Civilinė byla Nr. e2-1146-601/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01010-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.11.4.1; 3.1.7.11; 3.2.8.2; 3.4.1.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, institucija išvadai teikti – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Telekonta“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) vykdomo tarptautinio atviro konkurso „Vaizdo stebėjimo kamerų sistemos duomenų perdavimo ir apdorojimo paslaugų pirkimas”, kurio Nr. 409631 (toliau – Pirkimas), sąlygas neteisėtomis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dublike ieškovė patikslino, kad realiai ji ginčija ne visas Pirkimo sąlygas, o tik techninės specifikacijos 30 ir 31 punktuose numatytas sąlygas. Ieškovė pažymėjo, kad apibendrinta reikalavimo formuluotė pripažinti Pirkimo sąlygas neteisėtomis reiškia, kad pripažinus bent vieną Pirkimo sąlygą neteisėta, kyla tokios pačios pasekmės visam Pirkimui, t. y. tokiu atveju Pirkimas turi būti nutrauktas ir negali toliau vykti likusių sąlygų pagrindu.

2.                      Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė teigia, kad, nepaisant to, jog perkančioji organizacija nenagrinėjo ieškovės pateiktos pretenzijos, nes ji buvo pateikta praėjus septynioms dienoms po teisės aktuose numatyto termino pabaigos, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką tai neužkerta kelio ieškovei ginti savo teises teisminiu būdu. Juolab, kad teismas turi teisę ex officio (pagal pareigas) vertinti Pirkimo sąlygas, kai perkančiosios organizacijos veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo sutartis nėra sudaryta, todėl Pirkimo sąlygos gali būti pakeistos. Priešingu atveju, toliau tęsiant Pirkimo procedūras pagal šias sąlygas ir netgi sudarius pagal jas sutartį, toks Pirkimas būtų laikomas neteisėtu dėl prieštaravimo imperatyvioms Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) normoms. Taigi bet kokiu atveju sutartis pagal neteisėtas Pirkimo sąlygas negalės būti sudaryta arba privalės būti nutraukta.

3.                      Ieškovė tvirtina, kad Pirkimo sąlygos, kuriose numatytas reikalavimas vaizdo stebėjimo kamerų sistemos duomenis perduoti išimtinai tik šviesolaidinėmis skaidulomis (Techninės specifikacijos 30 ir 31 punktai) prieštarauja VPĮ 37 straipsnio 5 dalies nuostatoms nepagrįstai ribodamos tiekėjų konkurenciją, kadangi yra pritaikytos paslaugų teikimui naudojant konkrečią technologiją, tokiu būdu diskriminuojant tiekėjus, siūlančius kitas pažangias technologijas, kuriomis galima pasiekti tas pačias funkcines savybes. Anot ieškovės, kiti tiekėjai, galintys teikti vaizdo stebėjimo kamerų sistemos duomenų perdavimo ir apdorojimo paslaugas ne šviesolaidinėmis skaidulomis, bet naudodami kitas technologijas, pagal Pirkimo sąlygas dalyvauti Pirkime negali. Tuo tarpu norėdami pateikti pasiūlymą dėl duomenų perdavimo šviesolaidinėmis skaidulomis, jie turėtų jungtis prie šviesolaidinių kabelių infrastruktūros. Todėl tiekėjai, kurie tokią infrastruktūrą turi ir tiekėjai, kurie nevaldo tokios infrastruktūros, yra nelygiavertėje padėtyje, ypač atsižvelgiant į tai, kad duomenis perduoti galima ir kitais nei šviesolaidinėmis skaidulomis būdais. Ieškovės įsitikinimu, perkančiajai organizacijai nėra skirtumo, kaip bus teikiamas vaizdo duomenų perdavimas, jeigu jis bus atliktas tinkamai ir kokybiškai, t. y. perkančioji organizacija yra suinteresuota rezultatu, bet kaip toks rezultatas bus pasiektas jai nėra aktualu. 

4.                      Ieškovė akcentuoja, kad duomenų perdavimo tinklas yra vientisa sistema, todėl norint užtikrinti atsakovės deklaruojamus šviesolaidžio skaidulų pranašumus perduodant duomenis, visas tinklas turėtų būti tik iš skaidulų. Todėl, atsakovė, numatydama atskiras tinklo dalis iš kitokių technologijų (Pirkime numatyta duomenų perdavimą vykdyti naudojant net tris skirtingas technologijas), pati pripažįsta, kad ta pati duomenų sparta ir kiti parametrai bus pasiekti visose tinklo dalyse. Tai kartu reiškia, jog technologijos įvardijimas Pirkimo sąlygose neturi jokio objektyvaus pagrindimo. Anot ieškovės, optinės skaidulos savyje neturi jokių konkrečių parametrų duomenų perdavimui, o jų privalumai pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus apskritai nebus naudojami.

5.                      Ieškovė pabrėžia, kad techninėje specifikacijoje reikalavimai duomenų perdavimui buvo apibrėžti aiškiais ir konkrečiais funkciniais parametrais pagal VPĮ 37 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo atveju negalėjo būti nurodoma konkreti duomenų perdavimo technologija pagal VPĮ 37 straipsnio 5 dalį. Kita vertus, jeigu laikyti, kad atsakovė vis dėlto galėjo taikyti VPĮ 37 straipsnio 5 dalį, tai ieškovės nuomone, ji privalėjo techninės specifikacijos 30 punkte nurodyti, kad duomenys perduodami „šviesolaidiniu arba lygiaverčiu ryšiu“, tačiau sąlyga „lygiavertis“ nebuvo nurodyta.

II.       Atsakovės procesinių dokumentų esmė

6.                      Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija savo procesiniuose dokumentuose prašo nutraukti civilinę bylą Nr. e2-1146-601/2019 pagal ieškovės UAB „Telekonta“ ieškinį, o jeigu nebūtų tenkinamas šis reikalavimas – ieškinį atmesti pilna apimtimi, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

7.                      Atsakovė nurodė, kad ieškovė nesilaikė privalomos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, nes pretenziją pateikė žymiai praleidusi privalomąjį VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pretenzijos pateikimo terminą. Šio termino atsakovė neatnaujino, ieškiniu taip pat neprašoma atnaujinti šį terminą, juolab nenurodomos jokios termino praleidimą galinčios pagrįsti priežastys. Todėl, byloje nesant jokių duomenų apie tokias priežastis, teismas negali įvertinti jų pagrįstumo ir, atitinkamai, spręsti dėl termino atnaujinimo. Visa tai sudaro savarankišką ir savaime pakankamą pagrindą bylos nenagrinėti iš esmės ir ją nutraukti. Šiame kontekste atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovės ginčijamą reikalavimą duomenis perduoti šviesolaidinėmis skaidulomis ji buvo paskelbusi ir išankstinėje techninėje specifikacijoje Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Dėl techninės specifikacijos projekto buvo gauti trijų ūkio subjektų paklausimai, tačiau ieškovė jokių pastabų, pasiūlymų ar paklausimų dėl techninės specifikacijos projekto nepateikė. Be to, atsakovė akcentuoja ir tai, kad ieškovė ieškinyje reiškia daug platesnės apimties reikalavimą dėl Pirkimo sąlygų nei reikalavimai, kuriuos ji buvo suformulavusi pretenzijoje, t. y. ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4233 straipsnio 2 dalyje ir VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

8.                      Nepaisant aukščiau minėtų procesinių aspektų, atsakovė įsitikinusi, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes ginčijamos Pirkimo sąlygos, nustatytos Techninės specifikacijos 30 ir 31 punktuose, yra teisėtos, pagrįstos ir proporcingos, atsižvelgiant į Pirkimo objekto svarbą ir būtinumą užtikrinti duomenų perdavimo kokybę, vientisumą, nepertraukiamumą bei saugumą. Be to, ginčijami reikalavimai atitinka VPĮ 37 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir teismų praktiką bei neriboja konkurencijos. Anot atsakovės, ieškovės nurodoma viešųjų pirkimų praktika nepaneigia ginčijamų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.

9.                      Atsakovė akcentuoja, kad ji neneigia fakto, jog perkant vaizdo duomenų perdavimo paslaugas yra daromos tam tikros išimtys, kuomet yra leidžiamos mažiau saugios, patikimos ir greitos UPT (variniais kabeliais) ar bevielio ryšio technologijos, kaip kompromisinį sprendimą kartu užtikrinant, kad toks kompromisas būtų naudojamas tokiu būdu ir apimtimi, kad kompromiso daroma žala būtų minimali (izoliuota). Pavyzdžiui, leidimas naudoti bevielę technologiją yra neišvengiama blogybė, kurią turėjo priimti atsakovė kaip kompromisą siekiant išspręsti specifinėse vietovėse egzistuojančias problemas. Tokį kompromisą atsakovė toleruoja tik tokia apimtimi, kiek tai neišvengiamai būtina ir tik tokia apimtimi, kiek tai nepaneigia pačių Pirkimo tikslų. Tačiau tokios išimties egzistavimas nereiškia, kad bevielio ryšio technologija yra lygiavertė optinėms skaiduloms. Atsakovė paaiškina, kad šviesolaidinės skaidulos, kaip duomenų perdavimo technologija, buvo pasirinkta atsižvelgus į duomenų perdavimo greitį, informacijos apsaugą bei įvertinus duomenų perdavimo atstumus.

III.       Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

10.                      Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė pretenziją praleidusi terminą, o atsakovė dėl to atsisakė ją nagrinėti, nereiškia, kad ieškovė įgyvendino VPĮ nustatytą pareigą pateikti pretenziją. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar priimti nagrinėti pavėluotai pateiktas pretenzijas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pretenzijos pateikimo terminas atnaujintas nebuvo, reiškia, kad ieškovė, prieš pateikdama ieškinį teismui, nesilaikė VPĮ nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

11.                      Pasisakydama dėl ginčo esmės, tarnyba nurodė, kad ginčijamo techninės specifikacijos techninio parametro tinkamumui, o kartu ir atsakovės pateiktiems argumentams, kuriais yra grindžiamas minėto reikalavimo nustatymo reikalingumas ir būtinybė, įvertinti yra reikalingos specialios techninės žinios, todėl tarnyba, teikdama teisinę išvadą, jų nevertina. Tarnybos manymu, būtent bylos nagrinėjimo metu turėtų būti vertinama tai, ar formuluodama techninės specifikacijos reikalavimus, tame tarpe ir ginčijamą techninį parametrą, atsakovė nustatė konkretaus reikalavimo pagrįstumą ir reikalingumą konkrečiu atveju, t. y. atsakovė turi turėti objektyviai pagrįstus motyvus dėl konkretaus techninės specifikacijos reikalavimo būtinumo. Bylos nagrinėjimo metu taip pat turėtų būti vertinama, ar atsakovė Pirkimo tikslą galėjo pasiekti mažiau tiekėjų konkurenciją ribojančių priemonių pagalba. Kitaip tariant, siekiant nustatyti ginčijamo techninės specifikacijos reikalavimo pagrįstumą, yra reikalinga nustatyti, ar pagal paties Pirkimo objekto specifiką perkančiosios organizacijos poreikius objektyviai galėjo atitikti ir kitokia vaizdo perdavimo technologija, kuri būtų lygiavertė nustatytajai ginčijamu reikalavimu. Taip pat būtina įvertinti, ar Perkančioji organizacija būtų galėjusi pasiekti Pirkimo tikslą techninėje specifikacijoje įvardinusi konkrečius vaizdo perdavimo funkcinius reikalavimus ir (ar) apibrėžusi siekiamą rezultatą.

IV.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

12.                      Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2018 m. lapkričio 21 d. paskelbė viešąjį atvirą konkursą „Vaizdo stebėjimo kamerų sistemos duomenų perdavimo ir apdorojimo paslaugų pirkimas” (suteiktas pirkimo Nr. 409631; skelbimo pateiktis: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2018-667260).

13.                      Ieškovė Perkančiajai organizacijai 2018 m. gruodžio 11 d. pateikė pretenziją Nr. 317-4.4-SD, kurioje reikalavo: 1) „panaikinti Konkurso sąlygų Techninės specifikacijos Pirkimo dokumentų 6 priedas Sutarties 1 priedas skyriaus III nurodomą reikalavimą, jog Duomenys iš vaizdo kamerų turi būti perduodami šviesolaidinėmis skaidulomis“; 2) „pakoreguoti Techninio aprašymo sąlygas taip, kad nebūtų sudaromas išskirtinis pranašumas šviesolaidinėms technologijoms – Techninės specifikacijos Pirkimo dokumentų 6 priedas Sutarties 1 priedas skyriaus III“.

14.                      Perkančioji organizacija 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 32-14-1365 pateikė atsakymą į Pretenziją, kuriame nurodė, kad „Viešojo pirkimo komisijos 2018-12-12 posėdyje nutarta nenagrinėti UAB „Telekonta“ CVP IS priemonėmis 2018-12-11 pateiktos pretenzijos, kadangi ji pateikta nesilaikant <...> VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų pretenzijos pateikimo terminų, t. y. tiekėjas turėjo teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 10 dienų <...> nuo skelbimo apie pirkimą ir konkurso sąlygos paskelbimo dienos“.

15.                      Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų matyti, kad ginčas šioje byloje kilęs dėl galimai neteisėtų Pirkimo sąlygų, o būtent – dėl techninės specifikacijos reikalavimo perkamų paslaugų teikimui duomenis perduoti šviesolaidinėmis skaidulomis. Atsakovė savo ruožtu tvirtina, kad ieškovė nesilaikė privalomos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, dėl ko ginčas apskritai neturėtų būti nagrinėjamas. Ginčui tarp šalių spręsti taikytinos VPĮ, galiojančio nuo 2017 m. liepos 1 d., nuostatos.

V.       Teisiniai argumentai ir išvados

16.                      CPK 4232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai.

17.                      Teismų praktikoje konstatuota, kad perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų peržiūros procedūros ikiteisminės stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018).

18.                      Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pretenziją dėl Pirkimo sąlygų pagrįstumo ir teisėtumo ieškovė UAB „Telekonta“ perkančiajai organizacijai Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė praleidusi VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos (šiuo atveju – nuo Pirkimo sąlygų paskelbimo). Būtent dėl to, kad pretenzija pateikta praleidus VPĮ nustatytą terminą, perkančioji organizacija atsisakė ją nagrinėti. Tačiau, anot ieškovės, tai neužkerta kelio jai ginti savo teises teisminiu būdu, juolab, kad teismas turi teisę ex officio vertinti Pirkimo sąlygas, kai perkančiosios organizacijos veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti.

19.                      Išties, CPK 4232 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Tačiau, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, teismas bylą nutraukia CPK 293 straipsnio 2 punkte įtvirtintu pagrindu, išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti pagal pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015). Kai tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tuo pagrindu, kad praleistas jos pateikimo terminas, teismas, vertindamas atsisakymo pagrįstumą, turi patikrinti, ar terminas tikrai praleistas, ar tinkamai nustatytas jo pradžios momentas, taip pat – ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).

20.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje apie atsakovės vykdomą viešąjį Pirkimą buvo paskelbta 2018 m. lapkričio 21 d., todėl, vadovaujantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir CPK 74 straipsnio 5 dalimi, pretenzija galėjo būti pateikta iki 2018 m. gruodžio 3 d. imtinai. Tuo tarpu ieškovė pretenziją pateikė tik 2018 m. gruodžio 11 d., t. y. aštuoniomis, o ne septyniomis, kaip teigia ieškovė, dienomis praleidusi nustatytą terminą. Pastebėtina tai, kad ieškovė nei pateikdama pretenziją, nei pateikdama procesinius dokumentus teismui apskritai nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, išskyrus dublike nurodytą argumentą, kad ieškovė „kreipėsi į Atsakovą iškart kai įvertino visus dokumentus ir sužinojo apie Pirkimo sąlygų neteisėtumą“.

21.                      Vertindamas ieškovės elgesį ir nurodomus argumentus dėl pretenzijos pateikimo aplinkybių teismas pažymi, kad tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu, jo sąlygomis ir eiga bei operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Be to, terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti sutartį.

22.                      Teismo įsitikinimu, ieškovė, vykdydama jai kaip ūkio subjektui keliamus rūpestingumo ir apdairumo reikalavimus, turėjo visas galimybes laiku (t. y. nepažeisdama VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų) pareikšti pretenziją atsakovei ir tinkamai įvykdyti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą, juolab, kad, kaip teigia atsakovė, dar 2018 m. rugpjūčio 14 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ji buvo paskelbusi išankstinę techninę specifikaciją, kurioje, be kita ko, buvo nurodytas ieškovės ginčijamas reikalavimas duomenis perduoti šviesolaidine skaidula. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė UAB „Telekonta“ ne pirmą kartą susidūrė su viešųjų pirkimų teisiniu reglamentavimu, taigi ir VPĮ įtvirtintais pakankamai trumpais terminais, nes jau anksčiau buvo inicijavusi teisminį ginčą Šiaulių apygardos teisme dėl perkančiosios organizacijos nustatytų pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo (civilinė byla Nr. e2-723-440/2018). Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovė nesielgė rūpestingai ir apdairiai pretenziją pateikdama pavėlavusi net aštuonias dienas. Toks laiko tarpas yra nemažas ir negali būti vertinamas kaip nereikšmingas viešųjų pirkimų vykdymo operatyvumo ir ekonomiškumo aspektu. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad atsakovės priimtas sprendimas – pretenzijos palikimas nenagrinėta – neteisėtas, neatitinkantis VPĮ nuostatų. Priešinga išvada šiuo atveju reikštų išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos privalomumo paneigimą.

23.                      Teismų iniciatyvos teisė spręsti tam tikrus klausimus ex officio koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Jeigu tiekėjas praleidžia terminus pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka arba teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą.

24.                      CPK 293

25.                      Bylą nutraukus dėl to, kad nebuvo pasinaudota išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir nebegalint šia tvarka pasinaudoti, ieškovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis – 2 288,00 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

26.                      Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018).

27.                      Teismas, atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei nepriteistinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

28.                      Atsakovė prašė priteisti 5 081,09 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė juos patvirtinančius įrodymus, 2019 m. vasario 21 d. PVM sąskaitos faktūros kopiją bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančio 2019 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymo Nr. A19-03084 kopiją. Atsakovė nurodė, kad išlaidas sudarė bylos medžiagos analizė, komunikacija su atsakovo atstovais dėl teismo proceso eigos, 2019 m. sausio 8 d. prašymo dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo rengimas, 2019 m. sausio 17 d. atsiliepimo į ieškinį rengimas, 2019 m. vasario 7 d. tripliko rengimas, t. y. 4 199,25 Eur išlaidos teisininkų pagalbai apmokėti, ir 881,84 Eur PVM mokestis.

29.                      Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis už teisines paslaugas viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 8.2–8.3, 8.17, 8.19 punktuose nurodytus dydžius, todėl, įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, bylos procesinę baigtį, advokato darbo laiko sąnaudas, šalių elgesį proceso metu, atsakovei iš ieškovės priteistinas 3 000 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). 

30.                      Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

31.                      2019 m. sausio 2 d. nutartimi teismas šioje byloje buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – sustabdęs viešojo pirkimo Nr. 409631 procedūras ir įpareigojęs atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Kadangi byla nutraukiama, nes nebuvo pasinaudota išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir nebegalint šia tvarka pasinaudoti, nėra pagrindo toliau palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl nutarčiai įsiteisėjus taikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikinama (CPK 150 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 94 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 293 straipsnio 2 punktu, 4232 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo „Vaizdo stebėjimo kamerų sistemos duomenų perdavimo ir apdorojimo paslaugų pirkimas”, kurio Nr. 409631, sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 000 Eur (tris tūkstančius Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Telekonta“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), 2018 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2772, AB Šiaulių bankui sumokėtą žyminį mokestį – 2 288,00 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur).

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti 2019 m. sausio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas