Civilinė byla Nr. e2A-405-777/2025
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01651-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2.5; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 2 dalis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. Č. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. Č. patikslintą ieškinį atsakovėms (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandai ir (duomenys neskelbtini) savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas L. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jį patikslinęs prašė iš atsakovių (duomenys neskelbtini) savivaldybės bei (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos solidariai priteisti 30 000 Eur atlyginti patirtai neturtinei žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), netinkamai organizuojant pavestų tarnybinių funkcijų atlikimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. (duomenys neskelbtini) ieškovas kartu su žmona apie 13 val. išvyko iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), aplankyti giminaičių. Grįžtant namo, ieškovas pastebėjo iš jam priklausančio namo rūkstančius dūmus, todėl jo žmona J. Č. 16 val. 43 min. iškart paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) ir pranešė, kad iš minėto namo, kuriame yra neįgali ieškovo motina, rūksta dūmai ir reikalingi priešgaisrinės apsaugos pareigūnai. BPC pareigūnai informavo, kad dėl šio įvykio jie jau gavo pranešimą ir yra išsiųstos ugniagesių pajėgos. Laukdamas atvykstančių ugniagesių ieškovas pats buvo atidaręs namo duris ir įėjęs į namą mėgino patekti į mamos kambarį, tačiau viduje buvo pilna dūmų, todėl jis negalėjo patekti į antrą aukštą, ir žmona J. ištempė jį iš namo. Taip pat girdėjo virtuvėje lojančius ir cypiančius šuniukus, kurie duso nuo dūmų, tačiau dėl tirštų dūmų, neturėdamas kvėpavimo aparato negalėjo patekti nei į namo antrą aukštą, nei į virtuvę. Pirmas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažas atvyko maždaug 16 val. 50 min., tačiau juo atvyko tik vienas (duomenys neskelbtini) ugniagesių grandies ugniagesys O. G., tačiau jis neturėjo kvėpavimo aparato, su kuriuo būtų galima patekti į namą esant dūmams. Todėl ieškovas su gaisrine žarna, kurią pajungė atvykęs ugniagesys, liejo vandenį. Apie 17 val. 6 min. į gaisro vietą atvyko antras ekipažas, tačiau tuo metu namo stogas jau degė atvira liepsna. 17 val. 14 min. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, jau naudodami kvėpavimo aparatus, užėjo į namą ir išnešė mirusią ieškovo motiną bei du negyvus šunis.
2.2. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą komandose, kuriose yra vienas budintis skyrius, prie automobilinės cisternos priskiriami ne mažiau kaip 2 darbuotojai (2 ugniagesiai gelbėtojai), o savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandose prie automobilinės cisternos priskiriami ne mažiau kaip 2 darbuotojai (2 ugniagesiai). Įstatymų leidėjas teisės akte, atsižvelgdamas į priešgaisrinės apsaugos darbuotojų veiklos pobūdį ir naudojamas priemones ir įrankius, nustatė imperatyvų reikalavimą, kad savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių pamainos metu dirbtų ne mažiau kaip du pareigūnai. Vienas ugniagesys nepajėgus atlikti savo pareiginių funkcijų atvykęs į gaisro vietą, namą gesino pats ieškovas su vandens žarna, o ugniagesys prijungė šią žarną prie cisternos, t. y. vienas jis gelbėjimo ir gesinimo darbų negali atlikti.
2.3. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos įvykio metu pirmiausia privalo gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą; darbas privalo būti organizuojamas taip, kad pagalba būtų suteikta per trumpiausią laiką ir įvykis būtų kuo greičiau likviduotas. Šiuo atveju nesilaikant privalomų teisės normų reikalavimų – pamainoje esant tik vienam ugniagesiui gelbėtojui vietoje tiek nutarime, tiek darbo grafike numatytų dviejų, kilus gaisrui, į įvykio vietą atvykęs ugniagesys, būdamas vienas ir be būtinų priemonių – kvėpavimo aparato, negalėjo savarankiškai atlikti nei gaisro gesinimo, nei žmogaus gelbėjimo darbų; nesilaikant šio privalomo teisės akto reikalavimo, įvyko tragedija, kai atvykus vienam pareigūnui, kuris būdamas vienas negali savarankiškai bei visavertiškai atlikti savo darbo funkcijų, teko laukti atvykstant kito sukomplektuoto pareigūnų ekipažo. Laukiant jo buvo prarastas gyvybiškai svarbus laikas, kurio metu ieškovo motina mirė dėl patalpose esančių dūmų – apsinuodijo anglies monoksidu.
2.4. Organizuodamas jam pavaldžių darbuotojų darbą, darbdavys privalo užtikrinant jam priskiriamų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, saugant minėtas vertybes. Darbo grafikais negalima paneigti aukštesnę juridinę galią turinčių teisės aktų – įstatymų ir poįstatyminių aktų (nutarimų) keliamų reikalavimų. Todėl darbdavys, vykdydamas imperatyvias teisines pareigas, numatytas jo pareigybės aprašyme ir įstatymuose bei teisės aktuose, susijusias su asmenų gyvybės ir nuosavybės apsauga, privalėjo paskirti kitą darbuotoją, užtikrindamas, kad pamainoje būtų bent minimalus ugniagesių skaičius – 2 darbuotojai.
2.5. Organizuodama darbą, institucija, suteikusi darbuotojui papildomą poilsio dieną, pažeidė teisės normose įtvirtintą prievolę, kad gaisro gesinimą ir žmonių gelbėjimą atliktų ne mažiau kaip du ugniagesiai, ir kartu tokiais veiksmais pažeidė viešąjį interesą – asmenų teisę į jų gyvybės ir nuosavybės apsaugą valstybės institucijų įstatymų reglamentuota tvarka, todėl yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp pareigūnų neteisėtų veiksmų (darbo organizavimas pažeidžiant Nutarime įtvirtintą minimalų budinčių darbuotojų skaičių) ir dėl to kilus gaisrui dėl per mažo darbuotojų skaičiaus institucijos nepajėgimo atlikti jai priskirtų pareigų, susijusių su gaisrų gesinimu ir žmonių gelbėjimu, ir dėl to žuvo ieškovo motina.
3. Atsakovės (duomenys neskelbtini) savivaldybė ir (duomenys neskelbtini) ugniagesių komanda atsiliepimais su ieškiniu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.
5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
5.1. Ieškovas reikšdamas reikalavimą (duomenys neskelbtini) savivaldybei nenurodė jokių šios atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, susijusio su netinkamu (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos darbo organizavimu jai priskirtoje viešojo administravimo srityje ir vykdant jai valstybės perduotą priešgaisrinės saugos funkciją. Nenurodė, kokių atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo pagrindu ieškovui dėl kilusio gaisro buvo padaryta žala, neįrodinėjo ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kilusios žalos. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) savivaldybė yra (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos (toliau – Ugniagesių komanda) savininkė, nesant įrodytų savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų, nesudaro pagrindo priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės neturtinės žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė atsakovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl patikslinto ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės atmetė kaip nepagrįstą.
5.2. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog organizuojant Ugniagesių komandos darbą (duomenys neskelbtini) buvo nesilaikyta reikalavimo, kad komandoje būtų du ugniagesiai, ugniagesys, kuriam buvo suteikta poilsio diena, nebuvo pakeistas kitu ugniagesiu ar skyrininku (Ugniagesių komandos nuostatų 15 punktas). Teismo vertinimu, Ugniagesių komandos viršininkas, būdamas atsakingas už tinkamą komandos darbo organizavimą, tinkamai nevykdė savo pareigos (neteisėtas neveikimas).
5.3. Nustatyta, kad pirminis pranešimas apie gaisrą BPC gautas (duomenys neskelbtini) 16 val. 43 min. Pirmasis į gaisro įvykio vietą išvyko Ugniagesių komandos ugniagesys O. G. su gaisrine cisterna, atvykimo laikas 16 val. 50 min., ir pradėjo vykdyti gaisro gesinimo darbus. Dėl to, kad ugniagesys tinkamai vykdė savo pareigas, ginčo byloje nėra, šią aplinkybę patvirtino ir pats ieškovas.
5.4. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, jam atvykus prie namo, namas dar nedegė atvira liepsna, buvo tik uždūmintas, todėl jis puolė į vidų gelbėti savo motinos. Tačiau tokius ieškovo teiginius dėl ugnies išplitimo paneigia tiek teismo posėdžio metu duoti liudytojo K. P. parodymai, tiek ir byloje esanti įvykio kortelė, kurioje pirminio pranešimo metu yra fiksuota, jog „dega stogas“. Teismo posėdžio metu liudytojas K. P. patvirtino, kad jis buvo pirmasis asmuo, pranešęs BPC apie pamatytą gaisrą. Liudytojas nurodė, kad važiuodamas į gaisro vietą nuolat kalbėjo su BPC operatoriumi, kai atvažiavo į namo kiemą, ugnis jau buvo ant stogo, po 10–15 sekundžių sprogo šoninis langas, pro šoninį antro aukšto langą veržėsi ugnis ir kilo ant stogo. Liudytojas taip pat nurodė, jog jam atvykus savininkas į kiemą atvažiavo po 2–3 minučių, savininkas puolė į namo vidų ir po kelių sekundžių išpuolė lauk. Tai, kad atvykus į gaisro vietą namo stogas degė atvira liepsna, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas ugniagesys O. G..
5.5. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai J. Č. ir P. B. nepaneigė liudytojų K. P. ir O. G. parodymų dėl gaisro išplitimo (to, kad atvykus pirmajam ugniagesiui namas jau degė atvira liepsna). Liudytoja J. Č. parodė, jog grįžus iš namo veržėsi juodi tiršti dūmai, pats gaisras buvo kitoje namo pusėje, per dūmus nebuvo galima įeiti į namą. Liudytojas P. B. nurodė, kad į įvykio vietą atvyko kartu su gaisrinės mašina, matė besiveržiančius juodus dūmus pro vėjalentes, matė ugnį pro šoninį kambario langą, bet ne lauke. Nurodė, jog ugnis lauke pasirodė po 10–15 minučių, ugniagesiai atvyko po 30 minučių, tačiau šiuos liudytojo nurodomus laikotarpius paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – įvykio kortelė, kurioje užfiksuotas (duomenys neskelbtini) PGT padalinio pranešimas, 16 val. 59 min., kad iš tolo matoma, jog namo stogas dega atvira liepsna, taip pat užfiksuoti ugniagesių atvykimo į gaisro vietą laikai.
5.6. Gesinant gaisrus ir vykdant gelbėjimo darbus Valstybinė priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba (toliau – VPGT) ir Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos (toliau – SPT) gali vykdyti skirtingas funkcijas. VPGT komandos gali vykdyti visus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, SPT – tik pirminius darbus gesinant gaisrus ir gelbėjimo darbus teikiant pagalbą gyventojams ir pagalbą kitoms tarnyboms.
5.7. Pateikti duomenys patvirtina, kad Ugniagesių komandos ugniagesiai automobiliuose turi Kvėpavimo organų apsaugos priemonių naudojimo tvarkos apraše nurodytas kvėpavimo organų apsaugos priemones (toliau – KOAP) ir yra apmokyti jas naudoti. Ieškovo teiginiai, jog atvykęs ugniagesys neturėjo KOAP, nepagrįstas jokiais įrodymais. Nustatyta, kad ugniagesys KOAP nenaudojo, taip pat Ugniagesių komandoje yra nustatyta KOAP naudojimo tvarka, atsižvelgiant į gaisro vietoje su kvėpavimo aparatais dirbančių pareigūnų apsaugos lygmenį.
5.8. Ieškovui priklausantis gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, pirmajam ugniagesiui atvykus į gaisro vietą, namo dalis ir stogas jau degė atvira liepsna, todėl, teismo vertinimu, net jeigu į gaisro vietą būtų atvykę du SPT ugniagesiai, atsižvelgiant į reglamentuotą KOAP panaudojimo tvarką, taip pat į nustatytus gelbėjimo darbų organizavimo principus, užtikrinant pareigūnų ir darbuotojų saugumą, šiuo konkrečiu atveju jie, vykdydami pirminius gaisro gesinimo ir gelbėjimo veiksmus, nebūtų galėję panaudoti KOAP ir eiti į atvira liepsna degantį namą.
5.9. Ikiteisminio tyrimo byloje esantys duomenys, patvirtina, kad gaisro židinys buvo katilinės patalpoje ties perdanga, šalia įrengto katilinės kietojo kuro katilo dūmtraukio, katilinėje aplink dūmtraukį ties lubomis matomos labiausiai išdegusios ir gaisro pažeistos medinės perdangos konstrukcijos (perdegęs perdangos skersinis bei perdegusi perdanga); gaisras išplito į antrą aukštą, apdegė antro aukšto kambarys; virš katilinės įrengtas kambarys, kuriame buvo rasta ieškovo motina, buvo stipriai apdegęs; perdanga tarp kambario ir palėpės vietomis perdegusi kiaurai, medinės perdangos konstrukcijos apanglėjusios; stogo medinės konstrukcijos apanglėjusios, kas rodo, jog ugnis buvo stipriai pažeidusi kambarį virš katilinės, kuriame buvo ieškovo motina.
5.10. Teismas nepagrįstais laiko ieškovo argumentus, kad tik atvykę į gaisro vietą (duomenys neskelbtini) PGT pareigūnai iš karto lipo į degantį namą ir iškėlė mirusią ieškovo motiną, nes pateikta įvykio kortelė patvirtina, kad atvykę ugniagesiai darbą pradėjo 17 val. 6 min., 17 val. 14 min. iš namo išneštas ieškovo motinos kūnas, patvirtina, jog ugnis buvo gesinama dar apie 8 minutes ir tik tuomet suformavus KOAP grandį eita į namo vidų. Ugnies gesinimo darbus vykdė ir pirmasis į gaisro vietą atvykęs ugniagesys. Gesinant gaisrus ir vykdant gelbėjimo darbus VPGT ir SPT gali vykdyti skirtingas funkcijas. VPGT komandos gali vykdyti visus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, SPT – tik pirminius darbus gesinant gaisrus ir gelbėjimo darbus teikiant pagalbą gyventojams. Nustatytos faktinės aplinkybės ir sprendimo 10, 12 punktuose išdėstytas SPT ugniagesių veiksmų atliekant gaisrų gesinimo ir pirminius gelbėjimo darbus reglamentavimas suponuoja teismui išvadą, kad tarp Ugniagesių komandos neteisėto neveikimo ir ieškovui kilusios žalos nėra priežastinio ryšio.
5.11. Teismas nusprendė, jog ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovės Ugniagesių komandos neteisėto neveikimo ir kilusių žalingų padarinių – ieškovo motinos ir šunų žūties yra priežastinis ryšys. Šiuo atveju žalingi padariniai kilo dėl netinkamai įrengto dūmtraukio, dėl kurio kilo gaisras ieškovui priklausančiame name, o ne dėl to, kad (duomenys neskelbtini) Ugniagesių komandoje budėjo vienas ugniagesys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų tenkintas; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
7.1. Nors teismas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) ugniagesių komanda pažeidė Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 357 nuostatas, tačiau mano, kad nebuvo nustatytas teisinis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių, kadangi, teismo nuomone, Įstatyme nustatyta, kad SPT gesina gaisrus ir atlieka pirminius žmonių bei turto gelbėjimo darbus, tačiau, teismo nuomone, nėra apibrėžta, kokie gelbėjimo darbai priskiriami pirminiams.
7.2. Nesutinka su teismo vertinimu, jog nėra priežastinio ryšio, kadangi pirmajam ugniagesiui atvykus į gaisro vietą namo dalis ir stogas jau degė atvira liepsna, nes pats ieškovas atvykęs įėjo į degantį namą, bet neturėdamas KOAP dėl tirštų dūmų negalėjo patekti į kambarį ir išnešti gulinčios motinos, tik antras ugniagesių ekipažas, atvykęs 17 val. 6 min., iš karto užsidėjo KOAP ir kopėčiomis patekęs į patalpą 17 val. 14 min. išnešė žuvusios ieškovo motinos kūną.
7.3. Mano, kad jeigu 16 val. 50 min. pirmasis ekipažas būtų atvykęs visos sudėties ir atlikęs pirminius gelbėjimo darbus pagal teisinio reglamentavimo imperatyvius reikalavimus, ieškovo motina būtų likusi gyva.
7.4. Teismas pirmenybę teikė liudytojų O. G. ir K. P. parodymams ir atmetė J. Č., P. B. ir paties ieškovo parodymus. Kadangi O. G. sieja darbo santykiai su (duomenys neskelbtini)gelbėjimo tarnyba, liudytojas neabejotinai yra suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau sprendimą priėmęs teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas K. P. taip pat nurodė, kad tiksliai pokalbio turinio neprisimena, tačiau nurodė, kad skambino 16 val. 43 min., tada, kai buvo dūmai.
7.5. Aplinkybė, kad atvažiavęs ieškovas užėjo į namą ir bandė užlipti į antrą aukštą, tačiau dėl buvusių tirštų dūmų jam tai nepavyko, o tuo metu dar buvo gyvi ir pirmame aukšte buvę šunys, kurie lojo ir cypė, taip pat paneigia atsakovių versiją, neva jau pirmam ekipažui atvykus namas degė atvira liepsna.
7.6. Tuo atveju, jeigu namas būtų degęs atvira liepsna, ieškovas iš viso nebūtų galėjęs patekti į vidų. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina tiek O. G., tiek K. P. Tuo tarpu liudytojas P. B., atvykęs į įvykio vietą kartu su pirmuoju ugniagesių ekipažu, t. y. tiesiogiai buvęs įvykio vietoje, nurodė, kad matė besiveržiančius juodus dūmus pro vėjalentes, matė ugnį pro šoninį kambario langą, bet ne lauke, jo parodymai atitinka specialisto išvadą dėl mirties priežasties – ieškovo motina mirė apsinuodijusi dūmais.
7.7. Valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų. Ši aplinkybė nustatyta ir skundžiamo teismo sprendimo 29 punkte – gaisro gesinti atvykusiame ekipaže buvo tik vienas pareigūnas, nors nustatytas reikalavimas ekipaže būti ne mažiau kaip dviem pareigūnams, kurie galėtų tinkamai atlikti gelbėjimo darbus.
7.8. Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl fakto, kad jo nurodomas liudytojas K. P. skambino BPC 16 val. 43 min. ir tuo metu matė dūmus, o pirmas ekipažas su vienu ugniagesiu atvažiavo 16 val. 50 min. Duodamas parodymus teisme, liudytojas K. P. nurodė, kad kai skambino pranešti dėl gaisro, ugnies nematė. Akivaizdu, kad per 7 minutes namas negalėjo įsidegti atvira liepsna, ką patvirtina ir liudytojo P. B. parodymai.
7.9. Teismas ieškinį išnagrinėjo formaliai, nepagrįstai atmesdamas ieškovo ir liudytojo P. B. parodymus, skirtingai vertindamas įvykio liudytojų parodymus pažeidė lygiateisiškumo principą, taip pat formaliai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir ieškovo argumentus padarė nepagrįstas, prieštaraujančias teismų praktikai ir objektyvioms, teisiškai reikšmingoms bylos aplinkybėms išvadas, pažeidė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, paties sprendimo tinkamai nemotyvavo, nagrinėdamas civilinę bylą pažeidė ieškovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuotą Konvencijos 6 straipsnyje, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir panaikintinas.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) ugniagesių komanda prašo Telšių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
9. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
9.1. Liudytojas K. P., būdamas nesuinteresuotas bylos baigtimi, nepažinodamas bylos šalių, objektyviai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pastebėjo iš namo, esančio netoli kelio, sklindančius tirštus dūmus. Paskambino į BPC pranešdamas apie įvykį, nuo pastebėtų dūmų iš namo buvo apie 800 metrų. Atvykus prie namo, kad patikslintų įvykio vietos adresą, pamatė, kad namo stogas jau dega atvira liepsna.
9.2. Nustatyta, kad Mažeikių rajono ugniagesių komandos (duomenys neskelbtini) ugniagesių grandies ugniagesys 16 val. 50 min. atvyko į gaisravietę, kai namas jau degė atvira liepsna, įvertinęs gaisro pobūdį, jo išplitimą ėmėsi pirminių gelbėjimo darbų. Dėl to, kad namas degė atvira liepsna atvykęs ugniagesys neturėjo galimybės patekti į atvira liepsna degantį pastatą naudodamasis net KOAP ar naudoti kopėčių statymo prie pastato. Atvykus 17 val. 06 min. (duomenys neskelbtini) PGT pajėgoms kartu vykdė gaisro plitimo stabdymą ir tik 17 val. 14 min. sudaryta KOAP grandis iš pastato išnešė sudegusį moters kūną. Tai leidžia daryti išvada apie buvusio išplitusio gaisro mastą, nes atvykus antram PGP dar buvo vykdoma gaisro lokalizacija, ir tik nutraukus aktyvų degimą, patekta į pastato vidų. Pagal patvirtintą KOAP aprašą, ugniagesiai su KOAP aparatais gali gelbėjimo darbus vykdyti vieno aukšto pastatuose ir vieni, įvertinę įvykio sudėtingumą ir raudonosios zonos išplitimo ribas, realią padėtį įvykio metu, galimus pavojus ir turimus resursus, todėl nesvarbu, kiek ugniagesių pirmi būtų atvykę į įvykio vietą, neigiamų pasekmių (ieškovo mamos mirties) jau nebūtų buvę galima išvengti.
9.3. Specialisto išvadoje Nr. M 701/2022(04) nurodoma, kad ieškovo mamos mirtis įvyko nuo ūmaus apsinuodijimo anglies monoksidu, t. y. užduso nuo dūmų. Ši specialisto išvada leidžia pagrįstai teigti, kad antram namo aukštui pradėjus degti atvira liepsna (dar iki ugniagesių pajėgų atvykimo) ieškovo mama galbūt užduso nuo dūmų.
9.4. Teismo sprendime nustatyta aplinkybė, kad Ugniagesių komandos viršininkas nevykdė savo pareigos (neteisėtas neveikimas), yra neobjektyvi, kadangi Standarto priedo dėl minimalių budinčios pamainos sudėties reikalavimų 2.4 punktas, nurodantis SPT ugniagesių komandose prie automobilinės cisternos priskirti ne mažiau kaip 2 darbuotojus (2 ugniagesius), yra rekomendacinis ir lygiagrečiai turi būti laikomasi darbdavio pareigos užtikrinti darbuotojų teises suminės laiko apskaitos atžvilgiu.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) savivaldybė prašo Telšių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
11. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
11.1. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros 2023 m. kovo 21 d. nutarime „Dėl ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ nurodyta, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad I. L. A. (ieškovo mamos) mirtis įvyko dėl kito asmens nusikalstamų veiksmų, t. y. dėl netinkamai (pažeidžiant taisykles) įrengto dūmtraukio.
11.2. Skrodimą atlikusio specialisto išvadoje Nr. M 701/2022(04) nurodyta, kad mirtis įvyko nuo ūmaus apsinuodijimo anglies monoksidu ir mirusiosios kūne rasta pomirtinių terminių nudegimų, priešmirtinių mechaninių sužalojimų tiriamosios kūne nenustatyta. Ši specialisto išvada leidžia teigti, kad antram namo aukštui pradėjus degti atvira liepsna (dar iki ugniagesių pajėgų atvykimo) ieškovo mama jau buvo mirusi, kadangi priešingu atveju būtų buvę nustatyti ir priešmirtiniai terminiai nudegimai.
11.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą (duomenys neskelbtini) savivaldybei nenurodė jokių minėtos atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, susijusio su netinkamu (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos darbo organizavimu jai priskirtoje viešojo administravimo srityje ir vykdant jai valstybės perduotą priešgaisrinės saugos funkciją.
11.4. Atsakovės (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos viršininkas, būdamas atsakingas už tinkamą komandos darbo organizavimą, tinkamai vykdė savo pareigas, kadangi turėjo įvykdyti darbdavio pareigą užtikrinant darbuotojų teises dėl perdirbtų valandų suminės laiko apskaitos atžvilgiu.
11.5. Ieškovo pozicija, kad namas atvykus (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos ugniagesiui dar nedegė atvira liepsna, vertintina kaip gynybinė, pateikta neturint jokių objektyvių rodymų, kadangi nagrinėjant bylą iš esmės bei teismo sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai yra įrodyta, kad namas atvykus (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos ugniagesiui degė atvira liepsna.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
13. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
14. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Iš byloje esančios išvykimo apskaitos kortelės nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 25 d. 16.43 val. gautas pranešimas apie ieškovo L. Č. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kilusį gaisrą, pranešėjas K. P.. Įvykio kortelėje užfiksuotas pranešimo turinys: „Dega namas važiuojant link (duomenys neskelbtini); dega 2-3 namas; dega stogas ar yra žmonių nežino; sako, kad namas; pasitiks“; 16.59 val. užfiksuotas ugniagesių pranešimas: „Matom iš tolo namo stogas dega atvira liepsna, (duomenys neskelbtini) Ugniagesių komanda yra vietoje“; 17.14 val. užfiksuotas pranešimas – grandis atliko darbą, viduje rastas sudegęs moters kūnas; 17.20 val. užfiksuotas pranešimas – grandis išnešė du negyvus šunis.
17. Išvykimo apskaitos kortelėje taip pat užfiksuotas incidento aprašymas, kuriame nurodoma, kad gautas pranešimas iš pil. K. P., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kad dega namas. Atvykus PGP, namo stogas ir kambarys degė atvira liepsna. 17.14 val. KOAP grandis iš namo išnešė sudegusį moters kūną. 17.20 val. KOAP grandis išnešė du negyvus šunis. Namas mūrinis, 15x13 m dydžio, 2 aukštų su palėpe, stogas dengtas bitumine danga. Dūmų detektoriaus namuose nebuvo. Išdegė katilinė ir kambarys, 3x4 m ploto, kuriame buvo rasta žuvusioji. Apdegė stogas, palėpė, išdužo langai, sulietos patalpos.
18. Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų – specialisto išvados Nr. GP\GT\2023\01-5 nustatyta, kad, atlikus tyrimą dėl kilusio gaisro ir gaisro kilimo priežasčių, buvo pateikta išvada, kad: 1) gaisro kilimo vieta (gaisro židinys) yra katilinės patalpoje ties perdanga, šalia įrengto katilinės kietojo kuro katilo dūmtraukio; 2) gaisras kilo dėl šiluminio savaiminio (medinių konstrukcijų) užsiliepsnojimo. Gaisro kilimui įtakos galėjo turėti per arti degiųjų medžiagų įrengtas katilinės kietojo kuro katilo dūmtraukis; 3) įrengiant dūmtraukį ties perdanga nebuvo išlaikytas minimalus saugus atstumas (250 mm) nuo išorinės dūmtraukio sienelės iki degiųjų medžiagų. Šis pažeidimas galėjo turėti įtakos gaisro kilimui. 2023 m. kovo 21 d. priimtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Apeliaciniu skundu iš esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, skirtingai vertindamas įvykio liudytojų parodymus pažeidė lygiateisiškumo principą, o formaliai įvertinęs ieškovo argumentus padarė nepagrįstas išvadas. Ieškovas mano, kad jeigu pirmasis ekipažas būtų atvykęs visos sudėties ir atlikęs pirminius gelbėjimo darbus pagal teisinio reglamentavimo imperatyvius reikalavimus, ieškovo motina būtų likusi gyva, todėl mano, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.
20. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.
21. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).
22. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog neteisėtais veiksmais, dėl kurių kyla civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
23. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 4 punktas nustato, jog priešgaisrinė sauga yra valstybės savivaldybėms perduota funkcija. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybių institucijos ir įstaigos, įgyvendindamos šį Įstatymą be kita ko, pagal kompetenciją savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir kitų gaisrų prevencijos priemonių įgyvendinimą (6 punktas). Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybių priešgaisrinės tarnybos įgyvendina priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, gaisrų prevencijos priemones, vykdo visuomenės švietimą gaisrų prevencijos srityje, gesina gaisrus, atlieka pirminius žmonių ir turto gelbėjimo darbus, taip pat atlieka savanorių ugniagesių veiklos organizatoriaus funkcijas.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašydamas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės akcentavo, kad minėta atsakovė tinkamai nekontroliavo (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos. Šiuo atveju pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė, kokiais minėtos atsakovės neteisėtais veiksmais ieškovui dėl kilusio gaisro buvo padaryta žala, nenurodė ir neįrodinėjo priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimu ir kilusios žalos, apsiribodamas tik tuo, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė tinkamai nekontroliavo (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos. Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė pagal savo funkcijas prižiūri bei atlieka priešgaisrinės saugos funkcijas, nesudaro pagrindo vertinti, kad būtent (duomenys neskelbtini) savivaldybės veiksmai lėmė ieškovo patirtos žalos atsiradimą.
25. Ieškovas mano, kad jeigu pirmasis ekipažas 16 val. 50 min. būtų atvykęs visos sudėties ir atlikęs pirminius gelbėjimo darbus pagal teisinio reglamentavimo imperatyvius reikalavimus, ieškovo motina būtų likusi gyva. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais. Nustatyta, jog gaisras kilo ieškovo L. Č. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), apie kilusį gaisrą 16.43 val. pirmasis BPC pranešė šioje byloje kaip liudytojas apklaustas K. P.. Pirmasis į gaisro įvykio vietą išvyko Ugniagesių komandos ugniagesys O. G. su gaisrine cisterna, atvykimo laikas 16.50 val., jis pradėjo vykdyti gaisro gesinimo darbus. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atvykęs į gaisro vietą ugniagesys O. G. ėmėsi ugnies gesinimo veiksmų, t. y. prijungė vandens žarną iš automobilio, o ieškovas taip pat prisidėjo prie gelbėjimo veiksmų liedamas vandenį. Darytina neabejotina išvada, kad jeigu pirmieji būtų atvykę du ugniagesiai, jiems būtų buvusios apribotos galimybės patekti į namą dėl atvira liepsna degančio namo. Visų pirma, kaip nustatyta KOAP aprašo 19 punkte, atsižvelgiant į įvykio sudėtingumą ir raudonosios zonos išplitimo ribas, realią padėtį įvykio metu, galimus pavojus ir turimus resursus, gelbėjimo darbai raudonojoje zonoje gali būti vykdomi trimis apsaugos lygmenimis (toliau – lygmuo). Pagal I lygmenį, kai raudonoji zona susidaro atviroje teritorijoje ar vieno aukšto patalpose, kuriose atstumas iki geltonosios zonos yra ne didesnis kaip 10 m ir numatoma, kad gelbėjimo darbai užtruks ne ilgiau kaip 30 minučių, raudonojoje zonoje gali dirbti vienas darbuotojas, kuris, atlikdamas gelbėjimo darbus, privalo nenutolti toliau, nei jį gali matyti saugumo posto budėtojas. Antra, net ir 17 val. 6 min. atvykusios (duomenys neskelbtini) PGT pajėgos toliau vykdė gaisro gesinimo darbus ir tik 17 val. 14 min. sudaryta KOAP grandis iš pastato išnešė sudegusį moters kūną. Todėl vertintina tai, kad gaisro išplitimo mastas buvo pakankamai didelis, kad iš pradžių buvo vykdoma gaisro lokalizacija, o susidarius tinkamoms sąlygoms, buvo nuspręsta patekti į pastato vidų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad netgi ir tuo atveju, jeigu į gaisro vietą būtų atvykę du ugniagesiai, neigiamų pasekmių (ieškovo mamos mirties) jau nebūtų buvę galima išvengti.
26. Nors ieškovas akcentuoja, kad antrasis ugniagesių ekipažas, atvykęs 17 val. 6 min., iš karto užsidėjo KOAP ir kopėčiomis patekęs į patalpą 17 val. 14 min. išnešė žuvusios ieškovo motinos kūną, tačiau byloje esantys įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Visų pirma, byloje nepatvirtinti ieškovo teiginiai, kad pirmasis atvykęs ugniagesys neturėjo KOAP, vien ta aplinkybė, kad jis nenaudojo KOAP, nesudaro pagrindo teiginiui, kad jis jų apskirtai neturėjo. Antra, įvykio kortelėje esančiais duomenimis patvirtinta, kad atvykęs gaisro gesinti antrasis ugniagesių ekipažas toliau tęsė gaisro lokalizavimo veiksmus, o tik tuomet panaudoję KOAP ugniagesiai įėjo į namo vidų. Trečia, vien ta aplinkybė, kad ieškovas bandė lipti į namo antrą aukštą ir girdėjo pirmame aukšte cypiančius šunis, nepatvirtina išvados, kad namas dar nedegė atvira liepsna, priešingai, dėl tirštų dūmų net ieškovui nebuvo galimybės patekti į patalpas, o tai suponuoja išvadą, kad namas nebuvo pirminėje gaisro stadijoje.
27. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojas K. P. duodamas parodymus teisme nurodė, kad, kai skambino pranešti dėl gaisro, ugnies nematė, todėl per 7 minutes namas negalėjo įsidegti atvira liepsna, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas savaip interpretuoja liudytojo K. P. parodymus. Priešingai, nei nurodė ieškovas, apklaustas kaip liudytojas K. P. teismo posėdžio, vykusio 2024 m. liepos 16 d., metu patvirtino, kad poros kilometrų atstumu pamatęs dūmus skambino į BPC, o jam privažiavus arčiau prie namo, sprogo šoninis antro aukšto langas ir ugnis veržėsi pro jį (šoninį langą), taip pat ugnis jau buvo išplitusi ant stogo. Jam įvažiavus į kiemą po 2–3 minučių grįžo savininkai, tačiau ugnis buvo išplitusi ant stogo (garso įrašas nuo 05:39). Atsižvelgtina ir į tai, kad minėto liudytojo parodymai nuo pat jų užfiksavimo skambinant BPC išliko nuoseklūs, jais abejoti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir įvykio kortelė, kurioje užfiksuotas (duomenys neskelbtini) PGT padalinio pranešimas 16.59 val. „matom iš tolo namo stogas dega atvira liepsna“, taip pat tai, kad atvykus į gaisro vietą namo stogas degė atvira liepsna, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas ugniagesys O. G.. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma iš esmės patvirtina, kad iki atvykstant pirmajam ugniagesių ekipažui namas jau degė atvira liepsna, o tai suponuoja išvadą, kad net ir atvykus dviem ugniagesiams pirmuoju ekipažu nebūtų buvę galimybės išgelbėti ieškovo mamą ir šunis.
28. Byloje neginčijama, kad atvykęs į gaisro vietą ugniagesys O. G. pirmiausia ėmėsi ugnies gesinimo veiksmų, tačiau į įvykio vietą atvyko vienas. Apeliacinės instancijos teismas nekartodamas pirmosios instancijos teismo motyvų sutinka, kad (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos viršininkas nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 354 patvirtinto Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto (aktuali redakcija 2018 m. gruodžio 27 d.) priedo dėl minimalių budinčios pamainos sudėties reikalavimų, numatytų 2.4 punkte. Tačiau šiuo atveju paminėtina, kad iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų – Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. M 701/2022(04) nustatyta, kad ieškovo mamos mirtis įvyko nuo ūmaus apsinuodijimo anglies monoksidu. Taip pat išvadoje nurodyta, kad ieškovo mamos kūne rasta pomirtinių terminių nudegimų, priešmirtinių mechaninių sužalojimų tiriamosios kūne nenustatyta. Taip pat iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų – specialisto išvados Nr. GP\GT\2023\01-5 nustatyta, kad, atlikus tyrimą dėl kilusio gaisro ir gaisro kilimo priežasčių, buvo pateikta išvada, kad: 1) gaisro kilimo vieta (gaisro židinys) yra katilinės patalpoje ties perdanga, šalia įrengto katilinės kieto kuro katilo dūmtraukio; 2) gaisras kilo dėl šiluminio savaiminio (medinių konstrukcijų) užsiliepsnojimo. Gaisro kilimui įtakos galėjo turėti per arti degiųjų medžiagų įrengtas katilinės kietojo kuro katilo dūmtraukis; 3) įrengiant dūmtraukį ties perdanga nebuvo išlaikytas minimalus saugus atstumas (250 mm) nuo išorinės dūmtraukio sienelės iki degių medžiagų. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas neįrodė atsakovės (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos civilinės atsakomybės sąlygų viseto, kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad gaisro kilimo priežastis – netinkamai įrengtas dūmtraukis, o ne tai, kad atvyko tik vienas (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos ugniagesys.
29. Ieškovas nurodo ir tai, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kadangi nusprendė atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl kreipimosi į Specialiąją teisėjų kolegiją, todėl buvo užvilkintas sprendimo priėmimas. Pažymėtina, kad teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis). Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Jokių objektyvių aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu, apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar turėjo suformuotą išankstinę nuomonę dėl byloje vertinamų teisinių santykių. Tai, kad teismas priėmė ieškovui nepalankų sprendimą, procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Pažymėtina ir tai, apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo kreipimosi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu iš esmės plačiau nepasisako.
30. Ieškovas taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Ieškovas teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Pažymėtina, kad ieškovas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia ieškovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik ieškovo nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Įvertinęs visus apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas nustatyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
34. Atsakovės (duomenys neskelbtini) ugniagesių komanda ir (duomenys neskelbtini) savivaldybė nepateikė bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindžiančių dokumentų, todėl klausimas dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos
Raimonda Andrulienė
Kristina Domarkienė
Jolanta Gailevičienė