Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-2543-168-2013].docx
Bylos nr.: I-2543-168/2013
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 191688326 atsakovas
Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 193404123 pareiškėjo atstovas
Policijos departamentas 188785847 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl valstybės tarnybos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Valstybės tarnyba
Kiti tarnybiniai ginčai

                                                                                                                                               (S)

                         VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

 

                                                             SPRENDIMAS

                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                       2013 m. rugsėjo 6 d.

                                                                  Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei M. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-6), kurį tikslino (b. l. 27–30, 117–122), prašydamas:

1)  panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) viršininko 2013-01-18 įsakymo Nr. 10-V-84 dalį, kurioje patvirtinamas pareiškėjo J. K. pareigybės aprašymas, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priimtą pažeidžiant pagrindines teisės aktuose nustatytas procedūras;

2) pripažinti Vilniaus AVPK viršininko 2013-04-08 įsakymo Nr. 10-TE-232 9 punktą neteisėtu, nepagrįstu ir jį panaikinti;

3) pripažinti atsakovo neveikimą ir įpareigoti jį pakeisti 2013-04-08 įsakymo 9 punkte nurodytą pareiškėjo atleidimo teisinį pagrindą į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) (toliau – Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą, o faktinį pagrindą pakeisti ir nurodyti, jog įsakymas priimtas, atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-08-30 įsakymu Nr. 5-V-601 įvykdytus tarnybos struktūros pakeitimus;

4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus AVPK viršininkas priėmė 2013-01-18 įsakymą, įgyvendindamas Lietuvos policijos generalinio komisaro  2012-08-30 įsakymą, kuriuo buvo pakeista Vilniaus AVPK Vilniaus mieste esančių policijos komisariatų (toliau  – PK), įskaitant ir Antrojo PK, struktūra, t. y. buvo panaikinta Grigiškių policijos nuovada (toliau – Grigiškių PN), kurioje jis dirbo, bei tyrėjų pareigybės. Pareiškėjas buvo perkeltas į Vilniaus AVPK Antrojo PK Viešosios policijos skyriaus (toliau – VPS) Prevencijos poskyrį. Taigi, buvo pakeista veiklos teritorija, ar prižiūrėti galėjo būti priskirtos visos šios komisariato veiklos teritorijoje esančios seniūnijos. Jam buvo nustatyta nepalankesnė teisinė padėtis. Pareiškėjas nurodė, kad nei Statute, nei Valstybės tarnybos įstatyme pareigybių „pervardijimas“ ar „perkėlimas“ nėra įtvirtintas. Pareiškėjas teigia, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktas, nes ne tik Grigiškių PN tyrėjų pareigybės buvo panaikintos, bet ir buvo panaikintos nuovados, išplėstas Prevencijos poskyris, kuris buvo perkeltas į Viešosios policijos skyrių. Statuto 16 straipsnio 5 ir 7 dalių, kurios galėjo būti taikomos pagal analogiją, ir Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatų aiškinimas suponuoja, kad perkeliant pareigūną į kitas pareigas arba iš esmės pertvarkant tarnybos organizavimą, būtina gauti pareigūno sutikimą, o tokio sutikimo negavus, teisiškai paliekama galimybė tik atleisti pareigūną pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Atsakovo neveikimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas nebuvo atleistas iš pareigų, nors nesutiko su pakeistomis tarnybos sąlygomis. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie daromus pokyčius, darbo organizavimo pakeitimus. Susipažinęs 2013-01-23 su pakeistu pareigybės aprašymu, Vilniaus AVPK pateikė tarnybinį pranešimą, kad nesutinka su pakeista teisine padėtimi, ir prašė vykdyti atleidimo iš pareigų procedūrą pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą, tačiau jokių duomenų apie pradėtą procedūrą negavo. Pareiškėjas, nesutikdamas dirbti pasikeitusiomis sąlygomis, 2013-03-28 pateikė prašymą jį atleisti iš tarnybos.

Kadangi pareiškėjas neteisėtai buvo perkeltas į kitas pareigas, jis turėtų būti grąžinamas į ankstesnes pareigas, tačiau šios faktiškai buvo panaikintos, todėl jį grąžinti į ankstesnes pareigas nėra galimybės. Tikroji pareiškėjo valia buvo nesutikimas dirbti pakeistomis tarnybos sąlygomis, tačiau dėl atsakovo neveikimo buvo priverstas nutraukti tarnybos santykius vieninteliu būdu, priklausančiu nuo jo valios, o atsakovas išvengė pareiškėjui išmokėti Statuto 57 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompensaciją. Pareiškėjo teigimu, atsakovo įsakyme dėl atleidimo nurodytas atleidimo pagrindas - Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktas - keistinas į 11 punktą ir turi būti išmokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 140-143).

Atsakovas paaiškino, kad, įgyvendinant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-08-30 įsakymą, Vilniaus AVPK VPS pareigūnų veikla buvo organizuojama pagal Vilniaus AVPK 2013-02-15 įsakymu patvirtintus   nuostatus   ir   pareigybių   aprašymus.   Pareiškėjas   turėjo   galimybę   susipažinti   su ruošiamais pakeitimais, kadangi Vilniaus AVPK atstovai važiavo susitikti su darbuotojais į visus šešis Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK, organizavo susitikimus su profesinių sąjungų atstovais, kuriuose VPK vadovybė įsipareigojo, kad be darbuotojų sutikimo mažiausiai metus tyrėjams nebus keičiama prižiūrima teritorija. Kadangi buvo panaikintos PN ir įsteigti Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyriai, visos PN pareigybės, išskyrus PN viršininkų, buvo perkeltos ir pervardytos į analogiškas VPS Prevencijos poskyrio pareigybes, nekeičiant nei pareigybei priskirtų funkcijų, nei pareigybės lygio ar kategorijos. Kadangi nebuvo keičiamos būtinosios darbo sąlygos, nebuvo būtina siūlyti dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, gauti rašytinius darbuotojų sutikimus, įspėti apie galimą atleidimą iš tarnybos.

Pažymėjo, kad pareiškėjo darbo vieta liko ta pati, t. y. Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto antrojo PK Grigiškių teritorijoje, adresu: Jaunimo sk. 7, LT-27108 Grigiškės. Įvykdžius reorganizaciją, nei funkcijos, nei darbo vieta nesikeitė, todėl nėra jokio esminio darbo sąlygų pakeitimo. Be to, nebuvo pakeistas ir J. K., kaip pareigūno, statusas: nesikeitė teisės ir pareigos, darbo užmokestis, socialinės garantijos ir t. t.

Paaiškino, kad Vilniaus AVPK viršininkas, atsižvelgdamas į 2013-03-28 J. K. prašymą atleisti iš tarnybos paties prašymu dėl išėjimo į pensiją ir 2013-04-10 vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 2013-04-08 įsakymu Nr. 10-TE-232 atleido iš vidaus tarnybos pareiškėją. Pažymėjo, kad Statuto 53 str. 1 d. 1 p. (turi būti 11 punktas) ir Statuto 53 str. 1 d. 12 p. yra savarankiški atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, kurie yra taikomi atsižvelgiant į subjektyvias (pareigūno valia) aplinkybes. J. K. išreiškė savo valią niekieno neverčiamas ir šis atleidimo pagrindas nėra susijęs su generalinio komisaro 2012-08-30 įsakymu Nr. 5-V-601 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų, steigiamų, perkeltu ir pervardintų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, todėl vadovaujantis Statuto 55 straipsniu minėtas įsakymas laikytinas teisėtu. Kadangi pareiškėjas atleistas iš Vilniaus AVPK savo prašymu, prašymą padavė savo noru, reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo yra atmestinas ir netenkintinas.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK viršininko 2013-01-18 įsakymo Nr. 10-V-84 dalies, kuria patvirtinamas pareiškėjo J. K. pareigybės aprašymas, ir Vilniaus AVPK viršininko 2013-04-08 įsakymo Nr. 10-TE-232, kuriuo jis atleistas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.  Administracinės bylos dalyką sudaro faktinių aplinkybių nustatymas dėl to, ar buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio pertvarkymo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus AVPK struktūros pertvarkymai atlikti vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-08-10 įsakymu Nr. 5-V-571 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-05-20 įsakymo Nr. 5-V-255 „Dėl pavyzdinių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų struktūrinių policijos komisariatų struktūros schemų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtinta pavyzdinė teritorinės policijos įstaigos struktūrinio policijos komisariato struktūros schema, pagal kurią policijos komisariatą sudaro trys padaliniai: kriminalinės policijos, viešosios policijos ir organizacinis padalinys (b. l. 43–51, 77–79). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-08-30 įsakymu Nr. 5-V-601 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų, steigiamų, perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ nuo 2013-01-02 pakeista Vilniaus AVPK Vilniaus mieste esančių policijos komisariatų struktūra (b. l. 9–16, 55–65, 80–100). Šio įsakymo 2.28 punktu nuspręsta patvirtinti perkeltų iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Grigiškių policijos nuovados į steigiamą Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Viešosios policijos Prevencijos poskyrį ir pervardytų pareigybių sąrašą (b. l. 11). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-08-30 įsakymo Nr. 5-V-601 3.2 punktu nuspręsta išbraukti  Vilniaus miesto  antrojo PK pareigybių sąraše žodžius, iš jų ir „Grigiškių policijos nuovada“. Nurodyto įsakymo 4.2 punktu patvirtintas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK pareigybių sąrašas (b. l. 19). Šie duomenys patvirtina, kad Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrajame PK buvo panaikintos policijos nuovados ir įsteigti Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyriai, o visos pareigybės (išskyrus policijos nuovadų viršininkų) buvo perkeltos ir pervardytos į Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio pareigybes.  Vadovaujantis nurodytais teisės aktais Vilniaus AVPK viršininkas 2013-02-05 įsakymu Nr. 10-V-176 pakeitė Vilniaus AVPK viršininko 2010-03-10 įsakymu Nr. 10-V-158 „Dėl Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo – šeštojo policijos komisariatų nuostatų ir struktūros schemų patvirtinimo“ patvirtintus Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo–šeštojo policijos komisariatų nuostatų 10.2.3, 10.3.4, 11.1, 14, 18 punktus, V skyrių „Struktūra“ bei policijos komisariatų schemas išdėstė nauja redakcija   (b. l. 101–105).

Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Vilniaus AVPK viršininko 2010-07-14 įsakymo Nr. 10-TE-335 „Dėl tarnybos eigos“ pagrindu nuo 2010-07-26  iki Vilniaus AVPK struktūros pertvarkymo ėjo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK Grigiškių policijos nuovados tyrėjo (B pareigybės lygio, 7 kategorija) pareigas (b. l. 106). Pareiškėjo atliekamos funkcijos pagal nurodytas pareigas buvo įtvirtintos Vilniaus AVPK viršininko 2011-02-21 įsakymu Nr. 10-V-108 patvirtintame Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK Grigiškių policijos nuovados tyrėjo pareigybės aprašyme (b. l. 35-36, 107-108).  Vilniaus AVPK viršininko 2013-01-18 įsakymu Nr. 10-V-84 patvirtintas  Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymas, su kuriuo supažindintas pareiškėjas (b. l. 7–8, 33–34, 109–110).

Iš bylos matyti, kad skundžiamas Vilniaus AVPK viršininko 2013 -01-18 įsakymas Nr. 10-V-84 „Dėl Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigybių aprašymų patvirtinimo ir lygių bei kategorijų nustatymo“ (b. l. 31–32) buvo priimtas įgyvendinant anksčiau paminėtą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-08-30 įsakymą Nr. 5-V-601. Vilniaus AVPK viršininko 2013-01-18 įsakymo Nr. 10-V-84 1 punktu patvirtinti Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigybių aprašymai ir nustatyti lygiai bei kategorijos. Pareiškėjas reikalavimą panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2013-01-18 įsakymo Nr. 10-V-84 dalį dėl jo pareigybės aprašymo patvirtinimo argumentuoja tuo, kad patvirtintas pareigybės aprašymas pakeitė kelis esminius, kaip pareigūno, teisinio statuso elementus – pareigas (vietoj buvusių Antrojo PK Grigiškių PN pareigų jis buvo perkeltas į Antrojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrį), kad tai pakeitė pareiškėjo veiklos teritoriją, t. y. be Grigiškių seniūnijos, jam priskirtos ir kitos  Antrojo PK veiklos teritorijos. Kita vertus, pareiškėjas skunde nurodė, kad iš esmės neginčija Vilniaus AVPK viršininko teisės priimti skundžiamą įsakymą, tačiau, jo nuomone, priimant sprendimą dėl darbo organizavimo pakeitimo buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių Vilniaus AVPK viršininko 2013-01-18 įsakymas tiek kiek juo patvirtintas pakeistas pareiškėjo pareigybės aprašymas, yra neteisėtas. Taigi pareiškėjo argumentai dėl galimo Vilniaus AVPK viršininko 2013-01-18 įsakymo Nr. 10-V-84 dalies neteisėtumo iš esmės susiję su teisės aktais, kuriais reglamentuoti Vilniaus AVPK struktūros pakeitimai,  tačiau administracinėje byloje jie nėra ginčijami, todėl teismas nevertina jų teisėtumo bei pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos dalykas. Teismas neturi pagrindo pripažinti skundžiamą Vilniaus AVPK viršininko 2013-01-18 įsakymo Nr. 10-V-84 dalį neteisėta ar nepagrįsta, kadangi ji priimta įgyvendinant Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymus, reglamentuojančius policijos struktūros pertvarkymą, t. y. aukštesnės galios teisės aktus, kurie nėra panaikinti, todėl konstatuotina, kad Vilniaus AVPK viršininko 2013-01-18 įsakymas Nr. 10-V-84 yra teisėtas ir pagrįstas.

Kaip matyti, pareiškėjas J. K., susipažinęs su Vilniaus AVPK viršininko 2013-01-18 įsakymu Nr. 10-V-84 patvirtintu  jo pareigybės aprašymu, 2013-01-23 pateikė  Vilniaus AVPK viršininkui tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog nauju pareigybės aprašymu yra keičiama jo teisinė padėtis, su kuo jis nesutinka, bei prašė inicijuoti darbdavio iniciatyva procedūrą ir atleisti pareiškėją Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu pagrindu – dėl struktūrinio padalinio panaikinimo ir darbo organizavimo pakeitimų, su kuriais jis nesutinka (b. l. 24). Vilniaus AVPK viršininkas, atsakydamas į pareiškėjo tarnybinį pranešimą, 2013-02-21  raštu Nr. 10-S-2817 informavo pareiškėją, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėją atleisti iš pareigų vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu (b. l. 37-38, 111). Pareiškėjas pateikė Vilniaus AVPK viršininkui 2013-03-28 prašymą atleisti jį nuo 2013-04-10 iš tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu (paties prašymu dėl išėjimo į pensiją) (b. l. 112). Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, Vilniaus AVPK viršininkas 2013-04-08 įsakymu Nr. 10-TE-232 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos 2013-04-10 (b. l. 113).

Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2013-04-08 įsakymo Nr. 10-TE-232 9 punktą kaip neteisėtą, įpareigoti atsakovą pakeisti 2013-04-08 įsakymo 9 punkte nurodytą pareiškėjo atleidimo teisinį pagrindą į Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir nurodyti, jog įsakymas priimtas atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-08-30 įsakymu Nr. 5-V-601 įvykdytus tarnybos struktūros pakeitimus.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –LVAT) 2013-01-10 nutartyje (administracinė byla Nr. A492-84/2013) nurodė, kad, sprendžiant kilusį tarnybinį ginčą, turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, ar vyko vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimas, reorganizavimas, tarnybos organizavimo pakeitimai, bei įvertinta, ar šių pertvarkymų metu buvo panaikinta pareiškėjų pareigybė. LVAT minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad ar pareigybė laikoma išlikusia, turi būti nustatoma įvertinus pareigūnui pavestas funkcijas (paskirtį ir kompetenciją), pavaldumą, taip pat turi būti atsižvelgta, ar nėra ypač padidėjusi darbų apimtis.

Taigi byloje pirmiausia turi būti nustatyta, ar šiuo atveju įvyko vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimas, reorganizavimas, tarnybos organizavimo pakeitimai.

Byloje nustatyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2012-08-30 įsakymu Nr. 5-V-601 nuo 2012-08-30 buvo pakeista Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo–šeštojo policijos komisariatų ir kanceliarijos struktūra ir dėl to dalis pareigybių buvo panaikinta, dalis įsteigta, o dalis pareigybių perkeltos ir pervardytos. Vadovaudamasis nurodytu įsakymu Vilniaus AVPK viršininkas 2013-02-05 įsakymu Nr. 10-V-176 pakeitė Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo–šeštojo policijos komisariatų nuostatus ir struktūros schemas (b. l. 101–105). Taigi bylos duomenys patvirtina, kad buvo pakeista Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato, kuriame dirbo pareiškėjas, struktūra. Kita vertus, nors atsakovas atsiliepime šiuos pertvarkymus įvardijo kaip reorganizaciją (b. l. 142), tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus AVPK, kaip juridinis asmuo, nepasibaigė, taip pat išliko Vilniaus AVPK Vilniaus miesto policijos komisariatai, byloje nėra kitų reorganizavimą patvirtinančių įrodymų (sprendimų dėl įstaigos reorganizavimo ir pan.), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nei reorganizavimas,  nei tarnybos  organizavimo pakeitimai neįvyko, o atliktas tik struktūrinis pertvarkymas iš esmės sąlygotas tik struktūrinių padalinių pavadinimų pakeitimų (pervardinimo), o ne padalinio panaikinimo.

Toliau byloje liko nustatyti, ar Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato struktūrinių pertvarkymų metu buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė. Pareiškėjas nurodė, kad perkėlus jį į Vilniaus AVPK Antrojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrį buvo pakeista  jo veiklos teritorija, t. y. priskirta ne tik Grigiškių, bet ir visos Vilniaus miesto antrojo PK veiklos teritorijoje esančios seniūnijos, be to, buvo panaikintos policijos nuovados, išplėstas Prevencijos poskyris. Teismas, išanalizavęs ankstesnėje ir pakeistoje pareiškėjo pareigybėje nustatytas funkcijas, kompetenciją, pavaldumą ir kitas reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo pareigybės paskirtis, veiklos sritis ir atliekamos funkcijos liko lygiai tokios pačios, išliko tas pats pareigybės lygis ir kategorija. Matyti, kad pasikeitė pareigybės pavadinimas, t. y. buvusi Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK Grigiškių policijos nuovados tyrėjo pareigybė pervardyta į  Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigybę, taip pat pakito pavaldumas – anksčiau šias pareigas einantis valstybės tarnautojas buvo tiesiogiai pavaldus Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Grigiškių policijos nuovados viršininkui, pasikeitus pareigybės aprašymui – Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiajam tyrėjui. Tiek iki pasikeitimų, tiek po jų, pareigūno savarankiški veiksmai turėjo būti derinami su pavaldumu tiesioginiam vadovui, todėl minėtų formuluočių pakeitimas pareigybės aprašyme neturėjo tokios įtakos pačiai pareigybei (pareigūno kompetencijai, teisėms ir pareigoms), kad ji galėtų būti vertinama kaip kokybiškai nauja. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šie formalūs pareigybės aprašymo pakeitimai nelaikytini esminiais ir keičiančiais pareigas atliekančio asmens statusą, darbo sąlygas, kadangi, kaip minėta, jokios funkcijos nepasikeitė, o pavadinimo ir pavaldumo pasikeitimas siejamas būtent su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-08-30 įsakymu Nr. 5-V-601 Vilniaus AVPK struktūrinių padalinių bei juose numatytų pareigybių, pavadinimų pakeitimu (pervadinimu), o ne pačių pareigybių ar padalinio panaikinimu.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-02 įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtintame Apylinkės inspektoriaus tarnybinės veiklos apraše apibrėžta prevencijos padalinio sąvoka, pagal kurią prevencijos padalinys – struktūrinis policijos komisariato padalinys (policijos nuovada, prevencijos skyrius, poskyris, grupė), įgyvendinantis nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją ir administracinių teisės pažeidimų tyrimą apskrities, savivaldybės teritorijos dalyje – seniūnijoje ar jos dalyje. Taigi pagal nurodytą teisės aktą prevencijos padalinys gali būti vadinamas tiek nuovada, tiek ir prevencijos poskyriu. Šiuo atveju struktūrinio policijos komisariato padalinio, kuriame dirbo pareiškėjas, pavadinimo  pakeitimas  iš Grigiškių nuovados į Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrį šio padalinio paskirties ir funkcijų nepakeitė.

Pareiškėjo teiginys, kad po pertvarkymų jam galima priskirti apylinkes, kurios yra Antrojo PK veiklos teritorijoje, pasikeitė darbų organizavimas, laikytini nepagrįstais, kadangi pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasikeitė jo atliekamų darbų apimtis, kokias konkrečiai funkcijas jis būtų turėjęs atlikti papildomai. Šie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti kokiais nors kitais objektyviais duomenimis, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti dėl realaus darbų apimties padidėjimo, papildomų funkcijų atsiradimo, krūvio padidėjimo ir pan., todėl nėra pagrindo pervardytos pareigybės vertinti kaip iš esmės kitokios. Nustatyta, kad pareiškėjas po pertvarkymų  ir toliau turėjo likti dirbti tame pačiame Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK, šiuo atveju pasikeitė tik padalinio, kuriame dirbo, pavadinimas, t. y. vietoj Grigiškių nuovados – Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris. Duomenų, kad šiame poskyryje darbo organizavimas ir darbuotojų funkcijų pasiskirstymas būtų iš esmės pasikeitęs, byloje nėra.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad nebuvo informuotas apie daromus pokyčius, darbo organizavimo pakeitimus, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus AVPK atstovai 2012-09-06 ir 2012-09-11 susitiko su pareigūnų profesinių sąjungų atstovais, siekdami informuoti profesinių sąjungų atstovus apie Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo–šeštojo policijos komisariatų ir Kanceliarijos reorganizaciją (b. l. 39–42, 52–54). Tiek nurodytuose susitikimuose profsąjungų atstovams, tiek ir asmeniškai pačiam pareiškėjui Vilniaus AVPK 2013-02-21 raštu (b. l. 37) dėl tarnybos teritorijos vietos galimo pasikeitimo buvo paaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-02 įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtintu Apylinkės inspektoriaus tarnybinės veiklos aprašu, Vilniaus miesto pirmojo – šeštojo policijos komisariatų viršininkų įsakymais patvirtintų apylinkių neplanuojama keisti. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-02 įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtinto Apylinkės inspektoriaus tarnybinės veiklos aprašo 7 punkte nustatyta, kad  apylinkės ribas, atsižvelgdamas į gyventojų skaičių, teritorijos administracinį suskirstymą ir kitus ypatumus, įsakymu nustato policijos komisariato vadovas. Byloje nėra įrodymų, kad būtų priimtas atitinkamas teisės aktas dėl pareiškėjo prižiūrimo apylinkės ribų pakeitimo.

          Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog dėl Vilniaus AVPK Vilniaus miesto policijos komisariatų  struktūrinio pertvarkymo pareiškėjo pareigybė ginčo atveju realiai panaikinta nebuvo, todėl atsakovui nekilo teisė ir pareiga pareiškėjui siūlyti kitą pareigybę ir taikyti atleidimo iš vidaus tarnybos procedūrą remiantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu bei taikyti pareiškėjui su šiuo atleidimo pagrindu susijusias socialines garantijas, taip pat ir išmokėti ginčo kompensaciją. Remiantis išdėstytomis ir įvertintomis  aplinkybėmis darytina išvada, kad ginčijami įsakymai (jų dalys) yra teisėti ir pagrįsti, juose nurodyti jų priėmimo juridiniai pagrindai, jie priimti kompetentingo subjekto ir jų pasirašytas, todėl naikinti šių įsakymų remiantis pareiškėjo skunde bei teismo posėdyje nurodytais argumentais nėra faktinių ir juridinių pagrindų, todėl skundo reikalavimai dėl ginčijamų įsakymų (jų dalių) panaikinimo (pakeitimo), taip pat išvestiniai reikalavimai dėl atleidimo pagrindo pakeitimo ir išeitinės kompensacijos priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti.

              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėja                                                                                                                                                    Nijolė Sušinskienė