Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1302-460/2012
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-01527-2012-1)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S) 128.17; 122.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugpjūčio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės (apeliantės) D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3678-144/2012 pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
kreditorius Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad pagal 2008-05-10 tarp jo ir skolininkės D. B. sudarytą kredito sutartį Nr. KK 08/05/64D (su vėlesniais pakeitimais) suteikė D. B. kreditą. Kredito sutartis su kredito gavėja yra nutraukta, nes skolininkė nevykdė prievolių pagal kredito sutartį, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistus daiktus.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-12 nutartimi tenkino kreditoriaus pareiškimą, areštavo įkeistus daiktus: 1) žemės sklypą, bendro 1,2548 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) žemės sklypą, bendro 0,4800 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypą, bendro 0,5509 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) žemės sklypą, bendro 1,2104 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) žemės sklypą, bendro 1,5100 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) žemės sklypą, bendro 0,1000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7) žemės sklypą, bendro 0,1300 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Klaipėdoje, nuosavybės teise priklausančius UAB „Vicus“, įm. k. 135491720, buveinė – Savanorių pr. 375, Kaunas, ir įspėjo skolininkę ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-12 nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kreditorius nepagrįstai nutraukė kredito sutartį prieš terminą, o teismas nevertino faktinių aplinkybių. Pažymi, kad ji 2012-01-04 ir 2012-02-06 raštais kreipėsi į kreditorių dėl sutarties atnaujinimo, nurodydama, jog pagerėjus jos finansiniai situacijai, ji pasiruošusi mokėti įmokas pagal sutartį ir siekia atnaujinti nutrauktą sutartį. Kreditorius 2012-01-24 raštu Nr. OUT-2348 nurodė, kad svarstytų sutarties atnaujinimo klausimą, tačiau tam reikalinga, kad iki 2012-02-07 būtų padengta 10 460,88 EUR skola. Skolininkė teigia, kad tokia kreditoriaus sąlyga yra neprotinga ir nesąžininga, toks pareiškimas pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, kadangi kreditoriaus reikalaujamos sumos neįmanoma per tokį trumpą laiką – iki 2012-02-07 padengti. Apeliantė nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad ji inicijavo derybas dėl sutarties atnaujinimo, kad dabartinė jos finansinė padėtis leidžia toliau vykdyti prievoles pagal sutartį, yra pagrindas kreditoriaus veiksmus laikyti nesąžiningais (b. l. 68–69).
Atsiliepime kreditorius prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-12 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog su apeliante sutartį nutraukė tik po sistemingų mokėjimo prievolių vykdymo pažeidimų. Kreditorius pažymi, jog prieš nutraukiant sutartį įspėjo skolininkę sumokėti skolą, tačiau skola nebuvo grąžinta, todėl bankas kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Taip pat pažymi, jog skolininkė, nei prašydama atnaujini sutartį, nei vėliau, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pagerėjusią jos finansinę padėtį (b. l. 76–82).
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantams buvo areštuotas turtas, pagrįstumas ir teisėtumas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-05-10 tarp kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus ir kredito gavėjos D. B. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. KK 08/05/64D, pagal kurią D. B. buvo suteiktas 1 650 000 Lt dydžio kreditas vartojimo poreikiams tenkinti. Suteikto kredito užtikrinimui įkeisti 7 žemės sklypai, esantys Klaipėdoje, priklausantis UAB “Vicus” (b. l. 8–9). 2009-05-04 papildomu susitarimu Nr. KKP 09/05/081 prie kredito sutarties prievolės užtikinimui įkeistas 0,9200 ha ploto žemės sklypas, esantis Baniškių k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r., priklausantis UAB „Vekšis“ (b. l. 17–21). Šalys 2009-09-02 sudarė dar vieną papildomą susitarimą Nr. KKP 09/09/231, kuriuo sutarties prievolės užtikinimui įkeistas 9,3500 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilkų k., Plungės r., priklausantis UAB „VKK Klaipėda“ (b. l. 30–33). Apeliantė ir bankas 2009-12-17 sudarė papildomą susitarimą Nr. KKP 09/12/451, kurio preambulės 3 punkte konstatuota, jog skolininkė pažeidžia mokėjimo prievoles (b. l. 42–43). Kadangi skolininkė nevykdė prievolių pagal kredito sutartį, kreditorius 2011-11-24 nutraukė kredito sutartį su kredito gavėjai (skolininke).
Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) CK 6.70 straipsnis). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Aktualu pažymėti ir tai, jog vadovaujantis CPK 558 straipsnio 1 dalimi, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.
Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamoje byloje kreditas skolininkei suteiktas kaip fiziniam asmeniui vartojimo poreikiams tenkinti, todėl galima daryti išvadą, kad tarp skolininkės ir banko buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Nustatyta, kad kredito sutartį bankas vienašališkai nutraukė susidarius 10 460,88 EUR skolai. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis). Pabrėžtina, kad 2009-05-04 tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl mokėjimo prievolių vėlavimo (b. l. 17–21), 2009-09-02 papildomu susitarimu bankas sutiko tęsti sutartinius įsipareigojimus nors skolininkė vėlavo vykdyti mokėjimus (b. l. 30–33), 2009-12-17 vėluojant grąžinti įmokas, buvo pakeistas kredito įmokų grąžinimo terminas (b. l. 42–43), 2010-09-24 papildomu susitarimu šalys susitarė, jog vieneriems metams bus atidėtas įmokų mokėjimas – iki 2011-09-05, paliekant pareigą mokėti palūkanas už kredito naudojimą (b. l. 44–47). Kreditorius 2011-11-09 kreipėsi į skolininkę su raginimu sumokėti skolą ir įspėjo, kad neįvykdžius įpareigojimo, kredito sutartis vienašališkai bus nutraukta nuo 2011-11-24 (b. l. 48). Atsižvelgiant į tai, kad ne kartą buvo priimti papildomi susitarimai dėl vėluojamų mokėti įmokų, kad skolininkei buvo atidėti mokėjimai, darytina išvada, jog skolininkei buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti, todėl apeliantės teiginiai, kad kredito sutarties nutraukimas pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, yra nepagrįsti ir darytina išvada, jog sutartis nutraukta tinkamai laikantis sutartyje nustatytos tvarkos.
Kadangi skolininkė tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui pagal kredito sutartį, kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ši aplinkybė ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankama prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą bei teisėtą, priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą bei raštu įspėti skolininkę ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-12 nutartį nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kreditorius Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyrius pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Juo prašo iš apeliantės priteisti banko patirtas 1 651,65 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apeliantės atskirojo skundo procesinis sprendimas priimtas jos nenaudai. Mokėjimo pavedimas (b. l. 96) patvirtina, kad Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyrius sumokėjo pagal 2012-06-05 sąskaitą MAQS Nr. 12-0482 už advokato suteiktas teisines paslaugas. Pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacija) 8.15 p. (taikant analogiją) už atsiliepimą į atskirąjį skundą rekomenduojama maksimali 0,5 MMA suma, t. y. 0.5×800 Lt (paslaugų teikimo metu galiojęs dydis)=400 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad bylos apimtis nėra didelė, byla nereikalavo specialių žinių, byla nėra sudėtinga, teismas mano, jog nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijoje nurodyto bylinėjimosi išlaidų dydžio. Esant tokioms aplinkybėms iš dalies tenkintinas kreditoriaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 400 Lt, jos priteistinos iš apeliantės kreditoriui (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės D. B. 400 Lt teisinės pagalbos išlaidų kreditoriui Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriui.
Teisėja Aušra Maškevičienė