Civilinė byla Nr. e2-150-407/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01470-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 5d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio10 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTGINA“ ieškinį atsakovei G. M. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BALTGINA“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei G. M. (toliau – ir apeliantė), prašydama priteisti UAB „BALTGINA“ naudai iš G. M. 96 688,73 Eur nuotolių atlyginimą, kurie kilo dėl apeliantės nevykdytos 2019 m. balandžio 30 d. sudarytos Skerdyklos ir mėsos perdirbimo cecho technologinės įrangos pirkimo sutarties Nr. 2019/04/30 (toliau –Sutartis). Pareikštus ieškinio reikalavimus ieškovė prašė užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, areštuojant G. M. turtą 96 688,73 Eur sumai, pirmiausia areštuojant apeliantės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, akcijas, o šių nesant ar esant nepakankamai – areštuojant apeliantės pinigines lėšas, esančias pas ją, bankuose ar pas kitus asmenis, leidžiant apeliantei atlikti operacijas su atitinkamomis lėšomis, jei jomis yra atsiskaitoma su ieškove.
2. Prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – apeliantei priklausančio turto areštą, ieškovė grindė tuo, kad pačios apeliantės išsakyti motyvai apie jos finansinę būklę bei turimą turtą, verčia abejoti jos galimybėmis įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Aplinkybės, kad apeliantė turės grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai jai suteiktas pinigines lėšas ir ji turi įsiskolinimą kredito įstaigai (bankui), kurio grąžinti negali, patvirtina, kad apeliantė ketina perleisti jai priklausantį turtą, o gautus pinigus skirti atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Kadangi pati apeliantė nurodė, kad pakankamai lėšų negaus, tai reiškia, kad išmokėjus skolas kitiems kreditoriams, atsiskaityti su ieškove tokių lėšų nebeliks.
3. Be to, didelę tikimybę, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba apskritai neįmanomas, patvirtina ir ta aplinkybė, jog apeliantė, sudariusi sutartį su ieškove ir įsipareigojusi įsigyti didelės vertės įrangą staiga, nenurodydama jokių svarbių priežasčių, ėmė ir atsisakė vykdyti sutartį (t. y., tiek priimti įrangą, tiek ir ją apmokėti).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4331-431/2019 ieškovės UAB „BALTGINA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantei G. M. tenkino.
5. Teismas nustatė, kad egzistuoja pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas taikyti apeliantės turto areštą. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad apeliantės susirašinėjime su ieškove nurodytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantė ketina perleisti jai priklausantį turtą, o gautus pinigus skirti atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Apeliantė taip pat nurodė, kad pakankamai lėšų negaus, o tai reiškia, kad išmokėjus skolas kitiems kreditoriams, atsiskaityti su ieškove tokių lėšų gali nepakakti. Todėl apeliantei įvykdžius nurodytus veiksmus, atsiskaitymas su ieškove pagal jai galimai palankų teismo sprendimą, nebus galimas.
6. Teismas nutarė areštuoti apeliantei priklausantį 96 688,73 Eur vertės nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti apeliantės pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas apeliantę ar trečiuosius asmenis, leidžiant apeliantei naudoti lėšas pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti. Bendra apeliantės areštuoto turto ir piniginių lėšų suma neturi viršyti 96 688,73 Eur sumos.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
7. G. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4331-431/2019 ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Ieškovė kildina tariamus nuostolius dėl to, kad pagamino įrangą, kurios negali neva realizuoti. Tačiau įranga turi savo vertę, o nuosavybės teisės atsakovas į įrangą atsakovei neperdavė. Taigi, ieškovė turi ir turtą, ir dar nori nuostolių. Ieškovė neteisingai paskaičiavo grynąjį pelną, todėl šioje dalyje ieškinys nepagrįstas. Be to, ieškinys nepriskirtinas teismui ir turi būti nagrinėjamas arbitraže.
8.2. Nėra grėsmės, kad apeliantė vengs galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymo. Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliantės nesąžiningumą ir savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tik jos neformalaus pobūdžio elektroniniu laišku ir deklaratyviais pareiškimais apie tariamą jos nesąžiningumą, o ne kokiais nors konkrečiais, atliktais ir todėl galinčiais pasikartoti nesąžiningais disponavimo turtu veiksmais. Be to, nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovė elgtųsi nesąžiningai ir/ar slėptų turtą.
8.3. Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis yra neproporcinga galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo apimčiai. Apeliantė jos atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nelaiko pagrįstomis ir juo labiau proporcingomis. Taip pat pažymi, kad ji yra ne tik verslininkė, bet ir trijų mažamečių vaikų motina. Todėl jai einamosioms išlaidoms reikalinga pinigų suma yra pakankamai didelė.
9. Ieškovė UAB „BALTGINA“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
9.1. Ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovė detaliai ir suprantamai pagrindė ieškinio reikalavimus ir tinkamai paskaičiavo grynąjį pelną. Be to, negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad ginčas nagrinėjamas arbitraže, kadangi Sutartyje nurodyta arbitražinė išlyga, pagal kurią ginčas gali būti nagrinėjamas teisme ar arbitraže, todėl kreiptis į teismą ar arbitraže pasirenka ieškinį teikianti ginčo šalis.
9.2. Egzistuoja grėsmė, kad atsakovė vengs galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad apeliantė ketina perleisti jai priklausantį turtą, o gautus pinigus skirti atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Kadangi pati apeliantė nurodė, kad pakankamai lėšų negaus, tai reiškia, jog išmokėjus skolas kitiems kreditoriams, atsiskaitymui su ieškove lėšų nebus. Apeliantei įvykdžius nurodytus veiksmus, atsiskaitymas su ieškove pagal jam galimai palankų teismo sprendimą, nebebus galimas.
9.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo kriterijų. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nei apeliantė, nei jos šeima neturi jokių apribojimų naudoti apeliantei priklausančių piniginių lėšų, kurios yra reikalingos apeliantės ir jos šeimos einamosioms reikmėms. Be to, taikyta priemone nėra trikdomas apeliantės verslas.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
11. Tarp šalių kilo ginčas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4331-431/2019 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – apeliantei priklausančio 96 688,73 Eur eurų vertės turto arešto, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-86-330/2020).
14. Aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Tokio išimtinio ir itin atsakovo (-ų) interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesąžiningą elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).Tokie nesąžiningi veiksmai gali būti laikomi turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016).
15. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo aiškinimui svarbūs yra ir Lietuvai privalomi tarptautiniai teisės aktai, kuriuose sureguliuoti panašūs klausimai ar santykiai. Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. gegužės 15 d. Reglamento (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatyta europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinių skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, preambulės 5 punkte nurodyta, kad visose valstybėse narėse yra nustatytos nacionalinės procedūros dėl apsaugos priemonių, pavyzdžiui, sąskaitų blokavimo, tačiau labai skiriasi tokių priemonių skyrimo sąlygos ir jų įgyvendinimo procedūros.
16. Šio reglamento preambulės 14 punkte nustatyta, kad kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Kita vertus, vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų būti savaime laikoma pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Taip pat ir tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu tokiam įsakymui išduoti. Į šiuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esama rizikos.
17. Taigi, tokios aplinkybės, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018)
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškinio reikalavimo pagrįstumo tikėtinumą rodo jo teisinis pagrindas – tarp šalių sudaryta Sutartis, kilęs ginčas dėl jos (ne)vykdymo.
19. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad ieškovė nepateikė duomenų apie grėsmę, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir apeliantės nesąžiningumą.
20. Ieškovė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė deklaratyviais pareiškimais (apeliantės elektroniniu susirašinėjimu) apie jos tariamą nesąžiningumą, o ne konkrečiais, atliktais ir galinčiais pasikartoti nesąžiningais disponavimo turtu veiksmais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių konkrečių duomenų, kad atsakovė ketina elgtis nesąžiningai, apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo vykdymą. Teismo teiginiai, kad apeliantė galimai perleis savo turtą ir/ar atsiskaitydama su kitais kreditoriais neturėtų galimybės atsiskaityti su ieškove pagal palankų ieškovei teismo sprendimą, nepagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei nepaneigia sąžiningumo prezumpcijos privatiniuose teisiniuose santykiuose. Todėl tai nerodo grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo vykdymo.
21. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, nenustatė grėsmės, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir apeliantės nesąžiningumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTGINA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Teisėjas Vigintas Višinskis