Civilinė byla Nr. 2-988-178/2015

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00119-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 106.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Smart Solutions“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. 2-1091-777/2015 pagal ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Smart Solutions“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovai kreipėsi su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei dėl 289 620,01 Eur (1 000 000 Lt) žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad jis teikiamas „dėl padarytos žalos valstybei, socialiai remtinų darbuotojų įmonei ir man įmonės direktorei A. K. T.“. Nurodyta ir tai, kad ieškinys teikiamas „dėl teisėjų ir teismų piktnaudžiavimo tarnyba, dėl savanaudiškų paskatų tyčia su pasekmėmis, be pateisinamos priežasties, nusikaltimo slėpimo stambiu mastu, dėl grubių darbinės veiklos apribojimų nesilaikymo nuslepiant reketavimą keršto būdu nutildyti mane, kad nereikalaučiau skolų, kurios išdalintos.“ Nurodyta ir tai, kad „atsakingi prokurorai jau nebedirba, todėl už turi atsakyti valstybė, pilnai už 15-os metų verslo žlugdymą, reketavimą, reideriavimą, jėga prieš mano valią užgrobtą turtą, verslą ir pinigus bei mano viso gyvenimo invalidumo pensiją, prideda išrašą iš banko, kad Klaipėdos mieste teisinėje valstybėje įstatymų nėra, ir tai tęsiasi nuo 2008 metų, visi už vieną vienas už visus. Tai kruopščiai iš anksto susitarus naudojantis tarnybine padėtimi rodant galią‚ ką galiu ir nieko nebijau“, nes visi savi. Ne gimė, o tapo milijonieriais, prideda pavardes milijonierių, sukčiavimas padarant tiesioginę tyčią, sistemingai vykdomi nusikalstami veiksmai, o apylinkės ir apygardos teismas ne tai, kad nepriima, bet ir neskaito faktų, tai yra išankstinis susitarimas, „biznio sandoriai“. Be to, nurodyta, kad „nuo 2008 metų aš kaip socialiai remtina įmonės direktorė, yra reketuojama, teismas „nutartimis vogė“, darė žalą, o kerštaudami sumaišė viešus ir privačius interesus, atsako valstybė“.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti.

2015 m. kovo 23 d. teisme gautas pareikšto ieškinio trūkumų ištaisymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas juos padavusiam asmeniui.

Dėl G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ieškinio. 2015 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovas G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ buvo įpareigota pateikti duomenis, patvirtinančius A. K. T. teisę veikti G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ vardu. Tačiau teismui pateiktame ieškinio trūkumų ištaisyme ir prie jo pridėtų dokumentų tarpe reikalauto dokumento nėra. Ieškinio trūkumų ištaisyme A. K. T. nurodė, „kadangi A. K. T. egzistuoja registrų centre, mano pavarde, todėl galiu atstovauti įmonę, kai jau aukščiausiame teisme niekas nekėlė jokių problemų, teisėja Stripeikienė dėl savivaldybės, taip pat ir save A. T.“. Tačiau su šiais argumentais teismas nesutinka, nes, teismui iš Juridinių asmenų registro išsireikalavus G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ išplėstinį išrašą, duomenų, kad A. K. T. yra G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ atstovė direktorė, negauta. Juolab, kad ši aplinkybė buvo nurodyta ir 2015 m. kovo 19 d. nutartyje. Teismas konstatavo, kad teismui nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad A. K. T. turi teisę veikti G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ vardu. Nustačius, kad A. K. T. neturi įgaliojimų veikti G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ vardu, šio ieškovo ieškinį teismas atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).

Dėl UAB „Smart Solutions“ ieškinio. Tarp teismui pateiktų dokumentų yra dokumentas, patvirtinantis, kad A. K. T. yra UAB „Smart Solutions“ vadovė, todėl teismas sprendė, kad ji turi teisę vesti šio ieškovo bylą teisme (CPK 55 str.). Teismas, susipažinęs su ieškinio trūkumų ištaisymu, konstatavo, kad tiek ieškinys, tiek ieškinio trūkumų ištaisymai neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui. 2015 m. kovo 19 d. nutartyje ieškovui buvo išaiškinti CPK 135 straipsnio reikalavimai, t. y. ieškovas buvo įpareigotas tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką), nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (suformuluoti procesinio dokumento faktinį pagrindą) ir kt. Ieškovas UAB „Smart Solutions“ ieškinio ištaisymu prašo iš atsakovo priteisti „turtinę ir neturtinę žalą maksimaliai“. Teismas nurodė, kad tiek ieškinio, tiek ieškinio trūkumų ištaisymo rezoliucinėje dalyje konkretus materialinis reikalavimas nėra suformuluotas. Tik iš įžanginės ieškinio, taip pat ieškinio trūkumų ištaisymo dalių teismas sprendė, kad reikalaujama priteisti 289 620,01 Eur (1 000 000 Lt) žalos atlyginimą, tačiau nenurodo kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius ieškovo jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, nenurodo, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, neįvardyti neteisėti veiksmai, iš kurių būtų kildinama žala, priežastinis ryšys ir kt., t. y. neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotas aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Teismas konstatavo, kad ieškovas UAB „Smart Solutions“ neištaisė procesinio dokumento trūkumų, nurodytų 2015 m. kovo 19 d. nutartyje, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovai G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Per 15 metų teisme neišspręsta nei viena iš 181 bylos, susijusios su ieškovų atstove A. K. T..
2. Teismas piktnaudžiauja valstybės vardu.
3. Yra globojami „sukčiai nusikaltimų slėpimo specialistai, reketininkai“. Bylos sprendžiamos pagal statusą, socialinę padėtį ir kiekybę. Teismas nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų, t.y. kodėl sumokėti pinigai, kodėl neišduota pažyma.
4. Skundžiama nutartis rašyta ne J. G., o R. Z., nes tuo laiku J. G. nebuvo, o R. Z. yra kerštinga už skundus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė du ieškovai: G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“, kurių vardu ieškinį pasirašė A. K. T., kuri tiek ieškinyje, tiek ieškinio trūkumų ištaisyme įvardijo save minėtų įmonių atstove.

Dėl G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ieškinio

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad A. K. T. neturi įgaliojimų veikti G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ vardu, šio ieškovo ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 8 p.). Su šiais argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Tai, kad asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (teisę kreiptis į teismą), dar nereiškia, kad jo pareiškimas bus priimtas ir prasidės civilinis procesas. Šią procesinę teisę būtina įgyvendinti laikantis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų inter alia įgaliojimų vesti bylą, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu paduoda jo atstovas, turėjimas (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).

Pagal CPK 55 straipsnį bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

Pažymėtina, kad pagal Individualių įmonių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias individualių įmonių valdymą, individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Pagal Individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalį individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas (nagrinėjamu atveju tai – G. M.). Individualios įmonės savininkas gali individualios įmonės vadovu paskirti ir kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, tačiau apie tokį paskyrimą ne vėliau kaip per penkias dienas turi būti pranešta Juridinių asmenų registrui (Individualių įmonių įstatymo 7 str. 3 d.). Juridinių asmenų registre įrašomi juridiniai asmenys, tvarkomi duomenys apie įmones, jų pavadinimą, teisinę formą bei valdymo organo narius. Todėl pasikeitus Juridinių asmenų registre kaupiamiems duomenims apie juridinį asmenį, įstatyme yra įtvirtinta pareiga įmonėms pranešti apie keičiamus duomenis Juridinių asmenų registrui (CK 2.66 str. 3 d.). Juridinių asmenų registre kaupiamų duomenų pasikeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre (CK 2.66 str. 5 d.). Nors ieškinyje ir ieškinio trūkumų ištaisyme A. K. T. nurodo, kad yra G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ direktorė, tačiau Juridinių asmenų registro duomenimis įmonės savininku nurodytas G. M., nėra jokių duomenų, kad A. K. T. turėtų teisę atstovauti G. M. personalinę įmonę „Mados oazė“, nes ji nėra šios individualios įmonės nei dalyvis, nei valdymo organas. Kitų duomenų, leidžiančių pripažinti tinkamo atstovavimo aplinkybę, nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikta. Taigi, A. K. T. ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių naujų savo atstovavimo teisę pagrindžiančių duomenų, o atskirajame skunde vėlgi nurodo save kaip G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ atstovę.

Juridinių asmenų atstovavimą reglamentuoja ir CPK 56 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti ir jų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Taigi, minėta įstatymo norma įtvirtina dvi sąlygas asmeniui, siekiančiam atstovauti juridinį asmenį teisme: jis turi būti atstovaujamos įmonės darbuotojas ir turi turėti reikalaujamą išsilavinimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad A. K. T. atitinka bent vieną iš šių reikalavimų - teismui nepateikti įrodymai, kad ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ darbuotoja.

Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. K. T. neturi įgaliojimų veikti G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ vardu bei neturi teisės vesti šio juridinio asmens bylos teisme (CPK 55 str., 56 str.), pagrįstai atsisakė priimti A. K. T. pateiktą ieškinį kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Toks reglamentavimas atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-58/2014; 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1290/2014; 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1882/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-563-464/2015 ir kt.).

Dėl ieškovo UAB „Smart Solutions“ ieškinio reikalavimų

Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovas UAB „Smart Solutions“, kurios vadovė yra A. K. T., neištaisė procesinio dokumento (ieškinio) trūkumų, nurodytų 2015 m. kovo 19 d. nutartyje, todėl pareikštą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui sužinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei, siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo UAB „Smart Solutions“ pateiktus procesinius dokumentus - ieškinį ir ieškinio trūkumų ištaisymą, sprendžia, kad ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos „turtinę ir neturtinę žalą maksimaliai“ aiškiai ir tiksliai nesuformulavo ieškinio dalyko (reikalavimo). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tik iš įžanginės ieškinio, taip pat ieškinio trūkumų ištaisymo dalių spręstina, kad reikalaujama priteisti 289 620,01 Eur (1 000 000 Lt) žalos atlyginimo, tačiau ieškovas nenurodo, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, nenurodo, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, neįvardyti neteisėti veiksmai, iš kurių būtų kildinama žala, priežastinis ryšys ir kt. Taigi, neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas).

Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovo UAB „Smart Solutions“ ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, o pateiktame ieškinio trūkumų ištaisyme, 2015 m. kovo 19 d. teismo nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai nepašalinti. Be to, ir paduotame atskirajame skunde ieškovas apsiriboja deklaratyviais teiginiais, nenurodant jokių argumentų, susijusių su skundžiamojoje nutartyje nustatytų aplinkybių kvestionavimu.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pašalinus aukščiau nurodytus ieškinio trūkumus, ieškovas turi teisę iš naujo pateikti ieškinį pirmosios instancijos teismui, taip pat apsvarstyti galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 str. 5 d., 160 str. 1 d. 7 p., 161 str.).    

Lietuvos apeliacinės instancijos Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

              Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                      Alvydas Poškus