Civilinė byla Nr. e2-498-1077/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02583-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 2.6.11.1; 3.1.1.2.11; 3.1.1.2.12; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Anetai Jankovskai,

dalyvaujant ieškovės atstovams advokato padėjėjui Edvinui Naraškevičiui ir uždarosios akcinės bendrovės ,,BG grupė“ vadovui P. Š.,

atsakovės atstovams advokatui Laurynui Adomui Matuliauskui ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Hagasta“ vadovui T. M.,

trečiajam asmeniui S. G.,

liudytojui P. B.,

vertėjai J. P.,

viešame teismo posėdyje, surengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BG grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hagasta“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. G.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė UAB „BG grupė“ kreipėsi į teismą, prašydama jos naudai iš atsakovės priteisti 10 499,75 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 44,59 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Nurodo, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, ieškovė pirkdavo medienos granules iš atsakovės. Prekės iš atsakovės dideliais kiekiais buvo perkamos 2022 m. rugpjūčio–2022 m. lapkričio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu ieškovė dažnai atlikdavo atsakovei pavedimus. 2023 m. sausio mėnesį buvo pastebėta, jog per klaidą atsakovei buvo pervesta daugiau pinigų, nei buvo gauta prekių, todėl susidarė 10 499,75 Eur permoka. 2023 m. sausio 19 d. ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę dėl permokos grąžinimo, tačiau permoka nebuvo grąžinta.

3.       Turėtų būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas ir atsakovė įpareigota ieškovei grąžinti pinigus, kuriuos ieškovė sumokėjo atsakovei per klaidą atsakovei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011, 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93- 915/2019).

4.       Ieškovė prašo priteisti palūkanas, kurių metinė norma 5 proc., kurias prašo taikyti nuo 10 499,75 Eur sumos, nuo 2023 m. sausio 19 d. pareikalavimo grąžinti nepagrįstai sumokėtą sumą iki 2023 m. vasario 20 d., t. y. už 31 dieną (CK 6.240 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės atsiliepimo į ieškinį motyvai

5.       Atsakovė UAB „Hagasta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti.

6.       Nurodo, kad ieškovė elektroninių ryšių priemonėmis naudojant Viber programą žodžiu arba raštu užsakydavo prekes, o atsakovė paruošdavo prekes, ieškovė turėjo pareigą atvykti atsiimti prekes. Atsakovė, gavusi apmokėjimą iš ieškovės, paruošdavo prekes ir laukdavo, kol jos atstovas atvyks atsiimti prekes.

7.       Šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, tačiau šalių santykius pagrindžia Viber programos duomenys, ieškovės daugkartiniai mokėjimai atsakovei, prekių perdavimas nebuvo įforminamas.

8.       Ieškovė klaidina teigdama, jog sumokėjo pinigų daugiau nei gavo prekių, nes ieškovė užsakė prekes, atsakovė išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą, ieškovė už prekes sumokėjo, o atsakovė prekes paruošė atsiėmimui, dėl to atsakovė savo prievolę pagal pirkimo–pardavimo sutartį įvykdė ir turi teisę gauti atlygį.

9.       Ieškovė vienašališkai atsisakė sutarties. Sutartu laiku neatsiėmė prekių. Atsakovė turėjo saugoti ieškovės prekes, dėl to patyrė nuostolių ir rizikavo, jog prekės suges, žus, susimaišys su kitomis prekėmis.

10.       Atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieškovė priimtų prekes (CK 6.346 straipsnio 3 dalis), pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia.

11.       Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis).

12.       Nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas esant septynioms sąlygoms, viena iš šios instituto taikymo sąlygų neegzistuoja, t. y. atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.), tačiau šiuo atveju praturtėjimo pagrindas yra pirkimo–pardavimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016).

Ieškovės rašytinių paaiškinimų, pavadintų dubliku, motyvai

13.       Ieškovė palaiko ieškinio reikalavimus. Nesutinka su atsakovės pozicija, pateikta atsiliepime į ieškinį.

14.       Nurodo, kad atsakovė 2022 m. spalio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. KET 22-94 sumai 12 937,32 Eur išrašė nepagrįstai, ieškovė nebuvo pateikusi tokio užsakymo, kokį įformino sąskaitoje faktūroje atsakovė.

15.       Atsakovė atsikirtimą grindžia pirmiau nurodyta sąskaita faktūra, kurios ieškovė nėra apmokėjusi, tačiau atsakovė niekada nereiškė pretenzijos dėl šios sąskaitos faktūros neapmokėjimo.

16.       Atsakovė nuo 2023 m. kovo 23 d. nebeturi darbuotojų, 2023 m. balandžio 28 d. išregistruota iš PVM mokėtojų, faktiškai nevykdo veiklos, atsakovė siekia iššvaistyti savo turtą.

17.       Ieškovė atkartojo analogiškus teisinius argumentus, kuriuos jau buvo nurodžiusi ieškinyje. Papildomai nurodė, jog PVM sąskaita faktūra – vienašalis buhalterinės apskaitos dokumentas, dėl to turėtų būti vertinami kiti įrodymai: užsakymai, prekių perdavimo aktai.

18.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu dalyvaujančių byloje asmenų išsakyti paaiškinimai ir liudytojo parodymai

19.       Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „BG Grupė“ atstovas advokato padėjėjas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai pažymėjo: savo reikalavimus grindžiame apskaitos dokumentu (apyvartos per 2022 m.). Šiame dokumente apskaityti visi mokėjimai atsakovei per metus laiko ir visi važtaraščiai, pagal kuriuos gauta produkcija. Iš šio dokumento matyti, kad ieškovė per 2022 m. laikotarpį pervedė atsakovei 137 818,43 Eur ir įsigijo produkcijos už 127 318,68 Eur. Taigi pervesta daugiau nei nusipirkta, skirtumas ir sudaro ieškinio reikalavimą (10 499,75 Eur). Ginčo, kad minėtos pinigų sumos pervestos atsakovei, nėra. Atsakovė nesutinka tik su suma, už kurią buvo įsigyta produkcija, ir teigia, kad produkcijos buvo įsigyta už didesnę sumą nei nurodyta ieškinyje. Atsakovė įrodinėja, kad pardavė ieškovei viena mašina produkcijos daugiau nei skaičiuoja ieškovė. Atsakovės teigimu, šalys susitarė, kad parduos produkcijos pagal 2022 m. spalio 25 d. sąskaitą faktūrą KET 22-94. Atsakovė pateikė šalių susirašinėjimą, iš kurio 16–17 lapų matyti ginčo užsakymas ir jo atšaukimas. Ieškovė pažymi, kad užsakinėdavo produkciją, neturėdama nuolatinio bendradarbiavimo sutarties. Ieškovė įsigydavo prekes iš atsakovės rašytinio susirašinėjimo būdu, atstovaujama S. G.. Kaip matome iš pateikto susirašinėjimo, 2022 m. spalio 24 d. (16 l.) atsakovės pusės vadybininkas klausia, ar palikti ieškovei mašiną, t. y. pateikė pasiūlymą. Ieškovei atstovaujantis S. G. rašo, kad taip. Kitą dieną ieškovei atsiųsta sąskaita faktūra. Dar kitą dieną matome, kad atsakovė laukia mašinos iš ieškovės, nes buvo susitarimas, kad ieškovė pati pasiima produkciją iš atsakovės sandėlių. Ieškovės vadybininkas (atstovas) atrašo, kad mašiną parduokite. Vadinasi, tokia pačia forma kaip užsakymas priimtas, užsakymas ta pačia forma ir atšauktas. 17 psl. pabaigoje pradėtas rašyti paaiškinimas, kad mes susitarėme dėl kažko, bet viso teksto nėra. Taigi ieškovė nelaiko, kad įsigijo ginčo krovinį, kadangi kitą dieną šio užsakymo ir atsisakė. Kaip matome iš apyvartų dokumento, 2022 m. spalio 25 d. neatliktas joks mokėjimas. 2022 m. spalio 28 d. buvo atlikti dar du vežimai, nes užfiksuoti važtaraščiai. Po šių dviejų mašinų buvo atlikti dar du mokėjimai: 2022 m. spalio 31 d. ir 2022 m. lapkričio 1 d., ir šie mokėjimai atlikti už mažesnę sumą nei dviejų paskutinių įsigijimų. Ieškovė neapskaitė, nelaikė, kad įsigijo dar vieną produkcijos mašiną. Taigi šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai. Ieškovė vertina, kad ji galėjo be jokių priežasčių atšaukti užsakymą, nes buvo žodinis susitarimas. Toks pirkimo–pardavimo sandoris apskritai negalėjo būti sudarytas, tą įrodo prieš teismo posėdį pateiktas el. laiškas, kuriame gamintojas rašo, kad nedavė atsakovei UAB „Hagasta“ sutikimo pardavinėti produkciją „Vesuvio“ maišuose. Atsakovė yra nurodžiusi, kad tą produkciją yra išsaugojusi ir laiko sandėliuose. Byloje yra faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame matyti, kad produkcija saugoma „Vesuvio“ maišuose. Taigi tariamas ginčo sandoris, kurio egzistavimą įrodinėja atsakovė, ne tik kad nebuvo sudarytas, bet ir negalėjo būti sudarytas, atsakovei neturint teisės jo sudaryti.

20.       Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „BG Grupė“ vadovas P. Š. palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai pažymėjo: bendravimas su atsakove vyko per trečiąjį asmenį S. G.. Jis gaudavo pasiūlymus, šia informacija pasidalindavo su mumis. Aš asmeniškai su atsakovės buvusiu direktoriumi P. B. susitikau vieną kartą sandėlyje, kad aptartume kokybės problemas. Mes priimdavom sprendimus su S. G.. Šiuo konkrečiu atveju gavome pasiūlymą dėl kelių mašinų fasuotų granulių. Mes nupirkome kelias mašinas, gavus pretenzijas iš kliento pretenzijų dėl kokybės, atsisakėme paskutinės mašinos. Pagrindinė problema – fasavimo kokybė ir suplyšę maišai, taip pat būdavo sulūžusios paletės. Po šio atsisakymo buvo sutarta, kad nebeperkame fasuotų granulių. Buvo sutarta, kad atsakovė mums tieks tas pačias granules, bet didmaišiuose, kad mes galėtume susipakuoti patys. Po šio susitarimo gavome granulių didmaišį, bet vėliau tiekimas nutrūko. Tada pamačius buhalterijoje permoką, paprašėme grąžinti. Mes užsakėme, bet gavę pretenziją, atsisakėme paskutinio užsakymo. Dėl ginčo užsakymo trečiasis asmuo irgi tarėsi su manimi. Turėjome įtarimų, kad atsakovė neturi leidimo prekiauti šia produkcija, tą patvirtino ir gautas el. laiškas. Ginčo užsakymas buvo supakuotas taip pat kaip ir ankstesni. Nebuvo vienodos praktikos, kada būdavo atkraunama produkcija. Nebuvo pretenzijų dėl pinigų grąžinimo, nes buvo padarytos užskaitos už didmaišius. Informaciją dėl nepaimtos mašinos mes gavome tik tuomet, kai pareikalavome pinigų grąžinimo. Dėl atsakovės sandėliavimo kaštų buvo gautas laiškas tik tuomet, kai mes kreipėmės dėl pinigų grąžinimo. Chronologine seka viskas vyko taip: 1) kreipėmės dėl lėšų grąžinimo; 2) gavome laišką iš atsakovės dėl sandėliavimo kaštų atlyginimo; 3) kreipėmės į teismą šioje byloje. Paskutiniai mokėjimai greičiausiai buvo avansiniai už būsimą produkciją. Fasavimas buvo ir „Vesuvio“, ir kitokiose pakuotėse. Negaliu atsakyti, ar gavome iš atsakovės skolų suderinimo aktą, mes patys tai siuntėme apyvartų dokumentą. Tokia buvo atsakovės praktika, ji iš anksto siųsdavo sąskaitas faktūras. Manau, kad panašių situacijų buvo, kai atšaukdavom užsakymus. 

21.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. G. palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino: bendravome su P. B. dėl produkcijos, kurią turėjo, po to susitardavau su P. Š., ar imsim, ar ne. P. Š. sutikus, būdavo įspėjama apie sąskaitos apmokėjimą. Po apmokėjimo susitardavom, kada atvyks automobilis. Buvo iškilę klausimų dėl kokybės, tarp kurių – ir dėl padėklų. Po paskutinės mašinos buvo daug pretenzijų dėl suplyšusių pakuočių. Pranešiau P. B., kad mašiną galite parduoti kitiems. Buvo noras dirbti toliau, produkcija buvo priimama didmaišiuose, t. y. nefasuota. P. B. reikalavo pasiimti ginčo produkciją, 2–3 dienos nuo atsisakymo, vėliau su P. B. nebendravau. Atsakiau, kad tokiu būdu supakuotos produkcijos nepriimsime. 2–3 kartus akcentavau dėl padėklų, ant kurių turi būti sudėti mini paketai. Iš pradžių užsakinėjome mini paketus, vėliau užsakinėjome didelius paketus. Po to, kai atsisakėme fasuoto paketo (paskutinės mašinos), tuomet nurodėme, kad imsime tik didmaišius. Nežinau, ar ginčo produkciją atsakovei pavyko kam nors kitam parduoti.

22.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Hagasta“ atstovas advokatas palaikė atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino: atsakovės įsitikinimu, gautos ginčo lėšos nėra gautos be pagrindo, nes šalys buvo siejamos ilgalaikiais pirkimo santykiais. Sutartinių santykių egzistavimą patvirtina šalių susirašinėjimas, taip pat tarp šalių atlikti ir įskaityti mokėjimai, kiti fiskalinės apskaitos dokumentai. Kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo, ieškovė teigia, kad atsakovė neturėjo teisės gauti šių lėšų. Atsakovė su tokiu vertinimu sutikti negali dėl šių priežasčių: DOK-80789 16–17 psl. patvirtina ginčo užsakymo atlikimą. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad prekės buvo atkraunamos tik po jų apmokėjimo. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, po prekių atkrovimo ūkinė operacija įforminta ginčo sąskaita faktūra. Fiskalinės apskaitos dokumentu įforminamas prekių pristatymo faktas. Taigi tarp šalių susiklostė tęstiniai teisiniai santykiai. Atliktas konkretus užsakymas ir prekės atkrautos. Abi įmonės yra privatūs juridiniai asmenys. Verslininkai veikia savo rizika. Kaip matyti iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, atkrautos ir paliktos pasiėmimui prekės buvo tokios pat kokybės kaip įprastai. Tačiau ieškovė po užsakymo įvykdymo iš atsakovės pusės atsisakė vykdyti savo prievoles ir pasiimti prekes, nes, kaip paaiškino trečiasis asmuo, šios produkcijos dėl vienų ar kitų priežasčių nebebuvo galima parduoti ieškovės klientams, galutiniams klientams. Verslininkas negali vienašališkai atsisakyti sutarties, kurią jau įvykdė kita šalis. Tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo sutartis, o didmeninės prekybos sutartis. Susipažinus su ieškinio priedais, ieškovės ieškinys grindžiamas vieninteliu nepatikimu įrodymu – vidaus buhalterinės apskaitos sistemos išrašu – apyvartos kortele. Šiame dokumente nurodyta permoka susidarė dėl pačios ieškovės nesąžiningų veiksmų, nes kaip paaiškino ieškovė, į vidaus apskaitą nebuvo įtraukta ginčo fiskalinė sąskaita faktūra. Tokiu būdu sukurta teisiškai netoleruotina situacija, kai ieškovė siekia suklaidinti teismą dėl neva įvykusios permokos. Nors lėšos iš įmonės atsakovei buvo sumokėtos aiškiai egzistuojant teisiniam pagrindui, t. y. pirkimo užsakymui, kurį atsakovė iš savo pusės įvykdė, o ieškovė vienašališkai nuo jo atsisakė. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad apyvartų kortelė neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes joje matomi duomenys neatitinka tarp šalių susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Minėtas dokumentas vienašališkai parengtas pačios ieškovės, siekiant suklaidinti teismą, jame nurodytos aplinkybės neatitinka atsakovės ieškovei atsiųsto skolų suderinimo akto. Kaip paaiškino ieškovė ir trečiasis asmuo, jie vienašališkai atsisakė priimti atsakovės atsiųstą PVM sąskaitą faktūrą. Atkrovimu laikome rūšies požymiais apibrėžtų prekių sutarto kiekio atidėjimą, kai jas pirkėjas gali atsiimti. Šiuo atveju atkrovimas buvo įformintas ginčo sąskaita. Negaliu pasakyti, kas pirmiau siuntė atsiskaitymų suderinimo aktą, atsakovės suderinimo akto siuntimo įrodymo nėra. Buvo įskaitoma pagal eiliškumą. 

23.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Hagasta“ atstovas vadovas palaikė atsakovės advokato poziciją. Papildomai paaiškino: tuo metu įmonėje nedirbau, todėl faktinių aplinkybių nežinau. Įsidarbinau nuo 2023 m. vasario ar kovo mėnesio. Iš P. B. pasakojimų žinau, kad buvo užsakymas, atliktas mokėjimas ir užsakymas nepriimtas. Matyti, kad ginčo sąskaita buvo įtraukta į apskaitą. Užsakymo atsisakė tik tada, kai jų pirkėjas atsisakė pirkti iš ieškovės. Ginčo produkcija dabar yra viename iš sandėlių. Nežinau, ar antstolės aprašyta produkcija yra ginčo produkcija. Ginčo produkcijos atsakovė niekam nepardavė.

24.       Teismo posėdžio metu liudytojas P. B. parodė šias aplinkybes: buvau atsakovės UAB „Hagasta“ vadovas, kai buvo parduotos ginčo prekės. Užsakė, apmokėjo, mes prekes jiems atidėjom, sakė, kad atvažiuos mašina, mašinos nesulaukėm. Po to buvo prašymas iš jų pusės pardavinėti prekes mažmena, bet mes tokių paslaugų neteikiam. Lapkritį ieškovė nurodė, kad nori pardavinėti ginčo prekes mažmena. Jie norėjo siųsti savo mažmeninius klientus pas mus. Sausio mėn. parašė pareiškimą grąžinti pinigus, bet pinigų grąžinti negalėjome, jų nebuvo. Mes prekių be mokėjimo neatkraunam. Aš primindavau, kada atsiimsit prekes. Rašiau, kad už sandėliavimą turime išrašyti sąskaitą. Negaliu pasakyti, kur yra ginčo produkcija, Draugystės g. sandėlyje buvo prieš man išeinant. Bendravau su S. G., o paskui bendravau su direktoriumi dėl pinigų grąžinimo. Ginčo krovinys buvo kuro granulės, po 15 kg maišuose, apie 22 t., pakuotės firmos neatsimenu. Tarp mūsų nebuvo tęstinės bendradarbiavimo sutarties. Ieškovė dar mums skolinga apie 2 tūkst. Eur. Mūsų buhalterė parašė, kad apyvartų kortelė užpildyta neteisingai, surašė atsiskaitymų suderinimo aktą ir nusiuntė, kiek aš žinau, atsakymo negavome. Tą pačią dieną išrašiau ginčo sąskaitą ir atidėjau prekes. Daugiau jie neužsakinėjo prekių po 15 kg, o vėliau pirko tik didmaišiuose. Ieškovė net neapžiūrėjo ginčo produkcijos, negalėjo būti pretenzijų dėl kokybės. Atsakovės vadovu buvau iki 2023 m. vasario mėnesio.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

25.       Byloje kilo ginčas dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo.

26.       Ieškovė UAB „BG grupė“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Hagasta“ 10 499,75 Eur be pagrindo įgytas lėšas. Savo reikalavimą grindžia 2023 m. sausio 26 d. apyvartų dokumentu už 2022 m., iš kurio matyti, kad ieškovė per 2022 m. laikotarpį pervedė atsakovei 137 818,43 Eur ir įsigijo produkcijos už 127 318,68 Eur (1 f., b. l. 9). Todėl susidariusį skirtumą (10 499,75 Eur) ieškovė vertina kaip atsakovės nepagrįstai gautas lėšas.

27.       2023 m. sausio 19 d. ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę dėl permokos grąžinimo. Tos pačios dienos elektroniniu laišku atsakovė atsakė ieškovei, kad prašoma grąžinti suma buvo užskaityta KET22-94 sąskaitos apmokėjimui ir liko 2 437,57 Eur nepriemoka, taip pat nurodyta, kad bus išrašyta sąskaita už prekių saugojimą (1 f., b. l. 36). Atsakydama į šį laišką, ieškovė 2023 m. sausio 20 d. nurodė atsakovei, kad paminėta sąskaita į ieškovės registrą nebuvo įtraukta, todėl egzistuoja permoka (1 f., b. l. 49).

28.       Kadangi ieškovės prašoma grąžinti permoka nebuvo grąžinta, ieškovė kreipėsi į teismą.

29.       Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, teigdama, kad ieškovė į savo 2023 m. sausio 26 d. apyvartų dokumentą nepagrįstai neįtraukė 2022 m. spalio 25 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. KET22-94, kuri, anot atsakovės, įrodo, kad atsakovė pardavė ieškovei kuro granules (maišai po 15 kg, 23,76 t) už 12 937,32 Eur (1 f., b. l. 34). Todėl, atsakovės vertinimu, egzistuoja ne permoka, o nepriemoka, t. y. ieškovė yra skolinga atsakovei. Atsakovė savo teiginiams pagrįsti pateikė 2023 m. vasario 3 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, iš kurio matyti, kad atsakovė į savo apskaitą įtraukė ir ginčo sąskaitą, todėl egzistuoja 2 437,57 Eur nepriemoka (1 f., b. l. 74).

30.       Ieškovės pozicija šioje byloje nebuvo nuosekli: ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose, pavadintuose dubliku, nurodė, kad atsakovė 2022 m. spalio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. KET 22-94 sumai 12 937,32 Eur išrašė nepagrįstai, ieškovė nebuvo pateikusi tokio užsakymo. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės vadovas nurodė, kad ginčo užsakymo nebuvo, sandorio nebuvo. Bylą nagrinėjant iš esmės ieškovė savo poziciją patikslino, nurodydama, kad ginčo užsakymą atliko, tačiau vėliau jį atšaukė. Ieškovės vertinimu, kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta atskiros rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, ji turėjo teisę tokiu pačiu būdu, kaip ginčo užsakymas buvo pateiktas, jį bet kuriuo metu ir atšaukti be jokių neigiamų teisinių pasekmių. Tačiau su tokiu ieškovės vertinimu teismas negali sutikti.

31.       Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 50 punktas, 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023).

32.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių dėl ginčo užsakymo susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl ieškovė nepagrįstai remiasi nepagrįsto praturtėjimo institutu. Nors iš pradžių neigė buvus ginčo užsakymą, vėliau ieškovė savo poziciją patikslino ir patvirtino, kad ginčo užsakymą atliko. Iš šalių susirašinėjimo Viber programėlėje nustatyta, kad 2022 m. spalio 24 d. atsakovės atstovas pateikė ieškovei ofertą parduoti vieną mašiną kuro granulių („Laba diena, palikti jums mašiną?“) ir ieškovės vardu veikęs trečiasis asmuo S. G. šią ofertą priėmė („Sveiki, taip“) (1 f., b. l. 83, 94). 2022 m. spalio 25 d. atsakovė ieškovei per Viber programėlę išsiuntė ginčo sąskaitą. Ieškovės vadovas P. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo užsakymas minėto trečiojo asmens buvo atliktas su ieškovės vadovo žinia ir suderinimu. Byloje esanti 2021 m. gruodžio 2 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 0212/21 patvirtina S. G. įgaliojimus (1 f., b. l. 123–127). Remiantis 6.305 straipsnio 1 dalimi, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Kaip matyti iš šios pirkimo–pardavimo sutarties sampratos, pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta suderinus atitinkamą šalių valią ir jos sudarymo nepaneigia nei aplinkybė, kad ginčo prekė ieškovei taip ir nebuvo perduota, nei tai, kad ieškovė teigia ginčo sąskaitos neapmokėjusi. Teismas nesivadovauja ieškovės pateiktu 2023 m. sausio 26 d. apyvartų dokumentu, taip pat ieškovės su rašytiniais paaiškinimais, pavadintais dubliku, pateiktais papildomais įrodymais apie kitus užsakymus, nes vertina, kad tai yra vidiniai ieškovės apskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuotos aplinkybės neatitiko teismo nustatytų faktinių tarp ginčo šalių susiklosčiusių santykių. Todėl darytina išvada apie tai, kad tarp šalių 2022 m. spalio 24 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis dėl ginčo krovinio.

33.       Vėliau vykęs šalių susirašinėjimas leidžia spręsti apie tai, kad ieškovė sprendė dėl sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, tačiau ši aplinkybė nekeičia teismo vertinimo, kad tokiu atveju ieškovė galimai pažeistas teises turėtų ginti ne remdamasi nepagrįsto praturtėjimo institutu, o naudotis iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių kylančiais pažeistų teisių gynimo būdais. 2022 m. spalio 26 d. atsakovės atstovas parašė: „Laba diena, laukiame mašinos iš jūsų“, į ką ieškovės vardu veikęs trečiasis asmuo S. G. atsakė: „Laba diena, mašiną parduokite/apmokėtos laukiame patvirtinimo iš kliento/iki dienos pabaigos“. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad pastaroji žinutė reiškė, kad ieškovė dar bandė surasti pirkėją ginčo kroviniui, todėl nurodė, kad situacija paaiškės iki dienos pabaigos. 2022 m. spalio 27 d. trečiasis asmuo S. G. atsakovės atstovui parašė: „Sveikas/jeigu yra kam, parduok apmokėtą mašiną, visi atsisakė, laukia šalčių“. Remiantis S. G. paaiškinimais, ši žinutė yra taip pat dėl ginčo krovinio. Remiantis liudytoju apklausto P. B. parodymais, 2022 m. lapkričio 7 d. žinutė taip pat buvo dėl ginčo krovinio – S. G. klausė atsakovės: „Sveiki, ar galime mes iš tavęs po/2–3 padėklus parduoti?“ (1 f., b. l. 87, 98). Anot liudytojo, tokiu būdu ieškovė prašė atsakovę realizuoti ieškovei parduotą ginčo krovinį mažmena, tačiau atsakovė tuo nurodė neužsiimanti. Iš aptarto šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė neneigė buvus ginčo sandorį, 2022 m. lapkričio 7 d. dar svarstė ginčo krovinio realizavimo galimybes. Trečiasis asmuo S. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovės tuometinis vadovas P. B. reikalavo, kad ieškovė atsiimtų ginčo krovinį, taigi atsakovės pozicija, kad ginčo sandoris sudarytas, taip pat buvo aiški ir nuosekli. Nepriklausomai nuo vertinimo, ar ginčo pirkimo–pardavimo sutartis laikytina nutraukta, ar ne (teismas, neperžengdamas ginčo ribų, dėl to nepasisako), konstatuotinas pirkimo–pardavimo santykių egzistavimas, kuris nulemia išvadą apie tai, jog ieškovė pasirinko netinkamą savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą. Nutraukus sutartį, taikomos ne nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios normos, o restitucija (CK 6.222 straipsnis). Šio teismo vertinimo nekeičia ieškovės akcentuota aplinkybė, kad ji ginčo sąskaitos neketino apmokėti, nes, kaip matyti iš atsakovės pateikto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, ieškovės sumokėtos piniginės lėšos buvo įskaitytos kaip mokėjimas pagal ginčo sąskaitą, ir tai atitinka CK 6.55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įmokų paskirstymo taisyklę, jog tuo atveju, kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Šio teismo vertinimo nekeičia ir ieškovės įrodinėta aplinkybė, kad atsakovė neturėjo teisės prekiauti produkcija „Vesuvio“ maišuose, nes pagal nustatytas faktines aplinkybes ginčo sandoris buvo sudarytas, ir aplinkybė, ar atsakovė buvo įgaliotas paminėtos produkcijos pardavėjas, šiai išvadai teisinės reikšmės neturi.

34.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016, 96 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, taigi negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą ar nurodyti ieškovui, kaip turi būti surašomas ieškinys (CPK 21 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2007). Ieškovo netinkamo teisių gynimo būdo pasirinkimas sudaro teisinį pagrindą ieškovo reikalavimus atmesti, o ne įpareigoti ieškovą tikslinti ieškinio reikalavimus taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022).

35.       Pripažįstant, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo santykiai, konstatuojama, kad negalimas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas, kitokio pobūdžio reikalavimų nagrinėjamoje byloje ieškovė nebuvo suformulavusi, nenurodė aplinkybių, kad sutarčių normos dėl kurių nors aplinkybių būtų nepakankamos ieškovės galbūt pažeistoms teisėms apginti. Vadovaujantis proceso įstatyme įtvirtintais rungimosi ir dispozityvumo principais, būtent ieškovė turėjo tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (nurodydama savo pasirinktą teisių gynybos būdą) ir pagrindą bei įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Teismas 2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu atkreipė į tai ieškovės dėmesį ir pasiūlė apsvarstyti galimybę tikslinti ieškinį, tačiau ieškovė nutarė šiuo siūlymu nesinaudoti. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas yra privataus pobūdžio, šis ginčas kilo iš materialinių teisinių santykių, kurių subjektams galimybė laisvai disponuoti savo materialinėmis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama ir kurio nagrinėjimas nepatenka į viešojo intereso apsaugos sritį. Todėl nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principą ir išeiti už nagrinėjamo ginčo ribų. Pažymėtina, kad netinkamo pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimas nėra formalumas, kadangi priklausomai nuo pareikštų materialiųjų reikalavimų, skiriasi ir ginčo ribos. Atsakovės atstovas baigiamojoje kalboje pagrįstai atkreipė dėmesį, jog tuo atveju, jeigu ieškovė reikštų reikalavimą grąžinti už daiktą sumokėtą kainą, ji turėtų įrodyti, be kita ko, esminį sutarties pažeidimą, nors šios aplinkybės šioje byloje nepateko į įrodinėjimo dalyką (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Konstatavus, jog ieškovė pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynybos būdą, teismas dėl kitų ieškinio argumentų nepasisako, nes vien ši aplinkybė sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

36.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

37.       Remiantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

38.       Atsižvelgiant į tai, ieškinį atmetus, ir šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės UAB „Hagasta“ turto areštas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

40.       Nagrinėjamu atveju atsakovė patyrė 600 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurias sudaro: atsiliepimo į ieškinį paruošimas (400 Eur), atstovavimas teismo posėdžiuose (200 Eur). Atsakovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Atsakovės kartu su 2023 m. gegužės 20 d. ir 2024 m. vasario 21 d. prašymais pateikti įrodymai patvirtina, kad šios išlaidos atsakovės buvo faktiškai patirtos (1 f., b. l. 102–104, 2 f., b. l. 100–106). Atsižvelgiant į tai, ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

41.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (75,62 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hagasta“, juridinio asmens kodas 305775421, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BG grupė“, juridinio asmens kodas 305740139, 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BG grupė“, juridinio asmens kodas 305740139, 75,62 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. civilinėje byloje Nr. e2-6844-1077/2023 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hagasta“, juridinio asmens kodas 305775421, turto areštą 10 544,34 Eur sumai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                   Vilija Ranceva