Civilinė byla Nr. e2-1346-911/2021
Proceso Nr. 2-06-3-09096-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.12.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,
sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,
dalyvaujant ieškovės J. B. atstovui advokatui Eduardui Puškoriui,
atsakovės VšĮ „Būk mano draugas“ atstovei advokatei Dianai Kaunienei,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovei G. V.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei VšĮ „Būk mano draugas“ bei pagal atsakovės VšĮ „Būk mano draugas“ priešieškinį ieškovei J. B., trečiajam asmeniui VšĮ „Šilutės gyvūnų gerovė“, institucijai, teikiančiai byloje išvadą – Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybai, dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, žalos, išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama išreikalauti iš atsakovės VšĮ „Būk mano draugas“ neteisėto valdymo ieškovei priklausantį turtą: prancūzų tigrinį buldogą (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini) „M.“), rusų ilgaplaukį kurtą (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini) „P.“), tigrinę rusų ilgaplaukę kurtę (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini) „G.“), rusų ilgaplaukio kurto „P.“ skiepų pasą ir įpareigoti juos grąžinti ieškovei bei priteisti 4500 Eur neturtinę žalą, 6000 Eur turtinę žalą ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 15 d. įsigijo prancūzų tigrinį buldogą, 2020 m. gegužės 10 d. įsigijo rusų kurtų veislės patiną, o 2020 m. gegužės 15 d. rusų kurtų kalytę. Augino jai priklausančiame sodo name adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 26 d. (17.12 val.) ieškovei paskambino moteris. Prisistatė, kaip VšĮ „Šilutės gyvūnų gerovė“ atstovė ir pasakė, kad ji su kolege, bei policijos pareigūnais laukia ieškovės sode. Sugrįžus į savo sodą pamatė dvi ponias, kurios prisistatė trečiojo asmens VšĮ „Šilutės gyvūnų gerovė“ direktore L. K. ir S. M. bei policijos pareigūnus: tyrėją V. Š. ir Tauragės AVPK Šilutės r. policijos komisariato (toliau – PK) Veiklos skyriaus vyriausiąją tyrėją L. Ž.. Trečiojo asmens atstovė L. K. paskambino atsakovės VšĮ „Būk mano draugas“ direktorei G. K.. Apie 19 val. į ieškovės namų valdą be leidimo ir kvietimo atvyko G. K. ir keletas asmenų. Atsakovės atstovė G. K. ir trečiojo asmens atstovė L. K. bei kiti dalyvavę asmenys ėmė plūstis, šmeižti ir kaltinti ieškovę neva neseniai įsigyti šunys pastoviai yra mušami, spardomi, nuolatos daužomi, nešukuojami, laikomi ant saulės, nevežiojami, kad šunys jau nebeatsistoja ir panašiai. Trečiojo asmens atstovė L. K. paprašė šunų dokumentų. Ieškovė nedavė, tačiau parodė. Berodant pastaroji išplėšė iš rankų rusų kurto patinuko pasą ir tigrinės Rusų kurtės pirkimo – pardavimo sutarties originalą. Negrąžinę dokumentų ir paėmę šunis atsakovės ir trečiojo asmens atstovai, dalyvaujant policijos pareigūnams išvyko. Ieškovės turto dokumentų ir/ar poėmio akto nepaliko. Aukščiau nurodytais veiksmais atsakovė, veikdama su trečiuoju asmeniu, iš ieškovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), be teisėto pagrindo paėmė pareiškėjai priklausantį turtą – šunis: prancūzų buldogą ir du ilgaplaukius rusų kurtus, t. y. neteisėtai užvaldė svetimą turtą, kuris nuo neteisėto užvaldymo iki šiol yra laikomas atsakovės veiklos vykdymo VšĮ „Būk mano draugas“ patalpose. Nuo neteisėto svetimo turto užvaldymo momento iki ieškinio padavimo dienos ieškovė bandė patekti į atsakovei VšĮ „Būk mano draugas“ priklausančias patalpas. Ji nebuvo įleidžiama. Su vaikais buvo nuvykusi 2020 m. birželio 13 d. Atsakovės direktorė G. K. kategoriškai atsisakė įleisti ieškovę aplankyti savo šunis. Teigė, jog ieškovė neturi teisės ir kol nebus institucijų sprendimų, jų neatiduos. 2020 m. birželio 19 d. ieškovei pavyko patekti į atsakovės „Būk mano draugas“ veikos vykdymo vietą. Neprisistatęs atsakovės darbuotojas prasitarė, jog ieškovei priklausanti kalytė laukiasi atsivesti šuniukų vadą. 2020 m. liepos 8 d. Šilutės PK priėmė nutarimą, kuriuo skyrė administracinę nuobaudą ir įpareigojo trečiojo asmens vadovę L. K. grąžinti gyvūnus ieškovei. Ieškovė 2020 m. liepos 25 d. skambino atsakovės direktorei G. K., kuri paaiškino, kad gyvūnų neėmusi ir nieko nežino. Liepė kreiptis į trečiąjį asmenį arba į teismą. Paskambinus trečiojo asmens atstovei, ieškovei buvo atsakyta, kad gyvūnų niekas negrąžins kol ji nepagerins laikymo sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pripažįsta, jog neteisėtai laiko gyvūnus tik pagal trečiojo asmens pagalbos prašymą, nors gyvūnų paėmime dalyvavo ir aktyviai veikė bei neturėdama tam įgalinimų jų iki ieškinio padavimo momento negrąžina teisėtam savininkui – ieškovei. 2020 m. rugsėjo mėn. naktimis oro temperatūra buvo per žema laikyti šios veislės šuniukus atvirame voljere. Ieškovė telefonu pasiteiravo trečiojo asmens atstovės L. K. apie laikymo sąlygas. Buvo trumpai pasakyta, kad gyvūnams viskas yra gerai, nebuvo linkusi bendrauti ir nutraukė pokalbį. Vėl, 2020 m. spalio 12 d. ieškovė skambino trečiąjį asmenį neva atstovaujančiai L. K. ir paprašė grąžinti gyvūnus. Buvo atsakyta, kad ieškovė turės kovoti dėl savo turto ir dar susimokėti atsakovei už šunų išlaikymą. 2020 m. lapkričio 11 d. atsakovei buvo išsiųstas elektroniniu laišku pareiškimas dėl gyvūnų laikymo, prašant nurodyti teisinį pagrindą arba grąžinti, tačiau atsakymo nebuvo sulaukta. Atsakovė vengia bendrauti su teisėta gyvūnų savininke. Tauragės apylinkės teismas 2021-01-18 priėmė nutartį, kuria nusprendė pakeisti Tauragės AVPK Šilutės PK 2021-11-16 nutarimo dalį ir nusprendė skubiai grąžinti J. B. iš jos paimtus gyvūnus. Buvo kreiptasi į antstolės Vidos Daugirdienės kontorą dėl teismo nutarties įvykdymo. Antstolis konstatavo, jog susiekus su skolininke (atsakove) dėl aplinkybių patikslinimo, ši informavo, kad neketina vykdyti teismo nutarties, kuri, jos manymu, yra neteisėta bei nurodė bendrauti su organizaciją atstovaujančiu advokatu Deividu Ivanausku. Trečiajam asmeniui, o administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, L. K. apskundus šią teismo nutartį, teismas pats panaikino nutarties dalį dėl skubaus vykdymo, t. y. gyvūnų skubaus grąžinimo savininkei J. B. (ieškovei). Klaipėdos apygardos teisme buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-74-557/2021. Teismas pasisakė, jog visi klausimai dėl gyvūnų grąžinimo turėtų būti išspręsti šioje civilinėje byloje. 2021 m. sausio mėn. atsakovės atstovė G. K. telefonu ieškovei paaiškino, jog gyvūnai serga, nes yra sterilizuoti. Ieškovė kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, jog atliktų atsakovės patikrinimą. 2021-02-24 buvo gautas atsakymas Nr. 37S-(37.5.)-317, kuriuo patvirtinti ieškovės įtarimai. Konstatuota, kad 2021-01-07 rusų kurtai buvo kastruoti ir sterilizuoti, o prancūzų buldogas 2021-02-04 kastruotas. Po šių veiksmų gyvūnai buvo perduoti kitiems asmenims, t. y. atsakovė ėmė disponuoti gyvūnais neturėdama gyvūnų valdymo teisės. Šiais tyčiniais veiksmais atsakovė padarė nepataisomą žalą gyvūnų sveikatai. Ieškovė niekuomet neturės sveikų, pilnaverčių gyvūnų. Gyvūnai niekuomet neatsives vados, neturės palikuonių, nes dėka atsakovės tyčinių ir neteisėtų veiksmų šiai dienai yra suluošinti. Ieškovė liko skoloje Trakų veislyno veisėjai L. M. už rusų kurtės Gaurijos įsigijimą, nes pagal 2020-05-15 pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėjusi už patelę 200 Eur, liko skoloje vieną šuniuką iš pirmosios būsimos vados. Neteisėto gyvūnų valdymo metu atsakovė su trečiuoju asmeniu, siekdami pateisinti ieškovės nuosavybės perėmimą atsakovės žinion, skundė ieškovę atitinkamoms institucijoms. VMVT atlikus tyrimą ieškovės atžvilgiu, patvirtino, kad ieškovė turi tinkamas sąlygas gyvūnų auginimui bei nepažeidė nei vieno gyvūnų globą ir priežiūrą reglamentuojančio teisės akto, o pagal kitą skundą, Šilutės PK 2020-08-05 nutarimu atsisakė pradėti administracinę teiseną dėl neva ieškovės žiauraus elgesio su gyvūnais, nes nenustatė aplinkybių būtinų konstatuoti administracinės teisės pažeidimą. Prancūzų tigrinio buldogas rinkos vertė apie 300 Eur. Rusų ilgaplaukis kurtas pirktas už 1040 Eur. Tigrinės rusų ilgaplaukės kurtės rinkos vertė 1500. Gyvūnai yra nepataisomai fiziškai suluošinti. Jie nebegalės atsivesti palikuonių. Ieškovė neturės galimybės atsiskaityti su Trakų veislynų, iš kurio pirkta rusų ilgaplaukė kurtė G., nes pagal 2020-05-15 pirkimo – pardavimo sutartį privalo atiduoti vieną šuniuką. Sutartyje numatyta, kad vienas vado šuniukas priklauso Trakų veislynui, o pasikeitus aplinkybėms (force major), turi grąžinti nupirktą šunį. Atsižvelgiant į nepagydomai suluošintų gyvūnų rinkos kainą, ieškovei padaryta turtinė žala apskaičiuotina pagal gyvūnų vertę, kuri įrodyta pridedamais dokumentais (sumokėtu žyminiu mokesčiu) ir yra lygi 2840,00 Eur. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo, nurodo, kad dėl atsakovės tyčinių kaltų veiksmų jis negavo pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti, jei nebūtų kastruoti ir sterilizuoti gyvūnai ir jiems nebūtų buvusi sužalota sveikata, nes dėl padarytų sveikatos sužalojimų, jie negalės susilaukti palikuonių. Rusų kurtai atsiveda 5-8 šuniukų vadą. Ieškovė teismo prašys priteisti žalą negautomis pajamomis vidutiniškai už 6 šuniukus, kurių kiekvieno šuniuko minimali rinkos vertė yra 1000,00 Eur. Šis reikalavimas pagrįstas tuo, jog daugiau nei tikėtina, kad sveiki šunys atsives vadą ir ne vieną. Tokiu būdu nuostolių suma, išreikšta negautomis pajamomis, t. y. turtinė žala yra lygi 6000,00 Eur. Ir ši prašoma priteisti žala yra įvertinta tik viena šuniukų vada, nors jų per gyvūnų gyvenimą gali būti ne viena. Apart turtinės, padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė trijų augintinių atėmimu, ir nuo veikos pradžios iki šiol tęsiasi. Paimti šeimos gyvūnai, dėl kurių šeimos nariai pergyvena, patyrė stresą, juolab, kad neturtinė žala padaryta mažamečiams vaikams, nes vienas iš gyvūnų buvo būtent jo, jis buvo prie šio gyvūno prisirišęs, o ieškovė iki šiol logiškai negali paaiškinti šio įvykio aplinkybių mažamečiams vaikams. Po gyvūnų grubaus paėmimo, ieškovė kreipėsi į medikus, nes patyrė žalą psichinei sveikatai. Kreipėsi į Šilutės psichikos sveikatos ir psichiatrijos centrą. Ieškovė iki šiol gydosi pablogėjusią psichinę būklę, dėl kurios negali visapusiškai bendrauti su aplinkiniais, kamuoja baimės, kaltės jausmas, nemiga ir kiti išliekamieji psichinės sveikatos pažeidimo reiškiniai. Ieškovė metus laiko negali paaiškinti mažamečiams vaikams kas tą dieną įvyko, kodėl kieme atsirado tiek daug piktų žmonių ir kodėl bei kur dingo vaikų augintiniai šuniukai. Ieškovė atlyginti neturtinę žalą prašo savo kaip ieškovės vardu ir jos mažamečių vaikų vardu. Atsižvelgtina į tai, kad kelių gyvūnų netektis, nors ir laikina, yra skaudi ir susijusi su didesniais ieškovės bei jos šeimos narių dvasiniais išgyvenimais. O paaiškėjus, kad atsakovė ieškovės gyvūnus iškastravo ir sterilizavo, ieškovė jaučiasi šlykščiai, viešai pažeminta, nes šiuos veiksmus atsakovė atliko grubiai, tyčiai, pačiai žinant, kad teismuose užvestos bylos. Ieškovė neturtinę žalą vertina 1500,00 Eur suma už kiekvieną neteisėtai atimtą, nors ir laikinai prarastą gyvūną. Iš viso neturtinė žala vertinama 4500,00 Eur (tomas I, 56-66 b. l.).
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriu nesutinka su patikslintu ieškiniu, prašo jį atmesti ir priteisti atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė 2020 m. gegužės 26 d., ilgą laiką gavusi ne vieną skundą dėl netinkamai laikomų ir neprižiūrimų ieškovės gyvūnų, nuvyko patikrinti šias aplinkybes. Ieškovės kaimynai liudijo, kad gyvūnų šeimininkė užsiima neteisėtu gyvūnų dauginimu. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Du rusų kurtų veislės šunys buvo pririšti prie maždaug metro ilgio kuolų, be maisto, be vandens, netoliese gyvenančių žmonių liudijimu laikomi pririšti nuo 7 val. ryto iki 22 val. vakaro net ir esant 29 laipsnių karščiui, be galimybės normaliai judėti ar pasislėpti nuo saulės. Gyvūnai buvo išsekę, sergantys. Remiantis žmonių paaiškinimais, atvykus į įvykio vietą pamatytais vaizdais, dalyvaujant policijos pareigūnams buvo surašytas aktas dėl gyvūnų nepriežiūros. Po gyvūnų paėmimo patikrinus informaciją gyvūnų duomenų bazėje, jokių duomenų apie tai kam priklauso ginčo šunys rasta nebuvo. Mikročipai buvo, tačiau jie nebuvo suvesti į gyvūnų duomenų registrą. Tik kažkur po 3 savaičių atsirado informacija, kad gyvūnai priklauso ieškovei (atgaline data). Iškarto po gyvūnų paėmimo, atsakovė įvertino gyvūnų sveikatą. 2020 m. gegužės 27 d. išrašai iš ligos istorijos patvirtina, kad: 1) Rusų kurtė vangi, labai kūda, dehidratuota, be poodinio sluoksnio, oda pleiskanota, kailis retas, sausas, susivėlęs, nagai peraugę, godžiai reaguoja į maistą; 2) Prancūzų buldogas vardu M. vangus, kūdas, dehidratuotas, poodinis sluoksnis labai plonas, oda sausa, pleiskanota, kailis išsausėjęs, nagai peraugę, godžiai reaguoja į maistą; 3) Rusų kurtas išsekęs vangus, dubens kaulai išryškėję, dehidratuotas, be poodinio sluoksnio, oda sausa, pleiskanota, kailis retas, susivėlęs, godžiai reaguoja į maistą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento 2021 m. vasario 19 d. patikrinimo aktas Nr. 37GGP-57 patvirtina, kad gyvūnai sveiki, judrūs, plaukai žvilgantys, normalios psichinės būklės ir socializuoti. Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 6 000 Eur negautų pajamų priteisimo yra nepagrįstas, kadangi ieškovės pateikti duomenys byloje nepatvirtina ieškovės prašomų priteisti 6 000 Eur negautų pajamų fakto bei negautų pajamų dydžio realumo. Byloje nepateikti jokie įrodymai, kad prašomos priteisti pajamos buvo numatytos ieškovės gauti iš anksto, jog ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti prašomas priteisti pajamas, kad šios pajamos realios ir pagrįstos. Be to, šunų įvežimui į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių taikomi šie reikalavimai – identifikavimas, vakcinacija ir veterinarijos sertifikatas arba ES gyvūno augintinio pasas. Ieškovė byloje nenurodė kokiu tikslu (komerciniais ar nekomerciniais tikslais) gyvūnai buvo įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Ieškovė byloje nenurodė kokiu tikslu ginčo gyvūnai buvo įvežti į Lietuvos Respubliką, taip pat nepateikė tinkamai suformintos gyvūnų muitinės deklaracijos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo gyvūnų duomenys į Gyvūnų augintinių registrą suvesti 2020 m. birželio 18 d., t. y. tuo metu kai gyvūnai buvo pas atsakovę. Šunų į Gyvūnų augintinių registrą 2020 m. birželio 18 d. įvedusi veterinarijos gydytoja nenustatė šunų tapatybės mikroschemų skaitytuvu. Tai patvirtina, kad įvedant gyvūnų duomenis į Gyvūnų augintinių registrą buvo padaryti gyvūnų ženklinimo ir registravimo pažeidimai. Ieškovė nurodo, kad tigrinės rusų ilgaplaukės kurtės rinkos vertė yra 1500 Eur, tačiau byloje pateikta šuns perdavimo sutartis patvirtina, kad ieškovė už šį gyvūną mokėjo 200 Eur. Nors šuns perdavimo sutartis pildyta ant Lietuvos kinologų draugijos firminio blanko, tačiau atsakovė turi duomenų apie tai, kad L. M. nėra Lietuvos kinologų draugijos narė. Be to, šuns perdavimo sutartis, kaip joje numatyta, nėra perduota Lietuvos kinologų draugijai. Atsakovės teikiamas įrodymas – tarptautinės kategorijos teisėjos, kinologės ir ekspertės pateikta išvada patvirtina, kad tiek rusų kurtė „G.“, tiek kurtas „P.“ negali būti naudojami veisime. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog prašomos priteisti negautos pajamos yra realios ir pagrįstos. Ieškovės patikslinto ieškinio argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįsti dėl šių priežasčių: 1) atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu; 2) ieškovės pasekmių, fiksuotų medicininiuose dokumentuose ir nurodomų patikslintame ieškinyje, siejant jas su šiuo ginču laikytinas manipuliavimu siekiant pripažinti neturtinę žalą ir iš to pasipelnyti; 3) ieškovei gyvūnai reikalingi tik nelegaliam ir neteisėtam dauginimui; 4) ieškovė žiauriai ir netinkamai elgėsi su gyvūnais, jų sveikata paėmimo ieškovės metu buvo bloga; 5) ieškovės nurodomas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus bei neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (tomas I, 98-103 b. l.)
3. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 12 384,86 Eur išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė 2021-09-14 teismui pateikė prašymą dėl dalies priešieškinio reikalavimo atsisakymo, kuriuo prašo sumažinti priešieškinio reikalavimą iki 8 639,81 Eur. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovės VšĮ „Būk mano draugas“ priešieškinio dalies ieškovei J. B. dėl 3745,05 Eur išlaidų sumos priteisimo atsisakymas priimtas; civilinės bylos dalis pagal atsakovės VšĮ „Būk mano draugas“ priešieškinį ieškovei J. B. dėl 3745,05 Eur išlaidų sumos priteisimo nutraukta. Atsakovė nurodo, kad ji laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. balandžio 23 d., rūpinosi gyvūnais, jų sveikata, prižiūrėjo ir visiškai išlaikė juos. Dėl šių gyvūnų laikymo, priežiūros ir gydymo atsakovė patyrė išlaidas (tomas I, 78-81 b. l., tomas II, 50, 67-68 b. l.).
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad jeigu galimai atsakovė patyrė išlaidų dėl gyvūnų priežiūros, tai tik dėl savo priešingų teisei veiksmų, veikdama tiesiogine tyčia ir valiniais veiksmais tikslingai didino šias išlaidas. Tokiu būdu būtent dėl atsakovės kaltės susidarė šios prašomos priteisti išlaidos, kurios negali būti priteistos atsižvelgiant į priešieškinyje nurodytą teisinį pagrindą. Atmestinas reikalavimas tenkinti priešieškinį pasaugos instituto normomis, kadangi nėra nei pasaugos sutarties, nei būtinos sutarties formos. Daugiau nei keista, kai remiamasi sutarčių teisės normomis, kai faktinės aplinkybės ir atsakovės elgesys turi savavaldžiavimo bei atviros vagystės požymių bei ieškinys grindžiamas daiktų išreikalavimu iš neteisėto valdymo normomis. Atsakovė selektyviai remiasi Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos gerovės įstatymu, kai pati neginčijamai pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytą reglamentavimą. Be to, atsakovė pateikia sąskaitas už laikotarpį, kai ieškovė rusų kurtų net nebuvo įsigijusi. Atskiro dėmesio verta sąskaita DEPO7, kurioje pripirkta maisto katėms ir gėlių vazonų. Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad pasirinktinu laikotarpiu atsakovė netgi pasamdė rusų kurtams ir prancūzų buldogui prižiūrėti po atskirą darbuotoją, kurių atlyginimui apmokėti prašo iš ieškovės priteisti pinigines lėšas (darbo užmokesčio žiniaraščiai Nr.: 01,07,08,09,10,11,12). Vėlgi, į bylą pateiktos D. K. IĮ sąskaitos, kurios įrodo, kad atsakovė apmokėjo už veterinarijos paslaugas, tačiau kam šios paslaugos buvo suteiktos ir ar jos buvo būtinos ir neišvengiamos bei pagrįstos, lieka neaišku. Pridėta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto sąskaitos bei kelionės išlaidos, kuriose matyti, kad atsakovė kažkur keliavo, Kaune kažkam buvo suteikiamos paslaugos bei perkamos prekės. Kam šios paslaugos buvo suteiktos, kam buvo pirkti daiktai ir koks buvo jų reikalingumas, žinoma vienai atsakovei (tomas I, 94-96 b. l.).
5. Institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) nurodo, jog laiko, kad augintiniai iš ieškovės buvo paimti nevykdant gyvūnų paėmimo tvarkos, nustatytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktuose. Atsakovė, remdamasi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, prašo ieškovės atlyginti 12 384,86 Eur jos gyvūnų laikymo, priežiūros ir gydymo išlaidas. VMVT Klaipėdos departamentas atkreipia dėmesį, kad gyvūno gydymo ir laikino laikymo išlaidas atlygina tik tas gyvūno savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Tai, kad ieškovė būtų žiauriai elgusis su gyvūnais ar juos kankinusi, VMVT žiniomis nėra nustatyta, administracinio nusižengimo teisena J. B. atžvilgiu 2020-08-05 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės policijos komisariato buvo nutraukta, nes jos padaryta veika neturėjo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 346 str. 16 d. ar 18 d. (žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas) požymių (tomas I, 112-114 b. l.).
6. Trečiasis asmuo VšĮ „Šilutės gyvūnų gerovė“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir priešieškinį, kuriuo prašo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad 2020 m. gegužės 26 d. apie 17 val. iš ieškovės J. B. buvo paimti 3 šunys – vienas prancūzų tigrinių buldogų veislės ir du rusų kurtų veislės. Šunys buvo paimti gavus informaciją, kad jie laikomi netinkamomis sąlygomis. Trečiasis asmuo, aiškindamasis situaciją ir aplinkybes dėl netinkamo gyvūno laikymo ir žiauraus elgesio su jais bandė susisiekti su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, tačiau to padaryti nepavyko. Tuomet buvo kreipusi į Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK ir buvo pakviesti policijos pareigūnai tam, kad padėtų išspręsti susidariusią situaciją. 2020 m. gegužės 26 d. apie 17 val. ieškovei J. B. buvo paaiškinta, kad ji neturi jokių galimybių laikyti šiuos šunis, kadangi tokios laikymo sąlygos yra netinkamos. Ieškovė buvo informuota, kad 3 šunys bus paimti. Ieškovė sutiko, kad šunys iš jos bus laikinai paimti, tam neprieštaravo ir geranoriškai atrišo visus 3 šunis bei perdavė trečiojo asmens iškviestiems atsakovės VšĮ „Būk mano draugas“ darbuotojams, kurie šiuos šunis įkurdino Klaipėdos prieglaudoje VšĮ „Būk mano draugas“. Ieškovė neįrodė, kad yra prancūzų tigrinio buldogo, rusų ilgaplaukio kurto ir tigrinės rusų ilgaplaukės kurtės teisėta savininkė. Byloje pateikti ieškovės dokumentai byloja apie tai, kad visi gyvūnai buvo įvežti iš trečiųjų šalių, tačiau tai buvo padaryta pažeidžiant gyvūnų įvežimo procedūras. Be to, byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad 3 šunų duomenys į Gyvūnų augintinių registrą suvesti 2020 m. birželio 18 d., t. y. tuo metu kai gyvūnai jau buvo atsakovės žinioje. Ieškovės reikalavimas dėl gyvūnų grąžinimo negali būti patenkintas dar ir tuo pagrindu, kadangi byloje pateikti gyventojų skundai patvirtina, jog ieškovė negali laikyti šių gyvūnų, kadangi su jais elgėsi žiauriai. Visų 3 gyvūnų sveikata po jų paėmimo iš ieškovės buvo labai prasta, gyvūnai buvo akivaizdžiai nusilpę. Ieškovė neįrodė savo vindikacinio ieškinio visumos, t. y. kad gyvūnų valdymo teisę prarado be savo valios. Akivaizdu, jog ieškovė gyvūnus prarado dėl savo veiksmų ir savo valios, be to, gyvūnų paėmimo metu ieškovė neprieštaravo, jog gyvūnai būtų paimti ir sutiko, kad jie būtų įkurdinti Klaipėdos prieglaudoje VšĮ „Būk mano draugas“. Atmetus pirmąjį ieškovės vindikacinio ieškinio reikalavimą, ieškovės reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįsti. Papildomai pažymėtina, kad ieškovės prašomas priteisti 6 000 Eur turtinės žalos dydis yra siejamas su negautomis pajamomis. Ieškovės tikėtinos gauti pajamos nėra pagrįstos jokiais konkrečiais įrodymais, patvirtinančiais tokių pajamų dydį ir realumą. Ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimai dėl 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nepagrįsti, kadangi jokie neteisėti veiksmai ieškovės atžvilgiu nebuvo atlikti, o tai būtent yra užfiksuota įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. gegužės 26 d. gyvūnai iš ieškovės paimti su jos žinia, policijos pareigūnų akivaizdoje, todėl ieškovė turi atlyginti išlaidas atsakovei, kuri ji patyrė dėl gyvūnų laikymo, priežiūros ir gydymo (tomas I, 127-130 b. l.).
7. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad prašoma priteisti 6000 Eur turtinė žala yra jos negautos pajamos. Po neteisėto gyvūnų paėmimo jai pablogėjo sveikata, vaikai jaučia nuoskaudą, 4500 Eur prašo priteisti neturtinės žalos dydį, kadangi buvo paimti iš jos 3 šunys. Gyvūnus ji pirko sau, savo šeimai, nebuvo tikslas juos veisti. Mano, kad ieškinys yra pagrįstas. Atsakovė be teisinio pagrindo realizavo tariamą teisę. Atsakovė be teisinio pagrindo laikė ieškovės gyvūnus, jų negrąžino ieškovei, todėl turi prisiimti jų laikymo išlaidas.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, palaiko priešieškinį. Nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atsakovė nebeturi savo žinioje gyvūnų, visi 3 šunys pabėgo, nėra rasti. Šunys gal buvo voljere, negali paaiškinti kaip jie pabėgo. Gyvūno pasas yra perduotas antstolei. Gyvūnai buvo paimti iš ieškovės. Ieškovė pati juos perdavė, be jokios prievartos. Ieškovė žiauriai elgėsi su šunimis – jie buvo pririšti trumpu pavadžiu, buvo ant saulės, nebuvo padėta maisto. Kaimynai teigė, kad jie taip nuo laikomi nuo ryto iki vakaro. Atsižvelgiat į paimtų gyvūnų sveikatos būklę, jie buvo sterilizuoti, kastruoti. Atsakovė patyrė išlaidų gyvūnų šėrimui, priežiūrai, gydymui. Pažymėjo, kad priešieškinio reikalavimas yra sumažintas ir prašo priteisti iš ieškovės 8639,81 Eur dydžio išlaidas. Prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
9. Byloje remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, byloje esančiais policijos pareigūnų vaizdo įrašymo priemone Body Cam daryta vaizdo medžiaga nustatyta, kad 2020 m. gegužės 26 d. į ieškovės kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko dvi moterys, iš kurių viena trečiajam asmeniui VšĮ „Šilutės gyvūnų gerovė“ vadovė L. K., ir du policijos pareigūnai, gavę žmonių pranešimus, kad blogomis sąlygomis laikomi trys šunys: du rusų kurtai ir prancūzų buldogas. Ieškovės tuo metu namie nebuvo. Kieme buvo pririšti trys šunys (du rusų kurtai ir prancūzų buldogas). Trečiojo asmens vadovė paskambino ieškovei telefonu ir pranešė, jog ji yra ieškovės namų kieme su policijos pareigūnais, klausė, kada ieškovė grįš namo. Netrukus ieškovė grįžo namo. Jai buvo pranešta, kad šunys bus paimti dėl netinkamų jų laikymo sąlygų: šunys pririšti trumpu pavadžiu, be galimybės pasislėpti pavėsyje, šunys neturi ėdalo ir vandens, kaimynų pranešimais, šunys yra mušami, maitinami miltais su vandeniu. Ieškovė šiuos kaltinimus neigė, nurodė, kad šunys pririšami laikinai, nes juos nesenai tik įsigijo, jog ketina įrengti jiems voljerą, šunys prižiūrėti, išvedami pasivaikščioti, gerai maitinami. Ieškovė šunų atiduoti nenorėjo. Galiausiai trečiojo asmens vadovė iškvietusi atsakovės darbuotojus šunis išsivežė. VšĮ „Šilutės gyvūnų gerovė“ 2020-05-26 surašytas aktas, pasirašytas vadovės L. K. ir pranešėjos – liudytojos S. M., kuriame nurodoma, jog 2020-05-26 buvo gautas pranešimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir kad J. B. priklausantys 3 šunys (2 kurtai ir prancūzų buldogas) yra netinkamai prižiūrimi. Dalyvaujant policijos pareigūnams, gyvūnai buvo paimti iš J. B. ir saugiai įkurdinti Klaipėdos prieglaudoje „Būk mano draugas“ (t. 1, 30 b. l., DOK-4590, ZIP laikmenoje esantis priedas „Bylos dokumentai“).
10. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos kinologų draugijos šuns perdavimo sutartimi 2020-05-15 šuns veisėja L. M. pardavė ieškovei rusų kurtą „G.“ už 200 Eur su sąlyga, kad turint vadą vienas šuniukas priklauso Trakų veislynui. Veterinarijos paslaugų teikėjui UAB „Laimingas Ūsas“ 2020-06-18 buvo pateikti ieškovės prašymai dėl rusų kurtų „G.“ ir „P.“, prancūzų buldogo „M.“ įregistravimo (t. 1, 9 b. l., CBP-11308, ZIP laikmenoje esantis priedai „G. DOKUMENTAI“, „M. DOKUMENTAI“, „P. DOKUMENTAI“).
11. D. K. IĮ 2020-05-27 buvo surašyti išrašai iš ligos istorijos apie šunų būklę: 1) Rusų kurtė vangi, labai kūda, dubens kaulai išsikišę, dehidratuota, be poodinio sluoksnio, oda pleiskanota, kailis retas, sausas, susivėlęs, nagai peraugę, godžiai reaguoja į maistą; 2) Prancūzų buldogas M. vangus, kūdas, dehidratuotas, poodinis sluoksnis labai plonas, oda sausa, pleiskanota, kailis išretėjęs, nagai peraugę, godžiai reaguoja į maistą; 3) Rusų kurtas išsekęs vangus, kūdas, dubens kaulai išryškėję, dehidratuotas, be poodinio sluoksnio, oda sausa, pleiskanota, kailis retas, susivėlęs, nagai peraugę, godžiai reaguoja į maistą.
12. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento Šilutės skyriaus 2020-06-30 rašte Nr. 37S-(37.5.)-1269 „Dėl duomenų suvedimo į gyvūnų augintinių registrą“ nurodyta, jog 2020-06-29 skyriaus tikslinio UAB „Laimingas ūsas“, atlikusios J. B. gyvūnų augintinių duomenų suvedimą į Gyvūnų augintinių registrą, patikrinimo metu nustatyta, kad duomenys į registrą suvesti 2020-06-18 (t. 1, 30 b. l., DOK-4590, ZIP laikmenoje esantis priedas „Bylos dokumentai“).
13. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento Šilutės skyriaus 2020-06-30 rašte Nr. 37S-(37.5.)-1264 „Dėl pilietės J. B.“ nurodyta, jog skyrius dėl J. B. gyvūnų augintinių nebuvo gavęs jokių skundų (nusiskundimų) (t. 1, 9 b. l., CBP-11308, ZIP laikmenoje esantis priedas „2020-06-30 VMVT PRANEŠIMAS“).
14. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento Šilutės skyriaus 2020-07-09 rašte Nr. 37S-(37.5.)-1358 „Dėl duomenų suvedimo į gyvūnų augintinių registrą“ nurodyta: „duomenis dėl pilietės J. B. šunų į Gyvūnų augintinių registrą 2020 m. birželio 18 d. įvedusi veterinarijos gydytoja nenustatė šunų tapatybės mikroschemų skaitytuvu. Patikrinimo metu išsiaiškinta, kad veterinarijos gydytoja peržiūrėjo visus gyvūnų laikytos J. B. pateiktus dokumentus – gyvūnų augintinių pasus, veterinarijos sertifikatus, pirkimo – pardavimo sutartis. 2015 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ III skyriaus 24 punktas nurodo – jeigu gyvūno augintinio savininkas į veterinarijos paslaugų teikėją kreipiasi dėl paženklinto gyvūno augintinio duomenų suvedimo į Gyvūnų augintinių registrą, jis pateikia prašymo du užpildytus egzempliorius arba prašo užpildyti veterinarijos paslaugų teikėjo veterinarijos gydytoją ir sudaro veterinarijos paslaugų teikėjo veterinarijos gydytojui galimybę nustatyti gyvūno augintinio tapatybę. Gyvūno augintinio tapatybės nustatymas nėra privalomas“ (t. 1, 30 b. l., DOK-4590, ZIP laikmenoje esantis priedas „Bylos dokumentai“).
15. Iš byloje esančio UAB „Laimingas ūsas“ pranešimo matyti, kad 2020 m. birželio 18 d. į veterinarijos gydyklą „Laimingas ūsas“ kreipėsi J. B. dėl trijų jos gyvūnų įvedimo į Gyvūnų augintinių registrą. Veterinarijos gydytoja peržiūrėjo visus gyvūnų laikytos J. B. pateiktus dokumentus – gyvūnų augintinių pasus, veterinarijos sertifikatus, pirkimo – pardavimo sutartis. Remiantis pateiktais dokumentais, duomenys buvo patalpinti į Gyvūnų augintinių registrą (t. 1, 9 b. l., CBP-11308, ZIP laikmenoje esantis priedas „2020-07-13 UAB Laimingas ūsas pranešimas“).
16. Nustatyta, kad Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės policijos komisariato priimtas 2020-08-05 nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Buvo tiriamas administracinis nusižengimas ar įvykis: J. B. laikė du rusų kurtus ir vieną prancūzų buldogą pririštus ant trumpo pavadžio saulėje be vandens ir maisto, taip pažeisdama Šilutės r. sav. tarybos administracijos direktoriaus 2019-06-03 įsakymu Nr. Al-535 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių" 6 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (aktuali redakcija) 4 str. reikalavimus. Minėto nutarimo esmė: iš surinktos medžiagos matyti, kad J. B. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 346 str. 16 d. ar 18 d., požymių, todėl pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama. Nurodoma, kad VšĮ „Šilutės gyvūnų gerovės" teiginiai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, yra subjektyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. VšĮ „Šilutės gyvūnų gerovė“ paėmė iš J. B. šunis teigdami, jog buvo gautas pranešimas (-ai), tačiau liudytojų, patvirtinančių J. B. netinkamą elgesį su šunimis, nepateikta, nurodant, jog asmenys nenori liudyti. 2020-05-26 VšĮ „Šilutės gyvūnų gerovė" surašė aktą, kuriame nurodyta, jog lauke pririšti šunys neprižiūrimi, nemaitinami, neturi būdos ar guolio, neturi dubenėlio maistui ir vandeniui. Iš pateiktų foto nuotraukų ir vaizdo įrašo matyti, kad prie rusų kurtų veislės šunų yra padėtas juodos spalvos kibiras ir stiklinis indas, panašus į lėkštės formą. Vaizdo įraše (policijos bodycam) matyti, kaip baltos spalvos rusų kurtų veislės šuo iš juodo kibirą kažką laka, dėl ko galima teigti, kad J. B. pasirūpino jų girdymu. Iš šalia šunų esančio tuščio indo (lėkštės) negalima daryti neginčijamos išvados dėl gyvūnų netinkamo šėrimo ir girdymo. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad pririšti šunys, t. y. du rusų kurtų veislės ir prancūzų buldogas, gali atsistoti, atsigulti, laisvai judėti, atsigerti, t. y. jų judesiai nebuvo varžomi, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog pavadėliai buvo per trumpi (t. 1, 9 b. l., CBP-11308, ZIP laikmenoje esantis priedas „ŠILUTĖS PK nutarimas nepradėti AN teiseną“).
17. Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės policijos komisariato 2020-07-08 nutarimu administracinio nusižengimo byloje L. K. pagal LR ANK 518 straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 16 Eur bauda bei ji įpareigota ieškovei grąžinti šunis iki 2020-07-20. Iš Tauragės vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2020-07-09 rašto „Dėl pareiškimų išnagrinėjimo“ matyti, kad S. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 23 str. 1 p. buvo oficialiai įspėta dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio ir išaiškinta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 str. (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas). 2020-07-08 L. K., gim. 1966-09-02, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 518 straipsnio 1 dalį (savavaldžiavimas) ir paskirta administracinė nuobauda – 16 Eur bauda bei priimtas sprendimas – įpareigojimas grąžinti šunis. Dėl turtinės žalos atlyginimo išakina teisę kreiptis į teismą civiline tvarka (t. 1, 9 b. l., CBP-11308, ZIP laikmenoje esantis priedas „Šilutės r. PK ANK nutarimas“).
18. Tauragės apylinkės teismo 2020-09-24 nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos L. K. skundas tenkintas. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2020-07-08 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANRJM-781-2020, kuriuo L. K. pripažinta kalta pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 16 Eur bauda bei priimtas sprendimas grąžinti iki 2020-07-20 J. B. du rusų kurtus ir vieną prancūzų buldogą, panaikintas bei grąžinta ši byla iš naujo tirti ir nagrinėti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui (t. 1, 9 b. l., CBP-11308, ZIP laikmenoje esantis priedas „Tauragės apylinkės teismo nutartis Nr. II-65-733.2020“).
19. Tauragės apskrities VPK Šilutės PK 2020-11-16 nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena L. K. atžvilgiu dėl savavališkai, neturint teisės, paimtų trijų šunų, kurie priklausė J. B.. Nurodyta, kad kilęs ginčas dėl šunų grąžinimo spręstinas civiline tvarka kreipiantis į teismą (t. 1, 30 b. l., DOK-4590, ZIP laikmenoje esantis priedas „Nutarimas_del_teisenos_nutraukimo“).
20. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) 2020-12-07 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodoma, kad 2020-11-26 Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas pareiškėjos J. B. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Eduardo Puškoriaus prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 294 str. ir 178 str. 1 d. Pareiškėja prašyme nurodė, jog prašo VŠĮ „Būk mano draugas“ ir VŠĮ „Šilutės gyvūnų gerovė“ patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 294 str. Už tokios nusikalstamos veikos įvykdymą baudžiamoji atsakomybė numatyta tik fiziniam asmeniui. Baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui pagal Šį straipsnį nenumatyta, todėl bet kuris juridinis asmuo, tame tarpe ir VŠĮ „Būk mano draugas“, VŠĮ „Šilutės gyvūnų gerovė“, negalėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 294 str., nes jie nėra tokios nusikalstamos veikos padarymo subjektai. Dėl 2020-05-26 įvykdytų L. K. veiksmų paimant pareiškėjai priklausančius du rusų kurtus ir vieną prancūzų buldogą sprendžiama naudojantis administracinio nusižengimo kodekso normomis, o padarytos žalos atlyginimo klausimo sprendimas galimas ir naudojantis civilinio kodekso normomis. Kadangi VŠĮ „Būk mano draugas“, VŠĮ „Šilutės gyvūnų gerovė“ veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 294 str. 2 d. ir 178 str. 1 d. požymių, atsisakytina pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK3 str. 1 d. 1 p., 168 str. 1 d.) (t. 1, 9 b. l., CBP-11308, ZIP laikmenoje esantis priedas „Prokuratūros nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą_J. B.“).
21. Tauragės apylinkės teismas 2021-01-18 nutartimi ieškovės skundą tenkino iš dalies, pakeitė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2020-11-16 nutarimo dalį dėl sprendimo pasiūlyti pareiškėjai daiktų grąžinimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka ir įpareigojo skubiai grąžinti ieškovei iš jos paimtus gyvūnus: prancūzų tigrinio buldogo veislės šunį, mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), rusų kurtų veislės šunį, mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), rusų kurtų veislės šunį, mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą skundo dalį atmetė (t. 1, 30 b. l., DOK-4590, ZIP laikmenoje esantis priedas „Nutarties kopija“).
22. Antstolė Vida Daugirdienė 2021-01-27 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-21-4-3606 dėl nepiniginio išieškojimo: skubiai grąžinti išieškotojai J. B. (B.) iš jos paimtus gyvūnus: prancūzų tigrinio buldogo veislės šunį, mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), rusų kurtų veislės šunį, mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), rusų kurtų veislės šunį, mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas – atsakovė (t. 1, 23 b. l., DOK-4139, ZIP laikmenoje esantis priedas „S-21-4-3606“).
23. Antstolė Vida Daugirdienė 2021-01-29 priėmė reikalavimą įvykdyti teismo nutartį Nr. S-21-4-3867, kuriuo VŠI „Būk mano draugas“ ir jos vadovės G. K. reikalaujama tinkamai įvykdyti 2021-01-25 dienos, neskundžiamą Tauragės apylinkes teismo Šilutės rūmų nutartį, administracinėje byloje Nr. II-11-635/2021 ir 2021 vasario 3 dieną, 14.00 valandą, (duomenys neskelbtini), perduoti J. B. (B.) prancūzų tigrinio buldogo veislės šunį (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini)), rusų kurtų veislės šunį (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini)), rusų kurtų veislės šunį (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, 67 b. l., DOK-15990, ZIP laikmenoje esantis priedas „2021-01-29 antstolės V. Daugirdienės reikalavimas įvykdyti teismo nutartį Nr. S-21-4-3867“).
24. Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento 2021-02-24 rašto Nr. 37S-(37.5.)-317 Dėl 2021-01-31 pranešimo matyti, kad „Klaipėdos VMVT 2021-02-01 atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad visi trys prašyme nurodyti šunys, pagal rašytines gyvūnų laikino laikymo sutartis yra perduoti laikinai laikyti kitiems gyvūnų laikytojams, kurie gyvūnus laikys savo gyvenamosiose patalpose ar žemės valdoje. Klaipėdos VMVT taip pat pažymi, kad gyvūnų globėjo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad gyvūnų perdavimas laikinam laikymui kitiems gyvūnų laikytojams atitiko Gyvūnų globėjų 7 ir 8 punkte nurodytus reikalavimus. Klaipėdos VMVT gyvūnų globėjo patikrinimo metu įvertino su pranešime nurodytais šunimis susijusius dokumentus ir nustatė, kad pas globėją patekę minėti gyvūnai buvo apžiūrėti privataus veterinarijos gydytojo, pagal Globėjų reikalavimų 59 punktą, kiekvienam gyvūnui užvesta byla, kurioje kaupiami duomenys apie gyvūną, įskaitant gydymą. 2021-02-19 Klaipėdos VMVT atliko pakartotinį patikrinimą su tikslu nustatyti paimtų gyvūnų sveikatos būklę. Patikrinimo metu laikini gyvūnų globėjai į gyvūnų globos namus pristatė apžiūrai tris šunis. Apžiūrėjus šunis ir įvertinus jų būklę nustatyta, kad šunys kliniškai sveiki, judrūs, plaukai žvilgantys, normalios psichinės būklės ir socializuoti. Apžiūrėjus patelės pieno liaukas nenustatyta, kad pieno liaukos būtų padidėjusios, kas būdinga šuniukų turėjusiai patelei. Kad patelė būtų atsivedusi palikuonių, nenustatyta. Pateikti išrašai iš ligos istorijų apie gyvūnų apsilankymą pas veterinarijos gydytojus. Prancūzų buldogo veislės šuo 2021-02-04 apžiūrėtas ir kastruotas T. V. individualioje įmonėje, Klaipėdoje. Rusų kurtai 2021-01-07 pristatyti apžiūrėjimui, kastracijai ir sterilizacijai į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos Dr. L. K. smulkiųjų gyvūnų kliniką, esančią Kaune. Veterinarijos klinikose gyvūnams buvo atliktos kastracijos ir sterilizacijos operacijos. (t. 1, 67 b. l., DOK-15990, ZIP laikmenoje esantis priedas „2021-02-24 VMVT raštas Nr. 37S-(37.5.)-317“).
25. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021-03-24 nutartimi panaikinta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-01-18 nutarties dalis, kuria pakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2020-11-16 nutarimas dalyje dėl daiktų grąžinimo, ir paliktas galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2020-11-16 nutarimas (ROIK: 20118466463) be pakeitimų (t. 1, 67 b. l., DOK-15990, ZIP laikmenoje esantis priedas „Klaipėdos apygardos teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje“).
Dėl ieškovės reikalavimo išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo
ieškovei priklausantį turtą
26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Ieškovas, pasinaudodamas šia teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008).
27. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).
28. Nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas (CK 4.38 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 punktą gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad ieškovė yra šunų savininkė. Atsakovės argumentai, jog gyvūnų paėmimo metu šunys nebuvo įregistruoti gyvūnų registre ir ieškovė šunis įregistravo tik po trijų savaičių po šunų paėmimo nepaneigia ieškovės nuosavybės teisės į šunis. Tai, kad šunys buvo įregistruoti pažeidžiant gyvūnų augintinių įregistravimo tvarką, t. y. kad ieškovė šunis įregistravo atgaline data ar buvo padaryti kiti gyvūnų registracijos, įvežimo į Lietuvos Respubliką ir kt. pažeidimai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
29. Atsakovė atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, jog ieškovė šunis pati atidavė, tačiau vaizdo įrašai, daryti policijos pareigūnų, dalyvavusių gyvūnų paėmime, teikia pagrindo išvadai, kad ieškovė nenorėjo atiduoti šunis, trečiojo asmens atstovei ir policijos pareigūnui pasakius, kad šunys bet kokiu atveju bus paimti, ieškovė galiausiai šunis atidavė. Vaizdo medžiaga patvirtina, kad ieškovė šunų valdymo teisę prarado be savo valios. Ieškovė gyvūnus atidavė vykdydama policijos pareigūnų nurodymus.
30. Atsakovė nurodė, jog ginčo šunų nebeturi, jie pabėgo. Tai patvirtinančių įrodymų atsakovė teismui nepateikė. Klaipėdos apygardos teismas 2021-08-12 nutartyje nurodė: „Antstolės prašyme nurodyta, kad atsakovės vadovė G. K. 2021 m. gegužės 18 d. išsiuntė antstolei el. laišką, kuriuo informavo antstolę, jog vykdydama skundžiamą nutartį ji ginčo šunis pargabeno iš laikinosios globos, bet gyvūnai pabėgo. Tačiau atsakovė atskirajame skunde, kurio surašymo data nurodyta vėlesnė nei atsakovės vadovės el. laiškas antstolei (2021 m. gegužės 24 d.), nurodo visai kitą pagrindą (gyvūnų perdavimo laikiniems laikytojams), dėl kurio šiuo metu neturi gyvūnų. Tokie nenuoseklūs atsakovės paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių dėl jų patikimumo. Nesant byloje duomenų dėl ginčo šunų žūties ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nutraukti apeliacinį procesą, ieškovės prašymas nutraukti apeliacinį procesą netenkinamas.“ Taigi nesant byloje įrodymų apie šunų pabėgimą ar žūtį laikoma, jog šunis valdo atsakovė.
31. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktuose nurodoma, kad iš gyvūnų savininkų ar laikytojų, kurie kankina gyvūnus, žiauriai elgiasi su jais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka gyvūnai gali būti konfiskuojami. Kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Tauragės apskrities VPK Šilutės PK 2020-08-05 nutarimu konstatavo, kad ieškovės padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 346 str. 16 d. ar 18 d., požymių, todėl pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta. Šunų neteisėtą paėmimą nurodė ir išvadą teikianti byloje institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri procesiniame dokumente nurodė, jog augintiniai iš ieškovės buvo paimti nevykdant gyvūnu paėmimo tvarkos, nustatytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktuose.
32. Taigi yra nustatytos visos aplinkybės, kurios būtinos reikalavimui CK 4.93 ir 4.95 straipsnių pagrindu pareikšti: atsakovė valdo ieškovei priklausančius gyvūnus, o jos valdymas yra neteisėtas. Ieškovė prarado savo augintinius dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Šalių nesiejo ir nesieja jokie prievoliniai santykiai, ieškovė turi nuosavybės teisę į pas atsakovę esančius šunis.
33. Ieškinio reikalavimas išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo ieškovei priklausantį turtą: Prancūzų tigrinį buldogą (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini) „M.“), Rusų ilgaplaukį kurtą (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini) „P.“), Tigrinę Rusų ilgaplaukė kurtę (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini) „G.“), Rusų ilgaplaukio kurto „P.“ skiepų pasą, ir įpareigoti juos grąžinti ieškovei, pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
34. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį skaičiuoja kaip negautas pajamas, kurias būtų gavusi jei šunys nebūtų buvę kastruoti ir sterilizuoti. Nurodo, kad rusų kurtai atsiveda 5-8 šuniukų vadą, todėl skaičiuojant žalą už 6 šuniukus, kuomet šuniuko minimali rinkos vertė yra 1000,00 Eur, turtinė žala yra 6000,00 Eur.
35. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.
36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
37. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
38. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
39. Pasisakydamas dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
40. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė internetinės svetainės augintinis.patarimupasaulis.lt nuotrauką, kurioje rašoma, jog rusų kurtų veislės šunų vados dydis – 5-8 šuniukai (t. 1, 67 b. l., DOK-15990, ZIP laikmenoje esantis priedas „Mūsų augintinis informacija“). Daugiau įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškovė nepateikė.
41. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).
42. Vertinant negautų pajamų realumą remiantis kriterijumi, ar šios pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, teismas turi įvertinti tiek ieškovės ketinimus gauti pajamas iš šunų veisimo, tiek realumą tokias pajamas gauti. Byloje pateiktame vaizdo įraše, kuris buvo darytas policijos pareigūno, dalyvavusio šunų paėmime, vaizdo kamera, ieškovė trečiojo asmens atstovei nurodo, kad šunys įsigyti ne veisimui, o dėl šeimos – pasidžiaugimui (t. 1, 184 b. l., DOK-24808, ZIP laikmenoje esantis priedas „12.avi“, 1:18 – 1:24 vaizdo įrašo minutė). Analogiškus paaiškinimus ieškovė teikė ir teismo posėdžio metu. Byloje nėra neginčijamų įrodymų apie šunų sveikatos būklę, patvirtinančių, kad šunys gali būti naudojami veisimui. Priešingai, atsakovė pateikė Klaipėdos medžioklinių sportinių šunų klubo „Auksinis fazanas“ klubo pirmininkės išvadas apie ieškovės rusų kurtus, kuriose nurodyta, jog nerekomenduojama šunų naudoti veisime (t. 1, 104 b. l., DOK-20225, ZIP laikmenoje esantis priedas „Rusu? kurtai- kinologu? is?vados“).
43. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nustačius, jog ieškovė nebuvo iš anksto numačiusi gauti pajamas iš šunų veisimo, teismas vertina ieškovės nurodomas negautas pajamas, kaip hipotetines, todėl ieškinio reikalavimas priteisti 6000 Eur atmetamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
44. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
45. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).
46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei. Gyvūno augintinio praradimas nėra tik turto praradimas, bet tai susiję ir su neturtinių vertybių – bendravimo poreikių užtikrinimo – pažeidimu, todėl atsakovės veiksmai neteisėtai paimant ieškovės šunis ir daugiau nei metai laiko jų negrąžina šunų savininkei, negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ar smulkmeniški, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir sudaro pagrindą taikyti atsakovei atsakomybę už ieškovės patirtą neturtinę žalą, kurios dydžiui nustatyti svarbu įvertinti ieškovės ryšį su augintiniu, kiek ilgai šeimininkas rūpinosi augintiniu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
47. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.
48. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto, teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Neturtinė žala, patirta dėl prarasto augintinio, kuris tenkino ieškovės bendravimo ir kitus socialinius poreikius, neturtinių vertybių hierarchijoje nėra esminė, todėl kad ji, nepaisant individualių augintinio savybių ir ieškovės prisirišimo prie gyvūno, gali būti iš dalies atkurta. Kitas svarbus neturtinės žalos dydį lemiantis kriterijus yra neigiami padariniai, kurie atsirado ieškovei dėl neturtinės vertybės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
49. Nagrinėjamu atveju ieškovė neturtinę žalą vertina 1500,00 Eur suma už kiekvieną neteisėtai paimtą gyvūną. Viso neturtinė žala vertinama 4500,00 Eur. Ieškovė nurodo, kad dėl šunų paėmimo šeimos nariai pergyvena, patyrė stresą, juolab, kad neturtinė žala padaryta mažamečiams vaikams, nes vienas iš gyvūnų buvo būtent jo, jis buvo prie šio gyvūno prisirišęs, o ieškovė iki šiol logiškai negali paaiškinti šio įvykio aplinkybių mažamečiams vaikams. Po gyvūnų paėmimo, ieškovė kreipėsi į medikus, nes patyrė žalą psichinei sveikatai. Ieškovė iki šiol gydosi pablogėjusią psichinę būklę, dėl kurios negali visapusiškai bendrauti su aplinkiniais, kamuoja baimės, kaltės jausmas, nemiga ir kiti išliekamieji psichinės sveikatos pažeidimo reiškiniai.
50. Į bylą pateikti įrodymai dėl ieškovės pablogėjusios sveikatos būklės (t. 1, 67 b. l., DOK-15990, ZIP laikmenoje esantis priedas „J. B. sveikatos dokumentai“, t. 1, 161 b. l., DOK-23196, ZIP laikmenoje esantis priedas „JŪRATĖS SVEIK DOK 2021-04-09“).
51. Iš į bylą pateiktų medicinos įrašų matyti, kad ieškovė sveikatos problemų turėjo ir iki šunų paėmimo. Vertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama, kad dviem iš trijų šunų ieškovės šeima rūpinosi visai neilgai – apie dvi savaites iki šunų paėmimo, todėl vertinama, kad ryšys su augintiniais nebuvo itin stiprus. Taip pat, teismas vertina, kad neturtinė žala negali būti priteisiama skaičiuojant už kiekvieną gyvūną atskira suma, nes ieškovės patirtas stresas, dvasiniai išgyvenimai atsirado dėl šunų paėmimo, kaip vientiso nedalaus įvykio. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė iki šiol nėra atgavusi gyvūnų, kas nuo gyvūnų paėmimo iš ieškovės jau trunka daugiau nei metus laiko.
52. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, vertinant teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžius, šioje byloje ieškovei iš atsakovės priteisiama 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio reikalavimo dalis atmetama.
Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 8 639,81 Eur išlaidas
53. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 8 639,81 Eur išlaidas, patirtas prižiūrint ieškovės šunis laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. balandžio 23 d.
54. Atsakovė patirtas išlaidas grindė teismui pateiktais įrodymais: patikslinta 2 kurtų ir prancūzų buldogo išlaikymo išlaidų 2021 m. balandžio 24 dienai skaičiuotė, suma 8639,81 Eur (t. 2, 51 b. l.); UAB „Vetema“ 2020-10-30 PVM sąskaita faktūra Serija VET Nr. 2020-19, iš kurios 235,80 Eur rusų kurto P. gydymui (t. 2, 61-62 b. l.); Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dr. L. K. smulkiųjų gyvūnų klinikos 2020-11-05 PVM sąskaita faktūra Serija VA16 Nr. 000244 312,15 Eur sumai už veterinarines paslaugas rusų kurto P. gydymui (t. 1, 30 b. l., DOK-4590, ZIP laikmenoje esantis priedas „VSi Buk mano draugas sąskaita faktūra“, t. 1, 82-83 b. l., DOK-18268, ZIP laikmenoje esantis priedas „lsmu1“, t. 2, 52 b. l.); Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dr. L. K. smulkiųjų gyvūnų klinikos 2021-03-24 PVM sąskaita faktūra Serija VA16 Nr. 000273 547,86 Eur sumai už veterinarines paslaugas rusų kurto P. gydymui (82-83 b. l., DOK-18268, ZIP laikmenoje esantis priedas „lsmu4“, t. 2, 53 b. l.); UAB „Vetema“ 2021-04-01 PVM sąskaita faktūra Serija VET Nr. 2021-26, iš kurios 174,30 Eur rusų kurto P. gydymui (t. 2, 64-66 b. l.); rusų kurto P. išrašas iš ligos istorijos (t. 2, 54-60 b. l.); kvitai 2020-11-20, 2020-11-23, ir 2020 m. lapkričio mėn., iš degalinių už kurą, kurį, kaip nurodo atsakovė pylė kelionėms į Kauną. (t. 1, 82-83 b. l., DOK-18268, ZIP laikmenoje esantis priedas „KURAS1“); DEPO 2020-05-08, 2020-05-11, 2020-07-18, 2020-07-22, 2020-07-23, 2020-08-12, 2020-08-23, 2020-08-31, 2020-09-17, 2020-10-06, 2020-10-20, 2020-10-28, 2020-11-17, 2020-11-24, 2020-12-03, 2020-12-10, 2020-12-15 PVM sąskaitos faktūros, kurios išrašytos, neskaitant kitų sąskaitose nurodytų prekių, šunų maistui, medžio pjuvenų granulėms, briketams (t. 1, 82-83 b. l., DOK-18268, ZIP laikmenoje esantis priedai „DEPO“); UAB „Mamba Zoo“ 2020-06-13, 2020-06-17, 2020-06-23, 2020-06-30, 2020-07-02, 2020-07-08, 2020-09-04, 2020-10-01, 2020-10-17 PVM sąskaitos faktūros už ėdalą ir kt. prekes (t. 1, 82-83 b. l., DOK-18268, ZIP laikmenoje esantis priedai „MAMBAZOO“); UAB „Royal Canin Lithuania“ 2020-05-15, 2020-10-05, 2020-11-20 PVM sąskaitos faktūros už ėdalą ir kt. prekes (t. 1, 82-83 b. l., DOK-18268, ZIP laikmenoje esantis priedai „RC“); atsakovės darbuotojų darbo užmokesčio žiniaraščiai už 2020 m. birželio – gruodžio mėnesius (t. 1, 82-83 b. l., DOK-18268, ZIP laikmenoje esantis priedai „DU“).
55. Institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės maisto ir veterinarijos tarnyba, nurodė, kad augintiniai iš ieškovės buvo paimti nevykdant gyvūnų paėmimo tvarkos, nustatytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktuose. Atsakovė, remdamasi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, prašo ieškovės atlyginti jos gyvūnų laikymo, priežiūros ir gydymo išlaidas. Išvadą byloje teikianti institucija atkreipė dėmesį, kad gyvūno gydymo ir laikino laikymo išlaidas atlygina tik tas gyvūno savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Tai, kad ieškovė būtų žiauriai elgusis su gyvūnais ar juos kankinusi nėra nustatyta, administracinio nusižengimo teisena ieškovės atžvilgiu 2020-08-05 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės policijos komisariato buvo nutraukta, nes jos padaryta veika neturėjo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 346 str. 16 d. ar 18 d. (žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas) požymių.
56. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
57. Atsižvelgiant į sprendimo 26-33 punktus, kuriuose nurodyta, jog atsakovė ginčo šunis paėmė neteisėtai, į Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės policijos komisariato 2020-08-05 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuriame konstatuota, kad J. B. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 346 str. 16 d. ar 18 d., požymių, į išvadą teikiančios institucijos – Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos išvadą ir išdėstytus argumentus, į byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, į teisinį reglamentavimą, atsakovės priešieškinis atmetamas kaip nepagristas.
58. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 377 Eur žyminio mokesčio (t. 1, 14 b. l., DOK-3, ZIP laikmenoje esantis priedas „žyminio mokesčio kvitas“; 67 b. l., DOK-15990, ZIP laikmenoje esantis priedas „Žyminis mokestis_papildomas“; 111 b. l., DOK-21152, ZIP laikmenoje esantis priedas „Žyminio mokesčio kvitas“) bei patyrė 2040 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, 147-148 b. l.), iš viso patyrė 2417 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė sumokėjo 354 Eur žyminio mokesčio (t. 1, 30 b. l., DOK-4590, ZIP laikmenoje esantis priedas „payment - 2021-01-29T141056.208“; 82-83 b. l., DOK-18268, ZIP laikmenoje esantis priedas „Mokėjimo pavedimas“; 142 b. l., DOK-22882, ZIP laikmenoje esantis priedas „Mokėjimo pavedimas“) bei patyrė 2400 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, 25-27 b. l.; 40-48 b. l.). Ieškinys patenkintas iš dalies, priešieškinis atmestas. Atmetus priešieškinį, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei priteistina proporcingai patenkintiems reikalavimams, tai yra 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą grąžinti turtą, 17 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo (10500x3/100x75/100=236 Eur x 7 proc./100) bei 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. iš viso 130 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1, 6 p., 5, 7 d.), bei bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti –1500 Eur. Iš viso iš atsakovės ieškovei priteisiamos 1630 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).
60. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, taikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždrausti atsakovei viešajai įstaigai „Būk mano draugas“ perduoti kitiems asmenims, išskyrus ieškovę J. B., prancūzų tigrinį buldogą M. (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini)), rusų ilgaplaukį kurtą P. (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini)), rusų tigrinę ilgaplaukę kurtę G. (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini)), paliekama galioti iki visiško teismo sprendimo dalies dėl gyvūnų grąžinimo ieškovei reikalavimo įvykdymo (CPK 150 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Teisėja Kristina Serdiukienė