Civilinė byla Nr. 2A–345/2006
Procesinio sprendimo kategorija 21.4.; 35.6.1.; 41.; 44.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. spalio 23d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
sekretoriaujant .Joanai Tamašauskienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui Zdislavui Juchnevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Verslo sfera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-276-44/2005 pagal bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Verslo sfera“ (toliau tekste – BUAB „Verslo sfera“) ieškinį atsakovams L. L. , G. O. L. , A. S. , likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „LTB Lizingas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Hansa lizingas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
Ieškovas BUAB „Verslo sfera“ 2002 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai 2002 m. liepos 9 d. buvo patikslinti, prašydamas, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio trečiosios dalies 4, 8 ir 14 punktais, CK 2.50 straipsnio trečiąja dalimi bei CPK 4 straipsniu, pripažinti negaliojančiu 2001 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp UAB „Verslo sfera“ ir A. S. , pripažinti negaliojančiu 2001 m. balandžio 19 d. sandorį, sudarytą tarp UAB „Verslo sfera“ ir G. O. L. , bei taikyti restituciją.
Vilniaus apygardos teismas 2002 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino 2001 m. lapkričio 5 d. pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia, priteisė iš atsakovo A. S. ieškovui BUAB „Verslo sfera“ 130,28 Lt, valstybei – 20 Lt žyminio mokesčio ir 34 Lt teismo išlaidų atlyginimo.
Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. kovo 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2002 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta 2001 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančia, paliko nepakeistą, kitas sprendimo dalis panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ieškovas BUAB „Verslo sfera“ 2003 m. gegužės 19 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kurio reikalavimai 2003 m. rugsėjo 1 d. buvo patikslinti, prašydamas, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio antrosios dalies 19 punktu, 38 straipsnio 12 dalimi, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio septintosios dalies 2 punktu, CK 1.80 straipsniu, 2.50 straipsnio antrąja, trečiąja dalimi, 6.66 straipsniu, 6.67 straipsnio 6 punktu, 6.147 straipsniu, 6.148 straipsnio antrąja dalimi, 6.279 straipsniu, taikant restituciją, įpareigoti L. L. ir A. S. grąžinti UAB „Verslo sfera“ turtą, nurodytą 2001 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr. 1, o jeigu būtų įrodyta, kad šis turtas yra sunaikintas, solidariai iš atsakovų L. L. ir A. S. priteisti 64 388, 75 Lt, pripažinti negaliojančiu 2001 m. balandžio 19 d. sandorį, sudarytą tarp UAB „Verslo sfera“ ir G. O. L. , taikyti restituciją ir iš atsakovų L. L. ir G. O. L. solidariai priteisti 71 954 Lt. Ieškovas nurodė, kad 1998 m. lapkričio 3 d. UAB „Lamidas“, atstovaujama L. L. , ir lizingo bendrovė „LTB Lizingas“ sudarė automobilio SAAB 9-3 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo sutartį Nr. 98/11-2 (toliau – lizingo sutartis). 1999 m. sausio 12 d. papildomu susitarimu prie 1998 m. lapkričio 3 d. lizingo sutarties UAB „Verslo sfera“ perėmė iš UAB „Lamidas“ visas teises ir pareigas, susijusias su lizingo sutartimi. 2001 m. balandžio 19 d. papildomu susitarimu prie 1998 m. lapkričio 3 d. lizingo sutarties UAB „Verslo sfera“ neatlygintinai perleido atsakovei G. O. L. visas teises į padengtą lizingo objekto dalį - 111 577 Lt (UAB „Lamidas“ sumokėta dalis lygi 39 623 Lt) bei į patį lizingo objektą. Ieškovo nuomone, atsakovas L. L. , prisidengdamas savo motinos vardu, iššvaistė itin brangų įmonės turtą, privedė įmonę prie bankroto, todėl nukentėjo UAB „Verslo sfera“ kreditorių interesai ir dėl to iš L. L. ir G. O. L. solidariai turi būti priteistos UAB „Verslo sfera“ sumokėtos įmokos – 71 954 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartimi iškėlė UAB „Verslo sfera“ bankroto bylą ir 2001 m. gruodžio 21 d. nutartimi patvirtino BUAB „Verslo sfera“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. 2001 m. lapkričio 5 d. BUAB „Verslo sfera“, atstovaujama L. L. , bei A. S. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią A. S. už 130,28 Lt įsigijo BUAB „Verslo sfera“ turtą, kuris yra nurodytas 2001 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr. 1. Kadangi L. L. neturėjo teisės disponuoti BUAB „Verslo sfera“ turtu, 2001 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pripažintina negaliojančia, o jeigu turtas sunaikintas, L. L. ir A. S. pagal CK 6.147 straipsnio antrąją dalį privalo atlyginti minėto turto didžiausią vertę - 64 388,75 Lt, buvusią jo perleidimo momentu.
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančia 2001 m. balandžio 19 d. papildomo susitarimo prie 1998 m. lapkričio 3 d. lizingo sutarties Nr. 98/11-2 (Priedo Nr. 6), sudaryto tarp UAB „LTB Lizingas“, UAB „Verslo sfera“ bei G. O. L. , 4 punkto sąlygą, kad UAB „Verslo sfera“ nuo šio susitarimo pasirašymo momento atsisako nuo bet kokio pobūdžio pretenzijų į padengtą lizingo objekto dalį skolos perėmėjos G. O. L. atžvilgiu, priteisė iš atsakovo L. L. ieškovui BUAB „Verslo sfera“ 35 482,94 Lt kreditorių reikalavimams patenkinti ir priteisė iš atsakovo L. L. valstybei 187,10 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas UAB „LTB Lizingas“ 2003 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 03/07 patvirtino, jog G. O. L. visiškai atsiskaitė už 1998 m. laidos automobilį SAAB 9-3 ir kad jai materialinių pretenzijų neturi, bei atsižvelgdamas į VĮ „Regitra“ 2002 m. spalio 7 d. duomenis, jog automobilis SAAB 9-3 1998 m. lapkričio 19 d. – 2001 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu buvo registruotas lizingo davėjo UAB „LTB Lizingas“ vardu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), o 2001 m. lapkričio 13 d. - 2002 m. sausio 24 d. laikotarpiu G. O. L. vardu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad 1998 m. lapkričio 3 d. lizingo sutarties įvykdymas panaikina bet kokius objektyviai galimus samprotavimus apie jos pagrindu 2001 m. balandžio 19 d. sudaryto skolos pagal lizingo sutartį perkėlimo sandorio fiktyvumą. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytas atsakovo L. L. valdomas juodos spalvos automobilis SAAB pagal 1998 m. lapkričio 3 d. lizingo sutartį nuosavybės teise priklausė lizingo davėjui - UAB „LTB Lizingas“, o juo nuomos pagrindais naudojosi lizingo gavėjas UAB „Verslo sfera“, su kuriuo tarnybiniais santykiais yra susijęs atsakovas L. L. , todėl teismas konstatavo, kad ieškovo argumentai, jog 2001 m. balandžio 19 d. skolos pagal lizingo sutartį perkėlimo sandoris yra sudarytas neketinant sukurti teisinių santykių, nes lengvuoju automobiliu SAAB 9-3 ir toliau faktiškai naudojosi atsakovas L. L. , laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.
Teismas konstatavo, kad 2001 m. balandžio 19 d. papildomo susitarimo prie 1998 m. lapkričio 3 d. lizingo sutarties sudarymo metu ieškovo įsiskolinimas kreditoriams buvo ne mažesnis negu 32 862,22 Lt, kadangi UAB „Verslo sfera“ 1998 m. lapkričio 11 d. su UAB „Vilniaus ūkas“ sudarė baldų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iki 1999 m. kovo 9 d. įsipareigojo sumokėti pardavėjui 61 149,96 Lt, tačiau liko skolinga 28 356.22 Lt, o Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinė apyskaita patvirtina, kad 2000 m. I-jį ketvirtį UAB „Verslo sfera“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui sudarė 4 506 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į UAB „Verslo sfera“ ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo paskaičiavimų ir Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto paskaičiavimų už 1999 m. - 2000 m. palyginimą, nurodė, kad UAB „Verslo sfera“ ilgalaikio materialaus turto likutinė vertė pagal eksperto paskaičiavimus 2000 m. sausio 1 d. lygi 56 873,80 Lt. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti Pauliano ieškinio institutą, nes dėl 2001 m. balandžio 19 d. skolos pagal lizingo sutartį perkėlimo sandorio sudarymo UAB „Verslo sfera“ netapo nemoki, o pablogėjus turtinei padėčiai, ieškovo kreditoriai neprarado galimybių gauti savo reikalavimų patenkinimą.
Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad L. L. , kaip vienintelio UAB „Verslo sfera“ akcininko, sprendimas perleisti įsipareigojimus pagal lizingo sutartį trečiajam asmeniui yra pozityvus, nes nesudaręs ginčijamo 2001 m. balandžio 19 d. susitarimo prie lizingo sutarties ieškovas vienu kreditoriumi būtų turėjęs daugiau. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „LTB Lizingas“ nepasinaudojo teise, lizingo gavėjui nemokant eilinių mokėjimų kartu su priskaičiuotais delspinigiais ar baudų per 35 dienas nuo mokėjimų grafike numatytos mokėjimo datos, nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti iš lizingo gavėjo sugrąžinti lizingo objektą, priešingai - lizingo davėjas buvo suinteresuotas išsaugoti lizingo sutartį, sudarė ieškovui sąlygas surasti kitą lizingo gavėją ir perkelti jam skolą. Todėl teismas nurodė, kad lizingo gavėjas UAB „Verslo sfera“, sustabdęs atsiskaitymus už lengvąjį automobilį SAAB 9-3 ir pažeidęs pacta sunt servanda teisės principą, rizikavo prarasti lizingo objektą ir turėti vienu kreditoriumi daugiau arba neturėti papildomo kreditoriaus, tuo tarpu sumokėjęs 71 954,78 Lt automobilio vertės, nuomos mokesčio ir PVM bei įgaliotam asmeniui leidęs sudaryti neatlygintinį 2001 m. balandžio 19 d. skolos pagal lizingo sutartį perkėlimo sandorį, L. L. tiesiogiai prisidėjo prie to, jog jo vadovaujama UAB „Verslo sfera“ patyrė materialinių nuostolių, nesusijusių su įmonės vykdoma ūkine-komercine veikla.
Teismas, remdamasis eksperto UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2005 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 251249, konstatavo, kad ieškovas dėl 2001 m. balandžio 19 d. neatlygintinės sutarties sudarymo patyrė mažiausiai 69 000 Lt dydžio nuostolių.
Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovai L. L. , G. O. L. neįrodė savo teiginių, jog automobilis SAAB 9-3 iki 2001 m. balandžio 19 d. buvo patekęs į avariją ir jo remontas kainavo 12 000 Lt, kadangi nors oficialus SAAB atstovas Lietuvoje UAB „Piliakalnis“ autocentras 2003 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 03-57 patvirtino, jog automobiliui SAAB 9-3 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) 2001 m. - 2002 m. laikotarpiu buvo atliekami remonto, atstatymo, dažymo, kiti įvairūs techniniai ir aptarnavimo darbai, tačiau nei vienas iš atsakovų nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių autoįvykį, jo tikslų laiką, datą, susitarimo dėl lengvojo automobilio remonto, remonto išlaidų dydžio ir atsiskaitymų dokumentų.
Teismas nurodė, kad įvertinus išdėstytas aplinkybes, 2001 m. balandžio 19 d. papildomo susitarimo prie 1998 m. lapkričio 3 d. Lizingo sutarties Nr. 98/11-2, sudaryto tarp UAB „LTB Lizingas“, UAB „Verslo sfera“ bei G. O. L. , 4 punkto sąlyga, kad UAB „Verslo sfera“ nuo šio susitarimo pasirašymo momento atsisako nuo bet kokio pobūdžio pretenzijų į padengtą lizingo objekto dalį skolos perėmėjos - G. O. L. atžvilgiu, pripažintina negaliojančia ir tuo pagrindu ieškovas, nukentėjęs dėl jam nenaudingo sandorio sudarymo, įgyja teisę reikalauti iš buvusio UAB „Verslo sfera“ administracijos vadovo ir akcininko L. L. atlyginti padarytą žalą (Akcinių bendrovių įstatymo Nr.I-528 29 str. 11 d.). Teismas pažymėjo, kad atsakovė G. O. L. , tapusi automobilio SAAB 9-3 savininke, įgijo visišką teisę disponuoti nuosavybe savo nuožiūra, todėl netgi tuo atveju, jeigu atsakovė G. O. L. iš tikrųjų būtų sumokėjusi 12 000 Lt už ginčo automobilio remontą, ši aplinkybė teisiškai nėra svarbi, sprendžiant atsakovo L. L. kaip administracijos vadovo bei juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės klausimą.
Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog Vilniaus apygardos teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis iškelti UAB „Verslo sfera“ bankroto bylą įsiteisėjo 2001 m. spalio 25 d., atsakovas L. L. per 10 dienų, t. y. iki 2001 m. lapkričio 4 d. imtinai, UAB „Verslo sfera“ administratoriui Z. Juchnevičiui neperdavė turto bei visų dokumentų. Teismas nurodė, kad atsakovo L. L. argumentas, jog tuo metu jis gulėjo ligoninėje, ištiktas insulto priepuolio, nėra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl laikytinas neįrodytu. Teismas taip pat nurodė, kad neįrodyta ir ta aplinkybė, jog BUAB „Verslo sfera“ administratorių domino tik bendrovės kasoje esantys grynieji pinigai, o perleistus kilnojamuosius daiktus jis atsisakė priimti. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas L. L. pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartyje likvidatoriui numatytus įpareigojimus, nesiėmė teisinių priemonių išsaugoti BUAB „Verslo sfera“ turtą, kuris nurodytas 2001 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr. 1., dėl atsakovo L. L. aplaidaus neveikimo įmonės kilnojamasis turtas tapo nebetinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, kaip bevertis A. S. buvo utilizuotas ir šiuo atsakovo L. L. neveikimu ieškovui buvo padaryta 22 531,08 Lt nuostolių, kuriuos atsakovas L. L. privalo atlyginti (Akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 redakcijos, galiojusios nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 1 d., 77 str. 4 d.).
Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas iš viso prašo priteisti 107 104 Lt ir kreditorių reikalavimus viršijančią dalį - 71 490,78 Lt - ketina panaudoti įmonės veiklai, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2002 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „Verslo sfera“ yra pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto, todėl, teismo nuomone, ieškovo valia atkurti jos ūkinę-komercinę veiklą prieštarauja ne tik UAB „Verslo sfera“ 2000 m. liepos 1 d. sprendimui Nr. 00/0601, bet taip pat ir Vilniaus apygardos teismo 2002 m. birželio 10 d. nutarčiai. Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad ieškovui BUAB „Verslo sfera“ jo 35 613,22 Lt dydžio kreditorių reikalavimams patenkinti iš atsakovo L. L. priteistini 35 482,94 Lt, atskaičius 130,28 Lt, kuriuos atsakovas L. L. sumokėjo už atsakovą A. S. , vykdydamas neįsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2002 m. spalio 31 d. sprendimą.
Teismas nurodė, kad netaiko solidariosios atsakomybės ir atsakovų G. O. L. bei A. S. atžvilgiu ieškinį atmeta, nes ieškovas neįrodė atsakovės G. O. L. , kaip fizinio asmens, pareigos rūpintis UAB „Verslo sfera“ interesais bei neįrodė, kad A. S. žinojo arba turėjo žinoti apie bendrovei „Verslo sfera“ vykdomą bankroto procedūrą teismine tvarka. Teismas pažymėjo, kad turto įgijimas nuosavybės teise neatlygintinai arba beveik neatlygintinai savaime neįrodo abiejų ginčo sandorių kontrahentų nesąžiningumo byloje konstatuotų aplinkybių kontekste.
Apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo ieškovas BUAB „Verslo sfera“ prašo apeliacinės instancijos teismą ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl automobilio SAAB 9-3 pardavimo ieškovas patyrė mažiausiai 69 000 Lt, kadangi ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas patyrė 71 954 Lt nuostolių.
- Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas L. L. padarė ieškovui 22 531,08 Lt nuostolių dėl neišsaugoto įmonės turto, remiantis jos balansine verte, kadangi atsakovas L. L. yra kaltas ne tik dėl turto neišsaugojimo, bet ir dėl to, kad akivaizdžiai nenaudingomis įmonei sąlygomis pardavė turtą, kurio rinkos vertė turto vertintojų išvados duomenimis buvo 35 500 Lt.
- Teismas, nuspręsdamas tenkinti tik ieškinio reikalavimų dalį, lygią kreditorių reikalavimų dydžiui, neįsigilino į BUAB „Verslo sfera“ finansinę padėtį, bankroto bylos išlaidas, įmonės likvidavimo procedūrą, išėjo už ieškinio ribų ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimai į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 313 straipsnio reikalavimus dėl draudimo priimti blogesnį sprendimą.
Ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, su kuriomis siejamas teisės normų taikymas. Faktinės aplinkybės neapima teisinio kvalifikavimo. Tai yra teisės taikymas, kurį teismas atlieka savo nuožiūra pagal konstatuotas aplinkybes. Teismas pasirinkdamas teisės normą ir ją aiškindamas, yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų, todėl yra nevaržomas teisinių argumentų, pateiktų ieškiniuose, atsiliepimuose į ieškinį, paaiškinimuose ir kituose šalių procesiniuose dokumentuose Šalių ar dalyvaujančių byloje asmenų nenurodytų teisės normų ar teisinių argumentų parinkimas teismui sprendžiant ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes nėra ieškinio pagrindo pakeitimas.
Teisėjų kolegija pagal ieškovo BUAB „Verslo sfera“ 2003 m. rugsėjo 1 d. paduotame teismui patikslintame ieškinyje suformuluotus reikalavimus sprendžia, kad ieškovas pareiškė reikalavimus ir dėl restitucijos taikymo pripažįstant sandorius negaliojančiais, ir dėl solidaraus priteisimo piniginių lėšų iš atsakovų, t. y. nuostolių (žalos) atlyginimo, kadangi solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimų nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK Šeštosios knygos X skyriaus normos, reglamentuojančios restituciją, nenumato solidariosios skolininkų prievolės.
Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų,o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).
Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2002 m. spalio 31 d. sprendimo dalimi UAB „Verslo sfera“ ir A. S. 2001 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia CK 1.92 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia,, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu pagrįstai netaikė restitucijos dėl paminėto sandorio pripažinimo negaliojančiu , kadangi konstatavo, kad dėl buvusio UAB „Verslo sfera“ vadovo ir likvidatoriaus L. L. aplaidaus neveikimo paminėtos sutarties priede Nr. 1 nurodytas turtas tapo nebetinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, L. L. neišsaugojo įmonės turto ir padarė ieškovui 22 531,08 Lt nuostolių, kuriuos privalo atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kada atsakovas L. L. turi prievolę atlyginti ieškovui 22 531,08 Lt nuostolių (CK 6.1, 6.2, 6.245 str. Akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 redakcijos, galiojusios nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 1 d., 77 str. 4 d.). Todėl priteisiant iš atsakovo L. L. ieškovui nuostolių atlyginimą netaikytina restitucija dėl 2001 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas dėl 2001 m. balandžio 19 d. papildomo susitarimo prie 1998 m. lapkričio 3 d. lizingo sutarties Nr.98/11-2 (Priedo Nr.6) sudarymo patyrė nuostolius ir buvęs UAB „Verslo sfera“ administracijos vadovas bei vienintelis akcininkas L. L. turi prievolę atlyginti ieškovui padarytą žalą, yra pagrįstos, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atlygintinų nuostolių dydį. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad UAB „Verslo sfera“ pagal lizingo sutartį sumokėjo 71 954,78 Lt automobilio vertės, nuomos mokesčio bei PVM, paminėto papildomo susitarimo prie lizingo sutarties sudarymo momentu UAB „Verslo sfera“ skola UAB „LTB Lizingas“ buvo 29 142,72 Lt, o automobilio pagal lizingo sutartį vidutinė rinkos vertė buvo 69 000 Lt. Pažymėtina, kad L. L. buvo UAB „Verslo sfera“ vienintelis akcininkas bei administracijos vadovas ir jam taikytini padidinti reikalavimai dėl sandorių sudarymo bei vykdymo. Atsakovas L. L. nepateikė į bylą įrodymų, kad UAB „Verslo sfera“ negalėjo vykdyti lizingo sutarties dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, bet ne dėl UAB „Verslo sfera“ netinkamo veiklos organizavimo bei vykdymo. Todėl konstatuotina, kad UAB „Verslo sfera“ negalėjo tinkamai vykdyti lizingo sutarties dėl netinkamo veiklos organizavimo ir vykdymo. UAB „Verslo sfera“ vienintelis akcininkas L. L. 2001 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą perleisti teises bei pareigas pagal lizingo sutartį Nr.981/11-2 trečiajam asmeniui ir įgalioti A. K. pasirašyti su šiuo pavedimu susijusius dokumentus bei atlikti visus kitus būtinus veiksmus. 2001 m. balandžio 19 d. papildomu susitarimu prie 1998 m. lapkričio 3 d. lizingo sutarties Nr.98/11-2 UAB „Verslo sfera“ pasibaigė prievolė dėl 29 142,72 Lt skolos sumokėjimo, tačiau UAB „Verslo sfera“ neteko teisės, sumokėjus paminėtą skolą, įsigyti 69 000 Lt vidutinės rinkos vertės automobilį. Pažymėtina, kad šiuo susitarimu UAB „Verslo sfera“ teisės ir pareigos buvo perduotos atsakovo L. L. motinai G. O. L. , kurią atstovavo L. L. , ir UAB „Verslo sfera“ atsisakė nuo bet kokio pobūdžio pretenzijų į padengtą lizingo objektu dalį skolos perėmėjos G. O. L. atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl paminėto nenaudingo ieškovui susitarimo sudarymo UAB „Verslo sfera“ vienintelis akcininkas bei administracijos vadovas L. L. padarė ieškovui 39 857,28 Lt (69 000 Lt – 29 142,72 Lt = 39 857,28 Lt) nuostolių ir paminėtas susitarimas buvo sudarytas ne UAB „Verslo sfera“ nuostolių dėl lizingo sutarties nevykdymo išvengimui. Apeliaciniu skundu neskundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2001 m. balandžio 19 d. papildomo susitarimo prie 1998 m. lapkričio 3 d. lizingo sutarties Nr.98/11-2 (Priedo Nr.6) 4 punkto sąlygos, kad UAB „Verslo sfera“ nuo šio susitarimo pasirašymo momento atsisako bet kokio pobūdžio pretenzijų į padengtą lizingo sutarties dalį skolos perėmėjos G. O. L. atžvilgiu, pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė restitucijos dėl paminėto susitarimo dalies pripažinimo negaliojančia ir priteisė ieškovui iš atsakovo L. L. nuostolių atlyginimą (1964 m. CK 165, 166, 227, 483 str., Akcinių bendrovių įstatymo Nr. I-528 29 str. 11 d.).
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog priteistino nuostolių atlyginimo dydis negali viršyti BUAB „Verslo sfera“ kreditorių reikalavimų dydžio, yra nepagrįstos. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2002 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „Verslo sfera“ pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto, pagal įstatymo reikalavimus nėra pagrindas mažinti priteistino nuostolių atlyginimo dydžio.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais kitų apeliacinio skundo argumentų dėl priteistino nuostolių atlyginimo dydžio, solidariosios atsakomybės, kadangi šiuos argumentus paneigia pateikti į bylą įrodymai.
Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovas L. L. , vykdydamas neįsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2002 m. spalio 31 d. sprendimą, sumokėjo ieškovui 130,28 Lt.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo L. L. žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo (CPK 80 str., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimą.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas. Sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovo L. L. ieškovui BUAB „Verslo sfera“ 35 482,94 Lt jo kreditorių reikalavimams patenkinti, pakeistina ir priteistina iš atsakovo L. L. ieškovui BUAB „Verslo sfera“ 62 258,08 Lt (22 531,08 Lt + 39 857,28 Lt – 130,28 Lt = 62 258,08 Lt) nuostolių atlyginimo bei valstybei 1 867,74 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Pagal CPK 79, 88, 96 straipsnių reikalavimus priteistina iš atsakovo L. L. valstybei 27 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo L. L. ieškovui bankrutavusiai ir likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Verslo sfera“ 35 482,94 Lt jo kreditorių reikalavimams patenkinti, pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui bankrutavusiai ir likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Verslo sfera“ (įmonės kodas 2460536) 62 258,08 Lt (šešiasdešimt du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt aštuonis litus aštuonis centus) nuostolių atlyginimo ir valstybei 1 867,74 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis litus septyniasdešimt keturis centus) žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 27 Lt (dvidešimt septynis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Kazys Kailiūnas
Vigintas Višinskis