Civilinė byla Nr. 2-1838/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00855-2013-9

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

              110.1.; 110.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 15 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria ieškovo prašymu atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4126-345/2013 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS, ieškinį atsakovams E. V. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Faulana“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Egvilta“. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti BUAB „Faulana“ ir E. V. 2010 m. spalio 11 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11102010, kuria bendrovė perleido, o E. V. įsigijo visas reikalavimo teises į BUAB „Egvilta“, negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti visišką restituciją – gražinti į BUAB „Faulana“ turto masę ginčijama sutartimi perleistas reikalavimo teises.

Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

1) uždrausti atsakovui E. V. perleisti jam priklausančio finansinio reikalavimo į BUAB „Egvilta“ skolos dalį 4 638 687 Lt apimtyje tretiesiems asmenims iki įsiteisės teismo sprendimas;

2) sustabdyti atsakovo E. V. teisę balsuoti BUAB „Egvilta“ kreditorių/komiteto posėdžiuose 4 638 687 Lt apimtimi (4 638 687 Lt suteikiamais balsais) visais kreditorių/komiteto posėdžių darbotvarkėse numatytais klausimais iki įsiteisės teismo sprendimas;

3) apriboti atsakovo E. V. teisę gauti finansinio reikalavimo patenkinimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje ta dalimi, kurią suteikia atsakovo E. V. 4 638 687 Lt finansinis reikalavimas iki įsiteisės teismo sprendimas.

Ieškovo teigimu, egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas E. V., gavęs ieškinį, gali siekti išvengti atsakomybės ir perleisti iš bendrovės įgytą reikalavimo teisę trečiajam asmeniui arba kitaip panaikinti reikalavimo teisę trečiojo asmens BUAB „Egvilta“ bankroto byloje. Perleistų reikalavimų suma fiziniam asmeniui yra didelė, todėl savaime padidina sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, atsakovas E. V. yra didžiausias BUAB „Egvilta“ kreditorius, todėl turi ir didžiausią įtaką kreditorių susirinkime priimamiems sprendimams. Atsakovas neteisėtai įgijęs reikalavimą į BUAB „Egvilta“, įgavo balsų daugumą tarp šios įmonės kreditorių ir gali daryti esminę įtaką BUAB „Egvilta“ bankroto procedūroms bei pažeisti kreditorių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Uždraudė atsakovui E. V. perleisti jam priklausančio finansinio reikalavimo į BUAB „Egvilta“ skolos dalį 4 638 687 apimtyje tretiesiems asmenims, sustabdė atsakovo E. V. teisę balsuoti BUAB „Egvilta“ kreditorių/komiteto posėdžiuose 4 638 687 Lt apimtimi (4 638 687 Lt suteikiamais balsais) visais kreditorių/komiteto posėdžių darbotvarkėse numatytais klausimais bei apribojo atsakovo E. V. teisę gauti finansinio reikalavimo patenkinimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje ta dalimi, kurią suteikia atsakovo E. V. 4 638 687 Lt finansinis reikalavimas iki įsiteisės teismo sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimo dydį, sprendė, jog jis atsakovui – fiziniam asmeniui yra reikšmingas. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovo nesąžiningą elgesį sudarant ginčijamą sandorį, todėl sprendė, jog išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas E. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėjus iš esmės ieškovo prašymą atmesti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neįvertino ieškinio tikėtino pagrįstumo ir skundžiama nutartimi užtikrino ieškinio, kuris pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, reikalavimus.

2. Apelianto vertinimu, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo balsavimo teisės BUAB „Egvilta“ bankroto procese, sustabdymas, yra perteklinė, nesusijusi su ieškovo reiškiamu ieškiniu. Be to, apelianto vertinimu, ieškovas siekdamas apriboti apelianto balsavimo teises, siekia užtikrinti AS „UniCredit Bank“ interesų vyravimą priimant sprendimus BUAB „Egvilta“ bankroto procese.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovo CK 6.66 straipsnio pagrindu reiškiamas ieškinys pateiktas teismui praleidus ieškinio senaties terminą, tačiau teismas šios aplinkybės, kaip ir ieškinio pagrįstumo, neįvertino ir pritaikė byloje laikinąsias apsaugos priemones.

Vertindamas apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atliekamas tik preliminarus pareikštų reikalavimų ir atsikirtimų į juos bei pateiktų įrodymų vertinimas, o į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas iš tiesų yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.) ir prašymą apginti pažeistą teisę priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 str. 1 d.), kadangi bylos nagrinėjimo metu pripažinus jo praleidimo priežastis svarbiomis, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais ir dėl to, jog iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog teismas atliko preliminarų ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimą ir sprendė, kad kartu su ieškiniu pateikti duomenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus. Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o įvertinti, ar egzistuoja ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokią tikimybę įžvelgė, apeliacinės instancijos teismas su šia išvada neturi pagrindo nesutikti, todėl atsakovo E. V. argumentai, dėl pirmosios instancijos teismo neatlikto preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi taip pat teigia, jog įvertinus ieškiniu pareikštus reikalavimus ir pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones akivaizdu, jog laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo balsavimo teisės BUAB „Egvilta“ bankroto byloje sustabdymas yra perteklinė.

Teisėjų kolegija įvertinusi šalis siejančių teisinių santykių visumą bei ieškovo pateiktus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina pareikštų reikalavimų įvykdymą. Jomis negali būti užtikrintas nepareikštų reikalavimų įvykdymas. Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Įvertinus ieškovo nagrinėjamoje byloje keliamus reikalavimus (pripažinti tarp atsakovų E. V. ir BUAB „Faulana“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria E. V. įsigijo reikalavimo teises į BUAB „Egvilta“, negaliojančia ir taikyti restituciją), bei prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę (sustabdyti E. V. teisę balsuoti BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose), laikytina, jog nagrinėjamoje byloje išnagrinėjus klausimą dėl Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo ir pripažinus ginčijamą sandorį niekiniu, bus laikoma, jog E. V. BUAB „Egvilta“ bankroto byloje 4 638 687 Lt dydžio reikalavimo apimtyje veikė neturėdamas tam teisinio pagrindo, tačiau teisėjų kolegija pažymi jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą – kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2010). Todėl teisėjų kolegija mano, jog ieškovo prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo balsavimo teisės BUAB „Egvilta“ bankroto procese sustabdymas, nepagrįstai apsunkintų minėtos įmonės bankroto procesą, pažeistų jos kreditorių teises ir interesus. Pažymėtina, jog kreditorių susirinkimas, be ieškovui aktualių bankrutavusios įmonės turto pardavimo klausimų, nagrinėja ir kitus, ne mažiau svarbius, su įmonės bankroto procesu susijusius klausimus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) 23 straipsnyje. Kreditorių susirinkimo nutarimai priimamai daugiau kaip pusės įmonės kreditorių balsų dauguma (ĮBĮ 24 str.). Nagrinėjamu atveju pats ieškovas nurodė, jog atsakovas E. V. yra didžiausias BUAB „Egvilta“ kreditorius (b.l. 13), jo reikalavimas yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi BUAB „Egvilta“ bankroto byloje Nr. B2-1547-823/2013, todėl pritaikius ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdžius atsakovo E. V. balsavimo teisę būtų trikdoma BUAB „Egvilta“ bankroto procedūra ir su jos vykdymu susijusių klausimų priėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nuogąstavimai dėl to, kad nepritaikius prašomos laikinos apsaugos priemonės, atsakovas priims išimtinai jam palankius sprendimus, nepagrįsti. Teismo nuomone, ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta aplinkybė, kad E. V. turimų balsų įtakoje buvo priimtas sprendimas parduoti turtą už ne mažesnę, kaip teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumą, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokiu priimtu sprendimu kaip nors būtų pakenkta galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui šioje byloje. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas kreditorių susirinkimų metu priimamų nutarimų kontrolės mechanizmas, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamas ieškovo siekiamam tikslui – apriboti asmeniškai atsakovui E. V. palankių sprendimų priėmimą, užtikrinti. Todėl skundžiama nutartis, dalyje, kuria atsakovo E. V. atžvilgiu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - sustabdyta atsakovo E. V. teisė balsuoti BUAB „Egvilta“ kreditorių/komiteto posėdžiuose 4 638 687 Lt apimtimi (4 638 687 Lt suteikiamais balsais) visais kreditorių/komiteto posėdžių darbotvarkėse numatytais klausimais, naikintina kaip nepagrįstai suvaržanti BUAB „Egvilta“ bankroto procedūras ir nesuderinama su bankroto proceso tikslais.

Vertindamas skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą likusioje dalyje, teisėjų kolegija pažymi, jog teismas taikė kitas ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgęs į ieškinio sumos dydžio reikšmingumą atsakovui kaip fiziniam asmeniui, todėl atsakovui siekiant panaikinti skundžiama nutartimi jo atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, jam tenka pareiga įrodyti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 str.). Tačiau atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui jo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų visumos ir net neįrodinėjo pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo šioje dalyje, todėl išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, jog atsakovas paneigė grėsmę būsimo teismo sprendimo neįvykdymui dėl ko naikinti ar keisti skundžiamą nutartį likusioje dalyje nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis keistina, panaikinant atsakovo E. V. atžvilgiu pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti atsakovo E. V. teisę balsuoti BUAB „Egvilta“ kreditorių/komiteto posėdžiuose 4 638 687 Lt apimtimi (4 638 687 Lt suteikiamais balsais) visais kreditorių/komiteto posėdžių darbotvarkėse numatytais klausimais, likusią nutarties dalį paliekant nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovo BAB banko SNORAS prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Ieškovo reikalavimų užtikrinimui uždrausti atsakovui E. V. perleisti jam priklausančio finansinio reikalavimo į BUAB „Egvilta“ skolos dalį 4 638 687 Lt apimtyje tretiesiems asmenims ir apriboti atsakovo E. V. teisę gauti finansinio reikalavimo patenkinimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje ta dalimi, kurią suteikia atsakovo E. V. 4 638 687 Lt finansinis reikalavimas iki įsiteisės teismo sprendimas.

Likusioje dalyje ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai.“

Teisėjai                                                                                                                              Audronė Jarackaitė

                                                                                                                                                          Egidija Tamošiūnienė

                                                                                                                                            E. Ž.