Administracinė byla Nr. I-1621-171/2017 |
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04590-2016-0 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1 (S) |
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,
dalyvaujant atsakovo atstovei Radvilei Bajelytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-1578 (00271) bei įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą.
Paaiškina, kad Migracijos departamentas nepagrįstai 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 31-1578 (00271) atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi).
Nurodo, kad Migracijos departamentas, spręsdamas klausimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, visiškai neįsigilino į pateiktus dokumentus, o pateiktus paaiškinimus nepagrįstai įvertino kaip piktnaudžiavimą Lietuvos įstatymų nuostatomis, susijusiomis su būsimu darbu Lietuvoje.
Pažymi, kad Migracijos departamentas kaip argumentą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikė tokią aplinkybę, kad pildydamas dokumentus per apklausą pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikoje ketina gyventi (duomenys neskelbtini). Minėtu būstu pasirūpino siunčiančioji įmonė PUP „Hryshcanka i K“ ir jos tarpininkavimo rašte nurodyta, jog pareiškėjas gyvens adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad tai rašybos klaida, o atsakovas į tai neatsižvelgė.
Atsakovas nurodo, jog buvo atvykta prie PUP „Hryshcanka i K“ filialo Lietuvoje registruotos buveinės adresu: Italų g. 17A-2, Vilniuje, tačiau durų jiems niekas neatidarė. Taigi buvo nuspręsta, kad įmonė jokios veiklos nevykdo. Ši išvada absurdiška, kadangi sprendime atsakovas net nesiaiškino, kokią veiklą vykdo ir kuo užsiima PUP „Hryshcanka i K“ filialas Lietuvoje.
Pareiškėjas nurodo, kad buvo komandiruojamas į Lietuvos Respubliką dėl gebėjimų dirbti su klientais ir savo darbu nešti ekonominę naudą darbdaviui, t. y. PUP „Hryshcanka i K“ filialui Lietuvoje.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad 2016 m. lapkričio 9 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, ginčijamame sprendime konstatavo, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taigi, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
Priimant ginčijamą sprendimą buvo atsižvelgta į tai, kad nėra faktiškai veikiančio įmonės filialo pareiškėjo nurodytu veiklos adresu; nesutapo pareiškėjo per apklausą ir prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi anketoje nurodyta informacija – per apklausą paklaustas, ar darbas siunčiančioje bendrovėje yra jo pagrindinės pareigos (10 klausimas), pareiškėjas atsakė, kad ne, nėra pagrindinės, nors prie anketos 8.5 klausimo, kur reikia nurodyti visas darbovietes, darbo laikotarpius ir pareigas, pareiškėjas nieko, išskyrus darbą PUP „Hryshchanka i K“, nenurodė; nesutapo pareiškėjo per apklausą pateiktas laikotarpis su jo paties pateiktuose dokumentuose dėl komandiravimo į bendrovės filialą nurodytu laikotarpiu. Apklausoje pareiškėjas į klausimą, kokiam laikotarpiui siunčiančiosios bendrovės jis yra siunčiamas dirbti į atstovybę Lietuvoje (13 klausimas), nurodė, kad yra siunčiamas be nustatyto termino, tačiau iš pareiškėjo kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktame PUP „Hryshchanka i K“ patvirtinimo rašte aiškiai nurodyta, kad jis siunčiamas dirbti Lietuvos Respublikoje ne ilgiau kaip 3 metus; kitas Migracijos departamentui pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes.
Migracijos departamentas, išsamiai išnagrinėjęs visą turimą informaciją, atsižvelgdamas ne į pavienius faktus, o į duomenų visumą, pagrįstai priėmė sprendimą pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi yra atsisakoma tuo atveju, kai duomenys, kuriuos pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, pareiškėjo skunde išdėstytas teiginys „nesu ekonominis migrantas, vien tik siekiantis gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o sąžiningas ir Lietuvos įstatymus gerbiantis asmuo“ nelaikytinas pagrįstu ir atitinkančiu realią situaciją.
Migracijos departamentui kilus pagrįstų įtarimų dėl to, kad PUP „Hryshchanka i K“ filialo Lietuvos Respublikoje veikla yra tik imituojama užsieniečiui siekiant formaliai atitikti teisinį pagrindą, kai galima kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir taip legalizuoti savo buvimą Šengeno zonoje, buvo kreiptasi į Migracijos valdybą su prašymu atlikti patikrinimą minėto filialo veiklos adresu: Italų g. 17A-2, Vilniuje, ir nustatyti, ar tikrai PUP „Hryshchanka i K“ filialas vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje.
Patikrinimo metu buvo du kartus vykta adresu: Italų g. 17A-2, Vilnius, siekiant patikrinti, ar šiame pastate tikrai yra įsikūręs PUP „Hryshchanka i K“ filialas, ar yra vykdoma veikla, ar įmonės buveinės patalpos yra įrengtos vykdyti veiklą. Nuvykus minėtu adresu, aptiktas kotedžo tipo butas, iškabos nėra, požymių, kad šiuo adresu būtų vykdoma veikla, nustatyta nebuvo. Pareiškėjas, per apklausą paprašytas nurodyti buveinės adresą, apibūdinti pastatą, kuriame yra buveinė, bei atstovybės buveinės patalpas, atsakė, kad PUP „Hryshchanka i K“ filialas faktiškai veikia adresu: Italų g. 17A-2, Vilniuje, įsikūręs šiuolaikiniame 5–6 aukštų biurų pastate. Iš pareiškėjo, kuris yra vienas iš dviejų PUP „Hryshchanka i K“ darbuotojų, paaiškinimo akivaizdu, kad jis teikia melagingus duomenis ir niekada nėra lankęsis nurodytais adresais, kuriais turėtų veikti PUP „Hryshchanka i K“ filialas.
Pareiškėjas pateikė 2015 m. balandžio 19 d. darbo sutartį, pagal kurią nuo 2015 m. balandžio 19 d. dirba Baltarusijos Respublikos privačioje prekybos unitarinėje įmonėje „Grishchenko i K“ įmonės atstovu Maskvos srityje. Migracijos departamentui iškilus neaiškumų dėl pareiškėjo darbo PUP „Hryshchanka i K“ trukmės (t. y. Įstatymo reikalavimo, kad pareiškėjas ne mažiau kaip pastaruosius vienus metus iki jo atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos dirbo įmonėje), 2016 m. rugpjūčio 23 d. jam buvo išsiųstas pranešimas dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino sustabdymo ir jis buvo įpareigotas ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 1 d. Migracijos departamentui papildomai pateikti kompetentingos Baltarusijos Respublikos institucijos pažymą, patvirtinančią, kad yra apdraustas socialiniu draudimu siunčiančioje įmonėje PUP „Hryshchanka i K“, bei toje pažymoje turi būti nurodytas laikotarpis, nuo kada jis yra apdraustas socialiniu draudimu. Pareiškėjas prašomų dokumentų nepateikė, o tai dar sustiprino Migracijos departamento turėtus pagrįstus įtarimus, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitas, negu oficialiai deklaruota, o jo siuntimas dirbti į Lietuvos Respubliką yra formalus, siekiant apeiti Įstatymo nuostatas ir gauti leidimą laikinai gyventi.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas, Rusijos Federacijos pilietis, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti vadybininku Lietuvos Respublikoje registruotame PUP „Hryshchanka i K“ filiale. Pareiškėjas pateikė šiuos dokumentus: PUP „Hryshchanka i K“ filialo Lietuvoje tarpininkavimo raštą, PUP „Hryshchanka i K“ siuntimo raštą, PUP „Hryshchanka i K“ filialo Lietuvoje nuostatus, darbo sutartį ir kitus dokumentus. Migracijos departamentas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 31-1578 (00271) atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 31-1578 (00271) teisėtumo ir pagrįstumo.
Sprendime nurodyta, kad įvertinus surinktų duomenų visumą kilo pagrįstų abejonių dėl užsieniečio atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio dirbti užsienio įmonės filiale Lietuvos Respublikoje ir realios filialo veiklos, todėl konstatuota, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymo 35 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Šio straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė gauti leidimą laikinai gyventi kaip PUP „Hryshchanka i K“ filialo Lietuvos Respublikoje darbuotojas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad negalėjo susipažinti su Migracijos departamento byla, todėl jo galimybės gintis teisme yra apribotos. Teismas pažymi, kad visos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčijamas sprendimas, yra jame išdėstytos. Be to, teismas išreikalavo pareiškėjo asmens bylą, su kuria jis galėjo susipažinti ir ginti savo teises teisme. Pareiškėjo galimybės ginti savo teises ir teikti įrodymus, kurie paneigtų ginčijamame sprendime išdėstytas aplinkybes, nėra apribotos.
Pareiškėjas skunde nesutikimą su ginčijamu sprendimu argumentuoja trimis motyvais: pirma, kad gyvenamosios vietos adreso neatitikimai buvo rašymo apsirikimas, antra, kad atsakovas nesiaiškino, kokią veiklą vykdo PUP „Hryshchanka i K“ filialas, trečia, kad atsakovas neturėjo pagrindo užduoti klausimų apie Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo motyvai susiję tik su dalimi ginčijamame sprendime išdėstytų aplinkybių.
Pareiškėjas neginčija atsakovo sprendimo dalies dėl to, kad net du kartus nuvykus patikrinti PUP „Hryshchanka i K“ filialą jo registracijos adresu buvo aptiktas kotedžo tipo butas, PUP „Hryshchanka i K“ filialo iškabos nebuvo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. Migracijos departamentas raštu Nr. (15/4-6)10K-33019 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrių su prašymu nuvykti PUP „Hryshchanka i K“ filialo registracijos adresu ir išsiaiškinti, ar filialas vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. Tą pačią dieną Migracijos departamentas pareiškėjui išsiuntė pranešimą Nr. (15/4-17)10K-33023, kad Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bei kartu pateiktus dokumentus, nustatė, jog nepakanka šį prašymą pagrindžiančių dokumentų. Kadangi kilo neaiškumų dėl pareiškėjo įdarbinimo PUP „Hryshchanka i K“ laikotarpio, buvo prašoma ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 1 d. Migracijos departamentui papildomai pateikti kompetentingos Baltarusijos Respublikos institucijos pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjas yra apdraustas socialiniu draudimu Baltarusijos Respublikoje, taip pat pažymoje turi būti nurodytas laikotarpis, nuo kada jis apdraustas socialiniu draudimu siunčiančioje įmonėje „Hryshchanka i K“.
Pareiškėjui buvo nurodyta iki 2016 m. spalio 1 d. atvykti į Migracijos departamentą į apklausą dėl „Hryshchanka i K“ veiklos. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad užsieniečio atsisakymas būti apklaustam asmeniškai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, ir kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas nuo sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo dienos.
2016 m. rugsėjo 14 d. Migracijos departamente gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus raštas Nr. 10-S-192510(8.38-1 dėl atlikto patikrinimo. Kartu su raštu pateiktas 2016 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus specialisto tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-41730, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. apie 14 val. 30 min. ir rugpjūčio 31 d. apie 13 val. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus specialistas buvo nuvykęs adresu: Italų g. 17A-2 , Vilniuje, patikrinti, ar šiame pastate yra įsikūrusi PUP „Hryshchanka“, ar vykdo veiklą šiuo adresu, ar įmonės buveinės patalpos įrengtos, yra iškaba. Nuvykus minėtu adresu aptiktas kotedžas, iškabos nebuvo, durų niekas neatidarė, kaimynų rasti nepavyko, požymių, kad šiuo adresu būtų vykdoma veikla, nebuvo nustatyta.
2016 m. spalio 7 d. Migracijos departamente gautas pareiškėjo užpildytas apklausos lapas.
Pareiškėjas per apklausą buvo paprašytas nurodyti PUP „Hryshchanka i K“ filialo buveinės adresą, apibūdinti pastatą, kuriame yra buveinė, bei atstovybės buveinės patalpas (apklausos 18 klausimas). Pareiškėjas atsakė: „Vilnius, Panerių g. 51 (numatomas adresas), faktinis adresas: Italų g. 17A-2. Šiuolaikinis ofisų pastatas, 5-6 aukštai“. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad per apklausą pareiškėjas neteisingai apibūdino pastatą, kuriame veikia filialas, nes nuvykus minėtu adresu buvo aptiktas kotedžas, iškabos nebuvo, durų niekas neatidarė, kaimynų rasti nepavyko, požymių, kad šiuo adresu būtų vykdoma veikla, nebuvo nustatyta.
Priešingai, nei teigia pareiškėjas skunde, atsakovui buvo žinoma, kokią veiklą vykdys PUP „Hryshchanka i K“ filialas. Šio filialo veiklos pobūdis yra išdėstytas paties pareiškėjo atsakovui pateiktame PUP „Hryshchanka i K“ filialo 2016 m. rugpjūčio 8 d. tarpininkavimo rašte. Pareiškėjas per apklausą (apklausos 7 klausimas) nurodė tą pačią veiklą.
Teismo nuomone, tai sudaro svarų pagrindą abejoti pareiškėjo ketinimais realiai dirbti PUP „Hryshchanka i K“ filiale. Abejones taip pat sustiprina ir tai, kad, kaip nurodė atsakovas, pagal jo turimus duomenis, adresu: Italų g. 17A-2, Vilnius, turėtų veikti dar penki užsienio valstybių įmonių filialai: PUP „Hryshchanka i K“ filialas, DP „Rembudmatstroi“ filialas, PP „Pit-stop Oil“ filialas, OOO „SK-NN“ filialas, OOO „Alians“ filialas.
Pareiškėjas buvo paprašytas iki 2016 m. spalio 1 d. atsakovui papildomai pateikti kompetentingos Baltarusijos Respublikos institucijos pažymą, patvirtinančią, kad yra apdraustas socialiniu draudimu siunčiančioje įmonėje PUP „Hryshchanka i K“, bei toje pažymoje nurodyti laikotarpį, nuo kada jis yra apdraustas socialiniu draudimu. Pareiškėjas prašomų dokumentų nepateikė, tai taip pat verčia abejoti jo pateiktais duomenimis, kad ne mažiau kaip pastaruosius vienus metus realiai dirbo PUP „Hryshchanka i K“.
Taigi teismas daro išvadą, kad šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose nustatytos sąlygos atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo pateikti duomenys apie PUP „Hryshchanka i K“ veiklos adresą ir veiklą neatitinka tikrovės, o nenustačius sąžiningo pareiškėjo siekio dirbti filiale ir realios filialo veiklos yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamento 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. (15/4-1)31-1578 (00271) yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
| Teisėjai | Bronius Januška |
| | |
| | Irena Paulauskienė |
| | |
| | Donatas Vansevičius |