Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-143-50-07].doc
Bylos nr.: AS-143-50-07
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS11 – 50/2007

Procesinio sprendimo kategorija 50.3.8 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2007 m. vasario 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Res immobile“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Res immobile“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai  dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

 n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Res immobile“ (toliau – pareiškėjas) 2006 m. spalio 23 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas     panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – atsakovas) 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 1-7-2519 ,,Dėl privalomojo reikalavimo Nr. 8.3-70“ ir įpareigoti atsakovą pratęsti jam terminą miško sklypams atsodinti iki 2008 m. spalio 20 d. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 4 d. gavo trečiojo suinteresuoto asmens  Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo) 2006 m. rugpjūčio 30 d. privalomą nurodymą Nr. 8.3-70, kuriame nurodyta atkurti 4.0000 ha miško jam priklausančiuose miško sklypuose iki 2006 m. lapkričio 30 d., priešingu atveju atsiras atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose. Nesutikdamas su šiuo nurodymu, 2006 m. rugsėjo 11 d. pateikė skundą atsakovui. 2006 m. rugsėjo 21 d. gavo atsakovo 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 1-7-2519, kuriuo paliktas galioti trečiojo suinteresuoto asmens 2006 m. rugpjūčio 30 d. privalomas nurodymas Nr. 8.3-70. Pareiškėjas pažymėjo, jog šiame sprendime nebuvo nurodyta, per kiek dienų turi būti paduotas skundas administraciniam teismui, todėl jis manė, kad jam apskųsti taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų apskundimo terminas, skaičiuotinas nuo sprendimo gavimo dienos. Nurodė, kad 2006 m. spalio 16 d. ir 2006 m. spalio 17 d. gavo papildomos informacijos, be kurios nebūtų galėjęs parengti išsamaus skundo teismui.

 

 

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti bei grąžino jam sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Teismas nurodė, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnis nustato ikiteisminį ginčo nagrinėjimą, kuriuo pareiškėjas pasinaudojo. Tokiu atveju pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį į administracinį teismą galima kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Teismas nustatė, kad pareiškėjui vokas su skundžiamu sprendimu buvo įteiktas 2006 m. rugsėjo 20 d., todėl skundą teismui dėl šio sprendimo galėjo pateikti iki 2006 m. spalio 10 d., tačiau padavė 2006 m. spalio 23 d., praleidęs nustatytą terminą. Teismas pažymėjo, jog iš skundžiamo atsakovo sprendimo matyti, atsakovas nagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens privalomąjį nurodymą ikiteismine tvarka. Be to, šiame sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas, būdamas juridinis asmuo, turėjo veikti rūpestingai ir pasidomėti savo teisių gynimu. Teismo nuomone, pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nėra, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo atmestinas (ABTĮ 34 str.). Teismas, atmetęs prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ  37 str. 2 d. 8 p.).

 

III.

 

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio  teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo priežasties. Skundžiamame sprendime, kurį gavo 2006 m. rugsėjo 21 d., buvo nurodyta, jog jis administraciniam teismui skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau nenurodyta, per kiek dienų turi būti paduotas skundas. Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio       1 dalimi, laikė, jog šiam ginčui netaikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, ir sprendimą galima apskųsti bendra tvarka.

2. Teismas nevertino pateiktų įrodymų, jog siekdamas visapusiškai ir objektyviai parengti skundą kreipėsi į keletą valstybinių institucijų, kurių atsakymus gavo likus keletui dienų iki pateikė skundą teismui. Be gautos informacijos būtų neįmanoma parengti tinkamo skundo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Atsakovas pareiškėjo skundžiamą 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 1-7-2519 priėmė išnagrinėjęs ginčą ne teismo tvarka, numatyta Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnyje (b. l. 5).

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo       tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo  ne teismo tvarka institucijos sprendimu, per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos.

Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, pareiškėjas ginčijamą atsakovo – ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos – sprendimą administraciniam teismui privalėjo apskųsti per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, teisingai nustatė, kad pareiškėjas skundžiamą atsakovo sprendimą gavo 2006 m. rugsėjo 20 d. (b. l. 1 – 4, 33), todėl skundą teismui dėl šio sprendimo galėjo pateikti iki 2006 m. spalio 10 d., tačiau padavė 2006 m. spalio 23 d. (b. l. 1 – 4), t. y. praleidęs nustatytą terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Pareiškėjo argumentas, jog nurodytas terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, kadangi atsakovo sprendime nebuvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka (b. l. 31 – 32), yra nepagrįstas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, kad individualiame administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės  ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas vadovavosi šia Viešojo administravimo įstatymo nuostata ir skundžiamame sprendime nurodė jo apskundimo tvarką, t. y. paaiškino, kad sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka (b. l. 5). Kadangi, kaip jau buvo minėta,     ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis aiškiai apibrėžia terminą, per kurį teismui turi būti paduotas    skundas dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, pirmosios    instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas, įgyvendindamas savo teises, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl praleido skundo padavimo terminą.

Nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjo argumentas, kad skundo teismui negalėjo paduoti laiku, nes tik 2006 m. spalio 16 d. ir 2006 m. spalio 17 d. gavo papildomos informacijos,           be kurios nebūtų galėjęs parengti išsamaus skundo (b. l. 31 – 32). Ši aplinkybė taip pat    netrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą. Įrodymų rinkimas nepateisina termino skundui paduoti praleidimo.

Taigi pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (svarbių priežasčių), o dėl jo paties pasirinkto netinkamo elgesio (subjektyvios aplinkybės).

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas       pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo ir skundą atsisakė priimti bei grąžino pareiškėjui sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Res immobile“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                       Anatolijus Baranovas                                                                                                                                                                                        

 

                                                                                                                Nijolė Piškinaitė        

 

                                                                                                    Arūnas Sutkevičius