Civilinė byla Nr. 2A-1042-153/2011;
pirmosios instancijos teismo teisėja Audronė Levinskienė;
procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 50.11.2.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Nijolios Indreikienės,
sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei,
dalyvaujant ieškovei I. S., jos atstovei advokatei S. Ž., atsakovės Kauno rajono savivaldybės atstovui M. S., trečiajam asmeniui V. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-449-358/2011 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybei, tretysis asmuo V. S., dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį,
n u s t a t ė :
Ieškovė I. S. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę Kauno rajono savivaldybę sudaryti su ieškove 2 kambarių 51,64 kv. m ploto gyvenamosios patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), nuomos sutartį.
Ieškovė nurodė, kad 1995-12-11, 2002-05-02 ir 2006-04-03 nuomos sutartimis, sudarytomis tarp nuomotojos Kauno rajono savivaldybės Garliavos apylinkės seniūnijos ir nuomininko V. S., nuomininkui V. S. ir jo šeimos nariams ginčo butas buvo išnuomotas neterminuotam naudojimui. Ieškovė yra nuomininko dukra, ginčo bute gyvena nuo 1995 m., o nuo 2001-08-29 ginčo bute deklaravo savo gyvenamąją vietą. Kadangi jos tėvas V. S. persikėlė gyventi kitur, ieškovė pageidauja, kad pirminis nuomininkas V. S. būtų pakeistas ieškove. Atsakovė Kauno rajono savivaldybė nepagrįstai nesutinka pakeisti nuomininko. Atsakovė pareiškė reikalavimą ieškovę išsikeldinti iš ginčo buto. Tretysis asmuo V. S. sutiko, kad jis būtų pakeistas ieškove. Ieškovė nurodo, kad ginčo butas jų lėšomis buvo suremontuotas.
Atsakovė Kauno rajono savivaldybė ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad nuomininkas V. S. neturi teisės apsigyventi ginčo bute, nes 2009 m. paaiškėjo, kad jis turi nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Ginčo butas V. S. 2002-05-02 buvo išnuomotas pagal socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, remiantis tuo metu galiojusiu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu (toliau – Įstatymas). 2002 m. sudarant su V. S. savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios talpos nuomos sutartį, V. S. neatitiko Įstatymo 8 str. 1 d. numatytų sąlygų ir neturėjo teisės į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, nes jam nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 289,27 kv.m, t. y. jam priklausė 144,64 kv. m, o Įstatymas numatė, kad gyvenamųjų patalpų bendras naudingas plotas 3 asmenų šeimai neturi viršyti 75 kvadratinių metrų. Kadangi V. S. neturėjo teisės į valstybės paramą, tai ir jo šeimos nariai neturėjo teisės į valstybės paramą, nes nuomininko šeimos nario teisė apsigyventi išsinuomotoje gyvenamoje patalpoje priklauso nuo nuomininko teisės į šią patalpą. Kadangi nuomininkas neturi teisės į ginčo butą, tai ir ieškovė tokios teisės neturi.
Tretysis asmuo V. S. ieškinį palaikė.
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 32 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad 1995-12-11 tarp trečiojo asmens V. S. ir VĮ Lietuvos radijo ir televizijos centro buvo sudaryta tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos tipinė sutartis. 2002-05-02 su V. S. Kauno rajono savivaldybė sudarė savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, o 2006-04-03 – savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Ieškovė nuo 2001-08-29 yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). 2010-01-20 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu buvo panaikinta dalis Kauno rajono apylinkės teismo 2008-09-09 sprendimo dėl teisės pripažinimo V. S. privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir atsakovės Kauno rajono savivaldybės įpareigojimo sudaryti su V. S. ginčo gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį dėl ieškovo V. S. atmetė. V. S. 1992-09-15 pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Ginčo butas 2002-12-23 nuosavybės teise įregistruotas Kauno rajono savivaldybės tarybos vardu.
Teismas sutiko su atsakovės Kauno rajono savivaldybės argumentais, laikė juos pagrįstais ir teisingais. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialus 1992 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas. Nuomininkas V. S. minėtu teismo sprendimu yra praradęs teisę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti ginčo butą, todėl tokios teisės negali turėti ir ieškovė. Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Gyvenamosios patalpos, sudarančios savivaldybės socialinio būsto fondą, išnuomojamos konkrečiai nustatytai tikslinei paskirčiai – asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą, apgyvendinti nekomercinėmis sąlygomis (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismo nuomone, ieškovės argumentai dėl esminio buto pagerinimo gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl iškeldinimo ar nuostolių atlyginimo, tačiau šioje byloje šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos.
Apeliaciniu skundu ieškovė I. S. prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantė nurodė šiuos motyvus:
1) teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teismas pažeidė CPK 268 str. 4 d., 270 str. 4 d. 1, 4 p. Teismo sprendimo turinys neaiškus ir nesuprantamas, todėl yra absoliutus teismo sprendimo panaikinimo pagrindas CPK 329 str. 2 d. 4 p. Teismo sprendime nėra nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nėra nurodytos ir pačios išvados, nenurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Teismas nepakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą;
2) teismas neteisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 str. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.589 str., 6.590 str. nuostatas ir dėl to priėmė neteisėtą teismo sprendimą. Kadangi ieškovė yra nuomininko dukra, ginčo bute gyvena nuo 1995 m., todėl atitinka CK 6.589 str. nustatytus reikalavimus ir turi tokias pačias teises ir pareigas iš nuomos sutarties kaip ir V. S.. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Teismas netyrė ieškinyje nurodytų aplinkybių apie tai, kad atsakovė nepagrįstai atsisako sudaryti su ieškove ginčo buto nuomos sutartį bei netaikė jokių teisės normų ginčui išspręsti;
3) V. S. ir N. S. sutinka, kad nuomos sutartis būtų pakeista. Pagal CK 6.602 str. nuomininko ir jo šeimos narių susitarimu pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu. Be to, ginčo butas buvo kapitališkai suremontuotas. Atsakovė, nesudarydama sutarties, elgiasi neteisėtai. Kadangi ieškovė ginčo bute apsigyveno atsakovei leidus, todėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Teismas šių aplinkybių nevertino. Teismas nevertino reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, įrodymus vertino atskirai, pažeidė CPK 12, 178, 185 straipsnius, o tai yra pagrindas teismo procesinį sprendimą naikinti;
3) teismas netinkamai taikė ir aiškino LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas. Šiuo atveju turėjo būti taikomas CK nuostatos, o ne šio įstatymo nuostatos, nes nuomos sutartys dėl ginčo buto yra galiojančios ir nenuginčytos, dėl jų nebuvo pareikštas joks priešieškinis. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006-10-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-524/2006). LAT yra pažymėjęs, kad teismai spręsdami analogiškas bylas privalo atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni – valstybės, ar individo, viešasis, bendrasis interesas ar piliečio interesas;
4) faktas, kad 2010 m. sausio 20 d. Kauno rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-906-214/2010 nusprendė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008-09-09 sprendimo dalį dėl teisės pripažinimo V. S. privatizuoti ginčo butą ir atsakovės Kauno rajono savivaldybės įpareigojimo sudaryti su V. S. gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį dėl V. S. reikalavimų atmetė, jokiu būdu nedaro negaliojančiomis nuomos sutarčių ir neatima nuomininko šeimos narių teisių;
5) kadangi ginčo bute gyveno ieškovės nepilnametis brolis E. S., gimęs 1995-04-23, kurio interesai taip pat pažeisti, į bylą nebuvo įtraukta Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kauno rajono savivaldybė prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos motyvus:
1) apeliantė gali kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo CPK 278 str. tvarka;
2) teismas, visiškai sutikdamas su atsakovės argumentais, laikydamas juos pagrįstais ir teisingais, galėjo jų nekartoti, tačiau tai nereiškia, kad teismas visiškai nemotyvavo savo priimamo sprendimo. Teismas sprendime išdėstė nustatytas aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimą bei nurodė įstatymus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas. Tokio teismo sprendimo nėra pagrindo pripažinti nemotyvuotu;
3) pagal LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą įgyti teisę į savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą gali tik specialius reikalavimus atitinkantys subjektai – asmenys, kuriems šiuo įstatymu pripažįstama teisė į socialinį būstą. Pagal 2006-04-03 tarp V. S. ir atsakovės sudarytos savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 9 p., nuomininkas vieną kartą per trejus metus nuo būsto suteikimo savivaldybei pateikia duomenis apie LR teritorijoje jam ir jo šeimos nariams nuosavybės teise priklausantį turtą ir visų praėjusių metų šeimos pajamas. V. S. tokių duomenų savivaldybei nėra pateikęs, nors tai turėjo padaryti dar 2009 metais. 2009 m. atsakovui tapo žinoma, kad V. S. turi nuosavybės teise ½ gyvenamojo namo ir ūkio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), į šį turtą V. S. nuosavybės teises įgijo dar 1992 m. Nuomininko šeimos nario teisė apsigyventi išsinuomotoje gyvenamoje patalpoje priklauso nuo nuomininko teisės į šią patalpą. Kadangi nuomininkas neturi teisės į ginčo butą, nes nuosavybės teise turi aukščiau paminėtą nekilnojamąjį turtą, todėl apeliantė taip pat neturi tokios teisės. Apeliantė neįtraukta į eilę piliečių, laukiančių socialinio būsto.
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo V. S. sutiko su apeliacinio skundo motyvais ir prašė apeliacinį skundą tenkinti
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši proceso teisės norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą patikrinti exofficio. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė keletą aplinkybių, kurių pagrindu skundžiamas teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Viena iš tokių aplinkybių – pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl šalių ir jų santykių, nesusijusių su nagrinėjama byla, nepasisakė dėl bylos faktinių ir teisinių aspektų.
Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės ieškinio pareiškime išdėstytų aplinkybių dėl galiojančios ginčo patalpos nuomos sutarties, sudarytos su ieškovės tėvu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė. Taigi apskųstame sprendime nesant visiškai jokių teismo motyvų ir argumentų, dėl kurių ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį atmestas, teisėjų kolegija negali įvertinti šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, pasisakyti dėl apeliantės skunde išdėstytų argumentų, kuriais ginčijamas atsisakymas patenkinti jos ieškinį. Byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti nagrinėjamo klausimo esmę bei priimti sprendimą (nutartį) dėl pareikštų konkrečių prašymų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesniosios instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Visa tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą.
CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso teisės normų pažeidimai reiškia, kad tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Dėl nurodytų pažeidimų iš šalių atimama teisė į vieną instanciją. CPK 327 straipsnio 2 dalis leidžia tokiu atveju perduoti klausimą visą ar iš dalies pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, kadangi skundžiamame sprendime iš viso nepasisakoma nagrinėjamu klausimu, bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis būdas, kuriuo remiantis galima atkurti pažeistą dalyvaujančių byloje asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmojoje instancijoje. Priešingu atveju bylos užbaigimas priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad dalyvaujantys byloje asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismine instancija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-522/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-1227/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-5/2003).
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, skundžiamas sprendimas naikintinas, o ieškovės ieškinio pareiškimas dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p., 327 str. 2 d., 329 str. 2 d. 4 p.).
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333str.,
n u t a r i a :
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti, bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kolegijos pirmininkė Galina Blaževič
Kolegijos teisėjos Birutė Bobrel
Nijiolia Indreikienė