Civilinė byla Nr. 2S-377-230/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16573-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.6; 122.2; 122.3; 122.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 4 d.

    Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-20663-918/2013 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei A. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankas, išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį  skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių sudarytą  santuoką dėl atsakovės kaltės, išspręsti nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos ieškovui atlyginimo klausimus, priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus M. išlaikymui po 600 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą sūnui M. po 600 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bylos išnagrinėjimo.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovės nepilnamečiam vaikui M., gim. (duomenys neskelbtini), po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-10-08 iki sprendimo priėmimo byloje, paskyrė ieškovą priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Atsakovė dėl teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pateikė atskirąjį skundą, nurodydama, kad laikinas išlaikymas iš jos priteistas be pagrindo, kadangi šalys visą laiką gyveno kartu su nepilnamečiu sūnumi M. ir kiekvienas iš tėvų prie vaiko išlaikymo prisidėdavo proporcingai savo gaunamoms pajamoms. Ieškovas neteisingai nurodė, kad sūnus gyvena tik su juo, nes vaikas gyvena su abiem tėvais ir yra jų viskuo aprūpintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą patenkino. Panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinojo išlaikymo priteisimą iš atsakovės nepilnamečiam vaikui M. . Atsakovei atskirajame skunde nurodžius aplinkybes, kad nepilnametis šalių sūnus M. gyvena su abiem tėvais ir yra materialiai išlaikomas tiek ieškovo, tiek atsakovės, teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovės, kuri vykdo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir užtikrinti jo kasdieninius poreikius.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog skundžiama nutartimi nepagrįstai panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis iš atsakovės sūnui M. buvo priteistas laikinas išlaikymas po 450 Lt kas mėnesį. Apeliantas teigia, kad skunde, kurį tenkino pirmosios instancijos teismas, atsakovė net nenurodė, kokias išlaidas ji patiria vaiko priežiūrai, ar ji gamina valgyti, ar skalbia, ar rūpinasi vaiko sveikata. Atsakovė neprisidėjo ir neprisideda nei prie vaiko išlaikymo, nei prie mokesčių už buto komunalines paslaugas sumokėjimo, nei prie paskolų dengimo, o vien ta aplinkybė, kad ji gyvena tame pačiame bute, neįrodo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką tinkamo vykdymo. Atsakovės nurodytos pinigų perlaidos buvo tikslinės, skirtos kompiuterio pirkimui, automobilio draudimo įmokai, už sūnaus bilietus į Norvegiją, o ne šeimos buitinių poreikių tenkinimui. Iš atsakovės pateiktų pirkinių kvitų matyti, kad dauguma pirktų prekių nėra skirtos vaikui, o vasaros atostogų kvitą, baseino abonementą apmokėjo ne atsakovė, o B. P. (atsakovės tėvas), batų pirkimui pinigus davė N. P., atsakovas ir pats vaikas savo sutaupytus pinigus. Atsakovė, pradėjusi važinėti dirbti į užsienį, nustojo rūpintis  šeima ir  vaiku, negyveno po keletą mėnesių su šeima yra nutolusi nuo vaiko ir nemoka su juo bendrauti. Kadangi atsakovė nevykdo pareigos teikti vaikui išlaikymą, apeliantas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, panaikindamas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nesivadovavo CK 3.192,  3.193, 3.196 straipsniais, nustatančiais, jog abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikdama su skunde nurodytais argumentais, atsakovė nurodo, jog jie yra nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės, apeliantas pats savo elgesiu sudaro kliūtis bendrauti su vaiku, manipuliuoja vaiku, draudžia jam valgyti atsakovės paruoštą maistą. Atsakovės tėvai, turėdami daugiau laiko, padeda užtikrinti vaiko poreikius, o ji atlygina jų turėtas išlaidas. Atsakovės teigimu, nėra būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vaiko materialiniai interesai nepažeidžiami, vaikas yra viskuo aprūpintas, t. y. patenkinti ne tik būtinieji, bet ir kiti poreikiai. Ieškovo, savanoriškai prisidedančio prie vaiko išlaikymo, pajamos yra pakankamai didelės, todėl jo turtiniai interesai taip pat nepažeidžiami.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje sprendžiamas nutarties, kuria gavus atsakovės atskirąjį skundą panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės (iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui), teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį. Teismas, CPK 144 – 148 straipsnių pagrindu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. šioje proceso stadijoje nesprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino iš atsakovės priteistą laikiną išlaikymą, motyvuodamas tuo, jog nepilnametis šalių sūnus M.  gyvena su abiem tėvais ir yra materialiai išlaikomas tiek ieškovo, tiek atsakovės, todėl nėra pagrindo priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovės, kuri vykdo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir užtikrinti jo kasdieninius poreikius. Ieškovas nesutinka su šia nutartimi ir teigia, kad atsakovės skunde nurodyti argumentai dėl teikiamo sūnui išlaikymo yra nepagrįsti, kadangi atsakovė neprisidėjo ir neprisideda nei prie vaiko išlaikymo, nei prie mokesčių už buto komunalines paslaugas sumokėjimo, nei prie paskolų dengimo, o vien ta aplinkybė, jog ji gyvena tame pačiame bute, neįrodo jos pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką tinkamo vykdymo. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija fakto, kad atsakovė gyvena kartu su ieškovu ir jų nepilnamečiu sūnumi, tačiau nurodo, jog atsakovė neteikia vaikui išlaikymo, kadangi jos siųstos piniginės perlaidos nebuvo skirtos šeimos išlaikymui, jos buvo tikslinės, o atsakovės pirktos prekės nėra skirtos būtent nepilnamečiam vaikui. Nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ir netyrė atsakovės nurodytų aplinkybių dėl sūnaus išlaikymo, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones netiriamos aplinkybės, kurios turi reikšmę nagrinėjant ieškinyje pareikštus reikalavimus iš esmės, tačiau apeliantas neneigia, kad atsakovė yra patyrusi tam tikrų išlaidų, tenkindama kai kuriuos vaiko poreikius, tik ginčija šių išlaidų pagrįstumą, jų tikslingumą. Tai reiškia, kad tarp šalių kyla ginčas ne dėl lėšų trūkumo vaiko išlaikymui, bet dėl jų panaudojimo tam tikriems vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovo pripažįstama aplinkybė, kad tam tikrus vaiko poreikius tenkina ir atsakovės tėvai savo lėšomis, taip pat patvirtina, kad vaiko poreikiai šiuo metu iš esmės yra tenkinami ir nėra jokios būtinybės papildomai juos užtikrinti. Ieškovas taip pat turi galimybes ir teikia sūnui išlaikymą, todėl vaiko interesai šiuo metu nėra pažeidžiami, nes yra tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistui, būstui, sveikatai ir pan.), bet ir papildomi jo poreikiai laisvalaikiui, pramogoms ir pan. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus į šalių konfliktiškus santykius ir į tai, jog didžioji dalis atskirojo skundo argumentų nėra tiesiogiai susiję su sprendžiamu laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui klausimu, spręstina, kad šiame bylos nagrinėjimo etape negalima daryti išvados, kad atsakovė vengia ar netinkamai vykdo pareigą išlaikyti savo sūnų ir jo interesai yra pažeidžiami. Ieškovas neįrodė, jog atsakovės teikiamo materialinio išlaikymo nepilnamečiam sūnui, perkant jam maistą, asmeninio naudojimo daiktus, skiriant lėšų atostogoms ir pramogoms ir pan., neužtenka, taip pat neįrodė, kad sūnus turi kokius nors papildomus ar specialius poreikius, kurie dėl lėšų stygiaus, atsakovei neprisidedant prie išlaikymo, nėra patenkinami (CPK 178straipsnis). Todėl, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra patvirtintos aplinkybės, kurios leistų pagrįstai manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti nepilnamečio šalių sūnaus interesai ar ieškovo teisės (CK 3.65 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tiek šalių nepilnamečio sūnaus poreikių pagrįstumas, tiek kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie jų išlaikymo, atsižvelgiant į kiekvieno jų turtinę padėtį ir turimus išlaikytinius, bus nustatyti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovo atskirąjį skundą atmetus, atsakovei priteistinos jos turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b. l. 50, 102) ( CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 3 d.).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

  Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                                                               Nijolia Indreikienė