Baudžiamoji byla Nr. 1S-105-383/2026
Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00012-2026-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,
nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Eglės Šovienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 27 d. nutarties, kuria nuspręsta pripažinti Belgijos Karalystės Leuven pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 30 d. nuosprendį A. S. atžvilgiu ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Belgijos Karalystės Leuven pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas 1460 dienų laisvės atėmimo bausme pagal Belgijos Karalystės baudžiamojo kodekso 461 straipsnio 1 dalį, 463 straipsnio 1 dalį, 467 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 484 straipsnį, 485 straipsnį, 486 straipsnį, 487 straipsnį, 322 straipsnį, 323 straipsnį ir 324 straipsnio 1 ir 3 dalis už vagystes įsilaužiant, įlipant ir (arba) panaudojant padirbtus raktus ir dalyvavimą nusikalstamame susivienijime. Bendras atliktas bausmės laikas – 144 dienos.
2. Lietuvos kalėjimų tarnyba persiuntė apylinkės teismui Belgijos Karalystės Federalinės teisingumo viešosios tarnybos prašymą dėl Belgijos Karalystės Leuven pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžio A. S. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 27 d. nutartimi nuspręsta pripažinti Belgijos Karalystės Leuven pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 30 d. nuosprendį A. S. atžvilgiu ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. A. S., nuteistam Belgijos Karalystės Leuven pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalimi (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir palikta šiuo nuosprendžiu paskirta 4 metų (1460 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką visiškai įskaityta pagal Belgijos Karalystės Leuven pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 30 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis: suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. kovo 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (144 dienos) ir atlikta bausmės dalis nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d. iki nuteistojo A. S. perėmimo iš Belgijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos. Nustatyta bausmės pabaiga – 2029 m. kovo 28 d.
3. Nuteistojo A. S. gynėja advokatė Eglė Šovienė skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti Belgijos Karalystės Federalinės teisingumo viešosios tarnybos prašymo ir nevykdyti Belgijos Karalystės Leuven pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 30 nuosprendžio, priimto A. S. atžvilgiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3.1. Skunde nurodoma, kad A. S. nesutiko būti perduotas bausmės atlikimui į Lietuvą. Tai, kad nuteistojo sutikimas nėra būtinas, nepanaikina teismo pareigos individualizuoti bausmės vykdymo procesą. A. S. nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino jo išdėstytoje nuomonėje nurodytų esminių aplinkybių ir padarė neteisingą išvadą. Lietuvos įkalinimo įstaigose sudaromos kalinimo sąlygos yra reikšmingai prastesnės, nei Belgijos įstaigose, todėl prašymo tenkinimas galėtų sudaryti realias prielaidas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinto nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimo pažeidimui.
3.2. Skunde pažymima, kad A. S. Belgijos Karalystėje yra inicijavęs lygtinio paleidimo procedūrą. Toks mechaninis Belgijos Karalystės Federalinės teisingumo viešosios tarnybos prašymo tenkinimas iš esmės pažeidžia jo teisėtus lūkesčius ir prieštarauja proporcingumo principui. Nuo pat patekimo į Belgijos Leuven kalėjimą, nuteistasis elgiasi nepriekaištingai. Jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dirba, o iš gaunamų pajamų kas mėnesį moka nukentėjusiesiems (draudimo bendrovėms) priteistus žalos atlyginimus.
3.3. Gynėjos teigimu, teikimo tenkinimas iš esmės prieštarauja Europos Sąjungos Tarybos Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 3 straipsniui. Net ir prie Belgijos Karalystės Federalinio teisingumo viešosios tarnybos pateikto prašymo pridėtuose dokumentuose nurodyta, kad pagal išduodančios valstybės teisę nuteistasis turi būti paleistas prieš terminą ar lygtinai, atlikęs kitą bausmės dalį. A. S. įgijo pagrįstą lūkestį būti paleistas į laisvę nustatytu laiku. Lietuvoje lygtinio paleidimo procedūros būtų pradėtos iš naujo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, o tai iš esmės blogina nuteistojo padėtį.
3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad Belgijos Federalinės teisingumo viešosios tarnybos EPI generalinio direktorato (Leuven kalinimo įstaiga), t. y. Belgijos Karalystės kompetentingos institucijos 2026 m. kovo 3 d. rašte pažymėta, kad 2026 m. sausio 30 d. A. S. pateikė prašymą dėl ankstesnio išvykimo iš šalies. Pažymėta, kad direktorius turi vėliausiai iki 2026 m. gegužės 30 d. pateikti savo rekomendaciją. Po to maždaug per 2 mėnesius Bausmių vykdymo teismas paskelbs savo sprendimą.
4. Nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Eglės Šovienės skundas atmetamas.
5. Susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo A. S. gynėjos skunde nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Belgijos Karalystės Leuven pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 30 d. nuosprendį ir nusprendė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3655 straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.
7. Įstatymo, kuriuo buvo įgyvendintas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR 2008 m. lapkričio 27 d. dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo, skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
8. Įstatyme yra įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant, galima atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (3 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurie leistų nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje Belgijos Karalystės Leuven pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės A. S. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad A. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, t. y. (duomenys neskelbtini), duomenų apie tai, kad jis būtų išsideklaravęs iš Lietuvos Respublikos, nėra. Šios aplinkybės atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prie Liudijimo pridėti dokumentai patvirtina, kad 2025 m. rugsėjo 26 d. buvo priimtas įsakymas A. S. išvykti iš Belgijos Karalystės teritorijos ir 10 metų draudimas atvykti į šios šalies teritoriją. Tai atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas susijusias su nuteistojo deportacija ir išsiuntimu iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką. Skundo nagrinėjimui pateiktuose duomenyse nėra Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kurie leistų atsisakyti Lietuvos Respublikai suderinti Belgijos Karalystėje priimtą teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo A. S. socialinei reabilitacijai, nes, kaip nurodyta prie Liudijimo pridėtuose dokumentuose, A. S. su Belgija nesieja jokie ilgalaikiai ryšiai, čia jis neturi giminių ar vaikų, t. y. jo nesaisto socialiniai, profesiniai ar giminystės ryšiai.
9. Nors skunde akcentuojama, kad nuteistasis A. S. nesutinka atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 6 straipsnio 2 dalį nuteistojo sutikimas nėra būtinas, kai: nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį; valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančiojoje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje. Šio teisinio reguliavimo kontekste yra akivaizdu, kad nuteistojo A. S. nuomonė ir sutikimas nėra ypatingai reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl užsienio valstybėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės suderinimo Lietuvos Respublikoje ir neužkerta kelio teismui priimti priešingą, nei pageidauja nuteistasis, procesinį sprendimą. Kartu akcentuotina, kad, kaip minėta, nagrinėjamu atveju 2025 m. rugsėjo 26 d. buvo priimtas įsakymas A. S. išvykti iš Belgijos Karalystės teritorijos ir 10 metų draudimas atvykti į šios šalies teritoriją. Taigi, šios aplinkybės atitinka Pamatinio sprendimo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą, kai asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nėra reikalingas.
10. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad A. S. Belgijos Karalystėje yra inicijavęs lygtinio paleidimo procedūrą, todėl teikimo tenkinimas iš esmės pažeidžia jo teisėtus lūkesčius ir prieštarauja proporcingumo principui. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors Liudijime išties nurodyta, kad pagal išduodančios valstybės teisę, nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą ar lygtinai atlikęs vieną trečdalį bausmės, tačiau atlikdamas bausmę Lietuvos Respublikoje A. S. taip pat turės teisę į lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio nuostatas. Vien tai, kad 2026 m. sausio 30 d. A. S. pateikė prašymą dėl ankstesnio ir išvykimo iš šalies, nesudaro pagrindo priimti priešingą sprendimą, juo labiau, kad nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo Belgijos Karalystės kompetentingų institucijų procesiniu sprendimu nėra iš esmės išspręstas ir gali būti netenkintas. Be to, yra priimtas procesinis sprendimas A. S. išvykti iš Belgijos Karalystės teritorijos ir 10 metų draudimas atvykti į šios šalies teritoriją.
11. Apibendrinant visus išdėstytus argumentus konstatuojama, kad apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam A. S. Belgijos Karalystės Leuven pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Eglės Šovienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Valdas Vitunskas