Civilinė byla Nr. e 2A-1760-661/2018

Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01143-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m birželio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Jūratės Varanauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškovės K. S. ieškinį atsakovui R. M. dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. S. prašė: nustatyti, kad atsakovas R. M. yra jos dukters A. S., gim. 2017-03-01, tėvas; nustatyti A. S., gim. 2017-03-01, gyvenamąją vietą su jos motina - ieškove K. S.; priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. S., gim. 2017-03-01, po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-04-20 (kreipimosi į teismą dienos) iki A. S. pilnametystės; priteisti iš atsakovo R. M. jo nepilnamečiam vaikui A. S., gim. 2017-03-01, 285,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo – 2017-03-01, iki kreipimosi į teismą dienos – 2017-04-20 (190 Eur/mėn. x 1,5 mėn.); priteisti iš atsakovo R. M. 490,00 Eur išlaidų, susijusių su vaiko kraitelio įsigijimu ir genetiniais tyrimais; priteisti bylinėjimosi išlaidas
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu R. M. susipažino 2015 m. balandžio 15 d., pradėjo susitikinėti, o nuo 2016 m. vasario mėn. kartu apsigyveno pas ieškovės tėvus adresu: Saulėtekio g. 49, Geibonys, Elektrėnuose. Sutarė gerai, santykiai klostėsi normaliai, planavo sukurti šeimą. Per visą šį laikotarpį atsakovas buvo pakankamai dėmesingas ieškovei ir tėvams, todėl ji net neįtarė, kad į jų santykius atsakovas žiūrėjo atmestinai ir ieškojo naujų pažinčių. Po kelių mėnesių bendro gyvenimo ji sužinojo apie atsakovo santykius su kita moterimi, todėl paprašė išsikraustyti. Netrukus sužinojo, kad laukiasi (kartu su atsakovu planavo susilaukti vaiko). Apie tai pranešė atsakovui. Jis iš pradžių apsidžiaugė, tačiau vėliau nutraukė bendravimą. Per visą likusį nėštumo laikotarpį atsakovas nesidomėjo ieškovės sveikata, o vaikui gimus - ignoravo ieškovės pranešimus dėl vaiko gimimo. Ieškovės teigimu, R. M. yra jos dukters A. S., gim. 2017 m. kovo 1 d., tėvas, tačiau gera valia savo tėvystės nepripažįsta, su dukterimi nebendrauja ir materialinio išlaikymo jai neteikia. Dukterį nuo gimimo ieškovė augina ir išlaiko pati viena, tačiau jos gaunamų pajamų neužtenka vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovės manymu, tėvas ne tik turi suteikti dukteriai pavardę, bet taip pat turi prisidėti prie jos išlaikymo.
3. Atsakovas R. M. įstatymo reikalavimus atitinkančio atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Pripažįsta reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu ir išlaikymo įsiskolinimu, taip pat su reikalavimu priteisti išlaidas, susijusias su vaiko kraitelio įsigijimu ir genetiniais tyrimais. Nurodė, kad su ieškove susipažino 2015 metais. Jis tuo metu buvo vedęs, bet jau vyko skyrybų procesas. Apie vaikus kalba buvo, bet jis nelabai norėjo, kad būtų vaikai. Vėliau jis išvyko į užsienį. Ieškovė apie vaiko gimimą jam iš karto nepranešė. Po kurio laiko, gal kovo mėnesio pabaigoje, parašė žinutę. Vėliau paskambino ir prašė atsisakyti vaiko, teigė, jog ji vaiką užsiaugins pati. Jis taip pat turi dar vieną vaiką, kuriam skiria išlaikymą. Todėl, negali skirti vaiko išlaikymui ieškovės prašomos 190 Eur sumos kas mėnesį. Sutiktų mokėti kas mėnesį išlaikymą po 70-100 Eur. Su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka visiškai; atsakovo manymu, išlaikymas turi būti priteistas nuo tėvystės nustatymo momento. 
4. Institucijos, duodančios išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė institucijos pateiktą išvadą (b. l. 21), nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė: nustatyti, kad R. M. yra vaiko A. S. tėvas, o A. S. yra R. M. dukra; nustatyti nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamąją vietą su jos motina K. S.; priteisti iš R. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. S., gim. 2017-03-01, po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-04-20 (kreipimosi į teismą dienos) iki A. S. pilnametystės, t. y. iki 2035-03-01, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš R. M. jo nepilnamečiui vaikui A. S. 285,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-03-01 iki 2017-04-20; pavesti K. S. tvarkyti A. S., gim. 2017-03-01, priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.
6. Teismas konstatavo, kad pagal pateiktą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2018-01-17 specialisto išvadą Nr. S-m 3/2018(01), kurioje nurodyta, kad R. M. yra A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,99999999578 % tikimybe. Teismas vertindamas abiejų tėvų turtinę padėtį nustatė, kad ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaiką, jos pajamos iki vaiko gimimo buvo apie 400 Eur (b. l. 16-17), ji kartu su dukra gyvena jos tėvams priklausančiame name (b. l. 21). Atsakovas šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje; jam nuosavybės teise priklauso 1/2 buto bei 1/2 garažo (b. l. 83-86), kurie yra įkeisti hipotekos kreditoriui, transporto priemonių neturi (b. l. 72), turi kreditorinių įsipareigojimų (b. l. 61-71, 73-81), taip pat turi kitą nepilnametį vaiką (b. l. 87), kuriam turi teikti 120 Eur išlaikymą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-28 sprendimu patvirtintą sutartį. Tesimas konstatavo, kad nė viena iš šalių neturi piniginių lėšų ar kito turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikui reikalingo ir priteistino išlaikymo dydį. Duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti ½ dalies šalių vaikui  reikalingo išlaikymo, byloje nėra. Tesimas taip pat įvertino ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašomo priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydis yra mažesnis už orientacinį kriterijų (šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 400 Eur) dėl priteistino išlaikymo dydžio, į kurį paprastai atsižvelgiama ir kuriuo vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas sprendė, kad ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo 190 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui nėra per didelis, yra proporcingas vaiko poreikiams bei šalių turtinei padėčiai ir būtinas užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui vystytis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Apeliantas (atsakovas) R. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio ir įsiskolinimo priteisimo: priteisti iš R. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. S., gim. 2017-03-01, po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-04-20 (kreipimosi į teismą dienos) iki A. S. pilnametystės, t. y. iki 2035-03-01, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; ieškinio reikalavimą dėl 285 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 490,00 Eur išlaidų, susijusių su vaiko A. S. kraitelio įsigijimu ir genetiniais tyrimais, priteisimo atmesti kaip nepagrįstus. Perskirstyti pirmos instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas
8. Apeliantas nurodė, kad jo nuomone, pirmos instancijos teismas nuspręsdamas iš atsakovo jo nepilnametės dukters išlaikymui priteisti po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat 285 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, taip pat papildomai 490 Eur išlaidų, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, atsakovo turtinę padėtį, ieškovės pateiktų įrodymų apie patirtas išlaidas patikimumą ir objektyvumą. Pirmos instancijos teismas, apelianto nuomone, pažeidė CK 3. 198 str. (Išlaikymo priteisimas, kai išlaikymas turi būti mokamas dviem ar daugiau vaikų) nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą aiškinant šią teisės normą.
9. Teismas skundžiamame sprendime neįvertino tai, kad atsakovas turi dar vieną mažametį vaiką, kurį taip pat privalo išlaikyti. Teismui buvo pateiktas 2017-12-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-47423-931/2017, kuriuo nustatyta atsakovo pareiga nepilnamečiam sūnui K. M., gimusiam 2015-03-25, teikti po 120 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismui taip pat buvo pateiktas ir vaiko gimimo liudijimas, atsakovas šią pareigą akcentavo ir bylos nagrinėjimo metu. Tačiau teismas šių pateiktų įrodymų ir kito atsakovo išlaikytinio buvimo fakto niekaip neįvertino, priteisdamas dukrai mokėti po 190 Eur kas mėnesį. Tokiu sprendimu buvo be tik pažeistos, iš esmės apsunkintos atsakovo finansinės galimybės abiem vaikams teikti išlaikymą, bet ir kito nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai.
10. Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė 285 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą ir 490 Eur papildomų su vaiko gimimu ir sveikatos tyrimais susijusių išlaidų. Toks teismo sprendimas šioje dalyje nėra visiškai teisingas, kadangi ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad realiai pati patyrė ne mažesnes kaip 570 Eur dydžio išlaidas (285 Eur + 285 Eur) vaikui išlaikyti (neskaitant papildomų išlaidų tyrimams, kraiteliui) laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo dienos. Teismas tiesiog nemotyvuodamas nusprendė, kad 190 Eur išlaikymo dydžio, kurį priteisė, pakanka, kad būtų pagrindas priteisti įsiskolinimą. Ir dar papildomai teismas iš atsakovo priteisė 490 Eur išlaidas. Manytina, kad 285 Eur suma turėjo būti atima iš prašomų priteisti 490 Eur dydžio išlaidų. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui.
11. Pirmos instancijos teismas taip pat iš esmės nevertino ir prašomų priteisti papildomų vaiko kraitelio, genetinių tyrimų ir kitų su vaiko gimimu susijusių išlaidų, netyrė jų objektyvumo, todėl sprendimas toje dalyje taip pat yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Visų pirma, nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovas privalo atlyginti pačios ieškovės patirtas tyrimų išlaidas pagal UAB „Impeks medicinos diagnostikos centro“ pateiktą paslaugų ataskaitą 121,53 Eur sumai. Tokie tyrimai pagal pateiktą ataskaitą atlikti 2016 m. birželio mėn., t.y. dar pačioje nėštumo pradžioje ir tai niekaip nėra susiję su atsakovo dukters sveikata, poreikiais, tyrimais ir pan. Atsakovas neturėjo ir neturi pareigos išlaikyti ieškovės ar prisidėti prie jos pačios patirtų išlaidų, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas tokias išlaidas iš atsakovo priteisė, visiškai neanalizuodamas jų objektyvumo ir sąsajos su pareiga išlaikyti savo dukrą. Be to, atsakovui nėra suprantama, kodėl ieškovė, teigdama, kad iki gimdymo, iki nėštumo uždirbo vos 400 Eur, lankėsi privačiose gydymo įstaigose, kai buvo apsidraudusi privalomuoju sveikatos draudimu ir šeimos gydytojo, gydytojų specialistų paslaugos jai buvo ir yra nemokamos. Toks ieškovės pasirinkimas didinti savo išlaidas negali sukelti jokių pasekmių atsakovui, jis negali būti atsakingas už padidintas ir neobjektyvias sveikatos priežiūros išlaidas. Teismas taip pat nevertino ir ieškovės pateikto banko išraše, jame atvaizduotų išlaidų objektyvumo ir pagrįstumo.
12. Ieškovė K. S. pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą. Su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė iš esmės sutiko su ginčijamo sprendimo motyvais ir prašė palikti nepakeistą. Taip pat nurodė, kad Atsakovo atstovė apeliaciniame skunde pateikė išlaidų, nurodytų banko išraše, analizę ir tvirtino, kad dalies išlaidų kilmė yra neaiški, nėra jokių įrodymų, kad jos susijusios su dukters poreikiais. Ieškovė patvirtina, kad apeliaciniame skunde kritikuojamos išlaidos buvo susijusios su dukterimi: banko išrašo eilutėje Nr. 138 už 19,93 Eur buvo įsigyti buteliukai; eilutėje Nr. 140 už - 25,62 Eur žaislas vaikui; eilutėje Nr. 160 už 16,69 Eur - žaislas vaikui; eilutėje Nr. 163 už 27 Eur - kepurytė su movų vaikui; eilutėje Nr. 165 už 25,40 Eur - čiulptuko laikiklis su vaiko vardu ir barškutis; eilutėje Nr. 167 už 35 Eur - rūbeliai vaikui; eilutėje Nr. 172 už 47,91 Eur - lavinimo kilimėlis kūdikiui. Šie pirkiniai taip pat patvirtina, kad per mėnesį dukters pirkiniams ieškovė išleido ne mažesnę kaip 380 eurų sumą. Ieškovė taip pat nurodė, kad laikinai gyvena su tėvais ir jie jai padeda išlaikyti ir prižiūrėti dukrą. Ateityje planuoja iš jų išsikelti ir vaiką auginti viena pati, todėl patirs papildomų išlaidų, susijusių su mokėjimais už nuomą ir komunalines paslaugas. Ieškovė nuo 2018 m. kovo 5 d. grįžo į darbą. Kadangi dėl sudarytų sąrašų darželį dukra pradės lankyti tik 2019 m. rudenį, ieškovė turės samdyti auklę. Šiai dienai išlaidos auklei sudaro apie 250 Eur per mėnesį. Gavus vietą darželyje, lankysi jį, tačiau papildomai už maitinimą teks mokėti nuo 60 Eur per mėnesį. Ieškinys surašytas ir paduotas teismui iki ieškovė sugrįžimo į darbą, todėl šios objektyviai jau dabar patiriamos išlaidos jame nenurodytos.
13. Kadangi nepilnametės dukters poreikiai jai augant tik didės, ji lankys vaikų darželį, pagal poreikį ir gabumus lankys būrelius ir kitokius lavinimosi užsiėmimus, ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinys yra pagrįstas, o prašomo priteisti išlaikymo dydis yra netgi mažesnis už orientacinį kriterijų (šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 400 Eur), į kurį paprastai atsižvelgiama ir kuriuo vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
15. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio.
16. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).
17. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
18. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z. , bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.
19. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D. , bylos Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
20. Ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis per mėnesį – 190 Eur. Kaip nurodė ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje, vaiko poreikiai nuolat didėja, ieškovei išlaikyti vaiką ir pragyventi padeda jos tėvai. Atsakovas su tokiu išlaikymo dydžiu nesutiko; sutinka mokėti po 70-100 Eur per mėnesį, o apeliaciniame skunde nurodo, jog galėtų mokėti 120 Eur kas mėnesį, nes šiuo metu nedirba, turi dar vieną nepilnametį vaiką, be to, turi kreditorinių įsipareigojimų.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir motyvuotai aptarė abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybę proporcingai rūpintis nepilnamečiu vaiku. Tesimas vertindamas abiejų tėvų turtinę padėtį įvertino tai, jog iš byloje esančių įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį ir ieškovės duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė iki ieškinio padavimo momento nedirbo, augino vaiką, jos pajamos iki vaiko gimimo buvo apie 400 Eur (b. l. 16-17), ji kartu su dukra gyveno jos tėvams priklausančiame name (b. l. 21). Atsakovas šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje; jam nuosavybės teise priklauso 1/2 buto bei 1/2 garažo (b. l. 83-86), kurie yra įkeisti hipotekos kreditoriui, transporto priemonių neturi (b. l. 72), turi kreditorinių įsipareigojimų (b. l. 61-71, 73-81), taip pat turi kitą nepilnametį vaiką (b. l. 87), kuriam turi teikti 120 Eur išlaikymą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-28 sprendimu patvirtintą sutartį. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. ir kt. v. BAB „Iglus“, bylos Nr. 3K-3-459/2013; kt.).
22. Ieškovė pateikė išlaidų, skirtinų šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, paskaičiavimą, kuriame nurodė, jog šalių nepilnamečio vaiko A. S. poreikiams tenkinti per mėnesį reikia ne mažiau kaip 380 Eur. Vaiko apsilankymams pas gydytojus (kelionės kainuoja po 25 Eur, per mėnesį dėl nustatytos kūdikiui geltos reikalingas bent jau vienas vizitas) ir vaistams (50 Eur), vitaminams (30 Eur), maistui (150 Eur), aprangai (100 Eur), sauskelnėms (50 Eur), higienos prekėms (30 Eur), žaislams ir kitokiam ugdymui (20 Eur). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
23. Kolegija taip pat laiko nepagrįstu apelianto argumentu, jog šioje byloje nustatyta didesnis nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis pažeidžia, kito jo nepilnamečio vaiko teises, nes dėl atitinkamo išlaikymo dydžio apeliantas geruoju ir laisva valia susitarė kitoje byloje.

Dėl išlaikymo skolos priteisimo

24. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti vaikui 285 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-03-01 (vaiko gimimo) iki 2017-04-20 (kreipimosi į teismą), t. y. po 190 Eur kas mėnesį už 1,5 mėn. laikotarpį (1,5 mėn. x 190 Eur). Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad išlaikymas turi būti priteisiamas nuo tėvystės nustatymo momento, t. y. tik į ateitį.
25. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką. Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šie turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Jeigu tėvai ar vienas iš jų prievolės nevykdo, tai atsiranda vaiko teisė į pažeistos teisės teisminį gynimą, pareiškiant ieškinį teisme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė gauti išlaikymą yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Kai yra pagrindas, išlaikymas priteisiamas ieškovui nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2010). Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2010).
27. Nagrinėjamu atveju, iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikė nuo gimimo, atsakovas šios aplinkybės ir neneigė. Todėl ieškovės prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 190 Eur per mėnesį nuo vaiko gimimo dienos iki ieškinio teismui padavimo dienos, iš viso 285 Eur (1,5 mėn. x 190 Eur/mėn.), yra pagrįstas ir tenkintinas.
28. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo R. M. 490,00 Eur išlaidų, susijusių su vaiko kraitelio įsigijimu ir genetiniais tyrimais. Ieškovė pateikė teismui šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 6-15), ir kaip ji nurodė, iš viso vaiko kraitelio įsigijimu ir genetiniams tyrimams ji išleido 980 Eur. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas įvertino, kaip susijusias su atsakovo vaiku, kurio gimimui ieškovei buvo būtina atitinkamai apsirūpinti, t. y. ieškovė nupirko lovytę (120 Eur vertės), vežimėlį (450 Eur vertės), vonelę (10 Eur vertės), aprangą (100 Eur vertės), higienos prekes (50 Eur vertės), gultuką (130 Eur), taip pat sumokėjo už genetinius tyrimus bei vizitus pas gydytojus genetikus (120 Eur). Minėta, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o tėvų teisės yra lygios, todėl pusė minėtos sumos, t. y. 490 Eur, kaip to prašo ieškovė, priteistina iš atsakovo.
29. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl skolos išlaikymo priteisimo.
30. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

apelianto (atsakovo) R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                      Alvydas Barkauskas

Vaclovas Paulikas

Jūratė Varanauskaitė