Civilinė byla Nr. e2-286-577/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01439-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18; 3.4.2.3.3.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „OSA“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrovinga“ ir suinteresuoto asmens J. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovės nemokumo administratorės skundas dėl 2025 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „OSA“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bankrovinga“ (toliau – ir nemokumo administratorė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti LUAB „OSA“ 2025 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus 3–uoju, 4–uoju, 6–uoju, 7–uoju ir 8–uoju darbotvarkės klausimais.

2.       Nemokumo administratorė nurodė, kad 2025 m. lapkričio 28 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kurio metu 3–iuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti 1 500 Eur administravimo proceso išlaidas, kurį pasiūlė ir už kurį balsavo vienintelis kreditorius J. S.. Nemokumo administratorė iki susirinkimo buvo pateikusi administravimo išlaidų sąmatą, kurioje nurodė, kad vien už teisines paslaugas pateiktų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų suma – 4 334,10 Eur, faktiškai apmokėta 3 107,90 Eur, papildomai patirta 96,43 Eur kitų administravimo išlaidų. Taigi faktiškai patirtos ir deklaruotos išlaidos jau viršijo 1 500 Eur, o tai sudaro esminį prieštaravimą priimtam sprendimui, nesudaro galimybės atsiskaityti už jau suteiktas paslaugas. Sukuriama situacija, kai administravimo išlaidas turi padengti pati nemokumo administratorė, nors faktiškai jos patirtos LUAB „OSA“ vardu. Dėl to kreditorių susirinkimo priimtas sprendimas neatitinka faktinių aplinkybių, prieštarauja nemokumo administratorės ataskaitai, pažeidžia protingumo, teisingumo principus, nesudaro galimybės teisėtai užbaigti bankroto proceso.

3.       Kreditorių susirinkimo 4–uoju darbotvarkės klausimu nemokumo administratorė pateikė motyvuotą nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma nustatyti LUAB „OSA“ administravimo išlaidų sudėtį, jų apmokėjimo eiliškumą bei patvirtinti iki 2025 m. lapkričio 12 d. išmokėtą bazinio atlygio dalį – 1 099,59 Eur. Administratorės siūlytame nutarimo projekte buvo aiškiai ir detaliai reglamentuota bazinio atlygio mokėjimo tvarka, siejant likusios dalies išmokėjimą su galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimu. Bankroto proceso eigoje nemokumo administratorei faktiškai buvo išmokėta dalis bazinio atlygio – 1 099,59 Eur. Ši suma atitinka atliktų darbų apimtį (bendrovės dokumentų perėmimą, finansinių reikalavimų patikslinimą, kreditorių susirinkimų šaukimą, turto pardavimo organizavimą, informacijos kreditoriams rengimą ir kitus bankroto proceso veiksmus) ir buvo išmokėta pagrįstai. Nepaisant to, kreditorius J. S. balsavo prieš nemokumo administratorės pateiktą nutarimo projektą, nepateikė alternatyvaus sprendimo projekto, o savo pozicijos nepagrindė objektyviais ekonominiais ar teisiniais argumentais. Dėl to sprendimas 4–uoju darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas. Nemokumo administratorės teigimu, kreditoriaus J. S. veiksmai, blokuojant administravimo išlaidų mokėjimo tvarkos nustatymą, yra nepagrįsti, nes ignoruoja galiojančią teismo nutartį dėl bazinio atlygio dydžio, neįvertina faktiškai atliktų ir būtinų bankroto proceso veiksmų, sudaro kliūtis sklandžiam ir teisėtam bankroto proceso užbaigimui. Atsižvelgiant į tai, kreditorių susirinkimo 4–uoju darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

4.       Kreditorių susirinkimo 6–uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas nutraukti LUAB „OSA“ bankroto procesą, paliekant neišspręstą administravimo išlaidų klausimą. Bankroto proceso užbaigimas ar nutraukimas galimas tik tada, kai yra išspręsti visi esminiai proceso klausimai, įskaitant administravimo išlaidų patvirtinimą ir jų apmokėjimo tvarką. Šiuo atveju bankroto proceso metu faktiškai buvo patirtos administravimo išlaidos (įskaitant bazinį administratoriaus atlygį, teisines paslaugas ir kt.), dalis šių išlaidų buvo apmokėta nemokumo administratorės įgalioto asmens asmeninėmis lėšomis. Nutraukus bankroto procesą, palikta neišspręsta, kaip, kada ir iš kokių lėšų šios išlaidos turi būti padengtos. Nemokumo administratorės teigimu, turi būti padengtos visos administravimo išlaidos ir jos atlyginimas. Tik išsprendus šiuos klausimus, būtų galima spręsti klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo.

5.       Kreditorių susirinkimo 7–uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą dėl LUAB „OSA“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, tačiau šiuo atveju nė vienas iš įstatyme numatytų išregistravimo pagrindų neegzistuoja: LUAB „OSA“ nėra likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta likvidavimo tvarka; bankroto procesas nėra teisėtai ir galutinai užbaigtas, priešingai kreditorių susirinkimo nutarimu bankrotas nutrauktas; VĮ Registrų centro iniciatyva išregistruoti LUAB „OSA“ procedūra nėra pradėta ir negali būti pradėta, kol galioja bankroto procesas ir vyksta teisminiai ginčai. Be to, šis kreditorių susirinkimo nutarimas yra tiesiogiai susijęs su nepagrįstu sprendimu nutraukti bankroto procesą, kuris yra ginčijamas ir naikintinas. Todėl ir išregistravimo inicijavimas, grindžiamas neteisėtu bankroto proceso nutraukimu, negali būti laikomas teisėtu.

6.       Kreditorių susirinkimo 8–uoju darbotvarkės klausimu nemokumo administratorė nurodė, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos kelios civilinės bylos pagal LUAB „OSA“ nemokumo administratorės pateiktus ieškinius dėl daugiau nei 40 000 Eur žalos atlyginimo, nebaigti administravimo išlaidų ir turto išieškojimo klausimai. Dėl to nemokumo administratorė pasiūlė pratęsti LUAB „OSA“ likvidavimo terminą iki 2026 m. spalio 31 d., tačiau bendrovės kreditorius J. S. balsavo „prieš“ nemokumo administratorės pateiktą nutarimo projektą, alternatyvaus pasiūlymo nepateikė, sprendimas dėl likvidavimo termino pratęsimo nebuvo priimtas. Šis kreditoriaus sprendimas (sprendimo nepriėmimas) yra nepagrįstas, prieštarauja nemokumo proceso tikslams, todėl turi būti panaikintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartimi nutarė atsakovės LUAB „OSA“ nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ skundą patenkinti iš dalies – panaikino LUAB „OSA“ 2025 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 3–iuoju ir 7–uoju darbotvarkės klausimais, kitą skundo dalį atmetė; nutraukė LUAB „OSA“ bankroto bylą ir nustatė, kad nemokumo administratorei UAB „Bankrovinga“ priklauso 140 Eur dydžio kintamasis atlygis už LUAB „OSA“ bankroto proceso administravimą.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovės LUAB „OSA“ vienintelis kreditorius J. S. atsisakė savo turimo finansinio reikalavimo, todėl susiklostė situacija, kuomet bankroto procese neliko nė vieno kreditoriaus. Kadangi bankroto procesas yra skirtas kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl nebelikus skolų, procesas praranda teisinį pagrindą ir turi būti nutraukiamas. Tokį teisinį reglamentavimą numato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 78 straipsnis.

9.       Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog šiuo metu bendrovė neturi kreditorių, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl priimto sprendimo nutraukti bendrovės nemokumo procesą, neatsiskaičius su nemokumo administratore. Teismas, išanalizavęs susidariusią situaciją, nurodė, kad nagrinėjamu atveju bankroto byla turi būti nutraukiama, o ne užbaigiama likvidavimu, todėl nemokumo administratorės prašymas patvirtinti sąmatą būsimoms išlaidoms (skundų rengimui, archyvavimui) yra nepagrįstas. Teismas pabrėžė, kad šiuo konkrečiu atveju turi būti sprendžiamas tik jau patirtų administravimo išlaidų atlyginimo klausimas. Dėl to nemokumo administratorės pasiūlyta tvarka neatitiko faktinės situacijos, nes ji buvo orientuota į standartinį procesą, o ne į bylos nutraukimą.

10.       Spręsdamas dėl kreditorių susirinkimo 3–iuoju darbotvarkės klausimo priimto sprendimo pagrįstumo, teismas nustatė, kad bendrovės bankroto procese yra nustatytas nemokumo administratorės bazinis atlygis (3 500 Eur), tačiau nėra patvirtinta jo išmokėjimo tvarka ir nepatvirtinta kitų bendrovės bankroto administravimo išlaidų sąmata, be kita ko, ir dėl išlaidų teisinėms paslaugoms. Teismas nurodė, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas sumažinti šį patvirtintą minimalų bazinį atlygį. Teismas taip pat konstatavo, kad visos nemokumo administratorės prašomos papildomos išlaidos (buhalterija, archyvavimas, transportas ir teisinės paslaugos), kurių bendra suma viršija 5 600 Eur, privalo būti dengiamos iš pačios administratorės asmeninių lėšų, nes joms nebuvo gautas nei kreditorių susirinkimo, nei teismo pritarimas, o dalis jų net nebuvo pagrįstos įrodymais. Nors teismas pripažino kreditoriaus patvirtintą 1 500 Eur sąmatą kaip neatitinkančią faktinės situacijos, tačiau atmetė nemokumo administratorės pretenzijas į papildomų išlaidų atlyginimą dėl procedūrinių pažeidimų ir tinkamo pagrindimo trūkumo.

11.       Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis JANĮ 77 straipsnio 4 dalimi, patvirtino nemokumo administratorei 1 099,59 Eur bazinį atlygį, nes jis atitinka faktiškai atliktų darbų apimtį iki bankroto bylos nutraukimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad, nors visam procesui buvo numatytas didesnis (3 500 Eur) atlygis, galutinė išmokama suma apribota proporcingai atliktų darbų dydžiu. Be to, kreditorius nepateikė argumentų, kurie leistų šią sumą dar labiau sumažinti.

12.       Teismas nepritarė nemokumo administratorės argumentams, kuriais ji ginčija kreditorių susirinkimo 8–uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą, nepritarti bankroto proceso termino pratęsimui. Teismas konstatavo, kad, nebelikus kreditorių, bankroto byla privalo būti nutraukta, tačiau bendrovė neturi būti išregistruota, nes ji atkuria visišką teisinį veiksnumą ir toliau tęsia egzistavimą kaip veikiantis juridinis asmuo. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorės pradėti teisminiai ginčai dėl žalos atlyginimo nesudaro pagrindo tęsti bankroto procedūrų, nes nutraukus bylą procesines teises perima bendrovės valdymo organai, o tolesnis administravimas tik nepagrįstai didintų išlaidas. Dėl išdėstytų argumentų, teismas panaikino kreditorių susirinkimo 7–uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą išregistruoti bendrovę kaip neteisėtą, nes bankroto nutraukimas dėl skolos išnykimo (skirtingai nei likvidavimas) sudaro prielaidas bendrovei vėl savarankiškai funkcionuoti rinkoje.

13.       Remdamasis JANĮ 77 straipsnio 8 dalimi, teismas, nutraukdamas bankroto bylą, įvertinęs bankroto proceso pajamų (700 Eur) ir patvirtintų administravimo išlaidų (1 099,59 Eur) santykį bei pasiektus rezultatus, nustatė nemokumo administratorei 140 Eur dydžio kintamojo atlygio dalį.

14.       Teismas taip pat nurodė, kad nevertins šalių argumentų dėl finansinių reikalavimų atsisakymo motyvų, galimo atsakomybės vengimo ar nemokumo administratorės verslo modelio, pripažindamas juos teisiškai nereikšmingais šiam ginčui išspręsti. Teismas konstatavo, kad kreditoriaus nurodyta tariama 713,77 Eur žala bendrovei nesudaro pagrindo sumažinti nemokumo administratorės administravimo išlaidas, nes tai yra tik išankstinė pretenzija, o ne teismo nustatytas faktas, todėl žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas atskiroje byloje, o ne bankroto nutraukimo procese.

15.       Dėl išdėstytų argumentų, teismas nutarė panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus 3–iuoju ir 7–uoju darbotvarkės klausimais. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo skirti baudą nemokumo administratorei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes skundas nebuvo pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu, o jo dalinis patenkinimas patvirtino iškeltų klausimų pagrįstumą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16.       Atsakovės LUAB „OSA“ nemokumo administratorė UAB „Bankrovinga“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Teismas nepagrįstai sumažino bazinį nemokumo administratorės atlygį nuo 3 650 Eur iki 1 099,59 Eur tuo pagrindu, kad būtent tokią sumą nemokumo administratorė išsimokėjo iki 2025 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo. Nemokumo administratorės prašyto patvirtinti (t. y. išsimokėto) atlygio dydį (1 099,59 Eur) lėmė tai, kad daugiau lėšų ji neturėjo galimybių išsimokėti dėl lėšų trūkumo. Be to, kaip konstatavo ir teismas, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą baziniam, šiuo atveju minimaliam, atlygiui mažinti. Nemokumo administratorė bendrovės procesą administruoja nuo 2023 m. balandžio 6 d., todėl skundžiama nutartimi patvirtinta nepagrįstai maža tokia bazinio ir kintamo atlygio suma, kuri sudaro 36,46 Eur per mėnesį.

16.2.                      Nemokumo administratorė atliko didžiąją dalį bendrovės bankroto proceso administravimo veiksmų, o vienintelio kreditoriaus atsisakymas nuo finansinio reikalavimo, buvo siurprizinis. Be to, teismas, panaikinęs kreditorių susirinkimo 3–iuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, priėmė blogesnį sprendimą skundžiančiojo atžvilgiu, nes kreditorius J. S. su nemokumo administratorės pateiktu skundu nesutiko, tačiau prašė patvirtinti 1 500 Eur bankroto administravimo išlaidas.

16.3.                      Teismas nepagrįstai panaikino kreditorių patvirtintą 1 500 Eur administravimo išlaidų sumą, remdamasis vien įrodymų trūkumu, nors šalys dėl šios sumos iš esmės nesiginčijo. Procedūrinis sąmatos nepatvirtinimo faktas negali paneigti objektyviai būtinų ir teisėtų išlaidų (ypač teisinių paslaugų) pagrįstumo. Teismas, panaikinęs kreditorių sprendimą ir nenustatęs kitos sumos, sukėlė teisinį neapibrėžtumą. Taip finansinė našta už įstatyminių funkcijų vykdymą neteisėtai perkeliama nemokumo administratorei, pažeidžiant JANĮ 75 straipsnyje įtvirtintą mechanizmą, kuris įpareigoja teismą išspręsti administravimo išlaidų klausimą iš esmės, jei kreditoriai to nepadaro.

16.4.                      Teismas nepagrįstai nepanaikino kreditorių susirinkimo 6–uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta nutraukti bankroto procesą, nes iki nutraukimo nebuvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, nustatyta galutinė jų apmokėjimo tvarka, išspręstas faktiškai patirtų išlaidų apmokėjimo klausimas. Nutraukus bankroto procesą neišsprendus administravimo išlaidų klausimo, nemokumo administratorei perkeliama finansinė našta už procesą, kuris buvo vykdomas įstatymo pagrindu ir kreditorių interesais. Tai pažeidžia teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principus.

2.                      Suinteresuotas asmuo J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria nutarta panaikinti 2025 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo 3–iuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Teismas viršijo turimus įgaliojimus ir nepagrįstai įsikišo į kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausantį klausimą, kadangi pagal JANĮ nuostatas būtent kreditorių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, o teismas šią kompetenciją gali perimti tik įstatyme griežtai apibrėžtais atvejais, kai kreditoriai savo pareigos nevykdo arba priima akivaizdžiai neteisėtus sprendimus.

17.2.                      Suinteresuotas asmuo neigiamai vertina nemokumo administratorės vykdytą bendrovės administravimą, todėl kreditorių susirinkime patvirtinta 1 500 Eur administravimo išlaidų sąmata yra pakankama. Suinteresuoto asmens vertinimu, bendrovės bankroto procesas buvo naudojamas kaip nesąžiningas „verslo modelis“ pajamoms generuoti, nes nemokumo administratorė, neturėdama patvirtintos išlaidų apmokėjimo tvarkos, savavališkai išsimokėjo visas bendrovės lėšas (viršydama nustatytą 500 Eur bazinį atlygį), o užuot užbaigusi procesą po skolų padengimo, sąmoningai jį užvilkino, inicijuodama ekonomiškai nenaudingus ir kreditorių valiai prieštaraujančius teisminius ginčus. Tokiu būdu nemokumo administratorė veikė priešingai bendrovės interesams, dirbtinai didindama administravimo kaštus savo ir advokato finansinei naudai, todėl standartiniai administravimo išlaidų vertinimo kriterijai šioje situacijoje negali būti taikomi.

17.3.                      Teismas, savo iniciatyva nustatydamas 140 Eur kintamąjį atlygį, viršijo pareikšto skundo reikalavimus ir nepagrįstai rėmėsi savavališkai išmokėtomis, nustatyta tvarka nepatvirtintomis administravimo išlaidomis. Toks kildinimas iš neteisėtų veiksmų yra ydingas ir pažeidžia kreditorių susirinkimo teisę autonomiškai patvirtinti galutinę 1 500 Eur išlaidų sumą.

3.                      Atsakovės LUAB „OSA“ nemokumo administratorė UAB „Bankrovinga“ atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

18.1.                      Suinteresuotas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kintamąjį atlygį ir panaikindamas kreditorių sąmatą, nepagrįstai pritaikė teisminio bankroto normas ir pažeidė kreditorių savivaldos principą. Tuo tarpu nemokumo administratorė, nors ir nesutinka su nutartimi dėl nepagrįstai sumažinto bazinio atlygio, teismo kompetencijos spręsti neteisminiame procese kilusį ginčą nekvestionuoja, taip atsiribodama nuo kreditoriaus pozicijos dėl tariamo teismo funkcijų perėmimo.

4.                      Suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepime į atsakovės nemokumo administratorės atskirąjį skundą prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

19.1.                      Suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad bankroto procesas tapo nebetikslingas dėl jo paties iniciatyva padengtų įsipareigojimų bei kreditorių atsisakytų reikalavimų, tačiau sklandų bylos užbaigimą sutrikdė nemokumo administratorės veiksmai. Nemokumo administratorė, ignoruodama privalomus kreditorių susirinkimo nutarimus, ne tik savavališkai išsimokėjo bendrovės lėšas, bet ir inicijavo ekonomiškai nepagrįstus, kreditorių valiai prieštaraujančius teisminius ginčus. Tokia veikla, vertinama kaip išimtinai asmeninės finansinės naudos siekimas, ne tik iššvaistė turimą įmonės turtą, bet ir sukėlė papildomą žalą – iš bendrovės buvo priteista 7 630 Eur bylinėjimosi išlaidų už nepagrįstus ir atmestus ieškinius.

19.2.                      Suinteresuotas asmuo akcentavo, kad nemokumo administratorė iš esmės netinkamai atliko savo pareigas, nes sąmoningai neužtikrino privalomų dokumentų – administravimo išlaidų sąmatos, plano ir išmokėjimo tvarkos – parengimo bei patvirtinimo. Toks neveikimas vertinamas kaip piktnaudžiavimas, siekiant išvengti kreditorių kontrolės ir veikti visiškai savavališkai, pavyzdžiui, nepagrįstai generuojant sąskaitas be išankstinio derinimo. Kadangi administratorė savo rizika veikė, nesilaikydama norminiuose aktuose nustatytos tvarkos, visa finansinė našta dėl nepatvirtintų išlaidų turi tekti jai pačiai, o ne bendrovei ar kreditoriams.

19.3.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad nutraukus bankroto bylą nemokumo administratorei negali būti išmokamas visas patvirtintas bazinis atlygis, nes procesas nebuvo užbaigtas. Teismas teisingai įvertino faktinę atliktų darbų apimtį ir pagrįstai nustatė 1 099,59 Eur sumą kaip maksimalų, realiai atliktus veiksmus atitinkantį atlygį. Kadangi bankroto procedūra nutrūko nepasiekus galutinio tikslo, nėra teisinio pagrindo reikalauti likusios atlygio dalies už neatliktus darbus, todėl teismo pritaikytas proporcingumo principas laikomas teisingu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

6.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 15 d. įvyko UAB „OSA“ kreditorių susirinkimas, kuriame nuspręsta vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka. 2023 m. balandžio 6 d. įvykęs kreditorių susirinkimas bendrovės nemokumo administratore paskyrė UAB „Bankrovinga“.

7.                      2025 m. lapkričio 28 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo vienintelis bendrovės kreditorius J. S., turintis 100 procentų balsavimo kreditorių susirinkime teisių. Kreditorių susirinkime priimti sprendimai šiais klausimais: 1) patvirtinta susirinkimo darbotvarkė; 2) išrinktas susirinkimui pirmininkaujantis asmuo; 3) nutarta patvirtinti 1 500 Eur visoms administravimo išlaidoms padengti; 4) nutarta nepritarti nemokumo administratorės siūlomai administravimo išlaidų mokėjimo tvarkai; 5) nutarta išbraukti kreditorių J. S. iš bendrovės kreditorių sąrašo, laikyti jo reikalavimą pasibaigusiu; 6) nutarta nutraukti nemokumo procesą, nelikus kreditorių, kurių reikalavimus reikėtų tenkinti bankroto proceso metu; 7) nutarta įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro; 8) nutarta nepritarti nemokumo administratorės siūlymui pratęsti bendrovės likvidavimo procesą iki 2026 m. spalio 31 d.

8.                      Nemokumo administratorė pateikė skundą dėl 2025 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų 3–iuoju, 4–uoju, 6–uoju, 7–uoju ir 8–uoju darbotvarkės klausimais, prašydama pripažinti juos negaliojančiais ir panaikinti. Kreditorius J. S. su pateiktu skundu nesutiko ir prašė patvirtinti 1 500 Eur bankroto administravimo išlaidas bei skirti nemokumo administratorei 3 000 Eur baudą už nepagrįsto skundo pateikimą ir bankroto proceso vilkinimą, baudą priteisiant bendrovės naudai.

9.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nemokumo administratorės skundą patenkino iš dalies, panaikino LUAB „OSA“ 2025 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 3–iuoju ir 7–uoju darbotvarkės klausimais, kitą skundo dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kuomet bankroto procese neliko nė vieno kreditoriaus, todėl, vadovaudamasis JANĮ 77 straipsnio 8 dalimi bei 78 straipsniu, bendrovės bankroto bylą nutraukė ir nustatė, jog nemokumo administratorei priklauso 140 Eur dydžio kintamasis atlygis už likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „OSA“ bankroto proceso administravimą. Teismas taip pat patvirtino administratorės faktiškai išsimokėtą 1 099,59 Eur bazinio atlygio dalį kaip proporcingą atliktų darbų apimčiai, tačiau visas kitas deklaruotas išlaidas (buhalterinės apskaitos, archyvavimo, pašto bei 4 334,10 Eur teisinių paslaugų išlaidas) atmetė, konstatuodamas, kad šios papildomos išlaidos per visą procesą nebuvo patvirtintos nei kreditorių, nei teismo JANĮ nustatyta tvarka, todėl negali būti dengiamos iš bendrovės turto ir privalo būti apmokamos iš asmeninių nemokumo administratorės lėšų.

10.                      Atsakovės LUAB „OSA“ nemokumo administratorė UAB „Bankrovinga“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad: 1) teismas nepagrįstai sumažino bazinį atlygį iki faktiškai išsimokėtos sumos, kurią lėmė tik lėšų trūkumas sąskaitoje, o ne atliktų darbų apimtis; 2) teismas, priimdamas skundžiančiajai šaliai blogesnį sprendimą nei siūlė pats kreditorius, pažeidė jos teisėtus interesus; 3) teismo sprendimas panaikinti šalių neginčytą 1 500 Eur administravimo išlaidų sumą bei nepatvirtinti papildomų nemokumo administratorės patirtų išlaidų dėl formalaus įrodymų trūkumo, paliko teisinį neapibrėžtumą ir nepagrįstai perkėlė visą finansinę naštą už būtinas paslaugas nemokumo administratorei; 4) bankroto byla negalėjo būti nutraukta nepatvirtinus galutinės išlaidų sąmatos bei jų apmokėjimo tvarkos, nes toks skubotas proceso užbaigimas be finansinio atsiskaitymo pažeidžia proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principus.

11.                      Kreditorius J. S., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad: 1) teismas peržengė savo įgaliojimus ir nepagrįstai įsikišo į išimtinę kreditorių kompetenciją, nes pagal JANĮ nuostatas tik kreditorių susirinkimas turi pirminę teisę spręsti dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo; 2) kreditorių patvirtinta 1 500 Eur sąmata laikoma pakankama ir pagrįsta neigiamu nemokumo administratorės veiklos vertinimu, konstatuojant, kad procesas buvo dirbtinai vilkinamas bei naudojamas kaip nesąžiningas modelis siekti asmeninės finansinės naudos; 3) teismas, savo iniciatyva nustatydamas kintamąjį atlygį pagal nepatvirtintas ir savavališkai išmokėtas išlaidas, viršijo skundo reikalavimus ir priėmė ydingą, neteisėtais veiksmais grįstą sprendimą.

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

12.                      Atsakovės LUAB „OSA“ nemokumo administratorė UAB „Bankrovinga“ 2026 m. kovo 16 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-1145), nurodydama, kad 5 261,70 Eur administravimo išlaidos teisinėms paslaugoms yra pagrįstos nemokumo administratorės atliktais veiksmais, sprendžiant ginčus dėl kreditorių nutarimų bei tiriant galimai neskaidrią LUAB „OSA“ veiklą iki bankroto, o iš gautų 1 200 Eur pajamų išmokėta 1 099,59 Eur suma turi būti traktuojama ne kaip savavališkai administratorės nusistatytas atlygis, o kaip kreditorių susirinkimui teiktas tvirtinti dalinis bazinis atlygis už atliktą darbą. Be to, pažymima, kad kreditoriaus J. S. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

13.                      CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teisė teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.

14.                      CPK 323 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami ir dėl tos priežasties, kad apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį. Pažymėtina, kad analogišką išvadą dėl rašytinių paaiškinimų, kuriuose yra nurodomi atsikirtimai į priešingos šalies atsiliepimą, nepriėmimo kaip nenumatyto kasaciniame procese dokumento, ne kartą yra padaręs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

15.                      Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu, jo aiškinimo ir taikymo klausimais bei suformuota teismų praktika, atsižvelgdamas į tai, kad paaiškinimuose išdėstytų argumentų turiniu apeliantė iš esmės siekia papildyti savo atskirojo skundo argumentus bei atsikirsti į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, atsisako priimti apeliantės byloje pateiktus 2026 m. kovo 16 d. (DOK-1145) paaiškinimus.

Dėl proceso nutraukimo atsisakius nuo atskirojo skundo

16.                      2026 m. kovo 13 d. gautas kreditoriaus J. S. atsisakymas nuo atskirojo skundo. Pareiškime nurodyta, kad jo pateikimas tapo nebūtinas, nes visi reikšmingi argumentai bei atsikirtimai jau yra pateikti atsiliepime į nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ atskirąjį skundą. Atsižvelgdamas į tai, kreditorius prašo teismo vadovautis atsiliepime nurodytais argumentais.

17.                      Atskirojo skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis dalyvaujančio byloje asmens (apelianto) iniciatyva. Kartu apelianto atsisakymas nuo skundo nėra besąlyginis pagrindas nutraukti apeliacinį procesą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, turi įsitikinti, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui yra žinomi atsisakymo nuo apeliacinio skundo teisiniai padariniai.

18.                      Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus J. S. atskirojo skundo atsisakymo turinį, nenustatė, kad šis atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeistų kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nors pareiškime dėl atskirojo skundo atsisakymo nenurodyta, kad kreditoriui yra žinomos šio procesinio veiksmo pasekmės, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog kreditorių atstovauja profesionali advokatė, preziumuojama, kad šalis supranta savo veiksmų teisinę reikšmę. Advokato dalyvavimas procese užtikrina tinkamą teisinės pagalbos suteikimą, įskaitant ir pareigą išaiškinti klientui atskirojo skundo atsisakymo pasekmes, numatytas CPK 308 straipsnio 2 dalyje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos sąlygos priimti kreditoriaus J. S. atskirojo skundo atsisakymą ir apeliacinį procesą, pradėtą pagal jo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutarties dalies, nutraukti (CPK 308 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto darbotvarkės 3–iuoju klausimu (administravimo išlaidų sąmatos)

19.                      Byloje kilo ginčas dėl 2025 m. lapkričio 28 d. įvykusiame kreditorių susirinkime 3–iuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo patvirtinti 1 500 Eur administravimo proceso išlaidas. Pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą ir nustatė galutinę administravimo išlaidų apimtį. Teismas patvirtino nemokumo administratorės jau išsimokėtą 1 099,59 Eur bazinį atlygį, pripažindamas jį teisingu ir proporcingu realiai atliktiems darbams iki proceso nutraukimo. Kartu konstatavo, kad visos kitos nemokumo administratorės deklaruotos išlaidos, kuriems JANĮ nustatyta tvarka nepritarė nei kreditoriai, nei teismas, negali būti dengiamos iš bendrovės turto, todėl šių išlaidų padengimas paliktas nemokumo administratorei.

20.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimai dėl teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jei tokios specialios taisyklės JANĮ nenustato, tuomet tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neįvardijo nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, jog ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos pagal atskirąjį skundą objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022, 23 punktas).

21.                      JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama. Šios nuostatos taikomos ir tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos (JANĮ 75 straipsnio 7 dalis). Taigi, JANĮ 75 straipsnyje įtvirtinta specialioji teisės norma, pagal kurią pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo negali būti apeliacijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-791-933/2023). Pozicijos, kad JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje nustatytas apeliacijos ribojimas yra taikomas visais atvejais, kai ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos (jos pakeitimo) patvirtinimo yra išnagrinėjamas teisme ir dėl jo yra priimama teismo nutartis, nepaisant to, ar sąmata patvirtinama (pakeičiama), ar atsisakoma tai padaryti, laikomasi ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022, 32 punktas).

22.                      Pažymėtina ir tai, kad nuostata, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama, nuo 2016 m. gegužės 1 d. buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad ginčai dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo kreditorių susirinkimuose užtęsdavo bankroto procedūras. Šiuo tikslu buvo nustatyta teismo pareiga tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, įvertinus išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, kai kyla kreditorių ginčai, t. y. galutinai priimti sprendimą dėl sąmatos, siekiant aiškesnės tolimesnės proceso eigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad leidimas skųsti teismo sprendimą dėl sąmatos apeliacine tvarka dar labiau užtęstų procedūras, todėl būtų netikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022).

23.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra išnagrinėjamas teisme ir dėl jo yra priimama teismo nutartis remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi (specialiąja proceso teisės norma), tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama ir tokiai situacijai netaikomos bendrosios CPK nuostatos (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys); visais atvejais teismas patikrina skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, įvertina visas bylos faktines aplinkybes, kurios yra svarbios ir reikšmingos administravimo sąmatos dydžiui nustatyti, ir, atlikęs ginčijamo nutarimo teisėtumo bei bylos faktų patikrą, priima vieną iš galimų sprendimų – arba palikti galioti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, arba jį panaikinti ir patvirtinti kitą sąmatą, arba perduoti ginčijamą klausimą iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018, 35–37 punktas).

24.                      2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ administravimo išlaidų instituto teisinis reguliavimas keitėsi, tačiau pagrindinės nuostatos, apibrėžiančios administravimo išlaidas ir jų sąmatos tvirtinimo kompetenciją priskiriančios kreditorių susirinkimui, iš esmės nepakito – administravimo išlaidų tvirtinimo modelis yra orientuotas į kreditorių autonomiją, kuri grindžiama ir veiksminga teismo kontrole sprendžiant ginčus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio, taigi šiuo aspektu lieka aktuali iki tol formuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022 15 punktas). Iš JANĮ parengiamųjų dokumentų matyti, kad juo nebuvo siekiama keisti galiojusio teisinio reguliavimo, pagal kurį, kai bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą išsprendžia teismas, teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama (Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų, registracijos Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789, 4.12 papunktis).

25.                      Esminis nemokumo bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją tik įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021 29 punktas).

26.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi panaikindamas kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos, pasinaudojo savo diskrecijos teise ir, išsprendė ginčą iš esmės, patvirtino teisingą bei proporcingą administravimo išlaidų apimtį. Teismas, įvertinęs faktinį bankroto proceso etapą bei nemokumo administratorės realiai įdėtas pastangas, nustatė tokią sąmatą, kuri objektyviai atitinka iki proceso nutraukimo atliktų veiksmų mastą, taip užtikrindamas protingą pusiausvyrą tarp administratorės teisės į atlygį ir bendrovės bei jos kreditorių interesų apsaugos, t. y. priėmė galutinį teismo procesinį sprendimą, nustatantį konkretų administravimo išlaidų sąmatos dydį, nepriklausomai nuo to, ar šis dydis teismo buvo nustatytas savarankiškai, ar patvirtinant (pripažįstant teisėtu ir pagrįstu) kreditorių susirinkimo šiuo klausimu priimtą nutarimą. Tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-265-450/2023, 42 punktas; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1100-934/2023, 24 punktas; 2026 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-798/2026, 41 punktas).

27.                      CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis); šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).

28.                      Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo atveju nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ atskirojo skundo dalis, paduota dėl teismo nutarties, kuria patenkintas nemokumo administratorės skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 3–iuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, negali būti skundžiama apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 338 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto darbotvarkės 6–uoju klausimu (bankroto bylos nutraukimo)

29.                      Atsakovės LUAB „OSA“ nemokumo administratorė atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti bendrovės bankroto bylą. Nemokumo administratorė tvirtina, kad nebuvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, nustatyta galutinė jų apmokėjimo tvarka ir išspręstas faktiškai patirtų išlaidų apmokėjimo klausimas. Su tokiais nemokumo administratorės argumentais nėra pagrindo sutikti.

30.                      Pagal JANĮ 78 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą, kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o taip pat, kai juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Anksčiau tapatus teisinis reguliavimas buvo nustatytas ir ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

31.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu byla gali būti nutraukiama bet kuriuo bankroto proceso metu, svarbiausia, kad būtų patenkinti visų kreditorių reikalavimai. Bankroto bylos užbaigimas ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu visiškai atkuria teisinę taiką, patenkinant visų kreditorių reikalavimus ir išsaugant įmonę rinkoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018 43–44 punktus). Atsiskaičiusi su visais kreditoriais, t. y. nebeturinti finansinių įsipareigojimų, įmonė tampa moki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl bankroto procedūros jai nebegali būti vykdomos. Teisės normos formuluotė, kad „bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais“ turi būti aiškinama kaip nurodanti teisinę situaciją, kurioje visos bankrutuojančios įmonės prievolės kreditoriams yra įvykdytos, įskaitant ir administravimo išlaidas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020 25, 33 punktus). Pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika yra taikytina ir aiškinant JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

32.                      Taigi, JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas bankroto bylos nutraukimo pagrindas taikytinas tuo atveju, kai: 1) yra visiškai atlygintos bankroto proceso administravimo išlaidos, 2) atsiskaityta su visais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-722-881/2023).

33.                      Šiuo atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad bendrovė nebeturi kreditorių, nes, kai kurie kreditoriai atsisakė savo reikalavimų jos atžvilgiu, o su kai kuriais atsiskaitė buvęs bendrovės vadovas (kreditorius J. S.).

34.                      Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nemokumo administratorė buvo paskirta administruoti bendrovę 2023 m. balandžio 6 d. susirinkime. Paskyrus nemokumo administratorę, tame pačiame susirinkime jai buvo nustatytas 500 Eur bazinis atlygis už bendrovės bankroto administravimą. 2023 m. gegužės 19 d. bendrovės kreditorių susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl bendrovės bankroto administravimo išlaidų sąmatos ir išlaidų apmokėjimo tvarkos patvirtinimo, tačiau sprendimų priėmimas buvo atidėtas, įpareigojant nemokumo administratorę pateikti administravimo išlaidų skaičiavimus ir pagrįstumą patvirtinančius duomenis. Pakartotinai klausimai dėl bendrovės bankroto administravimo išlaidų sąmatos, be kita ko – bazinio nemokumo administratorės atlygio dydžio, patvirtinimo spręsti 2024 m. gruodžio 31 d. kreditorių susirinkime, kuriame 3–iuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas nustatyti 3 500 Eur bazinio atlygio dydį už visą bendrovės bankroto procesą, nustatyta atlygio išmokėjimo tvarka: 50 procentų atlygio išmokama iki galutinės bankroto proceso ataskaitos patvirtinimo, likę 50 procentų – patvirtinus ataskaitą; 4–uoju klausimu buvo priimtas sprendimas patvirtinti bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1581-562/2025 panaikino nurodyto susirinkimo priimto sprendimo dalį dėl bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos ir priimtą sprendimą patvirtinti bendrovės bankroto administravimo išlaidų sąmatą, bei grąžino šiuos klausimus kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo. Taigi, bendrovės bankroto procese buvo nustatytas nemokumo administratorės bazinis atlygis (3 500 Eur), tačiau nebuvo patvirtinta jo išmokėjimo tvarka ir nepatvirtinta kitų bendrovės bankroto administravimo išlaidų sąmata, be kita ko – taip pat ir dėl išlaidų teisinėms paslaugoms.

35.                      Į bylą pateiktas skundžiamas kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina, kad nemokumo administratorė iki 2025 m. lapkričio 12 d. išsimokėjo sau 1 099,59 Eur bazinį atlygį, kurį susiejo su atliktų darbų apimtimi. Pirmosios instancijos teismas, apskųstoje nutartyje pastebėjo, kad visam bankroto procesui nemokumo administratorei buvo patvirtintas 3 500 Eur bazinis atlygis, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog egzistuoja pagrindas nutraukti bankroto bylą, taip pat į tai, kad kreditorius prieštaravimų dėl nemokumo administratorės išsimokėto bazinio atlygio neišreiškė, nutarė patvirtinti nemokumo administratorės išsimokėtą 1 099,59 Eur bazinį atlygį, kaip atitinkantį nemokumo administratorės iki bankroto nutraukimo atliktų darbų apimtį. Dėl kitų administravimo išlaidų, kurias nemokumo administratorė prašė patvirtinti kreditorių susirinkime – 1 000 Eur buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidų; 150 Eur dokumentų sutvarkymo ir perdavimo archyvui išlaidų; 175 Eur išlaidų kurui, pašto paslaugoms, VĮ Registrų centro paslaugoms; 4 334,10 Eur patirtų teisinių paslaugų išlaidų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jos nebus atlygintos, nes nei kreditorių, nei teismo pritarimas nebuvo gautas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad be teisinių paslaugų išlaidų, kitas prašomas patvirtinti administravimo išlaidas pagrindžiantys įrodymai į bylą nebuvo pateikti. Atitinkamai, teismui skundžiama nutartimi galutinai išsprendus administravimo išlaidų ir atlygio klausimą bei patvirtinus proporcingą jų dydį, tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad iki bankroto bylos nutraukimo yra visiškai atlygintos ir atsakovės bankroto proceso administravimo išlaidos.

36.                      Dėl išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nemokumo administratorės skundo dalį dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 6–uoju darbotvarkės klausimu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37.                      Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai ištyrė byloje susidariusią situaciją. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas nutraukti bankroto bylą, nelikus nė vieno kreditoriaus, turinčio finansinių reikalavimų bendrovei. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas galutinai ir operatyviai išspręsti šalių ginčą, pagrįstai nustatė nemokumo administratorei kintamojo atlygio dydį. Tokiu būdu įgyvendindamas JANĮ 77 straipsnio 8 dalyje numatyta teismo pareigą. Skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, o atsakovės nemokumo administratorės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo nei naikinti, nei keisti priimto procesinio sprendimo.

38.                      Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies (principas „pralaimėjęs moka“). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

39.                      Atmetus atsakovės LUAB „OSA“ nemokumo administratorės atskirojo skundo dalį dėl teismo sprendimo nutraukti bankroto bylą, taip pat nutraukus apeliacinį procesą dalyje dėl administravimo išlaidų sąmatos kvestionavimo bei priėmus kreditoriaus J. S. atsisakymą nuo atskirojo skundo, šalims atsirado teisė į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, už pateiktus atsiliepimus į atskiruosius skundus.

40.                      Nagrinėjamu atveju prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė tik kreditorius J. S., kuriame nurodė, kad patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į atsakovės LUAB „OSA“ nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ atskirąjį skundą. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2026 m. I ketvirtį (2026 m. vasario ir kovo mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2025 m. III ketvirtis, Valstybės duomenų agentūros vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 427,6 Eur. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtintą užmokesčio dydį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 971,04 Eur (2 427,6 Eur x 0,4 (8,16 papunktis)). Kadangi kreditoriaus prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kreditoriui J. S. iš atsakovės LUAB „OSA“ nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ priteisiama 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Priimti kreditoriaus J. S. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutarties atsisakymą ir apeliacinį procesą nutraukti.

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „OSA“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrovinga“ atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutarties dalies, kuria panaikintas 2025 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo 3–iuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo.

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria nutarta atmesti atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „OSA“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrovinga“ skundą dėl 2025 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto darbotvarkės 6–uoju klausimu, palikti nepakeistą. 

Priteisti kreditoriui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „OSA“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrovinga“, juridinio asmens kodas 302415051, 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėja                                                                                            Jadvyga Mardosevič