Administracinio nusižengimo byla Nr. II-215-476/2021
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00032-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1; 21.10.4.
(S)
N U T A R T I S
2021 m. balandžio 21 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,
sekretoriaujant L. I.,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui N. M., jo atstovams advokato padėjėjai Rasai Hoppen, teisininkui Ramūnui Jankauskui,
asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma surašyti administracinio nusižengimo protokolą V. P.,
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atstovui Audriui Jociui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. M. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – PK) Veiklos skyriaus tyrėjo Svajūno Deveikos 2021 m. sausio 22 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 336 straipsnio 2 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs skundą,
n u s t a t ė:
skundą padavęs asmuo N. M. prašo panaikinti Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK 2021 m. sausio 22 d. nutarimą ir, pripažinus V. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, paskirti jam nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą pažeidimą.
Skundą padavęs asmuo N. M. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su priimtu nutarimu, nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nenustatant esminių faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės administracinio nusižengimui nustatyti, būtent nutarime yra išeita iš administracinio nusižengimo bylos teisenos ribų ir, viršijant įgaliojimus, nukrypta į administracinius santykius, pasisakant apie tariamą kelią, kurio pareiškėjo naudojamame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo. Šį žemės sklypą pagal 2017 m. vasario 15 d. sutartį kurios 17 punkte nustatyta, kad žemės sklypo planas yra nuomos sutarties neatskiriama dalis, naudoja V. P., kuris išsinuomodamas žemės sklypą, turėjo gauti žemės sklypo planą ir juo vadovautis. Tačiau V. P., būdamas ūkininku, neturėjo nuomojamo žemės sklypo plano ir nežinojo privažiavimo prie jo, nors turėjo žinoti, o važiavo per gretimą kito savininko sklypą, tai rodo jo nepakankamai protingą, atidų ir rūpestingą elgesį. Nutarime yra ignoruotas kitas svarbus faktas, kad net informuotas 2019 m. rugsėjo 27 d. policijoje apie jo nepageidaujamą elgesį kaimyno žemės sklype, jis vis vien tęsė savavaliavimą. Tarp jo ir ūkininko V. P. kilo nesutarimai dėl V. P. patekimo į jo nuomojamą žemės sklypą važiuojant per jo naudojamą ir dirbamą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarant provėžas, važiuojant per dirbamą žemę, taip sunaikinant auginamus vasarinių kviečių pasėlius ir padarant finansinius nuostolius.
Iš skundžiamo 2021 m. sausio 22 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK nutarimo ir V. P. paaiškinimų matyti, jog jis nuomoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kad į jį savo technika patenka važiuodamas miško keliuku, esančiu greta jo dirbamos žemės, o kuomet naudojasi didesnių gabaritų technika, neteisėtai važiuoja jo naudojamu žemės sklypu. Tai 2019 m. rugsėjo 13 d. apklausos metu patvirtino ir V. P. nurodydamas, kad jis naudojasi žemės sklypu, esančiu šalia jo dirbamos žemės. Pastarasis teigė, jog pravažiuodavo jo dirbamų laukų pakraščiu, nes taip yra arčiau patekti į dirbamus laukus. V. P. teigia, jog važiuoja žemės sklypo pakraščiu, tačiau kaip matyti iš kadastro žemėlapio, kurio fragmentas yra pridedamas, žemės sklypo pakraštys patenka į valstybinę žemę, šioje vietoje yra išvažinėtas keliukas, kuriuo ir naudojasi V. P. ir kiti ūkininkai patekdami į naudojamus sklypus. Akivaizdu, jog V. P., prisipažindamas, jog naudojasi ne tik miško keliuku, esančiu valstybinėje žemėje, bet ir važiuoja kita vietove, kurią įvardija žemės sklypo pakraščiu, pats suvokia, jog ši vieta patenka į žemės sklypą, taip pripažįsta, jog važiuoja jo dirbama žeme klaidindamas pareigūnus teiginiais, jog turi teisę tai daryti. Kaip matyti iš kadastro duomenų žemėlapio, aiškiai ir nedviprasmiškai vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias galimai ribojasi su jo valdomu žemės sklypu, yra miško teritorijoje, tačiau jo žemės sklypo nekerta, tik ribojasi. Skyriaus pateiktame rašte yra pateikta klaidinanti ar galimai suklastota informacija. Vizualiai žiūrint į žemės sklypo archyvo byloje esančius dokumentus matyti, jog žemės sklypo plane ir ribų nustatymo abrise kelias punktyrine linija yra nubraižytas kita rašymo priemone nei kiti sutartiniai ženklai. Pažymėtina, jog visi įrašai plane yra padaryti juodos spalvos tušu, spausdinimo įrenginiu, o kelias, reikšmingas tiriant administracinio nusižengimo bylą, nubraižytas juodos spalvos tušinuku. Dėl šių priežasčių kyla pagristi įtarimai, jog Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) pateiktas planas yra suklastotas ir juo vadovautis nutarimą priėmęs tyrėjas neturėtų. Kaip jau minėta, vadovaujantis viešai prieinamais Regia kadastro žemėlapių duomenimis ir Registrų centro išrašo duomenimis, jo naudojamame žemės sklype kelio nėra, iš žemėlapio aiškiai matyti, jog valstybinėje žemėje esantis kelias (provėžos) eina mišku ir V. P. šiuo keliu naudojasi tuomet, kai nori patekti į nuomojamą sklypą su mažesne technika, tačiau negalėdamas naudotis pastaruoju keliu patenka per jo naudojamą žemės sklypą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad privažiavimo kelias į V. P. nuomojamą žemės sklypą eina valstybine žeme, o jo naudojamame sklype nėra numatytas joks kitas kelias, kuriuo įstatymų numatyta tvarka galėtų naudotis V. P. ar kiti asmenys. Pagrįstai galima teigti, jog punktyrine linija, rašikliu, plane pažymėtas keliukas neegzistuoja ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra jokių duomenų apie kadastrinėje vietovėje patvirtintą ir registruotą vietinį privažiuojamąjį kelią, todėl akivaizdu, jog jo valdomame žemės sklype nėra jokio 6 metrų pločio keliuko.
Atliekant tyrimą liudytojas G. R. parodė, kad jo naudojamame žemės sklype buvo keliukas, kaip technologinės vėžės, buvo naudojamos jo paties, bet ne viešas bendro naudojimo kelias. Taip pat liudytojas parodė, kad greta esančiame miškelyje taip pat buvo keliukas, tai yra egzistavo ir egzistuoja viešo naudojimo kelias einantis mišku ir esantis valstybinėje žemėje, ką visi gerai žino, yra sukurta inžinerinė infrastruktūra - nuvažiavimas nuo regioninio kelio. Skundžiamame nutarime yra minima, jog V. P. į savo dirbamos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį šalia jo dirbamos žemės sklypo, teisėtai važiuodavo keliuku, kurio teisinis statusas - 6 metrų pločio vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje, kuris nėra įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą ir priskiriamas bendro naudojimo kelių grupei. Pažymėtina, jog nutarimą surašęs asmuo akivaizdžiai painioja kelius, kurie yra minimi nutarime. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 6 metrų pločio kelias eina mišku, yra valstybinėje žemėje, tai matyti iš Regia pateiktos nuotraukos, šiuo keliu naudojasi V. P.. Ginčas kilo ne dėl minėto 6 metrų pločio miško kelio naudojimo, bet dėl važiavimo per jo sklypą, taip sunaikinant pasėlius ir suformuojant provėžas. Mano, jog pareigūnai netinkamai vertino NŽT pateiktus duomenis, pasikliovė informacija, kuri nepatvirtina V. P. teisės važinėti jo dirbama žeme, želdiniais ir auginamų pasėlių lauku.
Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK atsiliepime į skundą ir atstovas Audrius Jocius teismo posėdžio metu prašė N. M. skundu netenkinti, kadangi 2021 m. sausio 22 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną V. P. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate (toliau - Raseinių r. PK) buvo gautas ūkininko N. M. pareiškimas apie tai, kad ūkininkas V. P. antri metai iš eilės savavaldžiauja jo žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kur važinėja žemės ūkio technika ir taip išvažinėja pasėlius. Tiriant skundą V. P. paaiškino, kad jis yra ūkininkas ir jo naudojamas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 31 d., apie 15.30 val., grįždamas iš Kauno, V. P. pastebėjo, kad perkastas kelias, kuriuo jis patekdavo į savo dirbamos žemės sklypą. Šiuo keliu važinėdavo ne tik jis, bet ir kiti ūkininkai bei pats N. M.. Tai pastebėjęs, V. P. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnę L. Ž., iš kurios sekančią dieną sužinojo, kad N. M. šia tema su ja nesikalbėjo. Tada V. P. telefonu kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotoją K. U. ir prašė padėti išspręsti problemą, nes negali patekti į savo lauką ir nuimti rapsų derliaus. Laukdamas atsakymo, V. P. nuvyko į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių, kur jam pasakė, kad nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki šios dienos (duomenys neskelbtini)kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukoje jokių naujų pakeitimų nėra. Supratęs, kad keliukas perkastas savavališkai, 2020 m. rugpjūčio 3 d., apie 11 val., V. P. nuvyko ir rankiniu būdu keliuką išlygino, kad galėtų patekti į savo dirbamos žemės sklypą ir nuimti rapsų derlių. Šiuo keliuku V. P. į savo lauką važiavo jau trejus metus, nes jokiu kitu keliu su žemės ūkio technika patekti į savo sklypą galimybės nėra. 2020 m. rugpjūčio 7 d. Raseinių r. PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja R. M. N. M. pareiškimo tyrimą baigė priėmusi nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant požymių veikos, numatytos ANK 336 straipsnyje.
2020 m. rugsėjo 4 d. Raseinių rajono PK vėl buvo gautas ūkininko N. M. skundas, kuriuo prašyta panaikinti 2020 m. rugpjūčio 7 d. Raseinių rajono PK nutarimą ir įpareigoti taikyti administracinę atsakomybę ūkininko V. P. atžvilgiu. 2020 m. gruodžio 1 d., skundą išnagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas administracinėje nusižengimo byloje nutarė pareiškėjo N. M. skundą tenkinti iš dalies ir policijos komisariatui grąžinti administracinę bylą dėl papildomų įrodymų surinkimo ir teisenos pradėjimo ar
nepradėjimo V. P.. Papildomo tyrimo metu V. P. nurodė, kad 2018 m. vasario 26 d. jis sudarė sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)kaimo apylinkėse, unikalus Nr. 7235-0003-0013, nuomos. Sutartis galioja iki 2023 m. vasario 15 d., ji užregistruota nekilnojamojo turto registre. Greta esantis žemės sklypas naudojamas ūkininko N. M.. Norint patekti į savo žemę, V. P. turi važiuoti per N. M. sklypo pakraštyje, prie nedidelio miškelio, esantį seniai suformuotą keliuką. Kai 2020 m. rugpjūčio 3 d. V. P. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių, jam buvo išduota (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauka, kurioje patvirtinta, kad 2012 m. lapkričio 30 d. joje pažymėtas minėtas keliukas, kuriuo V. P. važiuoja į savo žemės sklypą, nepanaikintas ir galimas naudoti. Šiuo keliuku jis visada važiuodavo į savo žemės sklypą ir N. M. dėl to pretenzijų nereikšdavo. 2021 m. sausio 20 d. NŽT rašte nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teise priklauso P. P., įregistruotų galiojančių nuomos sutarčių ir nuomininkų nėra (nuomos sutartis su N. M. išregistruota 2015 m. liepos 9 d.). Žemės sklypui kadastriniai matavimai, nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nėra atlikti. Iš Žemės sklypo archyvo byloje esančių 1998 m. birželio mėn. parengtų dokumentų: laikino žemės sklypo plano, abriso, paženklinimo - parodymo akto, nustatyta, kad žemės sklypą kerta vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje, kuris nėra įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą ir priskiriamas bendro naudojimo kelių grupei. Skyrius pateikė išvadą, kad privažiavimo kelias per žemės sklypą yra numatytas žemės sklypo suformavimo dokumentuose bei teritorijų planavimo dokumente - projekto plane, todėl naudotis vietinės reikšmės bendro naudojimo keliu neturi būti trukdoma gretimų žemės sklypų savininkams ar nuomininkams. Nustačius, kad ūkininkas V. P. į savo dirbamos žemės sklypą, esantį šalia pareiškėjo N. M. dirbamos žemės sklypo, teisėtai važiuodavo keliu, kurio teisinis statusas - 6 metrų pločio vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje, kuris nėra įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą ir yra priskiriamas bendro naudojimo kelių grupei, 2021 m. sausio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta.
Skundą padavusio asmens N. M. teiginius, kad jo naudojamas žemės sklypas yra tinkamai suformuotas įstatymų nustatyta tvarka su posūkio taškais valstybinėje koordinačių sistemoje taip kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo dėl nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 35, 36, 100, 113 punktuose bei tai, kad iš kadastro duomenų žemėlapio aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias galimai ribojasi su jo valdomu žemės sklypu, yra miško teritorijoje, tačiau jo žemės sklypo nekerta, tik ribojasi, o NŽT pateiktame rašte yra pateikta klaidinanti ar galimai suklastota informacija, paneigia 2021 m. sausio 20 d. NŽT raštas, kuriame pateikta informacija, kad iš Žemės sklypo archyvo byloje esančių 1998 m. birželio mėn. parengtų dokumentų: laikino Žemės sklypo plano, abriso, paženklinimo - parodymo akto, nustatyta, kad Žemės sklypą kerta vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje, kuris nėra įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą ir priskiriamas bendro naudojimo kelių grupei. Šis bendro naudojimo kelias yra pažymėtas 2012 m. Raseinių rajono Ariogalos seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius vedėjo 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu, kuriame matomas nuo Žemaičių plento lenkta linija aplink miško masyvą ruda spalva apibrėžtas vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias. Tuo pačiu, šiuo raštu patvirtinta, kad V. P. turėjo ir turi teisę į savo naudojamos žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 7335-0003-13, patekti būtent pro ten, kur ir važiuodavo iki šiol, t. y. ne N. M. skunde minimu tiesiai einančiu siauru miško keliuku, o greta, valstybinėje žemėje esančiu, aplink miško masyvą einančiu 6 metrų pločio vietinės reikšmės bendro naudojimo keliu.
Tyrimo metu apklausto liudytojo G. R. parodymai, kad būtent šiuo
keliuku nuolat važinėdavo paties N. M. įvairi žemės ūkio technika, paneigia ir N. M. skunde nurodytą aplinkybę, kad N. M. savo skunde taip pat teigia, kad V. P. pateko į savo naudojamą žemės sklypą kombainu važiuodamas per pasėliais apsodintą žemės sklypą taip suformuodamas provėžas bei savavališkai važiuodamas N. M. sklypu stambia žemės ūkio technika darė žalą sklype auginamiems pasėliams.
Asmuo, kurio atžvilgiu prašoma surašyti administracinio nusižengimo protokolą V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad keliukas einantis per mišką apskritai yra nepravažiuojamas, jo plotis yra 3,20 metro, jis užaugęs iš šonų storais medžiais, todėl su kombainu, kuris yra 4,20 metro pločio pravažiuoti neįmanoma. Tam ir yra duotas aplinkkelio keliukas 10 arų plotų, kuris yra išminusuotas iš žemės sklypo ploto, tam kad būtų galima privažiuoti prie žemės sklypo. Jokio melioracijos griovio ten nėra, todėl jis jo užkasti negalėjo, jis užkasė tik griovį ant keliuko. Jis kreipėsi į žemėtvarką klausdamas, per kur jam privažiuoti į savo žemės sklypą. Žemėtvarkoje jam paaiškino, kad jis gali važiuoti ginčo keliuku, todėl jis per ten važiavo į savo lauką. Važiuojant namo iš Kauno pastebėjo, kad tas keliukas yra perkastas, todėl kreipėsi į Ariogalos seniūnę, klausė kaip privažiuoti jam į sklypą. Sužinojęs, kad keliukas perkastas savavališkai, jis jį užkasė rankiniu būdu. Perkastas buvo pats kelias, todėl juo pravažiuoti nebuvo galima ir ten nebuvo jokio drenažo. Jis keliuką užkasė rankiniu būdu tik tiek, kad pravažiuotų žemės ūkio technika. Kai jis užsikasė tą griovį ant kelio, išvežęs vieną priekabą su rapsu, grįžęs atgal pamatė, kad kelias užstatytas traktoriumi su priekaba, ten stovėjo N. M. su P. M., kurie puolė jį fotografuoti ir filmuoti. Pravažiuodamas su kombainu jokios žalos N. M. pasėliams nepadarė. Tas kelias jau buvo tuomet kai jis išsinuomojo sklypą, jis ten buvo visuomet, yra ir dabar, jokių pasėlių ten nėra. Nuo 2012 metų nėra jokių duomenų, kad privažiavimas prie jo sklypo yra tik šis vienintelis, jis nebuvo pakeistas. Servituto klausimo nesprendė, nes jam paaiškino, kad ten yra kelias ir juo galima naudotis, tai jis tuo keliu ir naudojasi. Jis išsinuomojęs žemės sklypą visuomet naudojosi tuo keliu, nes ten nuo 2012 m. yra bendro naudojimo kelias. Į žemėtvarką kreipėsi dėl to, kad buvo perkastas kelias vedantis į jo sklypą ir jis norėjo išsiaiškinti, kas nutiko. Jam paaiškino, kad ten yra kelias ir juo jis gali naudotis. Jis laukais niekuomet nevažinėja, visuomet važiuoja keliu.
Skundas atmestinas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Teismas, susipažinęs su Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo Svajūno Deveikos 2021 m. sausio 22 d. nutarimu, pareiškėjo N. M. skundu, patikrinęs administracinio nusižengimo medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, jog surinkti įrodymai buvo tinkamai įvertinti ir buvo padaryta pagrįsta išvada, jog V. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 336 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Skundu N. M. nesutinka su pateiktu įrodymų vertinimu ir priimtu sprendimu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 336 straipsnio 2 dalį V. P. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 str. 1 d., administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 str. nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Taip pat pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta nepagrįstai.
Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas Svajūnas Deveika, vertindamas byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Priešingai, iš Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. sausio 22 d. nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas ar pripažinti, kad nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neturi jokio pagrindo. N. M. skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo padarytų išvadų šiuo klausimu.
Lietuvos Respublikos ANK 591 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadinasi, institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti, ar tokiame pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių. Susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga, teismas, priešingai nei nurodoma skunde, konstatuoja, jog pagrįstai buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas S. Deveika vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis, ir savo nutarime išdėstė išsamius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 336 straipsnio 2 dalies, požymių buvimo V. P. veikoje.
N. M. savo nuomonę ir skundžiamo nutarimo nepagrįstumą argumentuoja tuo, kad 2021 m. sausio 22 d. Šaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo priimtame nutarime yra išeita iš administracinio nusižengimo bylos teisenos ribų ir, viršijant įgaliojimus, nukrypta į administracinius santykius, pasisakant apie tariamą kelią, kurio pareiškėjo naudojamame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo. Skunde N. M. nurodo, kad jo naudojamas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra tinkamai suformuotas įstatymų nustatyta tvarka su posūkio taškais valstybinėje koordinačių sistemoje taip kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo dėl nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 35, 36, 100, 113 punktuose. Žemės sklype joks kelio servitutas nėra nustatytas ir įregistruotas. Šiuo žemės sklypu niekas, apart žemės sklypo savininko ir teisėto naudotojo, negalėjo važiuoti ir jame savavaliauti niekada.
Pažymėtina, kad šiuos N. M. argumentus paneigia administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje esantis 2021 m. sausio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus raštas Nr. 11SD-123-(14.11.137E), kuriame nurodyta, kad Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklauso P. P., įregistruotų galiojančių nuomos sutarčių ir nuomininkų nėra, o nuomos sutartis su N. M. išregistruota 2015 m. liepos 9 d. Žemės sklypui kadastriniai matavimai, nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nėra atlikti. Iš Žemės sklypo archyvo byloje esančių 1998 m. birželio mėn. parengtų dokumentų (laikino Žemės sklypo plano, abriso, paženklinimo - parodymo akto) nustatyta, kad Žemės sklypą kerta vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje, kuris nėra įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą ir priskiriamas bendro naudojimo kelių grupei. Šis bendro naudojimo kelias yra pažymėtas 2012 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius vedėjo 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, kuriame matomas nuo Žemaičių plento lenkta linija aplink miško masyvą ruda spalva apibrėžtas vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias. 1998 m. birželio 2 d. Žemės sklypų paženklinimo – parodymo akto 3 punkte aiškiai nurodyta, kad žemės sklype Nr. 64 (N. M. naudojamame žemės sklype) yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos – 6 m bendro naudojimo kelias.
Nors skunde N. M. nurodo, kad nei jis, nei žemės sklypo savininkas nesutinka su minėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2021 m. sausio 20 d. raštu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis, nes jų manymu, jos neatitinka faktinės tikrovės ir galimai yra suklastotos, tačiau tokius skundą padavusio asmens argumentus teismas laiko visiškai nepagrįstais. Pažymėtina, kad jokių įrodymų šiam faktui patvirtinti skundą padavęs asmuo į bylą nėra pateikęs. Be to, ginčijamo rašto ir žemės šio rašto teisėtumo N. M. neginčijo, nors kaip matyti iš rašto turinio Projekto plano ištrauka – situacija su kelių tinklu buvo pateikta ir jam 2020 m. rugsėjo 17 d. atsakant į jo paties 2020 m. rugpjūčio 19 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš tyrimo medžiagoje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso P. (M.) P., tačiau duomenų apie tai, kad ji, kaip žemės sklypo savininkė, nesutiktų su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2021 m. sausio 20 d. raštu, į bylą taip pat nėra pateikta. Žemės sklypo suformavimo dokumentai bei 2021 m. sausio 21 d. raštas nėra nenuginčyti ar kitaip nepaneigti, todėl teismas, tikrindamas institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, jais nesivadovauti neturi pagrindo.
Teismas nesutinka ir su skundo teiginiu, kad nutarime yra ignoruotas ir kitas svarbus faktas, jog net 2019 m. rugsėjo 27 d. policijoje informuotas apie jo nepageidaujamą elgesį kaimyno žemės sklype, V. P. vis vien tęsė savavaliavimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. Raseinių PK gavus N. M. skundas dėl išvažinėtų 20 arų lauko pasėlių, ištyrus bylos medžiagą 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal gautą skundą. Nutarime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį nuvykus į įvykio vietą ir apžiūrėjus N. M. priklausantį lauką nustatyta, kad šalia dirbamo lauko yra miško keliukas ir palei tą mišką yra išvažinėtas keliukas, kuris veda į kitus sklypus. Minėtas keliukas yra seniai išvažinėtas, daug kartų, todėl yra susiformavusios techninės vėžės. Minėtas keliukas nebuvo išdirbtas su žemės ūkio technika (nesuartas). Nutarime tuomet buvo konstatuota, kad V. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 336 straipsnio 2 dalyje požymių.
Skundu siekiama patraukti V. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 336 straipsnio 2 dalį. Minėtas straipsnis numato administracinę atsakomybę už važiavimą per pasėlius ar želdinius automobiliu, traktoriumi, kombainu ar kita savaeige transporto priemone. Už tai numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų. ANK 336 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo formuluotė savo esme yra identiška iki ANK įsigaliojimo taikyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 104 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo dispozicijai. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. ATP-35-616/2017, konstatavo, kad ATPK 104 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tik veikiant tyčia.
ANK 8 straipsnis numato, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veiklos pobūdį ir norėjo taip veikti arba suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Iš esmės N. M. prašydamas patraukti V. P. atsakomybėn pagal ANK 336 straipsnio 2 dalį teigia, kad V. P. važiuodamas į savo žemės sklypą važiuoja per jo naudojamo žemės sklypo pakraštį, taip padarant provėžas, sunaikinant pasėlius bei padarant finansinius nuostolius. Tačiau kaip jau minėta aukščiau, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad V. P. būtų važiavęs per N. M. naudojamą žemės sklypą bei jame esančius pasėlius ir tokiu būdu būtų padaręs N. M. nuostolių dėl išvažinėtų pasėlių. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo vietoje pagal žemės dokumentus yra numatytas bendro naudojimo kelias, todėl naudotis vietinės reikšmės bendro naudojimo keliu gali visi gretimų sklypų savininkai. Nagrinėjamu atveju V. P. ir važiavo minėtu bendro naudojimo keliu į savo žemės sklypą. Teismo posėdžio metu V. P. paaiškino, kad tuo keliu naudojasi ir kiti ūkininkai, nes tai vienintelis kelias į kitus žemės sklypus. Be to, kaip tyrimo metu patvirtino apklaustas liudytojas G. R., minėtu keliu nuolat važinėja ir N. M. priklausanti įvairi žemės ūkio technika. Tyrimo medžiagoje esančios fotonuotraukos taip pat patvirtina aplinkybę, kad ginčo vietoje akivaizdžiai yra matomas suformuotas kelias, toje vietoje žemė nėra išdirbta, joje neauga pasėliai. O dalyje foronuotraukų užfiksuota, kad minėtoje vietoje stovi paties N. M. traktorius su priekaba, todėl teigti, kad nagrinėjamu atveju V. P. išvažinėjo pasėlius ir tokiu būdu padarė nuostolių N. M., nėra jokio pagrindo, nes iš tyrimo medžiagoje esančių duomenų akivaizdu, kad ginčo vietoje pasėliai neaugo, o keliuku kaip technologinėmis vėžiomis nuolat dirbdamas laukus naudojosi ir pats N. M. važiuodamas su įvairia žemės ūkio technika.
Be kita ko, 2020 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pateiktame skunde N. M. nurodė, kad V. P. užkasė jo lauko drenažo griovį, per jį važiavo su žemės ūkio technika taip padarydamas žalą.
Kaip matyti iš V. P. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek ir teisme duotų parodymų, 2020 m. liepos 31 d. grįždamas namo jis pastebėjo, kad perkastas kelias, kuris veda į jo lauką. Siekdamas išsiaiškinti situaciją, kaip jam patekti į nuomojamą žemės sklypą, jis kreipėsi į Ariogalos seniūnę bei Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotoją bei NŽT Raseinių skyrių, kur jam buvo paaiškinta, kad nuo 2012 m. lapkričio 30 d. jokių pakeitimų nėra ir privažiavimas į sklypus yra būtent perkastu keliuku. Supratęs, kad kelias perkastas savavališkai jis rankiniu būdu jį užkasė, kad galėtų pravažiuoti su technika, tačiau jokio drenažo ten nebuvo. Byloje nėra duomenų apie užkastą drenažo griovį. Pažymėtina ir tai, kad šios aplinkybės nei pateiktame skunde dėl priimto institucijos nutarimo, nei teismo posėdžio metu neakcentavo ir nepasisakė pats skundą padavęs asmuo. Jis tik nurodė, kad V. P. padarė jam žalą dėl išvažinėtų pasėlių. Atsižvelgiant į tai, teismas plačiau apie tai nepasisako.
Skundą padavęs asmuo, iš esmės reikalauja priimti tokį sprendimą, kuris atitiktų būtent jo interesus, t. y. kad būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl V. P. veiksmų. Vien tai, kad buvo priimtas pareiškėjo netenkinantis procesinis sprendimas, nesant kitų objektyvių duomenų, nesuteikia pagrindo konstatuoti V. P. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto BK 336 straipsnio 2 dalyje, požymių. Tai, jog N. M. nesutinka su skundžiamu institucijos nutarimu ir formaliai ginčija Nacionalinės žemės tarnybos raštą, teigdamas kad jis galimai suklastotas bei jame esantys duomenys neatitinka tikrovės, yra tik subjektyvi jo nuomonė ir tai nereiškia, jog institucijos nutarimas yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso reikalavimus, o Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas Svajūnas Deveika administracinio nusižengimo medžiagoje esančius duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai, o jo priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Teismas pažymi, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/ 2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-718/ 2012, N444-1254/2012).
Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie leistų konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 336 straipsnio 2 dalyje, padarymo faktą ir sudėtį V. P. veiksmuose. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo Svajūno Deveikos 2021 m. sausio 22 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais motyvais. N. M. nėra ginčo sklypo savininkas, dėl sklypo naudojimo nuomos sutarties nesudaręs, todėl institucijos atstovas turėjo teisę vertinti aplinkybes, bet N. M. turėjo būti išaiškinta, kad dėl pažeistų teisių turėjo kreiptis žemės sklypo savininkas ar nuomos sutartimi sklypą valdantis asmuo.
N. M. prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad šias išlaidas sudaro 210,00 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti už teisinių paslaugų teikimą administracinio nusižengimo byloje. Prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti įrodymai, patvirtinantys šios pinigų sumos advokatui sumokėjimą.
ANK 666 straipsnyje numatyta, kad Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad N. M. skundas netenkintinas ir 2021 m. sausio 22 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK nutarimas paliktas nepakeistas, nukentėjusiojo N. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nepriteistinos.
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, teismas
n u t a r i a:
N. M. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Svajūno Deveikos 2021 m. sausio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Teisėja Irena Narbutienė