Civilinė byla Nr. e2-1067-852/2024

Teismo proceso Nr. 2-55-3-01056-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2024 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

sekretoriaujant Daivai Vasiliauskei,

dalyvaujant ieškovui D. P. ir jo atstovui advokatui Alminui Liutkevičiui,

atsakovo UAB „Vilniaus stiklas“ atstovui advokatui Evaldui Valčiukui,

trečiajam asmeniui S. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus stiklas“ ir trečiajam asmeniui S. L. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas D. P. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus stiklas“ 161 100,03 Eur mokestį už tarpininkavimo paslaugas bei 6 proc. metines procesines palūkanas. Ieškovas paaiškina, kad 2018 m. birželio mėnesį iš UAB „Baltijos birža“ atstovo S. V. gavo informaciją, kad UAB „Vilniaus stiklas“ akcininkas S. L. ieško pagalbos parduodant įmonei priklausantį turtą. Pažymėjo, kad su atsakovo akcininku S. L. 2018 metais susitiko keletą kartų, nes įmonės akcininkai nebuvo apsisprendę parduoti, ar neparduoti turtą, laukė iš institucijų turto vystymo projekto patvirtinimo. Per vieną iš susitikimų, prieš ieškovui pradedant dirbti, S. L. pateikė turto pardavimo sąlygas – atsakovo prašymu buvo sutarta, kad turto pardavimas negali būti viešinamas per jokius internetinius puslapius, tik telefonu arba el. paštu. Atsakovo atstovas S. L. pats pasiūlė ieškovui 2 % atlygį nuo turto pardavimo sumos (tuo metu pageidaujama atsakovo turto pardavimo kaina buvo 6 mln. Eur). Kai tarpininkavimo sąlygos buvo sutartos ir suderintos žodžiu su atsakovo atstovu, 2019-12-30 ieškovas iš S. L. gavo pastatų dokumentaciją ADOC formatu ir pradėjo siūlyti turtą potencialiems pirkėjams. Ieškovas paaiškina, kad iš akcininko S. L. elgesio jis suprato, kad jis yra įgaliotas organizuoti turto pardavimą, derėtis su ieškovo atvedamais potencialiais pirkėjais ir taip pat susitarti dėl tarpininkavimo sąlygų bei kainų, nes jis disponavo visais įmonės dokumentais (LR CK 2.133 str. 2 d.). Atsakovo atstovai, vykdydami žodinės sutarties sąlygas, ilgą laiką su ieškovu bendravo, kviesdavo į susitikimus, priiminėjo ieškovo rastus potencialius turto pirkėjus, aprodydavo turtą, teikė ieškovui turto dokumentus, informaciją apie turtą, be kita ko: gyvenamosios (trijų ir daugiau butų (daugiabučio) ir administracinės paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), statybos projektą; projekto nuotraukas; 2018-01-28 paslaugų teikimo sutartį Nr. VP001/2018 ir t. t. Ieškovas paaiškina, kad ieškodamas turto pirkėjų, pasiūlymus buvo pateikęs: EIKA; D. M.; „Galio Group“; A. E. „T Parkas“; UAB „Autopilotas“; N. M.; N. ir K. F. (UAB „Kenova Group“); SIRIN Development; Baltarusijos įmonei VIG Trans; UAB „KURANA“; UAB „Prodo“; UAB „Vilmesta“; Merko. Ieškovas suderino ir dalyvavo turto apžiūroje kartu su atsakovo atstovais su UAB EIKA, UAB „Vilmesta“ ir minėtu Merko atstovu S. P.. Ieškovas tarpininkavo, teikė informaciją apie turtą UAB EIKA, UAB „Vilmesta“, Merko, S. P.. Galiausiai ieškovas iš UAB „Vilmesta“ atstovo D. R., o vėliau – iš spaudos, sužinojo, kad turtas buvo parduotas ieškovo surastam pirkėjui, kuriam ieškovas aprodė turtą ir supažindinęs su UAB „Vilniaus stiklas“ akcininku S. L., t. y. ieškovas sužinojo, kad UAB „Vilniaus stiklas“ pardavė turtą UAB „Merko būstas“ antrinei bendrovei UAB „MN projektas“, kurios vardu veikė S. P.. Ieškovas pažymi, kad įstatymas nereikalauja tarpininkavimo sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš tarpininkavimo sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigas pagal žodinį susitarimą su atsakovu ir jo akcininku, atstovu S. L., t. y. skelbė apie parduodamą turtą, kreipėsi į potencialius pirkėjus, informuodamas apie parduodamą turtą, organizavo turto apžiūras, rinko ir teikė potencialiems pirkėjams reikiamą informaciją apie turtą. Galiausiai, būtent dėl ieškovo įdėtų pastangų ir atliktų veiksmų iš esmės buvo pasiektas šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties tikslas – atsakovo turtas buvo parduotas UAB „Merko būstas“ antrinei bendrovei, kuomet būtent ieškovas Merko išsiuntė pasiūlymą dėl turto pirkimo, nuolat bendravo su Merko, jo atstovu/vadovu/tikruoju naudos gavėju S. P., siuntė atsakovo direktoriui A. M. M. – S. P. prašomą informaciją bei atvedė turto pirkėjo atstovą S. P. į turto apžiūras bei derybas. Taigi šiuo atveju visos išdėstytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas įvykdė tarpininkavimo paslaugų sutartį ir surado atsakovui nekilnojamojo turto pirkėją, dėl ko atsakovas turtą pardavė būtent ieškovo surastam pirkėjui ir tokiu būdu ieškovas įgijo teisę gauti komisinį mokestį nuo sandorio vertės – už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.

2.       Atsakovas UAB „Vilniaus stiklas“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškina, kad nuosavybės teise valdė pastatų kompleksą, esantį 1.6169 ha bendro ploto valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Teigia, kad 2018 m. viduryje į atsakovo valdybos narį S. L. kreipėsi ieškovas, nurodydamas, kad jam yra žinoma apie planuojamą atsakovo turto pardavimą ir kad jis gali padėti šį turtą realizuoti. Kadangi tuo metu dar buvo laukiami reikalingi dokumentai iš valstybinių institucijų, turto pardavimo procesai buvo pradėti 2019 m. pabaigoje. Atsakovui žinant apie ieškovo norą bendradarbiauti realizuojant turtą, jam buvo pateikta bendra informacija ir pradiniai dokumentai susiję su parduodamu turtu. Atsakovo valdybos narys S. L. tarėsi su ieškovu dėl turto pardavimo 2019 metais, taip pat nurodė valdybos patvirtinto atlygio dydžius tarpininkams – už įmonės akcijų pardavimą nustatomas iki 2 procentų nuo pardavimo kainos (be mokesčių), o už nekilnojamojo turto pardavimą – iki 1 procento (be mokesčių) nuo pardavimo kainos. Laikotarpiu nuo 2019 m. pabaigos iki 2020 m. pradžios atsakovo valdybos narys S. L. iš ieškovo gaudavo informaciją, kad ieškovas susisiekė su tam tikrais asmenimis ir nusiuntė jiems pasiūlymą dėl turto įsigijimo. Vėliau tokie pranešimai siunčiami nebuvo, atsakovui nei jo valdybos nariams nebuvo žinoma apie ieškovo atliekamus veiksmus, susijusius su turto pardavimu, taip pat ir apie naujus galimus pirkėjus. Atsakovas paaiškina, kad 2020 metų antroje pusėje į atsakovą kreipėsi nemažai potencialių turto pirkėjų, kurių nei vienas nebuvo nukreiptas ieškovo, kadangi rinkoje apie atsakovo ketinimą parduoti turtą jau buvo plačiai žinoma. Tuo metu atsakovas derybas dėl turto pardavimo vedė su „Darnu group“ atstovais (pastarieji teigė, jog informaciją apie planuojamą pardavimą gavo Vilniaus miesto savivaldybėje, kur buvo derinami projektai), taip pat Hanner grupės atstovai. Nei viena iš šių grupių nebuvo nurodyta ieškovo pasiūlymų sąraše, pateiktame ieškinyje. Be to, jei 2019 metais su potencialiai pirkėjais buvo kalbama apie 5 milijonų eurų kainą (kai kurie pirkėjai nurodydavo, kad tokią kainą jiems nurodęs ieškovas, ir derėdavosi dėl mažesnės kainos), tai 2020 metų pabaigoje derybos vyko dėl 6 milijonų eurų ir didesnės kainos. Atsakovas teigia, kad 2020 m. spalio mėn. į atsakovą dėl parduodamo turto tiesiogiai kreipėsi UAB „Merko būstas“ vadovas S. P., su kuriuo 2020 metų pabaigoje buvo pradėtos derybos dėl turto pardavimo, 2020 m. gruodžio 29 d. pasirašytas ketinimų protokolas, 2021 m. balandžio 13 d. pasirašyta preliminari sutartis ir galiausiai 2021 m. lapkričio 9 d. su Merko grupės įmone UAB „MN projektai“ pasirašyta notarinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovas pažymi, kad per visą šį derybų laikotarpį buvo pradėti ir vykdomi įvairūs procesai, susiję su turtu. Atsakovas, įskaitant, bet neapsiribojant, turėjo įvykdyti visas UAB „MN projektai“ iškeltas ir šalių sutartas sąlygas: dalis pastatų, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausė kitai įmonei – UAB „Teronis“; atsakovas turėjo derinti šių objektų įsigijimą ar tiesioginį pardavimą pirkėjui; visas nekilnojamasis turtas, tiek atsakovo, tiek UAB „Teronis“, buvo valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); atsakovas turėjo užtikrinti viso žemės sklypo nuomos sutarčių pratęsimus; atsakovas turėjo tapti viso žemės sklypo nuomininku; atsakovas turėjo užtikrinti, kad bus įregistruotos visos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, servitutai ir sanitarinės apsaugos zonos, esančios už žemės sklypų ribų; taip pat turėjo būti gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdančios valstybinį žemės sklypą, sutikimas, kad būtų parduotas turtas, esantis valstybiniame žemės sklype, kartu perleidžiant valstybinės žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą ir t. t. UAB „MN projektai“ sutiko pirkti iš atsakovo turtą ir turtas pirkėją domino tik tuomet, kai buvo išpildytos visos sąlygos ir iškelti reikalavimai. Atsakovas pažymi, kad per visą šį laikotarpį ir visuose šiuose procesuose, vykusiuose tarp atsakovo ir UAB „MN projektai“, ieškovas nedalyvavo. Atsakovas nurodo, kad jis neneigia, kad su ieškovu buvo tariamasi dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymo dėl nekilnojamojo turto pardavimo, tačiau atsakovo teigimu, ieškovas nesuteikė jam tarpininkavimo paslaugų dėl turto pardavimo UAB „MN projektai“. Ieškovas neįvykdė esminės sutarties sąlygos – atsakovo turtas buvo parduotas ne ieškovo surastam pirkėjui. Atsakovas pažymi, kad iš ieškovo pateiktų UAB „Vilmesta“ atstovo D. R. paaiškinimų matyti, jog UAB „Vilmesta“ vadovas pasiūlė UAB „Merko būstas“ prisijungti prie turto pirkimo. Tuo metu, kai turtu domėjosi UAB „Vilmesta“, UAB „Merko būstas“ ar kitas subjektas, atstovaujamas S. P., neturėjo jokių intencijų įsigyti atsakovo turto, todėl negali būti laikoma, kad jis yra pirkėjas, kurį surado ieškovas, vykdydamas tarpininkavimo paslaugų sutartį. Atsakovas paaiškina, kad 2020 m. pabaigoje S. P. domėdamasis ar yra parduodamas turtas (duomenys neskelbtini), į atsakovą kreipėsi tiesiogiai, prašė pateikti dokumentus, patikslinti informaciją apie parduodamą turtą, apžiūrėjo turtą. Atsakovas tiesiogiai vedė derybas dėl turto pardavimo su Merko grupės atstovu S. P., jose ieškovas nedalyvavo. Be to, atsakovas paaiškina, kad 2021 m. lapkričio 9 d. Pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punkte šalys sutarė, kad bendra turto pardavimo yra 7 370 001,1 Eur, t. y. 6 090 910 Eur ir šios sumos pridėtinės vertės mokestis – 1 279 091,1 Eur. Atsakovo įsitikinimu, komisinis atlygis nuo PVM neturi būti skaičiuojamas. Taip pat atsakovas paaiškina, kad 2021 m. lapkričio 9 d. Pirkimo–pardavimo sutarties 4.3. punkte buvo numatyta, kad kaina yra galutinė, išskyrus 4.3–4.4 punktuose numatytus atvejus. Vienas iš jų, jeigu pasikeitus teisiniam reguliavimui pirkėjui atsirastų pareiga mokėti valstybei ar savivaldybei papildomą vienkartinį ar periodinį mokėjimą. Tokiu atveju šalys sutarė, jog jei toks mokėjimas viršija 700 000,00 Eur plius PVM (jei būtų taikomas), šalių susitarimu tokį teisės aktų pagrindu nustatytą papildomą mokėjimą šalys padengia tokiomis proporcijomis: pardavėjas padengia 350 000,00 Eur, likusią dalį pirkėjas, t. y. tokiu atveju kaina yra automatiškai, be atskiro šalių susitarimo, mažinama 350 000,00 Eur. Atsakovas nurodo, jog pirkėjui atsirado prievolė mokėti vienkartinį mokėjimą valstybei, todėl turto pardavimo kaina sumažėjo iki 5 740 910,00 Eur plius PVM. Be to, atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškovo teiginiais apie sutartą 3 proc. dydžio komisinį mokestį. Paaiškina, kad pagal susitarimą ieškovui priklausytų 1 proc. komisinis mokestis nuo parduoto nekilnojamojo turto, arba 2 proc. jei ieškovas būtų suradęs įmonės akcijų pirkėją, t. y. jei turtą būtų pardavęs kaip įmonę.

3.       Trečiasis asmuo S. L. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad bendravo su ieškovu ir tarėsi dėl tarpininkavimo parduodant UAB „Vilniaus stiklui“ priklausantį nekilnojamąjį turtą. Paaiškino, kad ieškovas sudarė įspūdį, kad turi reikiamų asmeninių savybių ir galėtų parduoti turtą, bet vėliau paaiškėjo, kad jis nėra pardavimo agentas ir nesiverčia tokia veikla, anksčiau yra pardavęs tik savo nekilnojamąjį turtą, pardavimais nesiverčia. S. L. teigė, kad pagal žodinį susitarimą, ieškovas galėjo gauti komisinį atlygį, jei turtą būtų pardavęs 2019 metais. Tai buvo terminuotas pasiūlymas. Ieškovas UAB „Vilmesta“ atstovą D. R. atvedė 2020 m. pabaigoje. Jis pats net nežinojo, kad su juo buvo atėjęs ir S. P.. Nesutinka, kad UAB „MN projektai“ yra ieškovo surastas pirkėjas. Pažymėjo, kad tarėsi dėl 1 procento komisinio, jei sandoris bus dėl nekilnojamojo turto pardavimo, o jei būtų pardavęs akcijas – tada 2 proc. Ieškovas neprisidėjo prie derybų ir todėl nesutinka, kad jis įvykdė tarpininkavimo susitarimą.

4.       Ieškovas D. P. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus stiklas“ 147 400,02 Eur už suteiktas paslaugas ir procesines palūkanas. Nurodo, kad sumažina ieškinio reikalavimus, iki 2 proc. apskaičiuotų nuo turto pardavimo kainos. Paaiškina, kad turtas buvo parduotas už 7 370 001,00 Eur, todėl jis kreipėsi į atsakovą ir jo akcininką/atstovą S. L. su pretenzija sumokėti 161 100,03 Eur, t. y. 2 % nuo planuotos turto pardavimo kainos (6 000 000,00 Eur) ir 3 % nuo kainos, viršijančios planuotą pardavimo kainą (1 370 001,00 Eur), t. y. 120 000,00 Eur + 41 100,03 Eur), tačiau pažymi, kad atsakovui ginčijant susitarimą dėl papildomų 3 proc., jis atsisako tokio reikalavimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkinamas.

5.       Byloje sprendžiama dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties vykdymo.

6.       Teismas, įvertinęs šalių procesinius dokumentus ir paaiškinimus teisme, konstatuoja, kad šalys, t. y. UAB „Vilniaus stiklas“ ir D. P. žodžiu buvo susitarę dėl atlygintinų paslaugų teikimo, t. y. dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo parduodant įmonei UAB „Vilniaus stiklas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas neginčija atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sudarymo fakto. Be to, žodinės sutarties sudarymo faktą įrodo ir visuma rašytinių įrodymų, įskaitant tai, kad atsakovo atstovas perdavė ieškovui parduodamo turto kadastrinius matavimus ir kitus planus ir taip pat įvertinus ieškovo susirašinėjimą su UAB „Vilniaus stiklas“ akcininku ir valdybos nariu S. L. (pvz. e. bylos t. 1, b. l. 47). Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas neginčija ir S. L. įgaliojimų atstovauti UAB „Vilniaus stiklą“ šiame sandoryje. Nėra pagrindo abejoti ieškovo argumentais, kad S. L., tardamasis dėl tarpininkavimo, veikė ne savo, bet įmonės UAB „Vilniaus stiklas“ vardu ir interesais. S. L. teisme taip pat neneigė susitarimo, paaiškino, kad bendraujant su ieškovu, jam susidarė įspūdis, kad jis turi reikiamų asmeninių savybių ir pažinčių ir kad galėtų rasti reikiamą pirkėją parduodamam turtui. S. L. patvirtino, kad veikė įmonės vardu kaip valdybos narys.

7.       Byloje yra kilęs ginčas dėl paslaugų sutarties turinio ir dėl to, ar ieškovas sutartį įvykdė.

8.       CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (2 dalis). Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.

9.       Atsakovas UAB „Vilniaus stiklas“ teigia, kad sutartis buvo terminuota, t. y. jog atlyginimas ieškovui buvo pažadėtas, jei jis parduos įmonės  turtą iki 2019 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymi, kad atsakovas, tvirtindamas, kad buvo tokia žodinės sutarties sąlyga, turi tai įrodyti. Tačiau į bylą nėra pateikta patikimų tokio susitarimo įrodymų. Atsakovo teiginiai apie sutarties terminą grįsti S. L. 2023 m. vasario 26 d. SMS žinute, kurioje jis rašo, kad „mūsų susitarimas dėl „Stiko“ pardavimo baigėsi 2019-12-31“ (e. bylos t. 1, b. l. 47). Tačiau tuo metu, kai buvo rašyta ši žinutė, jau buvo kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, todėl ši žinutė negali būti laikoma objektyviu susitarimo įrodymu. Be to, kitos aplinkybės rodo, kad D. P. 2020 metais aktyviai ieškojo turto pirkėjų ir kad atsakovas UAB „Vilniaus stiklas“ apie tai žinojo ir tam neprieštaravo, t. y. valdybos narys S. L. toliau bendravo su ieškovu turto pardavimo klausimais, dalyvavo susitikime su ieškovo atvestais pirkėjais, dalyvavo aprodant turtą. Taigi, net ir laikant, kad buvo žodinis susitarimas dėl paslaugų teikimo termino, akivaizdu, kad toks susitarimas lygiai taip pat žodiniu susitarimu bei konkliudentiniais veiksmais buvo pakeistas ir išreikštas atsakovo pritarimas tęsti sutarties vykdymą.

10.       Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad UAB „MN projektai“, su kuria 2021 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta turto pirkimo–pardavimo sutartis (e. bylos t. 2, b. l. 130-163), nėra ieškovo surastas turto pirkėjas. Teismas atkreipia dėmesį, kad ir ieškovas, ir atsakovas vienodai aiškino vieną itin reikšmingą susitarimo sąlygą, t. y. tai, kad pagal susitarimą turto pirkėjų ieškovas turėjo ieškoti viešai neskelbdamas informacijos apie turtą ir jo kainą. Ieškovas nurodo, kad jis pirkėjų ieškojo elektroniniu paštu ir per kitas programėles išsiųsdamas pasiūlymus potencialiems pirkėjams, taip pat kitaip palaikydamas santykius su verslininkais, kurie galėtų pirkti didelės vertės nekilnojamąjį turtą (buvo susitikęs su D. M. sekmadienį, kai jis žaidė tenisą ir t. t.). Tokius ieškovo paaiškinimus patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad ieškovas siuntė pasiūlymus EIKA; D. M., „Galio Group“; A. E. „T Parkas“, UAB „Autopilotas“, N. M., N. ir K. F. (UAB „Kenova Group“), SIRIN Development, Baltarusijos įmonei VIG Trans, UAB „KURANA“, UAB „Prodo“, UAB „Vilmesta“, Merko (e. bylos t. 1, b. l. 15-46, 91-102).

11.       Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo pateikęs pasiūlymą pirkti turtą UAB „Vilmesta“ ir kad 2020 m. spalio 19 d. su šios įmonės vadovu D. R. buvo atvykęs apžiūrėti parduodamą turtą, susitiko su UAB „Vilniaus stiklas“ atstovu S. L.. Nustatyta, kad šio susitikimo metu turto apžiūroje dalyvavo ir S. P., UAB „Merko būstas“ vadovas, kuris ketino dalyvauti turto pirkime kartu su UAB „Vilmesta“. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po šio susitikimo S. P. išreiškė susidomėjimą pirkti turtą ne kartu su UAB „Vilmesta“, bet „Merko“ įmonių grupei ir ieškojo kontaktų dėl tolimesnių derybų. Nustatyta, kad S. P. 2020 m. spalio 28 d. elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovą D. P. su jam rūpimais klausimais dėl turto, 2020 m. lapkričio 9 d. paprašė iš ieškovo S. L. telefono numerio (e. bylos t. 1, b. l. 26). Teismo posėdžio metu S. P. paaiškino, kad apie turto pardavimą sužinojo iš UAB „Vilmesta“ vadovo D. R., patvirtino, kad turto apžiūrą organizavo D. P., taip pat patvirtino, kad buvo dar bent vienas susitikimas su UAB „Vilniaus stiklas“ valdybos nariais ir vadovu A. M., kurį taip pat organizavo D. P.. S. P. paaiškino, kad jo prašymu D. P. davė jam S. L. telefono numerį ir kad toliau dėl turto pirkimo bendravo tiesiogiai tik su įmonės vadovu, o su ieškovu nebendravo, nes nežinojo jo įgaliojimų apimties. S. P. teisme paaiškino, kad jis yra samdomas darbuotojas, kad iš esmės jis atstovauja „Merko“ įmonių grupę ir kad neturi reikšmės kuri „Merko“ įmonė dalyvavo sandoryje, t. y. preliminari sutartis buvo pasirašyta su UAB „Merko būstas“, o galutinę pirkimo–pardavimo sutartį sudarė kita „Merko“ grupės įmonė, t. y. UAB „MN Projektai“, o jis veikė abiejų įmonių naudai ir interesais.

12.       Atsakovo atstovai teisme teigė, kad D. P. nedalyvavo derybose ir nesprendė kitų teisinių ir organizacinių klausimų, susijusių su turto pardavimu. Atsakovas pažymėjo, kad norint sudaryti sandorį dėl turto, reikėjo atlikti daug parengiamųjų veiksmų, reikėjo susitarti su kitų pastatų savininkais, pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį ir kt., o ieškovas šių klausimų nesprendė. Tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutinka, visų pirma, todėl, kad tokius paruošiamuosius sandorio sudarymo veiksmus turėjo atlikti turto savininkas, o ne tarpininkas ir, be to, atsakovas nebuvo suteikęs ieškovui kokių nors įgaliojimų tuo klausimu. Priešingai, ieškovui pristačius pirkėjo atstovą S. P., tiek atsakovas, tiek pirkėjo atstovas patys nenorėjo, kad sandoris toliau vyktų tarpininkaujant ieškovui. Teismas atkreipia dėmesį, kad žodiniame susitarime dėl paslaugos šalys tiksliai neaptarė, koks konkretus rezultatas bus laikomas tinkamu paslaugos suteikimu. Atsakovas teigdamas, kad jis buvo susitaręs su ieškovu dėl tokios paslaugų apimties, pagal kurią ieškovas turėjo atlikti visus teisinius ir organizacinius pasirengimo sandoriui veiksmus, tokio susitarimo turinio nepagrindžia įrodymais. Teismas įvertina tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovui ir jo atstovui S. L. jau susitarimo metu buvo žinoma, kad D. P. nesiverčia nekilnojamojo turto pardavimo agento veikla ir tuo pačiu atsakovas negalėjo tikėtis, kad D. P. suteiks tokio pat pobūdžio paslaugas (pagal standartus), kurias įprastai teikia nekilnojamojo turto pardavimo agentūra. Kaip teisme paaiškino S. L., jam buvo svarbu, ar tarpininkas turėtų reikiamų asmeninių savybių ir pažinčių, kad galėtų rasti didelės vertės turto pirkėją, o ne tai, kad jis padėtų išvystyti projektą, padaryti jį patrauklų pirkėjui.

13.       Teismas neturi pagrindo nesiremti ieškovo paaiškinimais, kad paslaugų sutarties esmę sudarė susitarimas dėl to, kad ieškovas padės atsakovui surasti turto pirkėją ir kad ieškovas tokią paslaugą suteikė, t. y. byloje nustatyta, kad atsakovas sudarė turto pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovo surastu pirkėju. Teismas vertina, kad atsakovas gavo tokią paslaugą, dėl kokios iš esmės ir buvo susitaręs. Atsakovo argumentai, kad jo lūkesčiai buvo didesni, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį, laikant, kad paslauga iš viso nebuvo suteikta arba, kad suteikta jos dalis buvo mažareikšmė.

14.       Atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškovo prašomu priteisti honoraro dydžiu. Atsakovas pažymi, kad pagal UAB „Vilniaus stiklas“ 2017 m. gegužės 2 d. valdybos sprendimą tarpininkams galėjo būti siūlomas iki 2 proc. tarpininkavimo mokestis (be mokesčių) už įmonės akcijų pardavimą, ir iki 1 procento tarpininkavimo mokestis (be mokesčių) už įmonės nekilnojamojo turto pardavimą (e. bylos t. 2, b. l. 97-98). Tačiau byloje nėra duomenų, kad susitarimas dėl paslaugos kainos buvo grindžiamas būtent šiuo valdybos sprendimu. Nėra įrodymų, kad atsakovas supažindino ieškovą su šiuo įmonės vidiniu dokumentu, kuris nėra viešas. Be to, nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki paslaugų sutarties sudarymo ir iki pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo praėjo daug laiko ir nėra įrodymų, kad per tą laiką UAB „Vilniaus stiklas“ valdyba nepriėmė kitokių sprendimų, susijusių su šio turto pardavimu.

15.       Atsakovas iš esmės teisingai nurodo, kad susitarimo turinys dėl 2 procentų dydžio honoraro yra paremtas ieškovo paaiškinimais. Tačiau tokie ieškovo paaiškinimai negali būti vertinami išskirtinai kaip vienašališki, neatspindintys susitarimo ir neturintys pagrindo. Apie 2 proc. dydžio honorarą nuo parduoto turto kainos, ieškovas informavo potencialius pirkėjus siunčiamuose pasiūlymuose dėl turto įsigijimo, o tai rodo, kad ieškovas nuo pat pradžių būtent taip suprato susitarimą dėl kainos. Be to, byloje yra pateikta ieškovo žinutė, siųsta 2020 m. rugpjūčio 3 d. S. L., kurioje ieškovas rašo „S.i, jei atsitiktų taip, kad sėstumėte prie derybų stalo su „Eika“ be manęs, nepamirškime mūsų susitarimo, sėmės atveju 2 %” (e. bylos t. 1, b. l. 16). Kaip žinoma, sandoris su „Eika“ neįvyko, bet S. L. taip pat nepateikė ir jokių pastabų dėl tokios žinutės, o tai leidžia teismui spręsti, kad susitarimas dėl 2 procentų honoraro nebuvo ieškovo sumanytas vienašališkai, neatskleistas atsakovui ir nesuderintas.

16.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas tenkina ieškinį ir priteisia ieškovui iš atsakovo sutartą 2 proc. dydžio atlyginimą, t. y. 147 400,02 Eur nuo kainos, nurodytos pirkimo–pardavimo sutartyje (7 370 001,00 Eur). Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad honoraras turi būti skaičiuojamas nuo kainos be PVM. Byloje nėra įrodymų, kad šalys būtų susitarusios, jog honoraro apskaičiavimo dydžiu bus laikoma ne ta kaina, kurią mokės pirkėjas, o pagal pirkimo–pardavimo sutartį PVM yra sudėtinė kainos dalis, kurią moka pirkėjas. Taip pat teismas vertina kaip neturinčius reikšmės honoraro apskaičiavimui atsakovo teiginius, kad UAB „Vilniaus stiklas“ ateityje yra įsipareigojęs grąžinti pirkėjui dalį kainos sumokėdamas už pirkėją infrastruktūros mokestį, kuris, tikėtina, bus pritaikytas. Teismas atsižvelgia į parduoto daikto kainą, kuri buvo sandorio sudarymo metu.

17.       Nuo priteistos sumos ieškovui taip pat priteisiamos 6 proc. procesinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2023 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis.

18.       Kaip minėta, ieškovas atsisakė reikalavimo dalies, t. y. sumažino reikalavimą nuo 161 100,03 Eur iki 147 400,02 Eur. Ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies (13 700,01 Eur) teismas priima ir bylą šioje dalyje nutraukia. Ieškovui grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.), sumokėto už reikalavimą, kurio jis atsisakė, t. y. 231 Eur (308 Eur x 75 proc. / 100).

19.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

20.       Šioje byloje priimtas teismo sprendimas yra palankus ieškovui, todėl jis turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas parteikė įrodymus apie tai, jog patyrė 1 080 Eur išlaidų už advokato pagalbą byloje. Teismas vertina, kad ieškovo patirtos išlaidos už advokato pagalbą byloje yra susijusios su šia byla ir buvo būtinos. Ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytų rekomendacinių maksimalių užmokesčio dydžių. Todėl ieškovo prašymas tenkinamas.

21.       Ieškovui iš atsakovo taip pat priteisiamas žyminis mokestis, mokėtinas nuo patenkinto ieškinio reikalavimo dalies (147 400,02 Eur), t. y. 1930 Eur (ieškovas yra sumokėjęs 2238 Eur žyminio mokesčio, iš šios sumos atimama žyminio mokesčio dalis, mokėtina už reikalavimą, kurio ieškovas atsisakė, t. y. 308 Eur).

22.       Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo netenkinamas.

23.       Trečiasis asmuo S. L. įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

24.       Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (79,68 Eur) buvo apmokėtos Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Šios išlaidos išieškomos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo D. P. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies (13 700,01 Eur) priimti ir civilinę bylą dėl šios reikalavimo dalies nutraukti.

Grąžinti ieškovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 231 Eur žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Kitus ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Vilniaus stiklas“,  juridinio asmens kodas 120061894, 147 400,02 Eur (šimtą keturiasdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus eurų, 2 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3 010 Eur (tris tūkstančius

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo UAB „Vilniaus stiklas“, juridinio asmens kodas 120061894, 79,68 Eur (septyniasdešimt devynis eurus, 68 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Lietuvos valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai) , įmokos kodas 5660. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                  Andrius Verikas