1S-112-366/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. sausio 25 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Sigitas Bagdonavičius,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant
prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus direktoriaus J. Š. skundą dėl 2010 m. gruodžio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties,
n u s t a t ė :
2010-10-29 Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras
nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr.: 66-1-0403-09 nesurinkus pakankamai
duomenų, pagrindžiančių E. Z. ir G. K. kaltę
dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. padarymo ir N. Z. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų, numatytų LR BK
182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., 223 str. 1 d.
2010-11-24 Kėdainių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro
pavaduotojo nutarimu VSDFV Kėdainių skyriaus direktoriaus skundas dėl
2010-10-29 Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo
panaikinimo dalyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo N. Z. ir
G. K. atžvilgiu, atmestas.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010-12-22 nutartimi atmetė
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( toliau - VSDFV) Kėdainių
skyriaus skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr.: 66-1-0403-09 N. Z. ir G. K. atžvilgiu.
VSDFV Kėdainių skyriaus direktorius J. Š. skundžia
2010-12-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį ir prašo šią nutartį
panaikinti, o ikiteisminį tyrimą dalyje N. Z. ir G. K. atnaujinti.
Skunde dėstomi faktai ir aplinkybės, kurie pareiškėjo manymu
rodo N. Z. ir G. K. kaltę dėl joms
inkriminuotų veiksmų.
Pareiškėjas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta,
kad N. Z. individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos
žurnale kasos piniginių srautų judėjimas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki
2008-07-01 rodo, kad neturėta pakankamai lėšų kasoje, todėl nustatant
atlyginimą G. K. yra akivaizdus naudos siekimas susitarimo
būdu neteisėtai gauti didesnes motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas. Taip
pat nurodoma, kad vietoj G. K. , kitų darbuotojų N. Z. nepriėmė.
N. Z. pateikė 2006-01-01
įsakymą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad N. Z. individualioje
veikloje samdomi darbuotojai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, tuo
tarpu samdomas darbuotojas priimtas dirbti tik 2006-11-15.
Nurodo, kad N. Z. pateikti 2008 metų darbo
laiko apskaitos žiniaraščiai supildyti neteisingai - nėra nurodyta, kad G. K. dirbo savaitgaliais, nors nurodomas 8 darbo valandos
per dieną, tačiau neaišku kokiu laiku G. K. dirbo.
Nurodo, kad N. Z. grąžinus
dokumentus, jokių pretenzijų iš jos nebuvo, jog grąžinti ne visi jos pateikti
dokumentai Sodrai. Nurodo, kad N. Z. apie tai, kodėl
įrašai daryti pajamų-išlaidų žurnale iš dalies nepagrįsti apskaitos
dokumentais, paaiškinti negalėjo, o dėl dokumentų apie veiklos pajamas ir
išlaidas, nurodė, kad jų už 2008-09-01 - 2009-01-01 ir 2008-07-12 - 2009-01-01 nepateikė,
nes šie dokumentai įtakos atliekamam tyrimui neturėjo, kadangi tyrimas buvo
atliekamas G. K. darbo laikotarpiu, o ši nėštumo ir
gimdymo atostogų išėjo 2008-07-01.
Nurodo, kad N. Z. 2007 m. pajamų-išlaidų
apskaitos žurnale neapskaityti 200 Lt veiklos pajamų ir 2008 m. nepagrįstos 8916 Lt veiklos pajamos, nepateikė šiai sumai išrašytų pirkimo-pardavimo kvitų.
Teigia, kad N. Z. apgaulė
pasireiškė darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildyme, socialinio draudimo
pranešimuose, kurie pateikti VSDFV Kėdainių skyriui. N. Z. pateiktų
dokumentų, įrodančių G. K. darbą, ikiteisminio tyrimo
medžiagoje nėra.
N. Z. nurodė,
kad G. K. dirbdavo po paskaitų, vakarais ir savaitgaliais,
tačiau užuolaidų salonų ((duomenys neskelbtini),
Kėdainiai) darbo laikas nustatytas pirmadieniais-penktadieniais nuo 12-18 val.,
o šeštadieniais nuo 10-14 val., o darbo sutartyje nurodyta G.
K. darbo vieta - (duomenys neskelbtini),
Kėdainiai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ir pas kokius klientus
vykdavo G. K. , kaip kad nurodė N. Z. .
Teigia, kad prokuroro nutarime nurodyta, jog
atlyginimai, atskaičius mokesčius, pakankamai realūs tuo laikotarpiu ir tokiose
pareigose, tačiau tai nepagrįstas faktas. Priešingai, pagal jų turimus ir
pateiktus 2009-11-12 VSDFV Kėdainių skyriaus duomenis matyti, kad yra
registruoti 34 asmenys, vykdantys individualią veiklą ir turi samdomų darbuotojų,
asmenų, dirbančių pas asmenis, kurie vykdo individualią veiklą vidutinis
mėnesinis atlyginimas 2007 m. I pusmetyje buvo 480 Lt, 2008 m. I pusmetyje - 711 Lt.
Taip pat skunde pareiškėjas remiasi ir cituoja Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus pateiktą
specialisto išvadą.
Dėl G. K. skunde
pareiškėjas nurodo, kad G.
K. priimta dirbti 2008-01-17, tačiau už
laikotarpį nuo 2008-01-17 iki 2008-01-30 išmokėtas viso mėnesio darbo
užmokestis, t. y. 2500,00 Lt. G. K. nors nurodė, kad buvo
susikaupę daug darbo ir dirbo daugiau laiko, tačiau nei vieno užsakovo tyrimo
metu nenurodė.
Skunde pažymima, kad G. K. gimė
sunūs, kurio tėvas yra V. Z. (N. Z. vyro
E. Z. brolis). Be to, G. K. mokosi
Kauno technologijos Universiteto dieninėse studijose. Ikiteisminio tyrimo metu
nebuvo išsiaiškinta, ar G. K. negyveno Universiteto bendrabutyje
ar nuomojosi butą. Iš pateikto Universiteto lankymo žurnalo matyti, jog G. K. didžiąją paskaitų dalį lankė, todėl teigia, atitinkamai
proporcingai turėjo būti jai paskaičiuotas darbo užmokestis pagal išdirbtą
laiką.
Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas
faktas, kad G. K. atliko darbą pagal darbo sutartį. G. K. šiuo metu niekur nedirba.
Pareiškėjas nesutinka ir su G.
K. teiginiu, jog kai ji įsidarbindama, nežinojo, kad yra nėščia, nes iš
byloje pateiktų G. K. nėštumo eigos įrašų matyti, kad nėštumo
įskaitoje G. K. įrašyta 2008-02-25, nėštumas 20 savaičių,
pirmieji vaisiaus judesiai 2008-02-14, gimdymo terminas 2008-07-17. Nurodo, kad
byloje pateiktas G. K. prašymas (Mažylio gimdymo namams),
kuriame ji parašo, kad nėštumo ir gimdymo atostogų išleistų ne 30 nėštumo
savaitę, o nuo 2008-07-01 dėl asmeninių priežasčių. Prašymas pateiktas
2008-05-08, kada G. K. suėjo 30 nėštumo savaitė, t. y. nuo
kada suteikta teisė būti išleistai nėštumo ir gimdymo atostogoms, tačiau ši
data nubraukta ir įrašyta kita data - 2008-07-01 - 2008-11-03.
Teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas
ir nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas remiantis įtariamųjų
parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad G.
K. dirbo N. Z. individualioje veikloje, nebuvo
nustatyta G. K. nei darbo kiekybės nei darbo kokybės,
nebuvo nustatyta jokių G. K. darbo apimčių.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą
tenkinti.
Skundas tenkintinas.
Skundu yra prašoma dalyje atnaujinti nutrauktą ikiteisminį
tyrimą G. K. ir N. Z. atžvilgiu ir
skundžiamą nutartį panaikinti. Kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai neatlikti ir
ką būtina atlikti atnaujinus ikiteisminį tyrimą, skunde nenurodyta, be to, BPK
217 str. 1 d. numato, jog ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu
ir šis procesinis veiksmas yra ne teismo, bet prokuroro kompetencija, todėl skundo
reikalavimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą paliktinas nenagrinėtas.
Pagal BPK 64 str. 2 d.
nuostatas, teismas nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar
prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, patikrina prokuroro sprendimo teisėtumą
bei pagrįstumą, o nustatęs pažeidimus, juos nurodo bei pasiūlo juos pašalinti,
tačiau pats nepriima sprendimų, kurie yra prokuroro kompetencija.
Teismas išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą baudžiamąją bylą,
skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, konstatuoja, kad
baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai,
kas leidžia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir prokurorų nutarimus pripažinti
nepagrįstais.
Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad ikiteisminio tyrimo metu
vienintelis baudžiamojo proceso subjektas – prokuroras – turi teisę nuspręsti,
ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką,
dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo
remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą teismui arba esant bent
vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. BPK 212
str. 2 p. nurodyta, kad nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą galima tik tuo
atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų,
pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo
pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą galima tik tada, kai yra išnaudojamos
visos galimybės surinkti įtariamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus. Nutarimo
nutraukti ikiteisminį tyrimą turiniui keliami reikalavimai numatyti BPK 216
str. 1 d. Čia nurodyta, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma
nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. Ikiteisminio
tyrimo nutraukimas reiškia konkretaus baudžiamojo proceso užbaigimą, todėl
prokuroro motyvai turi būti išsamūs, aiškūs (suprantami visiems šiuo procesu
suinteresuotiems asmenims) ir pagrįsti išsamiu byloje surinktų faktinių duomenų
įvertinimu. Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti
skundžiamas BPK 214 str. numatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris
privalo nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo. Ikiteisminio
tyrimo teisėjas, nagrinėdamas skundą, turi įvertinti ikiteisminio tyrimo
išsamumą, esant būtinybei, nurodyti tyrimo trūkumus ir jų ištaisymo būdus ir
tik po to daryti išvadą dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju 2010-10-29 prokuroro nutarimu
ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-0403-09 nutrauktas
įtariamųjų G. K. , N. Z. , E. Z. atžvilgiu (E. Z. atžvilgiu skundų
dėl jam nutraukto ikiteisminio tyrimo nepaduota) LR
BPK 212 str. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. nesurinkus pakankamai duomenų,
pagrindžiančių E. Z. ir G. K. kaltę jiems padarius
nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., N. Z. kaltę jai padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182
str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. Šiame prokuroro nutarime
nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas
išnaudojus visas galimybes paneigti visų trijų įtariamųjų – E.
Z. , G. K. ir N. Z. parodymus
apie tai, kad E. Z. ir G. K. N. Z. įmonėje realiai dirbo. Prokuroras nurodė, kad įvertinus
įtariamųjų parodymus įmonės veikloje, įtariamųjų darbas pagal jo pobūdį ne
visada gali būti atvaizduojamas įmonės dokumentuose, tačiau, teigia, kad šiuo
atveju, G. K. darbo atlikimą įmonėje patvirtino kiti
byloje surinkti duomenys – įtariamųjų parodymai, rašytiniai įrodymai, taip pat
tai, kad atlyginimai buvo išmokėti, įmonės apyvarta, nors nebuvo didelė,
atlyginimus mokėti leido. Išsamesnio byloje surinktų duomenų vertinimo
prokuroras savo sprendimui pagrįsti nepateikė, taip pat neįvardijo konkrečių
rašytinių įrodymų, kurie jo teigimu pagrindžia G. K. darbo
atlikimą. Baudžiamojoje byloje jokių rašytinių duomenų, priešingai nei teigia
prokuroras, patvirtinančių G. K. atliktą darbą, nėra. Nėra
nei darbų priėmimo – perdavimo aktų, nei G. K. priimtų
darbų užsakymų ar sutarčių.
Aukštesnysis
prokuroras, palikdamas galioti 2010-10-29 prokuroro
nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodė iš esmės tik tai, kad N. Z. galėjo įdarbinti kokius nori
asmenis, o duomenų apie tai, kad įtariamosios susitarė, jog įdarbinimas yra dėl
motinystės pašalpų gavimo ateityje, nesurinkta, taip pat pažymėjo, kad asmens
kaltė padarius nusikalstamą veiką prielaidomis grindžiama negali būti. Nei dėl N. Z. nutraukto ikiteisminio tyrimo
pagrįstumo, nei dėl inkriminuoto apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo
jokių argumentų neišdėstyta.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodyta tik tai, kad
byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog G. K. su N. Z. sudarė fiktyvią darbo sutartį ir turėjo tikslą apgaule
įgyti teisę gauti iš VSDF biudžeto lėšas ir, kad prielaidomis įtariamųjų
kaltės grįsti negalima, konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas
pagrįstai, tačiau nepasisakė ar išnaudotos visos galimybės surinkti objektyvius
įrodymus.
Pagal
susiklosčiusią teismų praktiką įtariamojo, kaltinamojo kaltė yra įrodinėjama ne
tik paties įtariamojo, kaltinamojo parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis.
Kaip minėta, BPK 212 str. 2 p. pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą
galima tik tada, kai yra išnaudojamos visos galimybės surinkti įtariamojo kaltę
pagrindžiančius įrodymus.
Iš
teismui pateiktos baudžiamosios bylos ir prieš tai aptartų procesinių
sprendimų, kuriais nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir atmesti skundai dėl
ikiteisminio tyrimo nutraukimo, matyti, kad iš esmės ikiteisminis tyrimas N. Z. ir G. K. atžvilgiu dėl BK 182
str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo nutrauktas įvertinus tik jų
pačių parodymus dėl joms inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Tuo tarpu iš
teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo
metu buvo atliktas N. Z. ūkinės finansinės veiklos
tyrimas ir dėl to pateikta FNTT prie LR Vidaus reikalų ministerijos ūkinės
finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvada (t. 2.,
b.l. 64-81). Šios specialisto išvados prokurorai nutarimuose ir ikiteisminio
tyrimo teisėjas nutartyje neanalizavo. Tai rodo ir ta aplinkybė, jog 2010-10-29 prokuroras nutarime, nutraukdamas ikiteisminį
tyrimą nurodė, kad N. Z. įmonės
apyvarta nebuvo didelė, tačiau leido mokėti 2000 ir 2500 litų atlyginimus, kai
iš minėtos specialisto išvados dėl tiriamo 2008 m. laikotarpio matyti, kad nuo 2008-01-18 iki 2008-07-01 veikla buvo nuostolinga, vien
darbuotojai išmokėtas atlyginimas sudarė 11410,80 Lt iš 61849,60 Lt turėtų
išlaidų per visą tiriamąjį laikotarpį, be to, nurodyta, kad paskaičiuotas E. Z. , G.
K. darbo užmokestis tiesiogiai įtakojo
nuostolingą veiklą (t.2., b.l. 76). Taip pat pažymėtina, kad prokuroras
negalėjo padaryti išvados, jog pakako lėšų atlyginimams išmokėti ir dėl to, kad
specialisto nebuvo tirta, ar išmokant atlyginimą darbuotojai atitinkamai tą
dieną įmonė realiai turėjo tokią sumą lėšų. Teismo nuomone, šios aplinkybės yra
tirtinos specialistui užduodant papildomą užduotį.
Pati įtariamųjų N. Z. ir G. K. apklausa abstrakti, neišsami ir neinformatyvi. N. Z. nurodo, kad G. K. priėmė į darbą
ir pradžioje netgi mokėjo visą mėnesio atlyginimą nors ji dirbo tik pusė
mėnesio, kadangi įmonėje buvo susikaupę labai daug darbo. Toks teiginys niekuo
nepagrįstas. Nesiaiškinta kokia to darbo apimtis (kiek buvo užsakymų –
dešimtys, šimtai ar dar daugiau). Apklausiama G. K. į
kelis elementarius klausimus neatsakė, nurodydama, kad į juos atsakys teisme.
Tai reiškia, jog ji galėtų į juos atsakyti, tačiau tos apklausos metu nežinojo
tikslaus atsakymo. Kaip matyti byla teismo nepasiekė ir klausimai liko
neatsakyti. Be to G. K. teigia, jog nepamena adresų kur ji
vyko priiminėti užsakymų, tačiau tai galėtų pasakyti pažiūrėjusi į įmonės dokumentus.
Tai rodo, kad įmonės buhalterijoje turi būti duomenys apie užsakovus ir juos
ištyrus paaiškėtų realios darbo apimtys. Iš byloje esančio 9-o priedo prie
specialisto išvados matyti, kad yra nurodytos užsakovų pavardės ir kokias
paslaugas jie užsakė. Tačiau šios aplinkybės nebuvo tirtos. Tiek N. Z. , tiek G. K. teigimų, pastaroji
priiminėjo užsakymus ir modeliavo būtent užuolaidas. Iš jau minėto 9-o priedo
prie specialisto išvados matyti, kad nuo 2008 m. sausio mėnesio vidurio iki tų pačių metų liepos mėnesio yra užfiksuoti tik trylika užsakymų susijusių su siuvimo
paslaugomis. Šie duomenys arba paneigia įtariamųjų teiginius apie nepaprastai
didelį darbo krūvį tuo laikotarpiu, arba leidžia manyti, jog buhalterinė
apskaita buvo vedama apgaulingai. Galiausiai ikiteisminio tyrimo metu bent jau
turėjo būti atliekamas G. K. parodymų patikrinimas vietoje
siekiant nustatyti ir patikrinti jos nurodomas aplinkybes, jog ji turėjo
klientų užsakymų, pas juos važiuodavo, derindavo spalvas ir modelius prie
interjerų. Tai tyrimo metu nebuvo atlikta.
Baudžiamojoje
byloje yra Kauno Technologijos universiteto 2008-12-22 raštas, kuriame
nurodyta, kad G. K. šiame universitete studijuoja dienine
studijų forma. Apklausiama G. K. paaiškino, kad dirbo
pagal galimybes, priklausomai nuo užsakymų kiekio, nuo darbo krūvio, jos darbo
vieta buvo užuolaidų salone, esančiame Kėdainiuose, (duomenys
neskelbtini) g. ir namuose Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) ,
su N. Z. buvo sutarusi, kad ji dirbs ir namuose (t. 3.,
b.l. 71-72). Tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad G. K. tuo pačiu metu studijavo dienine forma kitame mieste –
Kaune, ir dirbo Kėdainiuose, tyrimo metu turėjo būti aiškintasi, kur ji tuo
laikotarpiu faktiškai gyveno (pavyzdžiui ar universitete nebuvo jai skirtas
bendrabutis). Taigi tuo tikslu neatlikus ikiteisminio tyrimo veiksmų lieka
neatmestina galimybė, jog ji studijuodama galėjo gyventi ir kitame mieste nei
dirbo. Šios aplinkybės neabejotinai svarbios nustatinėjant G.
K. darbų faktą. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose,
kuomet sukčiavimu siekiama įgyti teisę į motinystės pašalpą ar
didesnę motinystės pašalpą asmenų
veiksmai gali būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų
įrodyta, jog jie nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo.
Šioje nutartyje aptarti duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad
baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog G. K. , samdoma N. Z. , atliko realų darbą ir galimybės šiam faktui
nustatyti yra išnaudotos. Iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad išnaudotos
toli gražu ne visos galimybės objektyviai tiesai nustatyti. Todėl
darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas G. K. ir N. Z. atžvilgiu nutrauktas nepagrįstai, todėl prokurorų
nutarimai bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis naikintini, Kėdainių rajono
apylinkės prokuratūra įpareigotina organizuoti tolimesnius ikiteisminio tyrimo
veiksmus.
Taip pat
teismas, konstatuoja, kad nepagrįstai nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir dėl N. Z. pareikštų įtarimų pagal BK 222 str. 1 d. ir 223 str. 1
d. Šioje dalyje nutraukiant ikiteisminį tyrimą ir pripažįstant, kad jis
nutrauktas pagrįstai, tuo pagrindu, jog ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta
pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios kaltę, prokurorų sprendimai
nemotyvuoti apskritai. Tokia išvada prieštarauja specialisto išvadai, kur
ištyrus įmonės veiklą nuo 2006 11 01 iki 2008 12 31 pasakyta, kad dėl nustatytų
apskaitos tvarkymo, ūkinių operacijų, apskaitos dokumentų surašymo bei
išsaugojimo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti N. Z. individualios
įmonės veiklos, turto, bei nuosavo kapitalo (t. 2, b.l. 80). Tokia specialisto
išvada atitinka tiek BK 222 str. tiek 223 str. dispoziciją. Prokuroras niekuo
nemotyvuoja kokiais pagrindais jis atmeta specialisto išvadą. Ir šiuo atveju
kyla klausimas ar prokuroras turi pakankamai specialių žinių ginčyti
specialisto išvadą.
2010-10-29 prokuroro nutarime netgi nurodyta, kad N. Z. individualios veiklos buhalterinė apskaita ir nebuvo
visiškai ir pilnai tiriama už kitus laikotarpius, tokio būtinumo nebuvo, nes
tyrimas baudžiamojoje byloje buvo pradėtas ir atliekamas dėl N.
Z. individualios veiklos galimai piktnaudžiaujant LR Ligos ir motinystės
socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Toks teiginys visiškai nepagrįstas ir
prieštaraujantis baudžiamojo proceso kodekso reikalavimams. Kaip jau minėta
specialistas tyrė N. Z. įmonės veiklą nuo 2006 11 01 iki
2008 12 31, o LR BPK 2 str. įsakmiai nurodo, kad prokuroras ir ikiteisminio
tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių,
privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per
trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šiuo
atveju visai nesvarbu, kad tyrimas buvo pradėtas dėl kitos veikos, tačiau iš
specialisto išvados paaiškėjus, kad yra požymių, jog buhalterinė apskaita
tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, ši veika turėjo būti pilnai ir visapusiškai
ištirta.
Apylinkės
teismo teisėjo nutartyje pasisakyta dėl N. Z. pareikšto
įtarimo pagal BK 222 str. 1 d. nurodant, jog nenustatyta, kad N.
Z. į buhalterinę apskaitą būtų įtraukusi suklastotus dokumentus, dėl ko
nebūtų galima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už
2008 m., todėl jos veiksmuose nėra ir BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos
veikos požymių. Kaip matyti iš pranešimo apie įtarimą (t. 3, b.l. 30 – 33) N. Z. buvo pareikštas įtarimas ir pagal BL 223 str. 1 d.,
tačiau teismas visai nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal šį
straipsnį.
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.
teismas,
n u t a r i a :
Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-12-22 nutartį ir dėl
skundo priimti naują sprendimą:
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro N. G. 2010-10-29 nutarimą nutraukti
ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.: 66-1-0403-09 įtariamosios G. K. ir N. Z. atžvilgiu ir Kėdainių
rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. 2010-11-24
nutarimą, kuriuo atsisakyta panaikinti prokuroro 2010-10-29 nutarimą nutraukti
ikiteisminį tyrimą G. K. ir
N. Z. atžvilgiu, panaikinti
ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūrą įpareigoti organizuoti tolimesnius ikiteisminio
tyrimo veiksmus.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Sigitas
Bagdonavičius