Baudžiamoji byla Nr. 1-8-174/2016

          Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00403-2012-7

          Procesinio sprendimo kategorijos:

          1.2.14.6.2.; 1.1.8.; 1.1.10.1.; 2.1.15.1.1.;

          2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S)

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

N U O S P R E N D I S

L I E T U V O S   R E S P U B L I K O S   V A R D U

2016 m. gegužės 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,

sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,

dalyvaujant prokurorei D. Mackevičienei, S. Pučkienei,

kaltinamajai R. G.,

gynėjui advokatui R. Kuzminui,

civilinio ieškovo atstovei advokatei L. Zamulskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, pensininkė, našlė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 2 d.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

kaltinamoji R. G. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), generaline direktore (pagal Sodra duomenų bazės išrašą nuo 2012-03-01 iki 2012-10-18, o faktiškai nuo 2012-03-01 iki 2012-10-23), užimamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdama materialiai atsakinga už jai patikėtas ir jos žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, laikotarpiu nuo     2012-03-01 iki 2012-10-23 tyčia pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“didelės vertės turtą, o būtent:

2012-03-29 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 3000,00 Lt;

2012-04-13 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini), paėmė grynaisiais pinigais 1800,00 Lt;

2012-04-27 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Liepojos 108 paėmė 2000,00Lt;

2012-05-04 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini), kortelės bankomate Liepojos 108 paėmė 2000,00Lt;

2012-05-10 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Liepojos 108 paėmė 1400,00Lt;

2012-05-16 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Naujo Uosto g. paėmė 200,00Lt;

2012-05-17 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Taikos pr. 61 paėmė 2000,00Lt;

2012-05-31 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Liepojos g. 10 paėmė 2000,00Lt;

2012-06-06 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Taikos pr. 14 paėmė 2000,00Lt;

2012-06-25 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Liepojos g. 10 paėmė 1000,00Lt;

2012-06-25 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate H.Manto g. paėmė 2000,00Lt;

2012-07-04 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate J.Janonio g. paėmė 2000,00Lt;

2012-07-13 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate H.Manto g. paėmė 2000,00Lt;

2012-07-13 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 10000,00 Lt;

2012-08-03 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 400000 NOK (18718,80 Lt);

2012-08-14 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Taikos pr. 28 paėmė 2000,00Lt;

2012-08-31 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 5000,00 Lt;

2012-09-03 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Liepojos g. 108 paėmė 2000,00Lt;

2012-09-12 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 25000,00 Lt;

2012-09-12 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 500000 NOK (23324,50 Lt);

2012-10-05 pagal kasos išlaidų orderį iš „Klaipėdos autocentro“ gavo grynuosius pinigus - 20000 Lt;

2012-10-12 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 20000,00 Lt;

2012-10-12 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 700000 NOK (32771,90 Lt);

2012-10-17 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 900000 NOK (42007,50 Lt);

2012-10-19 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 6360,00 Lt;

2012-10-22 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Liepojos g. 108 paėmė 8000,00Lt;

2012-10-23 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Taikos pr.61 paėmė 4000,00 Lt, bei sumokėjo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkinius 11688,96 Lt.

Tokiu būdu iš viso paėmė 434271,66 Lt (125773,77 eurų), iš kurių 21381.38 Lt ( 6192.47 eurų) panaudojimą kaip atskaitingas asmuo pateisino apskaitos dokumentais. Tame tarpe sumokėjo asmenines išlaidas – tai yra 2012-07-12 iš kortelės sąskaitos sumokėjo AB „Klaipėdos vanduo“ 500 Lt, 2012-10-19 AB Lietuvos draudimui sumokėjo 1304 Lt, ir viso likusių (68 465,58 Eur) 236 397,95 Lt. panaudojimo nepateisino apskaitos dokumentais bei jų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą negrąžino ir tokiu būdu kaltinamoji R. G. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas (68 465,58 Eur) 236 397,95 Lt.

Kaltinamoji R. G. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kalta neprisipažino ir parodė, kad  oficialiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore pradėjo dirbti nuo 2012 m. kovo 2 d. Sausio pirmosiomis dienomis A. G. atėjo pas jos pažįstamą V. T. ir kalbėjo, kad jis turi problemų, nes jam nemokamas atlyginimas Norvegijoje. V. T. rekomendavo jį kaip padorų žmogų ir paprašė jos pagalbos. Po kelių dienų A. G. jai paskambino ir pasakė, kad norėtų susitikti su dar vienu žmogumi, nes bus kalbama apie įmonės steigimą Norvegijoje, tačiau jiems trūksta žinių. Tuo metu ji niekur nedirbo, nes 2009 metais palaidojo vyrą, o šiam sergant teko jį slaugyti. Jos išsilavinimas yra aukštasis, turi filologo specialybę ir yra baigusi įvairius kursus, mokėsi tarptautinėje verslo mokykloje užsienyje ir dirbo laivybos kompanijos komercijos direktore. Taip pat baigė buhalterijos kursus.

Jai buvo pasakyta, kad bus įsteigta nauja įmonė, nes tam, kad būtų galima dirbti pagal įstatymus, Lietuvoje turėjo būti veikiantis juridinis asmuo. Buvo žadama, jog bus įsteigta nauja įmonė, bet savo pažadų jie neištesėjo, nes įmonę ne įsteigė, o nusipirko. Prieš perkant įmonę ji paprašė parodyti jos balansą ir kartu su M. S. nuvyko jo peržiūrėti. Pamatė, kad įmonė pirko turtą gruodžio viduryje, o gruodžio 23 dieną tas turtas jau buvo nurašytas. Jai buvo pasakyta, kad jokių problemų su ta įmone nebus, nes įmonė priklauso A. G. žmonos broliui, todėl pradės dirbti nuo nulio, bet taip nebuvo. Ši įmonė skolų neturėjo, nes viskas buvo nurašyta, bet buvęs savininkas G. neatleido savęs iš pareigų, ir tam, kad jį atleistų, reikėjo sumokėti mokesčius valstybei bei sumokėti atlyginimą. Ji sumokėjo valstybei mokesčius už atlyginimą, kurį jis pats sau turėjo išmokėti.

G. ir S. savo įmonę Norvegijoje įsteigė sausio mėnesį ir tuo pat metu turėjo pradėti dirbti lietuviška įmonė, bet kadangi nebuvo lėšų, laikas tęsėsi. Kadangi atėjo laikas, kai reikėjo pradėti vesti apskaitą, o ji buvo registruota darbo biržoje, pasiūlė išeitį. Yra programa, pagal kurią subsidijuojamos pašalpos, kad palengvintų įmonės finansinę padėtį. Vasario mėnesį jie užpildė paraišką, kad parama būtų teikiama, ir pagal paraišką buvo parašytas minimalus darbo užmokestis. Paraiška svarstoma keletą savaičių. Kadangi įdarbinimo laikas buvo kovo 1 diena, ji kovo 2 dieną buvo oficialiai įdarbinta. Tuo metu jau du darbuotojai iš šios įmonės buvo nuvykę į Norvegiją dirbti. Tai Ž. ir Stepanovas.

Ji pati nenorėjo tvarkyti įmonės buhalterijos, paprašė, kad tai darytų I. D.. Tam priešinosi akcininkės dukra, sakė, jog nenori, kad komercinės paslaptys būtų paviešintos. Ji tvarkė tik statistiką. Iki tol, kol negavo nurodymų iš Mokesčių inspekcijos, kaip reikia vesti buhalterinę apskaitą, ji buvo vedama toliau nurodomu būdu. Jei įmonė jokios veiklos Lietuvoje nevykdo, turi vesti buhalterinę apskaitą pagal tos šalies, kurioje ji vykdo savo veiklą, įstatymus. Visi dokumentai buvo gauti, ji kreipėsi į kelias įmones, kurios užsiima buhalterine apskaita, ir atsakymas buvo gautas. Todėl iš karto buvo ruošiami dokumentai tam, kad Norvegijoje būtų įsteigtas filialas ir kad jis vestų buhalterinę apskaitą pagal galiojančius įstatymus. Taip pat Mokesčių inspekcija informavo, kad po kiekvienų darbo metų lietuviška įmonė, kuri yra filialo steigėja, turi pateikti ataskaitą, kurioje turi būti nurodyta, kiek pinigų uždirbo toje šalyje, ir tada sprendžiamas klausimas dėl mokesčių. Taigi kasdieninės apskaitos vesti nereikia, nes įmonė dirba ne Lietuvoje.

Įmonės spaudas buvo pas ją, o statistika buvo vedama nuo pirmos įmonės įsteigimo dienos. Ji suprato, kad kaip įmonės vadovas pagal Lietuvos įstatymus atsako už teisingą įmonės veiklos apskaitą. Įsakymus priimti darbuotojus į darbą pasirašydavo ji. Bendrovės kasos nebuvo. Pinigai buvo imami ir mokami pagal kasos išlaidų orderius. Kadangi Lietuvos įmonė, nepateikusi paraiškos dėl veiklos užsienyje, negalėjo komandiruoti darbuotojų, tai galėjo būti tik trumpalaikis įdarbinimas. Pagal trumpalaikį įdarbinimą tai yra 2–3 kelionės dienos. Visą laiką, kai žmogus dirba užsienyje, mokesčius moka darbdavys, kuris priėmė į darbą. Kovo viduryje žmonės, kurie buvo išvykę dirbti į Norvegiją, pateikė prašymus, kad apskaita būtų vedama pagal Lietuvos įstatymus, todėl ji tik vykdė jų prašymus ir mokėjo mokesčius pagal Lietuvos įstatymus. Tie prašymai buvo pasirašyti ir atsiųsti į įmonę elektroniniu paštu. Tokius prašymus pateikė K., D., Ž. ir S.. Kai atsirado daugiau darbuotojų, buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ įmonės filialo „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojo. Atlyginimas turėjo būti mokamas Norvegijoje pagal šią darbo sutartį. Ji norėjo, kad  filialo atidarymui dokumentus paruoštų įmonė, esanti Vilniuje, tačiau tuo metu buvo grįžę atostogauti G. su S. ir pasakė, kad tai padarys greičiau. Jie pasiėmė visus steigimo dokumentus ir juos nuvežė į Norvegiją. Kai atėjo laikas gauti pažymą iš Registrų centro, kad įmonė yra registruota, jai paskambino S. ir pasakė, kad pagal Norvegijos įstatymus, kadangi ji neturi Norvegiško ID numerio, jis buvo priverstas save įrašyti direktoriumi. Kai atėjo dokumentai, registracijos adresas buvo nurodytas ne Lietuvoje, bet Osle, ir visi dokumentai bei visi prieigos kodai buvo siunčiami tuo adresu. Taip atsitiko, kad S. pats save paskyrė direktoriumi. Kai buvo nagrinėjama byla dėl akcijų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujoji direktorė L. pateikė išrašą iš Registrų centro, kur jos parašas yra suklastotas.

Atlyginimai turėjo būti mokami į darbuotojų Norvegiškas sąskaitas, bet kadangi S. pats save paskyrė direktoriumi, jis iš karto turėjo atidaryti sąskaitą Norvegijoje, kad per ją būtų mokama darbuotojams, tačiau to nepadarė. Atlyginimus mokėjo „NUF“, tik tai darė per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pavedimus į žmonių sąskaitas darydavo ji. Mokėdavo litais, nes Lietuvoje kita valiuta negalėdavo mokėti. Apskaita buvo vedama pagal apskaitos lapus, kuriuos darbuotojai pildė Norvegijoje. Pinigų mokėjimo žiniaraščius pildydavo „(duomenys neskelbtini)“, to reikėjo Norvegijos mokesčių inspekcijai, nes pagal tai buvo apskaičiuojamas darbdavio mokestis, kurį buvo privaloma sumokėti. Ji gaudavo tik pirminius dokumentus, kuriuos vėliau pateikdavo įmonei, nes Norvegijoje apskaita vedama ne kiekvieną mėnesį, tai yra, jeigu žmogus dirbo kovo mėnesį, tai apskaita Mokesčių inspekcijai buvo teikiama maždaug birželio mėnesį. Pinigus pervesdavo į darbuotojų sąskaitas litais. Kronomis yra tekę mokėti, kai žmonės prašė avanso. Ji pati buvo nuvykusi į Oslą, nes žmonės neturėjo lėšų maitintis, todėl paprašė išmokėti avansą. L. V., kuris nurodė, jog pinigų negavo, sakė netiesą, nes jis du kartus Norvegijoje gavo pinigus kronomis, tačiau ji kasos išlaidų orderį užpildė litais. Kadangi jo sąskaita buvo areštuota, jam nebuvo galima pervesti pinigus į sąskaitą ir tokių darbuotojų pas juos buvo dauguma. Todėl jie prašydavo, kad pinigus išmokėtų jų sugyventinėms arba dar kam nors.

Buvo tokia situacija, kad įmonė buvo ant skilimo ribos, nes prasidėjo nesutarimai tarp „(duomenys neskelbtini)“ vadovų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. A. G. skundėsi, kad jo neklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ brigadų vadovai, o šie skundėsi, kad jis elgėsi nepagarbiai ir trukdė dirbti. Kai konfliktas ėmė stiprėti, įmonės darbuotojai pasiskirstė į dvi stovyklas. S. su G. pradėjo gąsdinti tuos, kurie dirbo Norvegijoje, kad jie negaus atlyginimo. Todėl šie, kad taip neatsitiktų, paprašė atlyginimus išmokėti jų žmonoms.

S. turėjo pateikti ataskaitą už tą laikotarpį, kai jis buvo „NUF“ vadovas, tačiau ji tų dokumentų negavo, todėl nusiuntė užklausimą į Norvegijos mokesčių inspekciją ir jai buvo atsakyta, kad jokių duomenų nebuvo pateikta. Nuvykusi į Norvegiją apsilankė apskaitos įmonėje, su kuria buvo pasirašyta sutartis dėl apskaitos vedimo, ir pasiėmusi dokumentus grįžo į Lietuvą, o kadangi dokumentų buvo labai daug, nuvyko į įmonę „T. I.“ ir paprašė, kad šie sutvarkytų buhalteriją ir vestų buhalterinę apskaitą. Realiai jie pradėjo dirbti rugsėjo mėnesį ir ataskaitą turėjo atiduoti spalio mėnesį, tačiau ji buvo atleista iš darbo, todėl jie negalėjo visko sutvarkyti.

Įmonės buhalterinę apskaitą reglamentuoja vienos ir kitos šalies įstatymai. Įmonės vadovas priima įsakymą dėl trumpalaikio ir ilgalaikio tarto yra nustatoma suma. Tai buvo padaryta, tik tiek, kad Norvegijoje dėl trumpalaikio ir ilgalaikio turto yra nustatyta suma. Tai reiškia, kad visi pirkiniai, kurie yra mažesni už šią sumą, nėra įtraukiami į balansus, jie iš karto nurašomi. Šiuo atveju, nurašant turtą, buvo vadovautasi Norvegijos įstatymais, kitais atvejais Lietuvos įstatymais. Todėl tokie pirkiniai kaip gėlių vazonai, gėlės pagal Lietuvos įstatymus yra nurašomi iš karto ir yra įtraukiami į tam tikrą išlaidų skyrių. Kuras taip pat nurašomas, nes vedama apskaita, kas kur važiuoja. Įstatymai nustato vadovų įgaliojimų ribas ir niekas negali pasakyti vadovui, kur jis gali važiuoti, o kur negali.

Darbo rūbus rudenį pirko ji, vasarą pirko „(duomenys neskelbtini)“, bet jie už tuos rūbus pateikė sąskaitas. Iš viso dirbo 25 žmonės ir ji darbo rūbus pirko tik tiems asmenims, kurie turėjo važiuoti dirbti rudenį. Rugsėjo mėnesį darbo rūbai buvo užsakyti, o gauti spalio mėnesį. Įmonė nuomojo patalpas dviejose vietose. (duomenys neskelbtini),“ patalpas nuomojo Norvegijoje, ten pat, kur nuomojosi ir „(duomenys neskelbtini)“. Ji mokėjo nuomą už tas patalpas, nes buvo pateikta sąskaita. Nuomos kaina buvo 21 tūkstantis už 3 mėnesius. Lietuvoje mokėjo, kiek prisimena, 1200 Lt. Automobilis jai taip pat nebuvo duotas, todėl jį turėjo susirasti pati ir už jį taip pat turėjo mokėti. Apskaitoje viskas nurodyta. Automobilį nuomojo iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau nuomojo iš „Opel“ autocentro. Mašinas  ji pirko įmonei, nes reikėjo labai daug kur važinėti. Ji pati visada turėjo mašiną ir net „KIA Sportage“. Darbo reikalais važinėjo su savo asmenine mašina, vėliau tas automobilis sugedo ir ji nutarė automobilį nuomotis. Įmonės vadovai S. ir G. nutarė taip, kad nereikėtų darbui varyti mašinų iš Norvegijos į Lietuvą, jie nupirks senas mašinas. Tai yra ponios S., G. mašinas bei mašiną, kuria važinėjo ji. Taip jiems bus sudaryta galimybė nupirkti mašinas išsimokėtinai ir dar dvi mašinas jų darbui. Visi dokumentai yra.  „(duomenys neskelbtini)“ jai išmokėjo 20 000 litų pagal kasos išlaidų orderį. Tų 20 000 litų panaudojimas buhalterinėje apskaitoje atsispindėjo. Ji nuvykusi į Norvegiją atidarė sąskaitą įmonės (duomenys neskelbtini),“ vardu. Kadangi „Nordea“ bankų Šiaurės regione yra taisyklė, kad jeigu tame pačiame banke yra  dvi įmonės ir nesvarbu, kad jos yra Lietuvoje ir Norvegijoje, atsiskaitymai vyksta pagal vietinį tarifą. Sąskaita buvo atidaryta, buvo nusiųsti visi prieigos kodai ten, kur buvo nurodytas adresas, juos gavo S. ir G.. Jie jai prieigos kodų nedavė, apie tai ji sužinojo tik spalio 2 dieną, kai buvo atleistas iš pareigų S.. Jį iš darbo atleido ji, tačiau iš Registrų centro jo neišregistravo. Sąskaita buvo atidaryta ir visi pinigai turėjo patekti į Norvegijos filialą. Čia kalbama apie 20 000 Lt, nes jie buvo ne Lietuvos. Tie 20 000 turėjo įplaukti į Norvegijos sąskaitą ir tais pinigais turėjo būti sumokėti visi mokesčiai, kurie iki tol nebuvo sumokėti. Ji to nepadarė, nes neturėjo prieigos. Galiausiai tuos 20 000 Lt ji išmokėjo darbuotojams. Darbuotojams mokėjo atlyginimus už kurą, kelionpinigius, už papildomą darbą. Tas 20 000 litų buvo „kapeikos“, nes liepos mėnesį „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo skolinga apie 400 000 Norvegijos kronų. Ta skola susidarė, nes įmonė buvo maža, padidėjo žmonių skaičius, padidėjo kaštai ir apyvartinių lėšų jiems neužteko. Ji tai suprato ir mokėjimai buvo atidėti dviem mėnesiams. „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė tuo, kad pardavinėjo darbo jėgą, nes jie buvo rangovai ir už darbus gaudavo, pavyzdžiui, 250 kronų, o (duomenys neskelbtini),“ mokėjo tik po 130 kronų už valandą. Pagal dokumentus jie buvo rangovai, tačiau vėliau paaiškėjo, kad taip nėra. Tai jai paaiškėjo, nes negalima normaliai dirbti, kai nežinai, kokia yra situacija. Problema kilo tada, kai ji užklausė dėl leidimų dirbti ir paaiškėjo, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)“ vadovas nepateikė nė vienos paraiškos dėl identifikavimo kortelių. Tada ji pati nuvažiavo, padavė paraišką įmonei, kuri tai turėjo sutvarkyti, vėliau paaiškėjo, kad ta įmonė tos paraiškos neišsiuntė, kadangi oficialiai įmonės vadovu buvo S., todėl viskas pakibo ore. Tuomet ji dar kartą to pareikalavo savo vardu, atleido jį iš pareigų ir tik tada dokumentai buvo nusiųsti į Darbo inspekciją, kuri tuos leidimus išduoda.

Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto nepasisavino ir negalėjo to padaryti, nes turtas buvo įtrauktas į apskaitą. Jei jis buvo nurašomas, tai ir būdavo nurašomas, jei buvo perkami kažkokie daiktai, tai taip pat buvo įtraukiami į apskaitą. Skundas ekonominei policijai buvo pateiktas spalio 25 dieną.

Ji nuomojosi automobilį „Mazda“, kadangi kitu automobiliu naudojosi M. S. ir toks buvo akcininkės nurodymas. Į Norvegiją buvo nuvykusi 5 kartus. „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai dirbo iki gruodžio mėnesio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo kovo mėnesio iki lapkričio 22 dienos. Ji naudojosi banko kortele, nors buvo atleista todėl, kad, kai ją atleido, naujas įmonės vadovas turėjo eiti į banką ir uždaryti sąskaitą. Jei kyla kokių nors klausimų, akcininkas gali ateiti į banką ir uždaryti sąskaitą. Ji nežinojo, kad buvo atleista  iš darbo. Jai S. atsiuntė L, pranešimą, kuriame buvo prašoma niekur neišvykti ir paruošti buhalterinius dokumentus auditui. Ji iš karto paskambino ir pasidomėjo, kaip turi būti pagal įstatymus, ir gavo atsakymą, kad apie auditą turi pranešti iš anksto.

Apie atleidimą iš pareigų sužinojo tada, kai nustojo veikęs telefonas. Jokių registruotų laiškų negavo, nes nebuvo namuose. Jos dukra rugsėjo 29 dieną pagimdė vaiką, todėl spalio 2 dieną ji išskrido į Norvegiją, nes reikėjo išregistruoti S, iš Registrų centro. Vėliau tik grįžusi gavo brigadininko pranešimą, kad vyksta neaiškūs dalykai. Ji negalėjo gauti pranešimo, nes L, neturėjo interneto, o vėliau, teismo posėdžio metu, S. prisipažino, kad tuos pranešimus siuntė ji. Pranešimas buvo be parašo. Ji nenorėjo išeiti iš darbo, nes į tą įmonę labai daug įdėjo darbo. Pagal pranešimą buvo atleista 18 dieną, tačiau pranešimas buvo pavėluotai pateiktas SODRAI, buvo pateiktas tik pranešimas, kad yra pasikeitę akcininkai. Bet kuriuo atveju nebuvo informuota, kad pasikeitė akcininkai, o tai yra privaloma. Ji jau senokai suprato, kad bus neįmanoma dirbti, nes buvo siunčiami žmonės į Norvegiją, kurie nelegaliai ten dirbo ir bet kuriuo momentu ta „bomba“ galėjo sprogti. Jeigu žmonės važiuodavo dirbti į „(duomenys neskelbtini)“, tai tokias darbo sutartis pagal įstatymą turėjo pasirašyti S., kadangi jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Tačiau darbo sutartis pasirašydavo ji, nes jeigu darbuotojas dirbo Norvegijoje ir jai elektroniniu paštu būdavo atsiunčiama informacija, kad ji tą žmogų turi įdarbinti, tai kitos išeities ir nebūdavo. Kai jie darbuotojų ieškojo ir juos surasdavo, tai šie ateidavo į biurą, pristatydavo visus dokumentus ir su jais buvo sudaromos terminuotos darbo sutartys, o su tais dokumentais jie važiuodavo į komandiruotes.

Nesutinka, kad už kurą išleido labai daug pinigų. Kaltinime nurodytos tokios didelės sumos, nes ten nurodytas ne jos sunaudotas kuras. Kiekvienas žmogus, kuris važiuoja į Norvegiją dirbti, prisipila baką kuro, ir jie jam už tai sumokėdavo. Buhalterinėje apskaitoje buvo pažymėti išleisti pinigai, nes buvo daroma kiekvieno žmogaus avansinės apyskaitos. Per mėnesį ji negalėjo sunaudoti daug kuro, nes su mašina į tolimas komandiruotes ji nevažiavo. Į Norvegiją skrisdavo lėktuvu.

Dėl pirkinių, kurie negalėjo būti panaudoti įmonės reikmėms, teigia, jog prieš atlikdama bet kokius veiksmus, viską derino su galiojančiais normatyviniais aktais. Įstatymuose nurodyta, kad gali būti perkamos dovanos, gėlės ir t.t.. Būdavo darbuotojų gimtadieniai, kuriuos ji sveikindavo. Sveikino ir G. su gimtadieniu ir dovanas pirko. Pas juos darbuotojai nuolatos keitėsi, dalis darbuotojų dirbo Norvegijoje, dalis buvo čia. Prie jos namo dirbo žmonės, kai ji jau nebebuvo „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Ji turi visus pirkimo kvitus. Popieriaus jie sunaudodavo labai nedaug. Buvo nusipirkę kompiuterį, kuris yra įtrauktas į išlaidas. Vienas kompiuteris buvo pirktas Norvegijoje darbuotojams, nes kitaip nebuvo ryšio su jais. Kompiuteris buvo ten, kur gyveno brigadininkai, nes jie turėjo spausdinti dokumentus. Buvo nupirktas ir spausdintuvas, ir dažų kasetės, buvo užsakytas internetas, buvo apmokami telefoniniai pokalbiai. Topografinė nuotrauka buvo daryta S., bet tai buvo kaip įskaitymas skolos, nes jos automobilis buvo nuomojamas ir todėl jie taip atsiskaitė. Šlifavimo popierius buvo siųstas į Norvegiją. Maišytuvą jie pirko, nes biurui buvo išnuomota dalis jos patalpų ir ten vienas darbininkas netyčia, plaudamas rankas sulaužė maišytuvo rankeną. Savo pačios patalpų remontą, nors ir yra įmonės direktorė, daryti gali, bet patalpų neremontavo. Už sugadintą turtą atsako nuomininkas, o nuomininkas buvo įmonė. Vinys, medvarščiai, lentos buvo skirtos tvoros remontui, nes kur buvo atskira biuro dalis, atskyrė tvora. Ji nuomojo dalį patalpų su atskiru įėjimu. Pagal nuomos sutartį, nuomininkas privalo grąžinti turtą tokios būklės, kokios jį priėmė.

Liudytojai, kurie sakė, kad jie už pinigus pasirašė, bet jų negavo, sakė netiesą, nes apklausų metu visi patvirtino, jog su jais visiškai atsiskaityta. Kai prasidėjo trintis įmonės viduje, S. su G. ėmė kalbėtis su darbuotojais, kad ji jiems pinigų neišmokės ir jeigu jie sudarys su juo naujas darbo sutartis, tuomet jie išmokės jiems pinigus. Kai kurie liudytojai parodė, kad pasirašė už pinigus, kurių nebuvo gavę, kadangi pas tyrėją jų apklausose buvo daromas labai didelis spaudimas dėl gautų Norvegijos kronų. Jie sakė, kad Norvegijos kronų jie negavo, bet litais gavo tą patį. Ji darbuotojų nekvietė, darbuotojai gavo pranešimus, kurie buvo ją šmeižiantys, bei buvo informuojami, kad vyks darbuotojų susirinkimas „Plaza“ centro salėje, jį organizavo naujoji direktorė L.. Ji jų pas save nekvietė, jie patys atėjo ir klausė, ką reikia daryti. Ji jiems sakė, kad tai jos neliečia ir jie turi eiti į susirinkimą. Tuo metu nieko jiems nedavė pasirašyti ir jokių naujų sutarčių jie nepasirašinėjo. Jiems buvo duoti išrašai iš įsakymų, nes jeigu kiltų ginčas, kad jie tuos įsakymus turėtų. Ji neturėjo jokio tikslo duoti jiems pasirašyti naujas sutartis. Su darbuotojais buvo atsiskaitoma maždaug po dviejų mėnesių, kai jie baigdavo darbus, bet ji jiems mokėjo kiekvieną mėnesį minimalų atlygį, nes tokia buvo jų pareiga, o kai darbuotojai baigdavo darbus, turėjo atnešti dokumentus, už viską atsiskaityti ir tada su jais būdavo galutinai atsiskaitoma. Papildomai jie gaudavo pinigų, jei dirbdavo brigadininkais. Pavyzdžiui, Ž. brigadininku dirbo nuo vasario mėnesio, o su juo buvo visiškai atsiskaityta rugpjūčio mėnesį. Taip būdavo, nes „(duomenys neskelbtini)“ atsisakydavo mokėti skirtumą, tačiau tos pareigybės reikėdavo ne „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“, nes kitaip žmonės būdavo paliekami be vadovavimo ir todėl buvo tokios pareigos. Žmonės negali dirbti be vadovo.

Iš „(duomenys neskelbtini)“ gauti pinigai priklausė Norvegijos filialui „(duomenys neskelbtini)“ ir jie buvo panaudoti įvairioms išlaidoms bei atlyginimams išmokėti, nes S. turėjo padaryti ataskaitą ir pateikti „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Visi dokumentai buvo pas ją, bet jie atsirado pas S., nes jis buvo atskaitingas „(duomenys neskelbtini)“ asmuo Norvegijoje ir turėjo sutvarkyti visus buhalterinius dokumentus su savo įmone, kuri vedė buhalterinę apskaitą. Visi dokumentai buvo pateikti. Įmonėje nebuvo jokių apyvartinių lėšų, tačiau reikėjo mokėti mokesčius, pirkti bilietus. Kadangi pinigų nebuvo, žmonės nusipirkdavo bilietus už savo pinigus. Nei už patalpų, nei už automobilio nuomą ji pinigų negavo, nėra nei kasos išlaidų orderio, nei kasos pajamų orderio, nei pavedimų banke. Nežino, kodėl nėra dokumentų, pagrindžiančių išlaidas. Ji prašė tyrėjos, kad duotų dokumentų apyrašą, tai, ką ji paėmė, pavyzdžiui, kasos pajamų orderius, dar kažką, bet tų dokumentų negavo.

Buhalteriniai dokumentai buvo paimti tada, kai atėjo tyrėja,  viską, ką rado, sušlavė į vieną dėžę, kuri buvo pilnutėlė. Ji tuo metu buvo namuose. Kai sužinojo, kad vyksta tokie neaiškūs dalykai, ji nuėjo pasiteirauti, kaip jai teisingai elgtis. Tokioje situacijoje nėra buvusi, niekada nebuvo teista ir tai buvo neeilinė situacija. Jai buvo pasakyta, kad reikia išsaugoti kiek įmanoma daugiau dokumentų ir padaryti apyrašą. Dalis dokumentų buvo pas apskaitininkę, dalis buvo „apdirbimo stadijoje“, o dalis buvo pas ją. „Apdirbimo stadijoje“ reiškia tai, kad kai žmonės grįždavo iš komandiruotės, atnešdavo čekiukus, kurios reikėdavo įforminti. Tokių žmonių grįždavo daug, jie nuolatos keitėsi. Ji iš karto negalėdavo visko sutvarkyti, nes labai didelis krūvis. Vienas žmogus visko padaryti nepajėgus fiziškai. Ji pasamdė buhalterines įmones, vieną Lietuvoje, kitą Norvegijoje. Įmonė Lietuvoje dirbo vieną mėnesį, nes kai grįžo iš Norvegijos, priėmė įsakymą, jog nepaisant apribojimų, įmonė tvarkytų visus einamus reikalus. Ta įmonė Lietuvoje buvo pasamdyta prieš ją atleidžiant iš darbo. Norėjo tą padaryti anksčiau, bet akcininkai tam priešinosi. Ji visada tvarkė visus dokumentus, kurie reikalingi buhalterinei apskaitai Lietuvoje. Kiekvieną mėnesį buvo pateiktos deklaracijos, mokami mokesčiai, žmonės buvo priimami ir atleidžiami iš darbo. Jos nuomone, visa suma, kuri nurodyta kaltinamajame akte, yra nepagrįsta, ir ji tai įrodys dokumentais, kurių tyrėja iš jos nepriėmė. Kai buvo rengiama specialisto išvada, su specialiste nebendravo.

Rugsėjo 20 dieną medienos jai nereikėjo ir jos nepirko. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo dvi nuolaidų korteles, vieną kortelę turėjo ji, o kita kortelė buvo pas S.. Kai su nuolaidų kortele ką nors perki, tai automatiškai ir sąskaita būna rašoma įmonės vardu. Jai medienos reikėjo lapkričio–gruodžio mėnesiais ir ji turi visus pirkimo dokumentus. Jai taip pat nereikėjo nei smėlio, nei žvyro, nes nieko nestatė. Rugsėjo mėnesį pas ją jokie darbai nevyko. Vienintelis darbas, kuris buvo padarytas jos name, buvo stogo remontas, ir visi pinigai išleisti lapkričio–gruodžio mėnesiais. Liepos 11 dieną galėjo būti pirktos medžiagos, nes tada jie taisė tvorą. Plėvelės jai nereikėjo, tačiau plėvelė buvo pirkta pagal „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą ir buvo vežama į Norvegiją. Norvegijoje plėvelė yra žymiai brangesnė. Tą plėvelę vežė J. S.. Nežino, kam buvo reikalingas kranelis. Siaurapjūklį pirko kartu su S.. Anglų kalbos kursai buvo skirti darbuotojams. Šiuos kursus lankė C., R., V.. Iš viso kursus lankė maždaug 7 žmonės. Tie kursai buvo Lietuvoje. Kiekviena įmonė perka įvairias prekes, be kurių įmonė negalėtų gyvuoti, tai yra popierius, kava, arbata.

Įmonė turėjo pelno, bet tas pelnas buvo „popierinis“. Jeigu žmogus balandžio mėnesį uždirbo 1000 Lt, tai apie 200 Lt yra pelnas, tačiau įmonė tų pinigų dar nebuvo gavusi, nors pelnas, sumokėjus mokesčius, yra. Iki rugpjūčio mėnesio įmonė dirbo nepelningai. Darbo krūvis buvo nemažas, todėl normalu, kad iš pradžių įmonė dirba nepelningai, o vėliau pelnas atsiranda.

Reprezentacinės išlaidos buvo susijusios su tam tikromis šventėmis arba dovanomis. Tačiau tos išlaidos pagal Norvegiškus įstatymus iš karto nurašomos, tik reikia pateikti čekį. Kai atvykdavo svečiai, juos reikėdavo pamaitinti. Pas juos buvo atvažiavę žmonės iš Kaliningrado, su kuriais norėjo sudaryti sutartį. Turėjo užsakymų dėl darbų Švedijoje, bet darbuotojai ten nedirbo. Jų darbuotojai be Norvegijos dar dirbo Lietuvoje. Darbuotojai dirbo sodininkų bendrijoje pas T.. Ji susipažino su T., kai G. prižadėjo jam pastatyti pirtį, padarė broką ir paėmė pinigus už tai, ko nepadarė. Nebūtų ten buvusi, tai būtų neturėjusi tokių pasekmių.

Važiuodama į Norvegiją, darbuotojams neturėjo ką vežti. Vaistus vežė S., kai važiavo trys mašinos. Vaistų reikėjo, nes objektuose buvo keli nelaimingi atvejai, kai reikėjo suteikti medicininę pagalbą. Kad objekte būtų vaistinėlė, buvo „(duomenys neskelbtini)“ pareiga, tačiau jie to nepadarė, todėl ji įpareigojo nupirkti vaistus pagal sąrašą. Tai buvo tvarsčiai, tepalai ir buvo paimta sąskaita. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie patvirtintų išlaidas, buvo ir jų negalėjo nebūti. Jei išrašomas kasos išlaidų orderis, o prieš tai pinigai buvo mokami žmonoms, ji paimdavo paso kopijas, parašus. Buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės atstovės teigimas, kad jie prašė buhalterinių dokumentų, atrodo keistai, nes jos pirmas prašymas buvo, kad kai sugrįš iš Norvegijos, ji pateiks dokumentus, kad jie tuos dokumentus suvestų. M. jai tada pasakė, kad mergaitės yra labai užimtos, todėl galbūt tai padarys vėliau. Su šia įmone sutartis buvo sudaryta rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Po sutarties pasirašymo visų dokumentų nepateikė, nes tuo metu iš Norvegijos dar nebuvo gavusi visų nurodymų. Pateikė visą medžiagą iki to laikotarpio, bet po visko jai dar reikėjo taisyti jų klaidas.

Jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, numatytas sutartyje, kurią pasirašė su darbo birža. Vėliau jai buvo pasakyta, kad darbo užmokestis gali būti toks, koks priklauso vadovui. Pasirašant sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo sutartį pasirašė pati. Iš pradžių atlyginimas buvo 4000 Lt, o vėliau buvo 2440 Lt, nes 4000 Lt darbo birža nesubsidijavo. Iš pradžių sutartas atlyginimas, atrodo buvo 950 litų, vėliau sutarė, kad bus 4000 litų atskaičius mokesčius, bet darbo birža tiek negalėjo mokėti ir tada nustatė tokį atlyginimą, kokį darbo birža gali mokėti, tai yra 2440 litų. Iš tiesų į rankas turėjo gauti 3000 litų, bet negavo tiek, kiek priklausė, negavo net darbo biržos pinigų. Darbo birža pervesdavo pinigus į įmonės sąskaitą, tačiau kadangi įmonė visai neturėjo lėšų, todėl tie pinigai buvo panaudojami įvairioms išlaidoms. Praktiškai ji dirbo be atlyginimo.

Buhalterinių dokumentų laiku nepateikė, nes buvo tik vienas priminimas 2012 m. spalio 4 d., o kitų priminimų nebuvo. Ji neturėjo pareigos teikti buhalterinių dokumentų kiekvieną mėnesį, nes pagal įstatymą, jeigu įmonė Lietuvoje veiklos nevykdo, tokiu atveju daro ataskaitą kartą per metus. Laikoma, kad įmonė Lietuvoje veiklos nevykdė, nors darbuotojai ir buvo pasirašę sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes pagal galiojančius įstatymus, jei darbuotojas komandiruojamas į kitą šalį ir sutartis sudaroma tik tam laikotarpiui, reiškia, kad įmonė veiklos nevykdo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsienyje buvo įregistravusi veiklą, o tai, kad sakė, jog darbuotojai galėjo dirbti tik po 3–4 dienas, tai kalbėjo apie tą laikotarpį, kol nebuvo įregistruota „(duomenys neskelbtini)“. Dienpinigiai skaičiuojami tada, kai įmonė įregistruoja savo filialą Lietuvoje ir tada apskaita vedama pagal Lietuvos įstatymus. Kaip minėjo, kadangi įmonė buvo registruota Norvegijoje, tai visi mokesčiai turėjo būti mokami Norvegijoje, todėl „(duomenys neskelbtini)“ ir nemokėjo dienpinigių. Darbuotojams nustatytas valandinis darbo užmokestis 70 NOK. Pagal sutartį reikėjo sumokėti mokesčius. Darbuotojams sutartyje buvo nurodytas minimalus darbo užmokestis, kuris kisdavo. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ steigimo nusprendė ji su akcininke. „(duomenys neskelbtini)“ vadove įdarbinta buvo liepos mėnesį, o Registrų centre pagal išrašą buvo įregistruota lapkričio mėnesį.

Darbo jėgos užsakovas buvo „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį. Bendradarbiavimas buvo suprantamas taip, kad pagal pirminę bazę žmonės buvo siunčiami dirbti į kitą šalį, o ta šalis, kuri priima, turėjo sąlygas, kurias vykdė. Bendradarbiavimas turėjo pasireikšti tuo, kad tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti pasirašyta trišalė sutartis, kurioje nurodytos visos sąlygos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip agentas siuntė darbuotojus į savo Norvegijoje įsteigtą filialą, su jais turėjo būti pasirašyta sutartis. Darbo sutartys buvo pasirašytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes sutartį atsisakė pasirašyti „(duomenys neskelbtini)“ ir jai nuvykus į objektą paaiškėjo, kad jie nėra rangovai. Tai paaiškėjo rugpjūčio 8 dieną. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamas iš esmės sudarė tik agentinės pajamos. „(duomenys neskelbtini)“ pervedinėjo pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytą sąskaitą ir tada pinigai dalijami UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. „(duomenys neskelbtini)“ nepervedinėjo pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo interesų konfliktas. Kai buvo įkurta „(duomenys neskelbtini)“, tai ji praktiškai iš karto tapo PVM mokėtoja, todėl galvojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo per sunku mokėti dar ir PVM, todėl jie pasirinko kitą būdą. Mokėjimo žiniaraščiai buvo pildomi „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kad parodytų Norvegijos mokesčių inspekcijai, kokie atlyginimai mokami darbuotojams. Įmonė, kuri vesdavo buhalterinę apskaitą, gaudavo žiniaraščius, kiek pinigų mokama darbuotojams. Pagal žiniaraštį buvo surašomos darbo valandos ir kiekvienas žmogus pagal tai gaudavo atlyginimą.

Dėl to, kad „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė veiklos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiuntė sąskaitų, ji turės progą papildomai pateikti dokumentus su lydraščiais, kaip buvo siunčiamos sąskaitos ir reikalavimai mokėti. Supranta, kad tos sutartys praktiškai niekinės, nes sutartis šis pasirašė su savimi. Jis tuo pačiu metu buvo ir „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.

Ji pateikė dokumentus, kad „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi patalpas, už kurias mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tos sąskaitos buvo paimtos iš karto, kai buvo atvykusi tyrėja. Kadangi ji neturėjo iš jos paimtų dokumentų aprašo, todėl nežino, kokių dokumentų jai trūksta, ir tada tas sąskaitas dar kartą pateikė tyrėjai. Buvo reikalauta padaryti vertimą, todėl jį padarė ir dabar turi šią sąskaitą su vertimu.

Tranzitinė sąskaita užsakovo paslaugoms apmokėti reiškia, kad agentinės įmonės sudaro sutartį su užsakovu ir užsakovas gali paprašyti agento atidaryti atskirą sąskaitą, kur kaupiasi pinigai, jeigu reikia išmokėti tam tikrus pinigus, arba jeigu tie pinigai priklauso ne tai įmonei, kur vedami pinigai, ir buhalterinėje apskaitoje tie pinigai nėra įtraukti į apskaitą. Toje sąskaitoje buvo pinigai, kuriuos reikėjo išmokėti darbuotojams, kadangi tai, ką jie gavo, tų pinigų neužteko ir šie pinigai turėjo grįžti atgal į Norvegiją, kad būtų išgryninti ir būtų sumokėti mokesčiai. Pagal įstatymus, „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. turėjo atidaryti sąskaitą. Kadangi jis to nepadarė, ta sąskaita ir buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pinigai ten plaukdavo. Tai yra ne visai teisėta operacija, bet buvo laiko, kad tai būtų sutvarkyta. Negali pasakyti, kas tai yra suteiktų paslaugų pajamos, ji tokios sąskaitos neišskyrė. Galbūt tai yra agentinės pajamos, nes visur buvo rašoma angliškai „Agent fee“. Agentinės pajamos yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai, o visi kiti pinigai yra „(duomenys neskelbtini)“, todėl sąskaita ir buvo padalyta į dvi dalis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo savo transporto priemonių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užsakiusi pirkti 3 automobilius. Tai buvo perkama prekė, kurią norėjo perparduoti. Pati įmonė nuomojosi automobilius, nes jų reikėjo darbui Norvegijoje. Įmonė automobilius nuomojosi iš fizinių asmenų. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pelningai. Kai buvo direktorė, važinėjo su „Mazda“, „Volkswagen“, įvairių modelių Opel automobiliais. Tuos automobilius nuomojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobiliai „KIA Sportage“ nebuvo įsigyti, bet juos turėjo įsigyti S. ir G., tai patvirtina teismo posėdžių protokolai civilinėje byloje ir yra teismo nutartis. „Skoda Yeti“ buvo įsigyta pagal „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą, kad tas dvi mašinas „(duomenys neskelbtini)“ nupirktų ir perparduotų. Už šių automobilių pirkimą avansas buvo sumokėtas ir mokėjimą padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Savo mašinų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, bet nuomojant automobilius buvo įtrauktas punktas, kas moka už draudimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi visokių sutarčių. KIA automobilį jie nuomojosi vasarą, o spalio mėnesį to automobilio nebenuomojo. Daug mašinų nesinuomojo.

Būsto draudimo sutartis buvo sudaryta, nes biure buvo laikomi vertingi daiktai. Buvo apdraustas visas turtas, nors buvo nuomojama tik dalis patalpų, nes kitaip nedraudė.

Automobilį „Mazda“, kurio numeris buvo „111“, nuomojosi. Tas automobilis buvo parduotas rudenį per antstolio kontorą. Daugiau „Mazda“ automobilių nebuvo. „Mazda 323“ automobilio velenas buvo pirktas, nes S. būnant direktoriumi, reikėjo transporto priemonės vykti į Norvegiją ir jis paėmė tą automobilį, kuris nuvažiavus į vietą sugedo. Todėl jis davė užsakymą veleną nupirkti.

Kasos išlaidų orderiai dėl dienpinigių apmokėjimo darbuotojams, kurie nebuvo pasirašyti, tikriausiai buvo paimti tyrėjos, o ne jos pateikti. Jeigu ūkinė operacija yra Lietuvos įmonėje, tai ji turi būti fiksuojama, bet jei ta operacija nepriklauso Lietuvos įmonei, tai ji nėra fiksuojama.

Liepos mėnesį įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo pinigų stoka, tai galbūt dėl tos priežasties, taupydamas pinigus, S. neatidarė sąskaitos Norvegijoje. Ji atsisakė tokios praktikos, jog dirbti važiuoja „nelegalai“ ir jie ten dirba, nes tokių buvo ne vienas ir ne du. Buvo apklaustas S. S., kuris pasakė, jog jis nedirbo, bet pinigus gavo. Galvoja, kad jos atleidimo priežastis buvo kita, nei tvirtina akcininkai, esą ji paimdavusi pinigus nepasitarusi su jais. Jos manymu, kai reikėjo padaryti visą „juodą“ darbą, tai buvo priimtas žmogus, kuris tą visą darbą galėjo padaryti, o vėliau S. baigė buhalterijos kursus, pasijuto pilnavertė įmonės šeimininkė. Ji buvo atleista iš darbo negarbingai.

Kai prasidėjo trintis ir siuntinėjami laiškai, ji pasikalbėjo su įmonės darbuotojais ir nusipirko įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Ta įmonė buvo plataus profilio, nors kol kas jokios veiklos nevykdė. Visi darbuotojai iš pradžių dirbo Lietuvoje, o vėliau buvo siunčiami dirbti į užsienį. Darbo užmokestis buvo mokamas litais, o jeigu ji asmeniškai turėjo kronų, kurias jai perveda iš Norvegijos, šie pinigai buvo keičiami. Yra visi čekiai, atsiskaitymai per Danske banką.

Darbuotojai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Norvegiją iš pradžių važiuodavo dirbti 3 mėnesiams, bet tai buvo labai ilgas laiko tarpas ir sunkus darbas, todėl jie juos siųsdavo dirbti pagal užsakymą. Kiek žmonių reikėdavo, tai tiek jų ir siųsdavo. 2012 metais žmonės išvažiuodavo dirbti maždaug dviem mėnesiams, o kai išnaudodavo savo laisvas dienas, vėl buvo siunčiami atgal.

Mokesčių inspekcija jiems išaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereikia vesti buhalterinės apskaitos kiekvieną mėnesį, jie siuntė oficialų užklausimą. Gavo oficialų atsakymą raštu, kad ataskaita teikiama pasibaigus metams.

Įsakymai dėl darbuotojų siuntimo į komandiruotę buvo rašomi tuo atveju, jeigu juos siųsdavo Lietuvos įmonė. Kadangi šiuo atveju buvo siunčia į „NUF“, tai anglų kalba buvo rašoma sutartis ir vėliau turėjo būti pasirašyta trišalė sutartis. Kuras, kurį sunaudodavo darbuotojas vykdamas į komandiruotę ir kuris gali būti įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, buvo apskaičiuojamas taip, kad jei darbuotojas vyksta savo transportu, žmogus atneša kvitą, kiek kuro sunaudojo, ir su juo būdavo atsiskaitoma. Tie duomenys yra užfiksuoti. Buhalterinėje apskaitoje kuras atsispindi, nes kiekvieną kartą, kai darbuotojas sugrįždavo į Lietuvą iš komandiruotės po dviejų mėnesių, jis pateikdavo visą ataskaitą. Ataskaita yra avansinė apyskaita. Įsakymas vykti į komandiruotę būdavo išduodamas, kai darbuotojas vykdavo į „NUF“, ir jis buvo duodamas lietuvių kalba bei duodama anglų kalbos darbo sutarties kopija. Jeigu važiuodavo 10 žmonių, tai buvo rašomas vienas bendras įsakymas. Įsakymų išrašus gavo visi darbuotojai, kai ji buvo atleista iš darbo. Taip pat jie gavo bankų išrašus ir įsakymų kopijas. „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą turėjo vesti spalio mėnesį, o tada ji jau buvo atleista, todėl jie jokių įsakymų kopijų negavo.

Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, kad čekius, kurių nėra, ji gali išreikalauti ir pateikė prašymus kuru prekiaujančiai organizacijai. Kuro čekiai buvo avansinėse apyskaitose. Pavyzdžiui, M. S. pateikė avansinę apyskaitą S. vardu ir kažkodėl iš ten dingo keli čekiai. Ji turėjo užklausti, kad šią medžiagą būtų galima surinkti, ir tai darė. Pirmas darbuotojų važiavimas į Norvegiją buvo tada, kai ji dar nedirbo, apie vasario mėnesį. Visas avansines apyskaitas normaliai pradėjo išsireikalauti maždaug nuo liepos mėnesio, kai buvo įsakymu priimta dirbti direktore į „(duomenys neskelbtini)“. Visi darbuotojai žinojo, kad turi pateikti šią ataskaitą.

Darbuotojai Lietuvoje veiklos nevykdė, tačiau jie sugebėjo sulaužyti maišytuvą, bakelį ir kitus daiktus, nes kai jie būna Lietuvoje, ateina į biurą darbo klausimais. Lauko durys nebuvo sulaužytos, tačiau tikriausiai ne tuo raktu buvo rakinamos durys, todėl jos buvo sugadintos. Kai darbuotojas padarė žalą, turtas tuo metu dar nebuvo apdraustas. Už įmonės lėšas sveikino su gimtadieniu G. ir G., kuri nebuvo įmonės darbuotoja, tačiau įmonė turi teisę sveikinti tą, ką reikia. Gegužės 20 dieną kavinėje „Kukūdra“ buvo susirinkę žmonės, šventė jos gimtadienį. Tai buvo dovana jai pačiai ir tai yra leidžiama. „Duty free“ parduotuvėje pirko kvepalus, vyną, nes tų dovanų reikėjo tam, kad paspartintų kai kurių klausimų sprendimą, ir tai yra leidžiama. Pagal Norvegijos įstatymus tos sąskaitos yra nurašomos. Liudytojai daug ką gali dabar pasakoti apie kažkokių butų įrenginėjimą jos name. Stogo remonto darbai prasidėjo tada, kai buvo gautas leidimas, ir tai buvo maždaug lapkričio mėnesį. Žmonės, kurie dirbo, buvo įdarbinti. Kiekvienas žmogus gaudavo atlyginimą, mokesčiai buvo mokami. Liudytojai sakė, kad buvo perkamas smėlis, žvyras ir vežamas jos namų adresu, nors sąskaitos išrašomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau jai tas žvyras nebuvo reikalingas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleista spalio 22 dieną, o stogą pradėjo taisyti lapkričio gale, gruodžio pradžioje. Yra nuotraukos, sąskaitos, visi dokumentai, patvirtinantys, kas buvo daroma ir kas buvo perkama. Vienintelį kartą darbuotojas, nuvažiavęs pirkti medieną, blogai išrašė sąskaitą, bet ta sąskaita nėra įtraukta į apskaitą.

Dėl spalio 23 dienos, kai 6 kartus buvo paimti pinigai iš bankomato, yra klaida. Yra skirtingi dalykai, kada atlikta bankinė operacija ir kada ji užfiksuota. Tie pinigai buvo paimti tam, kad sumokėtų darbuotojams ir padengtų kai kurias įmonės sąskaitas.

Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus po jos nupirkimo gavo praėjus maždaug 2 mėnesiams, kai buvęs akcininkas G. sutvarkė galiojančias sutartis. Tai yra nuo kovo 2 dienos po 2 mėnesių gavo pranešimus iš buvusio savininko, kad visos sutartys yra nutrauktos. Tuos dokumentus gavo segtuve ir vėliau tuos dokumentus perdavė saugoti „(duomenys neskelbtini)“. Šie dokumentai nebuvo sunumeruoti. Tuometinė įmonės akcininkė įmonės veikloje dalyvavo pradžioje, kai reikėjo nuvykti į darbo biržą, nes reikėjo pasirašyti darbo sutartį ir vėliau, kai reikėjo pasirašyti dokumentus dėl įmonės steigimo. Spręsdama įmonės klausimus ji vykdė savo pareigas ir daugiausiai teko bendrauti su M. S.. Ji buvo kaip „pilkasis kardinolas“. S. įmonėje nedirbo, tačiau naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės turtu. Ji gaudavo užmokestį už automobilio nuomą, jai buvo apmokamas kuras, daugiau tiesiogiai turtu nesinaudojo.

Ji įmonės lėšų nepasisavino. Kiekvienas dokumentas, pagrindžiantis pinigų išleidimą, buvo, visur buvo įsakymai ir viskas buvo pasirašoma, tiek Norvegijoje, tiek Lietuvoje.

Dėl trūkstamų dokumentų mano, kad jie ne šiaip sau dingo. Jų trūksta labai daug. Pirmiausia nėra dokumentų, kurie buvo pateikti filialų „(duomenys neskelbtini)“.

Dokumentus, kurie buvo pas apskaitininkę, atkūrė. Nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad įmonė buvo įsigijusi du telefonus ir modemą. Ryšio paslaugų sutartis nėra pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, kai dirbo direktore, pati nuvyko į „Bitė“ saloną su prašymu, kad sutartis būtų perrašyta jos vardu, nors tai buvo jos numeriai. Telefono aparatas nebuvo pirktas įmonės, ji buvo nuėjusi paprašyti, kad tos paslaugų sutartys būtų perrašytos jos vardu, bet tuo metu įmonei vadovaujanti E. L. tokio sutikimo nedavė. Telefono aparato neturėjo grąžinti, nes pasidomėjo, kad sutartis buvo tik ryšio paslaugoms, o telefono aparatas nebuvo išskirtas. Jo kaina yra įskaičiuota į ryšio paslaugą. Keletą kartų bandė tai padaryti civilizuotai. Dėl to važiavo į Norvegiją, bandė kalbėti su įmone, norėjo suvesti buhalterinį balansą, kad nekiltų nė vieno klausimo.

Iš G. gautus dokumentu net neliesdama perdavė „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės spaudas buvo perduotas iš karto, kai tapo direktore. UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo negrąžino, nes neturėjo kam gražinti. Kai žmogus yra normaliai atleidžiamas iš darbo, ateina žmogus, kuris turi teisę perimti dokumentus ir pagal aktą viską galima perduoti. Jai nebuvo kam perduoti. Tai, kad G. perdavė visus dokumentus tik praėjus dviem mėnesiams po jos paskyrimo direktore, turėjo labai didelės įtakos, kadangi buvo nenutraukta sutartis su įmone, kuri vedė buhalterinę apskaitą. Pas tą įmonę liko prieigos kodai į Mokesčių inspekciją, „Sodrą“ ir Registrų centrą. Ji negalėjo teikti ataskaitos elektroniniu būdu, o turėjo nešti raštus. Taip pat nuolatos turėjo eiti aiškintis ir būti atsakove.

Kaltinimas, kad buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo pinigų išmokėjimo, yra nepagrįstas. Jeigu pinigai yra ne „UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai jie nėra registruojami tame registre. Tie pinigai buvo mokami pagal „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus ir žmonės juos gavo. Į apskaitą turėjo būti traukiami būtent tie dokumentai, kurie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos. Šie pinigai buvo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė.

Dėl neužregistruotų PVM sąskaitų faktūrų už 33 741,79 Lt situacija tokia pati. Sąskaitos faktūros buvo rašomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes negalėjo išrašyti „NUF“, kadangi nebuvo banko sąskaitos. Jei ta sąskaita yra mažesnė už Norvegijos įstatymuose nurodytą sumą, tai yra pateikiami dokumentai, tačiau į apskaitą jie nėra įtraukiami. Ji buvo pateikusi tyrėjai išrašą iš įstatymų ir tyrėja turėjo galimybę susipažinti, kaip Norvegijoje vedama buhalterinė apskaita. Turtas, kuris neviršija 20 000 NOK, nėra traukiamas į apskaitą, o iš karto nurašomas. Tik pateikiami pirkimo dokumentai, kuriuos ji yra pateikusi.

Dėl neužregistruotų dviejų ūkinių operacijų į buhalterinės apskaitos registrą, tai yra dėl D. išmokėtų 1 463 Lt bei nurodymo pervesti 1000 litų į S. sąskaitą bei neužregistruotų avansinių apyskaitų 4 063 Lt ir 1 424 Lt buvo pateikta medžiaga tyrimo metu, kad D. buvo įdarbintas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir pas jį buvo likutis neišmokėtų pinigų. Kadangi jis turėjo bėdų su antstoliais, jo prašymu tie pinigai buvo išmokėti grynaisiais. To neužregistravo, nes pinigai buvo uždirbti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“. Šie pinigai neįėjo į tą laikotarpį, nes pinigus jie gaudavo po dviejų mėnesių po darbo pabaigos. Šie pinigai užregistruoti ten, kur jis tuos pinigus gavo ir už juos pasirašė. Pinigus jis gavo būdamas Lietuvoje, o ataskaita buvo daroma įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Ši išmokėta pinigų suma buvo įtraukti į „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Jos manymu, trūksta „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Ji prašė grąžinti ikiteisminio tyrimo metu paimtus „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nes reikėjo parengti metinę ataskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimti visi dokumentai, bet ji neturėjo pagrindinių dokumentų, kuriuose buvo skaičiuojami žmonių atlyginimai, mokesčiai. Tyrimo metu iš jos buvo paimti praktiškai visi dokumentai. Pateikė visus turimus „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus.

Tačiau trūksta labai daug dokumentų dėl kuro bei kitų pirkimų. Tie dokumentai dingo ikiteisminio tyrimo metu. Ji tai pastebėjo vėliau, tačiau visų jų negali prisiminti. Iki šios dienos ji negavo paimtų dokumentų apyrašo. Sakė, kad kratos metu buvo paimti ne visi dokumentai, bet su ja niekas nesikalbėjo. Pirmą kartą krata buvo atliekama biure, o antrą kartą buvo atliekama sandėlyje, jei taip būtų galima pavadinti, nes tuo metu ji tame name negyveno. Kai atėjo daryti kratą, jai nepasakė, ko ieško. Jai buvo parodytas nutarimas atlikti kratą.

2012-10-12 sumokėjo 10 000 Lt už automobilį „Mazda“, bet registruoti negalėjo, nes negalėjo pereiti techninės apžiūros, o kai automobilį registruoja įmonė, reikia tai padaryti. Sandoris buvo formintas, sandoryje dalyvavo antstolė ir pinigai buvo sumokėti. Kadangi jos nebuvo, ji buvo Norvegijoje, tai grįžusi turėjo automobilį užregistruoti. Automobilis iki šiol stovi ir ji negali juo nei naudotis, nei parduoti.

Buvo sudaryta sutartis dėl trijų automobilių pirkimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Spalio mėnesį tą sutartį nutraukė, nes reikėjo įnešti pinigus, o jų niekas neįnešė. Buvo sumokėtas avansas, turėjo atvykti mašinos, į jos užklausimą dėl pinigų įnešimo niekas neatsakė, kai nuvyko į Norvegiją, su ja niekas nenorėjo susitikti, todėl tokios atsakomybės įmonei negalėjo prisiimti. Automobilius prašė įsigyti S. ir G.. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti 21 000 Lt netesybų, buvo padaryta tam, kad jai pakenktų. Nežino, kur yra „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kurie buvo likę Norvegijoje.

Prokurorei pakeitus kaltinimą ir sumažinus jo apimtį, kaltinamoji parodė, kad ir su tokiu kaltinimu nesutinka.

Teigia, kad visos lėšos, kurios nurodytos naujajame kaltinime, yra pagrįstos, kadangi ji sumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ už pakeistas biuro duris, jis pagal nuomos sutartį buvo jai priklausančiose patalpose, ir tai yra leidžiama pagal įstatymus. Dėl lėšų, kurias ji sumokėjo draudimui, tai buvo padaryta teisėtai, nes yra pažyma, jog buvo užlietos biuro patalpos ir sugadinta technika. Taip pat į apskaitą nėra įtraukti dokumentai, kurie buvo pateikti tyrėjai. Tai nuomos sutarties sąskaitos, jos atlyginimas, komandiruotpinigiai. Visi tie dokumentai buvo išmesti. Dokumentai, kurie neva yra nepateikti, iš tiesų buvo pateikti, tačiau jie buvo atskirti, kadangi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo neigiamas faktas, kad įmonės veikla vykdoma užsienyje. Tie pinigai, kurie buvo paimti grynaisiais, buvo išmokėti darbuotojams. Tai įrodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurią ji pateikė Mokesčių inspekcijai. Į apskaitą nebuvo įtraukta nė viena sąskaita, nors jos visos buvo pateiktos. Visi dokumentai, pagrindžiantys kiekvieną sumą, yra, tačiau jų nėra byloje. Ji turi beveik visus tas sumas pagrindžiančius dokumentus.

Dėl pinigų paėmimo kronomis paaiškino, kad taip buvo patogiau, nes nuolatos keitėsi valiutos kursas, todėl ji pinigus nuveždavo į Norvegiją, o ne siųsdavo per banko sąskaitą. Prašo atkreipti dėmesį, kad duomenys, kuriuos pateikė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, neatitinka tikrovės. Lietuvoje buvo paimamos kronos grynaisiais, nes jomis reikėjo mokėti Norvegijoje. Norvegijoje sąskaita buvo atidaryta 2012 metų rugsėjo mėnesį, tačiau ji dar nebuvo patvirtinta, todėl reikėjo pinigus paimti grynaisiais pinigais Lietuvoje.

„Klaipėdos vandens“ sąskaitą apmokėjo, ir tai buvo padaryta kaip užskaita už nuomą, nes už patalpos nuomą ji pinigų negavo ir taip padaryti galima. Ši sąskaita buvo už ilgesnį laiko tarpą nei už mėnesį. Ji nemokėjo už vandenį kiekvieną mėnesį, nes nebuvo tokio būtinumo. Anksčiau tame name gyveno kelios šeimos ir jos sąskaitų nebuvo apmokėjusios, todėl tai buvo jos prievolė ir ji tai padarė kaip užskaitymą.

„Klaipėdos vandenims“ buvo mokama pagal suderinimo aktą ir visi tie dokumentai buvo. Kai dokumentai buvo pateikiami teismui civilinėje byloje, jai ir jos gynėjui nedalyvaujant buvo atidaryta dėžė, kurioje buvo sudėti kratos metu paimti dokumentai, ir jie buvo pateikti teismui. Kai jos atstovė atėjo į teismą susipažinti su byla, matė, kad šie dokumentai pateikti teisėjai civilinėje byloje.

Sąskaitos faktūros buvo dokumentuose, kuriuos paėmė kratos metu, o kiti dokumentai, kurie priklausė asmeniškai jai, buvo pas ją. Tų dokumentų nepateikė, nes kai kratos metu iš jos paėmė dokumentus, jų apyrašo ji negavo, todėl nežino, kas buvo paimta.

Turi pažymą, iš kurios matyti, kad G. ir S. per visą tą laiką uždirbo vienas 8 000 litų, o kitas 4 000 litų. Tačiau jie sugebėjo mokėti nuomą ir nusipirkti akcijas.

Lietuvoje buhalterinė įmonė buvo pasamdyta 2012 metų rugsėjo mėnesį. Iki rugsėjo mėnesio atskaitingas asmuo buvo V. S.. Lietuvoje esanti bendrovė Lietuvoje veiklos nevykdė, nes veikla buvo vykdoma užsienyje. Pagal Lietuvos ir Norvegijos susitarimą, darbo pajamos gali būti deklaruojamos Lietuvoje ir čia gali būti mokami mokesčiai.

Nuomos sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta. Atsiskaitymas turėjo vykti ne su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o su „(duomenys neskelbtini)“ filialu. S. buvo pašalintas iš pareigų, nes paaiškėjo, kad netinkamai vykdoma apskaita. Filialo direktoriumi S. save paskyrė pats. Dokumentus dėl S. paskyrimo teismui pateikė L., o ji tų dokumentų niekada neturėjo.

„(duomenys neskelbtini)“ buvo pasamdyta tam, kad pasibaigus metams, kai reikės padaryti suvestinę ir teikti deklaraciją apie pinigus, uždirbtus užsienyje, nes Lietuvoje įmonė veikos nevykdė, būtų apskaičiuotos išlaidos. Kadangi įmonė, vykdanti veiklą užsienyje, atsiskaito Lietuvoje, tai turi pasibaigus metams pateikti savo išlaidas. Nors buvo įmonės vadovė ir taip pat dar nuomojo savo asmenines patalpas, tačiau už nuomą sau nesumokėjo, nes nebuvo lėšų.

Apklausiama kaip įtariamoji 2014-02-03 R. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore pradėjo dirbti nuo 2012-03-02. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės nebuvo. Buvusio direktoriaus J. G. paprašė, kad būtų perduoti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Įmonės spaudą perdavė G. L.. Už bendrovės kasą  buvo atsakinga ji. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu banke Nordea buvo atidaryta sąskaita, prieigas prie banko sąskaitos turėjo R. G.. Nuo 2012-03-12 darbuotojus į darbą priiminėjo R. G.. 2012-03-05 R. G. ir vienintelės akcininkės G. L. sprendimu  buvo nuspręsta veiklą vykdyti Norvegijos Karalystėje ir įregistruoti Norvegijos Karalystės Registrų centre UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovybę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialas Norvegijoje  buvo įregistruotas 2012-05-14. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė R. G.. Darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas iš Lietuvoje registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. Darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams mokėdavo R. G. pavedimu per banką, jį apskaičiuodavo pati. Darbo užmokestis grynaisiais pinigais – litais – buvo mokamas tik 2012 m. spalio mėn. Už gautus pinigus darbuotojai pasirašydavo ant Pinigų mokėjimo žiniaraščių ir kasos pajamų orderių. Jei  ant Pinigų mokėjimo žiniaraščių buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotos Norvegijoje rekvizitai, tai tada pinigai darbuotojams buvo nurodomi Norvegijos kronomis, tačiau buvo mokama litais. Jei ant buhalterinių dokumentų buvo nurodyti Lietuvoje registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai, tada išmokamos pinigų sumos buvo nurodytos litais. Norvegijos kronomis darbo užmokestis mokamas nebuvo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ , registruota Lietuvoje, jokios veiklos laikotarpiu nuo 2012-03-02 iki 2012-10-21 nevykdė, išskyrus agentines paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos Lietuvoje, buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiai bendrovei R. G. pateikdavo buhalterinės apskaitos dokumentus. Pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos ėmė. Pinigai buvo naudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, mokamas darbo užmokestis, perkami darbo rūbai, mokami Norvegijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialo patalpų nuomos mokesčiai.

„(duomenys neskelbtini)“ pagal išlaidų orderį R. G. išmokėjo 20 000 Lt, šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė, kadangi  padengė kitas išlaidas, gautus pinigus panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos Norvegijoje, sąskaitų apmokėjimui bei darbuotojų darbo užmokesčiui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota Lietuvoje, nuomojo R. G. transporto priemonę „Mazda“, kuri Lietuvoje nebuvo registruota. Buvo nuomojama ir iš fizinių asmenų, iš M. S., juridinių asmenų.  Per visą vadovavimo laikotarpį buvo nuomojamos  ne daugiau kaip dvi transporto priemonės, degalai buvo apmokami iš įmonės lėšų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 386 565,04 Lt į įmonės kasą neįnešė ir apskaitoje neužregistravo bei nepagrindė apskaitos dokumentais šių pinigų panaudojimo, kadangi minėti pinigai priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“,  registruotai Norvegijos Karalystėje.  Pinigus grynaisiais išmokėjo kaip darbo užmokestį darbuotojams – A. R., M. M., V. Š., A. Ž.. R. G. neužregistravo apskaitoje pagal 2012-09-20 kasos išlaidų orderį S. S. išduotų dienpinigių už 08 mėn. 373 Lt, neužregistravo pagal 2012-09-20 kasos išlaidų orderį E. D. išduotų dienpinigių už 08 mėn. 2 400 Lt, neužregistravo pagal 2012-10-05 kasos išlaidų orderį M. C. išduotų nakvynpinigių 1 092,15 Lt, neužregistravo pagal 2012-10-17 kasos išlaidų orderį R. Š. išduotų dienpinigių už 09 mėn. 6 000 Lt, neužregistravo pagal 2012-10-17 kasos išlaidų orderį S. P. išduotų dienpinigių už 09 mėn. 6 000 Lt, neužregistravo pagal 2012-10-17 kasos išlaidų orderį L. V. išduotų dienpinigių už 09 mėn. 6 000 Lt, neužregistravo pagal 2012-10-17 kasos išlaidų orderį R. S. išduotų dienpinigių už 09 mėn. 4 800 Lt, neužregistravo pagal 2012-10-17 pagal kasos išlaidų orderį V. B. išduotų dienpinigių už 09 mėn. 6 000 Lt, neužregistravo pagal 2012-10-17 kasos išlaidų orderį J. S. išduotų dienpinigių už 09 mėn. 6 000 Lt, neužregistravo pagal 2012-06-16 kasos išlaidų orderį R. D. išduotų 1 240 Lt dienpinigių, neužregistravo pagal 2012-10-17 kasos išlaidų orderį J. R. išduotų dienpinigių už 09 mėn. 4 800 Lt, neužregistravo pagal 2012-10-17 kasos išlaidų orderį M. C. išduotų dienpinigių už 09 mėn. 4 800 Lt, neužregistravo pagal 2012-10-17  kasos išlaidų orderį A. L. išduotų dienpinigių už 09 mėn. 4800 Lt, neužregistravo pagal 2012-08-07 Pinigų mokėjimo žiniaraštį  A. D., N. K., R. S., V. B., R. D., R. Š., S. P. išduotų  498 Norvegijos kronų, neužregistravo pagal 2012-10-17 Pinigų mokėjimo žiniaraštį  Nr. 6  S. P., A. L., J. R., R. S., V. B., J. S., R. Š., V. Š., V. Z. išduotų 500 Norvegijos kronų, neužregistravo pagal 2012-10-08 kasos išlaidų orderį V. G. išduotų  5 000 Norvegijos kronų, pagal 2012-10-17 kasos išlaidų orderį A. R. išduotų 5000 Norvegijos kronų, neužregistravo pagal 2012-10-17 Pinigų mokėjimo žiniaraštį  Nr. 6 L. V., V. G., A. L., J. R., R. S., V. Ž., A. Ž. išduotų 500 Norvegijos kronų, neužregistravo pagal 2012-10-08 kasos išlaidų orderį M. M. išduotų nakvynpinigių už 08 mėn. 5 000 Lt, neužregistravo pagal 2012-08-01 kasos išlaidų orderį R. D. išduotų 1 463 Lt, neužregistravo 2012-10-12 pervestų pinigų į A. S. sąskaitą transporto išlaidoms 1 000 Lt. Šių dokumentų neužregistravo todėl, kad neturėjo teisės pateikti buhalterinės apskaitos dokumentų asmeniui, nesusijusiam su įmonės veikla. Užsienio valiuta knyga nebuvo užvesta, kadangi atsiskaitoma buvo kortele, išskyrus mokėjimus Norvegijoje.

Visas reikiamas statybines medžiagas, reikalingas jos namo remontui, pirko iš savo asmeninių lėšų. Kompiuterius, smėlį, žvyrą bei kitų statybinių medžiagų, akumuliatorinio suktuvo nepirko (t. 6, b. l. 67–72).

Kaltinamoji R. G., 2014-05-05 pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 2 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 222 str. 1 d., kalta neprisipažino ir papildomai parodė, kad G. L. 2012-03-01 priėmimo perdavimo aktu perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudą, įmonės balansą, kuris buvo  nulinis. Kasoje pinigų nebuvo. Jokio turto bendrovė neturėjo. Pradėjus eiti direktorės pareigas, atidarė sąskaitas Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriuje litais, Norvegijos kronomis ir mokėjimo kortelės sąskaitą. Mokėjimo kortelė visada buvo jos žinioje. Elektroninės bankininkystės  prieigas turėjo tik ji,  bankinius pavedimus  UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atlikdavau tik R. G.. Akcininkės G. L. ir jos sprendimu 2012-03-05 buvo nuspręsta atidaryti dukterinę įmonę – filialą Norvegijos Karalystėje – tuo pačiu pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Į direktorės pareigas įsakymu R. G. pasiskyrė save. Visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įplaukas sudarė pinigai, gauti iš Norvegijos Karalystėje registruotos „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo siunčiami dirbti į filialą Norvegijos Karalystėje, į „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo sudaromos naujos darbo sutartis tarp darbuotojo ir Norvegijos Karalystėje registruotos bendrovės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje veiklos nevykdė, jokių sandorių neturėjo. Visa veikla buvo tik per Norvegijos Karalystėje įregistruotą „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo rangovė, o „(duomenys neskelbtini)“ buvo darbų užsakovas. Todėl „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti tiesiogiai su Norvegijos Karalystėje registruota „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsiskaitant už atliktus darbus pinigai buvo pervedami į Lietuvoje registruotą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi  pinigai iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervedami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Lietuvoje, tuo pagrindu R. G. juos paimdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų grynaisiais ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešdavo, kadangi pinigai priklausė Norvegijos Karalystėje registruotai „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti ir kitoms išlaidos padengti. Norvegijos Karalystėje registruota „(duomenys neskelbtini)“ į Norvegijos Karalystėje registruotą „(duomenys neskelbtini)“ pinigų nepervesdavo, kadangi  nebuvo atidaryta „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita, nebuvo iki galo sutvarkyti naujai įregistruotos įmonės dokumentai.

Laikotarpiu nuo 2012-03-29 iki 2012-10-12 iš  Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (litais) R. G. paėmė grynuosius  pinigus, iš viso 244 800 Lt, todėl, kad pinigai priklausė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“. Šie pinigai  buvo skirti ir panaudoti darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti ir padengti kitas „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas. Darbo užmokestis darbuotojams buvo išmokėtas grynaisiais pinigais – litais už atliktus darbus Norvegijos Karalystėje pagal kasos išlaidų orderius. Darbuotojai visada už gautus pinigus pasirašydavo ant kasos išlaidų orderių. Kasos išlaidų orderius išrašydavo R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

Laikotarpiu nuo 2012-08-03 iki 2012-10-17 iš Nordea bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos Norvegijos kronomis iš viso 116 822,70 Lt paėmė R. G. ir panaudojo padengti „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas. Šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus turi V. S..

Pagal 2012-10-05 kasos išlaidų orderį iš „(duomenys neskelbtini)“ gautų 20 000 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės kasą neįnešė, apskaitoje neužregistravo, kadangi šie pinigai priklausė „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo panaudoti šios bendrovės išlaidoms padengti, darbuotojų darbo užmokesčiams apmokėti. Išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pas V. S..

Laikotarpiu nuo 2012-04-27 iki 2012-09-03 iš Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus mokėjimo kortele sąskaitos įvairiuose bankomatuose R. G. paėmė grynuosius pinigus, iš viso 22 600 Lt, kuriuos panaudojo įvairioms skoloms padengti, mokesčiams sumokėti bei automobilio „Mazda“ nuomai apmokėti. Šiuo automobiliu kaip fizinis asmuo naudojosi pagal panaudos sutartį R. G., o vėliau ji automobilį išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už automobilio nuomą  UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokėti R. G. po 500 litų, tačiau nemokėjo. Automobilis buvo nuomojamas nuo     2012-03-01 apie 3 mėn. Pinigai buvo naudojami ir patalpų nuomai. Patalpos buvo nuomojamos iš pačios R. G., adresu (duomenys neskelbtini). Už patalpų nuomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokėti jai 1500 litų per mėnesį, tačiau šie pinigai nebuvo mokami. Patalpos buvo išnuomotos nuo 2012-03-01 iki 2012-12-31. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos Lietuvoje nevykdė, patalpų nuoma buvo reikalinga  darbuotojų įdarbinimui bei buhalterinių dokumentų saugojimui. Patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta. Transporto priemonė buvo reikalinga darbuotojų paieškai, dokumentų pristatymui darbuotojams. Automobilis buvo naudojamas dyzeliniu varikliu. Įmonė savo vardu registruotų transporto priemonių neturėjo. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo nuomojamas automobilis iš V. S.. Visos nuomos sutartys yra pas R. G..

PC „Bauhof“ parduotuvėje  R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais pinigais sumokėjo 58,48 Lt už perkamus kibirus, kurie buvo naudojami patalpų (duomenys neskelbtini) grindų plovimui. 2012-05-24 degalinėje buvo sumokėta 26,94 Lt už dyzelinį kurą, kuris buvo naudojamas nuomojamam automobiliui „Mazda“ įmonės reikmėms. 2012-06-21 kortele sumokėta degalinėje „Lukoil Klaipėda“ 170,91 Lt už dyzelinį kurą UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis. Kuras buvo pilamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamą iš V. Š. automobilį. 500 Lt sąskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis sumokėta AB „Klaipėdos vanduo“ už vandens sunaudojimą adresu (duomenys neskelbtini), kaip už komunalines paslaugas, teikiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2012-07-16 kortele sumokėta  degalinėje „Trevena“ 200,39 Lt už dyzelinį kurą į V. S. priklausantį automobilį. Šią sąskaitą sumokėjo R. G.. Automobilis buvo išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2012-07-17 PC „Bauhof“ buvo sumokėta  kortele 253,16 Lt, prekė buvo skirta įmonės reikmėms. 2012-07-18 kortele sumokėta 99,23 Lt degalinėje „Lukoil Klaipėda“ už kurą, naudojamą įmonės reikmėms. Tą pačią dieną kortele sumokėta 237,48 Lt degalinėje „Trevena“ už kurą, skirtą darbuotojams nuvykti į darbą Norvegijoje. Visi mokėjimai degalinėse atlikti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia kortele turint tikslą padengti darbuotojų transporto priemonių kuro išlaidas, kelionės išlaidas nuvykimui ir parvykimui. 2012-09-25 kortele 152,24 Lt degalinėje „Lukoil“ Vilniuje, kur R. G. pylėsi kuro į automobilį KIA, kuriuo naudojosi įmonės reikmėms pagal nuomos sutartį iš UAB „Klaipėdos autocentro“.

Kortele 2012-08-07, 2012-08-08 Norvegijos kronomis buvo apmokėtos R. G. sąskaitos komandiruotės metu Norvegijos Karalystėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 51,60 Lt sąskaita apmokėta, kadangi R. G. vyko susitikti su (duomenys neskelbtini) miesto meru, siekiant gauti informacijos bei reikalavimus dėl galimybės dalyvauti bendruose skelbiamuose konkursuose, nes ji planavo, kad bendrovė pradėtų veiklą vykdyti Lietuvoje. 2012-09-07 sumokėta 1 986,32 Lt už perkamą kompiuterį bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. 2012-09-17 sumokėta 337,02 Lt „Camelia“ vaistinėje už perkamus darbuotojams vaistus. 2012-09-24, 2012-10-04, 2012-10-10 kortele apmokėtos 98,76 Lt, 156,86 Lt, 341,37 Lt, 302,11 Lt bendrovės reprezentacinės išlaidos kavinėse, picerijose. 2012-09-24 sumokėta kortele „IKI kaimelis Klaipėda“ 396 Lt, buvo perkami darbuotojams puodai, skirti maisto gaminimui, išlaidos buvo nurašomas „(duomenys neskelbtini)“.

Grynaisiais pinigais buvo atsiskaityta už gėles, vazonus, kurie buvo reikalingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini), papuošimui, bei reprezentacinės išlaidos. Dyzelinį kurą, benziną UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašant sąskaitas pylėsi V. S., kuris apmokėjo grynaisiais pinigais 500 Lt. Vėliau pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atliko mokėjimą bankiniu pavedimu į V. S. asmeninę sąskaitą. 2012-07-05 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ pagal sąskaitą buvo apmokėta 500 Lt už V. S. sklypo topografinę nuotrauką UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis V. S. nurodymu. Taip V. S. buvo padaryta užskaita už transporto priemonės, kurią nuomojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuomą.

UAB „Bauhof“, UAB „Senukų prekybos centras“ išrašytos sąskaitos už perkamus lauko kuolus, lauko dailylentes, maišytuvą voniai, dušo komplektą, kadangi medžiagos buvo naudojamos R. G. nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini) remontui atlikti. Buvo perkamos prekės „(duomenys neskelbtini)“, už kurias sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, kai kurios lėšos buvo grąžintos pagal suderinimo aktą. 2012-08-29 UAB „Hidrostatyba“ sumokėta 359,01 Lt suma už smėlio-žvyro mišinį, tačiau mokėjimą atliko A. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Taip pat jis pirko ir statybinę, eglės medieną, OSB plokštes, bituminę dangą, čerpes.

Įtariamoji R. G. apklausos metu nurodė, kur buvo panaudotos įsigytos prekės bei paslaugos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pajamas bei išlaidas R. G. atskirdavo pagal jos išrašomas sąskaitas. Sąskaitose, kurias išrašydavo, nurodydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ agentines pajamas, o „(duomenys neskelbtini)“ – tranzitines pajamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-03-02 iki 2012-09-01 iš viso turėjo 266 357 Lt pajamų, bet išlaidos viršijo pajamas. „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-03-02 iki2012-10-01 turėjo 69 9 761 Lt pajamų, kiek turėjo išlaidų, atsakyti negali, kadangi  į specialisto išvadą nėra įtraukta sąskaita faktūra, išrašyta už suteiktas paslaugas „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ 600 000 Norvegijos kronų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ iš viso laikotarpiu nuo 2012-03-02 iki 2012-10-01 pajamų buvo 96 6118 Lt.

2012 m. spalio 5–6 dienomis R. G. gavo elektroninį laišką G. L. vardu, kad jai yra draudžiama vykti į komandiruotes Norvegijos Karalystėje, tačiau apie atleidimą iš pareigų nurodyta nebuvo. Apie tai, kad yra atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų, ji sužinojo 2012-10-21. 2012-10-18, 2012-10-22 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos R. G. kortele paėmė grynuosius pinigus, kuriuos panaudojo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams darbo užmokesčiui sumokėti. Už gautus pinigus darbuotojai pasirašydavo ant kasos išlaidų orderių, išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Būdama atšaukta iš direktorės pareigų, bet to nežinodama, R. G. mokėjo už degalus, pirko kitas prekes, kurios buvo naudojamos „(duomenys neskelbtini)“.

2012-10-18 AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 1 304 Lt už nuomojamų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), draudimą. 2010-10-20 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 900 Lt buvo pirktas akumuliatorinis suktuvas, kuris buvo perduotas M. C. ir naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbams atlikti bei nuomai, nors tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje statybos darbų nevykdė. 2012-10-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 171,19 Lt grynaisiais pinigais už perkamas prekes asmeninėmis lėšomis. Sąskaita faktūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo išrašyta todėl, kad atsiskaitant už prekes buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų  kortelė, kurią R. G. galėjo duoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams ir jie privalėjo atsiskaityti pateikdami išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

„(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2012-05-15 iki 2012-10-01 buvo V. S., jis taip pat buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Dokumentų už šį laikotarpį R. G. neperdavė. „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita buvo atidaryta 2012 m. rugsėjo 13 d. Norvegijos Karalystėje. Laikotarpiu nuo 2012-09-13 iki 2012-10-18 „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje piniginių lėšų nebuvo.

Dėl pranešime pareikšto įtarimo dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo R. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės neturėjo. G. L. žodiniu nurodymu buvo draudžiama samdyti buhalterę. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų neturėjo, todėl ir atsakingo darbuotojo už kasą paskirto nebuvo. Iki  sutarties sudarymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė žmogus, kurio R. G. neįvardijo. Laikotarpiu nuo 2012-06-16 iki 2012-10-17 buhalterinės apskaitos registruose R. G. neužregistravo pinigų išmokėjimų 54 305,15 Lt ir   112 450 Norvegijos kronų, todėl kad tai buvo „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai. Laikotarpiu nuo 2012-05-04 iki 2012-10-18 buhalterinės apskaitos registruose  neužregistravo PVM sąskaitų faktūrų už 33 741,79 Lt, nes buhalterinę apskaitą apsiėmė tvarkyti M. S. ir V. S..

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose neužregistruotų  sąskaitų, susijusiu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyta ūkine veikla laikotarpiu 2012-05-01 iki 2012-10-18, nors duomenys buhalterei buvo pateikti, R. G. parodė, kad negavo iš V. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ norminių aktų ir „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių apskaitos dokumentų. R. G. neužregistravo buhalterinės apskaitos registruose sudarytų avanso apyskaitų 4 663,35 Lt ir 1 424,08 Lt  todėl, kad šios avansinės apyskaitos sudarytos E. L. ir M. S..

R. G. neturėjusi išankstinės tyčios, tikslo užvaldyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ar pinigines lėšas, kadangi jokio turto ir piniginių lėšų nebuvo. Taip pat neturėjo tikslo neužregistruoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buhalterinės apskaitos dokumentų.

Be to, įtariamoji R. G. parodė, kad specialisto išvadoje nėra įtraukta į apskaitą sąskaitų, prekių, skirtų perparduoti, būtent: sudaryta sutartis 2012-09-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ dėl dviejų automobilių „Skoda Jieti“, kurie buvo priregistruoti „Nord Big kompanijoje“. Už šiuos automobilius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu sumokėjo 28 000 Lt avansą UAB „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ šių pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino. Neįtraukta „(duomenys neskelbtini)“ sutartis su „(duomenys neskelbtini)“  dėl dviejų automobilių „KIA Sportage“ pirkimo. Pavedimas buvo atliktas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ pinigais 40 900 Lt „(duomenys neskelbtini)“. Sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė R. G.. Kadangi  A. G. sugyventinė V. G. ir V. S. žmona M. S. negalėjo gauti banko pritarimo naujų automobilių pirkimui, A. G., V. S. prašymu, R. G., kaip „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi „(duomenys neskelbtini)“ buvo sunki finansinė padėtis, šių užsakytų dviejų transporto priemonių apmokėti nebegalėjo.

Specialisto išvadoje nepasisakyta dėl nesumokėtos 2 800 Norvegijos kronų baudos už V. S. automobilio stovėjimą Norvegijos Karalystėje. Apmokėjimą atliko R. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos 2012-05-22. Neįtrauktos į apskaitą sąskaitos Norvegijos Karalystėje registruotos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, išrašytos „(duomenys neskelbtini)“ , išrašytos už „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams pirktą aprangą ir  įrankius Norvegijos Karalystėje. Specialistė neįvertino sąskaitos Nr. 071, 2012-09-11 išrašytos „(duomenys neskelbtini)“  UAB „(duomenys neskelbtini)“ 21000 Norvegijos kronų. Netinkamai įvertino ir klaidingai traktavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas paslaugas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada neskaičiavo dienpinigių darbuotojams, dirbantiems Norvegijoje „(duomenys neskelbtini)“. Specialistė nepažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. kovo 12 d. atliko laikinojo įdarbinimo paslaugas „(duomenys neskelbtini)“, o būtent pagal V. Ž., E. S., R. D., S. V., N. K., V. Z. prašymus  darbo užmokestį Norvegijos Karalystėje skaičiuoti pagal Lietuvoje galiojančius darbo užmokesčio mokėjimo standartus, todėl šių darbuotojų darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas panaudojant dienpinigius, o visos kitos išlaidos su suma, viršijančia dienpinigių sumą, turėjo būti apmokestinamos kaip darbo užmokestis. Šie darbuotojai dirbo „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bendrovė nesudarė trišalės sutarties ir nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepasisakyta specialisto apie N. K. neišmokėtą darbo užmokestį pagal „(duomenys neskelbtini)“ ir N. K. pasirašytą darbo sutartį ir išskaičiuotą sumą virš 16 000 Norvegijos kronų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas dienpinigių skaičiavimas neatitinka tikrovės, kaip ir dvi sąskaitos – Nr. 1, 2012-10-28, 43 1467,42 Norvegijos kronomis ir 2012-10-31 Nr. 2, 279 136,47 Norvegijos kronomis, kurias pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė E. L. „(duomenys neskelbtini)“. Darbo užmokesčio apmokėjimas „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams už atliktus darbus Norvegijos Karalystėje  viršija išrašytą sąskaitą Nr. 2, pateiktą už 2012 m. spalio mėn. atliktus darbus. Specialistė neįtraukė į apskaitą kelionės išlaidų darbuotojams, vykstantiems į darbą Norvegijos Karalystėje ir grįžtat atgal, bei nėra kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų bei datų. To nebuvo pareikalauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės E. L. ir buhalterės M. S.. Skaičiuojant darbo užmokestį duomenys, pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaičiavimuose už 2012 m. rugsėjo mėn., neatitinka duomenų bei sumokėtų mokesčių, pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės E. L. bei buhalterės M. S.. Neįtraukta į apskaitą R. G. komandiruočių į Norvegijos Karalystę dienpinigių skaičiavimas bei duomenys apie dienpinigių ir darbo užmokesčio išmokėjimą. Specialistė nepasisakė dėl ryšio paslaugų apmokėjimo kitiems asmenims bei org. technikos pirkimo, dėl sutarties nutraukimo arba sumokėto avanso grąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Specialistė išvadoje neįtraukė į apskaitą „(duomenys neskelbtini)“ automobilio „KIA Sportage“ draudimo sumos sugrąžinimo, neįtraukė mokėjimų už kurą laikotarpiu  nuo 2012-03-02 iki 2012-10-18. Dalis išlaidas pagrindžiančių dokumentų įtraukta, dalis ne. Neįtraukta automobilių, nuomojamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudojimo išlaidos. Kaip parodo įtariamoji R. G., pranešime apie įtarimą 2014-05-05 klaidingai nurodytos mokėjimo datos, pinigų paskirtis, kaip paimtų iš sąskaitos kortele grynaisiais. Kompiuterio „Tochiba“ pirkimas 2012-09-04 įvardytas komandiruotės  išlaidomis, įtraukta į apskaitą sąskaita AB „Klaipėdos vanduo“ 2012-07-12, kuri apmokėta ne kortele, o bankiniu pavedimu. Neįtraukė į apskaitą 2012-08-05 nupirktos „(duomenys neskelbtini)“ detalės už 625 Lt, už kurią buvo mokėtas avansas ir vėliau išrašyta sąskaita (t. 6, b. l.114–118, 119–123, 124–129, 130–135, 136–139, 140–142).

Nors kaltinamoji R. G. kalta neprisipažino, jos kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Liudytoja I. M. parodė, kad buvo paskirta dirbti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine apskaita. Buvo sudaryta sutartis ir ji buvo paskirta atsakinga vykdyti šios bendrovės buhalterinę apskaitą. Kaltinamosios prašė atnešti buhalterinius dokumentus, pradinius likučius, pirkimo sąskaitas, banko išrašus, darbo sutartis, tiesiog buvo prašoma visų dokumentų, nuo kurių priklauso tvarkingas buhalterijos vedimas. Jie labai ilgai neišsireikalavo jokių dokumentų, rašydavo elektroninius laiškus ir į juos arba nebuvo jokio atsakymo, arba būdavo rašoma, kad ji yra išvykusi į komandiruotes ir tie likučiai buvo nepristatyti.

Ši įmonė norėjo registruotis PVM mokėtoja, todėl Mokesčių inspekcija paprašė pateikti įmonės duomenis apie pajamas ir direktorė privalėjo jiems pateikti duomenis apie pardavimo sąskaitas, banko išrašus, kad jie viską matytų ir galėtų pateikti duomenis VMI. Buvo gauti banko išrašai ir pagal tai jie matė, kad buvo ūkinės operacijos su tam tikromis įmonėmis. Tada buvo bandoma derinti likučius, kad kitos įmonės atsiųstų jiems dokumentus. Tada jau įmonė buvo įregistruota PVM mokėtoja. Be iš banko išsireikalautų dokumentų daugiau kitų dokumentų negavo, nes tik per banko išrašus buhalterijoje matė, kad yra permoka ir su šia įmone turėta reikalų. Tada skambindavo į buhalteriją ir prašydavo sąskaitų, būtent remiantis banko duomenimis.

Dėl dienpinigių prašydavo iš R. G. sąskaitų, bet viskas būdavo pateikiama pavėluotai ir dokumentus dėl dienpinigių pateikė ne R., o E.. Pagal mokėjimus ši juos apskaičiavo ir buhalterinę pažymą pateikė jiems. Iš kaltinamosios negavo nieko, išskyrus, kad ji pasakydavo, jog važiuoja į komandiruotę, ir ji, kaip buhalterė, privalo apskaičiuoti  jai dienpinigius. Visus dienpinigius skaičiavo, kai jau buvo kita direktorė, nes ši pateikė buhalterines pažymas apie dienpinigių priskaitymus. Kasos jie iš viso neturėjo, nes ji nebuvo perduota. Pagal banko duomenis matydavo, kad yra išgryninami pinigai, bet dokumentai nebuvo pateikiami. Direktorė paaiškindavo, kad kai grįš, viską pateiks, bet nieko nepateikdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartines lėšas daugiausia sudarė pajamos iš vienos užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Tik su šia įmone buvo atliekamos ūkinės operacijos. Nepamena, ką registruodavo į grafą „pirkimai ne įmonės reikmėms“. Gali būti, kad kai išėjo į dekretą, tą sąskaitą tvarkė direktorė. Iš „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gaunamos jokios sąskaitos faktūros, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai įmonei išrašydavo pardavimo sąskaitas. „Tranzitinė sąskaita užsakovo paslaugoms apmokėti“, yra pardavimo sąskaita, tačiau iš tos sąskaitos ne visas pajamas jie galėjo pripažinti kaip pajamas ir todėl buvo išrašyta ta tranzitinė sąskaita. Pardavimo sąskaitą vesdavo dviem būdais: skaičiuodavo pajamas ir dalį šitų lėšų įdėdavo į tą sąskaitą. Kodėl taip buvo daroma, reikėtų klausti direktorės E. M., ji to nežino. Su darbuotojais atsiskaitymai vyko per banką. Atsiskaitymuose nebuvo konkrečiai nurodomi dienpinigiai, komandiruotpinigiai, darbo užmokestis. Buvo nurodoma, kad tai balansas už 9 mėnesį. Nebuvo įmanoma atskirti, kas yra dienpinigiai, kas atlyginimas. Atskaitingam asmeniui registruodavo direktorės pristatytus dokumentus, kai ji vykdavo į komandiruotę. Vėliau, kas buvo pirkta per atskaitingą asmenį, sakykim, iš kokios nors parduotuvės grynaisiais. Kas buvo agentinės pajamos, ji nežino. Nepamena, kada buvo pasirašyta sutartis dėl buhalterinės apskaitos vedimo. Kai ruošė dokumentus dėl PVM mokėtojo įregistravimo, tai pardavimo sąskaitos buvo atsiųstos. Darbo užmokestį darbuotojams skaičiavo nuo tada, kai buvo sudaryta apskaitos sutartis. Dėl atlyginimų, kas buvo iki sutarties pasirašymo, jiems duomenis pateikė kita direktorė E.. Spalio mėnesį buhalterinius apskaitos dokumentus iš jų paėmė Vaida, bet nepamena jos pavardės. Buvo padarytas perduotų dokumentų aprašas su nurodytais dokumentais, kur buvo nurodytas jų kiekis. Jiems dokumentus grąžino arba E., arba M., ir grąžino labai greitai, po dienos ar po dviejų. Ji pati pareikalavo, kad tuos dokumentus grąžintų. Jie netikrina, ar įgaliojimas galioja, ar ne. Jiems pateikė įgaliojimą ir jie pateikė dokumentus. Nepamena, kada sužino, kad pasikeitė akcininkai. Jus atleisti prašė naujoji direktorė E., bet kurią dieną, neprisimena. Jie įsakymų dėl atostogų nerašydavo, o juos pateikdavo E. ir M.. Dėl kaltinamosios atleidimo iš darbo jie gavo įsakymą. Įsakymą gavo raštu, kai tą įsakymą atnešė direktorė E.. Įsakymus priimti darbuotojus pateikė E.. Nepamena, ar buvo pateiktas M. S. įgaliojimas. Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo iš kaltinamosios žiniaraščių negaudavo. Dėl darbo užmokesčio viskas, kas vyko iki buhalterinės apskaitos sutarties sudarymo, duomenis pateikė E.. Po sutarties sudarymo viską skaičiavo ji. Skaičiavo darbo užmokestį nuo 8-to mėnesio. Duomenis dėl 8 mėnesio atsiuntė kaltinamoji elektroniniu laišku, kad apskaičiuotų atlyginimus. Už 9 mėnesį darbo užmokestį skaičiavo tuo pačiu būdu. Kiek pamena, ji dienpinigius skaičiavo kaltinamajai, kai ji vyko į Norvegiją, o kitiems darbuotojams visas pažymas pateikė E. už visą laikotarpį. Pranešimus Mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ skaičiuodavo ir pateikdavo ji. Mokesčiai tikriausiai buvo sumokami laiku, bet tiksliai neprisimena. Nepamena, ar gaudavo visus bankinius išrašus. Neprisimena, ar kaltinamoji siūlė spalio mėnesį priimti dokumentus, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, bei ar ši prašė pateikti dokumentų likučius už jos apskaitos periodą. Jie priėmė visus dokumentus, kurie buvo pateikti, nes pas juos yra tokia sistema, kad direktorius atneša dokumentus, jos uždeda antspaudą, kad gautas dokumentas, ir tas dokumentas įdedamas į bylą. Ar priėmė dokumentus, kai kaltinamoji jau nebebuvo direktore, neprisimena. Kiek pamena, kai ji jau buvo atleista, daugiau dokumentų neatnešė. Ji neprisimena, kaip skaičiavo darbo užmokestį už spalio mėnesį. Jiems buvo pateiktos buhalterinės pažymos ir jas įsitraukė į apskaitą. Gali būti, kad gruodžio mėnesį atleistiems darbuotojams išdavė pažymas apie uždirbtus pinigus. Jei teikiama pažyma apie darbo užmokestį, tai į ją dienpinigiai nėra įraukiami. Tai yra tik atlyginimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ galutinį balansą daro direktorė, o paruošiamąjį rengia ji. Įsiskolinimo dėl nuomos balanse negalėjo būti, nebent yra įsiskolinimas dėl dienpinigių, kurių negalėjo iššifruoti, nes buvo pateiktos pažymos apie priskaičiuotus dienpinigius, o banke matėsi visai kitos sumos, todėl automatiškai gavosi kaip skola arba kaip permoka darbuotojui. Įmonė vedė apskaitą dar vienos firmos, kuri užsiima panašia veikla. Ta firma skaičiavo dienpinigius, bet tai skaičiavo pats direktorius ir jiems pateikdavo duomenis, kuriuos jie įtraukdavo į apskaitą. Visi suvesti duomenys taisomi nebuvo.

Liudytoja N. Ž. parodė, kad jos vyras dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi. Jis dirbo Norvegijoje. Galėjo būti, kad vyras ten dirbo 2012 metais. Jai paskambino vyras ir pasakė, kad direktorė turi perduoti atlyginimą grynaisiais pinigais apie 1200 litų. Jis tada buvo Norvegijoje, o kodėl atlyginimą turėjo perduoti čia, ji nežino. Jis tada pirmą kartą buvo išvažiavęs į Norvegiją, o kiek laiko jau buvo ten dirbęs, neprisimena. Nežino, už kurį laikotarpį buvo tas 1200 litų atlyginimas. Su G. susitiko (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie klubo „(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo popierius su daug pavardžių ir ten buvo jos vyro pavardė. Ji pasirašė ir pasiėmė pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau ir jos parodymai yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja N. Ž. parodė, kad jos sutuoktinis A. Ž. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, darbus atlieka Norvegijoje. 2012 m. rugsėjo ar spalio mėnesį jai paskambino A. Ž. ir informavo, kad jo direktorė turi sumokėti darbo užmokestį apie 1 100–1 200 Lt. Su R. G. N. Ž. susitiko  prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos mieste. Automobilyje R. G. pateikė baltą lapą, kuriame buvo kompiuteriu atspausdinta lentelė su įvairiomis pavardėmis, tačiau A. Ž. pavardės nebuvo. Ar ji, ar R. G. įrašė sutuoktinio pavardę. Lapo viršuje buvo parašyta 5 000 kronų, tačiau N. Ž. paklausus, kodėl duoda: ar 1100 Lt, ar 1200 Lt, o ne nurodytą sumą, R. G. atsakė, kad minėta 5000 Norvegijos kronų suma dalijama visiems darbuotojams (t. 3, b. l. 71–72).

Liudytojas A. Ž. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Norvegijoje dirbo nuo birželio 1 dienos iki lapkričio pabaigos ar iki gruodžio mėnesio vidurio. Atlyginimas buvo mokamas į banko sąskaitą. Jo atlyginimas vidutiniškai buvo apie 7 000 litų. Prisimena, kad R. G. paklausė, ar ji gali dalį atlyginimo perduoti kažkam Lietuvoje. Jis pasakė, kad gali perduoti jo žmonai. Ši paprašė jos telefono, kad galėtų susisiekti su ja Lietuvoje ir atsiskaityti. G. paaiškino, kad buvo kažkokie apribojimai per mėnesį mokėti didesnes sumas, bet tikslių paaiškinimų jis neprisimena. Į Norvegiją važiuodavo mašina, bet ne su savo. Jo sesers vyras turėjo mašiną ir jis turėjo sudaręs sutartį ir ten važiuodavo jo mašina. Ten jiems buvo nupirkti darbo rūbai, priemonės ir už juos sumokėjo A. G., su kuriuo vieną kartą buvo nuvažiavęs ir matė, kad jis sumokėjo. Tada jie pasirašydavo už tai, o vėliau iš jų už tai išskaičiuodavo pinigus. Jis pasirašydavo Norvegijoje. Kitos išmokos jam nebuvo mokamos, tik darbo užmokestis. Išvažiuojant iš Lietuvos, jie pasirašė darbo sutartį. Ją skaitė, bet nepamena, ar ten buvo nurodytas papildomas apmokėjimas už viršvalandžius. Ar nuvykus į Norvegiją sudarė naują darbo sutartį, nepamena. Dienpinigius tikriausiai gaudavo, nes galvoja, kad gal jie ir turėjo būti mokami kartu su darbo užmokesčiu. Nepamena, ar dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime gruodžio mėnesį. Jiems į Norvegiją buvo atvežta vaistų, kas juos atvežė, nežino.

Liudytojas S. P. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo kaltinamoji. Jie buvo pasirašę darbo sutartį ir jis važiavo dirbti į Norvegiją. Dirbo darbininku statybose ir valandinis atlygis buvo 70 kronų. Ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau. Per mėnesį uždirbdavo 7 000– 8 000 litų. Gali būti, kad jam buvo sumokėta grynaisiais pinigais ir už tai pasirašė. 4 000–5 000 litų gavo būdamas Lietuvoje. Kai buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tada dirbo pas G. visokius darbus. Dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame name, kuris priklausė G.. Ten dirbo apie 6–7 žmonės. Buvo mokama per savaitę 400–500 litų. Mokėdavo grynaisiais pinigais ir už juos pasirašydavo. Atliko namo remonto darbus, pastatė balkoną, remontavo stogą. Medžiagos buvo perkamos „Gulbėje“, „Senukuose“. Medžiagas pirkdavo pati G., bet būdavo, kad ji duodavo jiems pinigų ir jie nupirkdavo, ko reikia. Įrankius davė G.. Papildomai pirko suktukus, grandininį pjūklą, gulsčiukus ir panašiai. Už papildomus pirkinius pinigus gaudavo iš G.. Už kurą taip pat atsiskaitydavo.

Dirbdamas Norvegijoje jis suprato, kad 70 kronų ir yra atlyginimas už valandą, į jį įeina ir atlyginimas, ir dienpinigiai. Kai dirbo pas G., nupirkęs medžiagas, čekius ir sąskaitas parveždavo G.. Sąskaitos, atrodo, buvo išrašytos įmonės vardu, bet kokios, neprisimena. Kai dirbo pas G., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Rugpjūčio mėnesį darbo objekte buvo susirinkimas. Nepamena, ar pasirašinėjo tada dokumentus. Jam niekas neaiškino, kodėl vieną dieną jų neišleido dirbti į objektą. Tai pasakė meistras A. L.. Už tą dieną tikriausiai nebuvo sumokėta. Nežino, ar tai buvo įtraukta į apskaitos lapą. Iš Norvegijos grįžo spalio 14 arba 15 dieną. Į Norvegiją nuskrido lėktuvu, o atgal grįžo automobiliu. Už kurą sumokėjo firma. Kai dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas  S. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012 m. birželio iki 2012 spalio 15 d. statybininku. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore R. G. sudarė darbo sutartį, pagal  kurią buvo numatyta, kad dirbs Norvegijoje, Oslo mieste.  Darbo sutartyje buvo nurodytas 70 Norvegijos kronų darbo užmokestis už valandą, toks ir buvo mokamas.  Darbo užmokestis buvo mokamas du kartus per mėnesį pavedimu per banką. Pagal išdirbtas valandas per mėnesį uždirbdavo apie 8 000 Lt.  Grynaisiais pinigais yra gavęs vieną kartą – 2012 m. rugsėjo mėn. R. G. sumokėjo 4 000 ar 5 000 Lt, už kuriuos pasirašė ant paprasto lapo, kuriame buvo jo pavardė ir vardas bei ranka įrašyta išmokama suma. Ant kasos išlaidų orderių nepasirašinėjo. Atleidus jį iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo pas R. G.. Atliko statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Remontavo R. G. namą, atliko vidaus darbus trečiajame namo aukšte. Atliko namo išorės remonto darbus, buvo pastatytas balkonas, suremontuotas stogas. Medžiagos remonto darbams buvo perkamos Liepų gatvėje, Klaipėdos mieste, esančioje parduotuvėje „Gulbė“, prekybos centre „Senukai“, prekybos centre „Moki veži“. Už pirkinius mokėdavo grynaisiais pinigais R. G., arba duodavo grynųjų pinigų medžiagų nupirkimui. Nupirkus reikiamas medžiagas, čekius su sąskaitomis parveždavo ir atiduodavo R. G.. Įrankius, kurie buvo reikalingi darbų atlikimui,  davė R. G.. Papildomai pirko benzininį pjūklą, akumuliatorinius suktukus, kurie buvo reikalingi sukti gipso plokštėms bei firmos „(duomenys neskelbtini)“ kampinį pjūklą-stakles. Prekes veždavo savo transportu, už kurą R. G. sumokėdavo grynaisias pinigais. Pilant kurą čekiai buvo išrašomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir R. G. padengdavo išlaidas. Pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-10-17 kasos išlaidų orderyje, kuriame nurodyti dienpinigiai – 6000 Lt, yra S. P. parašas, ir šiuos pinigus jis gavo.  Norvegijos kronomis darbo užmokestis mokamas nebuvo. Pagal pateiktą 2012-08-07 Pinigų mokėjimo žiniaraštį, kur grafoje šalia pavardės „S. P. 489 Norvegijos kronos“, pinigų nėra gavęs. Pagal pateiktą 2012-10-17 Pinigų mokėjimo žiniaraštį Nr. 6, kur grafoje „S. P. 5 000 Norvegijos kronos“, pinigų – 5 000 Norvegijos kronų nėra gavęs. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, įrankius ir darbo rūbus pirkdavo A. G. ir V. S. (t. 3, b. l. 97, 98–100).

Liudytoja I. Š. parodė. kad jos vyras dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Norvegijoje. 2012 metų rudenį jai paskambino R. ir pasakė, kad gali sumokėti pinigus jai ir Ž.. Ši yra jos pusbrolio žmona. Tuo metu, kai R. paskambino, ji kaip tik ėjo iš darbo ir kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai „(duomenys neskelbtini)“ buvo netoli. Ten kaip tik dirbo N., todėl jos susitiko bei gavo pinigus. Kiek pinigų išmokėjo, dabar neprisimena, bet 1 000 litų tikrai. Perskaičius jos ikiteisminiame tyrime duotus parodymus ji paaiškino, kad tikslios sumos ji ir tada neprisiminė. Darbo užmokesčio sumą G. įrašė ranka. Tada R. paėmė tabelį, ieškojo pusbrolio pavardės, jos nerado, todėl ranka įrašė ir joms sumokėjo pinigus. Abiejų pavardes įrašė ranka. Kitų žmonių vardai buvo surašyti kompiuteriu. Nepamena, ar buvo ir kitų žmonių parašų. Jai vyras pasakė, kad turi išmokėti kažkokią dalį atlyginimo. Kiek jis uždirbdavo per mėnesį, nežino. Būdavo, kad jis atsiųsdavo kažkokią pinigų sumą, kurios jai reikėdavo, bet jo neklausdavo, kiek jis uždirba. G. nenurodė priežasčių, kodėl moka grynaisiais pinigais.

Liudytoja M. S. parodė, kad norėjo atidaryti įmonę su savo pažįstama vyro kompaniono žmona V. G.. V. G. brolis pasiūlė parduoti savo įmonę, nes jie turėjo laisvą įmonę, tai kad būtų mažiau sąnaudų, jie nutarė perrašyti tą įmonę, bet tuo metu jos vyras supažindino ją su G. ir pristatė ją kaip teisininkę, finansininkę ir labai protingą moterį. Sakė, kad ji padės suruošti visus dokumentus. Tuo metu ji nedirbo, buvo registruota Darbo biržoje, o jos bendraturtė dirbo banke ir R. G. pasiūlė, kad geriau įmonę atidarytų ne savo vardu, o kad savininke būtu jos mama, nes taip lengviau ir paprasčiau. Kadangi ji buvo pristatyta kaip teisininkė, tai galvojo, kad iš teisinės pusės teisingai pataria, tuo labiau, kad jos mama nebuvo prieš, todėl jos mamą formino kaip savininkę. Kovo 1 dieną buvo pasirašyta darbo sutartis su G., o nuo kovo 2 dienos ji pradėjo dirbti direktore. Direktorės kandidatūrą ši pati pasiūlė, nes tuo metu ji neturėjo kitos kandidatūros, o pati negalėjo ir nenorėjo būti direktore, nes po kursų norėjo tvarkyti buhalteriją. Ši pasisiūlė laikinai vadovauti įmonei, o kai ras naują kandidatūrą, ši išeis. Kaltinamoji pažadėjo ir ją apmokyti buhalterijos tvarkymo, nes sakė, kad kažkada kažkur buvo dirbusi vyr. finansininke. Įmonės visus sprendimus priiminėdavo R. G. ir su jomis jai tartis nereikėjo, nes ji buvo paskirta įmonės vadove. 2012 metais nuo gegužės iki rugsėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ji pati netvarkė, nes neturėjo teisės to daryti ir nebuvo įdarbinta toje įmonėje. Kursus pradėjo lankyti nuo gegužės 29 ar 30 dienos ir baigė rugsėjo 19 ar 20. Ji nebūtų turėjusi pakankamai žinių, kaip tvarkyti buhalteriją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbo nuo 2012 m. spalio 1 d., kai buvo įdarbinta, bet realiai dirbo nuo 18 dienos. Atėjusi dirbti nerado jokių dokumentų ir tada sužinojo, kad nuo rugpjūčio mėnesio viską vedė „(duomenys neskelbtini)“. Kreipėsi į įmonę ir joms pažadėjo paruošti visus dokumentus, kuriuos norėjo peržiūrėti. Gavo nedaug dokumentų, viską surašė, kreipėsi į banką, kai Registrų centre jau buvo registruota naujai paskirta direktorė E. L. ir tada ištraukę banko išrašą pamatė, kiek buvo pinigų paimta ir kiek liko. Iš tiesų neliko nieko ir buhalterinių dokumentų nebuvo, o kalbant su „(duomenys neskelbtini)“, joms buvo pasakyta, kad kaltinamoji ne kartą buvo raginama ir žodžiu, ir elektroniniu būdu, kad pristatytų buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo kovo iki rugpjūčio mėnesio, bet ši nieko nepateikė. R. G. buvo atleista, nes nesusipratimai buvo jau seniai, nes vyras skambindavo ir pasakodavo, kad būdavo prašoma atsiųsti karkasininkus, o ši atsiųsdavo betonuotojus. Žmonės atvažiuodavo dirbti po 2–3 mėnesius, po mėnesio jų neatšaukdavo iš komandiruočių, nieko neperspėdavo, nė jos vyro, nė A. G.. Jie klausė, kodėl ji taip daro, o ši atsakydavo, kad žmonėms reikia pailsėti, nors žinojo, kad už tokį elgesį jos vyro kompanija galėjo būti nubausta ir galėjo būti nutraukti visi darbiniai santykiai. Vėliau ji ne kartą skambino užsakovams, siūlė savo paslaugas, sakė, kad greitai bus atidaryta jos Norvegiška įmonė ir ji jau galės dirbti tiesiogiai. Ji siuntė žmones be darbo sutarčių, be parašų, be antspaudų. Tai nusižengimas, nes jeigu tikrintų įmonę, o nebūtų sutarties, tai taip pat gresia baudos. Todėl jos mamos vardu buvo gautas pranešimas kaip akcininkei, kad kažkaip reikia spręsti tuos klausimus, nes toliau neįmanoma dirbti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdama civilinį ieškinį priskaičiavo didesnę sumą nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jie R. G. pirkinius įtraukė į sąnaudas. Aišku, jie negalėjo žinoti, kur ji panaudojo tas prekes, bet jie žinojo, kad po atleidimo ji įmonės turto negrąžino, tuo labiau, kad smėlis, žvyras ir panašūs dalykai buvo pirktos ne jų įmonės reikmėms. Taip pat apskaičiavo banko mokesčius už grynųjų pinigų paėmimą, už viršytą limitą, nes tikrai tokių sumų nereikėjo paimti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo už jų sklypo toponuotrauką. Ji už tai sumokėjo pati. Neprašė, kad už tai būtų išrašyta sąskaita. Į „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi mamos atstovė su įgaliojimu, kuris buvo pasirašytas notaro biure 2012-10-16. Įgaliojimas buvo išduotas V. M.. Ši gavo dokumentus, o po 3–4 dienų, ji tą aplanką su visais dokumentus nunešė ir atidavė atgal. V. M. tuos dokumentus tikriausiai perdavė tą pačią dieną. Tie dokumentai pas ją buvo 2–3 dienas, nes „(duomenys neskelbtini)“ jų pareikalavo.

Už Stepanovą nepildė jokių dokumentų, nes tai buvo kaip jos mokomoji medžiaga. Kaltinamoji jai siuntė avansines apykaitas ir kitus dokumentus, nes žadėjo apmokyti buhalterijos. Ji pylė kurą į savo automobilį, o ši prašė jos atiduoti čekius. Ji juos šiai duodavo. Už savo telefoninius pokalbius 2012 metais iš pradžių mokėjo ji pati, o vėliau mokėjo kaltinamoji, nes jos telefono numerį priregistravo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji iš pradžių turėjo vieną telefoną, o paskui du. Su ja buvo pasirašyta automobilio nuomos sutartis. Tuo automobiliu iš pradžių ji važinėjo su kaltinamąja, o vėliau ta mašina išvažiavo į Norvegiją. Ji važiavo su kaltinamąja ne kaip vairuotoja, o kaip su gera pažįstama, nes tuo metu ši automobilio neturėjo. Kurą ji pylė už savo pinigus ir pinigai nebuvo grąžinami. Už toponuotrauką ji mokėjo grynaisiais pinigais ir kaltinamoji tuo metu buvo kartu. Tvenkinys prie jų namo buvo iškastas liepos gale, rugpjūčio pradžioje. Nuo 20 dienos pas juos dirbo apželdintojai ir ten nei pravažiuoti, nei pėsčiomis praeiti nebuvo galimybės. Ji nuomojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu automobilį po to, kai į Norvegiją išvažiavo jos mašina. Už automobilio nuomą, tikriausiai, mokėjo įmonė. Tuo automobiliu važinėjosi ji ir, tikriausiai, ji automobilį apdaužė. V. G. turėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendraturte, bet nebuvo, nes kaltinamoji taip viską sutvarkė. Ji asmeniškai į įmonę neinvestavo pinigų. Ar įmonė buvo turtinga, nežino. Direktorė buvo kaltinamoji ir buvo susipažinusi su įmonės finansais.

Liudytojas S. S. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Norvegijoje apie 1,5–2 mėnesius. Darbo užmokestis buvo mokamas į kortelę o vieną kartą buvo parašytas lapelis, bet vis tiek tie pinigai buvo pervesti į sąskaitą. Jam buvo parodytas kasos pajamų orderis ir jis buvo gavęs tuos pinigus. Šie pinigai buvo sumokėti papildomai, nes ne visą sumą pervedė į kortelę. Darbo įrankius ir rūbus duodavo objekte, bet kas juos pirko, jis neprisimenu. Tai darė arba G., arba S.. Darbo sąlygos buvo geros. Dirbo trumpai, nes taip nusprendė. Jam nepatiko ir išėjo. Daugiau jokioje kitoje įmonėje, kur vadovautų G., nedirbo. Darbo sutartyje, be atlyginimo, nebuvo nurodytos kitos išmokos. Jis vieną darbo sutartį pasirašė Lietuvoje. Norvegijoje naujos sutarties niekas nedavė. Į Norvegiją vyko su automobiliu, jis buvo keleivis.

Liudytojas R. Š. parodė, kad su juo darbo sutartį pasirašė buvusi direktorė G. ir jis važiavo dirbti į Norvegiją. Dėl darbo ir įrankių, rūbų, apgyvendinimo, tai sakė, kad jiems viską duos ten, kur važiavo dirbti, tai yra „Nord Big“. Važiavo kartu su A. G., kuris ten juos apgyvendino. S. tuo metu buvo išvažiavęs ir grįžo tik po kelių dienų. Jie buvo susitarę, kad bus mokama 70 kronų per valandą. Pinigai buvo pervedami į kortelę. Koks procentas liko įmonei, kuri juos įdarbino, nežino. Kokiai šaliai mokesčius turėjo mokėti, neprisimena. Jis labai daug ką ten pasirašinėdavo. Būdavo, kad reikėjo pasirašyti ir ant tuščių lapų. Jiems buvo sakoma, kad tie parašai reikalingi toms „(duomenys neskelbtini)“padaryti. Dėl atlyginimo, tai jie pateikdavo lapus, kiek išdirbę per savaitę, kokie darbai buvo atlikti. Jis buvo pasirašęs, kad gavo 5 000 kronų, bet pinigų G. jam nedavė. Ji pasakė, kad tie pinigai yra, bet kaip ten buvo, viską paaiškino, dabar nelabai prisimena. Iš tų 5000 gavo apie 1500 litų. Dokumentus pasirašinėjo, kai kaltinamoji atvažiuodavo į Norvegiją, bet labai daug dokumentų tekdavo pasirašyti, kai būdavo grįžęs į Lietuvą. Už visus dienpinigius ir kitką jis pasirašė atgaline data, kai jau dirbo (duomenys neskelbtini), kur statė namą. Tada jie gavo tuos pinigus tame statomame name. Būdavo, kad G. sakydavo, kad jeigu nepasirašys atgaline data, tai tada nebus išmokami pinigai. Ji sakė, kad yra jų pinigai, ji negali jų išmokėti šios dienos data, nes pas juos ten vyksta kažkokie konfliktai. Tai jie praktiškai visada pasirašinėdavo atgaline data ir tų pasirašinėjimų būdavo labai daug. Buvo taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. pakvietė visus į susirinkimą, o apie tai sužinojusi G. pakvietė atvykti pas save į namus. Atvykę pas ją jie turėjo atgaline data pasirašyti darbo sutartis už tą laikotarpį, kai dirbo Norvegijoje. Tos sutartys buvo jų naudai, tai yra jose buvo nurodyta, kad buvo didesnis valandų skaičius, didesni įkainiai ir panašiai. Jis visas tas sutartis pateikė tyrėjai. Tada su tomis naujomis sutartimis nuvažiavo pas Lubienę ir jas atidavė. Pirmam objekte, kai atvažiavo į Norvegiją, jis dirbo po 12 valandų, už kurias mokėdavo. Jei dirbdavo viršvalandžius, tai už juos nebūdavo mokama tų 40 pažadėtų procentų. Kai važiavo antrą kartą į Norvegiją, tai tada pasirašė kitą sutartį su E. L.. Nepastebėjo, kad uždarbis skirtųsi. Kai vadovavo G., daug dokumentų buvo pasirašoma atgalinė data. Dokumentuose nurodytos sumos visada būdavo mažesnės nei išmokamos. Jis neklausdavo, kodėl moka mažiau nei parašyta, nes buvo toks laikotarpis, kad duodavo pinigus, juos pasiimdavo ir viskas. Svarbu, kad moka. Lietuvoje kronomis nėra mokėję. Norvegijoje pinigai buvo pervedami į kortelę.

Iš G. yra gavęs grynaisiais pinigais 6 000 litų (duomenys neskelbtini), už kuriuos pasirašė ir pas ją namuose vieną kartą yra gavęs kažkokią pinigų sumą. Su G. jis važiavo viena transporto priemone, o už kurą mokėjo Remigijus. Kai dirbo (duomenys neskelbtini), G. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir ji nurodė, kad ten reikia dirbti. Jie ten statė karkasinį namą, atliko jos nurodytus darbus. Kas pirko medžiagas, nežino, nes kai atvažiavo, tų medžiagų jau buvo privežta. Tai buvo 2012 metų pabaigoje, o jis ten dirbo apie savaitę laiko. G. teigė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė.

Nežino, kodėl darbo sutartyje buvo nurodyta, jog mokės 40 procentų už viršvalandžius, bet jų nemokėjo ir nežino, kodėl važiuojant į Norvegiją davė pasirašyti vienas sutartis, o paskui davė pasirašyti kitas sutartis. Jiems pinigai buvo mokami ir jie nieko neklausinėjo.

Liudytoja E. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo paskirta nuo 2012-10-18, o prieš tai direktore buvo G. . Ją iš darbo atleido akcininkė L.. Jai nebuvo perduoti jokie buhalteriniai dokumentai. Akcininkė įgaliojo V. M. perimti iš jos visus dokumentus, bet jai atsisakė perduoti dokumentus. „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį dėl buhalterinės apskaitos vedimo ir kai ji pas juos apsilankė, labai tikėjosi ten rasti visus dokumentus, bet rado labai mažai dokumentų ir buvo pasakyta, kad kiek buvo prašoma dokumentų, R. G. jų nepateikdavo. Į ją buvo kreiptasi ir raštu, ir žodžiu. Ji neturėjo nei įmonės spaudo, nei dokumentų, nei priėjimo prie sąskaitos ir viską tvarkėsi. Ėjo į banką, keitė vadovo parašus, kreipėsi į antstolę, nes norėjo per ją gauti dokumentus, pinigines lėšas, bet kaltinamoji nieko nepateikė. Registrų centas ją, kaip direktorę, patvirtino tik 22 dieną, nes ta procedūra visada užtrunka. Kai jau galėjo prieiti prie sąskaitos, pamatė, kad G. nuo 18 dienos iki 22 dienos pasiėmė apie 21 000 litų iš banko sąskaitų.

Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą žino tik tiek, kad ten niekas nevyko, nes kiek teko pasitikrinti, ar buvo mokami mokesčiai, ar buvo kas nors deklaruojama, nieko nerado. Kalba apie filialą „(duomenys neskelbtini)“ Norvegijoje. Pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą ir siuntė žmones dirbti į Norvegiją. Kompanija „(duomenys neskelbtini)“ yra girdėta, nes į tą įmonę vykdavo darbuotojai ir dirbdavo jų objektuose. Kai ji tapo direktore, „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 18 žmonių. Jie Norvegijoje nebuvo įdarbinti, vykdavo į Norvegiją kaip į komandiruotę. Darbo sutartys buvo sudarytos Lietuvoje, bent jau turėjo būti sudarytos, bet nežino, kiek jų buvo, nes realiai dokumentų nebuvo. Įmonė komandiruodavo darbuotojus dirbti į Norvegiją ir jiems komandiruotpinigiai buvo mokėti. Tai matė banko išrašuose. Ten buvo padrika informacija, nes trūksta dokumentų. Kai pradėjo dirbti, buvo žmonių, kurie dirbo Norvegijoje, ir ji jų prašė, kad šie atsiųstų savo sutartis, nes reikėjo surinkti duomenis, kokiomis sąlygomis jie yra priimti. Sutarčių gavo mažai, nes kai kurie darbuotojai sakė, kad iš viso nepasirašinėjo jokių sutarčių, nors pranešimai „Sodrai“ buvo padaryti. Tai, kad realiai tos sutartys nesurašytos, jau aplaidumas. Kai pradėjo eiti direktorės pareigas, dokumentus atkūrė labai palaipsniui. Pagal banko išrašus rinko informaciją ir jei būdavo padaryti kažkokie pavedimai, tai kreipdavosi su prašymais gauti sąskaitas faktūras. Kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“, sudarinėdavo avansines apyskaitas. „(duomenys neskelbtini)“ apyskaitų nesudarinėjo. „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų matė tik tiek, kai kreipėsi į Norvegijos registrų centrą, kiek jai iš ten buvo atsiųsta.

Dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo spalio 18 dieną. Iš karto po priėmimo buvo pasiėmusi kelias dienas nemokamų atostogų. Tai buvo maždaug nuo spalio 23 iki 26 dienos. Kreipėsi į banką spalio 18 dieną dėl sąskaitų užblokavimo. Gali būti, kad atostogavo nuo 22 dienos. Į Nordea Bank kreipėsi 18 dieną, kad įteisintų savo kaip vadovės buvimą ir kad galėtų prieiti prie sąskaitų.

Reprezentacinių išlaidų nebuvo, nes nebuvo jokios buhalterinės pažymos, pagal kurią būtų pagrįstos tos reprezentacinės išlaidos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja E. L. parodė, kad  nuo 2012-10-18 buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Prieš tai bendrovės direktore buvo R. G.. Akcininkams atleidžiant R. G. iš pareigų, ji neperdavė jokio bendrovei priklausančio turto, buhalterinės apskaitos dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai įgaliojo V. M., kad ji perimtų iš R. G. bendrovei priklausantį turtą, elektronines prieigas prie bankų bei buhalterinės apskaitos dokumentus, iki bus paskirtas naujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau perimta nieko nebuvo. Bendrovė buvo sudariusi 2012-08-23 sutartį su UAB „T. I.“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau „T. I.“ raštu informavo, kad direktorė R. G. iki 2012-08-31 privalėjo pateikti visus įmonės buhalterinius dokumentus, tačiau iki atleidimo iš užimamų pareigų pateikė tik mažąją dalį apskaitos dokumentų. E. L. vadovavimo metu R. G. neperdavė bendrovės turto, buhalterinės apskaitos dokumentų, įmonės spaudo bei prieigų prie banko, todėl buvo kreiptasi į antstolę V. D..

2012-10-18 rytą E. L. pateikė Registrų centrui dokumentus, pagrindžiančius, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, tačiau dokumentus Registrų centras sutvarkė tik 2012-10-22, juos atsiėmė 2012-10-23. Minėtu laikotarpiu R. G. paėmė bendrovei priklausančius pinigus, apie 21 000 litų. E. L. pradėjus eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad buvusi direktorė R. G. nevykdė sutartinių įsipareigojimų, neperdavė likučių, pateikė ne visus einamuosius apskaitos dokumentus, įsakymus, darbo sutartis, komandiruočių priskaičiavimus. R. G. pateikinėjo tik banko išrašus ir kai kurias gautas sąskaitas (t. 3, b. l. 44–45, 48–49).

Liudytojas R. S. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu gyveno Vilniuje, o darbo sutartį pasirašė su direktore ir ji šiandien yra šioje salėje. Įmonėje dirbo savaitę, o kodėl taip trumpai, nežino. Po savaitės atėjo ir pasakė, kad baigėsi jo darbas šioje įmonėje. Į Norvegiją važiavo su savo automobiliu ir važiavo vienas. Norvegijoje pasitiko V., bet pavardės neprisimena. Darbo sąlygos buvo geros, nes jis pripratęs ir prie blogesnių. Su juo buvo atsiskaityta pavedimu. Dabar nebeprisimena, ar jam buvo sumokėti visi pinigai. Neprisimena, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo parodyti kažkokie dokumentai, nes jau praėjo labai daug laiko. Gali būti, kad už kurą nebuvo atiduoti pinigai, bet paskui visiškai atsiskaitė. Ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas R. S. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į darbą priėmė R. G.. Dirbo apie 1 savaitę Norvegijoje, Oslo mieste. Darbo užmokestis buvo mokamas pavedimu, per banką. 498 Norvegijos kronų nėra gavęs (t. 3, b. l. 84, 85).

Liudytojas A. D. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 metų birželio pradžios iki liepos 10 dienos. Dirbo Norvegijoje, Oslo mieste, kur renovavo namus. Iš viso dirbo apie mėnesį. Sutartis buvo pasirašyta su direktore. Norvegijoje jis nieko nepasirašinėjo, bet, atrodo, kad pasirašė už aprangą, o daugiau nieko. Ten reikėjo gauti numerį, kad galėtum dirbti, bet jam nieko dėl to nereikėjo pasirašyti. Jie dirbdavo nuo 7 iki 5 valandos, tai yra 9 valandas 30 minučių. Su juo atsiskaitė pervesdami pinigus į sąskaitą Lietuvoje. Pinigus pervedė du kartus. Kronomis niekada nėra mokėję. Pinigų mokėjimo žiniaraštyje matė savo parašo kopiją ir ten nelabai gerai matėsi, bet taip atrodė, kad ten ne jo parašas. Jis niekada nėra pasirašęs jokiame pinigų mokėjimo žiniaraštyje. Jis žalios kortos neturėjo. Norvegijoje apgyvendino A., kuris juos pasitiko ir tvarkė visus tuos reikalus. Ten važiavo lengvuoju automobiliu kaip keleivis. Vežė A. L.. Jis taip pat važiavo ten dirbti. Kas mokėjo už kurą, jis nežino. Kai pasirašė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten buvo nurodyta, kad bus mokamas darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai, arba dienpinigiai, tiksliai neprisimena. Tą sutartį atidavė tyrėjai ir byloje ji yra. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad gaudavo atlyginimą ir dienpinigius, o komandiruotpinigių tada tikriausiai negaudavo. Jiems pervedė visą sumą pagal dirbtas valandas, nes buvo sutarę, kad mokės 70 kronų už valandą. Jie kiekvieną savaitę išsiųsdavo lenteles su surašytu laiku, kiek yra išdirbę, o daugiau kažkokių pasirašinėjimų nebuvo. Taip nebuvo, kad būtų grynaisiais mokėję pinigus ir jis už juos būtų pasirašęs. Lietuvoje grįžus iš Norvegijos su G. nebuvo susitikę turėdami tikslą kažką pasirašyti. Šiuo metu visko jau gerai neprisimena, nes praėjo daug laiko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas A. D. parodė, kad nuo 2012-06-04 iki 2012 m. liepos mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į darbą priėmė ir sutartį pasirašė su R. G.. Dirbo Norvegijoje. Darbo užmokestis, dienpinigiai buvo mokami pavedimu, per banką. Pinigų mokėjimo žiniaraščiuose nepasirašė, Norvegijos kronomis darbo užmokesčio  nėra gavęs. 2012-08-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirbo. Parašas, esantis Pinigų mokėjimo žiniaraštyje, yra ne jo (t. 3, b. l. 101, 104).

Liudytojas E. D. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ praėjusiais metais nuo birželio pradžios, o vėliau buvo išsiųstas namo. Dirbo staliumi. Sutartį pasirašė su direktore. Jis net nelabai skaitė darbo sutartį, todėl negali pasakyti, kiek turėjo uždirbti per valandą. Jam užteko, kiek uždirbo per tris mėnesius. Per dieną dirbdavo apie 10–10.30 valandų. Jie viršvalandžių nedirbo. Atsiskaitymai buvo vykdomi į sąskaitą. Grynaisiais pinigų nėra gavęs.

Kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, sakė tiesą ir nemelavo. Dabar daug laiko praėjo, ir visko jis neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, E. D. parodė, kad nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi. Į darbą priėmė R. G., buvo pasirašyta darbo sutartis. R. G. minėjo, kad darbas bus Norvegijoje, Oslo mieste. Buvo žadama, kad darbo užmokestis bus 70 kronų už 1 darbo valandą. Per savaitę buvo pradirbama apie 50 valandų. Darbo užmokestis buvo mokamas du kartus per mėnesį pavedimu per banką litais. Grynaisiais pinigais – 1500 litų darbo užmokestį yra gavęs vieną kartą –2012 m. rugsėjo mėn. iš pačios R. G.. Už gautus pinigus pasirašė ant dokumento, ant kurio buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai. Ant kasos išlaidų orderio nepasirašė.  Pateiktame  kasos išlaidų orderyje už 2012-09-20, kuriame nurodyta, kad E. D. yra išmokėti dienpinigiai – 2400 litų, gavėjo parašas yra ne jo. Šių pinigų nėra gavęs. Pateiktame 2012-08-07 Pinigų mokėjimo žiniaraštyje, grafoje „1 E. D. 498“ šalia esantis parašas yra ne jo. Grynaisiais Norvegijos kronų ar litų, dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra gavęs. Grynaisiais pinigais gaudavo dirbdamas pas R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai remontavo namą, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu buvo vežamos medžiagos, smėlis, žvyras, lentos iš lentpjūvės. Visada už pirkinius mokėdavo R. G. grynaisiais pinigais. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik prie R. G. namo, remontavo stogą,  įrenginėjo palėpę, darė atskirus butus. Darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokamas grynaisiais pinigais, kai kada reikėdavo pasirašyti ant R. G. pateiktų dokumentų (t. 3, b. l. 87, 88–89).

Liudytojas J. R. parodė, kad Norvegijoje dirbo apie 2,5 mėnesio. Sutartį pasirašė su direktore, kuri čia sėdi. Jis  neprisimena, kiek turėjo gauti už valandą. Dabar apie įvykius jis nebeprisimena, ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas J. R. parodė, kad nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sudarant darbo sutartį žinojo, kad dirbs Norvegijoje, Oslo mieste. Pagal žodinį susitarimą su R. G. ir A. G. buvo sutarta, kad mokės 70 Norvegijos kronų už darbo valandą („į rankas“). Darbo užmokestis buvo mokamas du kartus per mėnesį pavedimu per banką. Per mėnesį darbo užmokesčio gaudavo apie 8 000 Lt.  Grynaisiais pinigais yra gavęs 2012 m. rugsėjo mėn., kai R. G. sumokėjo apie 3 000 Lt. J. R. pasirašė ant kompiuteriu atspausdinto lapo, kuriame buvo nurodyta jo pavardė ir išmokama suma. Pateiktame 2012-10-17 kasos išlaidų orderio kvite, išrašytame J. R., kad išmokėta 4800 Lt, pasirašė ir šią sumą litais gavo. Pateiktame  2012-08-07 Pinigų mokėjimo žiniaraštyje, kuriame nurodyta  grafoje „J. R. 498“ Norvegijos kronos, tokios sumos kronomis nėra gavęs. Darbo rūbus pirkdavo V. S. ir A. G.. Vėliau dirbo pas R. G., remontavo jos namą (t. 3, b. l. 94, 95–96).

Liudytojas R. S. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tris mėnesius. Darbo sutartis buvo sudaryta su direktore. Užmokestis buvo mokamas kronomis ir uždarbį pervesdavo į kortelę. Rūbus pirkdavo darbdavys. Grynaisiais pinigais atlyginimo nėra gavęs. Teigia, jog pas tyrėją nebuvo apklaustas. Parodžius jam apklausos protokolą, teigia, kad tai ne jo parašas. Vėliau jau teigia, jog neprisimena, kas jį apklausė, nes praėjo daug laiko. Kai grįžo iš Norvegijos, dirbo Lietuvoje ir ten pinigus mokėdavo ne į kortelę, o grynaisiais pinigais. Dirbo (duomenys neskelbtini) ir ten darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais ir jis už tai pasirašydavo. 4 800 litų, kai dirbo Norvegijoje, nebuvo gavęs. Į Norvegiją važiavo savo transportu ir važiavo keturiese. Už kurą jam sumokėjo išvažiuojant. Ar pinigus gavo grynaisiais, nepamena.  Kai grįžo iš Norvegijos, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimą nėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas R. S. parodė, kad nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“  apdailininku.  Į darbą priėmė R. G.. Dirbant Norvegijoje darbo užmokestis buvo mokamas pavedimu per banką. Grynaisiais pinigais yra gavęs 2012 m. rugsėjo mėn. ne daugiau kaip 4 800 Lt. Už gautus pinigus niekur nepasirašė. Grynuosius pinigus sumokėjo R. G.. Darbo užmokestis Norvegijos kronomis nebuvo mokamas. Pagal pateiktą 2012-10-17 kasos išlaidų orderį 4 800 litų ir gavo šiuos pinigus, tačiau orderyje pasirašė ne jis. Dirbant Norvegijoje įrankius ir rūbus pirkdavo V. S.. Naudojant savo asmeninį transportą darbo reikalais Norvegijoje už kuro sąnaudas mokėdavo V. S. (t. 6, b. l.110–111).

Liudytoja G. L. parodė, kad su kaltinamąja susipažino 2012 m. maždaug vasario mėnesį, kai buvo priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji pati buvo šios įmonės akcininkė. Ja tapo 2012 m. vasario 7 dieną. Akcijas pirko iš Juozo ir jo žmonos Ingos. Nusipirko 100 akcijų, už kurias pinigus jai davė jos dukra. Žmonių pavardžių, iš kurių pirko akcijas, nežino, bet susitiko Registrų centre. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėjo remonto darbais, statybomis, kurios vyko Norvegijoje. Ar Lietuvoje užsiiminėjo kokiais nors darbais, ji neprisimena, bet daugiausia dirbo Norvegijoje. Kai nupirko akcijas,  buvo vienintelė akcininkė. Tada ir priėmė G. į darbą. Iki tol ji pas ją nedirbo. Pažįstami rekomendavo ją kaip gerą darbuotoją, išmanančią savo darbą. Kai nusipirko akcijas, įmonėje dirbo jos žentas V. S. ir jo porininkas A. G.. Ji visą laiką įmonės reikalus tvarkė kartu su dukra. Kai tapo akcininke, jos adresu ateidavo korespondencija, o kadangi ji lietuviškai nemoka skaityti, tai viską skaitydavo ir versdavo dukra, o sprendimus priimdavo kartu. Taip pat ir jos vyras kartu patardavo. Sprendimus jie priimdavo visi kartu. Ji pati yra vidurinio išsilavinimo, tačiau yra baigusi įvairius kursus, o dukra baigė Klaipėdos politechnikos institutą ir buhalterių kursus. Kai viskas buvo kuriama, jie ją padarė akcininke, nes nebuvo kito žmogaus, kuriuo būtų galima pasitikėti. Tai jie viską spręsdavo, bet dukra atvažiuodavo pas ją ir paklausdavo patarimo. Kai nusipirko akcijas, visi darbai vyko. Ji tada nežinojo, ar buvo dirbama pelningai. Ateidavo dokumentai, jie jai juos perskaitydavo. Jie visada kalbėjosi apie darbus, darbuotojų paieškas ir kitus dalykus, tačiau, kai į darbą priėmė R. G., ji buvo direktorė, o kadangi dukra nebuvo baigusi buhalterių kursų, tai ji, kaltinamoji, tvarkė ir buhalterinę apskaitą. Tuo metu Norvegijoje buvo darbuotojų. Nežino, kokia valiuta buvo atsiskaitoma su darbuotojais. Apie tai, kad kažkas negerai su buhalterija, sužinojo tada, kai iš ten atsiuntė korespondencija, o dukra išvertė, kad ten reikalai nekokie, skundžiamasi R. G.. Jie buvo nepatenkinti, kad ji kažką ne taip daro su pinigais. Ten buvo užsiimama statybos darbais su partneriais. Kas buvo tie partneriai, negali pasakyti, visų smulkmenų nežino. Kadangi buvo problemų su pinigais ir nusiskundimų iš partnerių, tai jai teko atleisti G. iš darbo. Ji dirbo iki spalio mėnesio ir kai jie viską patikrino, išsiaiškino, kad pinigų nėra. Akcijas dukrai ir žentui perdavė greitai po to, nes nenorėjo, kad jai atsirastų kažkokia atsakomybė. Ji jau nėra jauna. Akcijas pardavė žentui ir jo partneriui A..

Nežino, ar buvo siunčiami kokie nors laiškai G. iki jos atleidimo. Atleidimo metu šiai apie tai buvo pranešta elektroniniu paštu. T. G. dėl to turėjo būti kažkokie apribojimai dėl pinigų naudojimo. G. pasiūlė įdarbinti A. G.. Žino, kad iš įmonės pinigų ji pirko mašiną, tačiau dėl to su niekuo nepasitarė.

Kai nusipirko įmonę, ji nebuvo pelninga ir ten nebuvo jokių pinigų. Tiesiog buvo 100 akcijų ir viskas. Jei įmonė būtų buvusi pelninga, tai jos niekas nebūtų pardavęs. Tą įmonę pirko, kad įmonė dirbtų ir kad būtų galima užsidirbti. Nežino, ar į įmonę buvo investuojami pinigai. Pažadėjo direktorei mokėti 2 400 litų atlyginimą, o jei viskas bus gerai, tai tada būtų mokama papildomai. Nežino, ar žentas ir G. turėjo įmonę Norvegijoje. Jie gavo elektroninį laišką iš Norvegijos firmos, kad šie nepatenkinti kaltinamosios darbu ir kažkas negerai su pinigais. Nežino, kad žentas pirko automobilį įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Su ja apie tai niekas nekalbėjo.

Liudytojas J. G. parodė, kad kartu su žmona turėjo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė užsiėmė vaikų pasilinksminimo organizavimu. Dirbti nesisekė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau jokiu kitu verslu neužsiėmėme, tik labai trumpam bandė užsiimti krovinių pervežimu. Jo sesuo su savo sugyventiniu norėjo kažką pradėti savo, todėl paprašė, kad jie perleistų jai savo įmonę, nes jiems ji jau buvo nebereikalinga. Jo sesuo yra V. G.. Po tam tikro laiko jie pardavė akcijas. Pavardės to žmogaus  jau neprisimena. Realiai tos akcijos nebuvo nieko vertos, todėl net buvo pasiruošęs jas atiduoti. Sesuo su sugyventiniu paprašė parduoti akcijas ir nurodė asmenį, kuris jas norėjo pirkti, tai jis jas pardavė G. L.. Jie įsigijo įmonę, nes norėjo užsiimti veikla, tai yra norėjo vežti žmones dirbti į Norvegiją. Nežino, kaip L. susijusi su seserimi. Sesers sugyventinis yra G. ir sesuo su sugyventiniu pasiūlė parduoti akcijas L.. Už akcijas pagal dokumentus jiems nieko nesumokėjo, nes paskirtoji direktorė vengė daryti tokią sutartį, todėl galima sakyti, kad net buvo trukdoma tvarkingai perduoti įmonę. Po to jam buvo sumokėjusi L. dukra 100 litų. Jie Registrų centre net neturėjo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties. Jos nenorėjo sudaryti kaltinamoji. Tuo metu ji dar įmonėje nedirbo, bet buvo sakiusi, kad viską sutvarkys ir viską padarys, todėl jai viskas buvo pavesta. Jo reikalas buvo tik tas akcijas parduoti. Ten buvo likę tik įmonės vardas ir skolos jiems kaip akcininkams. Jie turėjo buhalterinius dokumentus ir juos perdavė G.. Kai perdavė dokumentus, ji jau buvo įmonės direktorė. Apie tos įmonės veiklą daugiau nieko nežino. Jis galvojo, kad parduodant įmonę yra privaloma akcijų pirkimo–pardavimo sutartis.

Perduodant įmonę, nebuvo pasirašytas joks dokumentas dėl daiktų-dokumentų perdavimo. Buvo direktorės raštas, kad šio susitikimo metu jis perduoda antspaudą ir dokumentus, bet dokumentai nebuvo įvardyti. Kai jis vadovavo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalteriją tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Balansas prieš parduodant įmonę buvo padarytas. Nežino, ar „(duomenys neskelbtini)“ atidavė balansą į Registrų centrą. Pagal dokumentų priėmimo–perdavimo aktą jis neturėjo dovanojimo sutarties dėl akcijų perleidimo ir nieko tokio nepasirašė. Neprisimena, kad būtų buvęs kažkoks raštas, kad jis neperdavė kažkokių dokumentų. Jis kaip akcininkas neatleido savęs iš direktoriaus pareigų, tai padarė kaltinamoji. Kai iš jo pirko akcijas, akcininkė nežadėjo ji įdarbinti direktoriumi.

Liudytoja I. G. patvirtino J. G. parodymus.

Liudytojas V. S. parodė, kad 2012-10-18 nupirko akcijas iš L. kartu su A. G. ir sumokėjo po 5000 litų už akcijas. Tada iš karto buvo pasirašyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Registrų centre vėliau viską įregistravo, datos tiksliai neprisimena. Jie siekė bendradarbiauti ir dirbti tą patį darbą kaip ir anksčiau. Ši bendrovė pateikdavo jo registruotai įmonei Norvegijoje „(duomenys neskelbtini)“ samdytus darbuotojus statybų darbams. Kaltinamoji jiems pristatydavo žmones statybų darbams iki spalio 18 dienos, kol jis nenusipirko akcijų. Dabar vykdo tą pačią veiklą, tik įmonė vadinasi nebe „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“. Akcijas nusprendė nusipirkti, nes iš partnerių pradėjo gauti informaciją, kad R. G. bando tiesiogiai dirbti su jais. Tai reiškia, kad darbas turėjo vykti taip, jog jie užsakydavo žmones, o ši turėjo teisę dirbti tik su jais, su jų įmone „(duomenys neskelbtini)“, o užsakovai Norvegijoje dirbo tik su jais ir tik jie turėjo su jais kontaktą. Vėliau jie ne iš vieno kolegos Norvegijoje sužinojo, kad ji bando susiskambinti ir bando tiesiogiai dirbti apeinant juos. Lietuvoje yra žmonių, kurie važiuoja dirbti į Norvegiją, o jų bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ten žmones priima, juos apgyvendina ir jiems duoda darbą. Jų partneriai Norvegijoje buvo rangovai, kurie jiems duodavo darbo. Dėl atlyginimų, tai pagal sutartį jie surašydavo, kiek buvo dirbta valandų, ir siųsdavo į Lietuvos įmonę, kur G. jiems išrašydavo sąskaitą faktūrą, pagal kurią jie pervesdavome pinigus į įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Jie su darbuotojais neatsiskaitinėjo, nes tai turėjo daryti G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo atlyginimus darbuotojams, kurie dirbo Norvegijoje. Rangovai laimėdavo tai, kad su jais susitardavo dėl atlyginimo, už kurį dirbs objektuose, tada su „(duomenys neskelbtini)“ sutardavo, kad darbuotojai dirbs už minimalų Norvegijoje nustatytą atlyginimą ir jie pagal jų išrašytas sąskaitas sumokėdavo. Jie gaudavo pelną, nes jei su rangovais buvo sutarę už darbo valandą gauti 200 kronų, o su „(duomenys neskelbtini)“ 159 kronas, tai jiems likdavo 41 krona. Jie už maistą nemokėdavo, bet duodavo gyvenamąją vietą, rūbus, o darbininkai dirbdavo iki 10 valandų. Jie buvo rangovai savo objektuose, nes visiškai buvo atsakingi už atliktus darbus Norvegijoje. Būdavo ir taip, kad jiems ir baudas paskirdavo, todėl jiems reikėjo pinigų turėti. Iki spalio 18 ar 22 dienos jie neturėjo jokios informacijos, kaip vyksta darbai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bandant sužinoti, tai buvo neįmanoma. Po to, kai pabandė užblokuoti sąskaitas, kai tapo akcininkais, nuėjo į banką ir pamatė, kad yra labai daug pinigų paimta. Buvo imta ir kortele, ir iš banko. G. įdarbindavo žmones į „(duomenys neskelbtini)“, o pagal sutartį vėliau tie žmonės turėjo važiuoti dirbti į Norvegiją. Uždirbtus pinigus jie pervesdavo į Lietuvos įmonės sąskaitą. Ji nepradėjo dirbti apeinant juos, tik bandė tai padaryti, nes norėjo susisiekti su jų atstovais Norvegijoje telefonu ir bandė tiesiogiai perimti vadovavimą. Ji buvo atvykusi pas jį liepos mėnesį ir bandė sudaryti trišalę sutartį, o tai reikštų, kad ji turėtų priėjimą prie jų atstovų Norvegijoje. Jis atsisakė. Tada ji pradėjo skambinti ir ne kartą buvo atvažiavusi į statybas, susipažino su jų, norvegų, atstovais ir buvo bandoma valdyti situaciją. Jis nesiuntė elektroninių laiškų, kad draudžia atlikti finansines operacijas, bet, kiek žino, tai darė akcininkė. Akcijas nusipirko su A. G.. Laiškas dėl to, kad G. nebegali atlikti finansinių operacijų, kad nebegali vykti į komandiruotes, buvo išsiųstas gerokai anksčiau nei jie nusipirko akcijas. Jas nusipirko spalio 18 dieną. Laišką išsiuntė G. L.. Ji konsultavosi su jo žmona. G. buvo informuota, kad yra atleista iš darbo spalio 18 dieną, ir buvo informuota elektroniniu būdu bei išsiųstu registruotu laišku.

Nežino, ką atsakė G. į tą laišką, kai jai buvo apribotas disponavimas lėšomis.  Tai, kad G. sudarė sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, jiems paaiškėjo po to, kai jau tapo akcininkais ir kai turėjo prieigą prie dokumentų. Paėmė banko išrašus ir ten viską pamatė. Viskas užtruko 5 dienas, kol jų neįregistravo Registrų centre. Nuo 2012-12-03 pagal dokumentus, jam nežinant, ji padarė „Jolitos“ filialo Norvegijoje direktoriumi. Ir juo buvo iki lapkričio 6 dienos. Buvo pateikęs dokumentą, kur yra suklastotas jo parašas, kai registravo jį kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. To filialo nebuvo ir jį įregistravo R. G.. Tam, kad galėtų dirti Norvegijoje, yra išduodamos tokios žalios kortelės, be jų neįmanoma dirbti statybose. Kad gautų tas korteles, reikia būti registruotam. Dabar, kaip jis žino, nebūtinai reikalingas filialas, o gali būti tik įregistruotas numeris ir tada galima oficialiai mokėti mokesčius ir oficialiai gauti tas žalias kortas. Tam, kad tas žalias kortas gautų, G. teko atidaryti tą filialą. Pats filialas nėra juridiškai atsakingas, visa atsakomybė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau, gruodžio mėnesį, jie užklausė Norvegijoje ir tik tada pamatė savo padirbtą parašą. Kai gavo registruotą laišką, kad yra direktorius, iš karto paskambino ir paklausė, kaip viskas įvyko, o ji pasakė, kad nesijaudintų, nes ji taip padarė, nes neturi norvegiško asmens kodo ir kortelės, todėl registravo ant jo, nes reikėjo gauti žalias korteles. Tam laikotarpiui jų partneriai Norvegijoje paprašė parodyti tas korteles ir nuo to viskas prasidėjo. Jis paskambino ir pasakė, kad turi nutraukti visus ryšius, nes išeina taip, kad žmonės dirba neteisėtai. Ši verkė, prašė, kad nenutrauktų ryšių, o ji per kelis mėnesius viską susitvarkys. Tada jie turėjo įdarbinti tuos žmones į savo Norvegišką įmonę ir turėjo mokėti mokesčius Norvegijoje ir Lietuvai. Tada, kai ji atsidarė filialą, ji jau galėjo ramiai gauti tas žalias kortas. Tai buvo jos privalomas darbas, nes tai turėjo būti padaryta. Atidarydama tą filialą, ji Lietuvos įmonei padarė tikrai gerą darbą. V. G. paskyrė save filialo vadove. Jį atleido. Visa tai vyko iki tol, kol jis tapo akcininku. Jis į „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas 21 dieną ir jam nežinant pagal straipsnį, kad jis neatitinka reikalavimų, liepos 15–16 dieną atleido. Tai sutampa pagal datas, kai ji buvo pas jį, bandė pasirašyti trišalę sutartį, o nepavykus ji pasielgė taip, kaip jai patiko, tai yra išmetė jį iš Lietuvos įmonės ir pasiliko viena. Jis Lietuvos įmonėje buvo konsultantu. Su ja susipažino, reikėjo jos pagalbos kaip teisininkės, nes turėjo ginčą su kaimynais. Ji bandė ruošti popierius, bet ir ten normaliai nieko nepadarė. Ji pasakė, kad turi teisinį išsilavinimą, kad yra teisininkė ir kai sausio 8 dieną jis išvažiavo į Norvegiją, ji pasikalbėjo su jo žmona ir ją įtikino, kad bus direktore ir vėliau jo žmona turėjo būti tos įmonės buhaltere, nes mokėsi kursuose. Jie ja tikrai patikėjo kaip teisininke. Dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ egzistuoja formaliai, bet realiai jokios veiklos nevykdo, nes buvo lengviau atidaryti naują įmonę ir sudaryti naują sutartį. Kai pirko akcijas, galvojo, kad ten bus normalus balansas ir viskas bus gerai. Kai tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, ten pinigų visiškai nebebuvo. Viskas buvo paimta. Jie iš tos įmonės lėšų sau nieko nepirko ir neprašė, kad jam ką nors nupirktų statyboms. Jo nuomone, G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė tokią žalą, kokia yra nurodyta.

Nauja direktorė buvo paskirta akcininkų sprendimu. G., atleista iš pareigų, neperdavė įmonės dokumentų, spaudo, likusių lėšų, nes ji tai turėjo perduoti, antspaudo jie neturi iki šios dienos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje ruošdavo specialistus statybų darbams ir jie siųsdavo užklausą, pagal kurią darbuotojai atvažiuodavo pas juos. Buvo keletą kartų žmonės atvykę be darbo sutarčių, tai tada arba buvo laukiama sutarties, arba tas žmogus važiuodavo namo. Išvykdamas dirbti į Norvegiją, žmogus pasirašydavo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo vienintelį filialą „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo atidarytas tik tam, kad gautų žalias korteles. Filialas jokios veiklos nevykdė, apskaitos nevedė ir tai buvo tiesiog tik pavadinimas. Tie žmonės, kurie dirbo Norvegijoje, iš jų atlyginimo gauti neturėjo teisės, o pagal bendradarbiavimo sutartį visi pinigai buvo vedami į Lietuvos įmonę pagal kasos orderius ir atlyginimas jiems buvo mokamas Lietuvoje. Tai „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Išrašant sąskaitą faktūrą buvo nurodomos dirbtos valandos, kurias jie turėdavo apmokėti.

„(duomenys neskelbtini)“ jis yra generalinis direktorius. Ši bendrovė yra registruota Norvegijoje ir visi mokesčiai mokami Norvegijoje. Jie ten turi buhalterę, kuri viską tvarko. Kiek žino, įmonėje nebuvo kažkokio turto, apie kurį būtų galima kalbėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių neturėjo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų jis automobilio nepirko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo pateikti „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 600 000 kronų, jei tai buvo už darbo valandas. Įmonės kartu dirbo ne visus metus. Tokia suma už valandas galėjo susidaryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam girdėta bendrovė, bet ji su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra susijusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi jokių sutarčių su „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilių pirkimo. Automobilis „Skoda Yeti“ jam žinomas, nes buvo kalbama apie jį, tačiau jokių sutarčių sudaryta nebuvo. Buvo bandoma sužinoti techninius duomenis ir jie kalbėjosi su R., nes norėjo asmeniškai įsigyti tokius automobilius. Dėl automobilių „KIA Sportage“ buvo byla, nes kai tapo akcininkais, pamatė, kad buvo sudaryta sutartis ir jie bandė ją panaikinti, nes tokios sutarties nesudarinėjo, o ji buvo sudaryta R. G.. Kiek pamena, ten buvo sumokėta 40 000 litų, o grynaisiais paimta 20 000 ir tai niekur nėra užpajamuota. Jie tikrai nesikreipė į G., kad ji įsigytų automobilius. Civilinė byla tarp R. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vis dar vyksta ir ji nėra pasibaigusi.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialas savo atskiros sąskaitos neturėjo. Tai žino, nes G. atsidarė sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje. „NUF“ jokios veiklos nevykdė, nes buvo tik tam, kad gautų žalias kortas. Tame filiale nebuvo vedama jokia dokumentacija ir kai sąskaitą uždarinėjo, pristatė dokumentus, kad sąskaita yra nulinė. Negali pasakyti, kiek laiko žmona realiai dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“.

Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais dirbo pagal sutartį. Jie buvo įdarbinami Lietuvoje ir dirbo pagal sutartį jų įmonėje. Jei jie būtų juos įdarbinę savo įmonėje, būtų turėję mokėti mokesčius, o mokesčiai buvo mokami Lietuvoje. Lietuvos darbuotojai gali dirbti Norvegijoje ir jų neįregistravus, jei yra sutartis su Norvegijos įmone. Jis nesumokėjo Š. 10 000 Lt už filialo „(duomenys neskelbtini)“  įregistravimą. Jis kartu su G. nesikreipė į jokią įmonę, kad būtų įregistruotas „(duomenys neskelbtini)“ filialas. Nebent galėjo konsultuotis, kaip teisingai viską padaryti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jo, kaip iš fizinio asmens, nesinuomojo jokio automobilio. Nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už „(duomenys neskelbtini)“ skirtą kasetę. 2012 metų gegužės mėnesį jam nebuvo sumokėti 500 litų už kurą. Keletą kartų buvo sumokėta jam už konsultacijas. Nebuvo davęs nurodymo G., kad ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos sumokėtų už jo sklypo toponuotrauką. Jam nebuvo perduotas pjūklas „Hitachi“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo 2 800 Norvegijos kronų baudą už „(duomenys neskelbtini)“.

Buvo išrašyta sąskaita dėl apmokėjimo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už darbo valandas, bet „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo PVM kodo ir neturėjo jokios teisės išrašyti sąskaitos. Nežino, kuri įmonė pateikė tą sąskaitą. Jiems apskaitą tvarkė tokia O., kurios pavardės neprisimena, bet jie paskui nutraukė su ja ryšius. Naujai išrinkta direktorė buvo atvažiavusi į Norvegiją, bet nežino, ar ji reikalavo „Jolitos NUF“ apskaitos dokumentų. Nežino, ar jai apskaitos dokumentai buvo išduoti.

Liudytojas M. C. parodė, kad dirbo statybininku-apdailininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis dirbo Lietuvoje ir Norvegijoje. Atlyginimą mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimas buvo mokamas dažniausiai į sąskaitą, tik vieną kartą buvo sumokėta grynaisiais. Iš G. buvo gavęs 3 000 litų atlyginimą. Buvo išrašytas kasos išlaidų orderis ir jam atiduotas. Buvo informuotas, kad turės važiuoti dirbti į Norvegiją. Atlyginimas buvo mokamas per banką, todėl automatiškai sąskaitoje atsirasdavo litais. Uždarbis buvo nuo dirbtų valandų. Neprisimena, kiek valandų per savaitę išdirbdavo. Nakvynpinigių niekada nebuvo gavęs ir niekur nepasirašinėjo. 4800 litų taip pat niekada nėra gavęs. Dabar neprisimena, ar jam buvo rodytas pinigų mokėjimo žiniaraštis, bet jeigu sakė, kad ten nepasirašė, tai taip ir buvo. Apklausos metu daug ką rodė, buvo nemažai vietų, kur buvo pasirašęs, ir daug vietų, kur įtarė, kad buvo ne jo parašas. Vėliau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo G.. Ten darbo užmokestis buvo mokamas į rankas, bet pasirašyti dėl to nereikėjo. Kai ten dirbo, didžioji dalis darbų vyko jos name, adresu (duomenys neskelbtini). Jis ten kėlė stogą, praktiškai iš naujo įrengė patalpas, statė pertvaras, jos biuro dalyje darė kosmetinį remontą. Tai buvo maždaug prieš porą metų. Nežino, ar G. tuo metu dar dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Medžiagos darbams G. namuose buvo perkamos pačios G., bet jei jam duodavo pinigų, tai ir jis nupirkdavo. Yra važiavęs su G. ir pirkęs įvairius įrankius, kurie buvo reikalingi darbui. Girdėjo, kad buvo prašoma sąskaitą išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atgaline data, nors jie buvo naudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kokios įmonės vardu ta sąskaita buvo išrašyta. Kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, sakė tiesą. Tais parodymais galima remtis.