Civilinė byla Nr. e2-1340-752/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16833-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.3; 3.2.6.1.(S)

dalyvaujant ieškovei D. L., jos atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei,

nedalyvaujant atsakovui A. L.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės D. L. ir atsakovo A. L. (įrašo Nr. 479) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką palikti pavardes – L ir L; priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su atsakovu A. L.. Iš karto po santuokos sudarymo planavo išvykti gyventi į Ukrainą, tačiau dėl šeimyninių aplinkybių (susirgus tėvui, kurio negalėjo palikti) pas sutuoktinį į Ukrainą neišvyko. Vėliau atsakovas planavo apsistoti Lietuvoje, tačiau tuomet Ukrainoje prasidėjo 2014 metų politiniai neramumai, visi ūkiniai klausimai sustojo. Dėl tų pačių neramumų ieškovė atsisakė vykti į Ukrainą. Prasidėjo nesutarimai, kurių pasėkoje šalių santykiai nutrūko. Nuo 2014 metų galo ieškovė jokių žinių iš atsakovo neturi, o sugedus telefonui neturi net jo telefono numerio. Ieškovė teigia, jog nei viena iš šalių nėra kalta dėl santuokos nutraukimo. Jų šeimyninis gyvenimas tiesiog nesusiklostė.

1.2.                      Ieškovė nurodo, jog nepilnamečių vaikų neturi, dalintino turto nėra, kadangi 2012 m. balandžio 18 d. buvo pasirašyta vedybų sutartis, pagal kurią yra nustatytas visiško turto atskyrimo principas, jos žiniomis kreditorių šalys neturi, išlaikymo iš atsakovo ieškovė nereikalauja, pageidauja pasilikti santuokinę pavardę – L.

2.       Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad apie atsakovą neturi jokių žinių jau 8 metus. Atsakovas visą laiką gyveno Ukrainoje, kadangi ten dirbo ir norėjo parduoti turtą. Nuo 2014 metų atsakovas jai nebeskambina, ieškovė rašė kelis laiškus, tačiau atsakymo į juos negavo.

II. Atsakovo argumentai

3.       Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas pilnai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 479). Ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas - butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini). Šalys 2012 m. balandžio 18 d. sudarė vedybų (ikivedybinę) sutartį. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos nagrinėjamu klausimu neišreiškė.

4.1. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

4.2. Iš bylos duomenų teismas neturi pagrindo padaryti išvados, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas prieštaravimų nepareiškė. Byloje nesant jokių duomenų, jog santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Todėl pripažintina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, o CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

4.3. Teismas nutraukia šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

4.4. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 2 dalimi, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Dėl santuokos nutraukimo padarinių

5. Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

5.1. Nustatyta, jog šalys registruotų transporto priemonių neturi. Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas - butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), įgytas 2015 m. sausio 28 pirkimo – pardavimo sutarties Nr.223 pagrindu, t.y. santuokos metu. Tačiau minėtas turtas nėra dalinamas, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2012 m. balandžio 18 d. sutuoktiniai sudarė vedybų (ikivedybinę) sutartį, kurioje nustatė, jog visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai ir kitas turtas bei turtinės teisės, įgyti iki sutarties įsigaliojimo ir po sutarties įsigaliojimo yra kiekvieno sutuoktinio (kurio vardu įgytas turtas) asmeninė nuosavybė. Todėl santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimas nesprendžiamas.

6. Byloje taip pat nustatyta, kad šalys kreditorių neturi.

7. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

7.1. Ieškovė prašo jai palikti santuokinę pavardę. Nesant atsakovo prieštaravimų, ieškovės pageidavimu, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės, atitinkamai – ,,L“ ir ,,L“.

8. Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

9. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). 

9.1. Ieškinį tenkinus pilnai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo teikiama 50 proc. apmokama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji buvo atleista 50 proc. nuo žyminio mokesčio mokėjimo, šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis (100,00 Eur), jo nesumokėta dalis (50,00 Eur) priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 390,74 Eur už suteiktą teisinę pagalbą byloje (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

9.3. Teismo patirtos išlaidos 7,50 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti pilnai.

Nutraukti ieškovės D. L. (iki santuokos C), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Kaune, ir atsakovo A. L., asmens kodas nenurodytas, gimusio (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, Lugansko apskr., Rubežnoje, santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 479), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. L. palikti santuokinę pavardę – L, o atsakovui A. L. prigimtinę pavardę – L.

Priteisti iš atsakovo A. L., gimusio(duomenys neskelbtini)., 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. L., gimusio (duomenys neskelbtini)., 390,74 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų 74 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos vieną iš nurodytų surenkamųjų sąskaitų (surenkamosios sąskaitos „Swedbank", AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. 

Priteisti iš atsakovo A. L., gimusio(duomenys neskelbtini)., valstybės naudai 7,50 Eur (septynių eurų 50 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                            Vida Agurkienė