Civilinė byla Nr. e2-321-1141/2021
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02372-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.18
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 8 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,
sekretoriaujant Liudmilai Ignatovič,
dalyvaujant ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Čili Holdings“, uždarosios akcinės bendrovės „G Capital“, uždarosios akcinės bendrovės „Maisto namai“, uždarosios akcinės bendrovės „Azijos skoniai“ atstovui advokatui Giedriui Valiūnui,
atsakovui V. D. ir jo atstovei advokatei Vytautei Ladigaitei-Balčiūnienei,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Notisa“ direktorei V. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Čili Holdings“, uždarosios akcinės bendrovės „G Capital“, uždarosios akcinės bendrovės „Maisto namai“, uždarosios akcinės bendrovės „Azijos skoniai“ ieškinį atsakovui V. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Notisa“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Čili Holdings“, UAB „G Capital“, UAB „Maisto namai“ ir UAB „Azijos skoniai“ (toliau – ir ieškovės) 2020 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos iš atsakovo V. D. (toliau – ir atsakovas) priteisti: 1) UAB „Čili Holdings“ naudai 19 705,30 Eur; 2) UAB „G Capital“ naudai 7 006,41 Eur; 3) UAB „Maisto namai“ naudai 11 333,05 Eur; 4) UAB „Azijos skoniai“ naudai 11 954,16 Eur; 5) ieškovių naudai 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės ir UAB „Tokyo“ 2016 m. lapkričio 18 d. sudarė sutartį dėl skolų dydžio suderinimo, skolų suteikimo ir skolų mokėjimo atidėjimo dviem metams (toliau – Skolų atidėjimo sutartis). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4057-565/2019 UAB „Tokyo“ iškėlė bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartimi buvo patvirtinti ieškovių kreditoriniai reikalavimai. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi pripažino, kad buvęs UAB „Tokyo“ vadovas V. D. bankrotą įvykdė tyčia (Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-340-553/2020 šią Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi patvirtinta galutinė UAB „Tokyo“ bankroto ataskaita, kurios 4 punkte buvo nurodytas kreditorių sąrašas, kurių reikalavimai bankroto procese nebus patenkinti. Bankroto byla buvo užbaigta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. priimtu sprendimu. Pasibaigus UAB „Tokyo“ bankrotui paaiškėjo, kad ieškovių reikalavimams patenkinti UAB „Tokyo“ turto nepakako. Ieškinyje prašoma priteisti iš atsakovo (UAB „Tokyo“ buvusio vadovo ir vienintelio akcininko) žalą, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyta, kad jis ėmėsi eilės tyčinių ir nesąžiningų veiksmų, kuriais išvaistė UAB „Tokyo“ turtą bei perkėlė visą UAB „Tokyo“ verslą į kitą įmonę (A. A. priklausiusią UAB „Sidlis“).
3. Pasak ieškovių, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys). Ieškinyje pažymima, kad atsakovas tyčia delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekdamas nesąžiningai perkelti UAB „Tokyo“ turtą į kitą įmonę bei iššvaistyti UAB „Tokyo“ turtą. Atsakovas skolino UAB „Tokyo“ lėšas su nepagrįsto dydžio (15 proc.) metinėmis palūkanomis, vėliau reikalavimo teisę perleido A. A. Atsakovas sukūrė ir įgyvendino planą, kaip nesąžiningai iš UAB „Tokyo“ išieškoti palūkanas ir didelę dalį skolos, pažeidžiant kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo pirmumo teisę. Ieškovės taip pat nurodė, kad atsakovas perleido visą UAB „Tokyo“ verslą A. A. įmonei (UAB „Sidlis“), dalį turto perleidžiant už neadekvačiai mažą kainą, o dalį – nemokamai. Pasak ieškovių, atsakovas už daugiau nei 56 kartus mažesnę nei rinkos kainą savo sutuoktinės įmonei perleido UAB „Tokyo“ verslo pagrindą sudarantį „Fit Food Dėl savęs“ prekės ženklą.
4. Atsakovas V. D. atsiliepime prašo ieškovių ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, jog jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo (neteisėtų veiksmų išimtinai jo atžvilgiu), tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovas buvo vieninteliu UAB „Tokyo“ akcininku nuo 2016 m. lapkričio 25 d. Pasak atsakovo, jis jokių veiksmų ieškovių atžvilgiu neatliko, kas yra būtina tiesioginio ieškinio galimo patenkinimo sąlyga. Ieškovių reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo tos aplinkybės, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. UAB „Tokyo“ nuostoliai atsirado ieškovėms ilgą laiką kontroliuojant šią įmonę.
5. Atsakovo nuomone, UAB „Tokyo“ faktiškai buvo nemoki jau Skolų atidėjimo sutarties pasirašymo metu. 2016 metais (dar iki atsakovui tampant akcininku) UAB „Tokyo“ buvo kontroliuojama būtent ieškovių. Skolų atidėjimo sutartį pasirašė UAB „Tokyo“ tuometinė vadovė A. D.-K. (paskirta ieškovių), o atsakovas UAB „Tokyo“ vieninteliu akcininku ir vadovu tapo jau po šios sutarties sudarymo. Buvęs UAB „Čili Holdings“ vadovas S. S. su atsakovu 2016 m. sausio 7 d. pasirašė Fit Food Lietuva (taip akcininkų tarpe buvo vadinama UAB „Tokyo“) akcijų pirkimo susitarimą, pagal kurį buvo vykdomos investicijos didinant įstatinį kapitalą nuostolius patiriančioje UAB „Tokyo“. Skolų atidėjimo sutarties sudarymo metu atsakovas turėjo tik 35 proc. naujai išleistų akcijų ir neturėjo sprendimus lemiančio balso. Be to, atsakovas dar 2016 m. rugpjūčio 15 d. suteikė 81 000 Eur paskolą UAB „Tokyo“.
6. Atsakovas atsiliepime nurodo žinojęs, kad UAB „Tokyo“ turi didelių sunkumų, tačiau jų mastas buvo nuo atsakovo nutylėtas. Atsakovas gavo galimybę kontroliuoti UAB „Tokyo“ tik po to, kai padarė investicijas į šią įmonę ir tapo akcijų savininku. Pasak atsakovo, ieškovės „atsikratė“ UAB „Tokyo“ akcijų, kai jų valdoma įmonė buvo nuostolinga ir galimai jau nemoki. Tai, atsakovo nuomone, patvirtina, kad ieškovių skolų atsiradimas nesusijęs su tyčinio bankroto veiksmais priežastiniu ryšiu, atsakovas nėra kaltas dėl jų atsiradimo. Ieškovių teiginiai nepatvirtina tiesioginės žalos fakto konkrečiai ieškovėms. Atsakovo nuomone, šiuo atveju nėra ir nepatvirtinti jokie konkretūs atsakovo veiksmai išimtinai nukreipti prieš ieškoves, o ne bendrai visų kreditorių atžvilgiu.
7. Dublike ieškovės remiasi kasacinio teismo praktikoje suformuota taisykle, kad pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo. Ieškovės pastebi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog net ir be jo nesąžiningų veiksmų, UAB „Tokyo“ skola ieškovėms nebūtų grąžinta. Triplike atsakovas pažymi, kad atsiliepime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis atsakovas turėtų būti pripažintas byloje paneigęs prezumpciją, kad nepatenkinti ieškovių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė būtent tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai. Atsakovo preziumuojami nesąžiningi veiksmai neprisidėjo prie to, kad UAB „Tokyo“ skola ieškovėms nebuvo grąžinta. Atsakovo nuomone, atsakovo nurodytos ieškovių reikalavimo atsiradimo priežastys, UAB „Tokyo“ nemokumo bei Skolų atidėjimo sutarties atsiradimo kontekstas paneigia atsakovo kaltų veiksmų prezumpciją.
8. Trečiasis asmuo UAB „Notisa“ atsiliepime nurodė, kad ieškovų reikalavimai yra teisėti. UAB „Notisa“ pastebėjo, kad atsakovas turėjo teisę bankroto byloje skųsti teismo nutartį, kurioje patvirtinti ieškovių kreditoriniai reikalavimai, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
9. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo V. D., kaip buvusio UAB „Tokyo“ (išregistruota) vadovo civilinės atsakomybės.
10. UAB „Tokyo“ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Notisa“ (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-832-565/2020 (toliau – VAT byla) 1 t., b. l. 66–69). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi BUAB „Tokyo“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimu BUAB „Tokyo“ pripažinta pasibaigusia (VAT bylos 3 t., b. l. 232–233). Nagrinėjamu atveju ieškinį byloje reiškia ieškovės, kaip pasibaigusios UAB „Tokyo“ kreditorės, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti UAB „Tokyo“ bankroto byloje. Galutiniai ieškovių nepatenkintų reikalavimų dydžiai buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta galutinė BUAB „Tokyo“ bankroto ataskaita ir nustatyta, kad bendra BUAB „Tokyo“ patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 301 643,46 Eur (VAT bylos 3 t., b. l. 221–222). Iš galutinės BUAB „Tokyo“ bankroto ataskaitos matyti, kad ieškovės buvo BUAB „Tokyo“ trečios eilės kreditorėmis ir buvo nustatyti tokie šių kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie nebus patenkinti: UAB „Čili Holdings“ 19 705,30 Eur, UAB „G Capital“ 7 006,41 Eur, UAB „Azijos skoniai“ 11 954,16 Eur ir UAB „Maisto namai“ 11 333,05 Eur (VAT bylos 3 t., b. l. 196–197). Būtent tokio dydžio žalos atlyginimo ir siekia ieškovės nagrinėjamoje byloje.
11. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (išspręstos bylos) galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 4 dalis). Res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
12. Atsižvelgiant į šias kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įsiteisėjusio teismo sprendimo savybes, nagrinėjant šią bylą turi būti vadovaujamasi prejudicinę galią turinčiuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovės yra šiuo metu jau išregistruotos UAB „Tokyo“ kreditorės, kurių nepatenkintas finansinio reikalavimo dydis sudaro iš viso 49 998,92 Eur. Taigi, teismas atmeta atsakovo argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovės privalo pagrįsti, kada, kodėl ir kaip susidarė 49 998,92 Eur skola, taip pat argumentus, susijusius su tuo, kad UAB „Tokyo“ skola ieškovės pagal Skolų atidėjimo sutartį yra išimtinai buhalterinė („popierinė“) (atsiliepimo į ieškinį 11, 27, 28 punktai).
13. Pasak atsakovo, tiesioginio ieškinio dėl žalos konkrečiai ieškovėms, bet ne visiems kreditoriams, tenkinimui nėra pakankama vien tyčinio bankroto konstatavimo faktą nulėmę veiksmai, nes tai nepaaiškina priežastinio ryšio, kodėl atsakovas padarė nurodytais veiksmais žalą būtent išimtinai ieškovams, be ne identiškai visiems kreditoriams (atsiliepimo į ieškinį 30 punktas).
14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams dviem atvejais. Pirma, tiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui, jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą. Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto. Kasacinio teismo išaiškinta, kad veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties, pripažinus bankrotą tyčiniu, turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Taigi, atsakovo argumentai, susiję su tuo, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui tik tokiu atveju, jeigu jis padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnis) (atsiliepimo į ieškinį 25 punktas) yra nepagrįsti, nes tokį ieškinį kreditoriai gali pareikšti taip pat ir tais atvejais, kai įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, kaip šiuo atveju ir yra.
15. Nagrinėjamu atveju, ieškovės kreipėsi į teismą su tiesioginiu ieškiniu atsakovui po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4057-565/2019 pripažino UAB „Tokyo“ bankrotą tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-340-553/2020 minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės pareiškė ieškinį atsakovui, kai išnyko kreditorių galimybė ginti savo teises per bankroto administratorių (kaip minėta, BUAB „Tokyo“ 2020 m. birželio 16 d. sprendimu pripažinta pasibaigusia) ir buvo aiškūs ieškovių neišieškotų BUAB „Tokyo“ bankroto byloje skolų dydžiai. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog ieškovės nepagrįstai save išskiria iš visų kitų bankrutavusios bendrovės kreditorių, kurių interesais bankroto administratorius atsakovui reikalavimų nereiškė (atsiliepimo į ieškinį 29 punktas).
16. Tyčinio bankroto bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad V. D., būdamas UAB „Tokyo“ vadovu, netinkamai vykdė savo pareigas, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sudarinėjo nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, perleido bendrovės veiklai vykdyti reikalingą materialų ir nematerialų turtą susijusiems asmenims bei pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą (bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų bei 3 dalies 1 punkto pagrindais) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-340-553/2020 33 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo veiksmus per 2017–2018 metus yra pagrindas vertinti kaip nukreiptus bendrovės finansinės padėties pabloginimui, kas suponuoja išvadą dėl sąmoningo kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties 38 punktas).
17. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organo narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Taigi, šios CK normos nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines (pasitikėjimo) pareigas bendrovei. Bendrovės vadovo pareiga veikti išimtinai bendrovės interesams yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei teismų praktikoje. Fiduciarinių pareigų pažeidimas užtraukia vadovui civilinę atsakomybę. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgdami į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, todėl kreditorių reikalavimų patenkinimas gali tapti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinimas. Siekiant sutrukdyti vykdyti nesąžiningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
18. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006).
19. Atsakingiems dėl tyčinio bankroto asmenims sankcijos nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad tyčinio bankroto konstatavimą nulėmę atsakovo veiksmai buvo atlikti dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, šiuo atveju aktualus būtent ĮBĮ, kurio 20 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriams prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo, dėl kurio veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio asmens veikimo ar neveikimo.
20. Kaip minėta, taikant bendrąsias juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, turi būti įrodyta, kuriais konkrečiai neteisėtais veiksmais ir kokio dydžio žala buvo padaryta bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tačiau šiuo atveju (teismams pripažinus bankrotą tyčiniu) yra aktuali kasacinio teismo suformuluota teisės taikymo taisyklė, kad, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl įmonės tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai ir tos įmonės kreditoriaus žala, priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 21 punktas).
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami; 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas. Pažymėtina, kad prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka). Tačiau šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas – ieškovui nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“ patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 22 punktas).
22. Taigi, civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, tačiau akcentuotina, kad būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 23 punktas).
23. Kaip minėta, pabaigus UAB „Tokyo“ veiklą, ieškovėms nebuvo grąžinta iš viso 49 998,92 Eur suma (bankroto byloje nepatenkinti ieškovių finansiniai reikalavimai). Taigi, šiuo atveju teisinę reikšmę turi tai, ar atsakovas paneigė prezumpciją, kad nepatenkinti ieškovių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens (atsakovo) veiksmai, t. y. ar atsakovas įrodė, kad bankroto byloje ieškovių nepatenkinti reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai (ieškovių žala nėra priežastiniu ryšiu susijusi su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą).
24. Atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės, kad iki 2016 m. lapkričio 25 d. UAB „Tokyo“ kontroliavo ieškovės (atsiliepimo į ieškinį 13 punktas, tripliko 5 punktas), kad 2016 m. lapkričio 18 d., kai UAB „Tokyo“ pasirašė su ieškovėmis Skolų atidėjimo sutartį, atsakovas nebuvo UAB „Tokyo“ vadovas (atsiliepimo į ieškinį 14 punktas), kad ieškovėms tuo metu buvo žinoma kritinė UAB „Tokyo“ padėtis (atsiliepimo į ieškinį 16 punktas, tripliko 15 punktas), nors ir yra pagrįstos bylos duomenimis, tačiau savaime neįrodo aplinkybės, kuri šiuo atveju, kaip minėta, yra teisiškai reikšminga, t. y., kad ieškovių reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar atsakovas būtų atlikęs tyčinį bankrotą lėmusius veiksmus, ar ne.
25. Atsakovo veiksmai, lėmę tyčinio bankroto pripažinimą, tai 2016 m. rugsėjo 15 d. sudaryta paskolos sutartis, 2017 m. lapkričio 7 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, 2017 m. spalio 24 d. sudaryta prekės ženklo perleidimo sutartis, 2018 m. spalio 17 d. sudarytas susitarimas, kuriuos tyčinio bankroto bylą nagrinėję teismai pripažino nuostolingais ir ekonomiškai nenaudingais, nustatę, kad jais buvo mažinamas bendrovės turtas bei jie sudaryti su susijusiais asmenimis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-340-553/2020 40 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo ir tai, kad UAB „Tokyo“ perleistas turtas buvo būtinas veiklos tęstinumui. Tokiu būdu, atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, sąmoningai perleidinėjo bendrovei priklausantį turtą, taip dar labiau blogindamas nemokios bendrovės padėtį bei pažeisdamas kreditorių interesus, apribojant jų teises į reikalavimų patenkinimą (2020 m. vasario 6 d. nutarties 46 punktas). Tyčinio bankroto pripažinimą lėmė taip pat ir konstatuota faktinė aplinkybė, kad atsakovas nesąžiningai pažeidė kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo pirmumo teisę didele apimtimi 2018 metais tenkindamas UAB „DeviKa“ reikalavimą, kurios vadovu ir akcininku buvo jis pats. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad atsakovas, žinodamas apie sudėtingą bendrovės finansinę būklę, nesiėmė veiksmų bendrovės veiklos išsaugojimui ir tęstinumui, o dar labiau pablogino jos finansinę padėtį, taip sumažindamas kreditorių galimybes į reikalavimų patenkinimą (2020 m. vasario 6 d. nutarties 48, 50 punktai). Be to, tyčinio bankroto pripažinimą lėmė taip pat ir nustatyti atsakovo veiksmai, kuriais UAB „Tokyo“ turtas buvo perleistas UAB „Sidlis“, kuri su UAB „Tokyo“ buvo susijusi per valdymo organus, be to, atsakovas, atstovaudamas bendrovę, 2018 m. spalio 17 d. (jau po kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) perleido UAB „Sidlis“ teises į bendrovės verslo vykdymo vietą, o 2018 m. spalio 22 d. neatlygintinai perleido ir visą veiklos vykdymui reikalingą dokumentaciją bei bendrovės sukurtus gėrimų ir maisto receptus (2020 m. vasario 6 d. nutarties 53 punktas). Galiausiai Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad byloje pakanka įrodymų, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir UAB „Tokyo“ nemokumo bei nemokios bendrovės esminio pabloginimo (2020 m. vasario 6 d. nutarties 54 punktas). Šios faktinės aplinkybės, kaip prejudiciniai faktai, nebegali būti ginčijamos. Priešingas aiškinimas reikštų res judicata (galutinio teismo sprendimo) principo pažeidimą, todėl teismas nevertina su šiais atsakovo veiksmais susijusių argumentų (tripliko 17–21 punktai).
26. Atsakovo nuomone, tai, jog ieškovių skolų atsiradimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su tyčinio bankroto veiksmais, patvirtina tai, jog UAB „Tokyo“ buvo nuostolinga ir galimai nemoki, nes ieškovės „atsikratė“ UAB „Tokyo“ akcijų (atsiliepimo į ieškinį 15 punktas). Pasak atsakovo, UAB „Tokyo“ galimai buvo nemoki dar 2016 m. lapkričio mėnesį, kai atsakovas tapo vieninteliu UAB „Tokyo“ akcininku. Atsakovas kartu su tripliku pateikė teismui UAB „Tokyo“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Šių dokumentų pagrindu atsakovas darė prielaidą, kad UAB „Tokyo“ 2012–2015 metais pradelsti įsipareigojimai galimai daugiau nei 50 proc. viršijo visą turimą turtą ir bendrovė jau tada buvo nemoki ĮBĮ prasme (tripliko 13 punktas).
27. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai, tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, kad siekiant paneigti prezumpciją, jog ieškovių reikalavimai priežastiniu ryšiu yra susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą, atsakovui nepakanka padaryti prielaidą, kad iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, bendrovė galimai jau buvo nemoki. Tokios prielaidos atsakovo pateikti UAB „Tokyo“ finansinės atskaitomybės dokumentai nei patvirtina, nei paneigia, nes nemokumui ĮBĮ prasme konstatuoti yra reikšmingas įmonės pradelstų įsipareigojimų dydis, kuris minėtuose dokumentuose neatsispindi.
28. Nagrinėjamu atveju matyti, kad dalis atsakovo veiksmų, kurie buvo teismų pripažinti lėmusiais tyčinį bankrotą, buvo atlikti tada, kai UAB „Tokyo“ jau buvo nemoki. Kaip minėta, tyčinio bankroto bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „Tokyo“ faktiškai nemoki buvo jau 2018 m. pradžioje, o tam tikri atsakovo veiksmai (2018 m. spalio 17 d., 2018 m. spalio 22 d. susitarimai, kitų kreditorių pirmumo teisę pažeidžiantis UAB „DeviKa“ reikalavimų tenkinimas) buvo atlikti vėliau. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota ne tik tai, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir konstatuotas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir jau nemokios bendrovės esminio padėties pabloginimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nemokios įmonės atveju esminis padėties pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 16 punktas).
29. Nors atsakovas ir tvirtino, kad UAB „Tokyo“ būtų buvusi nepajėgi atsiskaityti su ieškovėmis, net jei atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, kurie lėmė bankroto pripažinimą tyčiniu, tačiau tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai į bylą nebuvo pateikti. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovas nepaneigė nurodytos prezumpcijos, todėl yra atsakingas ieškovėms pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį.
30. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas, priteisiant ieškovėms iš atsakovo bankroto byloje nepatenkintų finansinių reikalavimų dydžių žalą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kiekvienos iš ieškovių atžvilgiu atskirai. Sprendimą priėmus ieškovių naudai, tenkintinas ieškovių prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. ieškovei UAB „Čili Holdings“ priteistinas 1 013 Eur žyminis mokestis ir 3 025 Eur atstovavimo išlaidos (iš viso 4 038 Eur bylinėjimosi išlaidų).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Čili Holdings“, uždarosios akcinės bendrovės „G Capital“, uždarosios akcinės bendrovės „Maisto namai“, uždarosios akcinės bendrovės „Azijos skoniai“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) uždarajai akcinei bendrovei „Čili Holdings“ (juridinio asmens kodas 301806823) 19 705,30 Eur (devyniolika tūkstančių septynis šimtus penkis eurus 30 ct) žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (19 705,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo uždarajai akcinei bendrovei „Čili Holdings“ visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) uždarajai akcinei bendrovei „G Capital“ (juridinio asmens kodas 302977453) 7 006,41 Eur (septynis tūkstančius šešis eurus 41 ct) žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 006,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo uždarajai akcinei bendrovei „G Capital“ visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) uždarajai akcinei bendrovei „Maisto namai“ (juridinio asmens kodas 301656551) 11 333,05 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus trisdešimt tris eurus 5 ct) žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11 333,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo uždarajai akcinei bendrovei „Maisto namai“ visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) uždarajai akcinei bendrovei „Azijos skoniai“ (juridinio asmens kodas 301806759) 11 954,16 Eur (vienuolika tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 16 ct) žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11 954,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo uždarajai akcinei bendrovei „Azijos skoniai“ visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) uždarajai akcinei bendrovei „Čili Holdings“ (juridinio asmens kodas 301806823) 4 038 Eur (keturis tūkstančius trisdešimt aštuonis eurus) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Enrika Janušonienė