Civilinė byla Nr. e2-463-909/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33586-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.16.11.1.; 2.6.10.2.4.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant ieškovui D. B. ir jo atstovei advokato padėjėjai Vaidai Survilei, 

atsakovei A. Č. ir jos atstovui advokatui Jurij Binevič,

trečiajam asmeniui E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. patikslintą ieškinį atsakovei A. Č., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. B. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

            ieškovas D. B. kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu, kurį vėliau patikslino (toliau – ieškinys), ir prašė priteisti iš atsakovės A. Č. 590,38 Eur skolą, 3 901,91 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.  

Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2016 m. kovo 21 d. sudarė nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovas atsakovei išnuomojo 2 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šalys Sutartimi susitarė, kad bute kartu su atsakove gyvens ir trečiasis asmuo E. B.. Buto nuomos kaina - 150 Eur per mėnesį, atsakovė įsipareigojo papildomai apmokėti už į butą tiekiamas komunalines paslaugas: elektros energiją, šildymą, dujas, šaltą vandenį; bendro naudojimo patalpų valymą ir šiukšlių išvežimą, liftą bei kitas eksploatacines paslaugas, taip vadinamas „kitas paslaugas“. Sutarties 4.4. punkte numatyta, kad atsakovė moka už kiekvieną būsimą nuomos mėnesio laikotarpį iki einamojo mėnesio 15 dienos susitikus su ieškovu (Sutarties 4.4.2. punktas). Ieškovas atsakovei 2016 m. kovo 21 d. priėmimo – perdavimo aktu perdavė butą su jame buvusiu turtu, t. y. baldais: sekcija, spinta, lova, stalu, televizoriaus staliuku ir buitine technika: skalbimo mašina, dujine virykle, televizoriumi. Atsakovei taip pat buvo perduoti 2 komplektai raktų nuo buto. Atsakovė ir trečiasis asmuo E. B. iš buto išsikėlė 2017 m. liepos 20 d., tačiau su ieškovu neatsiskaitė už buto nuomą ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. liepos 20 d., t. y.: 1) nuoma – 396,77 Eur; 2) elektra – 31,78 Eur (rodmenys 5647-5831); 3) dujos – 7,84 Eur (rodmenys 247-256); 4) šaltas vanduo – 29,25 Eur (rodmenys 361-377); 5) šildymas ir karštas vanduo – 64,86 Eur; 6) komunalinis ūkis – 59,88 Eur. Ieškovas nurodo, kad bendra atsakovės neapmokėta skolos suma už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. liepos 20 d. yra 590,38 Eur.

Ieškovas paaiškino, kad

Ieškinyje dėstoma, kadangi atsakovei nuomojantis butą buvo sugadinta buto apdaila, grindys, langai, balkono grotos, sanitariniai įrengimai (unitazas) ir kitas turtas, kurie buvo nurodyti ieškinyje, išsikrausčius atsakovei ir trečiajam asmeniui, ieškovas buvo priverstas savo lėšomis tvarkyti butą, t. y.: 1) perklojo grindis laminatu ir parketlentėmis, kurių įsigijimo kaina – 1 195,07 Eur; 2) išklijavo sienų ir grindų plyteles tualete (sienos - 10 m2, grindys – 2 m2), vonios kambaryje (sienos - 16 m2, grindys - 4 m2), virtuvėje (sienos – 23,8 m2, grindys - 8 m2), taip pat grindų plyteles (9,5 m2) koridoriuje, pakeitė sugadintą unitazą. Plytelių kaina - 357,85 Eur, unitazo kaina – 135 Eur; 3) pakeitė sugadintą durų skambutį su maitinimo elementais (20,48 Eur), nupirko virtuvės spintelę (59,49 Eur), kadangi po atsakovei ir trečiajam asmeniui išsikrausčius iš buto virtuvinės spintelės bute nebebuvo; 4) atliekant buto remontą taip pat buvo įsigytos remonto atlikimui reikiamos medžiagos – MP plokštė, neobliuota lenta (52,39 Eur); 5) pakeitė sugadintas duris (139,98 Eur). Remonto medžiagoms ieškovas išleido 1 960,26 Eur sumą. Ieškovas taipogi priduria, kad atsakovė buto raktų ieškovui negrąžino, ieškovas, saugodamas savo turtą, buvo priverstas pakeisti buto įėjimo durų spyną, kuri kainavo 254,10 Eur. Ieškovas taip pat užsakė įėjimo į namo laiptinę raktą (6 Eur). Ieškovas kreipėsi į balkono grotas gaminančią įmonę ir gavo komercinį pasiūlymą dėl buto balkono grotų pagaminimo. Vadovaujantis šiuo komerciniu pasiūlymu, sulaužytų balkono grotų pakeitimas (į kainą įskaičiuota naujų grotų pagaminimas, senų grotų demontavimas, gruntavimas, dažymas, montavimas) kainuotų 500 Eur. Kadangi buvo išdaužyti langai, ieškovas kreipėsi į langų gamintojus dėl langų pakeitimo. Pagal buto langų išmatavimus buvo sudaryta PVC gaminių sąmata, kurioje nurodoma, kad pakeisti sugadintus langus (įskaitant ir apdailą), kainuotų 721,55 Eur. Atsakovei butas buvo perduotas su jame buvusiais baldais, išvardintais priėmimo – perdavimo akte, tačiau po atsakovės išsikraustymo, dalies baldų bute nebeliko. Kaip ieškovas akcentavo savo ieškinyje, po atsakovės išsikraustymo, bute trūko spintos, kurios kaina – 200 Eur, televizoriaus, kurio kaina 100 Eur, lova, kurios kaina 80 Eur, televizoriaus staliuko, kurio kaina 50 Eur, taip pat stalo, kurio kaina 30 Eur. Ieškovas įvertino, kad iš buto dingusių daiktų bendra vertė yra 460 Eur. 

Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko.  

Atsakovė nurodė, kad ji su ieškovu sudarė nuomos sutartį dėl 2 kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyveno ir E. B.. Paaiškino, jog bute buvo atliekamas remontas už jos asmenines lėšas, taipogi keitė baldus, kadangi ankščiau esantys bute nebuvo tinkami naudoti, o išsikraustant bute paliko visus baldus vietoj buvusių. Atsakovė priduria, kad už buto nuomą bei paslaugas mokėjo visada, išskyrus paskutinįjį mėnesį, nes tuo metu atsakovė su savo vaiku dėl smurtinių santykių šeimoje gyveno Vilniaus miesto krizių centre, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. birželio 14 d. ir 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. Visą nurodytą laikotarpį, kol nebuvo atsakovės, išnuomotame bute gyveno E. B.. Atsakovė nurodo, kad ieškovui yra likęs jos sumokėtas 300 Eur užstatas, iš kurio padengtini nuomos ir komunaliniai mokesčiai. Atsakovė tvirtina, kad nesupranta, kodėl ieškovas paskaičiavo tokią didelę sumą už buto remontą. Teigia, kad ieškovas visada, jam patogiais būdais, galėjo susisiekti su atsakove, kadangi žinojo jos darbovietės vietą parduotuvėje, ieškovas dažnai ten apsipirkinėjo. Pasisakydama dėl grotų, atsakovė nurodo, kad jai gyvenant Vilniaus miesto krizių centre, balkone esančias grotas išlaužė policininkai, norėdami patekti į butą, nes E. B. bandė atimti sau gyvybę. Atsakovė teigia, kad ieškovas nori iš jos pasipelnyti. Taipogi priduria, kad atsakovė iš buto išsikėlė 2017 metais balandžio mėnesį, o ieškovo nurodytos medžiagos buto remontui nupirktos 2019 metais, o ginče minimos grotos taip ir nebuvo pakeistos. Atkreipia dėmesį, kad po atsakovės išsikraustymo per visą laikotarpį iki buto remonto, galėjo gyventi daugiau asmenų, atsakingų už buto būklę.

Trečiasis asmuo E. B. atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas D. B. palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad mokestį už nuomą ir komunalines paslaugas atsakovė mokėdavo grynais kiekvieną mėnesį susitikimo metu, kartais būdavo vėlavimų. 2017 m. liepos mėnesį atsakovė paskambino ieškovui pranešdama, kad yra problemų šeimoje, E. B. sulaikytas policijos, kad ji kurį laiką buvo išvykusi. Atsakovė 2017 m. liepos 20 d. skambučiu informavo atsakovą, kad bute jau negyvens, taigi buvo žodžiu sutarta, kad išsikraustys. Tai, kad atsakovė galimai kurį laiką negyveno bute, ieškovas sužinojo tik 2017 m. liepos mėnesį. Pasak ieškovo, nuomos sutartis buvo tapusi neterminuota. Atsakovė išsikraustė, raktų negrąžino, butą liepos mėnesį po išsikraustymo ieškovas apžiūrėjo vienas, padarė nuotraukas. Paskutinis mokėjimas buvo 2017 m. balandžio mėnesį, mokėjo E. B., nuo gegužės mėnesio tik telefonu su atsakove ir trečiuoju asmeniu bendravo. Balandžio mėnesį buvo bute, tik jo būklės neapžiūrėjo. Ieškovas nurodė, kad atsakovė buvo sumokėjusi 300 Eur užstatą, tačiau užstatas anuliuotas, nes 150 Eur dalis užstato panaudota už pirmą mėnesio nuomą, o likusi 150 Eur suma - žalai atlyginti, buto tvarkymui. Po išsikraustymo liko atsakovės daiktų – sulaužyta lova, vaikiška lova, televizoriukas, spintelė, sekcija, čiužiniai, drabužiai, įvairios smulkmenos. Sudarius sutartį, buvo sutarta, kad E. B. padarys buto langų angokraščių apdailą, taip pat buvo nudažytos kambario sienos, taip pat virtuvėje nudažyta viena siena, bet tai, pasak ieškovo, nelaikytina remontu.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad pagal faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus nustatyta, kad butu buvo naudojamasi iki 2017 m. liepos mėnesio, taigi sutartis nebaigė galioti po 12 mėnesių nuo jos sudarymo, nes šalys toliau naudojosi butu. Byloje nėra įrodymų, kad už tą laiką iki 2017 m. liepos 20 d. su ieškovu už buto nuomą būtų atsiskaityta. Tikėtina, kad atsakovė bute gyveno ir 2017 m. birželio mėnesį bei liepos pradžioje, tai patvirtina fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad nuotraukos darytos ginčo bute, o ne močiutės bute. Taip pat atstovė pabrėžė, kad nuostolių už sugadinimus prašo iš atsakovės remdamiesi sutartine atsakomybe, nes atsakovė ieškovui negrąžino buto tos pačios būklės, koks buvo išnuomotas. Taigi, atsakovė, kaip nuomos sutarties šalis, yra atsakinga prieš ieškovą, nesvarbu, kas faktiškai padarė sugadinimus.

Teismo posėdžio metu atsakovė A. Č. nesutiko su ieškiniu, prašė atmesti ieškinį. Papildomai paaiškino, kad 2017 m. balandžio mėnesį telefonu pranešė ieškovui, kad bute nebegyvens, nes yra Krizių centre. Be to, sutartis buvo pasibaigusi balandžio mėnesį, todėl buvo nebegaliojanti. Sudarant sutartį, buvo perduoti du raktų komplektai, vieną turėjo ji, kitą – E. B.. Po išsikraustymo raktų neatidavė, buto raktus perdavė savo mamai (vadinamai „močiutei“). Išnuomotas butas buvo labai prastos būklės, buvo daug šiukšlių, lovą reikėdavo paremti, spintelės virtuvėje nebuvo, ją padarė savo jėgomis ir lėšomis, ieškovo skalbimo mašinos nelietė, nes turėjo savo mašiną. Už nuomą ji mokėdavo atsakovui grynais, nevėluodavo. Visi mokesčiai iki balandžio mėnesio buvo sumokėti. Nuo 2017 m. balandžio 26 d. su vaikais gyveno Krizių centre, o iki to laiko gyveno bute ir už balandį liko nesumokėtas nuomos mokestis bei komunaliniai mokesčiai. Pripažįsta, kad už laiką iki 2017 m. balandžio 26 d. turi pareigą sumokėti. Nuotraukos, publikuotos jos asmeninėje „Facebook“ paskyroje, kai kurios buvo darytos nuomojamam bute, o kai kurios - močiutės bute. Birželio 16 d. nuotrauka „skanumėlis“ ir liepos 2 d. nuotrauka „kepam sausainius“ darytos močiutės bute. Tuo metu, kai negyveno Krizių centre, birželio mėnesį gyveno pas močiutę, o kas gyveno bute, nežino. Butą išsikrausčiusi paliko tvarkingos būklės, visi sugadinimai (išdaužimai duryse, sudaužytos lempos ir pan.) neaišku kieno padaryti, todėl ji nėra atsakinga už nuostolius.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad byloje neįrodyta, kad buto sugadinimus padarė atsakovė, taigi nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, be to, nenustatyta, kada tie apgadinimai buvo padaryti, nes medžiagos remontui pirktos tik 2019 metais, neaišku, kas naudojosi butu ilgą laiką. Pasak atstovo, byloje neįrodyta, kad po 2017 metų balandžio mėnesio atsakovė būtų gyvenusi bute, kadangi pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad atsakovė gyveno Krizių centre bei pas giminaičius. Ieškovui buvo sumokėtas 300 Eur užstatas, kuris ir skirtas esamai skolai už nuomą padengti.   

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. B. nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad po įvykio su policija į butą grįžo, lankydavosi bute apie 2 kartus per savaitę. Už buto nuomą ir mokesčius paskutinį kartą sumokėjo ieškovui apie 240-270 Eur, t. y. mokesčiai sumokėti iki 2017 m. gegužės mėnesio, atsakovė tuo metu bute jau negyveno. Išnuomotas butas buvo prastos būklės, medinės grindys išpuvusios, koridoriuje buvo skylės po linoleumu, sulaužytos durys, vaikų kambarys buvo baisus, atsilupę tapetai, nes prieš juos bute gyveno labai netvarkingi žmonės. Plytelės vonioje buvo avarinės būklės, atsilupinėjusios, todėl jas dėl saugumo pavojingose vietose atlupo, kad neužkirstų ant galvų, bei paliko padėtas po vonia. Su atsakove jie butą vizualiai sutvarkė, remontavo, atsivežė savo baldus (miegamojo lovą, spintą), kuriuos vėliau paliko, taigi butas buvo paliktas geresnės būklės nei buvo. Virtuvės spintelę išmetė, tačiau patys įdėjo dvi spinteles, rastas prie konteinerio, viena pakabinama, kita - įstatoma. Televizorių paliko. Mediniai langai buvo avarinės būklės, juos apkamšė, nes bute buvo šalta. Rūsys buvo labai apleistas, daug šiukšlių, jis viską sutvarkė, rūsyje sudėjo metalines duris. Atsakovė bute gyveno iki maždaug 2017 m. balandžio 21 d. Atsakovė išvyko gyventi į Krizių centrą, o įvykis su policija buvo maždaug kitą dieną. Kai buvo įvykis su policija, buvo išdaužtas balkono durų apatinis stiklas, medžio drožlių plokštė, bet grotos nebuvo sulaužytos. Pripažįsta, kad pas jį liko antras buto raktų komplektas, ieškovui raktų negrąžino. Nuomos sutartis nutrūko po metų, sutartis raštiškai pratęsta nebuvo. Ieškovas ieškiniu nori pasipelnyti iš svetimų pinigų.

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės 

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. kovo 21 d. ieškovas D. B. ir atsakovė A. Č. sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Sutartyje nurodyta, kad bute, kartu su atsakove gyvens trečiasis asmuo E. B. (Sutarties 2.1 punktas). Sutartimi šalys sutarė, kad buto nuomos kaina yra 150 Eur per mėnesį (Sutarties 4.1. punktas), atsakovė papildomai apmoka už į butą tiekiamas komunalines paslaugas: elektros energiją, šildymą, dujas, šaltą vandenį; bendro naudojimo patalpų valymą ir šiukšlių išvežimą, liftą bei kitas eksploatacines paslaugas, taip vadinamas „kitas paslaugas“ (Sutarties 4.2. punktas). Sutarties 4.4. punkte numatyta, kad atsakovė moka už kiekvieną būsimą nuomos mėnesio laikotarpį iki einamojo mėnesio 15 dienos susitikus su ieškovu (Sutarties 4.4.2. punktas). Taigi nuomos sutartyje iš esmės šalys sulygo dėl sutarties sąlygų, t. y. dėl Sutarties dalyko, patalpų paskirties, mokesčio ir atsiskaitymo, teisių bei pareigų, atsakomybės, patekimo į butą, subnuomos ir perleidimo bei sankcijų ir atsakomybės už Sutarties nesilaikymą, taipogi Sutarties pabaigos ir nutraukimo sąlygų. 

Byloje pateiktas 2016 m. kovo 21 d. priėmimo – perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad remiantis Sutartimi, perduodamas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Priėmimo – perdavimo akte pateikiami skaitiklių rodmenys, t. y. elektros, karšto ir šalto vandens, dujų rodmenys. Papildomai nurodoma, kad su butu perleidžiami ir jame esantys baldai: sekcija, spinta, lova, televizorius, stalas, televizoriaus staliukas, šaldytuvas, skalbimo mašina, dujinė viryklė. Priėmimo – perdavimo aktu atsakovei perduoti ir 2 raktų komplektai.

Ieškovas pateikė sąskaitas, kvitus, kuriais ieškovas grindžia nesumokėtą skolą už buto nuomą ir komunalinius mokesčius:

2017 m. gegužės 31 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ sąskaita Nr. 17GEG430 17,92 Eur sumai ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naujininkų ūkis“ sąskaita/serija NUG0144222 27,29 Eur sumai. Taipogi pateikti šių sumų 2017 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymai, kuriais ieškovas apmokėjo aukščiau nurodytas sąskaitas už suteiktas paslaugas, papildomai pateikti UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ paslaugų apmokėjimas atliekant bankinį pavedimą 1,78 Eur sumai, UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovo apmokėjimas 9,18 Eur sumai ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ apmokėta 9,69 Eur.  2017 m. birželio 30 d. AB „Vilniaus šilumos tinklų“ sąskaita Nr. 17BIR432 išrašyta 25,99 Eur ir UAB „Naujininkų ūkis“ sąskaita/serija NUG0158453 išrašyta 15,96 Eur. Šios sąskaitos buvo apmokėtos ieškovo atliktais bankiniais pavedimais, 2017 m. liepos 17 d. atitinkamai nurodytoms sumoms pateikti mokėjimo nurodymai. Taip pat 2017 m. liepos 17 d. ieškovas sumokėjo 17,77 Eur AB „Vilniaus skirstymo operatorius“ už suteiktas paslaugas ir UAB „Vilniaus vandenys“ sumokėjo 10,89 Eur, nurodytos sumos pervestos bankiniais pavedimais. Bylos medžiagoje yra 2017 m. rugpjūčio 10 d. ieškovo mokėjimo nurodymai, t. y. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sumokėjo 20,95 Eur, UAB „Vilniaus vandenys“ sumokėjo 9,18 Eur, UAB „Naujininkų ūkis“ sumokėjo 15,96 Eur, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ sumokėjo 1,84 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ sumokėjo 4,32 Eur, ieškovas su tiekėjais atsiskaitė už į butą, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas.

Ieškovas pateikė sąskaitas, kvitus, kitus rašytinius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia patirtus nuostolius:

UAB „Ermitažas“ kvitai už pirktas prekes išnuomoto buto tvarkymui: 1) 2018 m. liepos 15 d. MP plokštei išleido 4,69 Eur; 2) 2018 m. liepos 16 d. parketlentėms išleido 1 134,12 Eur; 3) 2018 m. rugpjūčio 8 d. klozeto komplektui išleido 135 Eur; 4) 2018 m. rugpjūčio 9 d. laminatui ir grindjuostėms išleido 60,95 Eur; 5) 2018 m. rugpjūčio 25 d. pastatomai virtuvėlės spintelei ir plytelėms išleido viso 206,08 Eur (59,49 Eur + 146,59 Eur); 6) 2018 m. rugpjūčio 26 d. neobliuotai lentai ir plytelėms išleido viso 258,96 Eur (47,70 Eur + 211,26 Eur). Iš UAB „Makveža“ pirktas maitinimo elementas ir skambutis viso 20,48 Eur sumai. UAB „DEPO DIY LT“ kvitas, kuriame ieškovas pabraukęs butui pirktus daiktus, kuriems išleido viso 139,98 Eur, t. y. pirko laminuotą durų varčią su užraktu ir laminuotą durų varčią su spyna (71,99 Eur + 67,99 Eur). Byloje pateiktas 2019 m. birželio 11 d. V. Ravluševičiaus Individualios įmonės (toliau – IĮ) „Kostavita“ komercinis pasiūlymas metalinėms grotoms, kurių nurodyta kaina sudaro 500 Eur. 2019 m. liepos 4 d. UAB „Vitemus“ PVM sąskaita faktūra išrašyta 254,10 Eur sumai už sutvarkytą buto įėjimo durų spyną. 2019 m. birželio 19 d. UAB „Digitalas“ PVM sąskaita faktūra SerijaDIGIT Nr. 019003728 išrašyta 6 Eur sumai, už užsakytą įėjimo į namo laiptinę raktą.

Teismui pateiktos 2017 m. liepos 21 d. ir 2017 m. liepos 31 d. ieškovo telefonu atliktos buto fotonuotraukos, kuriose matoma buto būklė, jame esantys daiktai.

Teismui pateiktos ekrano kopijos iš socialinio tinklo „Facebook“ atsakovės paskyros, kuriose 2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. gegužės 28 d., 2017 m. birželio 16 d., 2017 m. birželio 29 d., 2017 m. liepos 2 d. atsakovė pasidalino savo ir savo vaikų nuotraukomis.  

Teismui pateikta 2017 m. rugpjūčio 15 d. ieškovo pretenzija atsakovei, kurią ieškovas siuntė atsakovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pretenzijoje nurodyta, kad bendra suma už neatsiskaitytą nuomos mokestį ir komunalines paslaugas sudaro 643,61 Eur. Ieškovas pretenzijoje paaiškino, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui 2017 m. liepos 20 d. išsikraustant butas buvo paliktas visiškai sugadintas, išdaužyti lango stiklai ir išlaužtos balkono metalinės grotos, pilna šiukšlių tiek bute ir balkono erdvėje, nepataisomai sudaužytas durų skambutis, purvinos sienos ir t.t., Taip pat trūksta baldų (spintos, lovos, televizoriaus ir kt.). Pretenzijoje prašoma atsakovės 7 dienų bėgyje susimokėti už paslaugas bei atlyginti žalą, taip pat grąžinti du komplektus raktų nuo buto, kurių vertė yra 215 Eur.

Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto krizių centro 2019 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad atsakovei Vilniaus miesto krizių centre teiktos socialinės priežiūros paslaugos laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. birželio 14 d. ir nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d., dėl smurtinių santykių šeimoje.

Teismo posėdžio metu šalys pripažino aplinkybę, kad bute įvyko incidentas, kurio metu buvo iškviesta policija. Bylos nagrinėjimo metu kilo nesutarimas dėl incidento datos. Teismui pateikta Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pažyma, kurioje nurodyta, kad įvykis (duomenys neskelbtini) įvyko 2017 m. liepos 7 d. apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad incidentas vis tik įvyko 2017 m. liepos 12 d., o ne liepos 7 d., policijos pažymoje galimai įsivėlė klaida. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad incidentas bute įvyko 2017 m. liepos 7 d. apie 23.00 val., jo metu E. B. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė atsakovės mažametei dukrai fizinį skausmą ir dėl to buvo pripažintas kaltu (duomenys iš Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini)). Nuosprendyje nurodyta, kad E. B. nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. liepos 17 d. buvo stacionariai gydytas ligoninėje. Teismui taip pat pateiktas garso įrašas, iš kurio nustatyta, kad atsakovė skambino ieškovui, pranešdama, kad gyvena Krizių centre, taip pat paaiškino, kad E. B. bute bandė žudytis, dėl to atvykusi policija išdaužė balkono stiklą, išvežė jį į ligoninę, atsakovė nurodė, kad nesiruošia su juo daugiau bute gyventi, taip pat nurodė, kad E. B. buto vienas irgi neišlaikys, nes niekur nedirba. Ieškovas nurodė, kad įrašas darytas 2017 m. liepos 12 d.   

Teismui pateiktas 2017 m. liepos 17 d. telefoninio pokalbio garso įrašas, kuris patvirtina aplinkybę, kad E. B. tuo metu vis dar naudojasi butu ir nebuvo grąžintas raktų komplektas.

Teismui pateiktas telefoninio pokalbio tarp ieškovo ir E. B. garso įrašas, kuris patvirtina aplinkybę, kad E. B. sutinka, kad vėluoja sumokėti, pažada susimokėti po liepos 20 d., nurodo, kad turi daug rūpesčių. Ieškovas nurodė, kad šis įrašas darytas maždaug tarp 2017 m. liepos 12 d. ir 17 d.

Dėl buto nuomos sutarties ir jos pagrindu susidariusios skolos

Byloje kilo ginčas dėl nuomos sutarties termino, faktinio naudojimosi butu pasibaigus sutarties terminui bei dėl susidariusios skolos už nuomą ir komunalines paslaugas apmokėjimo.

Pagal įstatyme įtvirtintą bendrąją nuomos sutarties sampratą nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalis). Šios definicijos laikomasi ir apibrėžiant vieną iš nuomos sutarčių rūšių – gyvenamosios patalpos nuomą. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomos sutarties pagrindu tarp šalių susiklosto prievolinis santykis, kuriam, kaip ir bet kurioms kitoms prievolėms, būdingas subjektų apibrėžtumas. Tai reiškia, kad tokiame teisiniame santykyje dalyvauja konkretūs asmenys (nuomotojas ir nuomininkas) su konkrečiomis teisėmis ir pareigomis. Šie asmenys laikomi nuomos sutarties šalimis, kurių viena – nuomininkas privalo sumokėti nuomos mokestį kitai sutarties šaliai - nuomotojui (CK 6.477 straipsnis 1 dalis, 6.576 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2012).  

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. kovo 21 d. ieškovas ir atsakovė sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nuomos sutartis yra konsensualinė, ji įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos, todėl sutartį pasirašius, jos šalims atsiranda teisės ir pareigos, kurias šalys privalo tinkamai ir laiku vykdyti (CK 6.256 straipsnis). Ieškovo išnuomotas butas atsakovei buvo perduotas 2016 m. kovo 21 d. Turto priėmimo – perdavimo aktu, tai patvirtina faktą, kad nuomos sutartis buvo galiojanti, o atsakovė butą priėmė ir įsikėlė gyventi į butą kartu su trečiuoju asmeniui. Tai, kad bute pagal Sutartį faktiškai gyveno tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, byloje ginčo nekilo.

Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad butas išnuomojamas 12 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 15 d. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad pasibaigus Sutartyje numatytam buto nuomos terminui, šalių sudaryta Sutartis tapo neterminuota, argumentavo tuo, kad atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu bute gyveno iki 2017 m. liepos 20 d., o ne iki Sutartyje numatyto laikotarpio, t. y. 2017 m. balandžio 15 d. (Sutarties 3.1. punktas). Tuo tarpu atsakovė nesutiko su aplinkybe, kad sutartis tarpo neterminuota, nurodydama, kad nuo 2017 m. balandžio 26 d. ji apsigyveno Krizių centre ir nuo to laiko bute daugiau nesilankė. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija. 

Faktas, kad atsakovė buvo Vilniaus miesto krizių centre ir jai buvo teiktos socialinės priežiūros paslaugos nepaneigia aplinkybių, kad ji negyveno ieškovui priklausančiame bute tais laikotarpiais, kuomet ji nebesinaudojo Vilniaus miesto krizių centro teikiamomis paslaugomis. Teismo posėdžio metu atsakovės teiginiai, kad tuo metu ji gyveno pas močiutę, nepasitvirtino ir yra atmestini. Ieškovas atsakovės naudojimosi butu faktą įrodinėja teismui pateiktomis socialinio tinklo „Facebook“ atsakovės paskyroje esančiomis nuotraukomis, iš kurių matyti, kad atsakovė kartu su savo vaikais gyvena bute: 2017 m. birželio 16 d., 2017 m. birželio 29 d., liepos 2 d. nuotraukos. Atsakovė teigė, kad šios nuotraukos darytos močiutės bute, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, iš teismui pateiktų nuotraukų koliažo, kuriame palyginama buto aplinka ir socialinio tinklo Facebook atsakovės paskyroje patalpintų nuotraukose esančios patalpos aplinka, akivaizdžiai matyti, kad šios nuotraukos darytos būtent ieškovo bute. Tai patvirtina fotonuotraukose užfiksuota aplinka, erdvė, daiktai, kurie yra identiški atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalintose nuotraukose. Taipogi, teismo nustatyti duomenys patvirtina, kad 2017 m. liepos 7 d. apie 23.00 val., bute įvyko konfliktas, kurios metu E. B. sukėlė atsakovės mažametei dukrai fizinį skausmą ir dėl to buvo pripažintas kaltu (duomenys iš Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini)). Vadinasi, darytina išvada, kad atsakovė nurodytu metu gyveno bute kartu su vaikais. Tai, kad butu liepos mėnesį naudojosi E. B. (kaip asmuo, kuris nuomos Sutartyje nurodytas kaip gyventojas) patvirtina ir byloje esančių telefoninių pokalbių įrašai. Faktinis buto naudojimas (tiek pačios atsakovės, tiek trečiojo asmens) po Sutartyje numatytos nuomos pabaigos (t. y. po 2017 m. balandžio 15 d.) leidžia daryti išvadą, kad Sutartis buvo neterminuotai pratęsta abiejų Sutarties šalių konkliudentiniais veiksmais. Taigi atsakovė nenuginčijo ieškovo pateiktų įrodymų, aplinkybių ir argumentų. Atsakovė tiek teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime išdėstytų motyvų kitais duomenimis ar rašytiniais įrodymais neįrodinėjo, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais. Teismo vertinimu, kadangi atsakovė nenuginčijo ieškovo pateiktų faktų, teismo posėdžio metu nepateikė svarių argumentų ar įrodymų, liudijančių priešingai nei nurodyta ieškovo, remdamasis įrodymų ir argumentų visetu, teismas konstatuoja, kad atsakovė, kaip nuomos sutarties šalis, butu naudojosi ir šalių sutartiniai nuomos santykiai tęsėsi iki 2017 m. liepos 20 d.   

CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas turi mokėti nuomos mokestį (CK 6.583 straipsnis). 

Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovė su ieškovu neatsiskaitė už buto nuomą ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. liepos 20 d., bendra skola sudaro 590,38 Eur. Susidariusią skolą sudaro neapmokėtas nuomos mokestis (396,77 Eur), paslaugos už elektrą (31,78 Eur), dujas (7,84 Eur), šaltą vandenį (29,25 Eur), šildymą ir karštą vandenį (64,86 Eur), komunalinį ūkį (59,88 Eur). Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad už buto nuomą buvo sumokėjusi iki 2017 m. balandžio mėnesio, o daugiau nemokėjo, nurodė, kad ieškovas turi likusį atsakovės sumokėtą 300 Eur užstatą, kas ir padengia skolą. Teismas iš dalies sutinka su šiais atsakovės teiginiais.

Sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad Sutarties pasirašymo metu nuomininkas, t. y. atsakovė, yra sumokėjusi 300 Eur užstatą, kas reiškia, kad atsakovė, sumokėdama užstatą apmokėjo pirmojo mėnesio nuomos mokestį, o likęs 150 Eur laikomas kaip užstatas, kuris bus grąžintas pasibaigus nuomos sutarčiai, jei nebus likę įsiskolinimo (Sutarties 4.5 punktas). Todėl laikytina, kad ieškovui yra likusi 150 Eur užstato dalis. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovei šio užstato nėra grąžinęs. Todėl teismas atsižvelgdamas į nustatytą, sprendžia, kad ieškiniu reikalaujama 590,38 Eur suma už nesumokėtą nuomos mokestį ir kitas paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. liepos 20 d., mažintina įskaitant atsakovės ieškovui sumokėtą 150 Eur sumą, todėl galutinė atsakovės ieškovui nesumokėta nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų suma sudaro 440,38 Eur (590,38 Eur – 150 Eur = 440,38 Eur). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų šią sumą ieškovui sumokėjusi, tuo tarpu ieškovas skolos buvimo faktą patvirtino į bylą pateiktais teismo aukščiau aptartais įrodymais: sąskaitomis, kvitais, mokėjimo nurodymais komunalines paslaugas teikiančios įmonėms.

Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateiktais įrodymais sprendžia, kad yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti 440,38 Eur skolą (CK 6.38, 6.200, 6.583, 6.584 straipsniai, Sutarties 4.1, 4.2 punktai).

Dėl nuostolių atlyginimo

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei, kaip gyvenamųjų patalpų nuomininkei, kyla sutartinė atsakomybė atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sugadinimų bute, jų atstatymo kaštų.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477 straipsnis) ir ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės (nuomininkės) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą (CK 6.499–6.500 straipsniai); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245–6.249 straipsniai).

CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip. Tam, kad viena šalis privalėtų atlyginti nuostolius kitai šaliai, reikalingas civilinės teisės pažeidimo sudėties visetas: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė ir žala. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jei tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008). 

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad po atsakovės ir trečiojo asmens išsikėlimo butas buvo paliktas sugadintas, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių. Ieškovas nurodo, kad nuostolius sudaro: išdaužyti buto lango stiklai, išlaužtas plastikinių langų rėmas ir durų varčia, išlaužtos metalinės balkono grotos, sudaužytas durų skambutis ir šviestuvo gaubtas. Taip pat bute ir prie jo balkono paliktos šiukšlės, išpurvintos buto sienos, kambario duryse išmušta skylė, išdraskyta grindų danga, tualete sugadintas unitazas, išdaužytos tualeto ir vonios sienų ir grindų plytelės, sutepliotos ir išdaužytos virtuvės sienų plytelės, apgadinta įėjimo į butą durų stakta. Ieškovas teigia, kad iš buto dingo dalis jame buvusių ir atsakovei perduotų baldų - spinta, lova, stalas, televizoriaus staliukas ir televizorius. Skalbimo mašina palikta neveikianti, dujinės viryklės durelės sugadintos. Buto sienos buvo sutepliotos įvairių spalvų dažais. Taip pat atsakovė negrąžino ieškovui buto raktų. Šiuos visus paminėtus nuostolius ieškovas įvertino iš viso 3 901,91 Eur suma. Pagrįsti savo reikalavimą, ieškovas teismui pateikė fotonuotraukas, padarytas po išsikraustymo, socialiniame tinkle Facebook atsakovės pasidalintų nuotraukų ir ieškovo užfiksuotų aplinkybių palyginimą, nuostolių dydžiui patvirtinti pateikė PVM sąskaitas faktūras, kvitus, komercinį pasiūlymą.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė visų nuostolių realumo fakto. Visų pirma, ieškovas teismui nepateikė nuotraukų ar duomenų apie buto būklę prieš jį išnuomojant atsakovei. Todėl teismas negali nustatyti, kokio nusidėvėjimo ir būklės butas buvo prieš atsakovės įsikėlimą, teismui yra pateikti duomenys ir įrodymai tik po atsakovės išsikėlimo, taigi šiuo atveju teismas neturi duomenų, kuriais galėtų palyginti buto padėtį ir objektyviai įvertinti atsiradusius nuostolius. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį siekė įrodyti, kad jo butui buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti būtent atsakovė. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Sutiktina su ieškovo pozicija, kad pačioje Sutartyje šalys sulygo dėl teisių ir pareigų, atsakomybės (Sutarties 5 punktas), tačiau, teismo vertinimu, tai nesuponuoja pagrindo besąlygiškai atlyginti nuostolius pilna apimtimi. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sutartinės civilinės atsakomybės samprata, vadovaujantis kuria sutartinė civilinė atsakomybė yra apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovas šiuo atveju turi pareigą pagrįsti bei įrodyti žalos atsiradimą ir nuostolių dydį, atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, t. y. įrodyti šias civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovės kaltė yra preziumuojama, todėl ją paneigti turi atsakovė.

Kaip teismas nustatė, atsakovė, nors ir pasibaigus nuomos Sutarties terminui, tačiau buto ieškovui neperdavė ir toliau faktiškai tęsė nuomos santykius buvusios Sutarties pagrindu, tam tikrais periodais gyveno bute bei leido butu naudotis trečiajam asmeniui, kuris ir pats pripažino, kad po Sutarties termino pabaigos lankydavosi bute keletą kartų per savaitę. Taigi, iki tol, kol faktiškai buvo tęsiami nuomos santykiai, t. y. iki 2017 m. liepos 20 d. kai butą į savo dispoziciją vėl perėmė ieškovas, atsakovei tenka atsakomybė už įrodytų nuostolių dėl buto pabloginimo atlyginimo. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad atsakovė negali būti atsakinga už buto sugadinimus, kurie galimai buvo padaryti kitų asmenų jai faktiškai negyvenant bute. CK 6.489 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuomininkas yra atsakingas nuomotojui už kitų asmenų, kitiems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus.

Teismas sutinka su ieškovo nurodytais argumentais, kad atsakovė privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl incidento su E. B., kuomet policijos pareigūnai turėjo įsiveržti į butą. Šio incidento metu buvo apgadintas ieškovo butas, t. y. sulaužytos grotos, sudaužytas balkono durų langas, apgadintos durys. Pažeidimams sutvarkyti ieškovas MP plokšte, neobliuota lenta užsandarino duris, kas pastebėtina ir pateiktose fotonuotraukose. Taigi, ieškovas patyrė 52,39 Eur nuostolius, kurių buvimą įrodė teismui pateiktu 2018 m. liepos 15 d. UAB „Ermitažas“ kvitu. Nuostolių dydžiui dėl sugadintų grotų patvirtinti pateiktas ir 2019 m. birželio 11 d. V. Ravluševičiaus IĮ „Kostavita“ komercinis pasiūlymas metalinėms grotoms, kurių nurodyta kaina sudaro 500 Eur. Tai, kad šiuo metu grotos dar nėra pakeistos, nereiškia, kad ieškovui dėl grotų sulaužymo nepadaryti nuostoliai, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad nurodyta suma negali būti priteista, nes ieškovas grotų iki šiol nepakeitė. Nesant nuginčytiems duomenims dėl grotų kainos, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė 500 Eur nuostolių dydį dėl grotų sugadinimo. Šalys posėdyje sutiko su aplinkybe, kad buto lango stiklai buvo pažeisti ir sudaužyti, tačiau ieškovas kartu su procesiniais dokumentais nepateikė įrodymų, PVM sąskaitų faktūrų, kvitų ar sąmatos, kuriais ieškovas būtų pagrindęs reikalavimą dėl 721,55 Eur, t. y. žalos, atsiradusios dėl lango stiklų sudaužymo ir jų pakeitimo, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, pasisakydamas dėl sugadintų durų (2017 m. liepos 31 d. fotonuotrauka (duomenys neskelbtini), kurioje aiškiai matoma skylė, gilus įdaužimas), vertina, kad toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip natūralus nusidėvėjimas. Šiai žalai pagrįsti ieškovas pateikė UAB „DEPO DIY LT“ kvitą, kuriame ieškovas pabraukęs butui pirktus daiktus, kuriems išleido iš viso 139,98 Eur, t. y. pirko laminuotą durų varčią su užraktu ir laminuotą durų varčią su spyna (71,99 Eur + 67,99 Eur). Taigi ieškovas pakeitė sugadintas duris, kuriose akivaizdžiai matomas mechaninis durų pažeidimas, kuris galėjo atsirasti dėl asmens poveikio, tačiau ne dėl natūralaus buto nusidėvėjimo. Pažymėtina, kad atsakovė bylos procese teigė, kad nežino, kas sugadino duris, tačiau ir nenurodė, kad butas jai buvo išnuomotas su tokios būklės durimis. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 139,98 Eur sumą pagrįstas, todėl tenkintinas.    

Taip pat teismas sutinka, kad atsakovė privalo atlyginti nuostolius, susijusius su durų spynos keitimu. Byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad atsakovei išsikraustant iš buto, 2 raktų komplektai, kurie nurodyti priėmimo – perdavimo akte, nebuvo atiduoti ieškovui, t. y. posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad savo raktų komplektą atsakovė perdavė savo močiutei, o kitas komplektas liko pas E. B., kuris pats pripažino, kad raktų ieškovui neperdavė. Dėl negrąžintų raktų ieškovas buvo priverstas keisti durų spyną. 2019 m. liepos 4 d. UAB „Vitemus“ PVM sąskaita faktūra išrašyta 254,10 Eur sumai patvirtina spynos keitimo nuostolius. Pridurtina ir tai, kad atsakovei neatidavus raktų komplektų, ieškovas turėjo įsigyti raktus įėjimui į namo laiptinę, kurių įsigijimo faktą patvirtina 2019 m. birželio 19 d. UAB „Digitalas“ PVM sąskaita faktūra Serija DIGIT Nr. 019003728 išrašyta 6 Eur sumai už užsakytą įėjimo į namo laiptinę raktą. Atsakovė nenuginčijo šių minėtų sumų dydžio, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo turėtos išlaidos 260,10 Eur yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovės.

Ieškovas nurodė patyręs 20,48 Eur išlaidas dėl pakeisto durų skambučio su maitinimo elementais. Bylos proceso metu atsakovė dėl šių nuostolių prieštaravimų nebuvo pateikusi, nenurodė teismui aplinkybių, kad butas buvo išnuomotas su neveikiančiu ar sugadintu skambučiu. Esant šioms aplinkybėms, nurodyti nuostoliai 20,48 Eur sumoje laikytini pagrįstais ir priteistini iš atsakovės.

Ieškovas prašė priteisti 59,49 Eur išlaidas už virtuvės spintelės įsigijimą, nurodė, kad po atsakovės išsikraustymo spintelės virtuvėje nebebuvo. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad buvusią spintelę išmetė, tačiau vietoj jos į butą atnešė dvi spinteles – vieną pakabinamą, kitą – įstatė į buvusios spintelės vietą. Tačiau iš ieškovo pateiktų virtuvės komplekto nuotraukų matyti, kad spintelės virtuvėje nėra. Byloje nustačius faktą, kad buvusi ieškovo spintelė buvo išmesta bei nesant įrodymų, kad atsakovė ar trečiasis asmuo paliko kitą spintelę, ieškovo reikalavimas priteisti 59,49 Eur išlaidas už naujos spintelės įsigijimą laikytinas pagrįstu.  

Teismas, ištyręs į byloje pateiktą medžiagą ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dalies dėl: 1) perklotų grindų laminato ir parketlenčių – iš viso 1 195,07 Eur; 2) tualeto sienų ir grindų, vonios, virtuvės, koridoriuje keistų plytelių – iš viso 357,85 Eur. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad išsinuomojus butą, jo būklė buvo labai prasta, įvardijo, kad plytelės buvo atsilupusios, avarinės būklės, gresiančios bet kuriuo metu iškristi bei sužeisti, grindys buvo išpuvusiomis lentomis, po linoleumu buvo duobės, kurias reikėjo užtaisyti. Ieškovas šiuos patirtus nuostolius įrodinėjo pateiktomis nuotraukomis ir bei medžiagų pirkimo kvitais. Teismas pažymi, kad vien iš pateiktų nuotraukų, nesant specialistų ar ekspertų išvadų, kitų įrodymų, negalima daryti išvados, kad visi nuotraukose pavaizduoti grindų bei plytelių pažeidimai atsirado dėl atsakovės veiksmais sukelto mechaninio poveikio, ir kad pažeidimų nebuvo anksčiau, t. y. Sutarties pasirašymo metu. Nuomos sutarties pasirašymo metu patalpų būklė nebuvo užfiksuota nuotraukomis, ieškovas bylos procese nepatvirtino aplinkybės, kad buto grindys bei plytelės buvo estetinės išvaizdos, tvarkingos būklės, be jokių defektų ar trūkumų. Todėl teismas negali objektyviai įvertinti, kokia grindų bei plytelių būklė buvo prieš atsakovei įsikeliant į butą ir po išsikėlimo. Be to, pabrėžtina, kad ieškovo pateiktos nuotraukos yra nepakankamai ryškios (nedidelės rezoliucijos), fotonuotraukose tik epizodiškai nurodyti tam tikrų vietų grindų ar plytelių pažeidimai, nuotraukos neatspindi, kad pažeidimai būtų padaryti visoms grindims ir visoms plytelėms ir kad jas visas reikėjo keisti naujomis medžiagomis. Byloje nepateikta duomenų, kad grindų ir plytelių funkcionalumas negalėjo būti atkurtas mažesnėmis sąnaudomis, keičiant tik tam tikras pažeistas vietas. Sutiktina su atsakovės bei trečiojo asmens argumentais, kad ieškovo prašomos atlyginti sumos už grindis ir plyteles priteisimas reikštų ieškovo pasipelnymą atsakovės sąskaita. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas dėl 1 552,92 Eur nuostolių (už pakeistas grindis ir plyteles) priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

         Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 135 Eur nuostolių už pakeistą unitazą, nurodydamas, kad unitazas buvo sugadintas, pateikė fotonuotrauką, naujo unitazo įsigijimo kvitą. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas nedetalizavo, kokie konkretūs sugadinimai unitazui buvo padaryti, ar jis visiškai neteko savo funkcionalumo, nepateikė duomenų bei įrodymų, patvirtinančių unitazo būklę, jo išvaizdą prieš buto išnuomojimą atsakovei. Pateikta nuotrauka tik parodo estetinę išvaizdą, tačiau nepatvirtina sugadinimo fakto. Nesant objektyvių įrodymų dėl unitazo sugadinimo fakto atsakovės veiksmais, nėra pagrindo priteisti minėtą sumą iš atsakovės.   

2016 m. kovo 21 d. priėmimo – perdavimo akte papildomai nurodyta, kad nuomojamas butas yra paliekamas kartu su baldais, t. y.: sekcija, spinta, lova, televizorius, stalas, televizoriaus staliukas, šaldytuvas, skalbimo mašina, dujinė viryklė. Ieškovas nurodė, kad po atsakovės išsikeldinimo, bute trūko daiktų. Ieškovas dingusius baldus, daiktus ir apgadintas patalpas įvertino 460 Eur suma, t. y. spinta – 200 Eur, televizorius – 100 Eur, lova – 80 Eur, televizoriaus staliukas – 50 Eur, stalas – 30 Eur. Teismas nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų daiktų vertę. Nėra jokių objektyvių paaiškinimų ar rašytinių įrodymų, t. y. kvitų, už kuriuos buvo pirkti šie baldai tuometinėje rinkoje, nenurodyta, koks buvo šių daiktų nusidėvėjimas. Teismo manymu, ieškovo nurodytas turto įvertinimas yra subjektyvus, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovo pareiga įrodyti ankščiau pirktų daiktų rinkos vertę, pateikti įsigijimo kvitus, sąskaitas ar kitai būdais įrodyti šių daiktų vertę, nebuvo įvykdyta. Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 460 Eur nuostolių priteisimo yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl netenkintinas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįvykdė nuomos Sutarties 9.6 punkte įtvirtintos pareigos grąžinti ieškovui butą tvarkingą, švarų, tokios pat būklės, koks buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą ir su visais daiktais, todėl tokiu būdu pažeidė Sutartį. Esant nustatytoms visoms sutartinės civilinės atsakomybės sąlygoms (neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui) bei atsakovei nepaneigus kaltės prezumpcijos, yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 032,44 Eur nuostolių, atsiradusių dėl buto būklės pabloginimo, atlyginimą (CK 6.189 straipsnis, 6.245, 6.249 straipsniai, 6.489 straipsnio 3 dalis).

Dėl patenkintų ieškinio reikalavimų galutinio dydžio

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 440,38 Eur skolą ir 1 032,44 Eur nuostolių, iš viso – 1 472,82 Eur sumą.

Likusioje dalyje (dėl 150 Eur skolos bei 2 869,47 Eur nuostolių) ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 472,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 139 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1 954 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (1 954 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus.

Vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, būtina nustatyti, kokia apimtimi ieškinys buvo patenkintas, o kokia atmestas. Bendra ieškinio reikalavimo suma sudarė 4 492,29 Eur, tačiau teismas ieškinį tenkino priteisdamas ieškovui 1 472,82 Eur sumą (33 proc.), o likusioje dalyje 3 019,47 Eur (67 proc.) ieškinį atmetė. Todėl yra pagrindas iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 46 Eur žyminio mokesčio (139 Eur x 33 proc.) ir 644,82 Eur atstovavimo išlaidų (1 954 Eur x 33 proc.), iš viso 690,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Atsakovei byloje buvo teikiamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paslaugos. Pagal pateiktą 2020 m. spalio 14 d. pažymą atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 109,66 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atmestų reikalavimų dalis sudaro 67 proc., yra pagrindas priteisti iš ieškovo valstybės naudai 73,47 Eur atsakovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis). 

Dėl pašto išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (23,12 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), yra pagrindas proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisti iš ieškovo valstybės naudai 15,49 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis). Kadangi atsakovė nuo valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atleista, todėl likusi dalis pašto išlaidų iš atsakovės nepriteisiama. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui D. B. iš atsakovės A. Č. 440,38 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų 38 ct) skolos, 1 032,44 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt du eurus 44 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 472,82 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 690,82 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusius ieškovo reikalavimus atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo D. B. 73,47 Eur (septyniasdešimt tris eurus 47 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5630). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo D. B. 15,49 Eur (penkiolika eurų 49 ct) pašto išlaidų. Pašto išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                           Justa Raciūtė