Civilinė byla Nr. 2A-1273-527/2013;

procesinio dokumento kategorijos: 95.7; 121.14; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Mitkaus ir Izoldos Nėnienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-614-587/2013 pagal ieškovo V. J. skundą atsakovei Kauno apygardos prokuratūrai dėl 2012-10-25 nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su skundu, teismo priimtu 2012-11-23, prašydamas panaikinti Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. 2012-10-25 nutarimą atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones ir atsisakyti taikyti LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio numatytas viešo intereso gynimo priemones. Skunde nurodyta, kad 2011-08-17 Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-14355-887/2011 G. V. ir Ž. V. pateikė patikslintą ieškinį, nurodydami, kad S. V. tėvas D. K. nežinomas, bei pateikdami 2011-05-31 Kauno m. savivaldybės administracijos CMS išduotą S. V. gimimo įrašą ir liudijimą be nurodyto tėvo. Šiuos, anot ieškovo, galimai suklastotus duomenis G. V. ir Ž. V. panaudojo prieš nukentėjusįjį ieškovą, reikalaudami taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovui V. J. įkeistam nekilnojamajam S. V. motinos Ž. V. turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, bei tuo ieškovui padarydami 2 000 Lt turtinę žalą per mėnesį dėl iš Ž. V. neatgautų 2009-06-04 paskolos sutartimi paskolintų piniginių lėšų ir 10 000 Lt neturtinę žalą. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad G. ir Ž. V. patikslintu ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 S. V. vardu reikalavo priteisti išlaikymą nuo jos gimimo (duomenys neskelbtini) iki pilnametystės, bei, anot ieškovo, savanaudiškai manipuliuodami globa, ir iš ieškovui įkeisto Ž. V. nekilnojamojo turto pagrobę didelės vertės turtą, „globėjai“ G. ir Ž. V. išlaikymą faktiškai siekė prisiteisti iš Ž. V. kreditoriaus V. J., tuo pažeisdami viešąjį interesą, vaiko S. V. teisę į išlaikymą iš tėvo D. K. ir į išlaikymą iš motinos Ž. V.. G. ir Ž. V. nuslėpė, kad jie vaiką S. V. iš Jungtinės Karalystės parsigabeno „globai“, faktiškai – Ž. V. turto grobimui, sukčiavimui ir turto prievartavimui iš ieškovo V. J., tik 2011-05-05, todėl „globėjai“ melagingų duomenų teikimu teismams ir institucijoms nepagrįstai ir neteisėtai siekia iš valstybės gauti globos/išlaikymo išmokas už S. V. išlaikymo laikotarpį Jungtinėje Karalystėje. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės ir darbo ministerijos neteisėtai išdavus vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, S. V. nuosavybės teise priklausančiu turtu ar turtu, iš kurio vaikui gali būti priteistas ir išieškotas išlaikymas, t. y. apgintas viešas interesas, disponuoti tėvams ar vaiko globėjams G. ir Ž. V., o G. ir Ž. V. organizuotas ir įvykdytas Ž. V. turto pagrobimas bei šio pagrobimo nuslėpimas, anot ieškovo, prieštarauja vaiko interesams ir pažeidžia S. V. teises bei teisėtus interesus, viešąjį interesą. Atsakovė Kauno apygardos prokuratūra, negindama viešojo intereso, S. V. padarė turtinę ir neturtinę žalą, nes G. ir Ž. V. S. V. vardu reiškia nepagrįstus ieškinius V. J., niokoja jam įkeistą turtą, neleidžia jo išnuomoti. Atsakovė nepasinaudojo įstatymu jai suteiktomis teisėmis bei nepagrįstai nevykdė jai nustatytų pareigų ir tokiu būdu nepagrįstai nenustatė S. V. asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, negynė viešojo intereso pagal ieškovo V. J. pateiktą skundą. Atsakovė privalėjo būti aktyvi ginant atskirų fizinių asmenų, ypač S. V., kaip ribotai veiksnaus asmens, pažeistas teises ir teisėtus interesus. Nustačiusi teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis turi esminės reikšmės vaiko S. V., valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas, atsakovė nepagrįstai nesikreipė į teismą bei nenagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų ir motyvų iš esmės arba nagrinėjo iškreiptai aiškindama ir/ar taikydama teisės aktus, todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog ieškovas savo skunduose nurodo tokius globėjų pažeidimus, kurie galimai pažeidžia tik jo turtinius interesus. Priimdamas ginčijamą nutarimą, prokuroras H. U. nepagrįstai nepasisakė dėl prokurorės V. M. teiginio, jog ieškovas ,,galimai siekia apginti savo turinius interesus neteisinėmis priemonėmis“, bei nenustatė, kad „globėjai” G. ir Ž. V., padedami Ž. V. „kuratoriaus” T. V., o ne ieškovas, savanaudiškai manipuliuodami globa, siekė neteisėtai praturtėti ir įgyvendinti savo asmeninius turtinius interesus grobdami Ž. kilnojamąjį turtą iš neteisėtai užvaldyto, ieškovui įkeisto jos nekilnojamojo turto, o po to iš jos civiliniais ieškiniais reikalavo išlaikymo jų pačių pagrobto turto sumai. Prokuroras nepagrįstai teismui nepateikė ieškinio dėl „globėjų“ globos panaikinimo, dėl akivaizdaus vaiko motinos Ž. V. turto grobimo, gadinimo ir siekimo prisiteisti pagroto turto vertę iš vaiko motinos Ž. V. bei sugadinto turto vertę iš V. J., kadangi „globėjai“ G. ir Ž. V. Ž. turtą nuo 2012-01-30 sistemingai grobstė, jį neteisėtai užvaldė, neprižiūrėjo ir gadino. Atsakovė nepagrįstai neigia vaiko S. V. teisę į išlaikymą iš tėvo D. K. ir jo turtu bei nereiškia ieškinio dėl S. V. išlaikymo iš tėvo D. K., nepagrįstai ir neteisėtai nevertinant, jog vaiko interesas turėti tėvą D. K. ir gauti iš jo išlaikymą yra esminis ir teisėtas. Atsakovė, atsisakydama pareikalauti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS skyriaus tinkamai ginti S. V. teises, nevykdė Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatų. Atsakovė visiškai nesikreipė dėl vaiko tėvo D. K. ir jo tėvystės nustatymo aplinkybių išaiškinimo, neprašė informacijos ir tų asmens duomenų, kurie galėjo padėti įteisinti Jungtinės Karalystės 2010-04-26 nutartyje nurodytą vaiko tėvą D. K. bei vaikui išreikalauti išlaikymą lygiomis dalimis su motina Ž. V.. Atsakovė neteisėtai bei nepagrįstai neatsižvelgė, jog yra pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus ir išieškotojo teisės, jog, sunaikinus ar suniokojus turtą, gali būti neišieškotas išlaikymas S. V. ta apimtimi, kuria buvo galima priteisti išlaikymą ir išieškoti esant turtui sveikam, nesirūpino, kad turtas išliktų sveikas, kad pilnai būtų apgintos ieškovo teisės išieškant teismo priteistas pinigines lėšas. Turtą užvaldę asmenys G. ir Ž. V. nuo pat pradžių nesirūpino turtu bei jo vertės išlaikymu, todėl pažeidė visų su tuo susijusių asmenų teisėtas teises ir interesus. Atsakovei buvo prieinama ir ji turėjo teisę prašyti dokumentų ir informacijos iš vykdomosios bylos Nr. 00343-11-00282, tačiau to neatliko. Ieškovo manymu, atsakovė pateikus išsamius bei akivaizdžius įrodymus apie tai, kad padaryta žala asmenims, visuomenei, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o ieškovo pateiktą skundą dėl namo niokojimo aplinkybių patikslinimui perdavė Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK. Tai patvirtina, kad atsakovė veikė ne operatyviai ir, esant akivaizdiems nusikalstamų veikų požymiams, tinkamai nereagavo, negynė viešojo intereso bei netinkamai naudojosi įstatymo jai suteiktomis galiomis ginti viešąjį interesą. Atsakovė turėjo duomenų, jog yra pažeidinėjamos LR Konstitucijos 38 str. nuostatos dėl šeimos, vaikystės, tėvystės, motinystės gynimo, tačiau nesiėmė veiksmų apginti šias konstitucines asmenų teises, veikė ardydama santykius tarp vaikų ir tėvų, kenkdama visuomenės santvarkai, kadangi vaikas liko neapgintas nuo savo globėjų, bei nesiėmė veiksmų, kad vaiko tėvas D. K. būtų įteisintas Lietuvoje, jo duomenys būtų įrašyti į vaiko gimimo liudijimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013-04-03 sprendimu (t. 3, b. l. 33–37) atmetė ieškovo patikslintą skundą. Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą su skundais, prašydamas apginti viešąjį interesą (t. 1, b. l. 100–101). 2012-09-25 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V. M. išnagrinėjo jo skundus Nr. P-4791 ir Nr. P-4875 su priedais dalyje dėl viešojo intereso gynimo bei susipažinusi su Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktais duomenimis priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačius teisinio pagrindo ir viešojo intereso pažeidimo (t. 1, b. l. 122–124). Šis nutarimas įstatymų nustatyta tvarka buvo apskųstas (t. 1, b. l., 108–109). 2012-10-25 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U., išnagrinėjęs V. J. skundą su priedais dalyje dėl viešojo intereso gynimo, priėmė nutarimą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti prokurorės V. M. 2012-09-25 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (t. 1, b. l. 41–42). Teismo nuomone, prokuratūra pagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nurodžiusi, jog surinkti duomenys patvirtina, kad nėra nustatyta privalomųjų sąlygų, būtinų įstatymo nurodytai išimčiai tinkamai realizuoti, siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Ieškovas skunde nurodė aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo žinomi teismui, aptarti civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 ir atitinkamai įvertinti. Skundu pareiškėjas siekė kitokio, jam priimtino tų pačių įrodymų vertinimo, kas nesudarė pagrindo prokuratūrai šias aplinkybes vertinti CPK 49 str. pagrindu, pripažįstant, kad pareiškėjo interesas yra privatus. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomiems asmenims Ž. V. bei D. K. nebuvo apribotos jų konstitucinės teisės į teisminę gynybą. Be to, mažametės S. V. interesai pažeisti nebuvo, kadangi išlaikymas jai buvo priteistas. Priešingai, nei nurodė ieškovas, jos interesai būtų pažeisti, jeigu išlaikymas jai būtų priteistas, kaip teigė ieškovas, pagrobtu turtu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, bandydamas nurodyti, kad jis gina mažametės S. V. interesus, iš tikro nori apginti savo privačius turtinius interesus, todėl padarė išvadą, kad jo skundas yra nepagrįstas. Teismas laikė pagrįstu ir teisėtu 2012-10-25 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro H. U. priimtą nutarimą, kuriuo atmestas ieškovo skundas ir paliktas galioti 2012-09-25 Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. M. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 41–45) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-04-03 sprendimą panaikinti. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas eilinį kartą parodė polinkį nevykdyti teisingumo, dengti teisme įdarbintų asmenų ir Kauno apygardos prokuratūros nusikalstamumą ar / ir neteisėtus veiksmus (priedas Nr. 2);

2. Teismas netinkamai vertino patikslinto skundo argumentų teisėtumą ir pagrįstumą, LAT praktiką dėl viešojo intereso egzistavimo civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Teisinius pagrindus prokurorams reikšti ieškinius viešajam interesui ginti nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnyje nurodoma, kad prokurorai tokius ieškinius reiškia, kai nustato asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

3. CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus – teisingumo vykdymą. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas suteikia prokurorui teisę spręsti, jog konkrečiu atveju šiuo nėra viešojo intereso inicijuoti civilinę bylą. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras galėjo bei privalėjo ir šiuo atveju, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Teismas nepagrįstai nevertino, kad ieškinys dėl viešojo intereso gynimo šioje byloje turi visiškai savarankišką ieškinio objektą – visuomenės suinteresuotumą bylos baigtimi: „Globėjams“, teismui ir Kauno savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui po neteisėto vaiko kilmės nuslėpimo, Jungtinėje Karalystėje nustatytos D. K. tėvystės nepripažinimo bei ilgalaikio slėpimo, „globėjų“ įvykdyto Ž. V. kilnojamojo turto išgrobstymo bei pareiškėjui įkeisto nekilnojamojo turto nuniokojimo, šalčiu išsprogdinant šildymo bei vandentiekio sistemas, įkeistą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) Kaune užtvindant vandeniu, visą vaiko išlaikymo naštą nusikalstamai suvertus dėl narkotikų vartojimo tik ribotai veiksniai Jungtinėje Karalystėje gyvenančiai vaiko S. V. motinai Ž. V., visuomenės viešasis interesas pažeistas ne tik todėl, jog pažeista vaiko S. V. teisė į išlaikymą iš tėvo D. K., savo tėvo įteisinimą ir pripažinimą Lietuvoje, bet pažeistos ir visuomenės teisės bei interesas, jog vaiko S. V. išlaikymas „globėjų“, teismo, Kauno savivaldybės administracijos VTAS nebūtų dirbtinai bei nusikalstamai manipuliuojant perkeltas ant visuomenės pečių.

4. Teismas nepagrįstai, todėl neteisėtai nusprendė, jog Kauno apygardos prokuratūra tinkamai taikė CPK 49 straipsnio 1 dalį ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas dėl prokuroro teisės ginti viešąjį interesą bei atsižvelgė į LAT suformuotą praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo. Teismas deklaratyviai ir be jokių argumentų teigia, jog šiuo konkrečiu atveju „viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes“, tarsi „globėjų“ G. ir Ž. V., teismo civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 bei Kauno savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00174-12 atlikti veiksmai akivaizdžiai nepažeistų pamatinių LR Konstitucijos 18, 38, 39 („Nepilnamečius vaikus gina įstatymas“) ir 110 straipsnių vertybių.

5. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas). Tai reiškia, kad prokuroras, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, t. y. nustatęs viešojo intereso pažeidimą, visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas būtų pašalintas. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad teismas nepagrįstai nenustatė, jog prokuratūra atvirai ilgą laiką dengė „globėjų“ G. ir Ž. V. bei Kauno savivaldybės administracijos VTAS nusikalstamas veikas prieš be tėvų likusį vaiką kaip ypatingai saugojamą visuomenės narį:

a) „globėjams“ leido grobti ir niokoti Ž. V. turtą iš (duomenys neskelbtini) Kaune prieš Ž. V. valią, pagrobto turto neieškojo ir nesiėmė veiksmų, kad iš (duomenys neskelbtini) Kaune pagrobtas turtas būtų grąžintas Ž. V. tam, kad juo būtų galima priteisti išlaikymą vaikui S. V.;

b) nuslėpė vaiko tėvą, atsisakė jį įteisinti, iš jo priteisti vaikui išlaikymą;

c) teismas nepateikė motyvuoto ir išsamaus pareiškėjo patikslinto skundo, 2012-12-23 pareiškimo argumentų bei pateiktų įrodymų nagrinėjimo, analizės bei apibendrinimo, todėl negalėjo teisingai, objektyviai, nešališkai išnagrinėti bei išspręsti bylą;

d) teismas nepagrįstai nepripažino, kad prokuratūra pažeidė daugelį esminių LR Prokuratūros įstatymo 1, 2, 3, 9, 19 ir 20 straipsnių nuostatų;

e) teismas nepagrįstai nepripažino, kad gavusi skundą dėl viešojo intereso pažeidimo prokuratūra neteisėtai nerinko įrodymų ar atsisakė juos priimti, netiriant V. M. spekuliavimo viešu interesu adm. byloje Nr. 1620-402/2012 (priedas Nr. 5), jų neanalizavo ir pagrįstai bei teisėtai nevertino, todėl iškreiptu būdu motyvavo savo išvadą;

f) teismas nepagrįstai nepripažino, kad gavusi skundą dėl viešojo intereso pažeidimo prokuratūra neteisėtai nerinko įrodymų apie nusikalstamą ir neteisėtą Kauno miesto apylinkės prokuratūroje prokurore įdarbinto asmens R. K. išankstinį nusistatymą neteisėtai nutraukti ikiteisminį tyrimą, išankstinį atsisakymą priimti įrodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00174-12 apie nusikalstamas „globėjų“ G. ir Ž. V., Kauno miesto savivaldybės administracijos (ir VTAS) ir „kuratoriaus“ T. V. veikas iš (duomenys neskelbtini), Kaune, jų netirti, prieš Ž. V. valią pagrobiant ir paslepiant Ž. V. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą ir tuo neleidžiant jų pagrobtu apie 70 000 Lt vertės dydžio turtu suteikti „globojamam“ vaikui S. V. išlaikymą, kurio reikalauja civilinėse bylose, šio pagrobto turto vertę siekiant išieškoti iš pačios apvogtosios vaiko motinos Ž. V. bei pareiškėjo V. J.;

g) teismas nepagrįstai nepripažino, kad prokuratūros neteisėtas ir/ ar nusikalstamas veikas atsisakant ginti viešąjį interesą patvirtina ir nepagrįstas bei neteisėtas ikiteisminio tyrimo įstaigos – Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK veiksmų nekontroliavimas ir leidimas slėpti nusikalstamų veikų grobiant Ž. V. kilnojamąjį turtą duomenis, Žaliakalnio PN 2012-03-21, 2013-02-23 nutarimai;

h) teismas nepagrįstai nepripažino, kad prokuratūroje ilgą laiką sistemingai dengiamas G. ir Ž. V. sąmoningas nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 3 d., 182 str. 2 d., 187 str. l d. prieš vaiką S. V., jos motiną bei pareiškėją, neteisėtus Kauno miesto savivaldybės administracijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmus/neveikimą, pažeidžiant viešąjį interesą, patvirtina šie faktai:

- Faktines aplinkybes, jog G. V. nuo 2012-01-30 beveik kasdien su krovininiu transportu ir krovėjais atvykdavo ir iš (duomenys neskelbtini), Kaune išsigabendavo kilnojamąjį Ž. V. turtą, 2012-02-18 atvykus prie pareiškėjui įkeisto turto (duomenys neskelbtini), Kaune V. J. ir J. J., patvirtino liudininkė N. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune; įrodymas – V. J. ir J. J. pareiškimai 2012-02-18 Žaliakalnio policijos komisariatui;

- G. V. 2012-11-12 teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 teigė, jog jis daiktų iš (duomenys neskelbtini), Kaune nevežė: įrodymas – kompaktiniame diske pridėtas 2012-11-12 teismo posėdžio Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 garso įrašas, 2012-09-12 nuotrauka ;

- G. V. 2012-11-12 teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 teigė, jog jis jokio įgaliojimo iš Ž. V. išsivežti jos daiktus iš (duomenys neskelbtini), Kaune neturi: į pareiškėjo klausimą „Sakykit, prašau, dabar dėl to turto kilnojamojo, tai dabar ar Jums Ž. V. davė įgaliojimus jį išvežti iš namo (duomenys neskelbtini), Kaune?“ G. V. atsakymas: „Jinai Londone man būtų davus įgaliojimą, bet jinai - kaip aš - jeigu aš dukrą vos pažinau, ant tiek ji sublogus nuo tų narkotikų, kad jai netgi neužteko pinigų atsiųsti man tą įgaliojimą“ - įrašo laikas: 1:21:25 val. iki 1:22 val. (įrodymas – kompaktiniame diske pridėtas 2012-11-12 teismo posėdžio Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 garso įrašas). Tuo G. V. pripažino, jog jis kelis kartus susitikdamas Londone su Ž. V. norėjo gauti įgaliojimą Ž. V. kilnojamajam turtui išvežti ir pripažino, jog name (duomenys neskelbtini), Kaune buvęs turtas buvo Ž. V., o ne D. P. ar „kitų žmonių“.

- G. V. 2012-11-12 teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 teigė, jog jis nori iš pareiškėjo V. J. prisiteisti išlaikymą Ž. V. vaikui S. V. „už tai, kad Jūs norite užvaldyti mano dukros Ž. V. turtą“, tuo G. V. pripažino, jog jis išlaikymą iš V. J. S. V. kaip jos globėjas siekia prisiteisti G. V. paties pagrobtu turtu, kuriam išgabenti neturėjo ir neturi jokio įgaliojimo (įrodymas – kompaktiniame diske pridėtas 2012-11-12 teismo posėdžio Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 garso įrašas; įrašo laikas: 1:22:55 val. iki 1:23:00 val.;

- G. V. 2012-11-12 teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 į pareiškėjo klausimą „Kas nustatė D. K. tėvystę, kuri nurodyta Anglijos Jungtinės Karalystės teismo nutarty?“ teigė, jog, „aš kiek žinau, anglai klaidingai užrašė vietoj motinos tėvą, atseit tėvą pagal Ž. V. žodinį pasakymą“, o „globėja“ Ž. V. 2012-11-12 teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 į pareiškėjo klausimą „kokių veiksmų ėmėtės atsakovo atžvilgiu, kad nustatyti vaiko S. V. tėvą?“ teigė, jog "-Mamos neradom. S. mamos neradom. Turbūt mama geriausiai žino kas tėtis.“ – Tuo Ž. V. patvirtino, kad D. K. yra S. V. tėvas.

- Ž. V. 2012-11-12 teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 į pareiškėjo klausimą „Kodėl išvežėte vaiko motinos turtą“ teigė: Mes jokių baldų nevežėm. Ten gyveno žmonės, kurie išsivežė baldus“ (įrodymas - kompaktiniame diske pridėtas 2012-11-12 teismo posėdžio Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 garso įrašas, įrašo laikas: 1:28:22 val. iki 1:28:33 val.). Šie teiginiai prieštarauja G. V. teiginiui, jog jam Ž. V. Londone būtų davusi įgaliojimą išvežti jos baldus ir daiktus. Be to, melagingas teiginys „ten gyvenę žmonės išsivežė baldus“ prieštarauja Ž. V. pasakymui per antstolio S. U. faktinių aplinkybių nustatymą 2012 m. vasario mėn. 15 d. „tai atvešim mes tą kriauklę“ - po antstolio žodžių, kad „man atrodo, kad kriauklė irgi turi likti“. Jei ne V. išvežė baldus, tai kodėl jie žadėjo tą kriauklę atvežti? Be to, V. atsisakė prisiteisti tariamai „kitų žmonių“ išvežtus Ž. V. daiktus;

- Ž. V. 2012-11-12 teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 į pareiškėjo klausimą „Ar turite Ž. V. įgaliojimą išvežti jos baldus, pasisavinti?“ teigė: „Ne, ir nevežiau, be abejo. Ne, neturiu“ (įrodymas - kompaktiniame diske pridėtas 2012-11-12 teismo posėdžio Kauno apygardos administraciniame teisme adm. byloje Nr. 1-785-402/2012 garso įrašas, įrašo laikas: 1:30:45 val. iki 1:31:02 val.). Šie teiginiai prieštarauja G. V. teiginiui, jog jam Ž. V. Londone būtų davusi įgaliojimą išvežti jos baldus ir daiktus ir patvirtina, kad Ž. V. turėjo daug vertingo kilnojamojo turto (įrodymas – pateiktas dingusių daiktų sąrašas), šį turtą G. ir Ž. V. pagrobė užvaldę Ž. V. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą be jokio jos įgaliojimo ir jo vertę S. V. išlaikymui sukčiaudami prisiteisinėja netiesioginiu ieškiniu iš pareiškėjo V. J.. G. ir Ž. V. melagingus teiginius, jog jie negrobė Ž. V. turto, paneigia Žaliakalnio PK 2012-03-21 nutarimas. Policijos pareigūnai 2012-02-17 nustatė, jog G. V. iš namo (duomenys neskelbtini) vežasi „savo asmeninius daiktus“, nors G. ir Ž. V. name neregistruoti, jame niekada negyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune;

- Siekdami paslėpti savo nusikalstamas veikas prieš pareiškėją, G. ir Ž. V. pareiškėją apskundė FNTT, jog jis tariamai sukčiavo ir vykdė neteisėtus veiksmus prieš Ž. V., dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-1017-12 be reikalo eikvojant visuomenės, FNTT, prokuratūros išteklius;

- Ž. Ir G. V. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąmoninga tyčia ir planingai siekdami padaryti žalą pareiškėjui užvaldydami Ž. V. turtą, pateikė melagingus duomenis, ką patvirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-05-19 raštas Nr. S-2236: „2011-05-11 G. ir Ž. V. jau kreipėsi į mergaitės motinos turto pardavimą varžytynėse vykdantį antstolį su prašymu, atsižvelgiant į vaiko interesus, leisti dalyvauti procese parduodant Ž. V. turtą.“ (įrodymas – pateiktas dingusių daiktų sąrašas). Ž. Ir G. V. melą paneigė antstolis S. U. 2012-06-07 raštu (įrodymas – pateiktas dingusių daiktų sąrašas).

- G. ir Ž. V. advokatas 2012-11-26 tesimo posėdyje civilinėj byloj Nr. 2-671-540/2012 į teisėjos klausimą, ar jis laiko, kad 2012-01-28 J. J. ir L. D. (duomenys neskelbtini), Kaune darytose nuotraukose (įrodymas - pateiktas dingusių daiktų sąrašas) yra ne Ž. V. daiktai, atsakė: „- kas pateikta nuotraukose yra ne Visockytės turtas“ ir pridūrė, kad tam reikia šalim traukti D. P. bei užvesti atskirą bylą. Tuo Ž. ir G. V. prieštarauja patys sau teigdami, jog jiems Ž. V. Londone būtų davusi įgaliojimą jos baldams ir kitiems daiktams išvežti, nors civ. byloj Nr. 2-671-540/2012 (melagingai) teigia, kad Ž. V. nekilnojamame turte buvęs Ž. V. (pagrobtas) kilnojamasis turtas tariamai buvęs D. P. nuosavybė. Sukčiaudami ir apgaudinėdami teismą bei pareiškėją „globėjai“ Ž. ir G. V. civ. byloj Nr. 2-671-540/2012 iš pareiškėjo siekė prisiteisti jų pačių pagrobtų Ž. V. daiktų vertę (apie 70.000 Lt) tariamam vaiko S. V. „išlaikymui“, nors antstolis S. U. 2012-02-02 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282 Ž. V. jau buvo paskyręs 91.452,68 Lt, iš kurių (neskaitant „globėjų“ pagrobto turto) galimas išlaikymo priteisimas jos dukrai ir kuriuos prisiteisti vaiko išlaikymui „globėjai“ Ž. ir G. V. dengiami atsakovo įvairiais būdais trukdo tuo pažeisdami viešąjį interesą - vaiko teises į išlaikymą; - KMAT nepagrįstai nevertino, kad su atsakovo palaikymu (įrodymas - ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00174-12 medžiaga Kauno apylinkės prokuratūroje) nuniokodami pareiškėjui įkeistą turtą „globėjai“ vaiko interesus grubiausiu būdu pažeidė - pareiškėjui įkeistas turtas nuvertėjo ne mažiau kaip 100 000 Lt, todėl akivaizdu, jog vaiko „išlaikymui“ „globėjai“ 91 452,68 Lt jau negaus. Antstolis S. U. vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282 pareiškėjo įmokėtą kainos skirtumą grąžino, paskelbė naują nuniokoto turto įvertinimą.

- Ž. ir G. V. 2011-08-17 ieškinyje civilinėj byloj Nr. 2-14355-887/2011 Kauno miesto apylinkės teisme kaip globėjai apie Ž. V. teigė: „Kadangi atsakovė pajamų neturi ir negali net savęs išlaikyti, būtų teisinga išlaikymą S. V. priteisti atsakovės turimu turtu.“ Tai įrodo, kad „globėjai“ sukčiaudami sąmoninga tyčia siekė ir prašė išlaikymą vaikui priteisti atsakovės turimu turtu, nors šį Ž. V. kilnojamąjį turtą patys sąmoninga tyčia pagrobė (įrodymas – pareiškėjo 2012-11-16 patikslinto skundo priedai), o neteisėtai užvaldytą nekilnojamąjį turtą (įrodymas – pareiškėjo 2012-11-16 patikslinto skundo priedai) sąmoninga tyčia nešildė šaltu metų laiku, niokojo, mažino jo vertę (įrodymas – pareiškėjo 2012-11-16 patikslinto skundo priedai); tai taip pat įrodo, jog Ž. ir G. V. jų iš Ž. V. pagrobto turto vertę nusikalstamomis veikomis siekia išieškoti iš nukentėjusiojo V. J. bei iš pačios vaiko motinos Ž. V. civilinėje byloje Nr. 2-671-540/2012 - kartu su Kauno miesto savivaldybės administracija nuslepiant vaiko tėvą D. K., jo neieškant, išduodant suklastotus vaiko gimimo dokumentus.

- Ž. ir G. V. pagrobė svetimą (Ž. V.) turtą, apgaule jį įsigijo, išvengė turtinės prievolės ir ją panaikino, t. y. jų pagrobtais Ž. V. daiktais kaip globėjai suteikti išlaikymą Ž. V. dukrai S. V..

- Ž. ir G. V. nuo 2012-01-28 iki šiol turi Ž. V. raktus, todėl jų teiginiai, neva visą turtą išgabeno D. P., yra nepagrįsti ir tirtini atnaujinus ikiteisminį tyrimą;

- Ž. V. kuratorius T. V. ar kiti asmenys jos įkeisto turto raktų neėmė ir niekad neturėjo, juos turėjo tik Ž. ir G. V.;

- Yra neprotinga teigti, kad D. P. po S. V. mirties atsikėlusi gyventi pas V. T. į Ž. V. paveldėtą namą, rado jį tuščią, be baldų – tai yra, supirko visus baldus į 253 m2 ploto namą, 2 garažus, ūkinį pastatą;

- Ikiteisminiame tyrime tirtina, ar D. P. išgabeno Ž. V. baldus, kuriuos baldus, kur yra jos išgabenti baldai ir kur yra G. ir Ž. V. išgabenti baldai bei įranga, jų vertė ir pareiškėjui padaryta žala ryšium su G. ir Ž. V. reikalavimais jiems priteisti jų pagrobto turto vertę iš V. J. mažinant V. J. įsiteisėjusia teismo nutartimi priteistus 96 095,39 Lt delspinigius iš Ž. V. pagrobto turto vertės dydžiu civilinėje byloje Nr. 2-671-540/2012;

- Pareiškėją ir J. J. iš V. J. įkeistą turtą internete 2011-2012 m. pardavinėjanti UAB FORTO SIENA nukreipė pas Ž. V., kuri pareiškėjui telefonu teigė, jog už atskirą mokestį gali parduoti ir name esančius baldus;

- AB „Lietuvos dujos“ filialo Kaune darbuotojas J. J. (mob. (duomenys neskelbtini)) gali patvirtinti aplinkybes, jog jis bandė padėti V. Ž. V. turto (duomenys neskelbtini), Kaune pirkėjus ir name gyvenusi D. P. į pirkėjų klausimus ar kartu parduodami baldai, galimiems pirkėjams nurodydavo kreiptis į Ž. V.;

19) 2012-11-12 teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2042 Kauno miesto savivaldybės administracija toliau slėpė vaiko tėvą D. K., jo neieškojimo aplinkybes, aplinkybes išduodant suklastotus vaiko gimimo dokumentus, kitas neteisėtas ir/ar nusikalstamas savo veikas prieš vaiką S. V. (2012-11-12 teismo posėdžio Kauno apygardos administraciniame teisme adm. byloje Nr. 1-785-402/2012 garso įrašas diske);

- Vadovaujantis 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (39 straipsnis: „Teismo sprendimų dėl santuokos pažymėjimas ir teismo sprendimų dėl tėvų pareigų pažymėjimas Kilmės valstybės narės kompetentingas teismas ar institucija suinteresuotos šalies prašymu išduoda pažymėjimą, parengtą pagal I priede (teismo sprendimai dėl santuokos) arba II priede (teismo sprendimai dėl tėvų pareigų) nurodytą tipinę formą. Viešojo intereso pažeidimus patvirtina 2012-11-16 patikslintame skunde nurodyti iš pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno VTAS prašyti duomenys, veiksmai, t. y. V. J. 2012-02-07, 2012-02-19 ir 2012-03-11 skunduose Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno Vaiko teisių apsaugos skyriui;

- Vadovaujantis 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (39 straipsnis: „Teismo sprendimų dėl santuokos pažymėjimas ir teismo sprendimų dėl tėvų pareigų pažymėjimas Kilmės valstybės narės kompetentingas teismas ar institucija suinteresuotos šalies prašymu išduoda pažymėjimą, parengtą pagal I priede (teismo sprendimai dėl santuokos) arba II priede (teismo sprendimai dėl tėvų pareigų) nurodytą tipinę formą.) Viešojo intereso pažeidimus gali patvirtinti 39 STRAIPSNYJE NURODYTAS PAŽYMĖJIMAS DĖL TEISMO SPRENDIMŲ DĖL TĖVŲ PAREIGŲ (1), Jungtinėje Karalystėje išduotas S. V.. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino, kad atsakovas pats pažeidė viešąjį interesą neišreikalaudamas pažymėjimo, teismas nepagrįstai buvo pasyvus, o ne aktyvus – pažeidė CPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą;

- Vadovaujantis 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (39 straipsnis: „Teismo sprendimų dėl santuokos pažymėjimas ir teismo sprendimų dėl tėvų pareigų pažymėjimas Kilmės valstybės narės kompetentingas teismas ar institucija suinteresuotos šalies prašymu išduoda pažymėjimą, parengtą pagal I priede (teismo sprendimai dėl santuokos) arba II priede (teismo sprendimai dėl tėvų pareigų) nurodytą tipinę formą.) Viešojo intereso pažeidimus gali patvirtinti 2012-07-09 prašyme LR Užsienio reikalų ministerijos (toliau–„URM“) prašyti duomenys (priedas Nr. 3), veiksmai, kuriuos LR URM atlikti anksčiau nepagrįstai atsisakė, o LR Teisingumo ministerija 2013-04-10 raštu patvirtino, jog iš atsakovo bei teismo, kaip suinteresuotos šalies, negavo prašymo dėl D. K. kaip tėvo pareigų bei susijusių teismo sprendimų; iš Pagrindinio šeimos skyriaus registro teismo, First Avenue House, 42-49 High Holborn, London, WC1V 6NP, Jungtinė Karalystė ir iš LR Užsienio reikalų ministerijos, už gimimo įrašo išdavimą Jungtinėje Karalystėje atsakingos institucijos neišreikalauti išreikalautini duomenys (priedas Nr. 3), prašyti 2012-07-09 pareiškėjo prašymu Nr. 2-11802; teismas nepagrįstai ir neteisėtai buvo pasyvus, o ne aktyvus – pažeidė CPK 376 str. 1 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą; teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesikreipė į LR Teisingumo ministeriją D. K. tėvystės S. V. įteisinimui reikalingų bet atsakovo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno Vaiko teisių apsaugos skyriaus nereikalautų, nuslėptų duomenų ir duomenų gavimui bei veiksmų atlikimo būtinumui nustatyti;

- teismas nepagrįstai nepripažino, kad pareiškėjo pateikti įrodymai bei argumentai įrodo, kad objektyviai egzistuoja būtinybė ginti viešąjį interesą, jo negynimas turėtų neigiamas pasekmes (žalą) valstybei, visuomenės daliai – globojamiems vaikams, įstatymų saugomiems teisiniams gėriams – vaiko teisėms turėti pripažintus tėvus ir į išlaikymo priteisimą tėvų turtu, o šių pasekmių (žalos) pobūdis ir mastas bus „specialią globą“ užsienio valstybėse gavusių asmenų vykdomi vaiko teisių pažeidimai ir tokios praktikos įsigalėjimas.

Tai, kad viešojo intereso gynimas, atsiskleidžiantis ginčijant valdžios institucijų veiksmus nuosavybės atkūrimo procese dėl jų atitikties imperatyviosioms įstatymo normoms, būdamas reikšmingas visuomenei ar jos grupėms, kartu gali nulemti ir privačių asmenų subjektines teises bei jų apimtį, ne kartą konstatuota kasacinio teismo praktikoje (LAT 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2010; 2010-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2010).

Pagal Konstitucijos 118 straipsnį ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį, viešojo intereso gynimo pareiga tenka prokurorui.

6. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad, bylai teisingai išspręsti ir D. K. tėvystei įteisinti, Lietuvoje reikalinga išreikalauti vaiko S. V. 2011-05-31 gimimo įraše nurodytą Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą Nr. 19-8-205, Jungtinės Karalystės 2011-01-26 išduotą gimimo Jungtinėje Karalystėje įrašą Nr. 170.

7. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai pažeidė CPK 376 str. 1 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. KMAT nepagrįstai ir neteisėtai netaikė alternatyvių įstatymuose numatyto vaiko teisių ir interesų gynimo būdų. Teismui suteikiama teisė rinkti įrodymus ex officio, jei teismas mano esant tai reikalinga priimti teisingą sprendimą byloje. Teismo teisė rinkti įrodymus savo iniciatyva yra nurodyta ir CPK 160 str. 1. d. 5 p. Nagrinėdamas šeimos bylas teismas turi siekti nustatyti materialiąją tiesą byloje. Šiuo tikslu teismui ir yra laiduota aptariama teisė. Jei teismui nepakako įrodymų materialiajai tiesai byloje nustatyti, nurodyti straipsniai suponuoja teismui taip pat ir pareigą pačiam savo iniciatyva rinkti įrodymus. Tai privalėjo būti taikyta šioje bylose nagrinėjamose padėtyse, kai reikalinga ginti silpnesnės teisinio santykio šalies - vaiko, jo motinos, kurie be to nesugeba ir nepajėgūs susiorientuoti procesiniuose klausimuose. LAT ne kartą yra pasisakęs nagrinėjamu klausimu: šeimos, viešojo intereso bylose teismas pats sprendžia kiek ir kokių įrodymų reikia byloje priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tiria ir vertina ne vien tik šalių nurodomus faktus ir pateiktus įrodymus, tačiau ir pats sprendžia dėl byloje teisiškai reikšmingų faktų bei rinktinų įrodymų. Pažymėtina, kad nagrinėdamas šeimos santykių, viešojo intereso bylą teismas yra aktyvus – jis vertina ne tik šalių pateiktus įrodymus, bet ir turi teisę juos rinkti savo iniciatyva. LAT plenarinė sesija yra pasisakiusi dėl to, kad teismas yra aktyvus, išskyrus turto padalijimo klausimuose. CPK 376 str. įtvirtinta teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 str.), todėl šioje byloje teismas turėjo ne tik teisę, bet ir nevykdė pareigos įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti. Teismo atsisakymas būti aktyviu renkant įrodymus sukelia pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo. Todėl teismas, atsisakydamas rinkti įrodymus, buvo šališkas ir neteisėtai veikė atsakovo naudai, o tai sutrukdė nustatyti tiesą, kad galėtų priimti teisingą sprendimą. Tokiu būdu teismas neatskleidė ginčo esmės, neįgyvendino proceso koncentruotumo principo.

8. Teismas nepatikrino bei netinkamai tikrino, ar prokuroras, priimdamas sprendimą, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl nepagrįstai nenustatė prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo ir skundo netenkino. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė, kad atsakovas nerinko faktinių duomenų dėl skunde nurodytų aplinkybių, jų neanalizavo bei nevertino ir netinkamai argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Tą įrodo ir atsakovo atstovės V. M. raštas VTAS, kuriame teigia, kad VTAS „gali pateikti“ duomenis – t. y. jų netgi nereikalauja.

9. Prokuratūra nepagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nepagrįstai nurodžius, jog surinkti duomenys patvirtina, kad nėra nustatyta privalomųjų sąlygų, būtinų įstatymo nurodytai išimčiai tinkamai realizuoti, siekiant apsaugoti viešąjį interesą.

10. Ieškovas skunde nurodė aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo žinomi teismui, aptarti civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 ir netinkamai įvertinti – pati teisėja L. Ž. neteisėtai neleido pareiškėjui susipažinti su byla ir neteisėtai sutrukdė atnaujinti procesą (įrodymas – priedas Nr. 4). Tą patvirtino ir Kauno apygardos teismas 2013-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-873-230/2013. Tai leidžia daryti išvadą apie teisėjos L. Ž. suinteresuotumą objektyviai nenagrinėti bylos ir šališkumą. Skundu pareiškėjas siekia visuomenei priimtino tų pačių įrodymų vertinimo, kas sudaro pagrindą prokuratūrai šias aplinkybes vertinti CPK 49 str. pagrindu, pripažįstant, kad pareiškėjo interesas nėra privatus. Tai patvirtina aplinkybės, jog pareiškėjas sudarė galimybę Ž. V. dukros S. išlaikymui iš jo sumokėto kainos skirtumo vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282, o pažeidus viešąjį interesą pareiškėjui kainos skirtumas grąžintas, jis negalės būti išieškotas vaiko S. V. išlaikymui priteisti, nes įkeisto turto vertė krito ne mažiau nei 100 000 Lt. Akivaizdu, jog šią sumą mažametės išlaikymui dėl „globėjų“ nusikaltimų prieš mažametę ir piktnaudžiavimo globa dengiant atsakovui privalės surinkti visa visuomenė arba mažametė negalės gauti jai reikalingo išlaikymo.

11. Nagrinėjamu atveju ir ieškovo nurodomiems asmenims Ž. V. ir D. K. buvo apribotos jų konstitucinės teisės į teisminę gynybą, nes jie gyvena Jungtinėje Karalystėje, jiems nebuvo įteikti šaukimai į bylos nagrinėjimą, jie nežino apie Ž. V. turto išgrobstymą bei nuniokojimą, nežino, kad „globėjai“ po kilnojamojo turo pagrobimo dar kartą „prisiteisė“ išlaikymą į išlaikymo sumą neįskaičiuojant „globėjų“ pagrobto turto vertės. Teismas deklaratyviai ir demagogiškai teigia, jog „mažametės S. V. interesai pažeisti nebuvo, kadangi išlaikymas jai buvo priteistas“. Pabrėžtina, kad patys „globėjai“ civilinėse bylose teigia, jog Ž. V. negali išlaikyti net savęs, todėl „išlaikymo“ „priteisimas“ nėra įmanomas realiai įgyvendinti. Išlaikymą buvo galima įgyvendinti tik „globėjų“ pagrobtu ir neįtrauktu į išlaikymą daiktais turtu. Teismas nelogiškai mano, jog „jos interesai būtų pažeisti, jeigu išlaikymas jai būtų priteistas, kaip teigia ieškovas, pagrobtu turtu“ - šis turtas ar/ir jį pardavus gauti pinigai yra pas „globėjus“, todėl pagrobto turto bei už jį gautų lėšų išieškojimas iš „globėjų“, jų grąžinimas mažametei ir būtų realus išlaikymas, kurio galimybė civ. byloje Nr. 2-833-887/2012 „teisėjos“ buvo neteisėtai nuslėpta „globėjams“ leidžiant nevaržomai piktnaudžiauti globa. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad „ieškovas, bandydamas nurodyti, kad jis gina mažametės S. V. interesus, iš tikro nori apginti savo privačius turtinius interesus“, todėl skundo atmetimas yra nepagrįstas – pareiškėjo interesai yra pakankamai apginti. Tai įrodo 2013-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2554-584/2013, kuria pripažinta, kad mažametę atstovaujantys „globėjai“ neturi reikalavimo teisės teikti ieškinį pareiškėjui S. V. vardu. Todėl laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu skundžiamas nutarimas.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 52–53) prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti kaip nepagrįsto, Kauno apylinkės teismo 2013-04-03 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo skundo motyvai yra analogiški Kauno apygardos prokuratūrai (2012-09-12, 2012-09-14 ir 2012-10-08) pateiktų skundų motyvams. V. J. skundžia civilinėse bylose Nr. 2-14355-887/2011(2-833-887/2012), Nr. 2-671-540/2012 išnagrinėtas bei nagrinėjamas aplinkybes, savaip interpretuodamas teismo nutartis ir sprendimus, bei įžvelgdamas globėjų ir teisėsaugos institucijų veiksmuose įvairius neesamus pažeidimus. Visos skunduose nurodytos aplinkybės persipina su ieškovo turtiniais interesais, kuriuos jis sprendžia privataus proceso tvarka teismuose minėtose civilinėse bylose. Šios V. J. nurodytos ir skundų tyrimo metu nustatytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip viešojo intereso pažeidimas ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones nėra teisinio pagrindo. Skunde ieškovas painioja viešąjį interesą ir ikiteisminį tyrimą, rašydamas apie savo pagrobtą turtą ir prilygindamas jį gintinam viešajam interesui. Skunde nurodomos su nagrinėta byla nesusijusios aplinkybės, kurios nėra šio skundo dalykas, todėl nenagrinėtinos. Viešasis interesas prokuroro turėtų būti ginamas tuo atveju, jeigu Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) nevykdytų savo darbo. Tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad VTAS specialistai netinkamai dirbtų savo darbą arba vaiko globėjai pažeistų vaiko teises, todėl ir buvo priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Dėl nenustatytos vaiko tėvystės nei globėjų, nei VTAS specialistų kaltės nėra, kadangi tėvystės nustatymą reglamentuoja CK normos, kur 3.138 straipsnyje nurodyta, jog „vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas“. Šiuo atveju gimimo liudijime ir gimimo įraše duomenų apie S. V. tėvą nėra. Ieškovas klaidingai vertina priimtus teismo sprendimus, traukdamas atskiras frazes iš bendro konteksto ir jomis naudodamasis kaip nustatytais faktais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str.). Nagrinėjamoje byloje pagrindo peržengti apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas dėl galimo viešo intereso pažeidimo nenustatyta, todėl skundžiamo teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina tik apeliaciniame skunde nustatytose ribose. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija prokuroro atsisakymą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, prašydamas panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2012-10-25 nutarimą Nr. (P-5583) atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą, kuriuo nutarta pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2012-09-25 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones bei atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, numatytas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje.

Nustatyta, kad apeliantas V. J. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą su skundais, prašydamas apginti viešąjį interesą (1 t. b. l. 100–101). Apeliantas 2012-09-12 Kauno apygardos prokuratūroje gautame skunde, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio ir CPK 49 straipsnio nuostatomis, prašė imtis veiksmų viešojo intereso vaiko S. V. teisių gynimui nuo globėjų G. V. ir Ž. V., Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, taip pat pateikti ieškinį teismui dėl S. V. tėvo D. K. tėvystės nustatymo, kuri nurodyta Jungtinės karalystės 2011-04-26 nutartyje. Be kita ko, pareiškėjas minėtu skundu prašė pradėti ir ikiteisminį tyrimą dėl G. ir Ž. V. neteisėtų veiksmų užvaldant svetimą turtą bei trukdant antstoliui atlikti veiksmus, įkeisto turto būklės bloginimo bei žalojimo bei sudaryti sąlygas patekti į perimamą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). 2012-09-25 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V. M. nutarimu atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones (t. 1, b. l. 122–124) nenustačiusi teisinio pagrindo ir viešojo intereso pažeidimo atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Minėtą nutarimą apeliantas įstatymų nustatyta tvarka apskundė (1 t., b. l. 108–109). 2012-10-25 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U., išnagrinėjęs V. J. skundą su priedais dalyje dėl viešojo intereso gynimo, priėmė nutarimą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą paliekant galioti Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. M. 2012-09-25 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (1 t., b. l. 41–42).

Dėl prokuroro teisės priimti sprendimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo ir prokuroro procesinės veiklos kontrolės

Prokuroro teises inicijuoti civilinį procesą reglamentuoja CPK ir Prokuratūros įstatymas. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais, o taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus, prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais gina viešąjį interesą. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir kad toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra, gina viešąjį interesą. To paties įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, kas leidžia manyti, jog įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę pačiam prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Taigi, kaip jau buvo nurodyta, tik prokurorai, nustatę teisės aktų pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, gali ir turi teisę spręsti, ar toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Diskrecijos teisė spręsti esant konkrečiu atveju viešojo intereso pažeidimą ar ne yra suteikta prokurorui, kuris sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo (Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Prokuroro, kaip specifinius valdingus įgaliojimus turinčio valstybės pareigūno, kuris, veikdamas pagal savo kompetenciją ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, statusas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje. Tačiau prokuroro savarankiškumas priimant sprendimus negali būti vertinamas kaip prokuroro teisė veikti tik savo nuožiūra. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas). Todėl spręstina, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, t. y. nustatęs viešojo intereso pažeidimą, visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas būtų pašalintas. Tačiau prokuroro, sprendimus priimančio savarankiškai ir vienvaldiškai, veiksmai bei priimami sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui, t. y. teisė jų veiksmus bei sprendimus kontroliuoti ir pakeisti suteikta aukštesniam prokurorui ir teismams (Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), tačiau tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai yra numatyta įstatyme.

Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, laikytina, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 išaiškino, kad jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą dėl teismo kompetencijos ir skundo nagrinėjimo ribų spręstina, kad nagrinėjamu atveju teismas gali pasisakyti tik dėl to, ar prokuroras, spręsdamas pareiškėjo pateiktą skundą, nepažeidė tokio skundo nagrinėjimo procedūros, o ne pasisakyti dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad visi apeliacinio skundo argumentai, kurie nėra susiję su apelianto pateikto skundo nagrinėjimo procedūra, neturi reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisako.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepatikrino bei netinkamai tikrino, ar prokuroras, priimdamas sprendimą, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. pareikštą apeliacinį skundą grindė ir argumentu dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo procedūrą, taikymo. Tačiau pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padaręs jo skundą nagrinėjęs prokuroras. Nors apeliantas teigia, kad nebuvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie nebuvo analizuoti ir neįvertinti, tačiau skundžiamuose nutarimuose, sprendime bei byloje esantys duomenys paneigia šias apelianto nurodytas aplinkybes. Be to, apelianto nurodytas argumentas dėl teismo netikrinimo bei netinkamo tikrinimo dėl procesinių normų pažeidimų yra nelogiškas, pats apeliantas prieštarauja sau, nurodydamas, kad teismas nepatikrino bei netinkamai patikrino, ar prokuroras, priimdamas sprendimą, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų. Pažymėtina, kad teismas, pasak apelianto, visiškai netikrindamas proceso teisės normų pažeidimų, jų negalėjo patikrinti netinkamai. Nors apeliacinio skundo argumentas ir suformuluotas logiškai ydingai, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, negalima sutikti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal apelianto skundą, netikrino, ar prokuroras, priimdamas sprendimą, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konkrečiai nurodė, kad prokuratūra pagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kadangi surinkti duomenys (kas patvirtina, jog buvo renkami faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių) patvirtina, kad nėra nustatyta privalomųjų sąlygų, būtinų įstatymo nurodytai išimčiai tinkamai realizuoti, siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, sprendžia, kad prokuroras, tirdamas apelianto pateikto skundo pagrįstumą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, kadangi, siekdamas išsiaiškinti pateiktame skunde nurodytas aplinkybes, kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl duomenų pateikimo, o, gavęs reikiamus duomenis, juos bei apelianto pateiktus duomenis išsamiai išanalizavo, įvertino, dėl jų nutarime išsamiai pasisakė ir motyvuodamas bei pateikdamas konkrečius argumentus, pagrįstus nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, padarė išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Apeliantas, teigdamas, jog prokurorės V. M. rašte Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius gali pateikti duomenis, t. y. jų net nėra reikalaujama, kolegijos nuomone, visiškai nepagrįstai teigia, jog atsakovė nerinko faktinių duomenų dėl skunde nurodytų aplinkybių. Visų pirma, pažymėtina, kad apelianto minimame 2012-09-14 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus rašte Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai yra nurodyta patikrinti ir informuoti, ar nėra pažeidžiamos S. V. teisės ir teisėti interesai, apie kokius globėjų pažeidimus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmus skunde kalba pareiškėjas, o tuo pačiu nurodyta galimybė informuoti ir apie kitas aplinkybes, turinčias reikšmės skundo nagrinėjimui, kas kolegijai leidžia spręsti, jog buvo prašoma patikrinti ir informuoti skundą nagrinėjančią prokurorę apie tam tikras aplinkybes ir jai nesuteikta galimybė pateikti ar nepateikti prašomą informaciją, kaip kad nepagrįstai teigia apeliantas. Visų antra, vien ta aplinkybė, kaip yra suformuluotas prašymas pateikti tam tikrus duomenis, reikšmingus skundo nagrinėjimui, negali būti pagrindu spręsti, jog buvo pažeistos skundų tyrimo tvarką reglamentuojančios procedūros nerenkant faktinių duomenų dėl skunde nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apelianto skundą tyrusi prokurorė nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. nustačius, kad buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie išanalizuoti ir įvertinti, išvada dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo argumentuota, dėl ko nėra pagrindo naikinti prokuroro priimtą nutarimą atsisakyti viešojo intereso gynimo priemones. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs proceso normų pažeidimo prokurorui priimant sprendimą dėl viešo intereso negynimo, pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto skundą, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos nuomone, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, o kartu ir teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl teismo nešališkumo ir objektyvumo

Apelianto teigimu, civilinę bylą nagrinėjusi teisėja L. Ž. yra šališka, suinteresuota bylos nenagrinėti objektyviai, kadangi minėta teisėja, ką patvirtino ir Kauno apygardos teismas 2013-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-873-230/2013, neteisėtai neleido pareiškėjui susipažinti su civilinės bylos Nr. 2-833-887/2012 medžiaga ir tokiu būdu sutrukdė atnaujinti procesą civilinėje byloje. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kadangi vien ta aplinkybė, kad civilinę bylą nagrinėjanti teisėja atsisakė leisti susipažinti apeliantui su civilinės bylos, išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, medžiaga, nerodo civilinę bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo ar neobjektyvumo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad duomenys dėl atsisakymo leisti apeliantui susipažinti su civilinės bylos Nr. 2-833-887/2012 medžiaga jam buvo žinomi iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės bei skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, tačiau apeliantas nurodytų aplinkybių pagrindu vadovaudamasis CPK nuostatomis nušalinimo civilinę bylą nagrinėjančiai teisėjai nepareiškė, kas leidžia manyti apeliantą manius, jog civilinę bylą nagrinėjanti teisėja yra nešališka, o paaiškėjusios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos neobjektyvumu ir šališkumu. Vien apeliantui nepalankaus teismo sprendimo priėmimas nesudaro pagrindo manyti civilinę bylą nagrinėjusią teisėją esant šališka ar neobjektyvia, kas sudarytų pagrindą nurodytais pagrindais abejoti priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad remiantis CPK 68 straipsnio 2 dalimi nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, išskyrus tuos atvejus, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo apie nušalinimo pagrindą sužino vėliau, kas sudaro pagrindą nušalinimą pareikšti ir pradėjus nagrinėti bylą iš esmės. Nors apeliantas apie, jo manymu, teisėjos šališkumą rodančias aplinkybes sužinojo dar iki pradedant nagrinėti civilinę bylą iš esmės, tačiau pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo CPK nustatyta tvarka nepareiškė. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto nurodyti argumentai dėl civilinę bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumo ar jos nenoro civilinę bylą išnagrinėti objektyviai yra nepagrįsti.

Be kita ko, apelianto teigimu, bylą nagrinėjančio teismo šališkumą rodo ir ta aplinkybė, kad teismas nebuvo aktyvus ir savo iniciatyva nerinko įrodymų, kas sutrukdė nustatyti tiesą byloje, o kartu ir teisingo sprendimo priėmimą. Apelianto teigimu, tokiu būdu buvo neatskleista bylos esmė, neįgyvendintas proceso koncentracijos principas. Apeliantas teismo pareigą savo iniciatyva nagrinėjamoje byloje rinkti įrodymus grindžia CPK 376 straipsnio, reglamentuojančio teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas, nuostatomis. Pažymėtina, kad minėto CPK straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo manymu, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Visų pirma, pažymėtina, kad CPK 376 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga savo iniciatyva rinkti įrodymus. Teisės teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus suteikimas yra rungtyniškumo principo išimtis, kadangi remiantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pažymėtina, kad apelianto nurodytame CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta teismo teisė rinkti įrodymus savo iniciatyva, tačiau tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Taigi teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus yra garantuojama tik CPK ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, vienas iš kurių yra įtvirtintas CPK 376 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančiame teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus nagrinėjant šeimos bylas. Nors apelianto nurodytos aplinkybės yra susijusios su nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais (apeliantas būtent nurodo, kad atsakovė Kauno apygardos prokuratūra turėjo kreiptis į teismą su ieškiniais dėl viešojo intereso, kuris susijęs su tariamu nepilnametės S. V. teisių pažeidimu, gynimu), tačiau negalima laikyti, kad nagrinėjama byla yra šeimos byla, dėl ko nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nagrinėjamoje byloje turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą savo iniciatyva rinkti įrodymus ar imtis kitų aktyvių veiksmų nepilnametės teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti. Kaip jau buvo nurodyta, civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ieškovo skundas Kauno apygardos prokuratūrai dėl 2012-10-25 nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo, todėl teismas, spręsdamas pareikšto skundo pagrįstumo klausimą iš esmės nesprendė ir neturėjo teisės spręsti klausimo dėl to, ar šiuo atveju yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai ir ar nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamas viešas interesas ar ne, o turėjo tik patikrinti, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra pasisakoma iš esmės dėl to, ar apelianto nurodytais atvejais yra nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, o kartu ir viešo intereso pažeidimas ar ne, kadangi dėl to teismas gali pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro pareikštą ieškinį dėl viešo intereso gynimo iš esmės, o šiuo gi atveju yra sprendžiama tik dėl proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrą, tinkamo taikymo. Atsižvelgiant į tai, negalima pripažinti, kad teismas nagrinėjamoje byloje, kuri nelaikytina šeimos byla, turėjo teisę ir pareigą savo iniciatyva rinkti apeliaciniame skunde apelianto nurodytus rašytinius įrodymus. Nurodytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia nepagrįstais laikyti apelianto nurodytus argumentus dėl bylą nagrinėjančio teismo šališkumo ir jo veikimo atsakovės naudai, o taip pat dėl ginčo esmės neatskleidimo ir teisingo sprendimo nepriėmimo.

Dėl teismo pareigos informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie bylos nagrinėjimą

Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjant bylą buvo apribotos Ž. V. ir D. K. konstitucinės teisės į teisminę gynybą, kadangi minėtiems asmenims nebuvo įteikti šaukimai į bylos nagrinėjimą, jiems nėra žinoma apie Ž. V. turto išgrobstymą bei nuniokojimą, minėti asmenys nežino, kad „globėjai“ po kilnojamojo turo pagrobimo dar kartą „prisiteisė“ išlaikymą į išlaikymo sumą neįskaičiuojant „globėjų“ pagrobto turto vertės. Su apelianto argumentu, jog nagrinėjant civilinę bylą buvo pažeista nurodytų asmenų teisė į teisminę gynybą, negalima sutikti. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisė į teisminę gynybą yra įtvirtinta ne tik CPK, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje numatant, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Taigi, kiekvienas suinteresuotas asmuo, kuris mano esant pažeistas jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Duomenų apie tai, kad apelianto nurodytiems asmenims Ž. V. ir D. K. būtų ribojamos galimybės kreiptis į teismą dėl galimai jų pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos, nėra. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog minėtiems asmenims gali būti nežinomos tam tikros aplinkybės, negali būti laikoma minėtų asmenų teisės į teisminę gynybą pažeidimu. Pažymėtina, kad teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal apelianto skundą atsakovei Kauno apygardos prokuratūrai dėl 2012-10-25 nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo, tačiau apeliantas minėtų asmenų trečiaisiais asmenimis į bylą neįtraukė pats, vėliau atskiro prašymo teismui dėl minėtų asmenų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis taip pat nepateikė, todėl minėti asmenys nėra laikomi byloje dalyvaujančiais asmenimis CPK 37 straipsnio prasme. Apeliantas, manydamas, kad nagrinėjama byla yra susijusi su minėtų asmenų teisėmis ar pareigomis, ar kad tik tokiu būdu minėti asmenys gali sužinoti apelianto nurodytas aplinkybes, turėjo galimybę pasinaudodamas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis minėtus asmenis nurodyti byloje dalyvaujančiais asmenimis arba pateikti teismui prašymą dėl to. Teismas, atsižvelgdamas į civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį, būtų priėmęs atitinkamą sprendimą dėl to. Taigi ta aplinkybė, kad galimai apelianto nurodytiems asmenims nėra žinomos tam tikros aplinkybės, kurios, apelianto teigimu, pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, negali būti laikoma minėtų asmenų teisės į teisminę gynybą pažeidimu, kadangi minėti asmenys nagrinėjamoje byloje net nebandė realizuoti jiems laiduojamos teisės. Taip pat nesutiktina su argumentu, jog minėtų asmenų teisė į teisminę gynybą buvo pažeista šių asmenų neinformavus apie bylos nagrinėjimą jiems neįteikus teismo šaukimų. Kaip jau buvo nurodyta, nei Ž. V., nei D. K. nebuvo byloje dalyvaujantys asmenys, todėl, remiantis CPK 133 straipsnio 1 dalies nuostatomis, spręstina, jog teismas neturėjo pareigos minėtiems asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešti apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su pirmiau nurodytais apeliacinio skundo argumentais ir pripažinti, kad teismas netinkamai įvykdęs savo pareigą pranešti apie teismo posėdžio laiką ir vietą galimai pažeidė apelianto nurodytų asmenų Ž. V. ir D. K. teisę į teisminę gynybą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo ir daugybę kitų argumentų bei aplinkybių, kurie iš esmės negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tik patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrą, tačiau dėl viešojo intereso esmės negali pasisakyti. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad bylą pagal suinteresuoto asmens skundą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones nagrinėjantis teismas nėra įgaliotas analizuoti ir vertinti aplinkybių, kurios galimai pagrindžia ar paneigia viešojo intereso pažeidimo buvimą konkrečiu atveju. Pažymėtina, kad daugelis apelianto apeliaciniame skunde nurodytų argumentų kaip tik ir yra susiję su konkrečiomis aplinkybėmis, kurios, apelianto manymu, pagrindžia viešojo intereso pažeidimo buvimą nagrinėjamu atveju, tačiau nurodytos aplinkybės kaip ir su jomis susiję apeliacinio skundo argumentai nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas, dėl ko laikytina, kad neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo ribos apsiriboja tik proceso teisės normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrą, tinkamo taikymo patikrinimu, dėl ko visi apeliacinio skundo argumentai bei nurodytos aplinkybės, nesusijusios su šios procedūros tinkamu taikymu, nėra ir negali būti bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su turtu, esančiu adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), tėvystės nustatymu ar materialinio išlaikymo priteisimu bei kiti, kaip dėl neturinčių reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas, kreipdamasis į prokuratūrą su skundu, apibrėžė galimas viešojo intereso pažeidimo ribas, nurodydamas, kad prašo kreiptis į teismą tik dėl nepilnametės S. V. globėjų bei dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų bei dėl ieškinio teismui dėl S. V. tėvo D. K. tėvystės nustatymo, kai tuo tarpu dėl kitų, apelianto teigimu, neteisėtų globėjų veiksmų dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) , prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Kaip matyti iš 2012-10-25 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo, skundas dalyje dėl skunde nurodytų galimai įvykdytų nusikalstamų veikų buvo perduotas nagrinėti Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtajam skyriui. Esant nurodytoms aplinkybės ir skundžiamame nutarime vyriausiajam prokurorui pasisakius tik dalyje dėl prokurorės V. M. priimto sprendimo viešo intereso gynimo srityje, visos nurodytos aplinkybės, susijusios su galimai neteisėtais veiksmais dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), laikytinos kaip nesusijusios su nagrinėjama byla.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                      Jolita Cirulienė

                                                                                    Ramūnas Mitkus

                                                                                    Izolda Nėnienė