Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-05-28][nuasmeninta nutartis byloje][1A-340-348-2015].docx
Bylos nr.: 1A-340-348/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir orumui (BK XXII skyrius)
Įžeidimas ( BK 155 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir orumui (BK XXII skyrius)
Įžeidimas (BK 155 str.)
Įžeidimas pagal BK 155 str. 1 d. (BK 155 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesiniai dokumentai
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt. )
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai (BPK 326 str. 1 d. 4-5 p.)
Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Privataus kaltinimo bylų procesas (BPK XXX skyrius)

Teisėja Virginijus Kalkauskas                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-340-348-2015;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė                            Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00093-2014-8;

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.;                                                         2.4.6.1.; 2.4.6.3.4.

(S)

                                                       

 

HERBAS

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. gegužės 27 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant nuteistajam A. A., jo gynėjui advokatui Vyteniui Gubavičiui, nukentėjusiųjų atstovei advokatei Neringai Milašienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. gynėjo – advokato Vytenio Gubavičiaus ir nukentėjusiųjų J. S. ir J. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 str. 1 d. – 9 MGL (338 Eur) bauda.

J. A. ir J. S. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė J. A. ir J. S. iš A. A. po 288 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

A. A. nuteistas už tai, kad 2014m. sausio 13 d., apytiksliai nuo 18 val. iki 19 val. 30 min., jam nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, apimtas pykčio, viešai plūdo savo tėvą J. A. bjauriais žodžiais, ne kartą pavadindamas jį „urodu“, ,,išgama“, ,,durnium“, ,,bepročiu“, ,,asilu“, ,,parazitu“, ,,debilu“ dėl to, kad J. A., 2012 m. pardavęs savo namą, nedavė jam pinigų, be to, nurodytais žodžiais plūdo tėvą dar ir dėl to, kad jis veda bendrą ūkį ir gyvena kartu su J. S.. A. A. viešai ir garsiai koneveikė bjauriais žodžiais ir J. S., ne kartą pavadindamas ją „(necenzūrinis žodis)“, „banko (necenzūrinis žodis)“, „banko (necenzūrinis žodis)“, „paskutine (necenzūrinis žodis)“ ir „žiurke“.

Nuteistojo A. A. gynėjas advokatas Vytenis Gubavičius skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir prašo minėtą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. A. pagal BK 155 str. 1 d., išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nukentėjusiųjų J. S. ir J. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą; iš J. S. ir J. A. priteisti A. A. naudai visas jo turėtas proceso išlaidas.

Skunde nurodo, jog nuteistojo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 155 str. 1 d., nes kaltinime nurodoma, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė savo gyvenamojo namo antrojo aukšto virtuvėje, kuri nėra vieša vieta, be to, advokato teigimu, iš privataus kaltinimo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis buvo kaltinamas įžeidimu ne tik kad ne viešoje vietoje, bet ir privačiame šeimos narių ir kitų artimųjų giminaičių susitikime, todėl jo veika, nepriklausomai nuo žemiau nurodytų apeliacinio skundo argumentų išsprendimo, negalėjo būti kvalifikuojama pagal BK 155 str. 1 d., kaip nusikalstama.

Skunde taip pat pažymėta, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė išimtinai tik nukentėjusiųjų ir jų nurodytų liudytojų parodymais, tačiau liudytojų G. S., E. S., J. B. parodymai iš esmės prieštarauja liudytojų J. A. ir D. M. parodymams. Šios įrodymų prieštaros, gynėjo teigimu, teismas nepašalino, o apsiribojo motyvu, jog liudytojos J. A. ir D. M. yra suinteresuotos, kad nuteistasis, būdamas vienos vyras, o kitos svainis, išvengtų atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Be to, liudytojų G. S., E. S., J. B. parodymais teismas rėmėsi neįvertinęs, kad liudytojas G. S. yra nukentėjusiosios J. S. sūnus ir jos šeimos narys, liudytojos E. S. ir J. B. yra nukentėjusiojo J. A. seserys ir jo šeimos narės, tuo tarpu nukentėjusieji J. A. ir J. S. yra sugyventiniai, su kuriais kartu gyvena liudytojas G. S., esantys itin konfliktiškuose santykiuose su nuteistuoju. Gynėjo teigimu, neįvertinęs šių aplinkybių teismas netinkamai įvertino liudytojų G. S., E. S., J. B. parodymus, jų patikimumą, be to, nenustatęs šių aplinkybių negalėjo tinkamai įvertinti šių liudytojų suinteresuotumo apkalbėti nuteistąjį. Gynėjas teigia, kad teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateiktų įrodymų analizė nepagrindžia nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės realumo.

Skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į itin konfliktiškus nukentėjusiųjų ir nuteistojo tarpusavio santykius. Skunde pažymėta, kad iš nukentėjusiosios J. S. ranka rašytų ir jos sugyventinio nukentėjusiojo J. A. gyvenimo nuteistojo name sąlygų matyti, kad šios sąlygos nuteistojo nepasirašytos, nes dar iki kaltinime nurodyto įvykio jam nebuvo priimtinos, be to, objektyviai jos yra neprotingos, nukentėjusiųjų nuteistajam primetamos vienašališkai ir akivaizdžiai atspindi jau tuo metu buvusius nukentėjusiųjų ir nuteistojo tarpusavio konfliktus. Gynėjo teigimu, kad iki kaltinime nurodyto įvykio ir po jo, nukentėjusieji ir nuteistasis stipriai konfliktavo, matyti ir iš nukentėjusiųjų bei nuteistojo duotų parodymų. Skunde pažymėta, kad byloje pateikta specialisto išvada parodo, kad vieną dieną iki kaltinime nurodytos datos, nuteistajam, jo teigimu, J. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla pagal nuteistojo privataus kaltinimo skundą. Iš nuteistojo pareiškimų policijai matyti, kad nuteistasis iki nukentėjusiųjų kreipimosi į teismą kreipėsi dėl nuo nukentėjusiųjų patirto šmeižto, įžeidinėjimo, kūno sužalojimo, automobilio plovimo neleistinoje vietoje, grasinimo susidoroti ginklu. Gynėjo teigimu, nevertinęs visų šių įrodymų teismas neįvertino, kad aplinkybės, kurias patvirtina šie įrodymai, o ne realiai nukentėjusiųjų patirtas įžeidimas sąlygojo jų kreipimąsi į teismą su privataus kaltinimo skundu, todėl, advokato teigimu, be pagrindo rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais dėl kaltinime nurodyto įvykio kaip patikimais.

Skunde teigiama, jog teismas taip pat nevertino išrašo iš medicininių dokumentų apie nukentėjusiosios J. S. gydymą, kai tuo tarpu šis įrodymas, advokato teigimu, leidžia rimtai suabejoti nukentėjusiosios parodymais apie kaltinime nurodytą įvykį ir jos įvardijamas šio įvykio pasekmes. Skunde pažymėta, kad nukentėjusioji į medikus privačiai kreipėsi tik vieną kartą, praėjus daug laiko po kaltinime nurodyto įvykio ir prieš pat privataus kaltinimo skundo teismui padavimą, medikams skundėsi nuotaikos pablogėjimu, nerimu, miego sutrikimu, t. y. faktoriais, kurie medikų nebuvo atskirai tiriami ir išraše iš medicininių dokumentų surašyti remiantis tik nukentėjusiosios pasakojimu.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiųjų ir liudytojų G. S., E. S., J. B. parodymų dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo laiko ir trukmės. Tiek privataus kaltinimo skunde, tiek nukentėjusieji parodė, kad nuteistojo jų atžvilgiu išsakomi įžeidinėjimai truko net 1,5 val., kai tuo tarpu liudytojas G. S. parodė, kad įžeidinėjimai truko apie pusvalandį, liudytoja E. S. parodė, kad viskas truko apie 1,5 val., bet nuteistojo išsakyti įžeidinėjimai truko pusę to laiko, liudytoja J. B. parodė, kad viskas truko apie 2-2,5 val., o įžeidinėjimai iš nuteistojo pusės buvo atkartojami retsykiais. Gynėjo teigimu, teismas taip pat nevertino prieštaravimų dėl aplinkybių apie tai, kuriam iš nukentėjusiųjų iš nuteistojo pusės buvo išsakomi įžeidinėjimai, apie nukentėjusiųjų ar liudytojų gebėjimą juos girdėti ir įvertinti. Skunde teigiama, kad nukentėjusioji nurodė, kad kraustydamasi daiktus kituose kambariuose girdėjo jos atžvilgiu nuteistojo išsakomus įžeidinėjimus, tuo tarpu nukentėjusysis ir liudytojos E. S. ir J. B. parodė, kad nuteistasis įžeidinėjimus išsakė namo antrojo aukšto virtuvėje, liudytojas G. S. parodė, kad pokalbio virtuvėje negirdėjo, nes kraustėsi daiktus pas save kambaryje, tačiau duodamas parodymus teisme atkartojo visus nuteistojo neva tai išsakytus įžeidinėjimus. Skunde pažymėta, kad nuteistasis visą laiką neigė savo buvimą namo antro aukšto virtuvėje kaltinime nurodytu laikotarpiu. Gynėjo teigimu, teismas taip pat turėjo įvertinti į bylą pateiktą raštą apie namo antrojo aukšto raktų grąžinimą nuteistajam 2014-01-16, t. y. kelios dienos nuo kaltinime nurodyto įvykio, kartu su nukentėjusiųjų parodymais, kad nuteistasis į namo antrąjį aukštą įėjo į jį įleisdamas ten tuo metu gyvenusius nukentėjusiuosius, kurie tą vakarą jau neva tai neturėjo įėjimo į savo gyvenamąsias patalpas raktų, ir į bylą pateiktą telekomunikacijų bendrovės paslaugų ataskaitą, iš kurios, gynėjo teigimu matyti, kad kaltinime nurodytą vakarą, 19.24 val., nuteistasis telefonu skambino liudytojai J. B., kuri pagal kaltinime nurodytą laikotarpį ir šios liudytojos parodymus kartu su nuteistuoju turėjo būti namo antro aukšto virtuvėje.

Advokato teigimu, vienintelė nesuinteresuota liudytoja, gynėjo vertinimu, yra D. M., kuri nėra nei nuteistojo nei nukentėjusiųjų artima giminaitė, todėl teismas turėjo remtis jo parodymais. Skunde teigiama, kad jokių patikimų įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų nuteistojo kaltę, byloje nėra, o visos abejonės turėjo būti aiškinamos nuteistojo naudai.

Nukentėjusieji J. S. ir J. A. taip pat skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir prašo minėtą nuosprendį pakeisti ir priteisti iš nuteistojo A. A. nukentėjusiesiems J. S. ir J. A. po 434,43 Eur proceso išlaidas.

Skunde apeliantai nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neišsprendė proceso išlaidų atlyginimo klausimo, t. y. nepriteisė už atstovavimą baudžiamojoje byloje advokatui sumokėtos sumos. Skunde nurodoma, kad advokatui sumokėtą pinigų sumą įrodo teismui į bylą pateiktas 2014-04-22 pinigų priėmimo kvitas. Apeliantai teigia, kad teismas nepasisakė ir neišsprendė proceso išlaidų atlyginimo klausimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 307 str. 6 d. 3 p.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovė advokatė Neringa Milašienė prašė apeliacinį skundą atmesti ir pripažinti proceso išlaidas, nuteistasis A. A. prašė jį išteisinti ir bylą nutraukti.

Nuteistojo A. A. gynėjo advokato Vytenio Gubavičiaus apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusiųjų J. S. ir J. A. apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl nuteistojo A. A. gynėjo advokato Vytenio Gubavičiaus apeliacinio skundo.

BK 155 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis, visuomet padaromas užgaulia forma, pvz. antausis, spjūvis, nepadorūs gestai. BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas įžeidimas yra tyčinis (tiesiogine tyčia padaromas) viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.

Skunde nurodoma, jog nuteistojo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 155 str. 1 d., nes kaltinime nurodoma, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė savo gyvenamojo namo antrojo aukšto virtuvėje, kuri nėra vieša vieta, be to, advokato teigimu, iš privataus kaltinimo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis buvo kaltinamas įžeidimu ne tik kad ne viešoje vietoje, bet ir privačiame šeimos narių ir kitų artimųjų giminaičių susitikime, todėl jo veika, nepriklausomai nuo žemiau nurodytų apeliacinio skundo argumentų išsprendimo, negalėjo būti kvalifikuojama pagal BK 155 str. 1 d., kaip nusikalstama. Atmesdama šį skundo argumentą kaip nepagrįstą, kolegija pažymi, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 155 str. 1 d. nėra būtina, kad asmuo būtų įžeistas viešoje vietoje, pakanka, kad įžeidimas būtų viešas. Įžeidimas yra viešas, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemonę, spaudinyje ir pan. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad A. A. pažemino nukentėjusiuosius J. S. ir J. A., girdint liudytojams G. S., E. S. ir J. B., tai yra viešai, kitų asmenų akivaizdoje įžeidė nukentėjusiuosius.

Skunde taip pat pažymėta, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė išimtinai tik nukentėjusiųjų ir jų nurodytų liudytojų parodymais, tačiau liudytojų G. S., E. S., J. B. parodymai iš esmės prieštarauja liudytojų J. A. ir D. M. parodymams. Gynėjas teigia, kad teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateiktų įrodymų analizė nepagrindžia nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės realumo.

Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje pakankamai plačiai atskleidė įrodymų esmę ir pateikė įrodymų visumos išsamią analizę, susiedamas įrodymus ir nustatytas aplinkybes į vientisą loginę grandinę, leidusią susiformuoti vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo A. A. kaltumo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas nuosprendyje argumentuotai pasisakė dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo, paneigė A. A. iškeltą versiją. Nuteistojo kaltę neabejotinai įrodo teisminio nagrinėjimo metu duoti nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų G. S., E. S., J. B. parodymai (t 1, b. l. 71-77, 88-94). Kolegijos teigimu, netikėti nukentėjusiųjų ir minėtų liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo, jų parodymai dėl įvykio aplinkybių vieni kitiems neprieštarauja, nurodytos esminės aplinkybės sutampa. Liudytojos E. S. ir J. B. nėra šeimos narės, negyvena A. šeimoje. Tuo tarpu liudytoja J. A. yra A. A. žmona, o liudytoja D. M. yra jos sesuo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad jų parodymai vertintini kritiškai, nes jos yra suinteresuotos bylos baigtimi.

Skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į itin konfliktiškus nukentėjusiųjų ir nuteistojo tarpusavio santykius. Gynėjo teigimu, nevertinęs visų šių įrodymų teismas neįvertino, kad aplinkybės, kurias patvirtina šie įrodymai, o ne realiai nukentėjusiųjų patirtas įžeidimas sąlygojo jų kreipimąsi į teismą su privataus kaltinimo skundu, todėl, advokato teigimu, be pagrindo rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais dėl kaltinime nurodyto įvykio kaip patikimais.

Kaip teisingai teigiama apeliaciniame skunde, o taip pat ir iš bylos medžiagos matyti, kad santykiai tarp nukentėjusiųjų ir A. A. buvo konfliktiški, tačiau A. A. išsakyti necenzūriniai žodžiai yra žeminantys ir įžeidžiantys, todėl užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Aptariamas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kuomet kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti, o nukentėjusysis tuo tarpu suvokia, kad yra žeminamas. Įžeidimu yra kėsinamasi į kito asmens, nagrinėjamu atveju, nukentėjusiųjų J. S. ir J. S. orumą ir garbę. Kolegija pažymi, kad vien tai, kad nuteistojo ir nukentėjusiųjų santykiai nėra draugiški, nesumažina padarytos veikos pavojingumo.

Skunde teigiama, jog teismas taip pat nevertino išrašo iš medicininių dokumentų apie nukentėjusiosios J. S. gydymą. Nukentėjusioji, advokato teigimu, medikams skundėsi nuotaikos pablogėjimu, nerimu, miego sutrikimu, t. y. faktoriais, kurie medikų nebuvo atskirai tiriami ir išraše iš medicininių dokumentų surašyti remiantis tik nukentėjusiosios pasakojimu. Aukštesniosios instancijos teismas pažymi, kad išrašą iš medicininių dokumentų surašė gydytoja G. T. Nukentėjusiajai nustatytas nerimo sutrikimas. Teismas neturi pagrindo abejoti gydytojos psichiatrės surašytu išrašu. Taip pat kolegija pažymi, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad minėta gyditoja būtų kaip nos susijusi su nukentėjusiąja ar būtų suinteresuota bylos baigtimi, be to, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis ylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl pastarasis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiųjų ir liudytojų G. S., E. S., J. B. parodymų dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo laiko ir trukmės.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis J. A. parodė, kad prie namų atvyko 18.00 val., išgirdo, kad sūnus (A. A.) J. S. vadino visokiais žodžiais, nurodo, kad tai truko apie pusantros valandos (t. 1, b. l. 71), nukentėjusioji J. S. parodė, kad įvykis vyko sausio 13 d. (t. 1, b. l. 73), liudytojas G. S. parodė, kad įvykis vyko 2013-01-13 vakare, įžeidinėjimai truko apie pusvalandį, buvo įkarštis, A. A. antrajame aukšte buvo visą laiką, kol buvo nešami daiktai, tai yra apie pusantros valandos (t. 1, b. l. 74), liudytojos E. S. parodė, kad į A. namus atvažiavo po 17.00 val., J. S. gal vėliau atvažiavo, pastaroji rinko daiktus apie pusantros valandos (t. 1, b. l. 75) liudytoja J. B. parodė, kad pas A. atvyko apie 18.00 val., viskas užtruko apie dvi valandas (t. 1, b. l. 76). Kolegija, pažymi, kad neatitikimai liudytojų parodymai nėra esminiai, jiems įtaką galėjo padaryti ir praėjęs laikas, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykis vyko 2014-01-13, tuo tarpu liudytojai buvo apklausti tik 2014-08-29, tai yra praėjus daugiau nei pusei metų. J. A., G. S., E. S. teigimu, įvykis truko apie pusantros valandos, kol J. S. rinkosi daiktus. Liudytoja J. B. parodė, kad įvykis truko apie dvi valandas. Pažymėtina, kad visi liudytojai, duodami parodymus, nurodo tą pačią įvykio dieną ir panašų laiką – sausio 13 dienos vakare. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą nustatė, kad įvykis vyko nuo 18.00 val. iki 19.30 val. Pažymėtina ir tai, jog tikslus veikos padarymo laikas šiuo konkrečiu atveju nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Gynėjo teigimu, teismas taip pat nevertino prieštaravimų dėl aplinkybių apie tai, kuriam iš nukentėjusiųjų iš nuteistojo pusės buvo išsakomi įžeidinėjimai, apie nukentėjusiųjų ar liudytojų gebėjimą juos girdėti ir įvertinti. Skunde teigiama, kad nukentėjusioji nurodė, kad kraustydamasi daiktus kituose kambariuose girdėjo jos atžvilgiu nuteistojo išsakomus įžeidinėjimus, tuo tarpu nukentėjusysis ir liudytojos E. S. ir J. B. parodė, kad nuteistasis įžeidinėjimus išsakė namo antrojo aukšto virtuvėje, liudytojas G. S. parodė, kad pokalbio virtuvėje negirdėjo, nes kraustėsi daiktus pas save kambaryje, tačiau duodamas parodymus teisme atkartojo visus nuteistojo neva tai išsakytus įžeidinėjimus.

Šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Nukentėjusioji apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad ji girdėjo kaip ją vadino, tai girdėjo ir būdama kitoje patalpoje, girdėjo, kad buvo kalbama jos atžvilgiu (t 1, b. l. 73), nukentėjusysis J. A. parodė, kad įžeidžiantys žodžiai jo ir J. S. atžvilgiu buvo išsakyti antrame aukšte, virtuvėje. A. A. stovėjo tarp durų (t 1, b. l. 72), liudytoju apklaustas G. S. parodė, kad virtuvės ir kitų kambarių durys buvo atidarytos, pokalbis buvo adresuotas J. A. ir jo mamai – J. S., jis girdėjo įžeidimus (t 1, b. l. 74), liudytojos E. S. ir J. B. taip pat parodė, kad įžeidžiantys žodžiai nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo išsakyti antro aukšto virtuvėje (t 1, b. l. 74-76). Kaip matyti iš to, kas išdėstyta aukščiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, prieštaravimų tarp liudytojų parodymų nenustatyta. A. A. versija, jog jis nebuvo antro aukšto virtuvėje, paneigta nukentėjusiųjų J. S., J. A., liudytojų G. S., E. S. ir J. B. parodymais, kurie esminėse aplinkybėse sutampa. Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai, liudytojos D. M. parodymus vertintino kritiškai, kadangi ji A. A. žmonos sesuo, A. A. jos svainis, todėl jos parodymai teisingai įvertinti, kaip noras padėti svainiui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertimo taisyklių, padarytas išvadas pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, dėl to priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

 

Dėl proceso išlaidų.

BPK 106 str. 2 d. pasakyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti, ar iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato (atstovo), kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėti, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Sprendžiant išlaidų, nukentėjusiojo turėtų jo pusėje stojusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo klausimą tais atvejais, kuomet advokatas nukentėjusiojo atstovu dalyvauja teisinės sutarties pagrindu, būtina atsižvelgti į kaltinamojo padarytos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu, jo turtinę padėti, padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį, specialių žinių reikalingumą, jo pusėje stojusio advokato suteiktos pagalbos kompleksiškumą, teisinei pagalbai teikti skirtą darbo laiką ir panašiai.

Taigi kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 719896, kuris patvirtina, kad advokatei Neringai Milašienei buvo sumokėta 3000 Lt už atstovavimą ir dokumentų surašymą (t. 1, b. l. 79).

Vyko keli posėdžiai, advokatė atstovavo du nukentėjusiuosius, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji turėtų teisinį išsilavinimą, todėl, siekdami tinkamo savo interesų atstovavimo, naudojosi advokato paslaugomis. Teigti, kad advokato, kaip nukentėjusiųjų atstovo paprašyto honoraro suma, yra dirbtinai sukelta, nėra objektyvaus pagrindo.

Analizuojant byloje esančią medžiagą matyti, jog nukentėjusiųjų advokatė Neringa Milašienė J. S. ir J. A. teikė pastovią, kompleksišką ir kryptingą teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 7, 38, 69, 88), o tai leidžia daryti išvadą, kad pinigų priėmimo kvite Serija LAT Nr. 719896 nurodyta suma – 3000 Lt už suteiktą teisinę pagalbą atitinka protingumo ir teisingumo reikalavimus, nukentėjusiųjų ir kaltininko interesų pusiausvyrą bei materialinę padėti.

Nuteistojo A. A. gynėjo advokato Vytenio Gubavičiaus apeliaciniame skunde prašoma priteisti proceso išlaidas, patirtas teismuose advokato pagalbai apmokėti, pagal byloje pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė apeliacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas. Nuteistojo A. A. gynėjo advokato Vytenio Gubavičiaus apeliacinis skundas atmestinas, A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiesiems priteisti civiliniai ieškiniai. Remiantis tuo, darytina išvada, kad A. A. gynėjo advokato Vytenio Gubavičiaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti netenkintinas, o nukentėjusiųjų J. A. ir J. S. prašymas priteisti proceso išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje tenkintinas ( LR BPK 106 str. 2d.). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti:

priteisti iš nuteistojo A. A. nukentėjusiesiems J. S. ir J. A. kiekvienam po 435,43 Eur proceso išlaidų už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo A. A. nukentėjusiesiems J. S. ir J. A. kiekvienam po 100 Eur už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

 

Kolegijos pirmininkė                                                        Svetlana Jurgaitienė

 

 

Teisėjai:                                                                      Gytis Večerskas

                                         

 

                                                                      Ramūnas Antanavičius


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 155 str. Įžeidimas
  • BPK
  • 2K-385/2005
  • 2K-210/2008
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • BPK 106 str. Advokato darbo apmokėjimas