VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Francui Rutkovskiui (Franc Rutkovskij),

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei Dovilei Armalytei ir advokato padėjėjui Lukui Stankevičiui,

atsakovės atstovui advokatui Justinui Jarusevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „INTER RAO Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo, su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teismas

nustatė:

1.                      Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „ORLEN Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės AB „INTER RAO Lietuva“ 7 931 384,16 Eur žalą, 457 376,16 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindė toliau nurodytais argumentais.

1.1.       Šalys buvo sudariusios „skėtinės“ elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis: 2015 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. gruodžio 22 d. (atitinkamai Sutartis-1 ir Sutartis-2), kurių pagrindų prisiėmė abipusius įsipareigojimus jas tinkamai vykdyti. Sutarties-1 pagrindu 2021 m. vasario 5 d., 2021 m. kovo 19 d., 2021 m. kovo 26 d., 2021 m. liepos 2 d. ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. šalys sudarė penkis atskirus sandorio patvirtinimus Nr. CIT No.52, CIT No.57, CIT No.58, CIT No.66, CIT No.67, pagal kuriuos laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovė įsipareigojo ieškovei pateikti iš viso 105 120 MWh elektros energijos (288 MWh elektros energijos per parą).

1.2.       2022 m. gegužės 22 d. atsakovė pranešė, kad nuo tos pačios dienos stabdoma jos prekybinė veikla Nord Pool AS biržoje ir nebetiekė elektros energijos ieškovei, dėl ko pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Iš viso likęs nepatiektas elektros energijos kiekis nuo 2022 m. gegužės 22 d., 00:00 val. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 24:00 sudaro 64 524 MWh.

1.3.       Sutarties-1 12.1 papunktyje šalys sulygo dėl sutartinių pažeidimų patirtos žalos apskaičiavimo ir atlyginimo mechanizmo, t. y. pažeidus pareigą teikti energiją patirta žala apskaičiuojama tokiu būdu: skirtumas tarp rinkos kainos ir sutartyje numatytos kainos, padauginamas iš nepateikto elektros energijos kiekio; prie atlygintinos sumos priskaičiuojamos ir papildomos perdavimo išlaidos ar kitos pagrįstos ir kintamosios išlaidos ir sąnaudos, kurios patiriamos dėl įsipareigojimų pažeidimo. Negavusi iš atsakovės sulygtos elektros energijos, ieškovė sudarė papildomus sandorius su UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ ir EESTI ENERGIA, taip pat pirko energiją iš biržos (Nord Pool AS), o likusį kiekį didesnėmis nei sutartos su atsakove sąnaudomis buvo priversta pasigaminti pati, dėl ko patyrė 7 931 384,16 Eur nuostolių.

1.4.       Kadangi abi šalys yra verslininkai, už termino praleidimą iš atsakovės priteistinos kompensacinės palūkanos už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d., kurios sudaro 457 376,49 Eur.

1.5.       Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – Tarptautinių sankcijų įstatymas) nuostatos nenumato pagrindo, atleidžiančio atsakovę nuo civilinės atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Būtina išskirti įstatymo reguliavimą skirtą sankcijas įgyvendinantiems asmenims – sąžiningiems asmenims, kurie dėl taikomų sankcijų negali įgyvendinti savo sutartinių įsipareigojimų, ir jo netaikyti asmenims, kurių atžvilgiu tokios sankcijos yra taikomos. Ką patvirtina prie ieškinio pateikta 2023 m. kovo 27 d. doc. Dr. L. D. teisinė išvada „Dėl nenugalimos jėgos ir potencialaus kreditoriaus pagal Lietuvos Respublikos teisę“. Remiantis šia išvada valstybei civilinė atsakomybė už dėl pritaikytų sankcijų fiziniams ar juridiniams asmenimis kilusią žalą negali kilti, nes Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatos šių valstybės veiksmų nelaiko neteisėtais, taigi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalies prasme nebūtų valstybės neteisėtų veiksmų.

1.6.       Atsakovė neturi pagrindo remtis force majeure aplinkybių egzistavimu, nes nagrinėjamu atveju tokio aplinkybės nepasižymi nenuspėjamumo ir išoriškumo sąlygų. Sutartiniai santykiai tarp šalių susiklostė jau prasidėjus kariniams veiksmams Ukrainoje, todėl itin abejotina, ar nuo 2015 m. iš esmės nebuvo įmanoma protingai numatyti Rusijos Federacijos plataus masto agresyvios karinės kampanijos ir iš to galinčių sekti pasekmių. Nagrinėjamu atveju Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – FNTT) pritaikė apribojimus atsakovės atžvilgiu dėl jos sąsajų su sankcionuotais Rusijos Federacijos asmenimis. Pavyzdžiui, FNTT oficialiajame tinklalapyje nurodo, kad atsakovė yra kontroliuojama sankcionuoto asmens – V. P.. Taigi, atsakovę kontroliuojantis asmuo yra sankcionuotas subjektas. Atitinkamai, kontrolės santykiai potencialiai šalina išoriškumo sąlygą – laikytina, kad įmonė yra prisiėmusi nenugalimą jėgą sudarančių aplinkybių atsiradimo riziką.

2.                      Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu ieškovė pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo padidino byloje reiškiamus reikalavimus, nurodydama, kad dėl techninio apsirikimo ieškinyje nurodyta prašomų priteisti nuostolių suma yra netiksli – ji turi būti 43 152 Eur didesnė: vietoje 7 931 384,16 Eur turi būti 7 974 536,16 Eur. Techninė klaida įvyko į nuotolių skaičiavimo formulę įvedus netikslią laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. iš EESTI ENERGIA įsigytos elektros energijos kainą (vietoj 230 Eur/MWh įvesta 218,40 Eur/MWh). Dėl nurodyto prašė patikslinti antrą ieškinio reikalavimą ir priteisti iš atsakovės 7 974 536,16 Eur žalą. 

3.                      Atsakovė atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu prašė pakeisti byloje netinkamą atsakovą tinkamu – FNTT arba šią instituciją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų byloje. Atsakovė savo atsiliepimą, be kita ko, grindė toliau nurodytais argumentais.

3.1.       2022 m. balandžio 28 d. FNTT pritaikė atsakovės atžvilgiu ribojamąsias priemones (pradėjo nepagrįstai ir neteisėtai atsakovės atžvilgiu įgyvendinti ES sankcijas), įšaldant lėšas, akcijas ir nekilnojamąjį turtą. 2022 m. gegužės 20 d. FNTT veiksmų pagrindu Nord Pool AS (toliau – Nord Pool) suspendavo atsakovės teisę prekiauti Nord Pool rinkose bei tokiu būdu eliminavo galimybę įsigyti elektros energiją iš vienintelio atsakovės elektros energijos šaltinio. 2022 m. gegužės 24 d. po FNTT ir Nord Pool veiksmų Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (toliau - VERT) iniciavo posėdį, kuriame iniciavo teisės aktų pakeitimą taip, kad jame būtų įtraukta nuostata, jog sprendžiant dėl leidimų užsiimti elektros energijos pirkimo–pardavimo veikla būtų atsižvelgiama į FNTT ir Nord Pool veiksmus. 2022 m. gegužės 25 d., iš karto po teisėkūros keitimo procedūros iniciavimo, VERT nedelsiant pritaikė inicijuotą pakeitimą atsakovei, FNTT atlikto įvertinimo pagrindu sustabdytas leidimas vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklą, 2022 m. birželio 30 d. šis leidimas panaikintas. 2022 m. birželio 1 d. atsakovė pranešė ieškovei, kad jos įsipareigojimai yra pasibaigę dėl force majeure aplinkybių, už kurias ji neatsako, tačiau ieškovė vis tiek kreipėsi į teismą su nepagrįstu reikalavimu.

3.2.       Ieškinys prieštarauja Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatoms, pagal kurio 7 straipsnio 3 dalį, kaip išaiškino FNTT, atsakovės ir jos klientų (kaip kad ieškovė) sudaryti sandoriai „turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu“. Be to, atsakovės sutartiniai įsipareigojimai ieškovei buvo neįvykdyti išimtinai dėl pritaikytų ribojamųjų priemonių, o pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą (7 straipsnio 4 ir 5 dalys) dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo civilinė atsakomybė netaikoma. Prie atsiliepimo pateikiamos prof. habil. dr. V. N. ir prof. habil. dr. V. V. išvados dėl ginčui reikšmingų Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatų aiškinimo patvirtina, kad atsakovės klientai, tarp jų ir ieškovė, negali būti atsakovės kreditoriai dėl pritaikytų sankcijų pasėkoje neįvykdytų įsipareigojimų, nes jų reikalavimai pagal minėtą įstatymą negali būti nukreipti į atsakovę. Remiantis profesorių išvadomis laikytina, kad net jeigu žalos prievolės egzistavimas būtų ieškovės įrodytas, už šią prievolę atsakytų FNTT, o ne atsakovė, ir tik tuomet, jeigu būtų nustatyti neteisėti FNTT veiksmai taikant ribojamąsias priemones atsakovės atžvilgiu. Vadinasi, reikalavimas, koks yra pareikštas atsakovės atžvilgiu, yra nepagrįstas, jis pareikštas netinkamam atsakovui ir todėl turi būti atmestas. Galiausiai, pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, nesant FNTT leidimo, atsakovei negali atsirasti naujų vykdytinų prievolių, todėl pareikšto ieškinio tenkinimas šią dieną nėra galimas. 

3.3.       Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (kurios priimtos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, toliau – Taisyklės) 150 punktą elektros energijos teikėjas neatlygina nuostolių, kai elektros energijos tiekimas nutraukiamas ar apribojamas „dėl nenugalimos jėgos aplinkybių“ (150.3 papunktis), dėl „valstybės veiksmų“ (150.4 papunktis). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįgijo jokios reikalavimo teisės į atsakovę dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Net jeigu būtų laikoma, kad žalos prievolė yra, tai atsakovės žalos prievolės adresatas yra FNTT, nes šios institucijos veiksmų atsakovė negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti. Pažymėtina, jog FNTT, priimdama sprendimus dėl ribojamųjų priemonių taikymo, nebesilaiko pozicijos, kad atsakovė turėtų sąsajas su šiais asmenimis, dėl kurių ribojamąsias priemones ėmė taikyti atitinkamai nuo 2022 m. balandžio 28 d. (dėl I. S.) arba 2022 m. gegužės 25 d. (dėl V. P.), akcininkų struktūra ir akcininkų sutartis įrodo, kad atsakovė nėra kontroliuojama šių asmenų. Tuo tarpu nei atsakovė, nei jos veikloje dalyvaujančios bendrovės niekada nebuvo ir nėra įtrauktos į kokios nors valstybės ir tarptautinių organizacijų (ES) sankcijų sąrašus. Nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą patvirtina abu profesoriai, kurių išvados pateiktos kartu su atsiliepimu, taip pat buvusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Generalinės advokatės ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjos prof. V. T. teisinė išvada, kurioje nurodyta, jog FNTT, VERT ir Nord Pool veiksmai yra laikytini kliūtimi atsakovei vykdyti prievoles, kada atsakovė ėmėsi visų priemonių tam, kad FNTT, VERT ir Nord Pool veiksmai (kurių pagrindu atsakovės veikla buvo apribota) būtų panaikinti, tačiau pasekmių vis tiek nepavyko išvengti.

3.4.       Doc. Dr. L. D. teisinė išvada, kuria ieškovė įrodinėja, kad neegzistavo išoriškumo ir nenuspėjamumo sąlygos, yra nepagrįsta, ją paneigia prie atsiliepimų pateiktos profesorių prof. habil. dr. V. N. ir prof. habil. dr. V. V. išvados.

3.5.       Ieškovė neįrodė nei žalos, nei jos dydžio. Ieškovas remiasi kainų skirtumu „tarp rinkos kainos ir sutartyje numatytos kainos, padaugintas iš nepateikto elektros energijos kiekio.“ (ieškinio 34 punktas). Taigi, ieškovė, be kita ko, remiasi CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostata, kurios taikymui privalomas aplinkybių visetas: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą ir protingomis sąlygomis. Ieškovė šių aplinkybių neįrodinėja. Nagrinėjamu atveju nėra įrodyta esminio sutarties pažeidimo aplinkybė, o pakeičiančios sutartys buvo sudarytos neprotingomis sąlygomis (ieškovė pasirinko brangiausius tiekėjus), be to, ieškovė galėjo išvengti dalies nuostolių, jei būtų naudojusi elektrą, kurią gamino pati.

3.6.       Atsakovės veiksmų, nepateikiant elektros energijos ieškovei, ir ieškovės patirtų nuostolių nesieja joks priežastinis ryšis, ieškovės žalą sukėlė išimtinai FNTT veiksmai.

4.                      2024 m. balandžio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas, atsižvelgęs į atsakovės poziciją byloje, t. y., be kita ko, į tai, jog ieškovės galimi nuostoliai buvo sukelti valstybės veiksmų, žodine nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą FNTT. Atsiliepime į ieškinį, atkreipdamas dėmesį į tai, kad ginčo šalis siejo sutartiniai santykiai ir ginčas dėl nuostolių atlyginimo kilo dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, kai tuo tarpu nei FNTT, nei Lietuvos valstybė nėra šio ginčo dalyvės ir neturi teisinio suinteresuotumo dviejų privačių ūkio subjektų ginčo išsprendimo rezultatu, trečiasis asmuo nurodė, jog mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo jo įtraukimui ir dalyvavimui byloje. Pasisakydamas dėl ginčo esmės nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

4.1.       Lietuvos valstybės, atstovaujamos FNTT, kaip trečiojo asmens įtraukimo į bylą poreikį atsakovė grindžia argumentais, kad 2014 m. kovo 17 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, (toliau – Reglamentas) nustatytos ribojamosios priemonės atsakovei taikomos nepagrįstai, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl sutarčių neįvykdymo pasekmių sąlygotas tariamai neteisėtų FNTT veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad procesiniuose dokumentuose pačios atsakovės yra nurodomos aplinkybės, kad ginčai tarp FNTT, atsakovės ir atsakovės patronuojamosios bendrovės UAB Vydmantai wind park dėl ribojamųjų priemonių pastarosioms taikymo yra nagrinėjami administracinėse bylose, FNTT patvirtina, kad šia apimtimi ginčai yra administracinių teismų nagrinėjamų bylų dalykas.

4.2.       Pažymėtina, kad Reglamento nustatytu pagrindu ribojimai atsakovei buvo pritaikyti anksčiau, nei atsakovė FNTT buvo įrašyta į su sankcionuotais asmenimis susijusių asmenų sąrašą, taip pat tai, kad dalis atsakovės nurodytų aplinkybių, kad jokios ribojamosios priemonės atsakovės kitoms patronuojamosioms bendrovėms netaikomos, neatitinka tikrovės. Aplinkybės, kad atsakovę kontroliuoja sankcionuoti asmenys, yra patvirtintos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, taip pat pažymėtinos aplinkybės, kad nuo ribojamų priemonių taikymo pradžios atsirado papildomų sąsajų tarp atsakovės ir sankcionuojamų asmenų, o iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad sankcionuotas asmuo V. P. vykdo tiesioginę atsakovės netiesioginės akcininkės kontrolę.

4.3.       „OP Corporate Bank PLC“ Lietuvos filialas 2022 m. kovo 14 d. raštu Nr. B-V2/2860 informavo FNTT ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, kad dėl atsakovės sąsajų su sankcionuotu asmeniu atsakovės banko sąskaitoje esančios lėšos įšaldomos iki atskiro FNTT arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pranešimo. Taigi, ne vėliau kaip minėto banko pranešimo dieną atsakovės lėšoms buvo pritaikyti Reglamentu nustatyti ribojimai, o atsakovės sąsajų su sankcionuotu asmeniu aplinkybės banko buvo nustatytos ne vėliau nei 2022 m. kovo 14 d.

4.4.       2022 m. kovo 16 d. sustabdyta prekyba atsakovės akcijomis „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje. 2022 m. kovo 17 d. sustabdyta prekyba atsakovės akcijomis Varšuvos vertybinių popierių biržoje.

4.5.       Ribojamosios priemonės pritaikytos ir atsakovės patronuojamosioms bendrovėms Lenkijos Respublikoje ir Latvijos Respublikoje. 2022 m. balandžio 26 d. Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ir administracijos ministro sprendimu Nr. DPP-PP-0272-3/2022/NK į Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos skelbiamą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą buvo įtraukta atsakovės patronuojamoji bendrovė Lenkijos įmonė „IRL Polska SP. z o. o.“ (juridinio asmens kodas 0000436992). Atsakovės patronuojamoji bendrovė Latvijos įmonė „SIA Inter Rao Latvia“ (juridinio asmens kodas 40103268639) yra įtraukta į Latvijos Respublikos finansinės žvalgybos tarnybos skelbiamą sankcionuojamų subjektų sąrašą.

4.6.       Pasisakant dėl atsakovės teiginių, kad svarbiausieji sprendimai negali būti priimami be 29 proc. atsakovės akcijų valdančio akcininko pritarimo, pažymėtina aplinkybė, kad atsakovę patronuojančioji Suomijos bendrovė „Rao Nordic OY“ (valdanti 51 proc. atsakovės akcijų ir savo ruožtu 100 proc. valdoma Rusijos energetikos koncerno „Inter Rao UES“) vienasmeniškai priima sprendimus dėl atsakovės pelno paskirstymo. Iš atsakovės 2022 m. balandžio 29 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo turinio matyti, kad atsakovės parengtame pelno (nuostolių) paskirstymo projekte buvo numatyta neišmokėti dividendų ir visą nepaskirstytąjį pelną perkelti į kitus finansinius metus, o sprendimas paskirti esminę dalį pelno dividendams išmokėti priimtas atitinkamą sprendimo projektą pateikusios atsakovę patronuojančiosios bendrovės „Rao Nordic OY“ balsais. Taigi, būtent minėtos atsakovės akcininkės balsais priimami sprendimai dėl naudos iš atsakovės veiklos gavimo.

4.7.       Atsakovė atsiliepimą į ieškinį grindžia ir pirmosios instancijos teismų sprendimų administracinėse bylose motyvais, tačiau minėti teismų sprendimai nėra įsiteisėję, atsakovė ir FNTT dėl sprendimų administracinėse bylose yra pateikusios apeliacinius skundus. Neįsiteisėję pirmosios instancijos teismų sprendimai neturi jokios įrodomosios galios ir nesukelia teisinių pasekmių nei bylos šalims ar dalyviams, nei kitiems asmenims.

4.8.       Atsakovės pozicija, neva ji nėra kontroliuojama sankcionuoto asmens, prieštarauja įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose nustatytoms aplinkybėms dėl atsakovės sąsajų su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad atsakovė veikia kaip įgaliotoji Rusijos energetikos koncerno „Inter Rao UES“ prekybos atstovė Lietuvoje, kad pagrindinis atsakovės akcininkas yra Suomijos įmonė „Rao Nordic OY“, kurią kontroliuoja Rusijos elektros energijos gamintoja „Inter Rao UES“. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovę kontroliuoja asmenys, kuriems taikomos tiek tarptautinės, tiek Europos Sąjungos sankcijos (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-270-1080/2022). Vilniaus apygardos teismas atsisakė tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą pašalinti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvus, kad atsakovė yra kontroliuojama sankcionuotų asmenų iš Rusijos, atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra kontroliuojama rusiško kapitalo bendrovės „Inter Rao UES“ bei, atitinkamai, valstybės, kuriai vadovauja sankcionuoti asmenys (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1454-864/2022). Išvadą, kad nepaneigtas atsakovės ryšys su sankcionuotais asmenimis, padarė ir Lietuvos apeliacinis teismas byloje pagal atsakovės patronuojamos bendrovės UAB „Vydmantai wind park“ apeliacinį skundą byloje dėl vienašališko sutarties vykdymo sustabdymo pripažinimo neteisėtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-720-798/2023).

5.                      Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu ieškovės atstovai patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė pilnai, rėmėsi ieškinyje išdėstytais argumentais. Papildomai akcentavo toliau nurodytas aplinkybes:

5.1.       Sutartimi atsakovė įsipareigojo garantuoti prisiimtą rezultatą, t. y. be kita ko, pasirūpinti ir turėti visas būtinas licencijas prisiimtoms prievolėms įvykdyti. Tokiu atveju kaltės klausimas nėra svarbus, nes verslininkas atsako be kaltės.

5.2.       Mano, jog prievolės neįvykdymą sąlygojo licencijos tiekti elektros energiją praradimas, tačiau atsakomybė už tai tenka atsakovei ir ieškovė dėl to neturėtų nukentėti.

5.3.       Elektra nėra sankcionuota prekė, galiojančios sankcijos nedraudžia užsiimti elektros energijos tiekimu, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo įstatyminio pagrindo nebevykdyti sutartinių įsipareigojimų, o atsakovei taikomos ribojamosios priemonės lėmė tik tai, jog atsiskaitymai už atsakovės teikiamą energiją negalėtų jos pasiketi iki tokių priemonių taikymo pabaigos, t. y. mokėjimai pagal sutartį turėtų būti atidėti arba sumokami į depozitą.

5.4.       Draudimas taikyti civilinę atsakomybę už prievolių nevykdymą dėl tarptautinių sankcijų taikymo yra įtvirtintas ne atsakovės, o jos kontrahentų atžvilgiu. Reglamento nuostatos tiesiogiai numato galimybę iš atsakovės įšaldytų lėšų vykdyti teismo sprendimus, tam nereikalingas joks FNTT leidimas dėl naujų prievolių prisiėmimo ir (ar) atsiradimo.

5.5.       Nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės force majeure pagrindu, nes visų pirma, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą licencijos (leidimo) praradimas negali būti laikomas force majeure aplinkybe. FNTT veiksmai patys savaime niekaip nedarė įtakos atsakovės galimybei vykdyti prievolę tiekti elektros energiją – FNTT sprendimais įšaldytos atsakovės lėšos, tačiau neįtvirtintas atsakovės veiklos moratoriumas. 

5.6.       FNTT veiksmų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi jokios reikšmės šios bylos išnagrinėjimo rezultatui.

5.7.       Neegzistuoja nenuspėjamumo aplinkybė atleidimo nuo civilinės atsakomybės dėl force majeure taikymui, t. y. ribojamųjų priemonių taikymas atsakovės galėjo ir turėjo būti numatytas. 2014 metais Rusijos Federacija įvykdė karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje bei aneksavo Krymą; ginčo sandoriai buvo sudaryti jau po Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainą 2014 metais bei po Reglamento priėmimo, tad būdama susijusi su V. P. atsakovė žinojo ir galėjo numatyti, kad ES bei nacionaliniu lygmeniu jai bus taikomi ribojimai.

5.8.       Neegzistuoja ir išoriškumo sąlyga – sankcijų taikymas patenka į atsakovės rizikos sferą, atsakovė buvo ir tebėra įtraukta į FNTT sąrašą dėl sąsajų su V. P..

5.9.       Ieškovė patyrė žalą, nes atsakovės nepatiektą elektros energiją privalėjo įsigyti brangiau. Pasiūlymai buvo gauti tik iš dviejų tiekėjų ir su jais buvo sudarytos sutartys dėl nepatiektos energijos įsigijimo. Atsakovė neginčijo ieškovės pagamintos energijos kaštų, todėl papildomi įrodymai nebuvo tiekiami. Ieškovė nėra pajėgi pagaminti jai būtiną elektros energijos kiekį, todėl ir buvo sudarytos sutartys su atsakove. Be to elektros energijos aprūpinimui negalima pasikliauti tik vienu šaltiniu, nes šis gali pavesti, būtinas diversifikavimas. Ką patvirtina ir atsakovės atvejis, ši turėjo tik vieną energijos įsigijimo šaltinį, kurį prarado ir negalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Įsigytos ir pagamintos elektros energijos kiekis buvo nulemtas bendrovės patvirtintos strategijos, be to, nuo strategijos buvo nežymiai nukrypta atsakovės naudai (iš biržos buvo nupirkta tik 17 proc., vietoj 20 proc. pvz.).

6.                      Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, tačiau papildomai akcentavo šias aplinkybes:

6.1.       Išvadas dėl to, ar atsakovė yra kontroliuojama sankcionuotų asmenų, gali daryti tik viešas subjektas – FNTT, šiuo metu yra trys bylos, kuriuose yra ginčijami FNTT įsakymai ir trys neįsiteisėję teismų sprendimai, paneigiantys ieškovės teiginius apie atsakovės sankcionuotų asmenų kontrolę. Dėl nurodyto teismas turėtų dar kartą apsvarstyti poreikį šią bylą sustabdyti iki neįsiteisės administracine tvarka nagrinėjamose bylose priimti sprendimai.

6.2.       Ginčo sutartys buvo sudarytos po Krymo aneksijos, tačiau jas sudarydama ieškovė nevertino, kad sandorius sudaro su sankcionuotu asmeniu. Pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatas sutartiniai santykiai privalėjo būti nutraukti arba sustabdyti, priešingu atveju grėstų baudžiamoji atsakomybė. Tą atsakovė padarė 2022 m. gegužės 20 d. raštu, informuodama, jog nebevykdys savo sutartinių įsipareigojimų.

6.3.       Ieškovės elektrinė buvo sustabdyta tik gegužės mėnesį, po to visą ginčo laikotarpį veikė, tačiau nėra aišku, kodėl ieškovė nepasigamino trūkstamo energijos kiekio, taip pat pasigamintos energijos kaštai nėra įrodyti byloje, todėl prašomi nuostoliai yra neįrodyti.

7.                      Trečiąjį asmenį atstovaujanti FNTT į bylos nagrinėjimą iš esmės neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

8.                      Tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei už nepatiektą elektros energiją. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatytos šios bylai išnagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su šalių sutartinių santykių susiklostymu ir nutraukimu:

8.1.       2015 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. gruodžio 16 d. šalys sudarė Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis (toliau bendrai – Sutartys), kurių pagrindu atsakovė įsipareigojo ieškovei pateikti atskiro sandorio patvirtinimu sutartą elektros energijos kiekį, o ieškovė – už patiektą energiją sumokėti sulygtą kainą. Šalys sudarė penkis atskirus sandorio patvirtinimus, kuriais atsakovė įsipareigojo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. patiekti ieškovei iš viso 105 120 MWh elektros energijos.

8.2.       2022 m. balandžio 29 d. raštu ieškovė, be kita ko, informavo atsakovę, kad atlikdama bankinį pavedimą už 2022 kovo mėnesį suteiktą energiją gavo AB Luminor Bank pranešimą, jog dėl identifikuotų gavėjo sąskaitų su sankcionuotais subjektais, mokėjimo pavedimas nebus atliktas. Dėl nurodyto prašė iki 2022 m. gegužės 5 d. pateikti informaciją, ar yra numatomi kokie nors apribojimai, galintys sutrukdyti sutartinį įsipareigojimų vykdymą.

8.3.       2022 m. gegužės 3 d. atsakyme atsakovė, be kita ko, nurodė, jog jos lėšos nėra niekaip suteikiamos ir (ar) padaromos prieinamomis sankcionuotiems asmenims ar kitaip tiesiogiai ar netiesiogiai naudojamos sankcionuotų asmenų naudai; kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir 2022 m. balandžio 21 d. gavo atsakymą Nr. (21.2.19E)3, kuriame nenurodyta jog jai yra taikomos sankcijos, šį raštą pridėjo prie atsakymo ieškovei. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovės atstovas paaiškino, jog ruošiant šį atsakymą atsakovei nebuvo žinomos aplinkybės apie tai, kad 2022 m. balandžio 28 d. FNTT pritaikė atsakovės atžvilgiu ribojamąsias priemones.

8.4.       2022 m. gegužės 20 d. el. laišku atsakovė informavo ieškovę, kad Nord Pool sustabdė jos teisę prekiauti biržoje.

8.5.       2022 m. gegužės 25 d. raštu ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl informacijos apie tolimesnį sutartinių įsipareigojimų vykdymą, tuo pačiu pažymėdama, jog remiantis 2015 m. lapkričio 4 d. Sutarties-1 13.2.1. papunkčiu sutartis bet kuriuo metu gali būti nutraukta, jei ilgiau nei 3 viena po kitos einančias dienas nėra pateikiamas sulygtas energijos kiekis.

8.6.       2022 m. gegužės 27 d. el. laišku atsakovė informavo ieškovę, kad kreipėsi į Lietuvos energetikos ministeriją ir VERT su prašymu imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų sumažinti Nord Pool neteisėto ir nepagrįsto sprendimo sukeliami neigiami padariniai; iki toks sprendimas nėra atšauktas, yra galimybė įsigyti atsakovės importuojamą elektros energiją iš INTER RAO UES Kaliningrado srityje pagal dvišalę sutartį, tam būtina gauti leidimą iš VERT, o atsakovė bendradarbiautų dėl dvišalės sutarties sudarymo.

8.7.       2022 m. birželio 1 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2022 m. gegužės 26 d. VERT sustabdė atsakovės elektros importo ir nepriklausomo tiekėjo veiklos leidimų (licencijų) galiojimą, o FNTT 2022 m. gegužės 27 d. raštu informavo, kad Reglamento pagrindu atsakovei taikomos sankcijos. Šios aplinkybės (sankcijų taikymas atsakovės atžvilgiu) sudaro pagrindą konstatuoti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą ir atleisti atsakovę nuo prievolės pateikti sulygtą elektros energiją. Taip pat nurodė, jog atlieka visus reikalingus veiksmus tam, kad jos atžvilgiu taikomos valstybės institucijų sankcijos būtų kaip įmanoma greičiau panaikintos; tačiau galiojant sankcijoms atsakovė negali pateikti elektros ieškovei jokia apimtimi.

8.8.       2022 m. birželio 14 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, jog nesutinka su atsakovės susiklosčiusios situacijos vertinimu, kaip sukeltos nenugalimos jėgos aplinkybių, ir sutartinius santykius (abi sutartis ir jų pagrindu sudarytus 5 atskirus sandorių patvirtinimus) dėl Sutarčių 13.2.1. papunktyje nurodytų priežasčių – energijos nepateikimo ilgiau nei tris viena po kitos einančias dienas nutraukia nuo 2022 m. birželio 16 d.

8.9.       2022 m. spalio 3 d. raštu „Reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo“ ieškovė informavo atsakovę, jog dėl atsakovės nepateiktos elektros energijos patyrė daugiau nei 10,3 mln. nuostolių ir siūlė bendradarbiauti sudarant nuostolių atlyginimo planą. Šalims dėl nuostolių atlyginimo nesusitarus, ieškovė dėl jų atlyginimo priteisimo kreipėsi į teismą.  

9.                      Ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus prašo iš atsakovės priteisti 7 974 536,16 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo – sulygto elektros energijos kiekio nepateikimo. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės prievolės atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, nes atsakovės manymu pastarieji atsirado dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, o civilinė atsakomybė jai (atsakovei) negali būti taikoma ir dėl Tarptautinių sankcijų įstatymo numatyto reglamentavimo; taip pat šalys nesutarė dėl atsakovės prašomų priteist nuostolių dydžio, atsakovė teigė, jog ieškovė ne tik neįrodė savo patirtų nuostolių, bet ir neįrodė žalos buvimo fakto.

10.                      Pagal savo prigimtį šalių pasirašytos Sutartys yra energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartys, kurių sudarymą ir vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriaus bendrosios ir specialiosios Šeštojo skirsnio nuostatos bei specialūs šiai sričiai skirti įstatymai ir poįstatyminiais teisės aktai, jų tarpe Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros Energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (anksčiau ir toliau – Taisyklės). Taisyklių 149 punkte, be kita ko, nurodyta, jog kai vartotojui nutraukiamas arba apribojamas elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas, tiekėjas ir (ar) operatorius vartotojo reikalavimu atlygina jam dėl tiekėjo ir (ar) operatoriaus kaltės patirtus tiesioginius nuostolius, išskyrus Elektros energetikos įstatyme ir Taisyklių 150 punkte nurodytus atvejus. Taigi, šiuo atveju pirkėjas negali remtis CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu bendru visiško nuostolių atlyginimo principu ir reikalauti visų dėl sutarties netinkamo vykdymo patirtų nuostolių atlyginimo, nes specialus energijos tiekimui skirtas reglamentavimas riboja tiekėjo civilinę atsakomybę tiesioginių nuostolių atlyginimu. Būtent dėl tokio nuostolių atlyginimo šalys susitarė Sutarčių 12.1. papunktyje, numatydamos, jog jei pardavėjas pažeidžia nustatytus įsipareigojimus pateikti elektros energiją ir dėl šio pažeidimo pirkėjui nepateikiamas šalių suderintame atskiro sandorio patvirtinime nustatytas sutartinis kiekis ar jo dalis, pardavėjas privalo pirkėjui atlyginti žalą, lygią skirtumui tarp kainos, už kurią pirkėjas veikdamas ekonomiškai pagrįstu būdu, gali ar galėtų nusipirkti ar kitaip įsigyti nepateiktą elektros energijos kiekį rinkoje, ir sutartinės kainos, padaugintam iš nepateikto elektros energijos kiekio, ir remiantis tokio susitarimo pagrindu ieškovė prašo priteisti nuostolius dėl nepristatytos elektros energijos, kurie atsirado dėl to, jog nepatiektą elektros energijos kiekį ieškovė gavo (nusipirko ir (ar) pasigamino) už didesnę kainą, nei sulygo su atsakove.

11.                      Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog pagal minėtus penkis atskirus sandorio patvirtinimus atsakovė įsipareigojo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. patiekti ieškovei 105 120 MWh elektros energijos kiekį, nutraukus sutartinius santykius 2022 m. birželio 16 d., liko nepatiektas 664 524 MWh elektros energijos kiekis, kurį iš dalies – 57 899 MWh ieškovė gavo iš kitų šaltinių ir prašo atlyginti dėl to patirtas išlaidas. 

12.                      Pagal CK 6.221 straipsnį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė nutraukti sutartį dėl nenugalimos jėgos sąlygų buvimo ir ją vienašališkai nutraukė vadovaudamasi Sutarčių 13.2.1. papunkčiu dėl atsakovės kaltės – dėl ilgiau nei tris viena po kitos einančias dienas elektros energijos neteikimo. Atsakovė sutarties nutraukimo teisėtumo neginčijo, tačiau mano, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja nuostolių priteisimo, nes Sutartimis sulygtas rezultatas buvo nepasiektas dėl nenugalimos jėgos, t. y. dėl pritaikytų ribojamųjų priemonių (sankcijų), o sutarčių neįvykdžius tokiu pagrindu pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą civilinė atsakomybė negali kilti.

13.                      Vertinant tokią atsakovės poziciją visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, jog nenugalima jėga, kaip civilinę atsakomybę šalinantis veiksnys, numatyta tiek norminiuose teisės aktuose, pvz.: Taisyklių 150.3 papunktyje reglamentuota, jog tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, tiek šalių sutartinėse nuostatose – Sutarčių 11 ir 12 punktuose, be kita ko, numatyta, kad dėl energijos nepateikimo pirkėjo patirta žala atlyginama, jei atsirado ne dėl nenugalimos jėgos.

14.                      CK 6.212 straipsnyje numatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos egzistuojant force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

15.                      Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, nesutikdama su atsakovės atleidimu nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, teigė, jog nagrinėjamu atveju sutartinių prievolių neįvykdymą lėmė ne ribojamųjų priemonių FNTT 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu (įsakymu) atsakovei taikymas, o galimybės įsigyti elektros energiją iš biržos sustabdymas bei veiklos vykdymui būtinos licencijos galiojimo sustabdymas, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra laikoma nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Su tokia ieškovės pozicija sutiktina tik iš dalies.

16.                      Iš tiesų, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių 4 punktą veiklai vykdyti būtinų leidimų ir (ar) licencijų neturėjimas negali būti vertinama kaip nenugalima jėga. Tačiau, įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių seką, teismo vertinimu, atsakovės galimybių prekiauti Nord Pool biržoje sustabdymas ir vėlesnis leidimo užsiimti elektros energijos tiekėjo veikla sustabdymas ir panaikinimas nebuvo savarankiški, nuo atsakovei FNTT 2022 m. balandžio 28 d. pritaikytų ribojamųjų priemonių nepriklausantys veiksmai, o verčiau tokių ribojamųjų priemonių pasekmė. 

17.                      Kaip matyti iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, 2022 m. gegužės 24 d. įvyko VERT skubos tvarka sušauktas posėdis, kurio metu buvo pritarta pakeisti Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), papildant jį, be kita ko, 4.10 ir 251 papunkčiais, numatančiais, jog finansinio pajėgumo vertinimas atliekamas gavus informaciją iš atsakingų institucijų dėl Ūkio subjektui taikomų finansinių sankcijų ir (ar) biržos operatoriaus dėl Ūkio subjekto prekybos apribojimo ir (ar) sustabdymo, taip pat vadovaujantis FNTT viešai skelbiama informacija apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, bei 252 papunkčiu, kuriame reglamentuota, jog dėl Ūkio subjektui pritaikytų finansinių sankcijų ir (ar) biržos operatoriaus Ūkio subjektui taikomo prekybos apribojimo ir (ar) sustabdymo, Ūkio subjekto finansinį pajėgumą VERT vertina kaip nepakankamą. Iš 2022 m. gegužės 25 d. VERT nutarimo Nr. O5E-717 matyti, kad pakeisto Aprašo pagrindu atsakovė buvo įspėta, jog įvertinus FNTT viešai skelbiamus duomenis, apie atsakovei taikomas ribojamąsias priemones, ir informaciją, kad Nord Pool sustabdė atsakovės prekybą Nord Pool biržoje, remiantis Aprašo 252 papunkčiu VERT konstatavo, kad atsakovės finansinis pajėgumas vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje yra nepakankamas, įpareigojo atsakovę iki 2022 m. gegužės 26 d. pašalinti šį pažeidimą ir įspėjo, jog tinkamai neįvykdžius aukščiau nurodyto įpareigojimo bus pradėta leidimo importuoti elektros energiją iš Rusijos Federacijos ir leidimo vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą galiojimo sustabdymo procedūra. Vėlesniais VERT sprendimais atsakovės leidimai verstis nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla buvo sustabdyti ir panaikinti.

18.                      Taigi leidimų, būtinų ieškovei prisiimtų sutartinių įsipareigojimų įvykdymui, netekimas buvo betarpiškai susijęs su FNTT ribojamųjų priemonių atsakovei taikymu. Dėl nurodyto tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti būtina įvertinti, ar tarptautinių sankcijų atsakovei pritaikymas gali būti vertinamas kaip nenugalimos jėgos aplinkybė, atleidžianti nuo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Tokiam vertinimui atlikti visų pirma būtina įvertinti tokių sankcijų prigimtį ir jų sukeliančias pasekmes.

19.                      Tarptautinių sankcijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia tarptautinių sankcijų sąvoką. Tai Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos ekonominės, finansinės, politinės, susisiekimo, socialinės, taip pat kitokius apribojimus ir įpareigojimus nustatančios tarptautinės sankcijos. Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys (Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tarptautinės sankcijos, nustatytos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, įgyvendinamos visa apimtimi (Tarptautinių sankcijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja (Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms; sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu. (Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 2–3 dalys). FNTT, kaip institucija užtikrinanti finansinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje, be kita ko, analizuoja fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos ir tiekia atitinkamą informaciją finansines sankcijas įgyvendinantiems subjektams (Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 3–4 dalys).

20.                      2014 m. kovo 17 d. buvo priimtas Reglamentas Nr. 269/2014, kuriuo buvo nustatytos ribojimo priemonės, taikytinos atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi. Minėto reglamento I priede buvo išvardinti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems taikytinos ribojimo priemonės. Reglamento 2 straipsnyje įtvirtinta, kad įšaldomos visos šio Reglamento I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. To paties straipsnio 2 dalyje pažymima, kad nesuteikiama galimybė šio Reglamento I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų naudai. Reglamento 269/2014 4 straipsnio 1 dalies (a) punkte nustatyta, kad nukrypdamos nuo Reglamento 2 straipsnio, valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis arba ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kurias šios institucijos laiko tinkamomis, jei jos nustatė, kad lėšos ar ekonominiai ištekliai yra: a) reikalingi I priede išvardytų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba įstaigų, taip pat nuo tų fizinių asmenų priklausomų šeimos narių pagrindiniams poreikiams tenkinti, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, nuomą arba hipoteką, vaistus ir gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir komunalines paslaugas.

21.                      Iš nurodyto teisinio reglamentavimo nagrinėjamo ginčo kontekste spręstina, jog FNTT, kaip tarptautines sankcijas įgyvendinančiai institucijai, nusprendus taikyti atsakovės atžvilgiu ribojamąsias priemones – lėšų ir turto iššaldymą (nevertinant tokio sprendimo (ne)teisėtumo, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalyku), šalių iki tokių priemonių taikymo sudarytos Sutartys, kaip expressis verbis numatyta Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, privalėjo būti nedelsiant nutrauktos (vienašališkai ar šalių susitarimu) arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiui.

22.                      Padarytų išvadų kontekste teismas negali sutikti su ieškovės pozicija, kad dėl pritaikytų sankcijų nagrinėjamu atveju buvo apribota tik ieškovės teisė atsiskaityti su atsakove už tiekiamą elektros energiją, tačiau ieškovės prievolė priimti bei atsakovės teisė teikti elektros energiją nebuvo apribotos, todėl pritaikytos sankcijos netrukdė šalių sutartinių santykių tęsimui ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Toks ieškovės tarptautinių sankcijų įgyvendinimui skirto reglamentavimo interpretavimas, teismo vertinimu, yra visiškai nesuderinamas su ekonominių sankcijų taikymo tikslu – įšaldyti visą sankcionuoto subjekto turtą (tiek lėšas, tiek kitą turtą, kuriuo toks subjektas, pvz.: prekiauja), taip pat yra nesąžiningas kitos šalies – atsakovės, su kuria ieškovė iki sankcijų pritaikymo turėjo ilgalaikę bendradarbiavimo praktiką (iš ko galima spręsti, kad ją vertino kaip patikimą verslo partnerį), atžvilgiu, nes reikštų, jog pritaikius atsakovės atžvilgiu ribojamąsias priemones, ši privalėtų sankcijų galiojimo metu vienašališkai vykdyti Sutartis (tiekti elektros energiją ieškovei, žinodama, jog negaus už tai apmokėjimo), nors pagal CK 6.64 straipsnį priepriešinių (šiuo atveju – atsiskaitymo) prievolių nevykdymas sudaro prielaidas sustabdyti prievolių vykdymą. Be to, kaip minėta, tokiu atveju, jei nepaisant pritaikytų ribojamųjų priemonių atsakovė visgi vykdytų savo prievoles pagal Sutartis, jos disponuojamo turto (tiek lėšų, tiek disponuojamos elektros energijos) masė kistų, todėl būtų pažeistos tarptautinės sankcijos, ir kaip teisingai paminėjo atsakovės atstovas, už tai jai galėtų būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės.

23.                      Atsižvelgiant į tai, kad tarptautinės sankcijos turi retrospektyvųjį poveikį, t. y. jas pritaikius, draudžiama vykdyti iki tokio pritaikymo sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusias prievoles, taip pat tai, jog šalių ginčo sandorių sudarymo metu jokie apribojimai atsakovės atžvilgiu nebuvo taikomi, konstatuotinos dvi pirmos nenugalimo jėgai nustatyti būtinos sąlygos. Tarp šalių kilo ginčas dėl kitų dviejų sąlygų – nenuspėjamumo ir išoriškumo buvimo.

24.                      Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog atsakovė privalėjo suvokti ir numatyti galimų sankcijų tikimybę, nes Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą prasidėjo dar 2014 metais, todėl atsakovė, būdama rūpestingu verslininku, privalėjo įtarti, kad jos ryšiai su V. P. nulems vienus ar kitus tarptautinių ar nacionalinių institucijų veiksmus jos atžvilgiu. Su tokia ieškovės pozicija teismas neturi pagrindo sutikti. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į iš Reglamento visuotinio privalomumo išplaukiančią pareigą kiekvienam juridiniam asmeniui, subjektui ar įstaigai, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybių narių teisę, taip pat vykdo visą ar dalį verslo ES, savarankiškai (nepriklausomai nuo FNTT ar kitų institucijų nuomones) vertinti savo esamų ar būsimų verslo partnerių sąsajas su subjektu (-ais), kuriam (-iems) yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Tokia pareiga nuo Reglamento priėmimo 2014 metais yra taikoma ir ieškovei, tačiau tai nekliudė šalims užmegzti sutartinius santykius 2015 metais ir juos tęsti iki 2022 metų, kuomet atsakovės atžvilgiu FNTT sprendimu buvo pritaikytos ribojamosios priemonės. Kartu atkreiptinas dėmesys į ieškovės pozicijos prieštaringumą, kuomet viena vertus ieškovė teigia, jog dėl atsakovės sąsajų su sankcionuotais asmenimis atsakovė privalėjo numatyti ribojamųjų priemonių jos atžvilgiu taikymą, t. y. vertina, jog tokio priemonės jai yra taikomos pagrįstai, kita vertus, po ribojamųjų priemonių FNTT pritaikymo ieškovė reikalavo tęsti sutartinius santykius ir vykdyti abipusius sutartinius įsipareigojimus, nepaisant atsakovei taikomo lėšų ir turto įšaldymo.

25.                      Be to, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad dėl ribojamųjų priemonių taikymo atsakovei dėl jos galimų sąsajų su sankcionuotais asmenims ES valstybėse narėse nėra vieningos praktikos: nors, kaip atsiliepime nurodė FNTT, atsakovės patronuojamoji bendrovė Lenkijos įmonė „IRL Polska SP. z o. o.“ (juridinio asmens kodas 0000436992) ir atsakovės patronuojamoji bendrovė Latvijos įmonė „SIA Inter Rao Latvia“ (juridinio asmens kodas 40103268639) yra įtrauktos į minėtų valstybių sankcionuojamų subjektų sąrašą, tačiau, kaip nurodė atsakovė (pateikė 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir 2023 m. gruodžio 11 d. elektroninį susirašinėjimą su Suomijos valstybinėmis institucijomis) ir ko nepaneigė byloje dalyvaujantys asmenys, RAO Nordic Oy, kuriai priklauso 51 procentas atsakovės akcijų, jokios sankcijos Suomijoje nėra taikomos. Lietuva ribojamąsias priemones atsakovės atžvilgiu pritaikė tik 2022 m. balandžio mėnesį ir dėl to šiuo metu vyksta teisminiai ginčai, pati ES jokių sankcijų atsakovės atžvilgiu netaiko, t. y. bylos nagrinėjimo metu atsakovė nėra įtraukta į Reglamentu sankcionuotų asmenų sąrašą; Europos Taryba atsakyme atsakovės atstovui nurodė, kad nei atsakovė, nei jos pagrindinė akcininkė RAO Nordic Oy ar jos vienintelė akcininkė Inter Rao UES, nei atsakovės dukterinės įmonės IRL Polska arba UAB Vydmantai wind park nėra įtraukti į Europos Sąjungos sankcionuotų asmenų sąrašus, pateiktus Reglamento Nr. 269/2014 I priede ir Sprendimo Nr. 2014/145/BUSP I priede. Iš atsakovės struktūros matyti, kad jos kapitalo dalį dalinasi trys akcininkų grupės: (i) daugiau nei 4 000 mažmeninių investuotojų, įsigiję akcijas iš Varšuvos akcijų biržos (19,89 procentų), (ii) Lietuvoje registruota įmonė UAB „Scaent Baltic“ (29,11 procentų), (iii) Suomijos įmonė RAO Nordic Oy (51 procentai), kurios 100 procentų akcijų priklauso Inter Rao UES. Duomenų, apie RAO Nordic Oy sąsajas su sankcionuotais asmenimis byloje nėra, todėl nurodytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog atsakovė negalėjo numatyti, o tuo labiau kontroliuoti ribojamųjų priemonių jos atžvilgiu taikymo, nes tokių sankcijų taikymas nebuvo nulemtas jos pagrindinės akcininkės, bet galimai jos savininkės ir (ar) jos akcininkų sąsajų su sankcionuotais asmenimis (kas bus nustatyta administracine tvarka nagrinėjamose bylose dėl sankcijų atsakovei taikymo teisėtumo). Todėl įvertinus nustatytų aplinkybių visumą konstatuotina, jog sutartinių prievolių ieškovei atsakovė neįvykdė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ir dėl to jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.212 straipsnis, Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).

26.                      Konstatavus, jog atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl nepateikto 64 524 MWh kiekio elektros energijos, nėra pagrindo vertinti atsakovės prašomų priteisti nuostolių pagrįstumo. Tačiau, siekdamas pasisakyti visais pagrindiniais šalių ginčo aspektais, teismas pažymi, jog vadovaudamasis šalių įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis vertina, kad ieškovė tinkamai pagrindė prašomų priteisti nuostolių dydį, o atsakovė jų nepaneigė, t. y. nesant atsakovę nuo civilinės atsakomybės atleidžiančių pagrindų, ieškovės ieškinys galėtų būti tenkinamas visiškai. Tokia išvadą teismas daro įvertindamas tai, kad: i) šalys pačios sulygo dėl nepristatytos elektros energijos kiekio kompensavimo būdo ir nuostolių apskaičiavimo, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl nuostolių apskaičiavimo taikant nutrauktos ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumo metodą; ii) nepristatytą elektros energijos kiekį atsakovė įsigijo iš viešo konkurso būdu nustatytų ir vienintelių dviejuose konkursuose dalyvavusių subjektų, todėl jų pasiūlyta kaina atitiko rinkos kainą; iii) ieškovės pasigamintos elektros energijos kaina neviršija iš konkurse dalyvavusių asmenų nupirktos elektros energijos kainos, todėl taip pat atitinka rinkos kainą (yra netgi mažesnė); iv) šalių sudarytose Sutartyse nenumatyta ieškovei pareigos atsakovės nepristatytą elektros energijos kiekį pasigaminti pačiai, priešingai, šalių sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių 12.1. papunktyje nurodyta, jog turi būti vertinamas kainų skirtumas tarp kainos, kurią pirkėjas (ieškovė) „veikdama ekonomiškai pagrįstu būdu, gali ar galėtų nusipirkti ar kitaip įsigyti“, t. y. yra kalbama apie nepateiktos elektros energijos įsigijimą pirkimo–pardavimo ar kitokiu būdu (pvz.: mainų sutarties pagrindu, ar kt.), tačiau tai niekaip neįpareigoja ieškovę nepateiktą elektros energiją gamintis pačiai. Priešingas sutartinių sąlygų aiškinimas būtų nelogiškas, nes pirkimo–pardavimo santykių tarp šalių susiklostymas suponuoja ieškovės valią pirkti, o ne gamintis pačiai šalių sulygtą elektros energijos kiekį, todėl, atitinkamai, atsakovės samprotavimai dėl įrodymų apie ieškovės pasigamintos elektros energijos savikainą nebuvimo patirtų nuostolių pagrįstumui įvertinti neturi jokios teisinės reikšmės, be to, tokie atsakovo atstovo argumentai apie įrodymų trūkumą buvo pareikšti tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, dėl ko ieškovei buvo užkirstas kelias į juos atsikirsti, todėl negalėtų būti vertinami ginčo kontekste. Atitinkamai, nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetas teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovės dėl nepristatytos elektros energijos patirti nuostoliai paskaičiuoti ir pagrįsti tinkamai, šalių Sutartyse sulygtu būdu.

27.                      Dėl kitų šalių nurodytų argumentų (pavyzdžiui, dėl ieškovės patvirtintos elektros energijos įsigijimo strategijos, poreikio dar kartą spręsti bylos sustabdymo klausimą ir kt.) teismas nepasisako, nes jie neturėjo jokios reikšmės sprendimui byloje priimti. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas taip pat nepasisako dėl šalių į bylą pateiktų teisininkų išvadų, kurios nelaikytinos įrodymais CPK prasme (nes negali nei patvirtinti, nei paneigti šalių nurodytų faktinių aplinkybių), ir kuriomis vadovautis teismas neturi pareigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-348-798/2023, 50 punktas).

28.                      Atmetus ieškinį, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 150 straipsnio 2 dalis).

29.                      Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovė turi teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi atsakovė duomenų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, teismas šiuo klausimu nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės AB „INTER RAO Lietuva“, juridinio asmens kodas 126119913, turto areštą 8 388 760,65 Eur sumai (Turto arešto aktų registro Nr. TA2-23-117858).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                               Kristina Lysionok