Civilinė byla Nr. e2A-1195-661/2024

Teisminio proceso 2-49-3-00849-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.11.6; 3.3.1.20

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 11 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. J. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. J. ir R. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Supplementum“ dėl negrąžinto avanso, baudos ir išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės preliminariosios sutarties šaliai taikymo nesudarius pagrindinės sutarties.

2.       Ieškovas T. J. 2023-05-03 pareikštu ieškiniu prašė priteisti jam iš Atsakovės UAB „Supplementum“: 50 000 Eur avansą; 22 260 Eur baudą; 447,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų; 5 proc. dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.        Ieškovas R. J.-05-03 pareikštu ieškiniu prašė priteisti jam iš Atsakovės UAB „Supplementum“: 45 000 Eur avansą; 22 260 Eur baudą; 447,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų; 5 proc. dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovei 2023-10-03 atlikus ieškovams avanso (jo dalies) grąžinimo mokėjimus, 2023-10-04 Ieškovai byloje pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriuo prašė jų naudai priteisti iš atsakovės:

4.1.                      T. J. 22 260 Eur avansą; 22 260 Eur baudą; 447,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų; 5 proc. dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.2.                      Ieškovas R. J. prašė: 22 260 Eur avansą; 22 260 Eur baudą; 447,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų; 5 proc. dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.3.                      Ieškovai nurodė, kad:

4.4.                       R. J. 2022 m. kovo 31 d. su atsakove sudarė preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis1). Pagal Sutarties1 1 punkto sąlygas atsakovė įsipareigojo pastatyti ir atskiros notarinės pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – Pagrindinė sutartis1) pagrindu parduoti, o ieškovas nupirkti už Sutartyje1 numatytą kainą, tvarka, terminais ir sąlygomis šį nekilnojamąjį turtą: (1) Statomą dvibučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (toliau – Dvibutis namas1) butą per du aukštus, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas1), (2) Stoginę vienam automobiliui (toliau – Automobilio stoginė1), (3) Nekilnojamajam turtui tenkančią žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas1), kuriame statomas Daugiabutis namas1, dalį, proporcingai tenkančią įsigyjamam nekilnojamajam turtui, kurios dydis galutinai nustatomas sudarant Pagrindinę sutartį1 (toliau – Butas1, Automobilio stoginė1 ir Žemės sklypo dalis1 kartu – Nekilnojamuoju turtu1, Turtu2).

4.5.                      T. J. 2022 m. kovo 31 d. su atsakove sudarė preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis2). Pagal Sutarties2 1 punkto sąlygas atsakovė įsipareigojo pastatyti ir atskiros notarinės pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – Pagrindinė sutartis2) pagrindu parduoti, o ieškovas nupirkti už Sutartyje2 numatytą kainą, tvarka, terminais ir sąlygomis šį nekilnojamąjį turtą: (i) Statomą dvibučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (toliau – Dvibutis namas2) butą per du aukštus, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas2), (ii) Stoginę vienam automobiliui (toliau – Automobilio stoginė2); (iii) Nekilnojamajam turtui tenkančią žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas2), kuriame statomas Daugiabutis namas2, dalį, proporcingai tenkančią įsigyjamam nekilnojamajam turtui, kurios dydis galutinai nustatomas sudarant Pagrindinę sutartį (toliau – Butas2, Automobilio stoginė2 ir Žemės sklypo dalis2 kartu vadinami Nekilnojamuoju turtu2, Turtu2).

4.6.                      Atsakovė netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, per sutartą terminą neatliko visų statybos darbų pagal Sutarties1 ir Sutarties2 antrąjį priedą, dėl to minėtos sutartys laikomos nutrauktomis ir prašoma grąžinti visą ieškovų sumokėtų avansų sumą bei atlyginti netesybas, t. y. pagal Sutarties1 ir Sutarties2 6.3 punktą sumokėti baudą.

5.       Atsakovė, atstovaujama direktoriaus D. V., nesutiko su ieškovų reikalavimais. Nurodė, kad atsakovė savo įsipareigojimus pagal Sutartį1 ir Sutartį2 įvykdė tinkamai ir sutartais terminais, tačiau ieškovai nutraukė minėtas Sutartį1 ir Sutartį2, todėl nebuvo galimybės sudaryti pagrindinių Nekilnojamojo turo1 ir Nekilnojamojo turto2 sutarčių.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, atsakovei UAB „Supplementum“ iš ieškovų T. J. ir R. J. po 4 011,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas nurodė, jog iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė 2022 m. kovo 31 d. sudarydamos Sutartį1 ir Sutartį2 sutarė, kad atsakovė abiejų objektų statybos darbus, kurių apimtis pagal Sutarties1 ir Sutarties 5.5 punktą, numatyta 85 procentų statybos baigtumu, užbaigs iki 2022 m. III ketvirčio vidurio (Sutarties1 ir Sutarties2 5.1 punktas). Kaip nustatyta iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, 2023 m. sausio 10 d. Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Vilnius, statybos baigtumas 85 procentų buvo užfiksuotas ir nustatytas 2022 m. spalio 13 d. (1 t., el. b. l. 87-89; 3 t., el. b. l. 124-141).

8.       Teismas pažymėjo, kad pagrindinių sutarčių nesudarymą iš esmės lėmė ieškovų nepasitenkinimas atsakove, jos samdytų darbuotojų atliktų darbų kokybe, tačiau šiuo aspektu nėra pateikta pakankamų faktinių įrodymų, jog atsakovė ar jos samdyti rangovai statybos darbus objektuose atliko netinkamai ar su defektais. Priešingai, techninis prižiūrėtojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad objektams buvo atlikta techninė priežiūra, nustačius konkrečius defektus, pastarieji statytojo buvo pašalinti, todėl atmestini ieškovų teiginiai, kad statytojas nevykdė sutartinių įsipareigojimų dėl statybos darbų ir jų kokybės.

9.       Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovai nuolat komunikavo su statytoju, įgyvendindami Sutarties1 ir Sutarties2 antruosius priedus. Ieškovai statytojui 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė patikslinimus dėl elektros, jungiklių, šviestuvų grupių išdėstymo, fasadų šviestuvų, vaizdo stebėjimo kamerų, priešgaisrinių ir judesio jutiklių vietų planų, 2022 m. rugsėjo 29 d. – elektros lizdų, šviestuvų, jungiklių, kitų elektros įrangos išdėstymo brėžinius, fasadų apšvietimo planą, 2022 m. spalio 10 d. buvo pateikti vėdinimo ir šildymo projektai, 2022 m. spalio 17 d. pateikti pakeisti santechnikos išdėstymo planai, 2022 m. spalio 24 d. pateikti šildymo projekto brėžiniai, 2022 m. lapkričio 18 d. statytojui pateikti pakeisti elektros instaliacijos planai, 2023 m. sausio 5 d. pateikti nurodymai dėl judesio daviklių vietų, 2023 m. sausio 12 d. pateikti dar kartą patikslinti elektros taškai (1 t., el. b. l. 90-130; 2 t., el. b. l. 112-115).

10.       Nors Sutartyje1, Sutartyje2 ir buvo apibrėžti konkretūs terminai, tačiau patys ieškovai savo nuožiūra teikė statytojui naujus projektinius sprendinius ir pasiūlymus, kurie iš esmės koregavo viso statybų proceso eigą ir jo trukmę. Taigi, ieškovai neįrodė atsakovės kaltės dėl netinkamo Sutarties1 ir Sutarties2 vykdymo ar jos nevykdymo. Be kita ko, ieškovams padėjo ir profesionalai, buvo pasamdyta interjero architektė, kurie taip pat turėjo suprasti, kad dėl papildomų darbų statybų procesas galimai užsitęs ir turėjo pareigą tai įvertinti.

11.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovas T. J. 2022 m. kovo 31 d. sudaręs Sutartį2, 2022 m. gegužės 21 d. informavo atsakovės atstovą, kad dėl pasikeitusių asmeninių aplinkybių, Nekilnojamojo turto2 įsigyti nebeplanuoja ir su statytoju intensyviai derino aplinkybes dėl galimo minėto turto pardavimo kitiems asmenims (1 t., el. b. l. 78-86). Teismo posėdžio metu, vykusio 2024 m. vasario 6 d., ieškovas T. J. nurodė, kad sudarė sutartį su jį atstovaujančiu advokatu, kurį įgaliojo vykti į objektą ir įvertinti situaciją. Iš to darytina išvada, kad ieškovas T. J. įgaliojo atstovą advokatą nuvyki į objektą ne dėl aplinkybių, sietinų su pagrindinės sutarties2 sudarymu, o dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Taigi, ieškovas T. J. įgaliojo atstovą advokatą vykti į objektą, žinodamas, kad statybų darbai pagal Sutarties2 antrąjį priedą nėra užbaigti ir darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašyti nebus galimybės, dėl to nebus galimybės sudaryti ir pagrindinę sutartį2.

12.       Vertindamas ieškovo R. J. ketinimą sudaryti pagrindinę Turto1 pirkimo–pardavimo sutartį, teismas pažymėjo, kad minėtas ieškovas 2023 m. sausio 16 d. informavo atsakovės atstovą pageidaujantis nutraukti Sutartį1 dėl atsakovės nevykdomų įsipareigojimų (2 t., el. b. l. 84-87). Atsakovės atstovui dedant pastangas pagrindinių sutarčių sudarymui, 2023 m. sausio 16 d. elektroniniu laišku išreikšta pozicija, jog su ieškovo R. J. teiginiais dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo nesutiktina, taip pat nurodoma, kad atsakovė pateiks tikslią datą ir laiką dėl pagrindinės sutarties1 sudarymo pas notarą (2 t., el. b. l. 85, 118). Ieškovas R. J. laikydamasis 2023 m. sausio 16 d. elektroniniame laiške išdėstytos pozicijos nurodo, kad atsakovė neįvykdė Sutarties1 antrajame priede aptartų darbų, todėl galimybės sudaryti pagrindinę sutartį nėra (2 t., el. b. l. 86-87). Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ir ieškovo R. J. poziciją išsakytą teismo posėdžių metu, kad jis iki paskutinio momento tikėjosi įsigyti Turtą1. Tačiau ieškovas R. J. 2023 m. sausio 31 d. elektroniniame laiške nurodė, kad sutarties galiojimas yra pasibaigęs, todėl susitikimas objekte vyks faktinių aplinkybių nustatymui (2 t., el. b. l. 120).

13.       Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės atstovas ieškovams, jų įgaliotiems asmenims leido apžiūrinėti ketinamą įsigyti turtą tiek kartų, kiek ieškovai norėjo, teikė siūlymus dėl pagrindinių sutarčių sudarymo. Teismas taip pat nenustatė, jog atsakovė būtų pradėjusi derybas su ieškovais neturėdama tikslo sudaryti pagrindines sutartis ar būtų atlikusi kitus veiksmus, kurie galėtų būti teismo vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo kriterijų. Teismas pripažino labiau tikėtina, kad patys ieškovai atsisakė sudaryti pagrindines turto pirkimo–pardavimo sutartis ne dėl to, kad prarado pasitikėjimą atsakove ar kad pasibaigė sutarčių sudarymo terminas, o dėl to, kad ieškovų iš esmės nebetenkino statytojo atliekami darbai, išsiskyrė jų požiūris, todėl tarp šalių nebebuvo galimas konsensuso siekimas.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

14.       Ieškovai (apeliantai) T. J. ir R. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinius patenkinti visiškai.

15.       Ieškovai nurodo šiuos argumentus:

15.1.                      Apeliantas R. J. nurodė, kad Atsakovė iki 2022 m. III ketvirčio vidurio (t.y. 2022 m. rugpjūčio 16 d.) įsipareigojo pabaigti Nekilnojamojo turto2 statybos bei įrengimo darbus. Atsakovė, raštu pranešusi Ieškovui2, be jokių neigiamų pasekmių savo atžvilgiu galėjo pratęsti darbų pabaigos terminą, bet ne ilgiau kaip iš viso 3 mėnesiams (Sutarties2 5.1. punktas).

15.2.                      Vadovaujantis Sutarties 2 5.5. punktu, užbaigus statybos darbus (pasiekus 85 proc. Buto2 statybos baigtumą), Atsakovė per 10 darbo dienų apie tai turėjo informuoti Ieškovą2. Į nurodytos procentinės išraiškos statybos baigtumą privalėjo įeiti Sutarties2 priede Nr. 2 nurodyti darbai.

15.3.                      Remiantis Sutarties2 5.1. punktu, statybos darbai turėjo būti atlikti iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., tačiau jų laiku atsakovė neatliko. Atsakovė, kaip tai numatyta Sutarties2 5.1. punkte, suėjus Sutarties2 5.1. punkte numatytam terminui, raštu nepranešė Ieškovui R. J. apie statybos darbų atlikimo termino pratęsimą.

15.4.                      Vadovaujantis Sutarties2 5.1., 5.5., 5.6., 5.9. sąlygomis ir įvertinus visų procedūrinių veiksmų atlikimo maksimalius terminus, Pagrindinė sutartis2 turėjo būti sudaryta vėliausiai iki 2023 m. sausio 4 d. Tačiau, Pagrindinė sutartis1 iki 2023-01-04 nebuvo sudaryta: Ieškovui2 pradėjus teikti pretenzijas dėl atliekamų darbų, jų kokybės ir (ar) statybos terminų, Atsakovė neteikė jokios aktualios informacijos ir jos tinkamai Ieškovui2 nepagrįsdavo. Dėl to atsirado objektyvus nepasitikėjimas Atsakove. Atsakovė, be kita ko, 2023-02-01 neleido Apeliantams apžiūrėti statomo Dvibučio namo, tikėtinai siekdama nuslėpti nekokybiškai atliekamus darbus (pirminę poziciją dėl to, kad Apeliantai nebus įleidžiami į objektą, Atsakovė apskritai pareiškė dar 2022 m. lapkritį).

15.5.                      Apelianto manymu 2023 m. sausio 4 d. suėjo terminas sudaryti Pagrindinę sutartį2.Pasibaigus Sutarčiai2, Atsakovei kilo pareiga grąžinti Ieškovui2 jo sumokėtą 45000 Eur avansą, tačiau Atsakovė jo negrąžino.

15.6.                      Atsakovė neįrodė, kad visi darbai pagal Sutartį1 ir Sutartį2 buvo atlikti iki 2022 m. lapkričio 30 d., o Apeliantai buvo apie tai informuoti, šalių aiškiai sulygta tvarka ir terminais. Priešingai - pvz. iš Atsakovės atstovo 2022-11-16 el. laiško turinio matyti, jog Atsakovė pažymėjo, kad darbų terminai yra pratęsiami 1 (vieno) mėnesio terminui, t. y. iki 2022-12-16 (t. 3, b.l. 4) o tai suponuoja, kad Atsakovė tokiu elgesiu pati pripažino, kad darbų atlikti Sutartyje1 ir Sutartyje2 aptartu terminu nepavyks.

15.7.                      Byloje surinkti įrodymai patvirtina Atsakovės nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose. Atsakovės nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad ji neatliko visų Pagrindinės sutarties1 ir Pagrindinės sutarites2 sudarymui reikalingų organizacinių veiksmų sutartais terminais, dėl to šios sutartys negalėjo būti sudarytos.

15.8.                      2022 m. lapkričio 30 d. buvo paskutinė diena, kuomet Atsakovė turėjo pranešti Ieškovams apie Sutarties1 ir Sutarties2 priede Nr. 2 išvardintų statybos darbų pabaigą. Atsakovė ne tik kad nepranešė apie statybos darbų pabaigą, bet ir jų faktiškai neatliko arba atliko visiškai nekokybiškai (su defektais atlikti darbai civilinės teisės prasme traktuojami kaip neatlikti).

16.       Atsakovė UAB „Supplementum“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti, priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė šiuos argumentus:

16.1.                      Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių argumentų, kurie paneigtų skundžiamame sprendime padarytas išvadas. Dėl visų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pasisakė ir tą padarė motyvuotai, išsamiai ir aiškiai.

16.2.                      Pažymėtina, kad apeliantų Sutartys nuostatų prasme yra beveik analogiškos, skiriasi tik perkamas-parduodamas nekilnojamasis turtas bei ieškovų mokėtino avanso atsakovei dydis. Ieškovai su atsakove dėl Sutarčių vykdymo komunikavo vienas kito vardu, kartu ieškovus santykyje su atsakove atstovavo ieškovo R. J. sesuo architektė A. J. (2024 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas 3, 0:33:00-0:34:05).

16.3.                      Sutartyse šalys nustatė pagrindinių turto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo terminą, apibrėžtą statybos darbų užbaigtumo procentu (85 proc. baigtumas) ir atitinkamų procedūrų atlikimu. Preliminarus statybos darbų užbaigimas 85 proc. baigtumu buvo numatytas atlikti iki 2022 m. III ketvirčio vidurio, t. y. 2022 m. rugpjūčio 16 d. Šis terminas galėjo būti (ir buvo) pratęstas (pagal Sutarčių 5.1., 5.2. p., iš viso 5 mėn., t. y. iki 2023 m. sausio 16 d. (žr. plačiau šio atsiliepimo 24-58 punktus)). Pagrindinių pirkimo- pardavimo sutarčių sudarymo terminas buvo susietas su kvietimu atvykti darbų (85 proc. baigtumu) apžiūrai (per 10 darbo dienų po darbų atlikimo (Sutarčių 5.5. p.)), darbų atlikimo akto pasirašymu (skirtas papildomas 10 darbo dienų terminas (Sutarčių 5.6. p.)), o pagrindinių sutarčių pasirašymui organizuoti skirtas papildomas 15 darbo dienų terminas po darbų atlikimo akto sudarymo (Sutarčių 5.9. p ). Taigi, bendras terminas po darbų atlikimo pagrindinės sutarties pasirašymui - 35 darbo dienos, kas skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 16 d., sudaro 2023 m. kovo 7 d., o ne iki 2023 m. sausio 4 d., kaip nurodoma apeliaciniame skunde.

16.4.                      Statybos darbų užbaigtumas – 85 proc. yra objektyvus faktas. Turto baigtumo procentą nustato specialistai. Priešingai nei teigia ieškovai, Sutarčių priedas Nr. 2 apibrėžė turto ir statybinių medžiagų specifikacijas (pvz. A++ klasė, lauko durys – medinės, išorėje kaustytos aliuminiu, 3 stiklų, šilumos laidumo koeficientas atitinka A++ energinei klasei keliamus reikalavimus. Gamintojas „Doleta”, patalpų langų rėmai – mediniai, išorėje kaustyti aliuminiu, 3 stiklų, ir kt.), tačiau nesiejo pagrindinių sutarčių sudarymo su visu Priede Nr. 2 nurodytu atsakovės įsipareigojimų atlikimu. Iš paties Sutarčių priedo Nr. 2 aiškiai matyti, kad kai kurie atsakovės įsipareigojimai turėjo būti atliekami po pagrindinių pirkimo- pardavimo sutarčių sudarymo: „Pardavėjas įsipareigoja įregistruoti statinį, kai Pirkėjas bus atlikęs įsirengimo darbus (100 procentų) baigtumu“.

16.5.                      Pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo termino apskaičiavimas buvo susietas būtent su statybos darbų užbaigimu 85 proc. baigtumu ir sutartyse nurodytų procedūrų atlikimu. Atitinkamai kiti pardavėjo įsipareigojimai, atliekami virš 85 proc. turto baigtumo, galėjo būti vykdomi ir po pagrindinių sutarčių sudarymo.

16.6.                      Pabrėžtina, kad Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybos baigtumas 85 proc. buvo užfiksuotas ir nustatytas dar 2022 m. spalio 13 d., 2022 m. gruodžio 18 d. atsakovei buvo išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto (tomas 1, el. b. l. 87-89, tomas 3, el. b. l. 124-141). Šie duomenys yra vieši, jie nėra nuginčyti. Be to, šias aplinkybes patvirtina liudytojo E. M., vykdžiusio objektų techninę priežiūrą, parodymai. Liudytojas nurodė, kad dar 2022 m. pabaigoje - 2023 m. pradžioje jau buvo matyti, kad objektų užbaigtumas yra 85 proc.

16.7.                      Po turto baigtumo nustatymo procedūros atlikimo, atsakovė informavo ieškovus apie statybos darbų užbaigimą 85 proc. baigtumu ir ėmėsi vykdyti kadastro bylos įregistravimo viešame registre procedūras. Šias aplinkybes ieškovai puikiai žinojo ir byloje tą iš esmės pripažino patys pateikdami atsakovės 2022 m. lapkričio 16 d. ieškovams siųstą el. laišką (tomas 2, el. b. l. 83).

16.8.                      Teismo posėdžiu metu ieškovai pripažino, kad sutartiniai terminai (jų (nesi)laikymas) ieškovams neturėjo esminės reikšmės, statybos darbų vykdymo terminų pratęsimai nebuvo esminiai ieškovams apsispręsti atsisakyti sudaryti pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis (2024 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 1, 0:39:40-0:40:22; 2024 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 3, 0:24:49-0:26:20). Todėl apskritai nėra suprantama dėl kokių priežasčių ieškovai bando akcentuoti terminų (nesi)laikymo ar (ne)pratęsimo aplinkybę.

16.9.                      Atsakovė informavo ieškovus apie statybos darbų atlikimo termino pratęsimą. Faktą, kad ieškovai buvo informuoti apie statybos darbų termino pratęsimą teismo posėdžio metu patvirtino ieškovas T. J., nurodydamas, kad ,,gavom pranešimą, kad vėluoja langai, dėl to vėluoja statybos“ (2024 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 1, 0:44:48-0:44:53), „spalio pradžioj buvo paminėtas lapkričio vidurys, kaip baigimas. Tai atitinka kaip ir tuos tris mėnesius“ (2024 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 1, 0:45:34-0:45:46).

16.10.                      Ieškovai dalyvavo visoje statybos proceso eigoje, jie nuolat lankėsi statybos objekte (net ir be atskiro atsakovės informavimo), duodavo nurodymus dėl statybos darbų, kontroliavo visų statybos darbų vykdymą, darbų vykdymo eigoje tikrino jų kokybę.

16.11.                      Pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo terminas buvo 2023 m. kovo 7 d. Tačiau dar iki šio termino suėjimo, dėl nepaaiškinamų priežasčių, ieškovai priėmė subjektyvius sprendimus Sutartis nutraukti ir pagrindinių sutarčių nesudaryti.

16.12.                      Dar 2022 m. gegužės mėnesį ieškovas T. J. informavo atsakovą apie pasikeitusias asmenines aplinkybes ir pageidavimą nebepirkti nekilnojamojo turto (t. y. nesudaryti pagrindinės sutarties). Neradus abiem šalims tinkančio sprendimo ir tariamai ieškovui nusprendus visgi pirkti turtą, Sutartis1 nebuvo nutraukta.

16.13.                      Vėliau, 2022 m. gruodžio 14 d. ir 2023 m. sausio 3 d., ieškovas T. J. išreiškė pageidavimus nutraukti Sutartį 1 abiejų šalių susitarimu (2024 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 1, 0:34:30-0:34:47). Nesant jokio pagrindo nutraukti Sutartį1 abiejų šalių susitarimu, atsakovė nesutiko su ieškovo siūlymais.

16.14.                      Net ir ieškovų pakviesta liudytoja A. J. nurodė, kad reikalavimus dėl turto teikė pavėluotai, kadangi 2022 m. spalį - lapkritį ieškovas T. J. svarstė atsisakymo pirkti turtą klausimą (2024 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas 3, 1:03:20-1:04:10).

16.15.                      Tačiau, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pats ieškovas T. J., būtent tuo metu, t. y. 2022 m. gruodžio 14 d., susiformavo ieškovo apsisprendimas nesudaryti pagrindinės sutarties ir turto nepirkti (2024 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 1, 0:57:05-0:58:50).

16.16.                      2023 m. sausio 16 d. ieškovas R. J. informavo atsakovą, kad pageidauja nutraukti Sutartį2 dėl tariamai pažeidžiamų terminų bei tariamai nederinamų projekto pakeitimų (tomas 2, el. b. l. 84). Į laišką, kuriuo ieškovas informavo apie pageidavimą nutraukti Sutartį2 bendru sutarimu, atsakovė atsakė, kad nesutinka su pretenzijomis, ir kad ieškovai artimiausiu metu bus informuoti apie pagrindinių sutarčių sudarymo laiką (tomas 2, el. b. l. 85).

16.17.                      Atsakydamas į atsakovės laišką, ieškovas R. J. aiškiai nurodė, kad ieškovai nutraukia sutartį - „Susiklosčius tokiai situacijai esame priversti ieškoti kitų sutartyje numatytų sutarties nutraukimo būdų“ (2023-01-25 el. laiškas 22:33) (tomas 3, el. b. l. l. 7).

16.18.                      Po nurodyto laiško atsakovė informavo, kad siekia išsaugoti sutartinius santykius su ieškovais, pasiūlė sudaryti pagrindines sutartis pas notarą, o ieškovams atsisakant tai padaryti, pasiūlė atvykti į atsakovės advokatų kontorą galimiems sprendimo būdams aptarti (2023-01-27 el. laiškas 11:41) (tomas 2, el. b. l. 116).

16.19.                      Atsakovė tinkamai vykdė preliminariųjų turto pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu prisiimtus įsipareigojimus ir buvo pasirengusi sudaryti pagrindines sutartis. Atsakovė niekuomet nevengė atlikti organizacinius veiksmus, susijusius su atliktų darbų apžiūra ir atliktų darbų aktų sudarymais, ir juos atliko.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

17.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

 

Dėl civilinės atsakomybės preliminariosios sutarties šaliai taikymo nesudarius pagrindinės sutarties

 

18.       Ieškovai (apeliantai) T. J. ir R. J. su atsakove UAB „Supplementum“ 2022 m. kovo 31 d. sudarė Sutartį1 ir Sutartį2, pagal kurias atsakovė įsipareigojo pastatyti ir parduoti notarinės sutarties pagrindu ieškovams Nekilnojamąjį turtą1 ir Nekilnojamąjį turtą2, o ieškovai įsipareigojo pagal Sutartį1 ir Sutartį2 nusipirkti Nekilnojamąjį turtą1 ir Nekilnojamąjį turtą2 pagal sulygtą kainą, Sutartyje1 ir Sutartyje2 nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis (1 t., el. b. l. 12-21).

19.       Ieškovai įrodinėjo, kad atsakovė netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, per sutartą terminą neatliko visų statybos darbų pagal Sutarties1 ir Sutarties2 antrąjį priedą, dėl to minėtos sutartys laikomos nutrauktomis ir prašoma grąžinti visą ieškovų sumokėtų avansų sumą bei atlyginti netesybas ir pagal Sutarčių 6.3 punktą sumokėti baudą. Tačiau atsakovė nesutinka su ieškovų reikalavimais, nurodydama, kad savo įsipareigojimus pagal Sutartį1 ir Sutartį2 įvykdė tinkamai ir sutartais terminais, tačiau ieškovai nutraukė minėtas Sutartis nepagrįstai, dėl to nebuvo galimybės sudaryti pagrindinių Nekilnojamojo turto sutarčių.

20.       Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CPK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

21.       CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č.-Š. v. UAB „Pakruojo parketas“, bylos Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. O. v. L. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

22.       Vienas esminių preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Pagrindinės sutarties sudarymo terminas, kaip ir kitos sutarties sąlygos, nustatomas suderinus šalių valią, vadovaujantis sutarties laisvės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; kt.). Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Toks teisinis reguliavimas nereiškia, kad pasibaigus šalių sutartam terminui pagrindinės sutarties sudaryti nebegalima, esant suderintai šalių valiai pagrindinė sutartis gali būti sudaryta ir vėliau.

23.       Nagrinėjamu atveju šalys, pasirašydamos 2022 m. kovo 31 d. Sutartį1 ir Sutartį2, aiškiai susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo iki 2022 m. III ketvirčio vidurio pabaigti Turto1 ir Turto2 statybos bei įrengimo darbus. Pardavėjas, raštu pranešęs pirkėjams (ieškovams), be jokių neigiamų pasekmių savo atžvilgiu (įskaitant netesybų mokėjimo, nuostolių atlyginimo) gali pratęsti šiame punkte numatytų darbų pabaigą, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Minėtų sutarčių 5.2 punkte numatyta, kad esant nustatytiems statybos defektams, statybos darbų laikas gali būti pratęsiamas defektų ištaisymo laikotarpiui pardavėjo vienašališkai be jokių neigiamų pasekmių savo atžvilgiu (įskaitant netesybų mokėjimą, nuostolių atlyginimą), bet ne ilgiau kaip iš viso dviem mėnesiams. Pagal nurodytų sutarčių 5.5 punktą užbaigus statybos darbus (pasiekus 85 procentų statybos baigtumą), pardavėjas per 10 darbo dienų apie tai informuoja pirkėją. Per 10 (dešimt) darbo dienų po pardavėjo pranešimo apie Buto statybos darbų pabaigą gavimo dienos, pirkėjai įsipareigojo atvykti apžiūrėti atliktus Buto statybos darbus bei pasirašyti Darbų atlikimo aktą (Sutarties1 ir Sutarties2 5.6 punktas).

24.       Taigi iš nurodytų sutarčių nuostatų nustatyta, kad šalys nustatė konkretų terminą, apibrėžtą statybos darbų užbaigtumo procentu, pasirašyti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, aptarė būsimos pagrindinės sutarties dalyką, sutartis sudaryta rašytine forma, kaip tai nurodyta CK 6.165 straipsnio 2 dalyje, kuria šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ateityje, turėdami realų tikslą ją įvykdyti, ir faktiškai pradėjo ją vykdyti, kadangi atsakovei buvo sumokėtas avansas.

25.       Byloje nėra ginčo, kad pagrindinės Turto1 ir Turto2 pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo sudarytos. Byloje keliamas ginčas dėl to, kuri šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė 2022 m. kovo 31 d. sudarydami Sutartį1 ir Sutartį2 sutarė, kad atsakovė abiejų objektų statybos darbus, kurių apimtis pagal Sutarties1 ir Sutarties 5.5 punktą, numatyta 85 procentų statybos baigtumu, užbaigs iki 2022 m. III ketvirčio vidurio (Sutarties1 ir Sutarties2 5.1 punktas). Kaip nustatyta iš 2023 m. sausio 10 d. Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybos baigtumas 85 procentų buvo užfiksuotas 2022 m. spalio 13 d. (1 t., el. b. l. 87-89; 3 t., el. b. l. 124-141). Taigi atsakovė numatytą 85 procentų statybos baigtumą įvykdė sutartyse nustatytu terminu.

26.       Apeliaciniame skunde ieškovai įrodinėja, kad statybos darbų atlikimo terminas (2022 m. rugpjūčio 16 d.) nebuvo ir negalėjo būti pratęstas pagal Sutarčių 5.1. ir 5.2. punktus bendram 5 mėnesių laikotarpiui. Tokią poziciją ieškovai grindžia tuo, kad apie termino pratęsimą 3 mėnesiams (pagal Sutarčių 5.1. p.) ieškovai nebuvo informuoti raštu, o termino pratęsimas dar 2 mėnesiams (pagal Sutarčių 5.2. p.) galėjo būti atliktas tik tuo atveju, jeigu turto priėmimo-perdavimo metu būtų nustatyti statybos darbų neatitikimai. Kolegija nesutinka su tokia ieškovų pozicija, kuri, remiantis byloje esančiais įrodymais, prieštarauja pačių ieškovų Sutarčių vykdymo metu atliktiems veiksmams.

27.       Pažymėtina, kad nėra pateikta pakankamai įrodymų, jog atsakovė ar jos samdyti rangovai statybos darbus objektuose atliko netinkamai ar su defektais. Priešingai, techninis prižiūrėtojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad objektams buvo atlikta techninė priežiūra, nustačius konkrečius defektus, pastarieji statytojo buvo pašalinti, todėl atmestini ieškovų teiginiai, kad statytojas nevykdė sutartinių įsipareigojimų dėl statybos darbų ir jų kokybės. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovai nuolat komunikavo su statytoju, įgyvendindami Sutarties1 ir Sutarties2 antruosius priedus.

28.       Atkreiptinas dėmesys, kad, nors Sutartyje1, Sutartyje2 ir buvo apibrėžti konkretūs terminai, tačiau patys ieškovai savo nuožiūra teikė statytojui naujus projektinius sprendinius ir pasiūlymus, kurie iš esmės koregavo viso statybų proceso eigą ir jo trukmę. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai statybos darbų atlikimo metu teikė atsakovei papildomus pageidavimus ir patikslinimus dėl statomo nekilnojamojo turto: 2022 m. rugsėjo 5 d. teikti patikslinti elektros, jungiklių, šviestuvų grupių išdėstymo, fasadų šviestuvų, vaizdo stebėjimo kamerų, priešgaisrinių ir judesio jutiklių vietų planai; 2022 m. rugsėjo 29 d. teikti el. lizdų, šviestuvų, jungiklių, kt. el. įrangos išdėstymo brėžiniai, fasadų apšvietimo planas; 2022 m. spalio 10 d. teikti vėdinimo ir šildymo projektai; 2022 m. spalio 17 d. teikti pakeisti santechnikos išdėstymo planai; 2022 m. spalio 24 d. teikti šildymo projekto brėžiniai; 2022 m. lapkričio 18 d. teikti pakeisti el. instaliacijos planai; 2023 m. sausio 5 d. teikti nurodymai dėl judesio daviklių vietų;2023 m. sausio 12 d. teikti dar kartą patikslinti elektros taškai.

29.        Be to, ieškovai teikė papildomus reikalavimus dėl statomo nekilnojamojo turto po terminų, kurie pasak ieškovų, numatė statybos darbų pabaigos laiką (2022 m. rugpjūčio 16 d. arba 2022 m. lapkričio 16 d.). Nors ieškovai neigia aplinkybę, jog statybos darbų terminas buvo pratęstas Sutarties 5.2. punkte numatytam 2 mėnesių terminui (nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. sausio 16 d.), pateikti duomenys patvirtina, kad atitinkamu laikotarpiu būtent patys ieškovai teikė darbų patikslinimus.

30.       Pažymėtina, kad ieškovams talkino ir profesionalai, buvo pasamdyta interjero architektė, kurie taip pat turėjo suprasti, kad dėl papildomų darbų statybų procesas galimai užsitęs ir turėjo pareigą tai įvertinti.

31.       Dėl išvardintų priežasčių kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovai neįrodė atsakovės kaltės dėl netinkamo Sutarties1 ir Sutarties2 vykdymo ar jos nevykdymo

32.       Teismo posėdžio metu ieškovai pripažino, kad sutartiniai terminai (jų (nesi)laikymas) ieškovams neturėjo esminės reikšmės, statybos darbų vykdymo terminų pratęsimai nebuvo esmine priežastimi ieškovams apsispręsti atsisakyti sudaryti pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis (2024 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 1, 0:39:40-0:40:22; 2024 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 3, 0:24:49-0:26:20). Bylos duomenys patvirtina, kad apie statybos darbų atlikimo termino pratęsimą ieškovai buvo tinkamai informuoti. Šias aplinkybes patvirtina teismo posėdžio metu ieškovas T. J., nurodydamas, kad ,,gavom pranešimą, kad vėluoja langai, dėl to vėluoja statybos“ (2024 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 1, 0:44:48-0:44:53), spalio pradžioj buvo paminėtas lapkričio vidurys, kaip baigimas. Tai atitinka kaip ir tuos tris mėnesius“ (2024 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 1, 0:45:34-0:45:46).

33.       Ieškovai, aiškindami Sutarčių 5.2. nuostatos turinį ir jos pagrindu atsakovei kylančias pareigas, nepagrįstai interpretuoja, kad statybos darbų terminą atsakovė vienašališkai galėjo pratęsti papildomam 2 mėnesių terminui be jokių neigiamų pasekmių jos atžvilgiu tik tuo atveju, jeigu statybos darbų neatitikimai būtų nustatyti turto priėmimo-perdavimo metu. Tačiau kaip matyti iš sutarčių turinio, tokia Sutarčių nuostata tokios darbų atlikimo termino pratęsimo sąlygos nenumatė. Minėta Sutarčių sąlyga aiškiai įtvirtina, kad statybos darbų atlikimo terminas gali būti pratęsiamas esant nustatytiems statybos trūkumams, tačiau ji nekonkretizuoja ir nenurodo nei trūkumų nustatymo laiko, nei jų atskiro įforminimo, nei konkrečių trūkumų ir/ar jų apimties, ir/ar jų (ne)esmingumo, nei subjekto, turinčio ir/ar galinčio nustatyti darbu neatitikimus, kuriems ištaisyti yra reikalingas papildomas laikas, ar kitų reikalavimų. Taigi, vadovaujantis Sutarčių 5.2. punktu, nustačius statybos darbų neatitikimus, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, nustatymo laiko ir/ar įforminimo, atsakovė, turėjo teisę pratęsti statybos darbų atlikimo terminą ne ilgiau kaip 2 mėnesių laikotarpiui (ir tą padarė) be jokių jo atžvilgiu taikytinų neigiamų pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad ši sutartinė nuostata nenumatė atsakovei pareigos raštu pranešti ieškovams apie 2 mėnesių statybos darbų atlikimo termino pratęsimą.

34.       Pabrėžtina, kad turto priėmimo-perdavimo metu nustatytiems defektams Sutartyse numatytos atskiros sąlygos dėl jų pašalinimo terminų nustatymo. Sutarčių 5.7 punktas ir 5.7.1 papunktis numato, kad darbų atlikimo akte šalys užfiksuos turto būklę ir statybos darbų kokybę. Ieškovai arba jų įgaliotas atstovas turi teisę šiame akte nurodyti savo pretenzijas dėl atliktų statybos darbų kokybės, jų atitikimo Sutarčių sąlygoms bei Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams. Esami neesminiai defektai ir trūkumai nėra pagrindas ieškovams atsisakyti pasirašyti šį aktą. Neesminiai defektai ir trūkumai – tokie, kurie netrukdo ieškovams pradėti turto pilnos apdailos ir įrengimo darbų. Šalių suderintus defektus ir trūkumus atsakovė privalo pašalinti per šalių sutartą ir darbų atlikimo akte nurodytą terminą.

35.       Minėta Sutarties nuostata akivaizdžiai parodo, kad turto perdavimo-priėmimo metu nustatyti darbų defektai yra šalintini ne per Sutartyse nurodytus terminus (Sutarties 5.2. punktas), o per atskirai šalių suderintą ir darbų atlikimo akte nurodytą terminą. Be to, Sutarčių 5.7.1. papunktis Sutarčių 5.2. punkto atžvilgiu yra specialioji nuostata, kuri numato atskiras sąlygas turto priėmimo-perdavimo metu nustatytų defektų pašalinimo terminui. Sisteminė šių sutartinių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Sutarčių 5.2. punktas yra taikomas siekiant ištaisyti darbų neatitikimus, nustatytus dar iki priėmimo-perdavimo procedūros įvykdymo.

36.       Sutarčių 5.2 punktas iš esmės atliko apsauginę funkciją, t. y. tuo atveju, jeigu dar iki turto perdavimo-priėmimo būtų nustatyti statybos darbų neatitikimai, kurie šios nuostatos prasme nėra konkretizuojami (t. y. ar jie pagal savo pobūdį yra (ne)esminiai), atsakovei buvo suteikta teisė vienašališkai pratęsti statybos darbų atlikimo terminą siekiant nustatytus neatitikimus pataisyti.

37.       Iš Sutarčių turinio matyti, kad jose šalys nustatė pagrindinių turto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo terminą, apibrėžtą statybos darbų užbaigtumo procentu (85 proc. baigtumas) ir atitinkamų procedūrų atlikimu. Preliminarus statybos darbų užbaigimas 85 proc. baigtumu buvo numatytas atlikti iki 2022 m. III ketvirčio vidurio, t. y. 2022 m. rugpjūčio 16 d. Šis terminas galėjo būti (ir buvo) pratęstas (pagal Sutarčių 5.1., 5.2. p., iš viso 5 mėn., t. y. iki 2023 m. sausio 16 d.. Pagrindinių pirkimo- pardavimo sutarčių sudarymo terminas buvo susietas su kvietimu atvykti darbų (85 proc. baigtumu) apžiūrai (per 10 darbo dienų po darbų atlikimo (Sutarčių 5.5. p.)), darbų atlikimo akto pasirašymu (skirtas papildomas 10 darbo dienų terminas (Sutarčių 5.6. p.)), o pagrindinių sutarčių pasirašymui organizuoti skirtas papildomas 15 darbo dienų terminas po darbų atlikimo akto sudarymo (Sutarčių 5.9. p ). Taigi, bendras terminas po darbų atlikimo pagrindinės sutarties pasirašymui - 35 darbo dienos, skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 16 d., yra 2023 m. kovo 7 d., o ne iki 2023 m. sausio 4 d., kaip nurodoma apeliaciniame skunde.

38.       Beje, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, ieškovai yra nenuoseklūs nurodydami ieškinio pagrindą. Viena vertus, ieškovai teigė, kad pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, nes pasibaigė preliminariosiose turto pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas jų sudarymo terminas (šį pagrindą patys paneigdami teiginiais, kad jiems sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminai nebuvo esminė aplinkybė, taip pat paneigdami savo elgesiu – teikdami pakeitimus/papildymus/reikalavimus dėl turto net po sutartinių terminų pasibaigimo). Antra, ieškovai teigė, kad pagrindinių pirkimo- pardavimo sutarčių nesudarė dėl statybos darbų defektų (šį pagrindą patys paneigdami, nes nesugebėjo nurodyti ir įrodyti tariamų defektų). Trečia, pagrindinių prikimo-pardavimo sutarčių nesudarymą ieškovai grindė subjektyviu pasitikėjimo atsakove praradimu (tokio preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo pagrindo nenumato nei įstatymas, nei šalių sudarytos sutartys). Ketvirta, apeliaciniame skunde yra iškeliamos naujos ieškovų interpretacijos dėl ginčo – ieškovai bando akcentuoti atsakovės organizacinių veiksmų pagrindinių turto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymui tariamą neatlikimą.

39.       Pažymėtina, kad statybos darbų užbaigtumas 85 proc. baigtumu yra objektyvus faktas, kuris nėra nustatomas nei ieškovų, nei atsakovės. Turto baigtumo procentą nustato specialistai. Priešingai nei teigia ieškovai, Sutarčių priedas Nr. 2 apibrėžė turto ir statybinių medžiagų specifikacijas (pvz. A++ klasė, lauko durys - medinės, išorėje kaustytos aliuminiu, 3 stiklų, šilumos laidumo koeficientas atitinka A++ energinei klasei keliamus reikalavimus. Gamintojas „Doleta”, patalpų langų rėmai - mediniai, išorėje kaustyti aliuminiu, 3 stiklų, ir kt.), tačiau nesiejo pagrindinių sutarčių sudarymo su visų Priede Nr. 2 nurodytų atsakovės įsipareigojimų atlikimu. Iš paties Sutarčių priedo Nr. 2 aiškiai matyti, kad kai kurie atsakovės įsipareigojimai turėjo būti atliekami po pagrindinių pirkimo- pardavimo sutarčių sudarymo: „Pardavėjas įsipareigoja įregistruoti statinį, kai Pirkėjas bus atlikęs įsirengimo darbus (100 procentų) baigtumu“. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po turto baigtumo nustatymo procedūros atlikimo, atsakovė informavo ieškovus apie statybos darbų užbaigimą 85 proc. baigtumu ir ėmėsi vykdyti kadastro bylos įregistravimo viešame registre procedūras. Šias aplinkybes ieškovai žinojo arba turėjo žinoti. Tai iš esmės pripažino patys ieškovai, pateikdami atsakovės 2022 m. lapkričio 16 d. ieškovams siųstą el. laišką (tomas 2, el. b. l. 83).

40.       Sutarčių 5.10. punkte numatyta, kad ieškovai turi teisę atsisakyti pasirašyti pagrindines sutartis, jeigu nustatomi turto trūkumai, atsiradę dėl atsakovės kaltės, dėl kurių turto bus neįmanoma naudoti pagal Sutartyse numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų atsakovė ar ieškovai negali pašalinti. Apie tokius trūkumus ieškovai privalo pranešti atsakovei raštu iki nustatytos pagrindinės sutarties sudarymo dienos bei kilus ginčui, pateikti pagrįstus ir kompetentingų asmenų patvirtintus įrodymus, priešingu atveju, ieškovams, laiku raštu nepranešus apie tokius trūkumus bei jų tinkamai nepagrindus, laikoma, jog trūkumų nėra.

41.       Sutarčių 5.12 punktu šalys sulygo, kad atsakovei neatvykus ir/ar dėl nepateisinamų priežasčių atsisakius pasirašyti pagrindines sutartis, ieškovai, įspėję atsakovą prieš 15 kalendorinių dienų, turi teisę vienašališkai dėl atsakovės kaltės neteismine tvarka nutraukti Sutartis. Sutartys laikomos nutrauktomis 16 (šešioliktą) kalendorinę dieną nuo rašytinio pranešimo apie Sutarčių nutraukimą išsiuntimo dienos atsakovei dienos, jei per nurodytą 15 kalendorinių dienų terminą atsakovė nepasirašo pagrindinių sutarčių. Sutartis nutraukus šio Sutarčių punkto pagrindu, atsakovei taikomos pasekmės, numatytos Sutarčių 6.4. punkte.

42.       Sutarčių 6.1.3 papunkčiu šalys susitarė, kad Sutartys gali būti nutraukiamos ieškovų vienašališku raštišku pranešimu neteismine tvarka, įspėjus atsakovą prieš 15 kalendorinių dienų, esant esminių Sutarčių pažeidimų (CK 6.217 straipsnis) iš atsakovės pusės. Sutartys laikomos nutrauktomis 16 (šešioliktą) kalendorinę dieną nuo rašytinio pranešimo apie Sutarčių nutraukimą įteikimo atsakovei dienos, jei per nurodytą 15 (penkiolikos) kalendorinių dienų terminą atsakovė neįvykdo savo įsipareigojimų. Šiuo atveju atsakovė, pasibaigus Sutartims, per 30 kalendorinių dienų įsipareigoja grąžinti ieškovams visas pastarųjų pagal Sutartis sumokėtas pinigines įmokas.

43.       Kolegija pritaria skundžiamo sprendimo argumentams, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Sutarys buvo sudarytos pagal pačių ieškovų suderintas nuostatas, kurios buvo pateiktos vertinti ir ieškovų pasirinktiems teisininkams, taip pat ieškovų siūlymu buvo sudaryti šių sutarčių antrieji priedai (2 t., el. b. l. 98). Pradėjus statybos darbus objektuose pagal techninius projektus, su kuriais ieškovai buvo supažindinti sudarant Sutartį1 ir Sutartį2, ieškovai, jų įgaliota atstovė architektė nuolat teikė naujus papildymus, pasiūlymus, todėl statytojo pradėti statybos darbai tapo nenuoseklūs ir pasikeitė jų atlikimo trukmė, tačiau ieškovai šių aplinkybių nenurodė įvertinę.

44.       Užsitęsus statybų darbams, kurie buvo vykdomi pagal ieškovų nurodymus, ieškovai poziciją pakeitė, ėmėsi veiksmų nutraukti sutartis bendru sutarimu, reiškė pretenzijas dėl galimų turto trūkumų, siekė susigrąžinti sumokėtą avanso sumą. Tokie pirkėjų veiksmai sudaro pagrindą išvadai, jog preliminarios sutarties neįvykdymą lėmė ne pardavėjo kaltė, o kitos priežastys, t. y. pirkėjų siekis įsigyti turtą kitomis, nei sutarta, sąlygomis. Taigi pripažintina, jog pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos dėl pirkėjų kaltės (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės atstovas ieškovams, jų įgaliotiems asmenims leido apžiūrinėti ketinamą įsigyti turtą tiek kartų, kiek ieškovai norėjo, teikė siūlymus dėl pagrindinių sutarčių sudarymo. Teismas taip pat nenustatė, jog atsakovė būtų pradėjusi derybas su ieškovais neturėdama tikslo sudaryti pagrindines sutartis ar būtų atlikusi kitus veiksmus, kurie galėtų būti teismo vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo kriterijų.

45.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog preliminariosios sutartys nebuvo įvykdytos dėl pirkėjų kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės sumokėtus pagal preliminariąsias sutartis avansus, negali būti tenkinamas, nes nėra pagrindo grąžinti kiekvieno ieškovo atsakovei sumokėtus po 27 260 Eur, kadangi tokia nuostata buvo sulygta šalių sudarytose preliminariosiose sutartyse.

 

        Dėl bylos baigties

 

46.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

47.       Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

48.       Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) patyrė 3630 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tokia suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Be to, ši byla nėra sudėtinga, nes joje nebuvo sprendžiami retai pasitaikantys teisiniai klausimai, priešingai – teismų praktika ginčo klausimais yra pakankamai išplėtota, be to, atsakovę tiek pirmosios, tiek apeliacinė instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas, todėl jam bylos medžiaga yra žinoma. Dėl išvardintų priežasčių, teismas remdamasis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 2743 Eur ir iš kiekvieno ieškovo priteisia po 1371,5 Eur.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Supplementum“ (į. k. 301532137) iš ieškovo T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1371,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėjai                                        Alvydas Barkauskas

                                        Vaclovas Paulikas

                                        Inga Staknienė