Civilinė byla Nr. 2A-658-153/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėja Rita Ulejevienė;
procesinio
dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 50.11, 50.11.2.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos
Blaževič,
kolegijos teisėjų Leono
Jachimavičiaus, Izoldos Nėnienės,
sekretoriaujant
Dovilei Stoškuvienei,
dalyvaujant ieškovės M. S. atstovei advokatei I. K., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei L. P.,
viešame
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto
savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-151/2009 pagal ieškovės M.
S. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims R. S., Kauno miesto savivaldybės įmonei „Santakos butų ūkis“,
uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ ir akcinei bendrovei „City service“ dėl
įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį,
n u s t a t ė :
Ieškovė M. S. ieškiniu prašė pripažinti faktiškai galiojančia ieškovės
ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės sudarytą buto, esančio (duomenys
neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpa
pažymėta šifru 1-3, kurios plotas 18,83 kv. m), su dalimi bendro naudojimo
patalpų a-1 ir a-2, nuomos sutartį ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę
sudaryti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpa pažymėta šifru 1-3, kurios plotas
18,83 kv. m), su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2, nuomos sutartį su
ieškove.
Ieškovė nurodė,
kad atsakovė sutinka sudaryti nuomos sutartį dėl dalies patalpų III-1/10,44,
III-2/10,64, su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2 išnuomojimo, o dėl patalpų
1-3/18,83 kv. m, išnuomojimo atsisako sudaryti nuomos sutartį. Patalpomis
1-3/18,83 kv. m ieškovė naudojasi nuo 1987 m. Jos buvo priskirtos kaip pagalbinės patalpos, ir buvo leista jomis naudotis. Šias patalpas ji prižiūrėjo, mokėjo
komunalinius bei nuomos mokesčius, todėl mano, kad faktiškai naudojosi
patalpomis teisėtai.
Atsakovė Kauno
miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad
ginčo patalpos priklauso atsakovei. Gyvenamasis namas buvo įtrauktas į
grąžintinų namų sąrašą, ir nuspręsta, kad už natūra negrąžinamą namą atlyginama
pinigais, todėl buvo pasiūlyta sudaryti su ieškove gyvenamųjų patalpų nuomos
sutartį butui 4-3 bei pagalbinėmis patalpomis. Buvo atsisakyta sudaryti nuomos
sutartį butui Nr. 4-1, patalpoms 1-3/18,83 kv. m, nes ši patalpa nebuvo
išnuomota, o tik leista naudotis kaip pagalbine patalpa.
Tretieji
asmenys UAB „Žaidas“ ir AB „City service“ nurodė, kad jiems yra pavesta tik
administravimo funkcijos, todėl teismo sprendimas neturi įtakos jų teisėms ir
pareigoms.
Trečiasis
asmuo R. S. prašė ieškinį patenkinti.
Kauno miesto
apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė,
kad tarp ieškovės M. S. ir atsakovės Kauno miesto
savivaldybės susiklostė faktiniai nuomos santykiai, dėl patalpų, kurių plotas
18,83 kv. m, su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2, esančių (duomenys
neskelbtini), ir įpareigojo atsakovę su ieškove sudaryti gyvenamųjų
patalpų, kurių plotas 18,83 kv. m, su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir
a-2, esančių (duomenys neskelbtini) , gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Teismas
nustatė, kad 1972-04-05 buvo leista perrašyti nuomos sutartį buto patalpoms
III-1/10,44, III-2/10,64, ieškovės vardu, šią dieną esančioms (duomenys
neskelbtini) . 1987-02-05 Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų
tarybos Vykdomasis komitetas leido ieškovei naudotis ginčo patalpa kaip pagalbine.
1996-02-27 ieškovė kreipėsi dėl buto 4-1 inventorizacijos, kuri buvo atlikta 1996-03-08.
Ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Nekilnojamo turto
registre yra įregistruotos kaip gyvenamosios patalpos. 1999-02-01 su ieškove
buvo sudaryta nuomos sutartis (duomenys neskelbtini) patalpoms
(dabartinis trečias butas). 2008-04-25 ieškovė buvo informuota, kad į nuomos
sutartį įtraukti patalpą 1-3/18,83 nėra pagrindo, nes ši patalpa nebuvo ieškovei
išnuomota. Ieškovė ir trečiasis asmuo R. S. gyvenamąją
vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (dabartinis trečias butas). Ieškovė
pateikė duomenis, kad mokėjo mokesčius ir už 18,83 kv. m patalpas, t. y. už
nuomą, administravimą ir pastatų techninę priežiūrą bei kitas paslaugas.
Teismas
nurodė, kad yra pagrindo ieškinį tenkinti šiais motyvais: patalpos (duomenys
neskelbtini) yra įregistruotos kaip gyvenamosios patalpos, jos turi atskirą
numerį – pirmas butas. Atsakovė taip pat šias patalpas pripažįsta gyvenamomis
ir nuomojamomis patalpomis. Tai patvirtintina UAB „Žaidas“ išrašomos sąskaitos
už administravimą ir pastatų techninę priežiūrą už 18,83 kv. m patalpas bei UAB
“Žaidas”, kuri yra atsakovės paskirta administratore, informacija, kad ieškovė
kaip nuomininkė privalo mokėti administravimo mokesčius. Ieškovė yra faktinė
ginčo patalpų naudotoja, patalpomis naudojasi teisėtai, o ta aplinkybė, kad
Vykdomasis komitetas suteikė tas patalpas kaip pagalbines, nesuteikia pagrindo
teigti, kad ieškovė neteisėtai naudojasi šiuo metu. Iki 2007-02-14 pastatas
buvo įtrauktas į grąžintinų namų sąrašus, todėl nuomos mokestis iki nuosavybės
teisių atkūrimo nebuvo skaičiuojamas. Patalpos nepatenka į CK 6.581 str.
numatytas sąlygas, kur nurodyta, kokios patalpos negali būti savarankiškos
sutarties nuomos dalykas. Ieškovė patalpas prižiūrėjo, remontavo tinkamai, nes
dar 1972-01-08 namas buvo įtrauktas į avarinių namų sąrašą. Tuo metu pastato
nusidėvėjimo procentas buvo 66 %, o daugiau kaip po 30
metų nusidėvėjimo procentas tik 54 %. Teismo nuomone, kai namas įtraukiamas į avarinių
namų sąrašą, nuomos sutartys nebuvo nesudaromos, todėl ieškovei ir buvo leista
naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis. Ieškovė patalpomis 22 metus naudojosi
teisėtai, namui esant įtrauktam 1972 m. į avarinių namų sąrašą, patalpos buvo
suteiktos naudotis kaip pagalbinės, nes avariniuose namuose nuoma buvo
negalima, patalpos yra registruotos gyvenamosiomis patalpomis, savivaldybės
įgalioti asmenys skaičiavo nuomos mokestį, o ieškovė jį mokėjo, ir tik kilus
tarp šalių ginčui nuomos mokesčio skaičiavimas buvo nutrauktas, todėl teismas
sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susidarė ilgalaikiai faktiniai nuomos
santykiai. Teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinį įrodė, todėl yra pagrindas įpareigoti
atsakovę sudaryti rašytinę nuomos sutartį.
Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė su teismo sprendimu
nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –
ieškinį atmesti. Teismo sprendimą laikė nepagrįstu dėl šių motyvų:
1) butas, esantis (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise
priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo
komiteto 1969-01-24 sprendimu Nr. 19 leista perrašyti buto nuomos sutartį ieškovei
iš vieno kambario 10,64 kv. m gyvenamojo ploto ir virtuvės. Su ieškove
1999-02-01 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų
fondo namuose nuomos tipinė sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo.
Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas
1987-02-05 raštu Nr. M-80 ieškovę informavo, kad jai leista naudotis patalpa
1-3/19,34 kaip pagalbine. Lietuvos Respublikos butų kodekso, kuris galiojo iki
1998-07-01, 42 str. numatė, kad neleidžiama apgyvendinti atlaisvintų gyvenamųjų
patalpų avariniuose namuose. Todėl vadovaujantis minėta teisės norma ieškovei
gyvenamosios patalpos išnuomotos nebuvo, o tik leista jomis naudotis kaip
pagalbinėmis patalpomis, nes gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ,
Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1971-01-08 sprendimu Nr. 11
pripažintas avariniu;
2) dabar galiojančio CK normos nenumato galimybės leisti naudotis
gyvenamosiomis patalpomis avariniame name kaip pagalbinėmis. Teismas neatsižvelgė
į CK 6.587 str. 1 d., kur numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomotojas
privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamai gyventi gyvenamąją patalpą,
nurodytą sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės,
kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininkui ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui,
ar visuomenės saugumui ir sveikatai. Ginčo gyvenamoji patalpa yra avariniame
name, todėl Kauno miesto savivaldybė negalės tinkamai įvykdyti teismo sprendimo
reikalavimų perduoti tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą;
3) gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (1 A2/m), buvo
įtrauktas į grąžintinų namų sąrašą. Kauno miesto savivaldybės administracijos
direktorius 2007-02-14 įsakymu Nr. A-555 buvusio namo savininko palikuonims
atkurtos nuosavybės teisės ir už negrąžinamą namą natūra atlyginama pinigais. Kauno
miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-13 įsakymu Nr. A-1694
patikslinta gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis
1999-02-01 sudaryta su ieškove, patikslinti buto duomenys, pakeista buto
numeracija iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) . Administracijos
direktoriaus 2008-05-13 įsakymu Nr. A-1694 2009-12-23 pasirašyta Savivaldybės
gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Patikslintoje gyvenamosios patalpos
nuomos sutartyje yra nurodyta, kad ieškovei išnuomotą gyvenamąją patalpą sudaro
vienas kambarys 3-2/10,64 ir atskira virtuvė 3-1/10,44 bei nuomos sutartyje
nurodyta, kad ieškovė naudojasi bendro naudojimo ir pagalbinėmis patalpomis
a-l(8,84), a-2 (0,79) ir 5/100 ūkinio pastato 311 p.;
4) teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp šalių buvo faktiniai nuomos
santykiai. CK 6.579 str. 1 d. numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos
sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi
būti sudaromas raštu. Ją pasirašo įgaliotas pareigūnas ir nuomininkas. CK 322
str. 1 dalis (1964 m. redakcija) taip pat numatė, kad gyvenamosios patalpos
nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, įmonė, organizacija, turi būti
sudaroma raštu. Šiuo metu už gyvenamųjų patalpų Aušros g. 4-1, Kaune nuomą
mokestis nėra skaičiuojamas;
5) ieškovė ieškiniu prašė pripažinti faktiškai galiojančia ieškovo ir
atsakovės sudarytą buto (duomenys neskelbtini) (patalpa pažymėta šifru
1-3, kurios plotas 18,83 kv. m) su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2
nuomos sutartį. Tačiau teismas peržengė reikalavimo ribas ir ginčijamu
sprendimu nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė faktiniai nuomos
santykiai, adresu (duomenys neskelbtini) , kurio plotas 18,83 kv. m, su
dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2, nes tokio reikalavimo ieškovė
nekėlė Teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d.;.
6) ieškovė neįvykdė CPK 178 str. pareigos ir nepateikė jokių įrodymų,
pagrindžiančių reikalavimus ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė M. S. prašė
apeliacinį skundą atmesti dėl šių motyvų:
1) apeliantės argumentas, kad neleidžiama apgyvendinti atlaisvintų gyvenamųjų
patalpų
avariniuose namuose, yra atmestinas. Ginčo patalpos galėjo ir gali būti
gyvenamosios patalpos nuomos dalyku Butų kodekso 53 str. 1 d. (galiojusio iki 1998 m.) ir CK 6.581 str. prasme. Įrodyta, kad ginčo patalpos įregistruotos kaip gyvenamosios
paskirties patalpos, šios patalpos niekada nebuvo išbrauktos iš gyvenamųjų
patalpų sąrašo (Butų kodekso 8 str.), todėl nepatenka į Butų kodekso 53 str. 2
d. ir CK 6.581 str. numatytas sąlygas, kur nustatyta, kokios patalpos negali
būti savarankiškos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku;
2) ginčo namą buvo planuojama nugriauti iki 1972 m., tačiau namas nenugriautas, o įrodymų, kad 1987 m. namas taip pat buvo avarinių namų sąraše
ir gyventojai iš avarinio namo buvo keliami į kitas patalpas (Butų kodekso
91-92 str.) atsakovas nepateikė. Nepateikta įrodymų, kad iki šiol namo
statusas, kaip avarinio, nepasikeitė. Atvirkščiai, byloje pateikti įrodymai
rodo, kad namo nusidėvėjimo procentas sumažėjo. Be to, 1999 m. su ieškove pirmą kartą buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, o 2009-12-23
patikslinta sutartis dėl patalpų Aušros g. 4-3, todėl namas statusas negalėjo
likti avarinis;
3) rašytinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su ieškove nebuvo
sudaryta dėl tuometinių vykdomųjų organizacijų ir komunalinių įstaigų, kurios
pagal tuo metu galiojusį Butų kodeksą ir Butų skirstymo nuostatus buvo
atsakingos už butų suteikimą ir tinkamą jo įforminimą neveikimo. Byloje
pateikti įrodymai, kad kol ieškovei buvo teikiamos sąskaitos dėl nuomos
mokesčio sumokėjimo, ji mokesčius mokėjo, o sąskaitų išrašymas buvo nutrauktas
ne dėl ieškovės kaltės. Iki 2007 m. ginčo namas buvo grąžintinų namų sąraše, todėl
tokių namų butų nuomininkams nuomos mokestis nebuvo skaičiuojamas. Nuomos
mokestis pradėtas skaičiuoti tik nuo 2008 m. sausio mėn.;
4) teismas neperžengė reikalavimo ribų. CK 6.154 str. nustato, kad
sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti, nutraukti
civilinius teisinius santykius. Sutartinis susitarimas gali būti išreikštas
raštu, žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais. Teismas konstatavo, kad tarp
šalių nesant rašytinės sutarties susiklostė faktiniai sutartiniai nuomos
santykiai, t. y. šalių veiksmais sudaryta nuomos sutartis, kuri faktiškai
galioja.
Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 320 str.
nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio
skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo
pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti
priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio
skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329
str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar
pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek
faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. Grižina v. UAB „Visatex“, bylos Nr.
3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB
„Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).
Bylos
medžiaga patvirtina, kad Kauno m. Lenino rajono DŽDT VK 1969-01-24 sprendimu
Nr. 19, leido perrašyti buto Nr. 1 esančio (duomenys neskelbtini) (vieno
kambario 10,64 kv. m ir virtuvės), nuomos sutartį ieškovės šeimai (b. l. 8, 1 t.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo 1969 m buto Nr. 1 patalpa. ieškovė naudojosi
nuomos sutarties pagrindu (CK 297 str., 318 str., 1964 m.). Nuo 1987-02-05 ieškovei leista (b. l. 9, 13, 1 t.). naudotis pagalbine patalpa 1-3 (19,34
kv. m). Byloje nėra įrodymų, kad naudojimasis pagalbinė patalpa būtų įformintas
sutartimi arba už naudojimąsi patalpa ieškovei būtų nustatytas mokestis. Todėl
sprendžiama, kad ginčo patalpa 1-3 (19,34 kv. m) ieškovė naudojosi teisėtai ir
neatlygintinai nuo 1987-02-05, rašto M-80 pagrindu, tokiu būdu nuo1987-02-05 tarp
ieškovės ir Kauno m. Lenino rajono DŽDT VK susiklostė patalpos 1-3 (19,34 kv. m)
panaudos santykiai (CK 366 str.). Taigi ieškovė nuomos sutarties pagrindu naudojosi
butu Nr. 1 (1 t., b. l. 21-22) ir panaudos pagrindu naudojosi patalpa 1-3
pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) , kuris nuo 1971 m. įtrauktas į avarinių namų sąrašą (1 t., b. l. 132-141). BTK 42, 43 str. (įsigaliojo nuo
1983-03-01) draudė piliečius apgyvendinti atlaisvintų gyvenamųjų patalpų
avariniuose namuose, rūsiuose, barakuose ir kituose nepritaikytuose gyventi
statiniuose, taip pat namuose, kurie numatyti griauti, kapitališkai remontuoti
arba paversti negyvenamaisiais. Esant tokioms aplinkybėms apeliantė pagrįstai
nurodė, kad ginčo patalpa (1-3) negalėjo būti nuomos sutarties dalykas, nors
buvo įregistruota kaip gyvenamosios paskirties patalpa, nes nuo 1971 m. namas (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į avarinių namų sąrašą (1 t., b. l. 133).
Negalima sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvu, kad namas negalėjo
likti avarinių namų sąraše, nes pasikeitė namo nusidėvėjimo procentas, statybos
pabaigos metai nurodyti 1974 m. Kauno miesto Savivaldybės tarybos 2006-11-09
sprendimu nutarta pripažinti netekusiu galios anksčiau galiojusius sprendimus
,,Dėl gyvenamųjų namų pastatų (jų dalių) avarinės būklės vertinimo ir patalpų
pripažinimo tinkamomis ir netinkamomis gyventi“, šių dokumentų priėmimas
susijęs su statybos techninio reglamento ir nustatytu poįstatyminiais aktais
pastatų būklės vertinimo metodikos pakeitimais (b. l. 143-149, 1 t.). Todėl
pastato nusidėvėjimo procentinė išraiška pasikeitė ne dėl pastato būklės
pagerėjimo, o dėl skirtingos metodikos taikymo pastato būklei nustatyti. Byloje
nėra duomenų, kad statybos būdu buvo pagerinta namo būklė (1 t., b. l. 82-83),
priešingai, gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros
administravimo perdavimo priėmimo akto 2006-06-01 duomenimis, namas (duomenys
neskelbtini) yra su daliniais patogumais, namo sienos papuvusios, namo
laiptai sulūžę. Byloje esantys duomenys apie patalpų išdėstymą, apie įrengtus
name patogumus (šildymą, vandentiekį) taip pat nepasikeitė, namas šildomas
krosnimis, naudojasi šaltu vandeniu. Tarp nuomos pagrindu naudojamos patalpos,
buto Nr. 1 (vieno kambario 10,64 kv. m ir virtuvės) ir ginčo patalpos 1-3 nėra
jokio funkcinio ryšio – į patalpą patenkama iš lauko pusės per savavališkai
įrengtą priestatą 1a1m (7,83 kv. m (b. l. 114, 115, 1 t.). Ši patalpa (1-3) be
vandentiekio, turi tik krosnį (1 t., b. l. 13). Pažymėtina, kad ieškovė 2007-05-16
kreipėsi dėl nuomojamo buto Nr. 1 privatizacijos (1 t., b. l. 58) ir nuomos
sutarties patikslinimo dėl nuomojamos patalpos numeracijos ir nuomojamo ploto
netikslumų (1 t., b. l. 59), o ne dėl pagalbinės ginčo (1-3) patalpos
privatizacijos. Po to, kai ieškovė pateikė (2008-08-07, reg. Nr. 12124)
ieškinio pareiškimą teismui (1 t., b. l. 3-5), ieškovė papildomai 2008-12-23
prašyme nurodė, kad nori privatizuoti be nuomojamos patalpos ir ginčo pagalbinę
patalpą (1 t., b. l. 122). Ieškovės prašymas dėl patalpų privatizacijos buvo iš
dalies patenkintas, 2008-05-13 Kauno miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus įsakymu Nr. A-1694 patikslintas nuomojamo buto numeris ir
surašyta nuomos sutartis su patikslintais kadastriniais matavimais (1 t., b. l.
60-63). Patikslintoje nuomos sutartyje yra įrašytas 1969 m. nuomos pagrindu paskirtas ieškovei butas, kuris įrašytas numeriu 3, o ne kaip anksčiau numeriu
1 (b. l. 14-15, 1 t.). Dėl ginčo patalpos privatizacijos ieškovės prašymas nepatenkintas,
ieškovei pasiūlyta ginčo patalpą atlaisvinti (1 t., b. l. 23, 167). Teisėjų
kolegijos vertinimu, ieškovė neįgijo teisės išpirkti ginčo patalpą, nes nebuvo
ginčo patalpos nuomininkė. Ieškovės motyvai, kad tarp ieškovės ir atsakovės
susiklostė ginčo patalpos nuomos santykiai, nes ieškovė mokėjo nuomos mokestį
už naudojamą ginčo patalpą, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Bylos duomenimis,
namas buvo įtrauktas į grąžintino turto sąrašą, 2005 m. vasario 14 d. Kauno savivaldybės įsakymu nutarta buvusiems turto savininkams išmokėti už
valstybės išperkamą turtą piniginę kompensaciją (1 t., 54-57). Ginčo pastatas
ir jame esančios patalpos nuosavybės teise nuo 2006-07-14 priklauso Kauno
miesto savivaldybei (1 t., b. l. 17, 84-85). Pateikti byloje kvitai patvirtina,
kad 1997 m. ieškovė mokėjo už buto Nr. 1 (šiuo metu pažymėto numeriu 3) nuomą
ir komunalinius mokesčius (elektros energiją, šaltą vandenį) iki 2008-05-13 (1 t.,
b. l. 25-27, 60). Vėliau nuomojamo buto numeris buvo pakeistas iš pirmo numerio
į trečią, o ginčo patalpa buvo žymima pirmu numeriu, ieškovė mokėjo už
komunalinius mokesčius pagal faktiškai naudojamas paslaugas (elektra) ir pastato
administravimo paslaugas pagal kiekį naudojamo šiame name ploto. Taigi
nustačius, kad ieškovė naudojo tiek buto, tiek pagalbinės patalpas jai buvo
skaičiuojamas mokestis už suteiktas komunalines ir turto administravimo bei
techninės priežiūros paslaugas, bet ne nuomos mokestis už ginčo patalpą (1 t., b.
l. 28-36, 61, 81, 86-88, 114-115; 2 t., b. l. 19-37). Administravimo paslaugas
teikiančios įmonės nustatyti mokesčiai namo gyventojams negali būti laikomi faktinių
nuomos santykių atsiradimo pagrindu, nes komunalines paslaugas teikiančios
organizacijos neturi teisės valdyti ir disponuoti gyvenamuoju fondu – tai
savivaldybės teise (CK.,4.20 str.,4.21 str.). Esant tokioms aplinkybėms,
teisėjų kolegijos nuomone, tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo faktinių ginčo
patalpos nuomos santykių, todėl pripažinti faktiškai galiojančia ginčo patalpos
nuomos sutartį nėra teisinio pagrindo, dėl to ieškovės ieškinio reikalavimas negali
būti patenkintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos
teismas pažeidė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas
panaikinamas, priimamas naujas sprendimas ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326
str. 1 d. 2 p.).
Patenkinus
ieškovės apeliacinį skundą, atmetus ieškovės ieškinį, žyminis mokestis už apeliacinį
skundą, nuo kurio atsakovė buvo atleista, procesinių dokumentų persiuntimo
pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidos (1 t., b. l. 2; 2 t.,b. l.
54-57, 62) priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96
str.), šios išlaidos yra (130,00 + 73,85) = 203,85 Lt.
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,
n u s p r e n d ž i
a :
Kauno
miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti, priimti
naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei
iš ieškovės M. S. (a. k. (duomenys
neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas – 203,85 Lt.
Kolegijos
pirmininkė Galina
Blaževič