Civilinė byla Nr. 2T-69/2014

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00044-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 130.3.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos bendrovės Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos Bijeljinos apygardos komercinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį byloje Nr. 059 0 St 025717 13 St dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo – bankrutuojanti akcinė bendrovė Ūkio bankas.

Teismas, išnagrinėjęs prašymą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos bendrovė Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik (toliau tekste – Fabrika Glinice „Birač“ A.D.) kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti Lietuvos Respublikoje Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos Bijeljinos apygardos komercinio teismo (toliau tekste – Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos teismas) 2013 m. balandžio 8 d. nutartį byloje Nr. 059 0 St 025717 13 St, kuria pareiškėjui bendrovei Fabrika Glinice „Birač“ A.D. iškelta bankroto byla. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra įsiteisėjusi ir vykdytina Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikoje - žyma apie nutarties įsiteisėjimą yra pačioje nutartyje, taip pat nutarties pagrindu Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos juridinių asmenų registre atlikti atitinkami pakeitimai apie pareiškėją.
2. Pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinių sutarčių nuostatas, byla, kurioje priimta prašoma pripažinti nutartis, nėra priskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai.
3. Apie nutartį dėl pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo buvo tinkamai pranešta visiems pareiškėjo kreditoriams laikantis teismo sprendimo kilmės valstybės bankroto įstatymo nuostatų.
4. Nėra Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nesuderinamų su Bosnijos ir Hercegovinos teismo nutartimi.
5. Prašoma pripažinti užsienio valstybės teismo nutartis neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

              Suinteresuotas asmuo BAB Ūkio bankas 2014 m. gegužės 29 d. atsiliepimu prašo Lietuvos apeliacinio teismo Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui pripažinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad, įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytas išvadas, kuriomis išaiškinta, jog Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos teismo nutarties pripažinimas Lietuvos Respublikoje neįtakoja BAB Ūkio bankas, kaip daiktinių teisių turėtojo, statuso, nekeičia ir neriboja jo daiktinių teisių realizavimo, neprieštarauja dėl užsienio valstybės teismo nutarties pripažinimo. Nepaisant to, suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo prašymo argumentais, kuriais įrodinėjama, kad nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo momento visi pareiškėjo kreditoriai turi būti vertinami vienodai, o savo reikalavimus jie gali reikšti tik pareiškėjo bankroto byloje. Suinteresuoto asmens BAB Ūkio bankas manymu, net ir patenkinus pareiškėjo prašymą dėl Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties pripažinimo, minėtos nutarties teisinių pasekmių taikymas negali būti retroaktyvus. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad užsienio valstybės teismo nutarties pripažinimas išplečia jos teisinę galią į Lietuvos Respubliką nuo pripažinimo momento, todėl anksčiau atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip prieštaraujantys nutarčiai vien dėl teisinių pasekmių atsiradimo momento.

              Pareiškėjas Fabrika Glinice „Birač“ A. D. 2014 m. liepos 8 d. prašyme dėl papildomų įrodymų priėmimo prašo priimti Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos bankroto įstatymo ištrauką, tuo atveju, jeigu teismas manys, jog tai yra reikalinga – įvertinti minėtame užsienio valstybės teisės akte įtvirtintą teisinį reguliavimą bei bankroto bylos iškėlimo teisines pasekmes.

              Prašymas tenkinamas.

Užsienio valstybių teismų, taip pat kitų valstybės institucijų (išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių) priimtų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 809 – 817 straipsniuose. Pagal CPK 810 straipsnį, įtvirtinantį teisės normų konkurencijos taisyklę, taikomą nagrinėjant užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo Lietuvos Respublikoje klausimus, užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, nesant sutarties – CPK 810 straipsnyje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012). Kadangi Lietuvos Respublika bei Bosnija ir Hercegovina (taip pat ir su vienu iš Bosnijos ir Hercegovinos administracinių vienetų - Serbų Respublika) nėra sudariusios tarptautinių dvišalių sutarčių dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse byloje, civilinės bylos dėl Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties pripažinimo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimui taikomos CPK 809 – 817 straipsnių nuostatos.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas užsienio teismo sprendimo pripažinimo klausimą, ex officio patikrina, ar nėra CPK 810 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-55/2012). CPK 810 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu negali būti iš naujo nustatinėjami bylos faktai bei tikrinama, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Taigi prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra konkrečios bylos nagrinėjimui taikytiname teisės akte (įstatyme, tarptautinėje sutartyje, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009).

CPK 810 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, CPK 810 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų užsienio valstybės teismo nutarties nepripažinimo pagrindų nenustatė. Iš prašomo pripažinti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo procesinio sprendimo matyti, jog jis kilmės valstybėje įsiteisėjo 2013 m. gegužės 31 d. (b. l. 24) (CPK 810 straipsnio 1 dalies 1 punktas), civilinė byla dėl Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikoje įsteigto juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo nėra priskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai (CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas taip pat nenustatė ir CPK 810 straipsnio 1 dalies 4, 5 bei 6 punktuose įtvirtintų nepripažinimo pagrindų. Byloje nėra pagrindo taikyti CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų. CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta teisės norma, atsižvelgiant į jos formuluotę ir joje numatyto nepripažinimo pagrindo esmę, yra pritaikyta ordinariniame procese priimtų užsienio valstybių teismų procesinių sprendimų pripažinimui ir leidimui vykdyti Lietuvos Respublikoje. Todėl ši teisės norma, sprendžiant ne ordinariniame, o, pavyzdžiui, sumariniame procese, kuriame procesinių dokumentų įteikimas skolininkui atliekamas teismui jau priėmus sprendimą ex parte ir siekiant suteikti progą skolininkui pareikšti prieštaravimus, bet ne informuoti apie bylos iškėlimą, ar juo labiau, sprendžiant užsienio valstybėje priimto teismo procesinio sprendimo, kuriuo atsakovui iškelta bankroto byla ir kurio priėmimui galioja specifinės dalyvaujančių byloje asmenų informavimo taisyklės, klausimą, minėtas nepripažinimo pagrindas turėtų būti modifikuojamas ir taikomas atsižvelgiant į sprendimo kilmės valstybės teisme vykusio proceso pobūdį bei atitinkamos valstybės procesiniuose teisės aktuose numatytą dalyvaujančių byloje asmenų informavimo tvarką, atsižvelgiant į tarptautinėje teisėje visuotinai pripažintus sąžiningo proceso standartus.

Teismo sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui yra specifinio pobūdžio teismo sprendimas, kurio priėmimui visų galinčių realiai ar potencialiai turėti materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi asmenų (kreditorių) informavimas bei procesinių dokumentų įteikimas jiems a priori paprastai nereikalingas. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teisme, byloje paprastai dalyvauja tik asmuo, inicijavęs bankroto procedūras (ieškovas), bei įmonė, kuriai pareikštas reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo (atsakovas). Teismui tokio pobūdžio byloje priėmus sprendimą iškelti bankroto bylą, jis atitinkamos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka išviešinamas.

Nagrinėjamu atveju Bosnijos ir Hercegovinos teismas, vadovaudamasis savo šalies įstatymais ir juose numatytomis supaprastintomis bankroto bylos iškėlimo procedūromis, nutarė tiesiogiai iškelti bankroto bylą pareiškėjui Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik (Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos bankroto įstatymo (toliau tekste - BHSRBĮ) 48 straipsnis). Tiesioginis bankroto bylos iškėlimas pagal minėtos užsienio valstybės teisės aktus reiškia, jog tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai bankroto bylos iškėlimą inicijuoja kreditorius, kurio naudai yra priimtas, įsiteisėjęs ir daugiau nei 60 dienų nevykdomas sprendimas, bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjantis teismas preziumuoja, kad skolininko prievolė egzistuoja, o pats skolininkas yra nemokus (BHSRBĮ 48 straipsnio 2 dalis). Šiuo pagrindu teismas gali iškelti bankroto bylą neatliekant BHSRBĮ 48 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, skirtų skolininko mokumui nustatyti ir įvertinti. Pagal Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos įstatymus teismas, iškėlęs bankroto bylą, privalo tą pačią dieną viešai paskelbti sprendimą BHSRBĮ 52 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais (teismo skelbimų lentoje bei Serbų Respublikos oficialiajame leidinyje „Služebni glasnik Respublike Srpske“), taip pat informuoti to paties straipsnio 2 bei 3 dalyse nurodytus subjektus. Tais atvejais, kai skolininkas turi viešajame registre registruotino turto, turi būti informuojami ir atitinkamų registrų tvarkytojai (BHSRBĮ 53 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos teismas nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė atlikti veiksmus, susijusius su teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo išviešinimu Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka – paskelbti apie bankroto bylos iškėlimą bendrovei Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos oficialiajame leidinyje, įteikti teismo nutartį registrams, prokuratūrai bei vertybinių popierių biržai (b. l. 24 – 25). Atsižvelgiant į proceso, kuriame buvo priimta prašoma pripažinti nutartis, pobūdį, minėti Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos bankroto įstatyme nurodyti ir teismo atlikti veiksmai šiuo konkrečiu atveju yra pakankami.

Esant tokioms aplinkybėms, byloje nesant ginčo atitinkamu klausimu, Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos Bijeljinos apygardos komercinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 059 0 St 025717 13 St pripažintina Lietuvos Respublikoje.

Bankroto bylos iškėlimo padarinių teisinės reikšmės daiktinėms teisėms į bendrovei priklausantį Lietuvos Respublikose esantį turtą klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo klausimas, nepatenka į bylos dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjimo dalyką, todėl teismas atskirai dėl jo nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 ir 810 straipsniais,

n u t a r i a:

Pareiškėjo Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos bendrovės Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik prašymą tenkinti.

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos Bijeljinos apygardos komercinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį byloje Nr. 059 0 St 025717 13 St, kuria Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos Bijeljinos apygardos komercinis teismas nutarė:

1. Tiesiogiai iškelti bankroto bylą skolininkui Fabrika Glinice „Birač“. A. D. Zvornik.
2. Bankroto administratoriumi paskirti diplomuotą ekonomistą Lazo Djurdjevic, gyv. Naselje Nemanjiča bb, Šamac, turintį Bankroto įstatymo 29 straipsnyje numatytas teises ir pareigas, kuris savo ataskaitą teismui pateiks likus 8 dienoms iki paskirto teismo posėdžio dienos.
3. Nurodyti kreditoriams per 30 dienų, praėjus 5 dienoms nuo pranešimo apie iškeltą bankroto bylą paskelbimo oficialiame leidinyje „Službeni glasnik RS“ dienos, pareikšti šiam teismui savo reikalavimus, pareiškimą paduodant dviem egzemplioriais ir pridedant įrodymus apie reikalavimų pagrįstumą.
4. Nurodyti kreditoriams per 30 dienų, praėjus 5 dienoms nuo pranešimo apie iškeltą bankroto bylą paskelbimo oficialiame leidinyje „Službeni glasnik RS“ dienos, pareikšti savo pirmumo teises į bankrutuojančio skolininko turtą ir teises į bankrutuojančiam skolininkui nepriklausantį, bet pas jį esantį turtą, pareiškime nurodant skolininko turto dalį, į kurią nukreiptas jų reikalavimas, ir sumą, iki kurios tikėtinai jų reikalavimas nebus padengtas šia pirmumo teise į bankrutuojančio skolininko turtą, o kreditoriai, turintys teisę į bankrutuojančiam skolininkui nepriklausantį, bet pas jį esantį turtą, prašyme nurodo turtą, į kurį nukreiptas jų reikalavimas, vadovaujantis Bankroto įstatymo 115 straipsnio nuostatomis.

Nurodyti kreditoriams sumokėti žyminį mokestį už pareikštus reikalavimus, sudarantį 1 proc. pareikšto reikalavimo sumos, bet ne mažiau kaip 50,00 KM ir ne daugiau kaip 10 000,00 KM, žyminį mokestį sumokant į Serbų Respublikos biudžeto sąskaitą Nr. 562-099-00000556-87, nurodant pajamų rūšies kodą 722211, biudžetinė organizacija 1085002 respublikiniai žyminiai mokesčiai, ir pateikti įrodymą apie sumokėtą žyminį mokestį.

5. Nurodyti asmenims, turintiems įsipareigojimų bankrutuojančiam skolininkui, nedelsiant juos įvykdyti.
6. Sušaukti teismo posėdį, kuriame bus vertinami pareikšti reikalavimai (reikalavimų vertinimo posėdį), kuris įvyks trečiadienį, 2013 m. birželio 12 d., 8:00 val., Bijeljinos apygardos komerciniame teisme, adresu Majora Dragutina Gavriloviča 10, Bijeljina, 4 kab.
7. Sušaukti kreditorių posėdį, kuriame remiantis bankroto administratoriaus ataskaita bus sprendžiama dėl tolesnės bankroto bylos eigos (ataskaitinį posėdį), kuris įvyks tą pačią dieną toje pačioje vietoje pasibaigus reikalavimų vertinimo posėdžiui.?
8. Nutartį įteikti Bijeljinos apygardos komerciniam teismui, kad įrašytų žymą apie iškeltą bankroto bylą, Respublikinės geodezijos ir turtinių teisių tarnybos Zvorniko regioniniam padaliniui, kad įrašytų žymą Sopotnik kadastrinės vietovės žemės registro įdėtiniame lape Nr. 1 ir Petkovci kadastrinės vietovės žemės registro įdėtiniame lape Nr. 882, Bijeljinos apygardos prokuratūrai ir Banja Lukos biržai.
9. Šią nutartį paskelbti oficialiame leidinyje „Službeni glasnik Republike Srpske“ ir Bijeljinos apygardos komercinio teismo skelbimų lentoje.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjas                                                        Artūras Driukas