Civilinė byla Nr. 3K-3-411/2013

                                            Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10770-2011-9

                Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inovita“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inovita“ ieškinį atsakovui B. P. dėl pinigų priteisimo; trečiasis asmuo M. U.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymą CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 49 996 Lt. Jis nurodė, kad atsakovas nuo UAB „Inovita“ įsteigimo iki 2008 m. rugpjūčio 26 d. ėjo šios įmonės direktoriaus pareigas, 2008 m. rugpjūčio 26 d. vienintelio akcininko sprendimu buvo atleistas. Atsakovas neperdavė įmonei UAB „Inovita“ dokumentų, turto, lėšų. Ieškovui kreipusis į audito įmonę, auditorius R. K. nustatė, kad atsakovas, kaip UAB „Inovita“ direktorius, nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2007 m. birželio 14 d. asmeniškai iš bendrovės UAB „Inovita“ atsiskaitomųjų sąskaitų išsimokėjo 72 500 Lt. Kadangi bendrovei buvęs direktorius (atsakovas B. P.) neperdavė jokių dokumentų, susijusių su šių lėšų panaudojimu jos reikmėms, tai laikytina, jog pinigus iš bendrovės sąskaitos išsimokėjo nepagrįstai ir privalo juos grąžinti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad atsakovas išsimokėjo sau ieškovo ginčytą sumą, atmetė atsakovo argumentus, jog jis ieškovui buvo paskolinęs 260 000 Lt asmeninių lėšų už bendrovės pirktą butą sumokėti, todėl turėjo teisę pervesti sau ginčo sumą iš bendrovės sąskaitos, kaip bendrovės skolos dalinį grąžinimą. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis perdavė įmonei grynus pinigus. Be to, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1249-638/2010 atsakovas nurodė, kad asmenines lėšas jis panaudojo atsiskaityti už bendrovės pirktą butą bei už pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pirktas akcijas. Teismas pažymėjo, kad pirmiau nurodytoje byloje ir nagrinėjamoje byloje atsakovo duoti paaiškinimai nenuoseklūs, todėl nelaikė jų patikimu įrodymu. Teismas rėmėsi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1249-638/2010, kuriame konstatuota, kad atsakovas B. P. nepateikė įrodymų, jog skolino lėšas savo darbdaviui ar įvykdė už darbdavį kokias nors pinigines prievoles. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas savo atsikirtimus grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, t.y. jog ieškovo prašomą priteisti pinigų sumą jis pervedė iš UAB „Inovita“ į savo asmeninę sąskaitą kaip UAB „Inovita“ skolos (260 000 Lt sumokėtų už ieškovės įsigytą butą) dalies grąžinimą, tai teismas juos atmetė. Teismas pažymėjo, jog atsakovui teko pareiga įrodyti, kad jis nuo buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo iki liudijimo apie visišką atsiskaitymą pagal sutartį išdavimo disponavo 260 000 Lt ir šiuos pinigus, kaip paskolą, perdavė UAB „Inovita“, todėl ieškovui atsirado prievolė grąžinti B. P. skolą, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi sustabdė šią civilinę bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-688-634/2012, kurioje K. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas šioje byloje teigė, jog atsakovas, eidamas direktoriaus pareigas, be teisėto pagrindo iš bendrovės pasisavino 49 996 Lt ir jų bendrovei negrąžino, neperdavė jokių dokumentų, susijusių su ginčo lėšų panaudojimu bendrovės reikmėms, rėmėsi Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-688-634/2012 (Nr. 1-139-632/2013), kurioje UAB „Inovita“ atstovas šioje byloje K. K. kaltinamas apgaule įgijus buvusiam akcininkui M. U. nuosavybės teise priklausančias UAB „Inovita“ akcijas. Kolegijos teigimu, tik teismui konstatavus baudžiamojoje byloje nusikaltimo faktą arba jo nekonstatavus, teismas galėtų teisingai išspręsti nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje sprendžiamas ieškinio reikalavimas grąžinti 49 996 Lt. Kolegija sprendė, kad tarp nagrinėjamos bylos ir teismo sprendimo kitoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, todėl šią civilinę bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį ir bylos nagrinėjimą atnaujinti ši esmės. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad šios dvi bylos yra susijusios ir civilinės bylos negalima išnagrinėti dėl kokių nors baudžiamojoje byloje nagrinėjamų aplinkybių. Priešingai, baudžiamojoje byloje nagrinėjamas klausimas dėl UAB „Inovita“ akcijų nuosavybės yra visiškai nesusijęs su civilinėje byloje nagrinėjamu ginču dėl pinigų iš buvusio UAB „Inovita“ direktoriaus priteisimo; be to, ginčai vyksta tarp skirtingų šalių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „NCC Statyba” v. UAB DK „Lindra”, bylos Nr. 3K-3-99/2004; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UADB „Lavisos garantas“ v. V. B. prekybos įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-620/2004; kt.). Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šiose abejose bylose nagrinėjamų aplinkybių ir ryšio tarp jų, nenustatė ginčo objekto tiek šio teismo nagrinėjamoje civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje. Reikalavimai šioje civilinėje byloje reiškiami buvusiam UAB „Inovita“ direktoriui B. P. dėl 49 996 Lt priteisimo, ieškinį reiškė bendrovė, kuriai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – pinigų pasisavinimo – padaryti nuostoliai, o baudžiamojoje byloje UAB „Inovita“ apskritai nedalyvavo, jai nepareikšti jokie įtarimai, ji nėra baudžiamosios bylos šalis, tačiau teismas nepagrįstai sutapatino bendrovę, kaip juridinį asmenį, su laikinai direktoriaus pareigas einančiu K. K. Be to, skiriasi ir ginčo objektai šiose bylose: civilinė byla yra dėl 49 996 Lt priteisimo iš šias lėšas pasisavinusio buvusio bendrovės direktoriaus B. P., o baudžiamoji byla dėl visiškai kito pobūdžio aplinkybių – dėl UAB „Inovita“ akcijų nuosavybės. Taigi bendrovės akcijų nuosavybės klausimas neturi jokios įtakos bendrovės reiškiamam ieškiniui dėl pasisavintų iš bendrovės lėšų priteisimo, nes nesvarbu, kas yra bendrovės akcininkai, pinigų pasisavinimo faktas nuo to nesikeičia.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Įstatyme, atsižvelgiant į civilinės bylos sustabdymo pagrindus, skiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis (CPK 163 straipsnis) ir teismo teisė sustabdyti bylą (CPK 164 straipsnis). Privalomasis bylos sustabdymo pagrindas nuo fakultatyviojo skiriasi tuo, kad, nustatęs privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančias aplinkybes, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.

Teismų praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. K. v. Lietuvos Valstybė, bylos Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. N. , bylos Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NCC Statyba“ v. UAB DK ,,Lindra“, bylos Nr. 3K-3-99/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vaivorykštė“ v. L. G., bylos Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų AB „Geonafta” ir AB Svenska Petroleum Exploration prašymus, bylos Nr. 3K-7-268/2005; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.). Kasacinio teismo pažymėta, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, bylos Nr. 3K-3-221/2008; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. UAB ,,Kia Auto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB NORD bankas v. UAB ,,Makri Investment“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-440/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl 49 996 Lt ieškovui UAB „Inovita“ iš atsakovo B. P. priteisimo, sprendė, kad tikslinga šią civilinę bylą sustabdyti, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-688-634/2012, kurioje UAB „Inovita“ atstovas šioje byloje K. K. yra kaltinamas apgaule įgijęs buvusiam akcininkui M. U. nuosavybės teise priklausančias UAB „Inovita“ akcijas. LITEKO duomenimis Kauno miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl K. K. atsakomybės, tačiau šis nuosprendis neįsiteisėjo, nes yra apskųstas apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje pareikštas reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovo – buvusio UAB „Inovita“ direktoriaus – 49 996 Lt, nes, ieškovo teigimu, buvęs bendrovės direktorius, jį atleidus iš pareigų, neperdavė visų bendrovės dokumentų, pagrindžiančių pinigų iš atsiskaitomųjų sąskaitų išmokėjimą. Baudžiamojoje byloje K. K. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kad apgaule J. K. naudai įgijo svetimą M. U. priklausantį turtą – UAB „Inovita“ 100 paprastųjų vardinių 400 Lt nominalios vertės akcijų, kurios sudarė 100 procentų bendrovės įstatinio kapitalo. Baudžiamojoje byloje B. P. pripažintas nukentėjusiuoju ir nurodyta, kad jis, nupirkęs nurodytas akcijas iš M. U. ir norėjęs VĮ Registrų centre atlikti reikiamas procedūras, sužinojo, jog akcijos parduotos K. K. sutuoktinei.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tiek į šios bylos, tiek į baudžiamosios bylos esmę bei kasatoriaus argumentus, daro išvadą, kad net jei baudžiamojoje byloje ir būtų nustatyta, kad K. K. įgijo akcijas sutuoktinės vardu ,ir CK nustatyta tvarka panaikinus tokį sandorį, tai nepaveiktų ginčo dėl B. P. atsakomybės įmonei (ieškovui) kilimo pagrindų  išsprendimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bei į baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyką, šios bylos aplinkybes, remdamasi pirmiau aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl civilinės bylos sustabdymo, sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismas, nutaręs sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl šios bylos sustabdymo neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), taip pat civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis).

Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas ir nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria nutarta sustabdyti bylą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui apeliacine tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 31,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimais (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Sigitas Gurevičius

                                                                      Rimvydas Norkus

Dalia Vasarienė