo mechanizmo aspektus. Trišaliu susitarimu buvo sutarta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija įsipareigoja mokėti finansinių kaštų kompensaciją už praėjusius metus, jeigu koncesininkas patirs nuostolius dėl palūkanų pokyčių, t. y. jeigu reiks mokėti didesnes palūkanas, negu 3,51 proc. pasiūlymo pateikimo metu imta 12 mėnesių VILIBOR kintama palūkanų norma (trišalio susitarimo 1.1 punktas), o jei gaunasi, kad atsakovei reikia mokėti mažiau, tai šia suma bus mažinami busimų metų apskaičiuoti koncesininko patirti nuostoliai dėl palūkanų bazės pokyčių (trišalio susitarimo 1.4 punktas).

43.       Pagal 2016 m. birželio 17 d. sutartį „Dėl teisių ir pareigų pagal Koncesijos sutartį bei susijusius sandorius perleidimo“ ieškovė UAB „Čiurlionio tiltas“ perėmė visas UAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas pagal koncesijos sutartį ir tapo koncesininke, taip pat 2016 m. liepos 4 d. pasirašius kreditavimo sutarties pakeitimus (su vėlesniais pakeitimais) ieškovė UAB „Čiurlionio tiltas“ perėmė ir įsipareigojimus ieškovei AB SEB bankui pagal kreditavimo sutartį.

44.       Nustatyta, kad iki 2021 m. sausio mėnesio atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija tinkamai vykdė savo įsipareigojimus Bankui, t. y. kas ketvirtį mokėdavo koncesijos mokestį – virš 400 tūkst. Eur, tačiau 2021 m. sausio 15 d. atsakovė vienašališkai nutraukė koncesijos sutartį dėl koncesininko kaltės, o 2021 m. balandžio 29 d. pervedė ne 2021 m. balandžio 1 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 000021 už 2021 m. I ketvirtį nurodytą 439 275,94 Eur koncesijos mokestį, o tik 180 270,10 Eur.

45.       Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos mokėtino koncesijos mokesčio dydžio Bankui po koncesijos sutarties nutraukimo, šalims skirtingai aiškinant koncesijos sutarties, reikalavimo perleidimo sutarties ir trišalio susitarimo sąlygas. Banko teigimu, jis turi teisę į visą pagal reikalavimo perleidimo sutartį priklausančią sumą, t. y. 141 656,25 Eur Fk (finansinius kaštus, kurie yra fiksuoti 45 mln. Lt ir nepriklauso nuo faktinių skolinimosi palūkanų pokyčių) ir 232 216,87 Eur Sk (min) (projektavimo ir statybos kaštus, atėmus planuoto pelno dalį). Tuo tarpu apeliantės (atsakovės) Kauno miesto savivaldybės administracijos teigimu, Fk (finansiniai kaštai) nėra fiksuoti ir turi būti mokami pagal faktiškai patirtus kaštus, atsižvelgiant į skolinimosi palūkanų pokyčius, todėl už 2021 m. I ketvirtį buvo sumokėta tik 34 324,96 Eur finansinių kaštų dalyje, o mokėtiną 232 216,87 Eur minimalių projektavimo ir statybos kaštų sumą sumažino iki 139 239,03 Eur, atlikdama įskaitymus (84 882,81 Eur (Fk permokos dalyje), 6 657,93 Eur (baudos dalyje), 1 437,10 Eur (Ek pelno dalyje), viso 92 977,84 Eur).

Dėl mokėtino koncesijos mokesčio dydžio, nutraukus koncesijos sutartį

46.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-387/2022 38 punktą; 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022 73 punktą ir kt.).

47.       Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas; 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022 74 punktas ir kt.).

48.       Nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl šalių pasirašytų sutarčių sąlygų, t. y. dėl atsakovės mokėtino koncesijos mokesčio dydžio Bankui po koncesijos sutarties nutraukimo, taip pat dėl atsakovės reikalavimo priteisti susidariusią permoką pagrįstumo bei atlikto įskaitymo, sumažinant minimalių projektavimo ir statybos kaštų sumą, teisėtumo, toliau byloje vertintinos šalių sudarytų sutarčių – koncesijos sutarties, reikalavimo perleidimo sutarties, trišalio susitarimo – sąlygos.

49.       Koncesijos sutarties 35.2 punktas nustatė, kad koncesijos mokestis apskaičiuojamas ir mokamas Sutarties priede Nr. 3 nustatyta tvarka, o 35.3 punktas nustatė, jog šalys susitaria, kad minimalaus koncesijos mokesčio dalys: Sk (projektavimo ir statybos kaštai) ir Fk (finansiniai kaštai) yra mokami Sutartyje nustatyta tvarka ir šios koncesijos mokesčio dalys negali būti įskaitytos, ar bet kokiu kitu būdu sumažintos ar sustabdomas jų mokėjimas. T. y. šalys susitaria, kad Suteikiančioji institucija gali įskaityti koncesijos mokesčio dalį Ek (eksploataciniai ir priežiūros kaštai) ir ne daugiau kaip 10 proc. Sk (projektavimo ir statybos kaštų) dalies. Koncesijos mokesčio dalis Fk (finansiniai kaštai) peržiūrimi ir perskaičiuojami Sutarties priede Nr. 3 nustatyta tvarka.

50.       Koncesijos sutarties 42.4 punkte šalys nustatė koncesijos sutarties nutraukimo finansines pasekmes. Pagal koncesijos sutarties 42.4.2 punktą, jei Sutartis nutraukiama dėl koncesininko padaryto esminio Sutarties pažeidimo, Suteikiančioji institucija sumokės per laikotarpį, kurį koncesininkui būtų mokamas koncesijos mokestis, jei ši Sutartis nebūtų nutraukta, koncesininkui minimalų suminio koncesijos mokesčio (SIK minim) dalį, kurią sudaro koncesininko turėtos projektavimo ir statybos darbų išlaidos (Sk) (t. y. atėmus planuoto pelno dalį), bei kompensuos visas koncesininko finansavimo išlaidas (Fk) bei patirtas eksploatacines ir priežiūros išlaidas (Ek) (t. y. atėmus planuoto pelno dalį) iki Sutarties nutraukimo. Pagal koncesijos sutarties 42.4.3 punktą suteikiančioji institucija įsipareigojo, neatsižvelgiant į tai, kad Sutartis yra nutraukta, per nurodytą laikotarpį sumokėti/kompensuoti koncesininkui visas finansavimo išlaidas (Fk), taip kaip tai yra numatyta Sutartyje ir jos priede Nr. 3. Tokiu atveju taip pat galioja ir Sutarties nuostatos dėl finansinių kaštų perskaičiavimo, kaip tai yra numatyta Sutarties priede Nr. 3. Tai yra šalys konstatuoja, kad Sutarties nuostatos dėl projektavimo ir statybos darbų išlaidų (Sk) bei finansinių išlaidų (Fk) (kaip tai numatyta Sutarties 42.4.1 ir 42.4.2 punktuose) kompensavimo yra galiojančios ir taikomos, neatsižvelgiant į tai, kad Sutartis yra nutraukta. Pagal koncesijos sutarties 42.4.4 punktą, kaltoji šalis privalo sumokėti kitai šaliai vieno milijono litų baudą, kuri šalių susitarimu laikoma nukentėjusios šalies minimaliais, pagrįstais ir protingais nuostoliais, patirtais dėl šios Sutarties nutraukimo.

51.       Koncesijos sutarties priede Nr. 3 šalys nustatė koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, numatydamos, kad FK – finansiniai kaštai litais – 45 000 000 LTL – 32,33 proc. – Banko pateikto pirminio pasiūlymo projekto finansavimo kaštai, kas sudarytų 32,33 proc. dalį viso pasiūlyme pateikto projekto vertės; minimalus koncesijos mokesčio dydis per visą koncesijos eksploatacijos ir priežiūros laikotarpį – SIK (min), kurį koncesininkas turi gauti, kad padengtų visas išlaidas padarytas projektavimo ir statybos metu, padengti finansinius įsipareigojimus bankui ir galėtų tinkamai vykdyti koncesijos ruožo eksploataciją ir priežiūrą sudarys: SIK (min) = (80 204 856,0 - 2 406 146,0) + (13 978 310,0 - 215 350,0) + 45 000 000 = 136 561 670 LTL.

52.       Reikalavimo perleidimo sutartimi šalys sutarė, kad reikalavimo suma – iš koncesijos sutarties kylantis piniginis koncesininko reikalavimas į koncesijos mokesčio dalių SK (min) (tik 73 000 000,00 LTL dalis) ir FK (45 000 000,00 LTL) mokėjimą, t. y. reikalavimo sumą sudaro 118 000 000,00 LTL (vienas šimtas aštuoniolika milijonų litų). Reikalavimo suma gali būti mažesnė, atsižvelgiant į koncesijos sutarties 42 punkto nuostatas (reikalavimo perleidimo sutarties 1.5 punktas). Savivaldybė ir koncesininkas, atsižvelgdami į koncesijos sutarties 35.3, 37.1, 38. l ir 39.1.2 punktų nuostatas, įsipareigoja, kad koncesijos mokesčio dalys: SK (min) (projektavimo ir statybos kaštai) ir Fk (finansiniai kaštai) yra mokami koncesininkui koncesijos sutartyje nustatytais terminais, lėšas pervedant į Banko kreditavimo sutartyje nurodytą sąskaitą, ir šios koncesijos mokesčio dalys dėl bet kokių priežasčių negali būti įskaitytos, ar bet kokiu kitu būdu sumažintos ar sustabdomas jų mokėjimas. Koncesijos mokesčio dalies Sk (projektavimo ir statybos kaštai) dalis gali būti Savivaldybės įskaityta koncesijos sutarties 35.3 punkte nustatyta tvarka (reikalavimo perleidimo sutarties 2.4 punktas); Savivaldybė besąlygiškai įsipareigoja tinkamai vykdyti koncesijos sutartimi prisiimtus mokėjimo įsipareigojimus ir dėl bet kokių priežasčių nesustabdyti ir/ar nesumažinti ir/ar neįskaityti koncesijos mokesčio dalių SK (min) (projektavimo ir statybos kaštai) ir Fk (finansiniai kaštai) mokėjimą koncesininkui. Koncesijos mokesčio dalies Sk (projektavimo ir statybos kaštai) dalis gali būti Savivaldybės įskaityta koncesijos sutarties 35.3 punkte nustatyta tvarka (Reikalavimo perleidimo sutarties 3.1 punktas).

53.       Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas sutarčių nuostatas, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad sutarčių sąlygos dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos įsipareigojimo mokėti Fk (finansinius kaštus) yra pakankamai aiškios, suprantamos ir nedviprasmiškos. Tiek koncesijos sutarties priede Nr. 3, tiek ir reikalavimo perleidimo sutartyje aiškiai įtvirtinta, kad koncesijos sutartimi koncesijos laikotarpiui Fk (finansiniai kaštai) yra nustatyti fiksuota suma – 45 mln. Lt. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, sutarčių sąlygos, įskaitant ir apeliantės nurodomus koncesijos sutarties 35.2–35.3 punktus, nenumatė, kad Fk (finansiniai kaštai) bus mokami pagal faktiškai patirtus kaštus, atsižvelgiant į skolinimosi palūkanų pakyčius. Koncesijos sutarties 3 priede aiškiai apibrėžta fiksuota finansinių kaštų suma visam koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui ir ji, kaip ir likusios koncesijos mokesčio sudėtinės dalys (Sk ir Ek), išreikšta konkrečiu skaičiumi (FK – finansiniai kaštai litais – 45 000 000 LTL – 32,33 proc. – Banko pateikto pirminio pasiūlymo projekto finansavimo kaštai, kas sudarytų 32,33 proc. dalį viso pasiūlyme pateikto projekto vertės; SIK (min) = (80 204 856,0 - 2 406 146,0) + (13 978 310,0 - 215 350,0) + 45 000 000 = 136 561 670 LTL).

54.       Pažymėtina ir tai, kad nors koncesijos sutarties priede Nr. 3 buvo nurodyta, kad suderinus su Banku kitokias finansavimo sąlygas finansinių kaštų dydis gali keistis, atitinkamai ir projekto projektavimo ir statybos, eksploatacijos ir priežiūros, bei finansinių kaštų procentinės dalys gali keistis, tačiau byloje nėra jokių duomenų (tokių nepateikė ir atsakovė), kad šalys buvo sudariusios susitarimus ir suderinusios su Banku kitokias finansavimo sąlygas dėl finansinių kaštų dydžio. Tai, kad po koncesijos sutarties sudarymo su Banku nebuvo suderintos kitokios finansavimo sąlygos, dėl ko nepasikeitė nei finansinių kaštų dydis, nei Sk ir Ek procentinės dalys, patvirtina ir koncesijos mokesčio mokėjimo istorija, koncesininkui pateikiant ir Savivaldybei apmokant sąskaitas faktūras.

55.       Apeliantė, remdamasi koncesijos sutarties 42.4.2 ir 42.4.4 punktų nuostatomis, teigia, kad, nutraukus koncesijos sutartį dėl koncesininko kaltės, ji turi turėti galimybę pasinaudoti koncesijos sutartyje nustatytomis koncesijos sutarties nutraukimo pasekmėmis, t. y. vietoje koncesijos mokesčio mokėti mažesnę koncesijos sutarties nutraukimo kompensaciją; po koncesijos sutarties nutraukimo koncesijos mokestis Fk dalyje yra mokamas pagal faktines patiriamas finansavimo išlaidas pagal kreditavimo sutartį už Banko suteiktą kreditą koncesijos ruožo projektavimui ir statybai.

56.       Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės argumentu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, koncesijos sutarties 42.4.2–42.4.4 punktuose nėra nurodyta, kad bus kompensuojamos tik faktinės finansavimo išlaidos. Tiek prieš tai aptartame koncesijos sutarties 42.4.2 punkte, tiek ir 42.4.3 punkte aiškiai įtvirtinta, kad turi būti kompensuojamos visos koncesininko finansavimo išlaidos (Fk) bei patirtos eksploatacines ir priežiūros išlaidos (Ek) (t. y. atėmus planuoto pelno dalį) iki Sutarties nutraukimo (koncesijos sutarties 42.4.2 punktas) bei kad suteikiančioji institucija įsipareigoja, neatsižvelgiant į tai, kad Sutartis yra nutraukta, per nurodytą laikotarpį sumokėti/kompensuoti koncesininkui visas finansavimo išlaidas (Fk), taip kaip tai yra numatyta Sutartyje ir jos priede Nr. 3 (koncesijos sutarties 42.4.3 punktas). Įvertinusi paminėtas koncesijos sutarties nuostatas, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad po koncesijos sutarties nutraukimo atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija turi mokėti Fk (finansinius kaštus) tokio pat dydžio ir tokia pat tvarka, kaip ir iki koncesijos sutarties nutraukimo.

57.       Apeliantė Kauno miesto savivaldybės administracija, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jos priešieškinio reikalavimą dėl susikaupusios 3 683 914 Eur permokos priteisimo, teigia, kad ieškovės neturi jokio teisinio pagrindo įgyti permoką ir kad vienintelis teisėtas permokos įgijimo būdas ieškovėms būtų situacija, kai padidėja pagal Kreditavimo sutartį patiriami finansiniai kaštai ir kitų metų pradžioje perskaičiavus faktinius patirtus finansinius kaštus atsiranda nuostolis.

58.       Remiantis šalių pasirašyto trišalio susitarimo 1.4 punktu, atsakovės prašoma priteisti permoka (t. y. skirtumas tarp Banko apskaičiuotų praėjusių metų finansinių kaštų ir 3,51 proc. šalių sutartos kintamos palūkanų bazės dalies) gali būti tik mažinami būsimų metų apskaičiuoti koncesininko patirti nuostoliai dėl palūkanų bazės pokyčių, jeigu tokie būtų. Taigi trišalio susitarimo 1.4 punkte buvo nustatyta tikslinė permokos panaudojimo paskirtis. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių susitarimuose nebuvo numatyta, kad, nepanaudojus permokos Fk (finansinių kaštų) nuostoliams dengti, ši permoka turės būti grąžinta atsakovei (atsakovė turės teisę reikalauti permokos). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl permokos priteisimo.

59.       Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo Fk dalyje susikaupusią permoką panaudoti koncesijos sutarties nutraukimo kompensacijai padengti, nes tai būtų laikoma neteisėtu įskaitymu. Permoka yra iš anksto atsakovės atliktas mokėjimas, kurio panaudojimas nėra laikomas įskaitymu nei koncesijos sutarties, nei CK prasme. Be to, apeliantės teigimu, ji turėjo teisę įskaityti bent jau dalį permokos, kuri neviršija 10 proc. Sk dalies.

60.       Pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas, įskaitymu laikomas prievolės pasibaigimo būdas, kurio metu įskaitomi galiojantys ir vykdytini, priešpriešiniai, vienarūšiai bei apibrėžti šalių reikalavimai.

61.       Remiantis koncesijos sutarties 42.4.2 punktu, suteikiančioji institucija įsipareigojo sumokėti per laikotarpį, kurį koncesininkui būtų mokamas koncesijos mokestis, jei ši sutartis nebūtų nutraukta, koncesininkui minimalų suminio koncesijos mokesčio (SIK minim) dalį, kurią sudaro koncesininko turėtos projektavimo ir statybos darbų išlaidos (Sk) (t. y. atėmus planuoto pelno dalį), bei kompensuos visas koncesininko finansavimo išlaidas (Fk) bei patirtas eksploatacines ir priežiūros išlaidas (Ek) (t. y. atėmus planuoto pelno dalį) iki Sutarties nutraukimo. Taigi koncesijos sutarties nutraukimo atveju šalys susitarė, kad atsakovė privalo sumokėti koncesininkui Sk (min) dalį ir nebuvo numatyta galimybė atlikti įskaitymus. Kaip jau buvo minėta, koncesijos sutarties 35.3 punktas aiškiai nustatė, kad minimalaus koncesijos mokesčio dalys: Sk (projektavimo ir statybos kaštai) ir Fk (finansiniai kaštai) yra mokami Sutartyje nustatyta tvarka ir šios koncesijos mokesčio dalys negali būti įskaitytos, ar bet kokiu kitu būdu sumažintos ar sustabdomas jų mokėjimas. Nors, apeliantės teigimu, ji turėjo teisę įskaityti dalį permokos, neviršijančios 10 proc. Sk dalies, tačiau pažymėtina, kad paminėtame koncesijos sutarties 35.3 punkte toliau buvo aiškiai atskirtos situacijos, susijusios su įskaitymo galimybėmis, t. y. numatytas 10 proc. Sk dalies įskaitymas, bet ne Sk (min) dalies įskaitymas. Taigi, kaip teisingai nurodo ieškovė AB SEB bankas, joks Sk (min) dalies įskaitymas ir mažinimas, nutraukus koncesijos sutartį, nebuvo galimas.

62.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad Sk (min) dalies įskaitymas nebuvo galimas, mažinant koncesijos sutarties 42.4.4 punkte nurodyta baudos dalimi. Koncesijos sutarties 42.4.4 punkte nurodyta, kad kaltoji šalis privalės sumokėti kitai šaliai vieno milijono litų baudą, kuri šalių susitarimu laikoma nukentėjusios šalies minimaliais, pagrįstais ir protingais nuostoliais, patirtais dėl šios Sutarties nutraukimo. Taigi, remiantis paminėta koncesijos sutarties nuostata, atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos teisė reikalauti sumokėti baudą gali būti nukreipta tik į kaltąją šalį dėl koncesijos sutarties nutraukimo, t. y. koncesininką, bet ne Banką. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad reikalavimo teisė Sk (min) dalyje priklauso Bankui, tuo tarpu atsakovės reikalavimas dėl baudos, nurodytos koncesijos sutarties 42.4.4 punkte, gali būti nukreiptas tik į koncesininką. Taigi įskaitymas šiuo atveju nebuvo galimas, nes nėra priešpriešinių reikalavimų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

63.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog atsakovės 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimu atliktas įskaitymas nebuvo galimas, todėl yra negaliojantis.

64.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sudarytų sutarčių – koncesijos sutarties, reikalavimo perleidimo sutarties ir trišalės sutarties – sąlygos buvo aiškios, nedviprasmiškos ir nekeliančios abejonių, jose šalys aiškiai nustatė fiksuotą Fk (finansinių kaštų) sumą, aiškiai apsibrėžė koncesijos sutarties nutraukimo finansines pasekmes, aptarė koncesijos mokesčio dalių įskaitymo galimybes, atsakovės prašytos priteisti permokos tikslinę panaudojimo paskirtį. Šių sutarčių sąlygų šalys teisme neginčijo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino tiek koncesijos sutarties, tiek ir šalių pasirašytų kitų sutarčių nuostatas, nepažeidė sutarčių aiškinimą reglamentuojančių CK normų ir kasacinio teismo praktikos, todėl iš dalies tenkinęs ieškovių ieškinį dėl koncesijos mokesčio priteisimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu bei atmetęs atsakovės priešieškinį dėl permokos priteisimo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65.       Apeliantės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

66.       Ieškovės UAB „Čiurlionio tiltas“ ir AB SEB bankas, pateikusios atsiliepimus į apeliacinį skundą, prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys dokumentai – 2022 m. balandžio 29 d., 2022 m. rugsėjo 28 d. sąskaitos faktūros ir AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą – patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą UAB „Čiurlionio tiltas“ patyrė 3 775,20 Eur advokato pagalbos išlaidų, o 2022 m. spalio 5 d. sąskaita faktūra ir 2022 m. spalio 11 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą įrodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą Bankas patyrė 6 655 Eur advokato pagalbos išlaidų.

67.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

68.       Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Čiurlionio tiltas“ patirtos advokato pagalbos lėšos buvo įskaitytos 2021 m. spalio 26 d. mokėjimo dokumentu, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2021 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 566,40 Eur. Kadangi AB SEB banko išlaidos už advokato pagalbą patirtos 2022 m. spalio 11 d. (apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 780,50 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 036,32 Eur (1,3 x 1 566,40 Eur), taikant 2021 m. II ketvirčio koeficientą, arba 2 314,65 Eur (1,3 x 1 780,50 Eur), taikant 2022 m. II ketvirčio koeficientą. Kadangi ieškovių UAB „Čiurlionio tiltas“ prašomos priteisti 3 775,20 Eur ir AB SEB banko prašomos priteisti 6 655 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimus į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, šios išlaidos ieškovei UAB „Čiurlionio tiltas“ mažintinos iki 2 036,32 Eur, o ieškovei AB SEB bankas – iki 2 314,65 Eur ir, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Čiurlionio tiltas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 036,32 Eur (du tūkstančius trisdešimt šešis eurus ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei SEB bankas (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 314,65 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų ir 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėjai                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                Žilvinas Terebeiza

                                                                                Aldona Tilindienė