Administracinė byla Nr. I-3917-580/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02589-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija 26; 38; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui M. Š.,
atsakovo atstovėms Jelenai Polijančuk ir Ingridai Kliukienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. Š. ir N. V. skundą atsakovui Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjai M. Š. ir N. V. prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) 2014-04-17 sprendimą; 2) panaikinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-03-03 atsakymą Nr. (11.7-53)SD-1468; 3) įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją išnagrinėti pareiškėjų 2014-02-24 skundą.
Paaiškino, kad M. Š. ir N. V. su 2013-10-14 prašymu kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) veiksmų, atsisakant ištirti aplinkybes, susijusias su AB „Verpstas“ netinkamu darbo organizavimu bei darbo teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų pažeidimais. Pareiškėjai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2013-11-25 raštu Nr. S-2013-10033 buvo informuoti, kad skundas persiųstas nagrinėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Atsakovo 2014-03-03 raštu pareiškėjai informuoti, kad klausimai yra pakartotiniai, į juos pateikti atsakymai 2013-12-18 raštu Nr. (11.2-53)SD-8578, 2014-01-13 raštu Nr. (11.7-53)SD-226 ir 2014-02-14 raštu Nr. (11.7-53)SD-1100, todėl 2014-02-24 prašymas nebus nagrinėjamas. Šį raštą pareiškėjai apskundė Komisijai, kuri 2014-04-17 sprendimu skundą atmetė. VAGK sprendime pažymėta, kad M. Š. atleidimo iš AB „Verpstas“ klausimas buvo sprendžiamas teismuose. Šiaulių apylinkės teismas 2012-09-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3889-841/2012 M. Š. ieškinio dalį dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmetė bei konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog AB „Verpstas“ mažino etatus. Šiaulių apygardos teismas 2013-01-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-32-357/2013 Šiaulių apylinkės teismo 2012-09-20 sprendimą paliko nepakeistą. N. V. atleidimo iš AB „Verpstas“ klausimas buvo išspręstas 2012-12-11 tarp N. V. ir AB „Verpstas“ sudaryta taikos sutartimi, kuri buvo patvirtinta Šiaulių apylinkės teismo 2012-12-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4345-901/2012. Komisija taip pat rėmėsi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013-10-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1378-257/2013, kuriame teismas nurodė, kad M. Š. prašymas konstatuoti, jog AB „Verpstas“ 2012-04-17 įsakymas Nr. 1-72, kuriuo jis buvo atleistas iš darbo, galioja atgal, taip pat prašymas atšaukti neteisingą atleidimo iš darbo įrašą, yra tiesiogiai susiję su M. Š. atleidimu iš darbo AB „Verpstas“, todėl buvo išnagrinėti teismuose. Komisijos nuomone, Šiaulių miesto apylinkės teismas, Šiaulių apygardos teismas ir Šiaulių apygardos administracinis teismas yra nagrinėję ir pasisakę dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 2014-02-24 prašyme keliamų klausimų. M. Š. bei N. V. nuomone, VAGK 2014-04-17 sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai identifikavus ginčo dalyką, nepagrįstai nustačius, kad keliamus klausimus jau išnagrinėjo teismai.
Pažymėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai svarstyti buvo persiųsti pareiškėjų skundai, kuriuose keliami klausimai dėl šiai ministerijai tiesiogiai pavaldžios įstaigos – VDI –neveikimo, nesiimant priemonių ištirti skundą, aiškinantis dėl AB „Verpstas“ padarytų įstatymų pažeidimų. Atsakovas M. Š. ir N. V. skundų dėl VDI netyrė ir apsiribojo formaliu konstatavimu. VAGK 2014-04-17 sprendime bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštuose nepagrįstai remiamasi teismų sprendimais. Skunduose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pareiškėjai prašo ištirti atsakovo netinkamus veiksmus, tuo tarpu teisminiuose procesuose šie klausimai nebuvo nagrinėjami. Šiaulių miesto apylinkės teismas, Šiaulių apygardos teismas ir Šiaulių apygardos administracinis teismas nėra nagrinėję ir pasisakę dėl šių klausimų: 1) ar apsaugos kontrolierių pareiginių nuostatų klastojimas nėra įstatymų pažeidimas; 2) kokiais įstatymais remiantis AB „Verpstas“ turėjo teisę tikrinti nepavaldžių įmonių, organizacijų darbuotojus bei transportą, dokumentus ir t. t.; 3) ar panaikinti apsaugos kontrolierių etatai; 4) ar įsakymas galioja atgal; 5) ar turi būti atšauktas darbo sutarties įrašas, kuria nurodytas atleidimo iš darbo pagrindas, nesantis Darbo kodekse. Pažymėjo, kad klausimas, susijęs su AB „Verpstas“ 2012-04-17 įsakymo Nr. 1-72 galiojimu atgal, yra teisiškai reikšmingas (nors darbdavys AB „Verpstas“ nurodo, kad M. Š. atleido iš darbo nuo 2012-04-16, tačiau įsakymas dėl atleidimo iš darbo priimtas tik 2012-04-17, todėl pareiškėjas būti laikomas atleistu iš darbo nuo 2012-04-17; tai yra susiję ir su tinkamu su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimu atsiskaitant su juo). M. Š. ir N. V. klausimų išnagrinėjimas yra susijęs su teisinėmis pasekmėmis darbo teisiniuose santykiuose, tokių klausimų nagrinėjimas priklauso VDI kompetencijai.
Pareiškėjas M. Š. teismo posėdyje prašė skundą tenkinti, palaikė skundo argumentus, pareiškėjas N. V. teismo posėdyje nedalyvavo, pranešta tinkamai.
Atsakovas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad atsakovas 2013-11-28 gavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto persiųstą M. Š. ir N. V. 2013-10-14 prašymą dėl galimai neteisėto atleidimo iš darbo AB „Verpstas“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo šį prašymą ir pateikė 2013-12-18 atsakymą Nr. (11.2-53)SD-8578. Pareiškėjų prašyme buvo nurodyta, kad 2013-04-24 M. Š. kreipėsi į VDI Šiaulių teritorinį skyrių. Pareiškėjas kėlė klausimus dėl AB „Verpstas“ apsaugos kontrolierių pareiginių nuostatų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais bei AB „Verpstas“ apsaugos kontrolierių etatų panaikinimo. VDI Šiaulių teritorinio skyriaus 2013-05-10 sprendimo Nr.(4)SD-6240 pagrįstumas buvo apskųstas VDI, kuri 2013-05-31 sprendime Nr.(25)SD-7218 pripažino, kad VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius pagrįstai priėmė 2013-05-10 sprendimą Nr. (4)SD-6240 palikti nenagrinėtu M. Š. 2013-04-24 prašymą, nes jame nepateikta naujų faktinių duomenų. VDI konstatavo, kad šiame prašyme pateikti klausimai, susiję su pareiškėjo darbo santykiais AB „Verpstas“, išnagrinėti teismuose ir priimti įsiteisėję teismų sprendimai – Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-20 sprendimas ir Šiaulių apygardos teismo 2013-01-14 nutartis.
Pareiškėjų 2013-10-14 prašyme pažymėta, kad M. Š. 2013-05-30 kreipėsi į VDI Šiaulių skyrių dėl atleidimo iš darbo, įsakymo galiojimo atgal bei neteisingo atleidimo iš darbo įrašo atšaukimo, kurį pareiškėjas 2013-06-20 apskundė VDI. VDI 2013-07-11 priėmė sprendimą Nr. (25)SD-7631, kuriuo VDI Šiaulių teritorinio skyriaus 2013-06-10 sprendimą Nr. (4)SD-7631 paliko galioti bei konstatavo, kad VDI Šiaulių skyrius, palikdamas nenagrinėtu pareiškėjo 2013-05-30 prašymą, kadangi VDI pareigūnai nėra įgalioti nagrinėti klausimų, kurie jau išnagrinėti teismuose, veikė pagal kompetenciją. Pareiškėjas 2013-07-22 apskundė VDI 2013-07-11 sprendimą Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuris 2013-10-19 sprendime konstatavo, kad M. Š. kelia klausimus, kurie buvo išnagrinėti 2012-09-20 Šiaulių miesto apylinkės teisme ir 2013-01-14 Šiaulių apygardos teisme, naujų aplinkybių nenurodyta.
Atsakovo 2013-12-18 atsakyme konstatuota, kad pareiškėjų 2013-10-14 prašyme keliami klausimai yra tiesiogiai susiję su M. Š. atleidimu iš darbo teisėtumu, dėl kurio jau priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai. Įstatymai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai nesuteikia teisės naikinti VDI sprendimų. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014-01-13 raštu Nr. (11.7-53)SD-226, atsakydama į pareiškėjų 2013-12-31 prašymo 1 ir 3 klausimus, pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismas 2013-09-02 išnagrinėjo M. Š. ir N. V. atskirąjį skundą bei nutarė Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-11 nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškinį, palikti nepakeistą, kadangi M. Š. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu klausimas buvo išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2013-01-14 nutartimi, kuria Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-20 sprendimas paliktas nepakeistas. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-12-12 nutartimi patvirtino N. V. ir AB „Verpstas“ taikos sutartį byloje pagal ieškovo N. V. ieškinį atsakovui AB „Verpstas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Teismo vertinimu, ieškinyje nurodomos aplinkybės negali būti pripažįstamos nauju ieškinio pagrindu, nes yra išvestinės iš ankstesnių bylų. Atsakydama į pareiškėjų 2013-12-31 prašymo 4 ir 5 klausimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipė dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismas 2013-01-14 išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. apeliacinį skundą atsakovui AB „Verpstas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-20 sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas buvo informuotas apie paskirtas nuobaudas, jam raštu buvo siunčiama informacija bei reikalaujama pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, tačiau paaiškinimų nepateikė. Teismas nurodė, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimus, kurie pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą yra laikomi šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais. Teismas atmetė argumentus, kad ieškovas turėjo būti atleistas pagal etatų mažinimą ir nurodė, kad nepateikta duomenų dėl pakeistų darbo sąlygų. Teismas laikė nereikšmingu argumentą, kad darbo sutartyje neteisingai pažymėtas ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas – straipsnio dalis, nes atleidimą patvirtinančiu dokumentu laikė įsakymą dėl atleidimo iš darbo.
Atsakovas 2014-01-21 gavo pareiškėjų 2014-01-16 pakartotinį prašymą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014-02-14 rašte Nr. (11.7-53)SD-1100 nurodė, kad atsakovo 2014-01-13 rašte Nr. (11.7-53)-226 pateikti atsakymai į pareiškėjų 2013-12-31 prašyme keliamus klausimus. Atsakovas 2014-02-25 gavo pareiškėjų 2014-02-24 pakartotinį prašymą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014-03-03 rašte Nr. (11.7-53)SD-1468 pažymėjo, kad pareiškėjų prašyme keliami pakartotiniai klausimai. Vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės), 12 punktu, M. Š. ir N. V. 2014-02-24 prašymas buvo nenagrinėjamas. Pareiškėjai kreipėsi į Komisiją, kuri 2014-04-17 sprendimu Nr. 3R-171(AG-140/04-2014) jų skundą atmetė. Tvirtina, kad VAGK pagrįstai vadovavosi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-20 sprendimu bei Šiaulių apygardos teismo 2013-01-14 sprendimu, kurie yra įsiteisėję. Pažymėjo, kad į VDI Šiaulių skyrių pareiškėjai kreipėsi po bendrosios kompetencijos teismų sprendimų priėmimo, todėl VDI Šiaulių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius pagrįstai nenagrinėjo M. Š. ir N. V. keliamų klausimų.
Teismo posėdyje atsakovo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-736/2014 pareiškėjų skundas dėl VDI atsakymų buvo atmestas.
Skundas atmestinas.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. Š. ir N. V. su 2013-04-24 prašymu kreipėsi į VDI Šiaulių teritorinį skyrių ir prašė AB „Verpstas“ apsaugos kontrolierių pareiginius nuostatus pripažinti neteisėtais bei negaliojančiais ir ištirti, ar buvo panaikinti AB „Verpstas“ apsaugos kontrolierių etatai (VAGK byla Nr. AG-140/04-2014, l. 65–66). VDI Šiaulių teritorinis skyrius 2013-05-10 raštu Nr. (4)SD-6240 pareiškėjų prašymą paliko nenagrinėtą, kadangi į tuos pačius klausimus jiems buvo atsakyta VDI Šiaulių teritorinio skyriaus 2012-11-06 raštu (4)SD-16374 ir 2013-01-23 raštu (25)SD-1151 (VAGK byla, l. 67).
M. Š. 2013-05-30 prašymu kreipėsi į VDI ir prašė nustatyti, ar AB „Verpstas“ 2012-04-17 įsakymas Nr. 1-72 galioja atgal ir kokiais aktais remiantis. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti neteisingą atleidimo iš darbo įrašą 2006-12-08 darbo sutartyje Nr. 860 (VAGK byla, l. 68). VDI Šiaulių teritorinis skyrius 2013-06-10 raštu Nr. (4)SD-7631 pareiškėjo 2013-05-30 prašymą paliko nenagrinėtą, kadangi atleidimo teisėtumo klausimas buvo nagrinėjamas teisme, o VDI pareigūnai nėra įgalioti nagrinėti klausimų, kurie išnagrinėti teisme (VAGK byla, l. 69).
M. Š. ir N. V. 2013-10-14 prašymu kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką ir prašė atsakyti į 2013-04-24 bei 2013-05-30 prašymuose nurodytus faktus (VAGK byla, l. 33). Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas minėtą pareiškėjų prašymą 2013-11-25 raštu Nr. S-2013-10033 persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (VAGK byla, l. 32). Atsakovas 2013-12-18 raštu Nr. (11.2-53)SD-8578 M. Š. informavo, kad visi 2013-10-14 prašyme keliami klausimai yra tiesiogiai susiję su pareiškėjo atleidimu iš darbo teisėtumu, dėl kurio yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai (VAGK byla, l. 29–30).
Pareiškėjai su 2013-12-31 prašymu kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą bei Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir prašė atsakyti: 1) ar apsaugos kontrolierių pareiginių nuostatų klastojimas nėra įstatymų pažeidimas; 2) kokiais įstatymais remiantis AB „Verpstas“ turėjo teisę tikrinti nepavaldžių įmonių, organizacijų darbuotojus bei transportą, dokumentus ir t. t.; 3) ar panaikinti apsaugos kontrolierių etatai; 4) ar įsakymas galioja atgal ir kuo remiantis; 5) ar turi būti atšauktas darbo sutarties įrašas, kuriame nurodytas atleidimo iš darbo pagrindas, nesantis Darbo kodekse (VAGK byla, l. 28). Atsakovas 2014-01-13 rašte Nr. (11.7-53)SD-226 M. Š. ir N. V. paaiškino, kad Šiaulių apygardos teismas 2013-09-02 išnagrinėjo jų atskirąjį skundą ir konstatavo, jog M. Š. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu klausimas buvo išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2013-01-14 nutartimi, o Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-12-12 nutartimi patvirtino N. V. ir AB „Verpstas“ sudarytą taikos sutartį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Teismų sprendimai yra įsiteisėję. Atsakovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas vertino, jog suformuluodami naujo ieškinio reikalavimus (jog AB „Verpstas“ buvo panaikinti apsaugos kontrolierių etatai ir tai turėtų reikšmės sprendžiant klausimą dėl pareiškėjų atleidimo iš darbo teisėtumo) ir pateikdami kitokias jų lingvistines formuluotes, ieškovai siekia pakartotinai inicijuoti ginčą dėl jų atleidimo iš darbo, todėl ieškinyje nurodomos aplinkybės negali būti pripažįstamos kitu, nauju ieškinio pagrindu, nes jos nėra savarankiškos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat priminė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-20 sprendimo bei Šiaulių apygardos teismo 2013-01-14 nutarties nuostatas dėl etatų mažinimo ir darbo sutartyje neteisingai pažymėto atleidimo iš darbo pagrindo, byloje pagal M. Š. ieškinį dėl atleidimo ir darbo pripažinimo neteisėtu ir kompensacijos priteisimo. Atsakovas pažymėjo, kad įstatymai jam nesuteikia teisės vertinti teismų priimtų sprendimų (VAGK byla, l. 26–27).
Pareiškėjai su 2014-01-16 prašymu kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą bei Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir prašė atsakyti į 2013-12-31 prašyme pateiktus klausimus, kadangi į juos neatsakyta (VAGK byla, l. 20). Atsakovas 2014-02-14 raštu Nr. (11.7-53)SD-1100 M. Š. bei N. V. informavo, kad 2014-01-13 rašte pateikti atsakymai į 2013-12-31 prašyme keliamus klausimus. Pažymėjo, kad pareiškėjų pateikti klausimai savo esme yra susiję su jų atleidimu iš darbo AB „Verpstas“ ir buvo išnagrinėti 2012-09-20 Šiaulių miesto apylinkės teisme bei 2013-01-14 Šiaulių apygardos teisme, dėl jų priimti įsiteisėję teismų sprendimai. Pažymėta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teisės aktai nesuteikia teisės vertinti teismų priimtų sprendimų ir jų motyvų (VAGK byla, l. 18).
M. Š. ir N. V. su 2014-02-24 prašymu kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą bei Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir prašė atsakyti: 1) ar apsaugos kontrolierių pareiginių nuostatų klastojimas nėra įstatymų pažeidimas; pareiškėjai prašė paaiškinti, kokias įstatymais AB„Verpstas“ po susipažinimo turėjo teisę pareiginius nuostatus koreguoti (suklastoti) ir neduoti pareiškėjams, apsaugos darbuotojams; 2) kokiais įstatymais remiantis AB „Verpstas“ turėjo teisę tikrinti nepavaldžių įmonių, organizacijų darbuotojus bei transportą, dokumentus ir t. t.; pareiškėjai prašė nurodyti įstatymus, bei kokios valstybinės institucijos (pareigūnai) gali tikrinti dokumentus; 3) ar panaikinti apsaugos kontrolierių etatai; pareiškėjai prašė paaiškinti, kokiais įstatymais remiantis taikomas etatų panaikinimas ir kokiam laikotarpiui praėjus; 4) ar galioja įsakymas atgal ir kokiais įstatymais remiantis; pareiškėjai prašė paaiškinti, ar nepažeistos Darbo kodekso 141 straipsnio nuostatos; 5) ar turi būti panaikintas darbo sutarties įrašas, kuriame nurodytas atleidimo iš darbo pagrindas, nesantis Darbo kodekse, ir kokiais įstatymais remiantis (VAGK byla, l. 15–17). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014-03-03 sprendimu Nr. (11.7-53)SD-1468 pareiškėjų prašymą paliko nenagrinėtą. Šiame sprendime pažymėta, kad 2014-02-24 prašyme keliami pakartotiniai klausimai, kurie buvo išnagrinėti ir į kuriuos buvo pateikti atsakovo 2013-12-18, 2014-01-13 ir 2014-02-14 atsakymai (VAGK byla, l. 4).
Nesutikdami su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-03-03 raštu Nr. (11.7-53)SD-1468, pareiškėjai su 2014-04-02 skundu kreipėsi į Komisiją (VAGK byla, l. 1–3), kuri 2014-04-17 sprendimu Nr. 3R-171(AG-140/04-2014) jų skundą atmetė. VAGK padarė išvadą, kad atsakovas 2014-03-03 rašte pagrįstai pareiškėjų 2014-02-24 prašymą laikė pakartotiniu bei atsisakė jį nagrinėti (VAGK byla, l. 86–88). VAGK pažymėjo, kad 2014-02-24 prašyme pareiškėjai kėlė tuos pačius 5 klausimus, kurie buvo išdėstyti bendrame 2013-04-24 kreipimesi, M. Š. 2013-05-30 kreipimesi, persiųstame 2013-12-31 prašyme, pakartotiniame 2014-01-21 kreipimesi. M. Š. atleidimo klausimas išspręstas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3889/2012, o N. V. – Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4345-901/2012 patvirtinta taikos sutartimi, o M. Š. ginčas dėl atleidimo įsakymo išnagrinėtas Šiaulių apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1378/257/2013. VAGK nusprendė, kad visais keliamais klausimais teismai yra pasisakę.
Iš prašomo panaikinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-03-03 sprendimo Nr. (11.7-53)SD-1468 matyti, kad jis buvo priimtas vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, 12 punktu.
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Tokios taisyklės buvo patvirtintos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875. Asmenų prašymai nagrinėjami vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklėmis. Pagal šių taisyklių 12 punktą, prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką.
Pirmuoju byloje nagrinėjamu 2013-10-15 raštu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, kuris buvo persiųstas nagrinėti atsakovui pagal kompetenciją, pareiškėjai M. Š. ir N. V. skundėsi, kad VDI neatsakė į jo iškeltus klausimus ir prašė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą atsakyti, į tuos pačius klausimus, kuriuos šios bylos pagrindu esančiame skunde teismui nurodo esant neatsakytus. Šis pareiškėjų kreipimasis į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą buvo pateiktas jau po to, kai M. Š. civilinė byla dėl atleidimo iš darbo buvo išnagrinėta. Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3889-841/2012 buvo priimtas 2012-09-20 sprendimas (VAGK byla, 21-25 l.), kuriuo išnagrinėtas ir dalyje dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu atmestas M. Š. ieškinys atsakovui AB „Verpstas“. Šiame teismo sprendime buvo nustatyta, kad M. Š. 2007-10-26 supažindintas su apsaugos kontrolieriaus pareiginiais nuostatais, kad 2012-02-29 pateikė atsakovui pareiginius nuostatus ir prašymą dėl tolesnio darbo pasiūlymo, sprendime nurodyta, kad nenustatyta, jog pareiškėjui būtų pakeistos darbo sąlygos. Teismas nenustatė, kad M. Š. atleidimo iš darbo metų būtų mažinti etatai, o argumentą dėl neteisingai nurodyto atleidimo iš darbo pagrindo darbo sutartyje laikė nesvarbiu, nes vadovavosi įsakymu dėl atleidimo. Šiaulių apygardos teismas 2013-01-14 nutartimi su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis sutiko. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2013-12-18 raštu Nr. 8578 (VAGK byla, 29-30 l.) pažymėjo, kad visi pareiškėjo keliami klausimai jau buvo nagrinėti teismuose, todėl VDI turėjo teisinį pagrindą pareiškėjo 2013-04-24 ir 2013-05-30 skundus VDI Šiaulių teritoriniam skyriui palikti nenagrinėtais.
Pareiškėjai 2013-04-24 skunde VDI Šiaulių teritoriniam skyriui kėlė klausimą dėl AB „Verpstas“ apsaugos kontrolierių pareiginių nuostatų teisėtumo bei etatų panaikinimo, o 2013-05-30 skunde VDI Šiaulių teritoriniam skyriui kėlė klausimus dėl atleidimo iš darbo įsakymo galiojimo atgaline data bei neteisingo atleidimo iš darbo įrašo atšaukimo. Pareiškėjas M. Š. VDI atsakymus į 2013-05-30 prašymą apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuris 2013-10-19 sprendimu pripažino skundą nepagrįstu. Šiuo metu administracinė byla išnagrinėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-736-14 sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuri draudžia pakartotinį administracinės procedūros vykdymą tais atvejais, kai asmuo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu prašo priimti pakartotinį sprendimą, po to, kai teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau buvo priėmę sprendimą šiuo klausimu. Šis draudimas netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir/ar ne tuo pačiu pagrindu. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo 2013-05-30 prašymo matyti, kad jis iš esmės siekia, kad atsakovas pakartotinai išspręstų jo atleidimo iš darbo klausimą bei padarytų atitinkamas išvadas dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo ir minėto teisminio nagrinėjimo dalyku (atleidimo iš darbo pagrindas bei faktinio atleidimo iš darbo data). Taigi, šiuo teismo sprendimu buvo nustatyti ir šiai bylai reikšmingi faktai, jog klausimai dėl atleidimo iš darbo pagrindo bei faktinio atleidimo iš darbo datos nenagrinėtini administracinės procedūros tvarka dėl to, kad jie išnagrinėti teismuose.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2013-12-18 raštu tinkamai atsakė į pareiškėjo M. Š. skundą, pateikto atsakymo teisingumą patvirtino ir vėlesnis teisminis nagrinėjimas. Pareiškėjų M. Š. ir N. V. 2013-12-31 prašyme (VAGK byla, 28 l.) kelti tie patys klausimai, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014-01-13 raštu pateikė analogišką atsakymą (VAGK byla, 19 l.). Pareiškėjų M. Š. ir N. V. 2014-01-16 prašyme (VAGK byla, 20 l.) nauji klausimai nebuvo formuluojami, todėl prašymas pagrįstai įvertintas kaip pakartotinis (VAGK byla, 18 l.). Paskutiniame pareiškėjų 2014-02-24 prašyme iškelti tie patys 5 klausimai, į kuriuos prašė atsakyti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (VAGK byla, 15-17 l.). Nors skunde teismui pareiškėjai nurodo, kad jie prašė įvertinti VDI veiksmus tiriant jų VDI pateiktus skundus, tačiau iš 2014-02-24 prašymo teksto matyti, kad jie prašo tiesioginio ministerijos atsakymo į klausimus.
Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog pareiškėjų pateikti klausimai buvo atsakyti ankstesniais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštais ir galėjo būti vertinami kaip pakartotiniai. Teismų sprendimų dėl M. Š. atleidimo iš darbo analizė rodo, jog teismai yra pasisakę pareiškėjo atleidimo klausimu. Atleidimo iš darbo ginčas apima visų reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimą ir turi būti vertinamas kompleksiškai. Pareiškėjo N. V. ir AB „Verpstas“ ginčas išnagrinėtas Šiaulių miesto apylinkės teismui 2012-12-12 nutartimi patvirtinus taikos sutartį. Kadangi Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas draudžia pakartotinai kreiptis į teismą, kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį, tai reiškia, jog su teisme nagrinėtu ginču susijusios aplinkybės administracinėje procedūroje taip pat negali būti nagrinėjamos pakartotinai.
Pareiškėjai taip pat yra iškėlę klausimą dėl to, kokiais įstatymais remiantis AB „Verpstas“ turėjo teisę tikrinti nepavaldžių įmonių, organizacijų darbuotojus, transportą ir dokumentus, tačiau šio atsakymas į šį klausimą nėra susijęs su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliekamomis funkcijomis, nes ministerija privačios bendrovės stebėsenos nevykdo ir jos veiklos apsaugos organizavimo srityje nekontroliuoja. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1 punktas nurodo, kad šis įstatymas netaikomas informacijai, kurios tvarkymas yra veikla, nesusijusi su valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms teisės aktais pavestų funkcijų vykdymu.
Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai 2014-02-24 prašyme kėlė identiškus klausimus, kurie buvo keliami jų 2013-12-31 prašyme, ir į kuriuos buvo atsakyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-01-13 rašte Nr. (11.7-53)SD-226. Nesutikdami su šiuo sprendimu, M. Š. ir N. V. turėjo teisę jį skųsti teismui, tačiau šia teise jie nepasinaudojo. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad 2014-02-24 prašyme klausimai pateikti su papildomais paaiškinimais bei patikslinančiais klausimais, todėl negalima daryti išvados, kad jie nėra analogiški. Pareiškėjų 2014-02-24 rašte nėra nurodomos jokios naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Pažymėtina, kad į analogiškus M. Š. ir N. V. keltus prašymus buvo atsakyta ir atsakovo 2013-12-18, 2014-01-13 bei 2014-02-14 raštuose.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų 2014-02-24 prašymas laikytinas pakartotiniu, todėl paliko jį nenagrinėtą. Atsakovo 2014-03-03 sprendimas Nr. (11.7-53)SD-1468 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti bei įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją išnagrinėti pareiškėjų 2014-02-24 prašymą. Teisėtu ir pagrįstu pripažintinas ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014-04-17 sprendimas Nr. 3R-171(AG-140/04-2014), kuriame pareiškėjų skundas dėl atsakovo 2014-03-03 sprendimo Nr. (11.7-53)SD-1468 panaikinimo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigojimo išnagrinėti M. Š. ir N. V. 2014-02-24 prašymą, buvo atmestas. Šis sprendimas taip pat paliekamas nepakeistas. Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Mefodija Povilaitienė
Jūra Marija Strumskienė