Civilinė byla Nr. e2-270-407/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00173-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.3.9.2; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) R. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-483-896/2020 išnagrinėjus atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilkvėja“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ginčijamo kreditoriaus R. Ž. finansinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo tvirtinimo klausimą ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilkvėja“ savarankišką reikalavimą R. Ž. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus natūra atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilkvėja“ bankroto byloje; tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Dumesta“ ir Ko, S. K., uždaroji akcinė bendrovė „Gintrėja“, išvadą byloje teikianti institucija – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Ž., patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilkvėja“ 42 Eur skolą ir 50 Eur nuostolių dėl neteisėto nuomos sutarčių nutraukimo, priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Vilkvėja“ ir UAB „Gintrėja“ 539 695,94 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį iš dalies tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Vilkvėja“ 42 Eur PVM, 50 Eur nuomos mokesčio ir 147,50 Eur atstovavimo išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; atsakovei UAB „Vilkvėja“ iš ieškovo priteisė 5 153,57 Eur atstovavimo išlaidų; valstybei iš ieškovo priteisė 4 296,02 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-649-790/2018 Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo R. Ž. ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Vilkvėja“ 539 695,94 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš ieškovo R. Ž. atsakovei UAB „Vilkvėja“ priteista 5 153,57 Eur išlaidų už advokato pagalbą apmokėti, bei valstybei iš ieškovo R. Ž. priteista 4 296,02 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, panaikino ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
4. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. protokoline nutartimi UAB „Gintrėja“ procesinė padėtis pakeista iš atsakovės į trečiojo asmens.
5. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi UAB „Vilkvėja“ iškelta bankroto byla. Civilinė byla pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei BUAB „Vilkvėja“ dėl nuostolių priteisimo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi sustabdyta ir perduota teisėjui, nagrinėjančiam atsakovės UAB „Vilkvėja“ bankroto bylą; 2020 m. vasario 10 d. nutartimi šios dvi bylos sujungtos.
6. R. Ž. savo reikalavimą dėl 539 695,94 Eur nuostolių grindė tuo, kad jam nuosavybės teise priklauso 14,0189 ha žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Jis yra ūkininkas, įregistravęs ūkininko ūkį Žemės sklype. 2015 m. kovo 31 d. Žemės nuomos sutartimi Nr. 1 ir Žemės nuomos sutartimi Nr. 2 išnuomojo UAB „Vilkvėja“ dvi Žemės sklypo dalis po 6 a. Nuomos sutarčių terminas buvo nustatytas 15 metų, t. y. iki 2030 m. kovo 31 d. UAB „Vilkvėja“ ateityje siekė iš ieškovo minėtas žemės sklypo dalis nupirkti ir jose statyti 2 vėjo jėgaines. Šiuo tikslu UAB „Vilkvėja“ pradėjo ir atliko parengiamuosius darbus: pasitelkusi UAB „Gintrėja“, Žemės sklype įrengė 2 aikšteles su nuovažomis. UAB „Vilkvėja“ 2016 m. balandžio 5 d. pranešimais nutraukė nuomos sutartis, 2016 m. birželio 13 d. ieškovui sumokėjo dalį žemės nuomos mokesčio. UAB „Vilkvėja“, nutraukusi nuomos sutartis, išsinuomotų žemės sklypo dalių nesutvarkė, nepašalino statybinio laužo, sklypuose vykdytos veiklos ir statybos darbų padarinių. Ieškovui kreipusis į teismą dėl nuostolių priteisimo, paaiškėjo, kad Žemės sklypas yra sugadintas didesniame plote (19,25 a), nei ieškovas buvo UAB „Vilkvėja“ išnuomojęs (12 a), t. y. suvežus mišrias statybines atliekas ir įrengus bendro 19,25 a ploto aikšteles su nuovažomis į jas be jokių tokiai veiklai vykdyti reikalingų leidimų.
7. Atsakovė BUAB „Vilkvėja“ su R. Ž. reikalavimu nesutiko ir 2020 m. vasario 27 d. byloje pateikė savarankišką reikalavimą R. Ž. – prašė įpareigoti BUAB „Vilkvėja“ įvykdyti pareigą natūra, t. y. nurodyti (leisti) BUAB „Vilkvėja“, pasitelkiant UAB „Vygrida“ (ar kitą rangovą, kurį teismas tvirtintų bankroto byloje, jei dėl kokių nors nenumatytų priežasčių keistųsi), sutvarkyti Žemės sklypą be jo savininko R. Ž. sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovė nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-649-790/2018, nustatė UAB „Vilkvėja“ civilinę atsakomybę ir pareigą dėl žemės sklypo sutvarkymo. Žemės sklypui sutvarkyti atsakovės administratorė su UAB „Vygrida“ sudarė 2019 m. rugpjūčio 8 d. Nepavojingų atliekų sutvarkymo paslaugų sutartį, kuria ši bendrovė įsipareigojo surinkti ir išvežti utilizuoti nepavojingas atliekas, esančias Žemės sklype. Teismas patenkino administratorės prašymą ir patvirtino papildomą administravimo išlaidų sąmatą (33 040,26 Eur) Žemės sklypui sutvarkyti. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į R. Ž. su prašymu leisti sutvarkyti Žemės sklypą, tačiau R. Ž. nesutiko su Žemės sklypo sutvarkymu. R. Ž. yra suinteresuotas ne Žemės sklypo sutvarkymu, o piniginių lėšų priteisimu, kas gali suteikti tam tikras galimybes kontroliuoti bankroto procesą. R. Ž., kaip sklypo savininkas, nėra saistomas įstatyminės pareigos sutvarkyti Žemės sklypą net ir pinigų priteisimo atveju.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi nemokumo administratorės savarankišką reikalavimą tenkino – BUAB „Vilkvėja“ įpareigojo sutvarkyti Žemės sklypą, pašalinant įrengtas 12 arų aikšteles su įvažiavimais (19,25 arų plotą), atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be Žemės sklypo savininko R. Ž. sutikimo. R. Ž. finansinį reikalavimą atmetė, priteisė iš jo 12 087,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei BUAB „Vilkvėja“.
10. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą. JANĮ 100 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad nemokumo administratoriui kreipiantis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, prie prašymo pridedama institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo.
11. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas sprendė, kad nemokumo administratorius turi imperatyvią pareigą sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, ši pareiga negali būti perkelta kitiems asmenims. Neįvykdžius šios pareigos nėra galimybių užbaigti juridinio asmens nemokumo procedūrų.
12. Teismas nustatė, kad UAB „Vilkvėja“, nors ir neturėjo teisėto pagrindo naudotis didesne nei 12 arų Žemės sklypo dalimi, vykdydama veiklą užteršė 19,25 arų Žemės sklypo dalį, todėl, kaip žalą padaręs asmuo, turi pareigą sutvarkyti visą užterštą Žemės sklypo dalį.
13. Teismo vertinimu, BUAB „Vilkvėja“ nemokumo administratorei leidus sutvarkyti Žemės sklypą, išnyks ginčo objektas, t. y. ginčo sklypas, priklausantis R. Ž., bus sutvarkytas ir nebebus žalos atlyginimo objekto. Atkūrus Žemės sklypo padėtį į pirminę ir likvidavus neigiamus padarinius, bus įgyvendintos JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 32 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos, susijusios su aplinkos būklės atkūrimu ir žalos aplinkai pašalinimu. Taigi, bus apginti visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesai, siekiant išvengti dar vieno kreditinio reikalavimo iš valstybės už žalą aplinkai. Taip pat teismas pažymėjo, kad Žemės sklypo savininkas neturi pareigos sutvarkyti Žemės sklypą, pašalinti žalą aplinkai ir atkurti Žemės sklypo būklę iki pirminės. Atsižvelgdamas į tai, kad viso R. Ž. priklausančio žemės sklypo vertė yra 79 000 Eur, o užteršta sklypo dalis (19,25 arų) sudaro tik 1,375 proc. iš visų 14 ha, teismas nurodė, kad kelia abejonių R. Ž. deklaruojamas siekis sutvarkyti Žemės sklypą. Teismo vertinimu, žemės savininkui neturint pareigos sutvarkyti Žemės sklypą, jam ekonomiškai nenaudinga bus Žemės sklypą atstatyti į pirminę padėtį. Todėl labiau tikėtina, kad neįpareigojus be Žemės sklypo savininko sutikimo sutvarkyti Žemės sklypą nemokumo administratorę, Žemės sklypas ir liks nesutvarkytas bei liks neįgyvendinti tikslai, susiję su aplinkos būklės atkūrimu ir žalos aplinkai pašalinimu.
14. Konkretaus rangovo pasirinkimas yra nemokumo administratorės dispozicijoje, todėl teismas dėl konkretaus rangovo nepasisakė, tačiau pažymėjo, kad administratorė sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą turi įstatymuose nustatyta tvarka. Be to, pažymėjo, kad darbų atlikimą patikrins kompetentinga institucija – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdyba. Institucija privalomai patikrins ir patvirtins Žemės sklypo sutvarkymą, kadangi tik gavus pažymą nemokumo administratorė galės tęsti bendrovės likvidavimo procedūrą (JANĮ 100 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
15. Teismas pažymėjo, kad R. Ž. savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kildina tik iš Žemės sklypo sutvarkymo būsimųjų kaštų, o ne, pvz., nuostolių dėl negalėjimo naudotis dalimi žemės ūkio paskirties sklypo, Žemės sklypo vertės sumažėjimo ar pan. Todėl teismui įpareigojus nemokumo administratorę sutvarkyti Žemės sklypą, o šiai Žemės sklypą sutvarkius, išnyks ginčo objektas. Priešingu atveju, patvirtinus tokį kreditinį reikalavimą, susidarytų situacija, kai R. Ž. įgytų teisę į nuostolių atlyginimą ir būtų įrašytas į kreditorių sąrašą, tačiau kartu neišnyktų administratorės pareiga sutvarkyti Žemės sklypą. Taip pat pažymėjo, kad R. Ž. reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo atmetimas, kai ieškinio pagrindas kildinamas tik iš Žemės sklypo sutvarkymo būsimųjų kaštų, neužkirs kelio, nemokumo administratorei nesutvarkius Žemės sklypo, reikšti ieškinį kitu pagrindu, t. y. dėl kitokio pobūdžio nuostolių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
16. Pareiškėjas (kreditorius) R. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį ir priimti naują teismo procesinį sprendimą – patenkinti visa apimtimi R. Ž. finansinį reikalavimą atsakovės BUAB „Vilkvėja“ bankroto byloje; palikti nenagrinėtą atsakovės BUAB „Vilkvėja“ savarankišką reikalavimą; priteisti iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
16.1. Teismas nevertino apelianto atsiliepimo į atsakovės savarankiškus reikalavimus argumentų, nenurodė, kodėl juos atmeta.
16.2. Teismas netinkamai taikė JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punkto ir 100 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas. Pagal aptariamas materialinės teisės normas yra akivaizdi vien tik įmonės nemokumo administratoriaus pareiga, likviduojant bankrutavusią įmonę, įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti įmonės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Tačiau savarankišką reikalavimą šioje byloje pareiškė ne pati nemokumo administratorė, o atsakovė – bankrutuojanti bendrovė, t. y. BUAB „Vilkvėja“. Teismas, kaip ir atsakovė savo savarankiškuose reikalavimuose, nepagrįstai ir neteisėtai sutapatino bankrutuojančios bendrovės ir jos administratoriaus pareigas bei bankrutuojančios ir bankrutavusios bendrovės teisinius statusus.
16.3. Atsakovės nemokumo procese dar net nebuvo teisinio pagrindo šaukti pirmąjį Bendrovės kreditorių susirinkimą, nes iki šiol patvirtinta reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos. Tik bendrovės kreditoriai jų patvirtintų finansinių reikalavimų apimtimi turės sprendimų dėl bendrovės turto, veiklos ir įsipareigojimų priėmimo teisę. Būtent atsakovės kreditoriai turės teisę spręsti ir įpareigoti administratorę imtis tam tikrų priemonių, procedūrų ar vertinti patikimumą tam tikrų rangovų tam tikriems atsakovės nemokumo procedūrų metu kylantiems klausimams spręsti bei darbams atlikti. Šioje nemokumo procedūrų stadijoje, dar nesant visiškai jokio objektyvaus poreikio vykdyti bendrovės likvidavimo procedūras, pačiai administratorei nėra būtinybės imtis drastiškų priemonių bei priimti vienasmeniškus sprendimus, kurie galimai pažeistų jau esamo atsakovės kreditoriaus, t. y. apelianto interesus.
16.4. Šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dėl apelianto žemės sklype dėl jo užteršimo neapdorotomis, nerūšiuotomis, mišriomis statybinėmis atliekomis aplinkai padarytos 17 309 754 Eur dydžio žalos. Apelianto žemės sklypas yra nusikalstamos veikos padarymo vieta (BK 4 straipsnio 2 dalis) ir nusikalstamos veikos dalykas. Atsakovė, savo nuožiūra siekdama paveikti nusikalstamos veikos padarymo vietą, nepagrįstai ir savavališkai kėsinasi į šiuo metu atliekamo ikiteisminio tyrimo sėkmę, o pirmos instancijos teismas ne tik pateisina šį kėsinimąsi, bet dar ir įpareigoja atsakovę tą padaryti.
16.5. Ikiteisminiame tyrime įtarimai yra pareikšti tik vienam asmeniui, t. y. trečiojo asmens UAB „Gintrėja“ vadovui G. B. Šis pirmąja instancija išnagrinėtos civilinės bylos oficialusis rašytinis įrodymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalis) leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminiame tyrime jau yra nustatytas dėl apelianto žemės sklypo užteršimo kaltas asmuo. Dėl aplinkai padarytos žalos valstybei atstovaujanti institucija įtariamajam yra pareiškusi daugiau nei milijono eurų vertės civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, yra nesuprantama, kodėl atsakovės nemokumo administratorė dar iki pirmojo bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimo siekia išleisti bendrovės lėšas apelianto žemės sklypui sutvarkyti, kai yra pagrindas siekti, kad tai padarytų būtent kaltas dėl tokio užteršimo asmuo. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, padariusieji žalos aplinkai, privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.
16.6. Teismas formaliai įpareigojo atsakovę sutvarkyti apelianto žemės sklypą be žemės sklypo savininko sutikimo, tačiau tokio „sutvarkymo“ turinį susiejo tik su nurodymu pašalinti įrengtas 12 arų aikšteles su įvažiavimais (19,25 arų plotą), atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Teismas patenkino atsakovės reikalavimą, kuris suformuluotas per siaurai, kad jos reikalaujamą „sutvarkymą be sutikimo“ būtų galima vertinti siekiu visiškai atkurti apelianto žemės sklypo būklę iki pradinės. Atsakovė nenurodė teismui, kad siekia (t. y. neprašė ją įpareigoti) įsigyti ir atvežti į buvusią pašalintų teršalų vietą švarų gruntą, jį sutankinti bei atstatyti, atkurti apelianto žemės sklypą ir jo paviršių iki pirminės būklės, tinkamos žemės ūkio veiklai vykdyti (buvusios iki užteršimo). Vien tik apelianto sklypo struktūros atkūrimui būtinų medžiagų – augalinio grunto ir smėlio – įsigijimo kaina sudaro 44 211,86 Eur. Akivaizdu, kad atsakovė net ir tokių pinigų neturi (jau nekalbant apie milžiniškus teršalų teisėto pašalinimo kaštus), tad visiškai nerealu yra tikėtis, kad atsakovė šioje civilinėje byloje realiai siekia visiškai sutvarkyti apelianto žemės sklypą, atkuriant jį iki pradinės būklės.
16.7. Teismas neįvertino apelianto surinktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad nemokumo administratorės pasirinkta rangovė UAB „Vygrida“ objektyviai neturi pajėgumų ir nėra patikima atlikti bylai aktualaus masto apelianto sklypo tvarkymo darbus.
16.8. Įsiteisėjus skundžiamai teismo nutarčiai, apeliantui būtų užkirstas kelias kreiptis į teismą su tokiu pat reikalavimu tuo pačiu pagrindu, jei visgi atsakovė nesutvarkys apelianto žemės sklypo arba netinkamai jį sutvarkys.
16.9. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės nemokumo administratorei leidus sutvarkyti ginčo žemės sklypą, nebebus žalos atlyginimo objekto. Pirmąjį kartą išnagrinėjus šią civilinę bylą apeliacine tvarka priimta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-649-790/2018) yra konstatuota, kad apelianto pasirinktas pažeistos teisės gynimo būdas yra tinkamas, reikalavimas suformuluotas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, deklaratyviai patenkinęs atsakovės savarankišką reikalavimą, nevertino aukštesnės instancijos teismo nurodytų aplinkybių, susijusių su apelianto pareikšto reikalavimo pagrįstumu, ir faktiškai neatliko tų apeliacinės instancijos teismo nurodymų, dėl kurių ši civilinė byla buvo perduota pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16.10. Vien tik aplinkos būklės atkūrimas iki pirminės dar nereiškia, jog tuo jau savaime bus atlyginti ir visi apelianto nuostoliai. Šioje byloje yra nagrinėjamas teisinis ginčas dėl žalos privataus nuosavybės teisės objekto – žemės sklypo – savininkui atlyginimo dydžio, o ne dėl aplinkai padarytos žalos.
16.11. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo atsakomybės nepripažino iki pat civilinės bylos dėl nuostolių atlyginimo priteisimo grąžinimo pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi apelianto pareikšti reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo iš esmės buvo pripažinti pagrįstais, tai reiškia, kad visos apelianto patirtos išlaidos buvo ir yra pagrįstos bei turi būti atlygintos atsakovės.
17. Atsakovė BUAB „Vilkvėja“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
17.1. Pirmosios instancijos teismas pakankamai įvertino šalių rašytinius ir žodinius parodymus, bylos medžiagoje surinktus įrodymus, taip pat visas kitas aplinkybes, kurios yra susijusios su bylos šalių pareikštais priešpriešiniais reikalavimais.
17.2. Apelianto argumentas, kad nemokumo administratorė su savarankišku reikalavimu kreipėsi ne pati, o kaip atsakovės atstovė, neturi teisinio pagrindo, nes pagal įstatymą nemokumo administratorius bankroto procese pakeičia įmonės vadovą ir atstovauja bankrutuojančiai įmonei (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatyme numatyta, jog paskirtas nemokumo administratorius bankroto procesu metu atlieka nurodytas funkcijas, inter alia (be kita ko) organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Šią funkciją nemokumo administratorius atlieka bankroto proceso metu (t. y. nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos), o ne tik likviduojant jau bankrutavusią įmonę, kaip teigia apeliantas.
17.3. Nemokumo administratoriaus pareiga likviduojant įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą yra įtvirtinta įstatyme ir tokiam klausimui kreditorių pritarimo nereikia. Taip pat nereikia kreditorių pritarimo dėl tokių administravimo išlaidų patvirtinimo. Atsakovė, siekdama likviduoti neigiamus Žemės sklypo padarinius, siekia būtent apginti visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, nes taip bus išvengta kitų galimų reikalavimų BUAB „Vilkvėja“ atžvilgiu.
17.4. Nemokumo administratorius turi įstatymo nustatytą pareigą (funkciją) sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Ši pareiga yra neperleidžiama ir nepaneigiama. Tvarkymo darbų be žemės sklypo savininko R. Ž. leidimo neįmanoma atlikti. Atsakovei bankroto procese vadovauja nemokumo administratorė – savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Jis turi veikti sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012). Suprantama, kad nemokumo administratorė prieš pradėdama vykdyti savo įstatyminę pareigą sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą Žemės sklype privalės kreiptis į ikiteisminį tyrimą organizuojantį ir jam vadovaujantį prokurorą dėl pradėjimo atlikti tvarkymo darbus galimumo. Ikiteisminio tyrimo institucijai tinkamai užfiksavus nusikalstamos veikos vietą, išnyksta pareiga išlaikyti ją nepakitusią.
17.5. Įtarimo pareiškimas nėra nei konstatavimas, nei prielaida, kad asmuo yra kaltas. Apeliantas, teigdamas priešingai, pažeidžia konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00211-18 yra atliekamas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 straipsnio 2 dalyje. Šiame straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už specialių taisyklių pažeidimo veiką, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Taigi, apeliantas nepagrįstai sutapatina žalą aplinkai ir Žemės sklypo savininko reikalaujamus atlyginti nuostolius. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-649-790/2018 nustatė bei šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas tai pripažino, kad civilinę atsakomybę ir pareigą dėl Žemės sklypo sutvarkymo turi būtent BUAB „Vilkvėja“.
17.6. Rangovė UAB „Vygrida“ 2020 m. vasario 5 d. raštu patvirtino, kad ji yra susipažinusi su darbų objektu, įsivertino savo galimybes tinkamai ir teisėtai sutvarkyti Žemės sklypą, pasiskaičiavo sąnaudas tokiu būdu, kad būtų visiškai sutvarkytas užterštas sklypas, yra pasirengusi samdyti subrangovus ir kt. (dėl leidimo savo patalpose vienu metu laikyti 10,5 t atliekų yra numatyta atliekas laikyti kito asmens atliekų priėmimo aikštelėje ir pan.). Ši rangovė yra savo srities profesionalė, turinti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją.
17.7. Atsakovės nemokumo administratorė privalo taip suorganizuoti Žemės sklypo sutvarkymą, kad atsakinga institucija pateiktų tai liudijančią pažymą, privalomą pateikti teismui vykdant bankroto procesą (JANĮ 100 straipsnio 3 dalies 3 punktas), t. y. Žemės sklypo sutvarkymą atlikti tinkamai.
17.8. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-649-790/2018 kaip turinčia prejudicinę galią. Ši nutartis priimta tuo metu, kai atsakovė neturėjo bankrutuojančios bendrovės statuso, todėl atitinkamai neturėjo įstatyminės pareigos sutvarkyti Žemės sklypo (nutartis buvo priimta esant kitoms faktinėms aplinkybėms). Sutvarkius Žemės sklypą išnyks R. Ž. reikalavimas į bankrutuojančią bendrovę, nes nebebus pagrindo reikalauti pinigų, skirtų Žemės sklypui sutvarkyti, priteisimo. R. Ž. reikalaujama priteisti suma neatitinka protingumo ir racionalumo.
17.9. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“.
18. Trečiasis asmuo UAB „Gintrėja“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo R. Ž. atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo iš esmės analogiškus atsikirtimus, kaip ir atsakovė.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė reikalavimą atsakovei atlyginti žalą, kurį grindžia reikalingomis išlaidomis sutvarkyti Žemės sklypą, pašalinant dalyje šio sklypo atsakovės vykdytos veiklos ir statybos darbų padarinius, likusius po nuomos sutarčių nutraukimo. Atsakovei iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratorė pareiškė savarankišką reikalavimą – įpareigoti atsakovę įvykdyti pareigą natūra, t. y. sutvarkyti Žemės sklypą be jo savininko R. Ž. sutikimo. Šis reikalavimas kyla iš bankroto teisinių santykių.
21. JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą. JANĮ 100 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad nemokumo administratoriui kreipiantis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, prie prašymo pridedama institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo. Panašūs reikalavimai buvo nustatyti ir anksčiau galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 5 punkte bei 32 straipsnio 4 dalyje.
22. Pažymėtina, kad nemokumo administratoriaus pareiga sutvarkyti bankrutuojančio juridinio asmens vykdytos veiklos metu atsiradusias atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą yra susijusi su viešuoju interesu (kaip ir visas bankroto procesas). Šios įstatyme įtvirtintos pareigos tinkamas įvykdymas yra viena iš būtinų sąlygų užbaigti juridinio asmens bankroto procesą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas tokios pareigos neturi, todėl jo reikalaujamos žalos atlyginimas savaime dar neužtikrintų, kad jam priklausančio Žemės sklypo dalis, užteršta statybinėmis atliekomis dėl atsakovės vykdytos veiklos, bus tinkamai sutvarkyta. Juolab kad byloje nustatyta, jog viso apeliantui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo vertė yra 79 000 Eur, o užteršta šio sklypo dalis (19,25 arų) sudaro tik 1,375 proc. viso 14 ha ploto. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, jog Žemės sklypo savininkas bus nesuinteresuotas atstatyti į pirminę padėtį užterštą sklypo dalį, nes jam tai būtų ekonomiškai nenaudinga.
23. Atskirajame skunde nurodoma, kad pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punkto ir 100 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas pareigą įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti įmonės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą turi nemokumo administratorius, tačiau savarankišką reikalavimą šioje byloje pareiškė ne pati nemokumo administratorė, o atsakovė – bankrutuojanti bendrovė, t. y. BUAB „Vilkvėja“. Šis argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nemokumo administratorius bankroto procese įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atitinkamai ir JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytą pareigą organizuoti atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą administratorius vykdo kaip bankrutuojančios juridinio asmens atstovas, o ne kaip atskiras subjektas.
24. Apelianto argumentas, kad minėtą pareigą nemokumo administratorius gali vykdyti tik juridinio asmens likvidavimo procedūrų stadijoje, taip pat stokoja pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad aptariama administratoriaus pareiga, kaip minėta, kyla iš įstatymo, nesutiktina su apeliantu, kad šios pareigos įgyvendinimas yra priklausomas nuo kreditorių susirinkimo priimamų sprendimų.
25. Apelianto teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas įpareigojimas gali pakenkti šiuo metu atliekamam ikiteisminiam tyrimui dėl BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl Žemės sklypo užteršimo neapdorotomis, nerūšiuotomis, mišriomis statybinėmis atliekomis aplinkai padarytos žalos. Apeliantas teigia, kad atsakovė siekia paveikti nusikalstamos veikos padarymo vietą (BK 4 straipsnio 2 dalis), o teismas ne tik pateisina šį kėsinimąsi, bet dar ir įpareigoja atsakovę tą padaryti. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Kadangi atsakovės nemokumo administratorė pagal įstatymą turi pareigą organizuoti dėl atsakovės veiklos statybinėmis atliekomis užterštos Žemės sklypo dalies sutvarkymą, siekis sudaryti sąlygas tinkamai įvykdyti šią pareigą nelaikytinas siekiu paveikti atliekamą ikiteisminį tyrimą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad minėtas ikiteisminis tyrimas inicijuotas 2018 metais, tikėtina, kad visi duomenys apie aplinkai padarytą žalą jau yra surinkti, todėl Žemės sklypo sutvarkymas netrukdys atlikti ikiteisminį tyrimą.
26. Apeliantas remiasi byloje pateiktu įrodymu, kad minėtame ikiteisminiame tyrime įtarimai yra pareikšti tik vienam asmeniui, t. y. trečiojo asmens UAB „Gintrėja“ vadovui G. B. Ši aplinkybė, anot apelianto, leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminiame tyrime jau yra nustatytas dėl Žemės sklypo užteršimo kaltas asmuo, todėl atsakovės nemokumo administratorė nepagrįstai siekia išleisti bendrovės lėšas Žemės sklypui sutvarkyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apelianto argumentas prieštarauja ne tik baudžiamajame procese taikomam nekaltumo prezumpcijos principui, bet ir paties apelianto pozicijai šioje byloje, kad už jam priklausančio Žemės sklypo dalies užteršimu statybinėmis atliekomis padarytą žalą atsakinga yra būtent atsakovė UAB „Vilkvėja“.
27. Atskirajame skunde taip pat nurodomi argumentai, kad teismas netinkamai (per siaurai) suformulavo įpareigojimą atsakovei, nes nenurodyta pareiga atvežti į buvusią pašalintų teršalų vietą švarų gruntą; neįvertino apelianto surinktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad nemokumo administratorės pasirinkta rangovė UAB „Vygrida“ objektyviai neturi pajėgumų ir nėra patikimas atlikti ginčui aktualaus masto apelianto sklypo tvarkymo darbus. Šie apelianto argumentai atmestini, visų pirma, dėl to, kad, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovės nemokumo administratorė sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą turi įstatymuose nustatyta tvarka. Šių darbų atlikimas turės būti patikrintas kompetentingos institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. Tik gavusi šios institucijos pažymą, patvirtinančių tinkamą Žemės sklypo sutvarkymą, nemokumo administratorė galės užbaigti atsakovės likvidavimo procedūrą (JANĮ 100 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
28. Be to, byloje pateikta atsakovės ir UAB „Vygrida“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. sudaryta Nepavojingų atliekų sutvarkymo sutartis (12 t., b. l. 16–18), pagal kurią UAB „Vygrida“ įsipareigojo: surinkti ir išvežti utilizuoti nepavojingas atliekas, esančias Žemės sklype (sutarties 1.1 punktas); iškasti 758 m3 statybinio laužo ir užpilti bei sutankinti naują augalinį gruntą (sutarties 1.2 punktas). UAB „Vygrida“ 2020 m. vasario 5 d. raštu (byloje pateiktas 2020 m. vasario 6 d. kartu su prašymu, reg. Nr. DOK-4125) pateikė papildomus paaiškinimus (dėl statybinių atliekų gabenimo į konkrečias priėmimo aikšteles, dėl ketinimų pasitelkti subrangovus, dėl įkainį sudarančių darbų pobūdžio ir kt.), iš kurių galima spręsti, kad ši įmonė yra pasirengusi tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus atsakovei dėl Žemės sklypo sutvarkymo.
29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai patenkino atsakovės pareikštą savarankišką reikalavimą įpareigoti atsakovę sutvarkyti Žemės sklypą be jo savininko R. Ž. sutikimo. Apelianto argumentai šios teismo išvados nepaneigia. Patenkinus atsakovės reikalavimą, šioje bylos stadijoje nėra pagrindo tvirtinti apelianto pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo, kuris grindžiamas tik Žemės sklypui sutvarkyti reikalingomis išlaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik atsakovei įvykdžius įpareigojimą sutvarkyti Žemės sklypą, pašalinant ginčo dalyje (19,25 arų plote) įrengtas aikšteles su įvažiavimais, atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą (arba šio reikalavimo neįvykdžius visiškai ar iš dalies), bus galima vertinti, ar buvo apeliantui kaip Žemės sklypo savininkui padaryta turtinė žala, ir jei taip, tai kokio dydžio žala padaryta. Pažymėtina ir tai, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio apeliantui vėliau pakartotinai kreiptis į teismą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, jeigu jam padaryta turtinė žala nebus visiškai atlyginta.
30. Apeliantas teigia, kad pirmąjį kartą išnagrinėjus šią civilinę bylą apeliacine tvarka priimta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-649-790/2018) yra konstatuota, kad apelianto pasirinktas pažeistos teisės gynimo būdas yra tinkamas, reikalavimas suformuluotas tinkamai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, nevertino aukštesnės instancijos teismo nurodytų aplinkybių, susijusių su apelianto pareikšto reikalavimo pagrįstumu, ir neatsižvelgė į tuos apeliacinės instancijos teismo nurodymus, dėl kurių ši civilinė byla buvo perduota pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vertinant šį argumentą, pažymėtina, kad po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo situacija iš esmės pasikeitė, t. y. atsakovei buvo iškelta bankroto byla. Ši aplinkybė lėmė tai, kad atsakovei, kaip minėta, atsirado įstatyme numatyta pareiga sutvarkyti dėl vykdytos veiklos susidariusias atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Atsakovės nemokumo administratorė neginčija, kad apelianto Žemės sklypo dalis užteršta statybinėmis atliekomis dėl atsakovės vykdytos veiklos. Ši aplinkybė konstatuota ir minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Todėl aptariamas apelianto argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo atmesti atsakovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, pareikšto savarankiško reikalavimo dėl pareigos įvykdymo natūra bei tenkinti apelianto reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
31. Pagal CPK 271 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdama į šias įstatymo nuostatas ir tai, kad bankroto procesas turi būti operatyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtina patikslinti pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, kuria patenkintas atsakovės nemokumo administratorės savarankiškas reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo sutvarkyti Žemės sklypą be jo savininko R. Ž. sutikimo, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas iki 2021 m. liepos 1 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė iš pareiškėjo R. Ž. 12 087,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei BUAB „Vilkvėja“. Šios išlaidos patirtos apmokėjus advokatų suteiktas teisines paslaugas.
33. Apeliantas nesutinka su šia nutarties dalimi ir teigia, kad atsakovė savo atsakomybės nepripažino iki pat civilinės bylos dėl nuostolių atlyginimo priteisimo grąžinimo pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi apelianto pareikšti reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo iš esmės buvo pripažinti pagrįstais, tai reiškia, kad visos apelianto patirtos išlaidos buvo ir yra pagrįstos bei turi būti atlygintos atsakovės.
34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
35. Nagrinėjamu atveju nenustatytas atsakovės nesąžiningumas byloje naudojantis procesinėmis teisėmis ir / ar atliekant procesines pareigas. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje, kuria byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė UAB „Vilkvėja“ neatliko neteisėtų veiksmų ir kad nekyla jos civilinė atsakomybė. Tačiau po šios nutarties atsakovei iškėlus bankroto bylą, situacija, kaip minėta, iš esmės pasikeitė, todėl patenkinus nemokumo administratorės pareikštą savarankišką reikalavimą, siekiant įgyvendinti įstatyme nustatytą pareigą sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, galutinis teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai. Dėl to priešingai šaliai, t. y. apeliantui, kyla pareiga atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas šiame teisminiame procese (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas neginčija atsakovės prašomų priteisti išlaidų dydžio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šio išlaidos atitinka bylos sudėtingumą ir apimtį (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti šią skundžiamos nutarties dalį.
36. Atmetus pareiškėjo R. Ž. apeliacinį skundą, iš jo priteistinos atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagal pateiktus dokumentus, atsakovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 720 Eur. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą, todėl priteistinos iš apelianto atsakovės naudai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, kuria patenkintas atsakovės nemokumo administratorės savarankiškas reikalavimas dėl atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilkvėja“ įpareigojimo sutvarkyti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant įrengtas 12 arų aikšteles su įvažiavimais (19,25 arų plotą), atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be žemės sklypo savininko R. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sutikimo, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas iki 2021 m. liepos 1 d.
Priteisti iš pareiškėjo R. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilkvėja“ (juridinio asmens kodas 303839850).
Teisėjai Romualda Janovičienė
Aldona Tilindienė
Vigintas Višinskis