Civilinė byla Nr. 3K-3-515/2011

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00632-2009-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.; 4.5.2.4                                         

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m.  gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei V. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami teisės normų dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos eismo įvykiu, atlyginimo teisės taikymo ir aiškinimo klausimai.

Ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, kad 2005 m. balandžio 15 d. ją, važiuojančią dviračiu, partrenkė automobiliu važiavusi atsakovė. Dėl šio įvykio Kauno rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, tačiau jis buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminio tyrimo metu  atliktoje ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui techniškai buvo tai, kad susidariusioje eismo situacijoje automobilio vairuotoja V. T., pastebėjusi grėsmę eismo saugumui keliančias dviratininkes, nesulėtino vairuojamo automobilio greičio, kad išvengtų susidūrimo su dviratininke S. V., taip, pažeisdama KET 172, 173 punktų reikalavimus, kliudė ir sužalojo kelio važiuojamąja dalimi važiavusią dviratininkę S. V., kuriai dėl galvos smegenų sukrėtimo sutrikdyta jos sveikata.

Ieškovė teigė, kad dėl minėto sužalojimo ji patyrė 950 Lt turtinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą, kurią atsakovė gera valia atsisako atlyginti. Žalą, ieškovės nuomone, sudaro apgadinto dviračio, mobiliojo telefono bei drabužių vertė, o neturtinė žala kyla iš įvykio metu padaryto sveikatos sužalojimo, dėl kurio ji jaučia didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą.

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Ji nurodė, kad per visą laiką, kol buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, ieškovė nesikreipė nei į draudimo kompaniją, apdraudusią atsakovės kaip vairuotojos civilinę atsakomybę, nei į teismą dėl savo pažeistų teisių, nereiškė civilinio ieškinio. Atsakovei abejonių kėlė prašomos žalos dydis, nes dviratis ir telefonas nebuvo nauji jų apgadinimo metu. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė niekur nesigydė, nesilankė pas gydytojus, jos nurodytas traumos sunkumas dėl galvos skausmų neatitinkantis tikrovės, nes ieškovė dar iki tol turėjo kitą panašaus pobūdžio traumą, galvos skausmai buvo dažni ir be traumos. Be to, ieškovės veiksmuose taip pat nustatyta KET pažeidimų, kurie buvo eismo įvykio priežastinis ryšys, nes pati ieškovė savo veiksmais leido žalai atsirasti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė 375 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos. Teismas nurodė, kad draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė tiksliai neįrodė sugadintų daiktų vertės, bei įvertinęs, kad sugadinti daiktai nebuvo nauji,  teismas nustatė, kad ieškovės nuostolius sudaro sugadinto dviračio vertė  - 200 Lt, telefono -  100 Lt ir džinsinių kelnių 75 Lt vertė. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą teismas konstatavo, kad pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykio aplinkybėms buvo atsakovės veiksmai (nesulėtino vairuojamo automobilio greičio, kad išvengtų susidūrimo su ieškove), tačiau ir  ieškovės  veiksmai buvo nepriimtini (nukentėjusioji važiavo dviračiu ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir keitė judėjimo kryptį iš kairės į dešinę) ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę bei įvertinęs, kad eismo įvykio metu ieškovei padaryti sveikatos sutrikdymai sukėlė fizinį skausmą ir emocinius išgyvenimus, tačiau nežymus sveikatos sutrikdymas truko mažiau kaip 10 dienų, taip pat, kad atsakovė gauna nedideles pajamas ir turi kreditorinių įsipareigojimų teismas nustatė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslino sprendimo dalį, kuria priteista turtinė žala ieškovei, ir šią žalą padidino iki 400 Lt. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, inter alia su tuo, kad žalos atsiradimo faktas yra taip pat susijęs su ieškovės neatsargiais veiksmais; atsižvelgdama į tai, kad apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė pripažino, jog turtinė žala gali būti didesnė ir sutiko atlyginti ieškovei ne 375 Lt, bet 400 Lt, padidino ieškovei priteistinos materialinės žalos dydį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 19 d. nutartį ir ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai, spręsdami turtinės žalos atlyginimo klausimą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Esmė yra ta, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo ir nepasisakė, kokiais įrodymais vadovaudamasis sprendė, jog dviračio vertė - 200 Lt, telefono - 100 Lt ir džinsinių kelnių 75 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutiko su tuo, jog daiktai buvo įsigyti už 950 Lt, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog tokio dydžio žala byloje neįrodyta, nors byloje buvo pateiktos pažymos, sutartys, liudijančios apie ieškinyje nurodytų daiktų kainą. Byloje taip pat buvo apklausti liudytojai, patvirtinę pinigų suma, sumokėtas už sugadintą kilnojamąjį turtą.
2. Teismai padarė išvadą, kad žalos atsiradimo faktas yra taip pat susijęs su ieškovės neatsargiais veiksmais, nes, kaip nustatyta byloje, ieškovė važiavo dviračiu ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir keitė judėjimo kryptį iš kairės į dešinę, nors byloje esančiomis specialistų išvadomis nustatyta, kad pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui techniškai buvo tai, jog susidariusioje eismo situacijoje automobilio vairuotoja V. T. (atsakovė), pastebėjusi grėsmę eismo saugumui keliančias dviratininkes, nesulėtino vairuojamo automobilio  taip, kad išvengtų susidūrimo su dviratininke S. V. (ieškove). Dėl šios priežasties akivaizdu, kad eismo įvykio kaltininkė neabejotinai yra atsakovė ir teismai neturėjo pagrindo sulyginti ieškovės ir atsakovės kaltę dėl eismo įvykio priežasties. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.
3. Priteistas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas neatitinka padarytos žalos dydžio, o teismai priimdami sprendimus dėl šios dalies nesirėmė jokiais įrodymais dėl neturtinės žalos dydžio, nesiaiškino, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies skirtingų įrodinėjimo priemonių, neįvertino sveikatos istorijos. Be to, teismai netinkamai aiškino neturtinę žalą reglamentuojančias teisės normas ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos išnagrinėtose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata – viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Dėl eismo įvykio ieškovė jaučia didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, nuo to laiko daugiau nebevažinėja dviračiu. Taigi įvertinus bylos duomenis akivaizdu, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, atsižvelgę į visas reikšmingas bylai aplinkybes, sužalojimo laipsnį, ligos, gydymo eigą, pasveikimo perspektyvą, patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kitas faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad neturtinė žala padaryta ir įrodyta, tačiau nustatė nepagrįstai mažą atlygintiną neturtinės žalos dydį. Pabrėžtina, kad 500 Lt suma neturtinei žalai atlyginti partrenkus dviračiu važiuojantį asmenį nėra pakankama dėl žalos padarymo ieškovui kilusiems negatyviems padariniams – dideliam išgąsčiui, fiziniam skausmui, asmens žmogiškojo orumo pažeminimui viešoje vietoje – maksimaliai sušvelninti. Atsižvelgiant į aptartus neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijus ir vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika darytina išvada, kad, spręsdami apie neturtinių išgyvenimų kompensavimą 500 Lt dydžio suma teismai netinkamai pritaikė neturtinės žalos dydžio įvertinimą reglamentuojančią materialiosios teisės normą bei CPK 185 straipsnį. Manytina, kad reikalaujamas 10 000 Lt neturtinės žalos dydis šiuo atveju neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasacinis skundas yra surašytas ir priimtas pažeidžiant CPK 347 straipsnio 3 dalies, 350 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus, nes pasirašytas galbūt ne ieškovės S. V., taip pat netinkamas atstovavimas, nes atstovavimo sutartyje grafoje „Klientas“ pasirašė ne pati S. V.. Prie civilinės bylos yra pridėta ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr. 65-1-00541-05, kurioje ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta bei liudytojų apklausos protokoluose pasirašė kasatorė. Jos parašo pavyzdžių yra ir šioje civilinėje byloje, po priesaika. Ieškovės parašas kasaciniame skunde atstovavimo sutartyje yra visiškai nepanašus į parašą, buvusį ant ieškovės pateikto ieškinio ir kitų byloje esančių dokumentų, todėl yra pagrįsta išvada, kad kasacinį skundą bei atstovavimo sutartį pasirašė ne pati S. V., o kitas asmuo ir jos parašai šiuose dokumentuose yra akivaizdžiai suklastoti. Dėl klastojimo fakto kreiptasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Taigi nustačius, kad skundą, atstovavimo sutartį pasirašė ne S. V., tai būtų pagrindas kasaciniam skundui atmesti arba jį palikti nenagrinėtą.
2. Ieškovės kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo pažeidžia proporcingumo bei rungimosi principą. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Eismo įvykis kilo 2005 m. balandžio 15 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir vyko teisminiai procesai, tačiau ieškovė pati nesirūpino tinkamu žalos atlyginimu, į draudimo bendrovę kreipėsi tik 2010 m. birželio mėn., t. y. praleidusi senaties terminą dėl savo kaltės. Be to, už žalą, kuri atsirado eismo įvykio metu, atsakomybė kyla ir draudimo bendrovei, kurioje eismo įvykio metu buvo draustas kalto asmens automobilis. Atsakovės draudimo sutartis eismo įvykio metu buvo galiojanti. Pagal Draudimo įstatymo nuostatas, ieškovei būtų pakakę atlyginti jos nurodytus nuostolius šio įstatymo pagrindais, tačiau ieškovė savo nerūpestingais veiksmais ir neveikimu nesikreipė i draudimo bendrovę, taigi būdu negynė savo teisių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net kasaciniame skunde apie draudimo gavimą ir (ar) jo negavimą ieškovė nutyli, taip siekdama suklaidinti teismą.
3. Dviratis ir telefonas nebuvo nauji jų apgadinimo metu ir nėra galimybės nustatyti nei šių daiktų įsigijimo laikotarpio, nei kainos, o kasatorės pateikti įrodymai neinformatyvūs, todėl teismas negali priteisti tokio turtinės žalos dydžio, kuris neįrodytas ir grindžiamas abejonėmis.
4. Neturtinei žalai atlyginti teismai priteisė 500 Lt, tinkamai  įvertinę ieškovės elgesį eismo įvykio metu bei ekspertų išvadas, kuriose nurodoma, jog „...nukentėjusiosios S. V. veiksmai kelyje buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu...“. Nepagrįsti ir  kasatorės teiginiai, kad teismai nevertino pateiktos ieškovės ligos istorijos, nes ji ne kartą buvo vertinta teismo medicinos ekspertų, net paskyrus teismo medicinos tyrimą komisijoje, kurio metu buvo konstatuota, kad S. V. ankstesni ar vėlesni (iki eismo įvykio ir po jo) sveikatos sutrikimai nesietini su eismo įvykiu, kurio metu kasatorei padarytas nežymus sveikatos sutrikimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio proceso galimybės

Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad kasacinis skundas yra surašytas ir priimtas pažeidžiant CPK 347 straipsnio 3 dalies, 350 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus, nes pasirašytas galbūt ne ieškovės S. V., be to, byloje netinkamas ir atstovavimas, nes atstovavimo sutartyje grafoje „Klientas“ pasirašė ne pati ieškovė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas yra priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2011 m. liepos 13 d. nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama. Nurodyta nutartimi teisėjų atrankos kolegija, be kita ko, nustatė, kad pateiktas kasacinis skundas atitinka CPK turiniui ir formai keliamus reikalavimus, todėl jis priimtinas nagrinėti kasacine tvarka. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytus argumentus, kad pateiktas kasacinis skundas CPK reikalavimų neatitinka, nes jos argumentai grindžiami tik prielaida dėl esą netinkamos kasacinio proceso iniciatyvos teisę turinčio subjekto – kasatorės valios išraiškos formos. 

Dėl turtinės žalos

Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jį nustato teismas (CK 6.249 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, jog, šalims nesutariant dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje B. Z. v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-493/2010). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ieškovė tikslios sugadintų daiktų vertės neįrodė. Teismai vertino byloje pateiktus įrodymus ir šių įrodymų pagrindu nustatė atlygintinos žalos dydį, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodinėjimo taisyklės nepažeistos.

Išimtinis kasacijos pobūdis lemia tai, kad faktinių aplinkybių nustatymas nėra kasacijos dalykas, nes kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teismai, remdamiesi byloje esančiais įrodymais (specialisto išvada, ekspertizės aktu, Kauno rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, šalių paaiškinimais) konstatavo priešingus teisei ieškovės veiksmus, kurie buvo susiję priežastiniu ryšiu su žalos jai atsiradimu. Šios aplinkybės, be kita ko, turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnis), o tam tikrais atvejais nukentėjusio asmens kaltė gali būti pagrindas asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių kasatorės argumentai, kad teismai neturėjo pagrindo dėl eismo įvykio konstatuoti ir pačios ieškovės kaltės, yra nepagrįsti, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, todėl atmestini.   

Dėl neturtinės žalos

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje  P. R. B., N. B. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-357/2008). Kartu reikia įvertinti atsakovo turtinę padėtį bei galimybę priteisiamą neturtinę žalą atlyginti bei atsižvelgti į kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Taigi, teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-371/2003 N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. O. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-560/2010).

Šioje byloje teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į bylos šalių kaltę, ieškovės sužalojimų pobūdį, jos patirtus neigiamus išgyvenimus dėl eismo įvykio, atsakovės materialinę padėtį, todėl konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priteista neturtinės žalos suma laikytina atitinkančia priteistino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. 

Kasaciniame skunde nurodyta, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2007), o kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais išaiškinimais (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. F. A. K., bylos Nr. 3K-3-9/2006). Kasatorės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos savo faktinėmis aplinkybėmis yra skirtingos nuo nagrinėjamos bylos. Bylose: N. Ž. v. SPUAB “Vilniaus troleibusai” ir kt., bylos  Nr. 3K-3-371/2003, J. E. v. R. Č. pieno surinkimo įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-634/2005 ir J. V. v. K. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-588/2005, nukentėjusiesiems buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai, byloje A. M. v.  UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2007, – apysunkis kūno sužalojimas, byloje R. L. ir R. L. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2007, žalą padaręs asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus bei sunkiai sutrikdė nukentėjusio asmens sveikatą, o bylose L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005, P. D. v.  R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006, V. V. v. UAB ,,Žemaitijos deguonis“, bylos Nr. 3K-3-575/2006, ir A. L. v. UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007, sprendžiami žalos, nesusijusios su eismo įvykiu, atlyginimo klausimai. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, ir konstatuoja, kad nėra pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta  64,45 Lt (šešiasdešimt keturi litai 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies  1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatorės S. V. (duomenys neskelbtini) 64,45 Lt (šešiasdešimt keturis litus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gražina Davidonienė

              Virgilijus Grabinskas

              Juozas Šerkšnas