Civilinė byla Nr. 2-256-173/2008
Procesinio sprendimo kategorija 113.1;114.1;44.2.2;
44.2.3;44.2.4;44.5.2;
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 9 d. Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius,
sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovo Vilkaviškio rajono
savivaldybės administracijos atstovui V. K., atsakovui J. V., jo atstovui
advokatui J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui J. V. dėl žalos atlyginimo,
nustatė:
ieškovas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija
pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo J. V. 105 819 Lt turtinei
žalai atlyginti. Ieškinyje nurodoma, jog Vilkaviškio priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje buvo
atliekamas tyrimas baudžiamojoje byloje
Nr.09-1-03116-07 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2
dalyje požymius dėl daugiabutyje
gyvenamajame name, esančiame J.Basanavičiaus g.28, Vilkaviškyje, 2007 m. rugpjūčio 12 d. kilusio gaisro.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis buvo nustatyta, kad atsakovas, rūkydamas R. A. priklausančio buto,
esančio J.Basanavičiaus g. 28-2, Vilkaviškyje, verandoje, medinėje peleninėje
paliko neužgesintą nuorūką, dėl ko bute kilo gaisras ir buvo sugadintas bei
sunaikintas svetimas turtas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo taip nustatyta, kad
kilęs gaisras yra tiesioginė J. V. veiksmų pasekmė, jo veikoje yra nusikaltimo numatyto
BK 188 straipsnio 1 dalyje požymių, tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros
pavaduotojo A. Ž. 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas,
vadovaujantis BPK 407 ir 417 straipsniais (tyrimui perėjus iš valstybinio į privatų kaltinimą).
Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų kilęs gaisras sugadino ir sunaikino svetimą turtą. Nukentėjusiems
nuo gaisro asmenims R. A., R. K., I. B., D. P., L. P., K. M. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 28 d.
sprendimu Nr.B-TS-154 ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr.B-ĮV-830 iš savivaldybės
biudžeto buvo skirta ir išmokėta vienkartinė finansinė parama – 20 700 Lt.
Gaisro metu buvo sunaikintas daugiabučio gyvenamojo namo stogas, dėl to Vilkaviškio rajono savivaldybės
administracija su UAB „Vilkasta" 2007
m. spalio 4 d. sudarė rangos sutartį Nr.lO-28/J2-721 ir už atliktus stogo
remonto darbus sumokėjo 69 119 Lt.
Atsakovas J. V. su ieškiniu nesutinka.
Nurodo, kad civilinei atsakomybei atsirasti privaloma sąlyga yra kaltės
nustatymas (CK 6.248 str.). Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar buvo
priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (rūkymo) ir kilusio gaisro. Su
išvada, kad buvo palikta peleninėje neužgesinta nuorūka galėjo suketi gaisrą, atsakovas
nesutinka. Teigia, kad jis yra senas rūkorius ir instinktyviai visą laiką užgesina nuorūkas. Atsakovas sutinka, kad
gal ir galėjo nevisiškai pilnai užgesinti nuorūką, tačiau ir tokiu atveju ji niekaip negalėjo sukelti gaisro, nes jis rūko
nebrangias cigaretes, kurios netraukiamos, net ir visai negesinamos,
tuoj savaime užgęsta. Medinė peleninė buvo gana
didelė, keturkampė, pirkta parduotuvėje, tuo metu ji buvo visiškai tuščia, ir,
kad ji užsidegtų nuo neužgesintos
nuorūkos yra neįmanomas dalykas. Be to, tarp rūkymo ir gaisro pastebėjimo bei gaisrininkų iškvietimo
buvo praėjusios apie trys valandos, todėl jeigu gaisras būtų kilęs dėl
neužgesintos nuorūkos, jis būtų pastebėtas daug anksčiau. Rūkymo vietą
atsakovas verandoje buvo pasidaręs daugiau nei prieš metus. Medinė peleninė savaime užsidegti nuo
neužgesintos nuorūkos negali.
Neįvertinta, jog apdegęs namas yra medinis, pastatytas dar 1924 metais,
todėl vasaros pabaigoje jis būtų užsidegęs labai greitai. Gaisro metu labiausiai degė ta namo siena,
kuri jungiasi su veranda, o ant jos buvo pritvirtinti elektros laidai ir elektros jungtukas.
Dėl to, atsakovas mano, kad gaisras galėjo kilti ir nuo elektros instaliacijos, kuri
buvo sena, gedimo. Šią versiją sustiprina ir tas faktas, kad gaisro metu beveik visai nesudegė
verandos grindys, jų net nereikėjo keisti. Jeigu gaisro priežastis būtų buvusi neužgesinta
nuorūka palikta peleninėje, kuri stovėjo ant stalo verandoje, tai neišvengiamai būtų
sudegusios ir verandos grindys.
Atsakovas taip pat nurodo, kad nesutinka su
prašomu priteisti žalos dydžiu. Iš pareikšto ieškinio yra visiškai neaišku,
kokio dydžio reali žala buvo padaryta namui ir konkretiems butams, taip pat neaišku,
kiek kainavo butų remontas. Gyvenamas namas, kuriame kilo gaisras yra medinis, labai
senas, be jokių patogumų. R. A. buto įkainavimo akte nurodoma, kad namas pastatytas dar 1924
metais. Prasidėjus butų privatizavimui, namas buvo avarinės būklės, todėl jo
gyventojams ilgai nebuvo leista privatizuoti butų. Ir tik 1994 metais
savivaldybė leido nusipirkti butus. 1994 m. R. A. privatizuoto buto
techninės apskaitos byloje yra nurodoma, kad tuo metu namo susidėvėjimas
siekė 80 procentų. Nuo 1994 m. iki gaisro praėjo dar 13m., todėl skaičiuojant
nusidėvėjimo laipsnį tokiomis pačiomis proporcijomis, jis nusidėvėjo dar beveik
15
procentų ir gaisro dienai sudarė 95 procentus. Dėl to, atsakovo nuomone, yra
labai nesąžininga reikalauti tokios didžiulės sumos už tiek nusidėvėjusio namo
remontą. Be to, prieš pradedant rangos darbus ieškovas galėjo pasiūlyti žalą atlyginti
geranoriškai, tačiau to nepadarė, o pasamdė brangiai kainuojančią statybinę
organizaciją.
Gaisro ekspertizės metu nenustatyta, kad
gaisras kilo dėl jo neužgesintos nuorūkos.
Ieškinys atmetamas.
Ieškinys pareikštas civilinės atsakomybės
pagrindu. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad
savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą,
padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais –ir neturtinę žalą
privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo(CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais(veikimu, neveikimu),
nulėmusiais skilininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų
ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skilininko veiksmų(veikimo,
neveikimo)rezultatu(6.247 straipsnis).
Ieškovas Vilkaviškio rajono savivaldybės
administracija nurodo, kad gaisras kilo dėl neteisėtų atsakovo J. V. veiksmų. Ikitesiminio
tyrimo metu nustatyta, kad atsakovas J. V. 2007 m. rugpjūčio 11
d., apie 24 val. rūkydamas R. A. priklausančio buto, esančio J.Basanavičiaus
g.28-2, Vilkaviškio m., verandoje medinėje peleninėje paliko neužgesintą
nuorūką, dėl to bute kilo gaisras ir buvo sugadintas bei sunaikintas svetimas
turtas.
Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūra 2007
m. lapkričio 14 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje.
Nutarime nutraukti baudžiamąją bylą nurodoma, kad tiriama veika tiesiogiai
susijusi su atsakovo J. V. veiksmais. Jis verandoje rūkydamas medinėje
peleninėje paliko neužgesintą nuorūką, dėl ko bute kilo gaisras bei buvo
sugadintas ir sunaikintas svetimas turtas. Jo veikoje nenustatytas
privalomasis nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje,
požymis-tiesioginė tyčia, dėl ko baudžiamoji atsakomybė. Šiame nutarime
nurodyta aplinkybė, kad gaisras kilo dėl atsakovo neužgesintos nuorūkos, nėra
prejudiciu faktu, kadangi ši aplinkybė nėra atsakovo nusikalstamų veiksmų pasekmė,
nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje(CPK 182
straipsnio 3 punktas).
Teismas buvo paskyręs ekspertizę gaisro
priežastims nustatyti. Ekspertizės metu nustatyta, kad išanalizavus pateiktus
duomenis apie nuorūkos palikimą medinėje peleninėje padaryta išvada, kad
labiausiai tikėtina, jog tariamojo gaisro kilimo dėl medinės peleninės
užsidegimo nuo joje paliktos nuorūkos žarijos versija, jeigu ta nuorūka ir
buvo neužgesinta yra negalima, tikimybės šios išvados pobūdis yra sąlygotas
pateiktų duomenų neišsamumo.
Atliktos ekspertizė metu nepasitvirtino
atlikto ikiteisminio tyrimo išvada, kad gaisras kilo dėl atsakovo neužgesintos
nuorūkos. Ekspertizės metu nustatyta, kad gyvenamajame name Basanavičiaus g.
28, Vilkaviškyje, 2007 m. rugpjūčio 12d. kilusio gaisro židinio zona buvo R. A. priklausančio buto
Nr. 2 verandos viduje, bet nustatyti konkrečią gaisro židinio vietą šios zonos
ribose negalima dėl pradinių duomenų stokos ekspertizei pateiktoje civilinės ir
baudžiamosios bylų medžiagoje. Gyvenamame name kilusio gaisro priežasties
nustatyti negalima dėl pradinių duomenų stokos. Tiriamuoju atveju gaisro kilimo
dėl elektros instaliacijos, elektros prietaisų avarinio darbo režimo ar
šiluminio poveikio degiomis medžiagoms neavariniame darbo režime versijos
ištirti nebuvo galimybės dėl pradinių duomenų nebuvimo.
Iš išdėstyto darytina išvada, kad atsakovas J. V. nėra atsakingas dėl
gaisro padarytos atlyginimo, kadangi nenustatyta, jog gaisras kilo dėl atsakovo
galimai neužgesintos nuorūkos(nėra kaltės ir priežastinio ryšio), todėl ieškinį
tenkinti nėra pagrindo.
Iš ieškovo Vilkaviškio rajono savivaldybės
administracijos atsakovui J. V. priteistina 1536, 70 Lt išlaidų, kurių
atsakovas turėjo apmokėdamas už ekspertizės atlikimą, 33, 55 Lt išlaidų,
susijusiu su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas,
vadovaudamasis CPK 259, 263, 307
straipsniais,
n u s
p r e n d ž i a :
ieškinį
atmesti.
Priteisti
iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188774441,
atsakovui J. V. 1536,70 Lt(vieną tūkstantį penkis šimtus
trisdešimt šešis litus ir septyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas
per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas
Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas
Leonas Jachimavičius