Administracinė byla Nr. AS-654-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02649-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.4; 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. rezoliucijos administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovams Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pareigas, darbo užmokesčio priteisimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas E. Š. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 47TE-172 „Dėl E. Š. atleidimo iš valstybės tarnybos“ (toliau – ir 2019 m. kovo 27 d. įsakymas); 2) panaikinti Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 47V-1414 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 47V-723 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2007 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-2 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo““ (toliau – ir 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymas); 3) grąžinti pareiškėją į Tarnybos Štabo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas; 4) E. Š. iš atsakovo priteisti vidutinį iki 2019 m. balandžio 1 d. eitos karjeros valstybės tarnautojo Tarnybos Štabo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant jį nuo neteisėto atleidimo 2019 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 3 000 Eur neturtinei ir 52,76 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 pripažinimo neteisėtu paduoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo E. Š. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo E. Š. skundo reikalavimus panaikinti 2019 m. kovo 27 d. įsakymą, grąžinti pareiškėją į Tarnybos Štabo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, E. Š. iš atsakovo priteisti vidutinį iki 2019 m. balandžio 1 d. eitos karjeros valstybės tarnautojo Tarnybos Štabo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant jį nuo neteisėto atleidimo 2019 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 3 000 Eur neturtinei bei 52,76 Eur turtinei žalai atlyginti, ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis buvo palikta nepakeista.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį, priėmė pareiškėjo E. Š. skundo reikalavimus panaikinti 2019 m. kovo 27 d. įsakymą, grąžinti pareiškėją į Tarnybos Štabo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, E. Š. iš atsakovo priteisti vidutinį iki 2019 m. balandžio 1 d. eitos karjeros valstybės tarnautojo Tarnybos Štabo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant jį nuo neteisėto atleidimo 2019 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 3 000 Eur neturtinei ir 52,76 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. gruodžio 16 d. buvo gautas pareiškėjo E. Š. patikslintas skundas, kuriame jis prašė panaikinti 2019 m. kovo 27 d. bei 
2018 m. lapkričio 30 d. įsakymus, grąžinti pareiškėją į Tarnybos Štabo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, priteisti E. Š. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei 3 000 Eur neturinei ir 72,25 Eur turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 pripažinimo neteisėtu paduoti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismo teisėja 2019 m. gruodžio 30 d. priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė: „Priimti skundo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo. Kitų reikalavimų priėmimas išspręstas. Skundo nuorašą išsiųsti atsakovei. Įpareigoti pateikti atsiliepimą ir su šiuo reikalavimu susijusią medžiagą iki 2020-01-13“.

III.

Pareiškėjas E. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos 2019 m. (nurodyti 2020 m. laikytini rašymo apsirikimu) gruodžio 30 d. rezoliucijos dalį, kurioje nurodyta: „Kitų reikalavimų priėmimas išspręstas“ ir kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintame skunde išdėstytą reikalavimą panaikinti 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą, įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jas pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą patikslintame skunde išdėstytam reikalavimui dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 paduoti bei skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2019 m. lapkričio 29 d. jis su teismo 2019 m. lapkričio 19 d. lydraščiu Nr. 1-4508-426/2019 gavo atsakovo 2019 m. spalio 31 d. atsiliepimą be priedų, o prie Tarnybos atsiliepimo pridėtus priedus gavo 2019 m. gruodžio 5 d. Tarp pateiktų dokumentų buvo ir Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 47V-1414. E. Š. teigia, kad tik tada gavo minėtą įsakymą ir susipažino su juo turiniu. Gavęs šį įsakymą ir su juo nesutikdamas, pareiškėjas, nepraleisdamas 14 dienų termino nuo atsiliepimo gavimo dienos, teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame, be kita ko, prašė panaikinti 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą ir pateikė jo kopiją, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja rezoliucija priėmė tik skundo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo ir nurodė, kad kitų reikalavimų priėmimas buvo išspręstas. Pareiškėjo nuomone, teisėja, pažeisdama proceso normas, 2019 m. gruodžio 30 d. rezoliucijoje parašiusi žodžius: „Kitų reikalavimų priėmimas išspręstas“ ir nenurodžiusi jokių argumentų bei atsisakiusi priimti pareiškėjo E. Š. patikslintame skunde išdėstytą reikalavimą panaikinti 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą, pažeidė E. Š. teisę ginti pažeistas teises, reiškiant šį reikalavimą. Pareiškėjo nuomone, nurodyta rezoliucijos dalis atsisakyti priimti jo patikslinto skundo reikalavimą dėl 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo panaikinimo yra nepagrįsta.

E. Š. akcentuoja, kad teisėja nurodyta rezoliucijos dalimi neišsprendė patikslintame skunde suformuluoto reikalavimo panaikinti Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 47V-1414 priėmimo klausimo ir nepriėmė nutarties nepriimti nurodyto patikslinto skundo reikalavimo, kurią jis galėtų atskiruoju skundu skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirminiame skunde išdėstyto reikalavimo panaikinti
2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą priėmimo klausimas teismo buvo išspręstas atsakovui E. Š. nesupažindinus su Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 47V-1414, Tarnybai jo tinkamai neinformavus apie 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo turinį ir pareiškėjui teismui nepateikus šio įsakymo, kadangi jis jo tuo metu neturėjo. Nurodo, kad patikslintas skundas buvo teikiamas E. Š. jau buvus susipažinusiam su minėtu įsakymu.

Pareiškėjas pažymi, kad teismui pateiktame pirminiame skunde jis nurodė, jog su 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymu nebuvo supažindintas, ir nors prašė pateikti jo nuorašą, tačiau jo negavo, todėl negalėjo pateikti teismui ir prašė teismo minėtą įsakymą išreikalauti iš atsakovo. Teismas to nepadarė, 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi E. Š. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir jo skundą atsisakė priimti. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis prašė atnaujinti tik skundo dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 pripažinimo neteisėtu padavimo terminą.

E. Š. nurodo, kad teisėja skundžiama rezoliucijos dalimi atsisakiusi priimti jo patikslinto skundo reikalavimą dėl 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 panaikinimo, nepagrįstai neatsižvelgė ir iš esmės nevertino pareiškėjo 2019 m. gruodžio 13 d. patikslintame skunde išdėstytų argumentų. Be to, teisėja taip pat nepagrįstai visiškai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-533-629/2019 motyvuojamosios dalies 8 pastraipoje nurodytą teiginį, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui, ištaisius skundo trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kad trūkumų pašalinimas neužkerta jam kelio ištaisius nurodytus skundo trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą. E. Š. teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tai nurodęs savo nutartyje, jam sukėlė teisėtą lūkestį, kad pareiškėjo patikslintame skunde išdėstytas reikalavimas panaikinti 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą
bus priimtas ir nagrinėjamas po to, kai bus pašalinti esminiai 2019 m. balandžio 2 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikto pirmojo skundo trūkumai – pirmosios instancijos teismui bus pateiktas Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 47V-1414. Gavęs šį įsakymą, pareiškėjas, nepažeidęs proceso terminų, pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodytas trūkumas buvo pašalintas, tačiau patikslinto skundo reikalavimą dėl 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo panaikinimo vis tiek buvo atsisakyta priimti.

E. Š. akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-641-968/2019 išaiškino, jog terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundžiamo akto – 2019 m. kovo 27 d. įsakymo – jam įteikimo, o 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, kad E. Š. skundą turėjo paduoti nuo skundžiamų aktų – 2019 m. kovo 27 d. įsakymo ir 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo – paskelbimo, nepaisant to, kad pareiškėjo teises pažeidžiantys aktai viešai nebuvo skelbti ir E. Š. su jais nebuvo supažindintas. Pareiškėjas nurodo, kad sirgdamas neturėjo jokių galimybių prisijungti prie Duomenų valdymo sistemos, nurodytą įsakymą atsispausdinti ir jį pateikti teismui. E. Š. taip pat nežinojo, ar tai buvo galutinis Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 variantas, ar jis buvo pakeistas. E. Š. nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-533-629/2019 išdėstytas skundžiamų aktų apskundimo terminų eigos pradžios aiškinimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, todėl, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, teismas, 2019 m. gruodžio 30 d. spręsdamas pareiškėjo patikslintame skunde išdėstyto reikalavimo panaikinti 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą priėmimo klausimą, turėjo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-641-968/2019 išdėstytą skundžiamų aktų apskundimo terminų eigos pradžios aiškinimą.

E. Š. akcentuoja, kad jis nuosekliai teismui reiškė reikalavimą panaikinti Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 47V-1414.

Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Tarnyba paaiškina, kad E. Š. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 panaikinimo paduoti buvo išspręstas ne skundžiama teismo 2019 m. gruodžio 30 d. rezoliucija, o teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, kurios teisėtumą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino 2019 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-641-968/2019. Teismas, įvertinęs pareiškėjo atskirojo skundo motyvus, pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl praleisto termino apskųsti įsakymą atnaujinimo paliko nepakeistą.

Tarnyba taip pat akcentuoja, kad kitoje administracinėje byloje Nr. I-3505-1047/2019, tiek pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje
Nr. AS-533-629/2019 iš bylos medžiagoje esančių pareiškėjo susirašinėjimų su atsakovu, nustatė, kad E. Š. ne tik žinojo apie 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 47V-1414, tačiau ir buvo susipažinęs ir su jo turiniu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos 2019 m. gruodžio 30 d. rezoliucijos dalies, kurioje nurodyta: „Kitų reikalavimų priėmimas išspręstas“ ir kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintame skunde išdėstytą reikalavimą panaikinti
2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 107 straipsnio, reguliuojančio nutarties priėmimą, 1 dalyje yra nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atskirais klausimais, kurių byla neišsprendžia iš esmės, priima nutartis. To paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad kai šiame įstatyme nenustatyta, jog atskiras procesinis klausimas turi būti išsprendžiamas teismo nutartimi, teisėjas gali procesinį klausimą išspręsti rezoliucija; išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, o jeigu sprendžiama dėl elektroninės formos dokumente išdėstyto klausimo – elektroninėje byloje tam skirtomis priemonėmis nurodo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą; kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo E. Š. 2019 m. gruodžio 13 d. patikslinto skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja išsprendė rezoliucija – priėmė tik pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo (E. Š. patikslintame skunde patikslino turtinės žalos dydį) ir nurodė: „Kitų reikalavimų priėmimas išspręstas“ (II t., b. l. 129). Įvertinus šios teisėjos rezoliucijos turinį, galima daryti išvadą, kad E. Š. patikslintame skunde suformuluotas reikalavimas dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 panaikinimo nebuvo priimtas, tai motyvuojant tuo, kad šio pareiškėjo skundo reikalavimo priėmimo klausimas jau anksčiau buvo išspręstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėje byloje yra ir teisėjos 2019 m. gruodžio
30 d. priimta nutartis, kurioje buvo išspręstas to paties pareiškėjo E. Š. patikslinto skundo priėmimo klausimas: teismas pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 72,25 Eur turtinei žalai atlyginti priėmė. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo palikta galioti teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo E. Š. reikalavimą dėl 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo panaikinimo (II t., b. l. 168–169). Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas apie skundžiamą Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 47V-1414 žinojo jau tą pačią dieną, gavęs įspėjimo lapelį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios reikalavimo dalies priėmimo klausimas buvo galutinai išspręstas ir iš naujo negali būti sprendžiamas. Teismas pažymėjo, kad pateiktas įsakymas ir jo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl šio įsakymo panaikinimo nekeičia išspręsto skundo priėmimo klausimo esmės. Teismas nurodė, kad E. Š. naudojosi teise nutartį skųsti, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis šiuo klausimu yra galutinė ir neskundžiama. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad kiti skundo reikalavimai buvo priimti nagrinėti, todėl jų priėmimo klausimas yra išspręstas ir šie reikalavimai pakartotinai nepriimami. Taigi, šios nutarties turinys patvirtina, kad taip pat buvo priimta nagrinėti tik pareiškėjo E. Š. patikslinto skundo dalis dėl reikalavimo jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 72,25 Eur turtinei žalai atlyginti ir nurodyta, kad skundo dalies dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 panaikinimo priėmimo klausimas yra galutinai išspręstas ir iš naujo negali būti sprendžiamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui pateiktame pirminiame skunde pareiškėjas taip pat buvo suformulavęs reikalavimą panaikinti Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 47V-1414 (I t. b. l. 1–17), jis taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl šio įsakymo panaikinimo paduoti (I t. b. l. 18–20). Netenkinęs prašymo atnaujinti terminą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti (I t., b. l. 170–172). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo tenkino iš dalies,
t. y. panaikino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl atsisakymo priimti kitus pareiškėjo skundo reikalavimus, tačiau nutarties dalį dėl praleisto termino apskųsti Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 47V-1414 atnaujinimo ir atsisakymo priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl minėto įsakymo panaikinimo paliko nepakeistą (I t., b. l. 189–197).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio
4 dalyje yra nustatyta, jog teismo atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą. Pagrindai, kuriems esant, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, yra nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą gali būti duodamas atskirasis skundas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis). 

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas, kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas.

Kaip jau minėta, E. Š., gavęs atsakovo atsiliepimą į savo skundą, teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame dar kartą suformulavo reikalavimą panaikinti Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 47V-1414 (II t., b. l. 129–144). Jis taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl šio įsakymo panaikinimo paduoti (II t., b. l. 145–148), tačiau šio prašymo pirmosios instancijos teismas nevertino ir minėtą patikslinto skundo reikalavimą dėl 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo panaikinimo atsisakė priimti remdamasis tuo, kad šios reikalavimo dalies priėmimo klausimas yra galutinai išspręstas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti skundo padavimo administraciniam teismui terminą, įsiteisėjimas vertinamas kaip galutinis klausimo dėl administracinio sprendimo apskundimo termino neatnaujinimo išsprendimas. Teismo galutinai išspręstas klausimas, kuriuo atsisakoma atnaujinti administracinio sprendimo apskundimo administraciniam teismui terminą, paprastai sudaro pagrindą konstatuoti, kad šis administracinis sprendimas daugiau negali būti ginčijamas teisme, o kartu sudaro pagrindą ir konstatuoti, jog yra neigiama prielaida kreiptis į teismą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kuriuo remiantis, administraciniame teisme atsisakoma priimti skundą, jeigu skundas buvo paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-261/2020, 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-468-556/2019, 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-600-624/2018).

Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės, jog E. Š., paduodamas pirminį skundą teismui, nebuvo gavęs Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 kopijos, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo žinomos ir jos, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, buvo įvertintos. Tai, kad pareiškėjas vėliau gavo atsakovo pateiktą įsakymo kopiją ir ją pateikė teismui, nesudaro pagrindo iš naujo spręsti klausimą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir priimti kitokį procesinį sprendimą – praleistą terminą skundo daliai paduoti atnaujinti. Atkreiptinas dėmesys, kad priimti E. Š. skundo reikalavimą dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 panaikinimo sutrukdė tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl šio įsakymo panaikinimo, buvo praleidęs terminą šiam reikalavimui pareikšti ir nenurodė svarbių priežasčių, kurios būtų pateisinusios tokio termino praleidimą, o ne aplinkybė, kad E. Š. teismui šio įsakymo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo kopijos pateikimas teismui ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl susipažinimo su šio įsakymo turiniu nesudaro pagrindo išvadai, kad termino atnaujinimo klausimas turi būti spendžiamas iš naujo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo E. Š. patikslinto skundo priėmimo klausimą sprendė rezoliucija, kai šis klausimas privalėjo būti išspręstas motyvuota teismo nutartimi (tokia išvada buvo padaryta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-509-520/2020), tačiau jo priimtas procesinis sprendimas E. Š. patikslinto skundo reikalavimą dėl 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo panaikinimo atsisakyti priimti iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos 2019 m. gruodžio 30 d. rezoliucija paliekama nepakeista, o pareiškėjo E. Š. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos 2019 m. gruodžio 30 d. rezoliucijos dalį, kuria iš esmės buvo atsisakyta priimti pareiškėjo E. Š. patikslinto skundo reikalavimą panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 47V-1414 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado
2015 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 47V-723 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2007 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-2 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo““, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                      Stasys Gagys

                                                                                                                Ramutė Ruškytė

                                                                                                                Virginija Volskienė